Projekto lyginamasis variantas
2016 m. ............. ..... d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda. Teisėjų tarybos nariu teisėjas gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų iš eilės kadencijų Teisėjų tarybos nariu teisėjas gali būti renkamas, jeigu po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip ketveri metai .“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šis įstatymas taikomas po jo įsigaliojimo sudaromoms Teisėjų taryboms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Jurgis Razma Darius Petrošius Eugenijus Gentvilas Vitalijus Gailius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant išvengti ydingos situacijos, kai tas pats teisėjas gali būti Teisėjų tarybos nariu neribotą kadencijų skaičių, taigi net keliolika arba keliasdešimt metų. Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti Teisėjų tarybą sudarančių teisėjų kaitumo (rotacijos). 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Teismų įstatyme įtvirtinta, kad Teisėjų tarybą sudaro dvidešimt trys nariai: 3 teisėjai Teisėjų tarybos nariai tampa pagal pareigas (Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas), o 20 asmenų Teisėjų tarybos nariais išrenkami Visuotiniame teisėjų susirinkime. Teismų įstatyme nustatyta, kad Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai, tačiau įstatyme nėra įtvirtintas į Teisėjų tarybą Visuotiniame teisėjų susirinkime renkamų teisėjų kaitumo (rotacijos) principas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma Teismų įstatyme nustatyti, kad teisėjas Teisėjų tarybos nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės; po dviejų iš eilės kadencijų Teisėjų tarybos nariu teisėjas galėtų būti renkamas , jeigu po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip ketveri metai. Priimtas įstatymas būtų taikomas tik po jo įsigaliojimo sudaromoms Teisėjų taryboms. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šio įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: Teisėjų taryba, kaitumas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
Jurgis Razma Darius Petrošius Eugenijus Gentvilas Vitalijus Gailius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2016-10-12 Nr. XIIP-4785 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-10-12 Nr. S-2016-6600 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOs teismų įstatymo nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. xiip-4785 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4785 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688 , el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. xiip-4785 2016-11-02 Nr. 102-P-35 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia K omparsk ienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Teisėjų tarybos pirmininkas E. Laužikas, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininkas R. Gadliauskas, Nacionalinės teismų administracijos atstovės: L. Griškevič, J. Vasilionokienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
2Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-10-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4785 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
2016-10-27 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. spalio 19 d. rašte Nr. S-2016-6758 minimu Teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus: Teismas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį yra savarankiška valstybės valdžia. Teisėjų taryba yra tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatyta speciali teisėjų institucija, patarianti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų. Kartu ši institucija, kaip savarankiškos valstybės valdžios savivaldos elementas, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją turi būti sudaroma remiantis demokratiniais rinkimais, kurie įprastai siejami su visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo principais. Šie principai reiškia ir tai, kad kiekvienam teisėjui turi būti suteikta lygi teisė rinkti ir būti išrinktam. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti šios specialios teisėjų savivaldos institucijos sudarymo tvarką. Šios institucijos konstitucinis statusas suponuoja tai, kad jos nariams gali ir turi būti nustatomi tam tikri aukšti reikalavimai: jos nariais gali būti tik teisėjai, turintys aukštą kvalifikaciją, pakankamai didelę teisėjo darbo patirtį, taip pat autoritetą teisėjų bendruomenėje (Konstitucinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Šiuo metu Teismų įstatymo 119 straipsnio 3 dalyje numatyti apribojimai Teisėjų tarybos nariu tapti mažesnį nei penkerių metų teisėjo darbo stažą turinčiam arba baustam drausmine tvarka teisėjui yra konstituciškai pateisinami ir proporcingi, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos statusą, kompetenciją ir svarbą.
Siūlomu įstatymo projektu ketinama įvesti papildomą apribojimą, nesusijusį su teisėjo darbu, asmenybe ar jo elgesiu, siekiant vien priverstinio Teisėjų tarybos narių kaitumo - rotacijos. Tai nepagrįstai ribotų tiek teisėjų galimybę laisvai pasirinkti juos geriausiai atstovausiančius kolegas, tiek ir teisėjų, buvusių Teisėjų tarybos nariais ir, teisėjų bendruomenės nuomone, tinkamai vykdžiusių savo pareigas, galimybę būti išrinktais naujai kadencijai. Asociacijos valdybos nuomone, toks teisinis reguliavimas nėra tinkamas ir kelia abejones jo atitikimu teismų ir teisėjų nepriklausomumo principui. Dirbtinis ir priverstinis Teisėjų tarybos sudėties atnaujinimas negali būti laikomas tinkama priemone užtikrinti kokybišką šios teisėjų savivaldos institucijos darbą. Tai iki šiol vykdavo ir vyksta natūraliai, kiekvienuose rinkimuose pasikeičiant mažiausiai pusei Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybą įvairiais laikotarpiais sudarydavo skirtingas skaičius narių, tačiau mažiausiai 12 iš jų kas kelerius metus būdavo renkami Visuotiniame teisėjų susirinkime. Teisėjų, kurie Teisėjų tarybos nariais buvo renkami daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, yra vos trys, tačiau tai tik įrodo, kad šie kolegos yra pelnę ypatingą teisėjų bendruomenės pasitikėjimą. Manome, kad egzistuojanti praktika pakankamai įrodė, kad Lietuvos teisėjai atsakingai žiūri į galimybę atnaujinti ir pakeisti Teisėjų tarybos sudėtį, savo atstovais savivaldoje pasirenka tik tuos asmenis, kurie tiek savo darbu, tiek elgesiu, tiek asmeninėmis savybėmis užsitarnavo teisę atstovauti teisminę valdžią. Nepateisinę kolegų pasitikėjimo arba nebenorintys dirbti savivaldoje teisėjai į Teisėjų tarybą nėra renkami.
Įstatymo projekto autorių neįvertintas ir tas aspektas, kad nuo kai kurių gana ribotą teisėjų skaičių turinčių teismų pagal įstatymą renkami keli Teisėjų tarybos nariai, todėl gali pasitaikyti situacijos, kai reali konkurencija tarp kandidatų visiškai nebus užtikrinta. Jau šiuo metu nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo iškeliamų kandidatų ir sutinkančių būti renkamais į Teisėjų tarybą teisėjų skaičius nėra didelis. Šios visuomeninės pareigos nėra atlyginamos, reikalauja papildomų asmeninio laiko sąnaudų, todėl daugelis kolegų abejoja dalyvavimo savivaldos institucijų veikloje naudingumu. Priverstiniam Teisėjų tarybos narių kaitumui prieštarautų bei įstatymo projekto autorių siekiamų tikslų neįgyvendintų ir tokios situacijos, kai buvęs išrinktu Teisėjų tarybos nariu teisėjas taptų tokiu teisminės valdžios pareigūnu, kuris pagal pareigas įeitų į Teisėjų tarybos sudėtį. Jei toks teismo pirmininkas savo pareigas eitų dvi kadencijas, jis net ir pagal įstatymo projektų autorių siūlomą tvarką galėtų būti Teisėjų tarybos nariu keturis kartus iš eilės. Ta pati situacija kartotųsi, jei kurį laiką buvęs Teisėjų tarybos nariu pagal pareigas, teisėjas vėliau būtų išrenkamas į Teisėjų tarybą. Pasisakydama dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio, reglamentuojančio jo taikymą laike, Asociacijos valdyba pažymi, kad iš šios teisės normos nėra aišku, ar po įstatymo įsigaliojimo sudarant Tarybas bus žiūrima, kiek kadencijų teisėjas, pretenduojantis tapti Teisėjų tarybos nariu, juo buvo iki įstatymo įsigaliojimo – tai būtų jau teisės aktų negaliojimo į praeitį ( lex retro non agit ) principo pažeidimas.
Šis principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Tuo tarpu taikant įstatymą tik po jo įsigaliojimo sudaromoms Teisėjų taryboms, teisės norma būtų „užšaldyta“, pirmasis ribojimas realiai būtų įgyvendintas tik po aštuonerių metų. Apgailestaujame, kad Teisėjų tarybos sudarymo tvarkos klausimai jau kelintą kartą siūlomi spręsti skubotomis teisėkūros procedūromis. Toks pasirinktas teisės aktų tobulinimo būdas neleidžia tiek Seimo nariams, tiek teisės mokslininkams, tiek teisėjams ramiai apsvarstyti Teisėjų tarybos sudarymo tikslus, paskirtį, išgryninti realiai egzistuojančias problemas ir rasti visiems priimtinus sprendimus. Siūlome Teisėjų tarybos sudėties, reikalavimų Teisėjų tarybos nariams ir kitus su tuo susijusius klausimus įvertinti neskubant, kompleksiškai, atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įgyvendinamą Lietuvos teismų organizacinę reformą. Nesvarstyta
2016-11-02 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4785 (toliau – Projektas), teikia savo nuomonę dėl Projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo priemonių ir pasekmių.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektas parengtas siekiant išvengti ydingos situacijos, kai tas pats teisėjas gali būti Teisėjų tarybos nariu neribotą kadencijų skaičių, ir užtikrinti Teisėjų tarybą sudarančių teisėjų kaitumą (rotaciją). Situacijos, kai tas pats teisėjas gali būti Teisėjų tarybos nariu neribotą kadencijų skaičių, ydingumą pagrindžiantys argumentai nėra išdėstyti, nors Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, projekto pagrindimas, paaiškinimai, taip pat kita šiame straipsnyje nustatyta informacija. Iš Projekto aiškinamojo rašto turinio nėra aišku, kokiais motyvais, duomenimis vadovaujantis buvo padarytos išvados, kad:
1) kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina Teisėjų tarybą sudarančių teisėjų kaitumo (rotacijos), būtino konstituciniam a tsakingo valdymo principui įgyvendinti; 2) kad būtent Įstatymo projektu siūlomą teisinę priemonę yra tikslinga taikyti aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti. 1. Aiškinamajame rašte Projekto rengėjai nepaaiškina, kokią įtaką Projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti teismo – savarankiškos valstybės valdžios – savivaldos mechanizmui, kurio paskirtis – užtikrinti konstitucinį teismų (teisėjų) nepriklausomumo principą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžia organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu, kuris reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių dar ir dėl to, kad ji vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Teismų organizacinis savarankiškumas ir savivalda – svarbios realaus teisminės valdžios nepriklausomumo garantijos. Tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valdžių, teisminė valdžia gali įgyvendinti savo funkciją – vykdyti teisingumą. Kitų valdžios institucijų konstitucinė pareiga – gerbti Konstitucijoje įtvirtintą teismų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti, ar Projekto nuostatomis nėra įsiterpiama į teismų veiklos organizacinę sritį, paneigiama teismų, kaip savarankiškos valdžios, samprata. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti atsakingo valdymo, teisinės valstybės ir teisingumo principai, kiekvieno asmens teisė į teisingą teismą, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos sudarymo tvarkos ir jos įgaliojimų vykdymo (darbo organizavimo) pagrindus ir tai atlikdamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia nepaneigti teisminės valdžios savarankiškumo, visavertiškumo (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas byloje Nr. 13/04-21/04-43/04 ). Konstitucinėje doktrinoje ne kartą akcentuota, kad tik nepriklausoma teismų institucinė sistema gali laiduoti teismo organizacinį, o kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą. Taip pat pažymėta, kad teisminės valdžios visavertiškumas ir jos nepriklausomumas suponuoja jos savireguliaciją ir savivaldą.
Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatyta speciali teisėjų institucija interpretuotina kaip svarbus teismo – savarankiškos valstybės valdžios – savivaldos elementas (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 16/98 ). Teismų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad t eismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį savarankiškumą, įgyvendinamą per teismų savivaldą, kuri grindžiama atstovavimu, rinkimais, visuomenės dalyvavimu, teismų savivaldos vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą. Vadovaujantis Teismų įstatymo 113 straipsnio nuostatomis, teismų savivalda pasireiškia teisėjų ir teismų teise ir realia galia pagal Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Aukščiausia teismų savivaldos institucija – Visuotinis teisėjų susirinkimas, kuriame dalyvauja visi Lietuvos teisėjai (Teismų įstatymo 116 straipsnis). Visuotinis teisėjų susirinkimas renka ir atšaukia Teisėjų tarybos narius, kurie pagal pareigas nėra Teisėjų tarybos nariai, išklauso Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą, taip pat svarsto ir sprendžia kitus teismų veiklos klausimus (Teismų įstatymo 117 straipsnio 3, 4 ir 6 punktai). Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma, o susirinkimui nutarus, sprendimai gali būti priimami ir slaptu balsavimu (Teismų įstatymo 118 straipsnio 6 dalis).Teismų įstatymo
institucijos, įskaitant Teisėjų tarybą, vykdo Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus ir periodiškai atsiskaito Visuotiniam teisėjų susirinkimui už savo veiklą.
Pirmiau išdėstytų nuostatų visuma įtvirtina teisėjų teisę demokratiškai priimti sprendimą dėl svarbios teismų savivaldos sistemos institucijos – Teisėjų tarybos – sudėties. Teisės normų analizė rodo, kad kolegialių valstybės valdžią vykdančių aukščiausiųjų institucijų – Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų – narių kadencijų skaičius nei konstituciškai, nei įstatymų lygmeniu nėra apribotas. Tas pats principas pagal esamą teisinį reguliavimą taikomas ir formuojant Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos – Teisėjų tarybos – sudėtį. Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta Teisėjų tarybos narių rinkimų sistema, vykdoma remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu, užtikrina natūralią net 20-ties iš 23-jų Teisėjų tarybos narių kaitą ir garantuoja konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą. Todėl svarstytina, ar Projektu siūlomas reguliavimas, apribojantis teisėjų teisę iškelti bet kurį, jų vertinimu, teismų savivaldos organų veiklai tinkamiausią kandidatą ir už jį balsuoti, nesuponuoja konstituciškai nepagrįsto teisėjų (teismų) organizacinio nepriklausomumo suvaržymo. 2. Aiškinamajame rašte taip pat nėra atskleistos Projekto nuostatų taikymo laike sąlygos, t. y. nėra aišku, kaip jos bus taikomos buvusių, esamų, taip pat pagal pareigas skiriamų Teisėjų tarybos narių atžvilgiu. 3.
projektu siūlomas teisinis reguliavimas nebuvo tinkamai išdiskutuotas kartu su teisėjų korpuso, akademinės bendruomenės atstovais, be to, nebuvo įvertinta ir aptarta Lietuvos teisės sistemos kontekste Europos Sąjungos valstybėse šiuo aspektu veikianti praktika, kuri, be kita ko, yra nevienareikšmė. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Teisėjų taryba, iš esmės neprieštaraudama pačiai Projektu siūlomai iniciatyvai, neturi galimybės atlikti Projekto nuostatų turinio vertinimo
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė 2016-10-312 Argumentai : Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga patikslinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 2 straipsnį, aiškiau nustatant, kada laikoma, kad teisėjas Teisėjų tarybos nariu buvo išrinktas pirmai kadencijai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šis įstatymas taikomas po jo įsigaliojimo sudaromoms Teisėjų taryboms. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Teisėjų tarybos nariais išrinkti teisėjai toliau eina Teisėjų tarybos nario pareigas. Teisėjai, kurie Teisėjų tarybos nariais buvo išrinkti po šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi išrinktais pirmajai kadencijai, nepaisant to, kiek metų jie buvo Teisėjų tarybos nariais iki šio įstatymo įsigaliojimo .“
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Daryti svarstymo komitete pertrauką dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480
įstatymo projekto Nr . xiip-4785. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1. 9.
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė