Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Rima Baškienė Valerijus Simulik Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys
Projektas Projekto 2 lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.“
įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2018 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
tikslai ir uždaviniai. Plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas. Atliekų deginimo gamyklos paprastai išstumia iš rinkos jau egzistuojančius atliekų perdirbėjų tinklus. Labai dažnai atliekų deginimo gamyklos pateikiamos, kaip energijos gamybos įrenginiai, galintys gaminti elektrą. Tačiau detali jų gyvavimo ciklo analizė rodo, kad atliekų deginimo įrenginiai paprastai energijos daugiau sunaudoja, nei pagamina. Taip atsitinka todėl, kad produktai/medžiagos, kurie sudeginami, turi būti pakeičiami naujomis analogiškomis medžiagomis/produktais. Naujų iškasenų gavyba ir jų transformavimas į naujus produktus sunaudoja gerokai daugiau energijos, nei pagamina atliekų deginimo įrenginys, tokiu būdu aplinkai sukeliamas didelis neigiamas poveikis, kurio nebūtų, jei atliekos būtų ne deginamos, o panaudojamos vėl. Dažniausiai atliekų deginimo įrenginiai statomi žemesnes pajamas gaunančių žmonių kaimynystėje, esant mažam gyventojų tankumui, remiantis prielaida, kad politiškai silpni gyventojų sluoksniai nepajėgūs pasipriešinti tokio objekto statyboms. Tai grubus bazinių aplinkosauginių principų pažeidimas. Modernūs atliekų deginimo įrenginiai, skirti tokiam atliekų tvarkymo būdui, beje, yra patys brangiausi, o tokių įrenginių statybų ir veikimo kaštus neišvengiamai turi dengti visuomenė.
Atliekų deginimo įrenginių kompanijos paprastai naudoja įvairias komplikuotas finansavimo schemas, priverčiančias vyriausybes pasirašyti ilgalaikius išmokų įsipareigojimus, kurie, kaip jau ne kartą buvo atsitikę – tampa nepakeliama našta vietos savivaldybėms. Įstatymo pakeitimu siūloma visus atliekų deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, leisti statyti saugiu atstumu nuo gyvenamųjų vietovių, kad minimizuoti jų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Šiuo metu siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų statybos kontrolę, yra pavesta atsakingoms institucijoms, dalyvaujančioms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, kontroliuoti ar planuojami statyti atliekų deginimo įrenginiai turi turėti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto statusą. Tačiau, kaip rodo praktika, tai savaime neužtikrina tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų laikymosi planuojant ir statant tokius objektus. Todėl kyla poreikis tiesiogiai įstatyme nustatyti saugų minimalų jų nutolimo nuo gyvenamųjų vietovių atstumą. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energetinę vertę turinčias komunalines atliekas deginančių įrenginių statybai įstatyme nenustatyti jokie konkretūs aplinkosauginiai reikalavimai, o apsiribojama tik bendro pobūdžio frazėmis. Visus aplinkosauginius reikalavimus pavesta nustatyti vykdomosios valdžios institucijoms. 4.
nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti konkretų mažiausią atstumą, kuriuo atliekų deginimo įrenginiai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos turėtų būti nutolę nuo gyvenamųjų vietovių. Laukiama, kad tokia nuostata leis pasiekti, kad minėti įrenginiai keltų kuo mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad konkrečių aplinkosauginių reikalavimų, kaip antai saugaus atstumo nuo gyvenamųjų vietovių nustatymas įstatymo tekste, neleis manipuliuoti lengvai pakeičiamais vykdomosios valdžios institucijų sprendimais, mažins pastarųjų dikreciją priimant administracinius sprendimus ir tuo pačiu ir didelę šio metu esančią korupcijos pasireiškimo riziką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus taikomas tik naujai statomiems objektams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 113 „Dėl valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 12-302);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.
6-225); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. D1-665
„Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“
(Žin., 2006, Nr. 4-129) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. D1-636
„Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų
patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 6-225). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įgyvendinant įstatymo pakeitimus papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados – negautos. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Rima Baškienė, Povilas Urbšys ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 15.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, aplinkos monitoringas, apsauga nuo taršos, atliekos, atliekų eksportas, atliekų šalinimas, atliekų tvarkyba, atmosferos tarša, elektroninės atliekos, elektros akumuliatorius, kokybės standartas, kova su tarša, pavojingoji medžiaga, pavojingosios atliekos, vartotojų apsauga. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Rima Baškienė Valerijus Simulik Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys
2016-10-03 Nr. XIIP-4758 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Atkeiptinas dėmesys, kad nei projekto nuostatose, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra atskleistas sąvokos „gyvenamosios vietovės“ turinys, todėl, nėra aišku, kaip ši sąvoka būtų suprantama siūlomų projekto nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą įstatymą visa Lietuvos Respublikos teritorija sudaryta iš gyvenamųjų vietovių, nėra aišku kaip būtų įgyvendinamos siūlomos projekto nuostatos. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinktas projekte siūlomas nustatyti atstumas - „ne arčiau kaip 20 kilometrų“. 2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos jau pradėtų įgyvendinti (pvz., pradėtos teritorijų planavimo procedūros, statybos darbai ir pan.) atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų atžvilgiu. 3.
straipsnio 4 dalies nuostatas teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei papildyti projektą įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
skaičius ir žodis „6 dalies“ brauktini;
asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-30 Nr. S-2016-6387 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4758 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4758 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Kadangi pagal 2014 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 158
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl
valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ pakeitimo“ 7 punktą, valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigėjais turi teisę būti juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, iš esmės Įstatymo projektu yra nustatomas reikalavimas ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Todėl, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai, pirmiausia apribojimai, susiję su gyventojų skaičiumi arba su minimaliu geografiniu atstumu tarp teikėjų turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi (paryškinta mūsų).
Šiame kontekste visų pirma pažymime tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, gyvenamąsias vietoves sudaro miesto ir kaimo gyvenamosios vietovės. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Atsižvelgiant į šį administracinį suskirstymą, darytina išvada, kad atliekų deginimo įrenginius Lietuvoje ketinančiam statyti ūkio subjektui surasti vietą, kuri būtų nutolusi 20 kilometrų nuo miestų, miestelių, kaimų ar viensėdžių, būtų pakankamai sudėtinga arba visai neįmanoma. Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pabrėžiamas poreikis įstatyme nustatyti saugų minimalų atliekų deginimo įrenginių nutolimo nuo gyvenamųjų vietovių atstumą. Tačiau, Įstatymo projekto rengėjai nenurodo, dėl kokių priežasčių yra pasirinktas minimalus net 20 kilometrų atstumas ir kodėl būtent toks atstumas būtų laikomas saugiu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome dar kartą įvertinti, ar Įstatymo projektu numatomi pakeitimai galėtų būti laikomi proporcingais ir ar Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio – negalėtų būti pasiekiamas kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Dalius Krinickas, Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė; Seimo narys
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Dalius Krinickas, Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė; Seimo narys Algis Strelčiūnas; pasiūlymo teikėjas Gediminas Gemskis; Lazdynų bendruomenės pirmininkas Juozas Lekavičius. 2018-04-18 Nr. 107-P-12 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Licija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Dalius Krinickas, Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, "Lietuvos energija" UAB Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovas Nerijus Rasburskis. Seimo narys Algis Strelčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-031 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Atkeiptinas dėmesys, kad nei projekto nuostatose, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra atskleistas sąvokos „gyvenamosios vietovės“ turinys, todėl, nėra aišku, kaip ši sąvoka būtų suprantama siūlomų projekto nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą įstatymą visa Lietuvos Respublikos teritorija sudaryta iš gyvenamųjų vietovių, nėra aišku kaip būtų įgyvendinamos siūlomos projekto nuostatos. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinktas projekte siūlomas nustatyti atstumas - „ne arčiau kaip 20 kilometrų“. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-03 Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos jau pradėtų įgyvendinti (pvz., pradėtos teritorijų planavimo procedūros, statybos darbai ir pan.) atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų atžvilgiu. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-03 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei papildyti projektą įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-03 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio pavadinime skaičius ir žodis „6 dalies“ brauktini; projekto lyginamajame variante įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti iš dalies
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-201 Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Kadangi pagal 2014 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 158 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ pakeitimo“ 7 punktą, valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigėjais turi teisę būti juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, iš esmės Įstatymo projektu yra nustatomas reikalavimas ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Todėl, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai, pirmiausia apribojimai, susiję su gyventojų skaičiumi arba su minimaliu geografiniu atstumu tarp teikėjų turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi (paryškinta mūsų). Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 6.
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-20 Šiame kontekste visų pirma pažymime tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, gyvenamąsias vietoves sudaro miesto ir kaimo gyvenamosios vietovės. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Atsižvelgiant į šį administracinį suskirstymą, darytina išvada, kad atliekų deginimo įrenginius Lietuvoje ketinančiam statyti ūkio subjektui surasti vietą, kuri būtų nutolusi 20 kilometrų nuo miestų, miestelių, kaimų ar viensėdžių, būtų pakankamai sudėtinga arba visai neįmanoma. Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pabrėžiamas poreikis įstatyme nustatyti saugų minimalų atliekų deginimo įrenginių nutolimo nuo gyvenamųjų vietovių atstumą. Tačiau, Įstatymo projekto rengėjai nenurodo, dėl kokių priežasčių yra pasirinktas minimalus net 20 kilometrų atstumas ir kodėl būtent toks atstumas būtų laikomas saugiu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome dar kartą įvertinti, ar Įstatymo projektu numatomi pakeitimai galėtų būti laikomi proporcingais ir ar Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio – negalėtų būti pasiekiamas kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ 2017-08-02 Sutinkamai su terminu teikti pastabas ir pasiūlymus, šiuo UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ („Bendrovė“) teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4758 (“Įstatymo projektas”). Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai kaip kurą energijai gaminti naudojantys arba planuojantys naudoti po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias komunalines atliekas („atliekų deginimo įrenginiai“) gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte esmėje nurodoma, kad įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi planuojant ir statant atliekų deginimo įrenginius. Grindžiama, jog pagal praktiką ne visada yra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų, todėl yra būtina nustatyti minimalų atstumą atliekų deginimo jėgainėms statyti. Bendrovės vertinimu, įstatymo projektas yra nepagrįstas, paremtas klaidingomis prielaidomis, prieštaraujantis konstituciniams principams, ir neatitinkantis viešojo intereso. Įstatymo projektu yra siūloma Europos Sąjungoje analogų neturinti priemonė, kuri priežastiniu ryšiu nėra susijusi su reguliavimo tikslu - įgyvendinti tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus. Nekartodama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės Departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekte pateiktų argumentų, kuriais yra nepritariama įstatymo projektui, Bendrovė žemiau teikia nuomonę dėl įstatymo projekto. Įstatymo projektas neatitinka teisėkūros principų. Bendrovės vertinimu, nėra aiškus įstatymo projekto reguliavimo tikslas.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog yra siekiama užtikrinti tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą, tačiau nėra nurodoma, kokius tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus siekiama įgyvendinti įstatymo projektu. Taigi, pagal įstatymo projektą neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp reguliavimo tikslo ir įstatymo projektu siūlomos priemonės tikslingumo. Aiškinamajame rašte iš esmės yra remiamasi prielaida, jog „pagal praktiką ne visada yra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų“. Kitaip tariant, yra laikomasi prezumpcijos, jog bus daromi teisės aktų pažeidimai. Tačiau aiškinamajame rašte nėra pagrindžiamas problemos realumas, t. y. nenurodoma, kokia praktika sudaro prielaidas manyti, jog bus „pažeidžiami tarptautiniai aplinkosaugos reikalavimai", ir nenurodoma, kodėl „tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų“ įgyvendinimas negali būti užtikrinamas vykdomosios valdžios ar kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis. Taigi, pats reguliavimo principas neatitinka teisėkūros principų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 dalis, t. y. užtikrinti, jog teisės akto projektas bus priimtas tikslingai, parinkus veiksmingiausią teisinio reguliavimo tikslą leisiančią pasiekti priemonę, nustačius, jog tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, nevaržant teisinių santykių daugiau negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projektu būtų nustatomas perteklinis reguliavimas. Europos Sąjungoje galioja vieni iš griežčiausių aplinkos apsaugos standartų pasaulyje. Europos Sąjungos veikimo sutarties 191 straipsnio 2 dalis nustato, jog Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo principu.
Kad būtų įgyvendintas šis tikslas, Europos Sąjunga ir jos institucijos yra priėmę eilę teisės aktų, kurių pagrindu yra reguliuojama ir kontroliuojama atliekų apdorojimo sistema, taršos prevencija, poveikio aplinkai vertinimas, kt. Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos valstybės narės netaiko geografinių ribojimų atliekų deginimo objektams statyti. Šiuolaikinės technologijos sudaro prielaidas užtikrinti pačius aukščiausius aplinkos apsaugos standartus, ir tuo pačiu - įgyvendinti atliekų deginimo jėgainių projektus miestuose (arti centro), įskaitant Londone, Kopenhagoje, Vienoje, Paryžiuje, kt. Nėra jokio pagrindo išskirti atliekų deginimo jėgaines iš kitų pramonės ir energetikos infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, gamyklų, konvencinių elektrinių, šilumos gamybos įrenginių: atliekų deginimo jėgainės pagal ekologinius ir aplinkos apsaugos rodiklius yra palyginamas infrastruktūros objektas ir dažnai aplinkosauginiu požiūriu mažiau taršus. Kitu atveju, darant prielaidą, jog įstatymo projektu iš tiesų yra siekiama aplinkos apsaugos tikslų, būtų prieitina išvados, jog įstatymo projekto reikalavimas statyti atliekų deginimo įrenginius ne mažesniu nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios vietovės turėtų būti taikomas visiems ūkinės veiklos infrastruktūros objektams. Įstatymo projekto priėmimas, be kita ko, Bendrovės vertinimu, pažeistų konstitucinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintus teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo principus. Jo taikymas Bendrovei sąlygotų, kad Bendrovė negalėtų prisidėti prie viešosios politikos tikslų energetikos ir aplinkos apsaugos srityse, įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimo Europos Investiciniam Bankui, Europos Komisijai ir kitoms valdžios institucijoms. Nepritarti Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 2.
2017-09-201 Seimo aplinkos apsaugos komitetui teikiu savo siūlymą dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO (Reg. Nr. XIIP-4758) Manau, įstatymo projekto gale tekstas suformuluotas neteisingai ir netiksliai, vietoje Įstatymo projekto gale žodžių ,,... nuo gyvenamųjų vietovių.“ siūliau pakeisti į ,, nuo tankiai gyvenamųjų miestų ir rajonų'' ir tada pakeistas įstatymo tekstas būtų:
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo tankiai gyvenamųjų miestų ir rajonų.“ Paaiškinimas: tankiai gyvenamieji Lietuvos miestai ir rajonai yra 45-60 žm./km². Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-02-21 nutarimas Nr. 170 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-4758 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
atliekų tvarkymo 2014−2020 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014−2020 metų plano patvirtinimo“, kuris įgyvendina Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnį, Lietuvoje planuojama pastatyti ir eksploatuoti tris atliekų deginimo įrenginius Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos atliekų deginimo įrenginys eksploatuotojams nuo
atliekų deginimo įrenginių jau yra priimti, sutartys dėl statybos darbų – pasirašytos, todėl priėmus įstatymą atsiras prieštaravimų dėl teisinio reguliavimo vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl suplanuotų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimo. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi. Svarbiausia nuostata valstybinės reikšmės objektų, kaip kurą energijai gaminti naudojančių arba planuojančių naudoti po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias komunalines atliekas įrenginių (toliau – atliekų deginimo įrenginiai), statybai turi būti aplinkosauginių reikalavimų emisijoms į dirvožemį, orą ir vandenį taikymas. Jokie kiti parametrai negali būti laikomi saugiais tuo atveju, jei neužtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai vykdomai ar ketinamai vykdyti ūkinei veiklai. Pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose, tačiau privalomai taikant aplinkosauginius reikalavimus emisijoms.
Dauguma atliekų deginimo jėgainių yra toliau nuo miestų centrų apie 3−20 kilometrų atstumu, pvz., Stokholmo Högdalen termofikacinė atliekų deginimo jėgainė (10 km), Vantaa atliekų deginimo gamykla Suomijoje (20 km), keturios atliekų deginimo gamyklos Vienoje (3, 6, 6, 9 km), Edmontono atliekų deginimo gamykla Londone (12 km), termofikacinė elektrinė pietryčių Londone (5 km), Kopenhagos atliekų deginimo gamykla, kurios veikla planuojama nuo
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo
gyvenamąsias vietoves (miesto gyvenamosioms vietovėms yra priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms yra priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai), t. y. visą Lietuvos Respublikos teritoriją sudaro gyvenamosios vietovės, todėl siūlomas reglamentavimas nepasiteisintų, nes būtų nepritaikytinas ir neįgyvendinamas. 4. Įstatymo projekte taip pat nėra teisinio reguliavimo nuostatų, t. y. nenustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Įstatymo taikymo, nereglamentuojama, kokios bus taikomos teisinės priemonės jau pradėtiems įgyvendinti atliekų deginimo įrenginių projektams, nenustatyta, kaip taikyti įstatymo nuostatas pradėtiems įgyvendinti atliekų deginimo įrenginių projektams. Nepritarti
A. Strelčiūnas ir kt.
Strelčiūnas ir kt. 2018-03-271 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad terminas „gyvenamosios vietovės“ pagal kituose teisės aktuose naudojamą apibrėžtį apimą visą šalies teritoriją, todėl siūlomos nuostatos būtų neįmanoma realizuoti, siūlome vietoj šios sąvokos vartoti „gyvenamosios teritorijos“ terminą, kuris Terminų banke apibrėžiamas kaip „teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių gyvenamosios teritorijos.“ Pritarti iš dalies Projekto 1 straipsnį išdėstyti su redakciniais pakeitimais: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.“
A. Strelčiūnas ir kt. 2018-03-272 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, taip suderinant projekto nuostatas su Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimais. Taip pat siūloma Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai iki įstatymo įsigaliojimo pakeisti susijusius poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekų deginimo gamyklos yra valstybinės reikšmės objektai, siūloma Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau pradėtų tokių objektų tolesnio vystymo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymą 2 straipsniu: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija iki 2018 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio vystymo Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimus atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.“ Pritarti iš dalies Įstatymo 2 straipsnį išdėstyti su redakciniais pakeitimais: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2018 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Nevulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė