Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, uždarojo tipo investicinių bendrovių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių, investicinių akcinių bendrovių ar depozitoriumų veiklos tvarkos pažeidimas
kintamojo kapitalo bendrovių, uždarojo tipo investicinių bendrovių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ar investicinių akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ar veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas arba Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimas užtraukia baudą investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, uždarojo tipo investicinių bendrovių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ar investicinių akcinių bendrovių vadovams, likvidatoriams ir kitiems tiesiogiai už teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2.
2Depozitoriumų veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas arba turto saugotojų veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą depozitoriumų arba turto saugotojų vadovams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4770(2) lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, uždarojo tipo investicinių bendrovių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių, investicinių akcinių bendrovių ar depozitoriumų veiklos tvarkos pažeidimas
kintamojo kapitalo bendrovių, uždarojo tipo investicinių bendrovių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ar investicinių akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ar veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas arba Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimas užtraukia baudą investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, uždarojo tipo investicinių bendrovių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ar investicinių akcinių bendrovių vadovams, likvidatoriams ir kitiems tiesiogiai už teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2.
2Depozitoriumų veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas arba turto saugotojų veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą depozitoriumų arba turto saugotojų vadovams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
kolektyvinio investavimo subjektų
1Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 167, 168, 170, 171, 173, 174
Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (toliau - Direktyva 2014/91/ES). Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau - PIKIS įstatymas) siekiama patikslinti įstatymo nuostatas pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir
derinimo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso17316 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – ATPK ir ANK įstatymai) siekiama užtikrinti, kad ATPK ir ANK įstatymuose ir KIS įstatyme numatytos baudos nesidubliuotų. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė - Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius - Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070), el. p. [email protected] ) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja– Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Šiuo metu KIS įstatymo projekte aptarti klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, kuriame į nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos. Kadangi šią direktyvą keičia Direktyva 2014/91/ES, atitinkamai reikia pakeisti ir KIS įstatymą. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinis KIS Įstatymo projekto tikslas, perkeliant minėtą direktyvą
Patikslinamos ir sugriežtinamos KIS depozitoriumų funkcijos bei jų atsakomybė turto praradimo atveju Šiuo aspektu detalizuojamos depozitoriumo funkcijos vykdant pinigų srautų stebėseną, užtikrinant, kad būtų tinkamai saugomas KIS turtas ir tinkamai atliekami mokėjimai, įsigijus KIS investicinius vienetus ar akcijas. Visas KIS vardu saugomas turtas turėtų būti atskirtas nuo depozitoriumo nuosavo turto ir visada turėtų būti identifikuojamas kaip priklausantis tam KIS. Depozitoriume saugomas turtas negali būti naudojamas savo sąskaita (kitaip tariant – savo reikmėms).
Kaip siūloma nustatyti įstatymo projekte, naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto, įskaitant, bet neapsiribojant, pervedimu, įkeitimu, pardavimu, skolinimu. Kaip viena iš sąlygų, kada depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas, yra, kai sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą. Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu. Rizikos priedas šiuo atveju - tai papildoma marža, kuri garantuoja, kad rinkos svyravimo atvejais kaip įkaitas naudojamas turtas išlaikys vertę adekvačią vertei, kuri nustatoma įkaito teisinio įforminimo momentu. KIS įstatymo projekte naudojama „įkaito“ sąvoka, o ne „finansinio užstato“ sąvoka, naudojama Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme. Pastarajame finansinis užstatas yra suprantamas kaip pinigai, finansinės priemonės ar kredito reikalavimas, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinantys užtikrinamojo finansinio įsipareigojimo įvykdymą. Tačiau KIS įstatymo projekte nustatytus kriterijus atitinkantis turtas ne visada gali sutapti su „finansinio užstato“ sąvoka („finansinio užstato“ sąvoka yra siauresnė), be to, sparčiai vystantis finansų rinkai gali atsirasti naujų investavimo objektų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nesusiaurinti įkaitui tinkamo turto rūšių, KIS įstatymo projekte pasirinkta vartoti „įkaito“ sąvoka. Finansų krizė iškėlė depozitoriumų atsakomybės klausimą tokiais atvejais, kai KIS turto saugojimas yra perduodamas kitai įmonei. Praradus turtą, kildavo su depozitoriumo ir kitos įmonės atsakomybės pasidalijimu susijusių klausimų.
Siekiant išvengti šių neaiškumų, į KIS įstatymą perkeliamos Direktyvos 2014/91/ES nuostatos, nustatančios taisyklę, kad depozitoriumas yra visada atsakingas už prarasto KIS turto sugrąžinimą bei žalos jį praradus atlyginimą. Kartu pažymima, kad pagal bendrą taisyklę depozitoriumo funkcijų perdavimo kitai įmonei atveju atsakomybė už turto praradimą išlieka depozitoriumui. Finansinės priemonės praradimo atveju, depozitoriumas įpareigojimas KIS grąžinti identiškos rūšies arba atitinkamos vertės finansinę priemonę. Taip pat nustatoma, kad depozitoriumas kitai įmonei gali perduoti tik turto saugojimo funkciją, kai toks perdavimas vykdomas dėl objektyvios priežasties. Toks perdavimas galimas tik užtikrinus, kad įmonė, kuriai patikima tokia funkcija, laikosi veiksmingų rizikos ribojimo reikalavimų (įskaitant kapitalo reikalavimus) ir priežiūros reikalavimų. KIS įstatyme su depozitoriumu susijusios nuostatos detalizuojamos 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (toliau - EK deleguotasis reglamentas). Šiame Europos Komisijos deleguotajame reglamente pateikiamos išsamios nuostatos dėl duomenų, kuriuos reikia įtraukti į rašytinę sutartį, nuostatas, susijusias su pasirašymu ir išpirkimu, investicinių vienetų vertinimu, nustatomas su KIS nurodymų vykdymu susijusios pareigos, taip pat detaliau reglamentuojamos nuostatos dėl atsiskaitymų už sandorius laiku, pinigų stebėsenos, KIS turto apsaugos nemokumo atveju, kai depozitoriumas perduoda saugojimo funkcijas trečiajai šaliai ir kt. nuostatos.
Nustatomos naujos taisyklės dėl KIS valdytojų atlyginimų politikos Nustatoma pareiga valdymo įmonei nustatyti vadovų, už riziką atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimo nustatymo politiką, kuri derėtų su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir jį skatintų. Taip pat nustatoma pareiga valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei ir kuri yra svarbi dėl savo arba jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ar sudėtingumo, sudaryti atlygio komitetus. Priskyrimo svarbiai kriterijus siūloma apibrėžti priežiūros institucijai atsižvelgiant į tai, kad direktyva šių kriterijų nedetalizuoja, tačiau siekiant skatinti priežiūros konvergenciją vertinant atlyginimų politiką ir praktiką, direktyva tai paveda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai - parengti patikimos atlyginimų politikos ir praktikos turto valdymo sektoriuje gaires (toliau – ESMA gairės). Šios gairės be kita ko patikslins ir valdymo įmonių priskyrimo svarbiai kriterijus. Taigi priežiūros institucija nustatys priskyrimo svarbiai kriterijus, atsižvelgdama į gairėse pateikiamus rodiklius. Tokiu būdu bus užtikrinta šių nuostatų taikymo nuosekli praktika ne tik atskiruose Lietuvos finansų sektoriuose (pvz. Bankų įstatyme, perkeliant CRD IV direktyvą, jau įtvirtinti analogiškos nuostatos), bet ir ES mastu (kas yra ypač aktualu, atsižvelgiant į finansinių grupių tarpvalstybinį veiklos pobūdį).
ESMA gairėse direktyva paveda detalizuoti taip pat ir nuostatas dėl darbuotojų, kuriems bus taikoma atlyginimų politika (pvz. kaip nustatyti esminį poveikį rizikos prisiėmimui darančius darbuotojus ir pan.). Nustatomos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos Atsižvelgiant į direktyvos 2014/91/ES tikslus administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią tolesnių pažeidimų darymui, nustatomos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Direktyvos 2014/91/ES nuostatos reikalauja už nustatytus pažeidimus fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims taikyti administracines baudas, kurių viršutinė riba (maksimalus dydis) būtų ne mažesnė kaip 5 mln. eurų. Be to direktyva2014/91/ES (99 straipsnio 6 dalis) įpareigoja valstybes nares nustatant taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, nustatyti minėtas baudas visais atvejais, kai bendrovės ir asmenys pažeidžia nacionalines nuostatas, kuriomis ši direktyva yra perkeliama į nacionalinę teisę. Taigi direktyva nenustato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti. Tačiau priežiūros institucijai nustatant baudos dydį būtų atsižvelgta į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus (siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucija galėtų įvertinti visas reikšmingas aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju ir taip efektyviai apsaugoti investuotojų interesus, priežiūros institucija vertins visus padarytus pažeidimus), gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
KIS įstatymo projektu taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai skelbti informaciją apie pritaikytas poveikio priemones ir nustatyti priemones, kurios skatintų pranešti apie įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus. Apibendrintą informaciją apie pritaikytas poveikio priemones bei apie viešai paskelbtas poveikio priemones ir sankcijas priežiūros institucija turės pateikti ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA). Informacijos pateikimo procedūras ir formą Direktyva 2014/91/ES paveda detalizuoti ESMA. Taip pat, vadovaujantis Direktyva 2014/91/ES, patikslinamas poveikio priemonių sąrašas ir poveikio priemonių taikymo pagrindų sąrašas. Vadovaujantis direktyva nustatomos papildomos poveikio priemonės, tokios, kaip laikinas draudimas, o pakartotinų šiurkščių pažeidimų atvejų – nuolatinis draudimas už pažeidimą atsakingam asmeniui vykdyti valdymo funkcijas. Šiurkščiu pažeidimu laikoma kai už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala ir turtinė nauda yra laikoma didele, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
2241 straipsniuose nustatytus pažeidimus už manipuliavimą finansinių priemonių rinka ir prekybą finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Projekte siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę skirti poveikio priemones už 171 straipsnyje išvardytus pažeidimus, taip pat už Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Tokiu būdu siekiama priežiūros institucijai sudaryti galimybes efektyviai prižiūrėti KIS veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Direktyva 2014/91/ES Lietuvos teisėje privaloma nustatyti viršutinę administracinės baudos ribą fiziniams asmenims 5 mln. eurų, tokios administracinės baudos įtvirtinimas Administracinių teisės apžeidimų kodekse (ATPK) (nuo 2017 m. sausio 1 d. – Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) būtų nesuderinamas su minėto kodekso tikslais bei kodekse numatyta baudų dydžių struktūra. ATPK 24 straipsnis įtvirtina bendrą principą, kad už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip 2 eurai ir didesnė kaip 289 eurai (ANK
milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl 5 mln. eurų administracinė bauda būtų nesuderinama su visa ATPK ir ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Direktyvoje 2014/91/ES numatytas administracines baudas fiziniams asmenims siūloma įtvirtinti specialiame įstatyme, konkrečiu atveju – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Atitinkamai yra tikslinami ir ATPK bei ANK. Papildomai KIS įstatymo projekte tikslinamas įstatymo 18 straipsnis.
Šiuo metu galioja draudimas skolinti kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą. KIS įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valdymo įmonė gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemonės, tačiau draudimas teikti kreditus išlaikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose valstybėse narėse skolinti finansines priemones taip pat leidžiama. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams. PIKIS įstatymo projektu patikslinamos nuostatos, susijusios su depozitoriumo lėšų ir jo saugomų kolektyvinio investavimo subjekto lėšų tinkamu atskyrimu. Direktyvą 2014/91/ES perkeliančių įstatymų projektų įsigaliojimo data nustatyta atsižvelgiant į EK deleguotojo reglamento įsigaliojimo datą - 2016 m. spalio 13 d. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. KIS įstatymo projektu nustatomi griežtesni reikalavimai, susiję su depozitoriumo pareigomis ir atsakomybe bei valdymo įmonių ir investicinių bendrovių atlyginimo politika, platesnis ir didesnių sankcijų taikymas už įstatymo pažeidimus tikėtina padidins pasitikėjimą KIS rinka. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai KIS įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatomis, nes KIS įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Įstatymo projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas, kuris padidins investuotojų pasitikėjimą KIS veikla turėtų atitinkamai pagyvinti KIS veiklą Lietuvoje ir visos Europos mastu, kadangi nauji standartai bus taikomi harmonizuotai visose ES valstybėse narėse. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Projekto nuostatoms įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų , o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
juos turės priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. Taip pat šiuo metu jau yra priimti ar dar yra rengiami Europos Komisijos įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos valstybės, savivaldybių biudžetams ir kitiems valstybės įsteigtiems fondams neturės. 13. Rengiant įstatymo projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Rengiant šiuos Įstatymų projektus nebuvo poreikio gauti specialistų išvadų. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „Kolektyvinio investavimo subjektas“, „depozitoriumas“, „atlyginimų politika“, „poveikio priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2016-10-05 Nr. XIIP-4770 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2016-11-08 Nr. XIIP-4770(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2016-11-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-09-28 nutarimas Nr. 949 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
įstatymo Nr.
IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 167, 168, 170, 171, 173, 174 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo
profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 23 straipsnio pakeitimo įstatymo,
17316 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (OL 2014 L 257, p. 186), nuostatos įsigaliojo 2016 m. kovo 18 d., prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. 3. Įgalioti finansų ministrę Rasą Budbergytę, o jai negalint dalyvauti – finansų viceministrą Algimantą Rimkūną, atstovauti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4770. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Palionis, K. Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Nr. XIIP-4770 2016-11-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Finansų ministerijos, Finansų rinkų politikos departamento Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2016-11-03 *
pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4770. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė