Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 167, 168, 170, 171, 173, 174 STraipsniŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO11 1 ,14
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansinės priemonės - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
“ 1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje . 2. Papildyti 2 straipsnį 531 dalimi: „53
1Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.
“ 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. Tais atvejais, kai valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriama svarbiai, joje turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.
“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu Papildyti Įstatymą 111 straipsniu:
„11
1Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką. 2.
2Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų darbuotojų atlyginimų dydį ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką. 3. Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti. 4. Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri būtų nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija. 5. Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šį įstatymą bei kitus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus įgyvendinančias taisykles. 6. Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir kuri yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai atlygio komiteto sudarymas yra privalomas, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, priskiriama svarbiai pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir kita valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.
Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustato savo vidaus dokumentuose. “
straipsniu Papildyti įstatymą 141 straipsniu: „141 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje, investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriume Valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo bei kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Priemonėms įdiegti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Priemonėms taikomi šio įstatymo 1631 straipsnyje nustatyti reikalavimai. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, taip pat investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o I i nvesticinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų.
Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
1Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės valdomo kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik institucija, turinti teisę toje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turinti registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigta toje valstybėje narėje. 2. Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. 1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo
būti saugomas viename depozitoriume, kurio paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi tarp depozitoriumo ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei . Sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui vykdyti jam pavestas funkcijas. 2.
investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, turinti teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, ir kuri yra įsteigta arba turi registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje. 3. Depozitoriumas privalo turėti ir naudoti jo veiklai reikalingas priemones ir procedūras. 4. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:
1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
3) jis vykdytų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
4) atlyginimas ir pajamos už sandorius su kolektyvinio investavimo subjekto turtu per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5) investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus. 5. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą. 6.
srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Depozitoriumas taip pat užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos sąskaitose, atidarytose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvos 2006/73/EB nuostatas (toliau – sąskaitos atidarymo subjektas). Kai sąskaitos atidarymo subjekte sąskaitos atidarytos kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu, sąskaitos atidarymo subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai į tokias sąskaitas neįskaitomi. 7. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai. 8. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus. 9.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrai atlikti. 10. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. 11. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų. 12. Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Depozitoriumo pareigos
ir procedūras. 2.
privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:
išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
neprieštarauja teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
pervestas į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
būtų naudojamos pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus. 3. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. 4. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai. 5. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pažeidimus. 6.
informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrai atlikti. 7. Jeigu valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, depozitoriumas, siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo su ta valdymo įmone sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų įtvirtintos keitimąsi informacija reglamentuojančios nuostatos. Šios dalies nuostatos Lietuvos Respublikoje licencijuotai valdymo įmonei, valdančiai Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, taikomos mutatis mutandis. 8. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. 9. Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko. 10. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų. 32 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas 1.
Jeigu yra saugomos finansinės priemonės, kurios apskaitytinos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos tos finansinės priemonės būtų saugomos ir apskaitomos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimais, įgyvendinančiais Direktyvos 2006/73/EB nuostatas, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui. 2. Kito turto atveju, įskaitant ir tuos atvejus, kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti. 3. Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto įskaitant bet neapsiribojant pervedimu, įkeitimu, pardavimu, skolinimu. 4. Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik kai:
valdymo įmonės nurodymus;
vienetų savininkų interesais;
4) sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą.
Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu. 5. Depozitoriumo ir (arba) kitos įmonės, kuriai perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, nemokumo atveju saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti tokio depozitoriumo ir (arba) tokios įmonės kreditorių naudai. “
papildymas 321 straipsniu Papildyti Įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei
įmonei tik turto saugojimo funkciją. 2. Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi. 3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tada, kai perdavimas vykdomas dėl objektyvios priežasties. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiuo įstatymu nustatytos depozitoriumo atsakomybės. 4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas kitą įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip apibrėžta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
2016/438 ), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti jos turto saugojimo funkcijos atlikimą, veiklą ir tvarką, kurios tokia įmonė laikosi vykdydama jai perduotas funkcijas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 2016/438 ). 5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklai taikomuose teisės aktuose nustatyt rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra atitinkamoje jurisdikcijoje ir išorės auditas;
3) įmonė atskiria depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, kuris turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;
4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonės nemokumo atveju jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;
5) įmonė laikosi šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 1-4 dalyse, ir 33 straipsnio 3-4 dalyse depozitoriumui nustatytų reikalavimų. 6. Kai pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. 7.
pagal šio straipsnio 6 dalį galimas tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti, apie funkcijų perdavimą, įskaitant susijusią riziką, ir jo aplinkybes, ir apie tai, kad toks funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios šalies teisės nustatytų teisinių suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą nurodytai trečiojoje šalyje įsteigtai įmonei. 8. Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali perduoti funkcijas kitai įmonei, jeigu ji tenkina visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Tokiu atveju atitinkamai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai. 9. Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos. “
1Pakeisti 33 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Laikinas valdymo perdavimas depozitoriumui“
2Papildyti 33 straipsnį 3 dalimi:
„
3Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus.
“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnyje numatytą atvejį. 2.
2Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, išskyrus stebėtojų tarybos narius, ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla. 3. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/2 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, negali būti tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos nariais. 34 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
investavimo subjekto dalyviams už jo saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą. 2. Finansinių priemonių, saugomų depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, praradimo atveju depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos, grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatyta pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu. 3. Jeigu depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atliko savo funkcijas pagal šį įstatymą, jis privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu funkcijų atlikimu susijusius nuostolius. 4.
depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas yra negaliojantis. 5. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę arba investicinę bendrovę, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos. 6. Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų. “
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Tokiu atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais ir nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. “
Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio
valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 31
17 dalyje nurodytą rašytinį susitarimą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.“
straipsniu Papildyti įstatymą 1631 straipsniu: „1631 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatytos specialios pranešimo apie pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos apie padarytus pažeidimus atvejus;
3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. “
Papildyti 167 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Jei priežiūros institucija prižiūri depozitoriumą, kuris atlieka šiame įstatyme numatytas depozitoriumo funkcijas kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, bet valdomo kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės atžvilgiu, priežiūros institucija keičiasi reikiama informacija su atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija. “
Papildyti 168 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
4) įvykdžius prašymą galėtų būti pakenkta jos pačios atliekamam tyrimui, jo vykdymo užtikrinimo veiklai arba ikiteisminiam tyrimui. “
Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„170 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams
taikomos poveikio priemonės
1Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:
1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
6) įpareigoti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą;
7) sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą; išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą;
8) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą. 2.
administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovams ar darbuotojams. 3. Priežiūros institucija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones. 1. Priežiūros institucija šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:
1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėti dėl pažeidimo, nurodyti per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti tokį pažeidimą ir įpareigoti užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) laikinai uždrausti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse.
Priežiūros institucija šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:
1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėti dėl pažeidimo, nurodyti per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti tokį pažeidimą ir įpareigoti užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) laikinai uždrausti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse. Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai neleista vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas; 6)kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo, uždrausti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;
7) paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti;
8) įpareigoti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį ;
9) sustabdyti valdymo įmonės licencijos galiojimą visa apimtimi arba iš dalies, ribojant teisę teikti vieną ar kelias paslaugas.
Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai neleista vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas; 6)kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo, uždrausti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;
7) paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti;
8) įpareigoti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį ;
9) sustabdyti valdymo įmonės licencijos galiojimą visa apimtimi arba iš dalies, ribojant teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. Valdymo įmonei pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu licencijos galiojimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, atnaujinamas;
10) panaikinti valdymo įmonės ir investicinės bendrovės licencijos galiojimą visa apimtimi arba iš dalies, atimant teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. 2.
2Taikant šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 4. Priežiūros
institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1 dalį. “
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „171 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją;
dokumentai; 3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje. 2. Priežiūros institucija taiko poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka. 3.
dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 4. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. 1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės veikla vykdoma negavus priežiūros institucijos leidimo;
2) šio įstatymo nustatyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos pateikimą priežiūros institucijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija, įskaitant apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytas nuostatas, susijusias su valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimu, padidinimu, perleidimu arba sumažinimu;
nesilaiko procedūrų ir tvarkos bei struktūros ir organizacinių reikalavimų bei reikalavimų, susijusių su jų funkcijų perdavimu trečiosioms šalims;
6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pažeidžia Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytus reikalavimus;
7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų.
8) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovais išrenkami arba vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys finansinių priemonių rinkų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ir priežiūros institucijos nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;
9) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
įstatymo 31, 32, 321 straipsnio nuostatas;
įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjekto investavimo taisyklėmis;
įmonei, netaiko rizikos valdymo proceso ar proceso, leidžiančio tiksliai ir nepriklausomai nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių vertę;
įmonei nesilaiko pareigų, susijusių su investuotojams teiktina informacija;
14) valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje nei kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė platinanti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, nesilaiko pranešimo reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje;
15) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
16) padaromi kiti šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 2.
institucija skiria poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 3. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte numatytos poveikio priemonės taikymo, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkte nurodytų fizinių asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl sprendimo sankcionavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 5 darbo dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl sprendimo sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos slaptumą. 4. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje per 3 darbo dienas po to, kai sprendimas taikyti poveikio priemonę buvo išsiųstas ar įteiktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba ji neskelbiama. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie visas pritaikytas, bet nepaskelbtas poveikio priemones . Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kurios užtikrintų, kad nebūtų pažeisti asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai . 5.
institucija, priimdama sprendimą taikyti poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, įvertina nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą (finansinis pajėgumas juridinio asmens atveju nustatomas pagal bendrą jo apyvartą, fizinio asmens – pagal jo metines pajamas), ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 6. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neskiria poveikio priemonės (priemonių), jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo ar fizinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
2) juridinis asmuo per protingą terminą savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas yra mažareikšmis. 7. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo poveikio priemonės paskyrimo pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Priežiūros institucija, paskelbusi apie pritaikytą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. “
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis.
Piniginės baudos Priežiūros institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šiame įstatyme numatytos licencijos, - iki 57 924 eurų;
2) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių, - iki 28 962 eurų;
5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
6) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių,
8) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, - iki 28 962 eurų;
9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr.
Piniginės baudos Priežiūros institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šiame įstatyme numatytos licencijos, - iki 57 924 eurų;
2) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių, - iki 28 962 eurų;
5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
6) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių,
8) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, - iki 28 962 eurų;
9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų,
11) juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, - iki 28 962 eurų;
neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, - iki 28 962 eurų.
šio straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. 1. Priežiūros institucija turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų - iki 5000 000 eurų arba 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų;
2) fiziniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų - iki 5000 000 eurų. 2.
juridinis asmuo yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. “
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną
nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. “
Pakeisti įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
257, p. 186) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120) .“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 13 d. 2.
2Lietuvos bankas iki 2016 m. spalio 12 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-4767(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 152, 167, 168, 170, 171, 173, 174 STraipsniŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO11 1 ,14
STRAIPSNIAIS IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 170 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2453 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS lietuvos respublikos kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 152, 167, 168, 170, 171, 173, 174 STraipsniŲ ir PRIEDO
11 1 , 141 ,32
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansinės priemonės - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.“ 1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui - kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje . 2. Papildyti 2 straipsnį 54 dalimi: „
54Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.
“
3Buvusią 2 straipsnio 54 dalį laikyti 55 dalimi. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. Šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamose svarbioms valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.
“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu Papildyti Įstatymą 111 straipsniu:
„11
1Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką. 2. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamas atlyginimas yra vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų darbuotojų atlyginimų dydžio ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką. 3. Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti. 4. Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija. 5. Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šį įstatymą ir kitus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus įgyvendinančias taisykles. 6. Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir kuri yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai sudaryti atlygio komitetą yra privaloma, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai.
Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, priskiriamos svarbioms pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir svarbioms nepriskirta valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės ir investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustato savo vidaus dokumentuose. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „141 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje, investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriume Valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 1631 straipsnyje nustatyti reikalavimai. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, taip pat investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o I i nvesticinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
1Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės valdomo kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik institucija, turinti teisę toje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turinti registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigta toje valstybėje narėje. 2. Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. 1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo
būti saugomas viename depozitoriume . Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine depozitoriumo ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, sutartimi.
Šioje s utartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui pavest oms funkcij om s atlikti . 2. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, ir yra įsteigta arba turi registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje. 3. Depozitoriumas privalo turėti ir naudoti jo veiklai reikalingas priemones ir procedūras. 4. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:
1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
3) jis vykdytų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
4) atlyginimas ir pajamos už sandorius dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5) investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus. 5.
privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą. 6. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Be to, depozitoriumas užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos į sąskaitas, atidarytas kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos (toliau – sąskaitos atidarymo subjektas). Į sąskaitos atidarymo subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi sąskaitos atidarymo subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai. 7. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai. 8.
ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus. 9. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia atliekant depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrą. 10. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. 11. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų. 12. Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Depozitoriumo pareigos
ir procedūras. 2.
naudai ir:
išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
neprieštarauja teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
pervestas į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
būtų naudojamos pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus. 3. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. 4. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai. 5. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pažeidimus. 6.
informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrai atlikti. 7. Jeigu valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, depozitoriumas, siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo su ta valdymo įmone sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų įtvirtintos keitimąsi informacija reglamentuojančios nuostatos. Šios dalies nuostatos Lietuvos Respublikoje licencijuotai valdymo įmonei, valdančiai Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, taikomos mutatis mutandis . 8. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. 9. Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko. 10. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų. 32 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas 1.
Kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios apskaitytinos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų saugomos ir apskaitomos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimais, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui. 2. Kito turto atveju, įskaitant atvejus, kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti. 3. Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Saugomo turto naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto įskaitant bet neapsiribojant pervedimu, įkeitimu, pardavimu, skolinimu. 4.
4Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tiktais atvejais kai:
valdymo įmonės nurodymus;
3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir investicinių vienetų savininkų interesais;
4) sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą. Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu. 5. Depozitoriumo ir (arba) kitos įmonės, kuriai perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, nemokumo atveju saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti šio depozitoriumo ir (arba) šios įmonės kreditorių naudai. “
papildymas 321 straipsniu Papildyti Įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei
įmonei tik turto saugojimo funkciją. 2. Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi. 3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tuo atveju, kai ši funkcija perduodama dėl objektyvių priežasčių. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiame įstatyme nustatytos depozitoriumo atsakomybės. 4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p.
11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438 ), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti kaip ji atlieka turto saugojimo funkcijas, veiklą ir tvarką, kurios ši įmonė laikosi atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438 ). 5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir išorės auditas;
3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;
4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonės nemokumo atveju jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;
5) įmonė laikosi šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 12 dalyse, 32 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 33 straipsnio 3 dalyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų. 6.
reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. 7. Depozitoriumo funkcijas perduoti pagal šio straipsnio 6 dalį galima tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie funkcijų perdavimą, įskaitant informavimą apie su funkcijų perdavimu susijusią riziką, ir jo aplinkybes, taip pat apie tai, kad funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą tai trečiojoje šalyje įsteigtai įmonei. 8. Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali šią funkciją perduoti kitai įmonei, jeigu ši atitinka visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Šiuo atveju tokiai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai. 9. Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos. “
taip: „33 straipsnis. Laikinas valdymo perdavimas depozitoriumui“. 2. Papildyti 33 straipsnį 3 dalimi: „ 3.
Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus. “
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnyje numatytą atvejį. 2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, išskyrus stebėtojų tarybos narius, ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla. 3. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/2 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, negali būti tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos nariais. 34 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
investavimo subjekto dalyviams už saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą. 2.
priemonių, saugomų depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, praradimo atveju depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos, grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatoma pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu. 3. Depozitoriumas, aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atlikęs savo funkcijas pagal šį įstatymą, privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu depozitoriumo funkcijų atlikimu susijusius nuostolius. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas yra negaliojantis. 5. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai iš depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę arba investicinę bendrovę, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos. 6. Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų. “
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą.
Šiuo atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais, kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais ir nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. “
Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitoje valstybėje narėje licencijuota
valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio
valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 31
17 dalyje nurodytą rašytinį susitarimą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.“
Pakeisti 152 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 1631 straipsniu: „163
Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatytos specialios pranešimo apie pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos atskleidimo apie padarytus pažeidimus atvejus;
3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. “
Papildyti 167 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Kai priežiūros institucija prižiūri depozitoriumą, kuris atlieka šiame įstatyme nustatytas depozitoriumo funkcijas kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, bet valdomo kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, atžvilgiu, priežiūros institucija keičiasi reikiama informacija su tos valstybės narės priežiūros institucija.“
Papildyti 168 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
4) įvykdžius prašymą galėtų būti pakenkta jos pačios atliekamam tyrimui, jo vykdymo užtikrinimo veiklai arba ikiteisminiam tyrimui. “
Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„170 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams
Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės 1.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:
1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
6) įpareigoti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą;
7) sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą; išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą;
8) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą. 2. Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovams ar darbuotojams. 3. Priežiūros institucija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones. 1.
171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:
1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėja dėl pažeidimo, nurodo per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir įpareigoja užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždraudžia valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdo investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) laikinai uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse.
Priežiūros institucija šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:
1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėja dėl pažeidimo, nurodo per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir įpareigoja užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždraudžia valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdo investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) laikinai uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse. Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai uždrausta vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;
6) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės taikymo, uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;
7) paskiria laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti;
8) įpareigoja valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį;
9) sustabdo valdymo įmonės licencijos galiojimą visiškai arba iš dalies, apribodama teisę teikti vieną ar kelias paslaugas.
Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai uždrausta vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;
6) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės taikymo, uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;
7) paskiria laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti;
8) įpareigoja valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį;
9) sustabdo valdymo įmonės licencijos galiojimą visiškai arba iš dalies, apribodama teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. Valdymo įmonei pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu licencijos galiojimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, atnaujinamas;
10) panaikina valdymo įmonės ir investicinės bendrovės licencijos galiojimą visiškai arba iš dalies, atimdama teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. 2.
straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 4. Priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas pagal šio straipsnio 1 dalį taikytas poveikio priemones.“
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „171 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją;
dokumentai; 3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje. 2. Priežiūros institucija taiko poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka. 3.
dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 4. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. 1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės veikla vykdoma negavus priežiūros institucijos leidimo;
2) šiame įstatyme nustatyti licencija ar leidimas gauti pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą priežiūros institucijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija, įskaitant informaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, susijusias su valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimu, padidinimu, perleidimu arba sumažinimu;
įmonei, nesilaiko procedūrų ir tvarkos, struktūros ir organizacinių reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su jų funkcijų perdavimu trečiosioms šalims;
6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pažeidžia Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytus reikalavimus;
7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų.
8) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovais išrenkami arba vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys finansinių priemonių rinkų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ir priežiūros institucijos nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;
9) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
įstatymo 31, 32, 321 straipsnio nuostatas;
įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjekto investavimo taisyklėmis;
įmonei, netaiko rizikos valdymo proceso ar proceso, leidžiančio tiksliai ir nepriklausomai nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių vertę;
įmonei nesilaiko pareigų, susijusių su investuotojams teiktina informacija;
14) valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje nei kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė valstybėje narėje platinanti valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, nesilaiko pranešimo reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje;
15) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
16) padaryti kiti šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 2. Priežiūros institucija poveikio priemones skiria Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 3.
priežiūros institucija priima sprendimą dėl šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte numatytos poveikio priemonės taikymo, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Šiame prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkte nurodytų fizinių asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymas dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjus priimama motyvuota nutartis patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 5 darbo dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl priežiūros institucijai sprendimo sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos slaptumą. 4. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje per 3 darbo dienas po to, kai sprendimas taikyti poveikio priemonę buvo išsiųstas ar įteiktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, jis atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba informacija apie pritaikytas poveikio priemones skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba neskelbiama. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie visas pritaikytas, bet nepaskelbtas poveikio priemones. Priežiūros institucija užtikrina, kad šioje dalyje nurodyta paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kad būtų užtikrintas asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis. 5.
institucija, priimdama sprendimą taikyti poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, įvertina nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą (juridinio asmens finansinis pajėgumas nustatomas pagal bendrą jo metinę apyvartą, fizinio asmens finansinis pajėgumas
1) juridinis asmuo ar fizinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
2) juridinis asmuo per protingą terminą savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas yra mažareikšmis. 7. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei taikomos poveikio priemonės, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo poveikio priemonės paskyrimo pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Priežiūros institucija, paskelbusi apie taikomą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.“
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis.
Piniginės baudos Priežiūros institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šiame įstatyme numatytos licencijos, - iki 57 924 eurų;
2) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių, - iki 28 962 eurų;
5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
6) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių,
8) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, - iki 28 962 eurų;
9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr.
Piniginės baudos Priežiūros institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šiame įstatyme numatytos licencijos, - iki 57 924 eurų;
2) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, - iki 57 924 eurų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių, - iki 28 962 eurų;
5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
6) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių,
8) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, - iki 28 962 eurų;
9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, - iki 28 962 eurų;
10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų,
11) juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, - iki 28 962 eurų;
neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, - iki 28 962 eurų.
šio straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. 1. Priežiūros institucija turi teisę skirti šias baudas:
1) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų - iki 5 000 000 eurų arba 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų;
2) fiziniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų - iki 5 000 000 eurų. 2.
asmens, kuris yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei tai įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. “
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį
nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. “
Pakeisti įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
257, p. 186) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120) .“ antrasIS skirsnis
IX-1709
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymą. 23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus antrąjį skirsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gruodžio 1 d. 2. Šio įstatymo antrasis skirsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos bankas iki 2016 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 141 , 321 IR 1631
2016-10-05 Nr. XIIP-4767 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 531 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 53 dalis savo turiniu nėra susijusi su nauja papildoma dalimi, be to, šiame straipsnyje yra tik 54 dalys, siūlytina keičiamą įstatymą papildyti nauja 54 dalimi, o esamą 54 dalį pernumeruoti 55 dalimi. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti pakoreguota keičiamo įstatymo 152 straipsnio 8 dalyje esanti nuoroda į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalį. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje minima Direktyva 2006/73/EB. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo tekste minint kitas direktyvas daroma nuoroda į šio įstatymo priedą, siūlytina atitinkamai pakoreguoti projektu keičiamus įstatymo straipsnius. 3. A tsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 4 dalyje esančiose nuorodose „Reglamentas (ES) Nr. 2016/438“ bei „Reglamente (ES) Nr. 2016/438“ brauktinas trumpinys
„Nr.“. 4. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321
straipsnio 5 dalies 5 punkte esanti nuoroda į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3-4 dalis koreguotina, nes keičiamo įstatymo 33 straipsnis turi tik 3 dalis. 5.
„finansinis pajėgumas juridinio asmens atveju nustatomas pagal bendrą jo
apyvartą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kokio laikotarpio bendra juridinio asmens apyvarta bus skaičiuojama. 6. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad
„Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo
dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos“. Pastebėtina, kad teismas gali ne tik skundą atmesti, bet ir priimti kitokį sprendimą - skirti mažesnę baudą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 7. Projekto 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymo nuostatos turėtų įsigalioti 2016 m. spalio 13 d. Atsižvelgiant į teisės aktų priėmimo procedūras, siūlytina koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
dėmesys, kad 2016 m. birželio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2453, kuriuo pripažino netekusia galios 170 straipsnio 2 dalį ir kuris įsigalios
įstatymo 170 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir į tai, kad projektu 21 straipsnio 1 dalimi siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2016 m. spalio 13 d., siūlytina pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2453. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31,
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 170 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2453 PRIPAŽINIMO
2016-11-08 Nr. XIIP-4767(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 23 straipsnio nuostatos taisytinos. Pirma, projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas, išskyrus jo antrąjį skirsnį, įsigalioja 2016 m. gruodžio 1 d., o įstatymo antrasis skirsnis – 2017 m. sausio 1 d. Pastebėtina, kad projekto 23 straipsnis yra antrojo skirsnio, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., straipsnis, todėl šio straipsnio norma, kad įstatymas įsigalioja 2016 m. gruodžio 1 d., nelogiška. Antra, neaišku, kodėl siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo 22 straipsnio įsigaliojimo datą. Siūlytina atsisakyti nuostatos, kad projekto 22 straipsnis įsigalioja
direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
kolektyvinio investavimo subjektų
111 , 141
1631
2016-11-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-0512 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildomas 531 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 53 dalis savo turiniu nėra susijusi su nauja papildoma dalimi, be to, šiame straipsnyje yra tik 54 dalys, siūlytina keičiamą įstatymą papildyti nauja 54 dalimi, o esamą 54 dalį pernumeruoti 55 dalimi. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti pakoreguota keičiamo įstatymo 152 straipsnio
keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir 2 dalį išdėstyti taip:
Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema
straipsnio 54 dalį laikyti 55 dalimi. “
ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 152 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka. “
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje minima Direktyva 2006/73/EB. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo tekste minint kitas direktyvas daroma nuoroda į šio įstatymo priedą, siūlytina atitinkamai pakoreguoti projektu keičiamus įstatymo straipsnius. Pritarti Patikslinti projekto
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų
srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas.
Depozitoriumas taip pat užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos sąskaitose, atidarytose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos Direktyvos 2006/73/EB nuostatas (toliau – sąskaitos atidarymo subjektas). Kai sąskaitos atidarymo subjekte sąskaitos atidarytos kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu, sąskaitos atidarymo subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai į tokias sąskaitas neįskaitomi.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-057 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje minima Direktyva 2006/73/EB. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo tekste minint kitas direktyvas daroma nuoroda į šio įstatymo priedą, siūlytina atitinkamai pakoreguoti projektu keičiamus įstatymo straipsnius. Pritarti Pakeisti projekto
ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu yra saugomos finansinės priemonės, kurios apskaitytinos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos tos finansinės priemonės būtų saugomos ir apskaitomos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimais, įgyvendinančiais šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos Direktyvos 2006/73/EB nuostatas, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-058 A tsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 4 dalyje esančiose nuorodose „Reglamentas (ES) Nr. 2016/438“ bei „Reglamente (ES) Nr. 2016/438“ brauktinas trumpinys „Nr.“. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto
321 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai
pasirinkdamas kitą įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip apibrėžta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti jos turto saugojimo funkcijos atlikimą, veiklą ir tvarką, kurios tokia įmonė laikosi vykdydama jai perduotas funkcijas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr.
2016/438).“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-058 Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 5 dalies 5 punkte esanti nuoroda į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3-4 dalis koreguotina, nes keičiamo įstatymo 33 straipsnis turi tik 3 dalis. Pritarti Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo32 1 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įmonė laikosi šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 12 daly j s e, 32 straipsnio 1-4 dalyse, ir 33 straipsnio 3 -4 daly j s e depozitoriumui nustatytų reikalavimų.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-0518 Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog „finansinis pajėgumas juridinio asmens atveju nustatomas pagal bendrą jo apyvartą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kokio laikotarpio bendra juridinio asmens apyvarta bus skaičiuojama. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą taikyti poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, įvertina nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą (finansinis pajėgumas juridinio asmens atveju nustatomas pagal bendrą jo metinę apyvartą, fizinio asmens – pagal jo metines pajamas), ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-0520 Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos“. Pastebėtina, kad teismas gali ne tik skundą atmesti, bet ir priimti kitokį sprendimą - skirti mažesnę baudą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto
174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo , kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-0522 1,2 Projekto 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymo nuostatos turėtų įsigalioti 2016 m. spalio 13 d. Atsižvelgiant į teisės aktų priėmimo procedūras, siūlytina koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 21 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 13 d. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2016 m. spalio 12 d . lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-05 Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. birželio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709
Nr. XII-2453, kuriuo pripažino netekusia galios 170 straipsnio 2 dalį ir kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 170 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir į tai, kad projektu 21 straipsnio 1 dalimi siūloma įstatymo įsigaliojimo data
straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2453. Pritarti
išdėstyti taip:
kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18,
pavadinimą išdėstyti taip:
kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO
111 , 141 , 321 IR 1631
skirsniu, jį įrašant po projekto 21 straipsnio, ir jį išdėstyti taip: „antrasIS skirsnis
Panaikinti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2453 .“
straipsniu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-09-28 nutarimas Nr. 949 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 167, 168, 170, 171, 173,
straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr.
XII-1467 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (OL
Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. 3. Įgalioti finansų ministrę Rasą Budbergytę, o jai negalint dalyvauti – finansų viceministrą Algimantą Rimkūną, atstovauti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, įstatymo projektui Nr. XIIP-4767 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Palionis, K.Glaveckas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. PRIDEDAMA. Komiteto išvados rengėjų siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė