Lyginamasis variantas
Nr. XII–2603 21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119,
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai
atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.“2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra
daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai , kai jos nėra,
privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad
darbuotojas , pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. 2. Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4.
4Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo,
privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5. Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.“4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
8 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką. Darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių . 5.
darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. 6. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis. 7. Darbdavio atsisakymas leisti dirbti ne visą darbo laiką, taip pat vienodų darbo sąlygų nustatymo pažeidimas gali būti ginčijamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. 8. Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia profesinei sąjungai, kai jos nėra – darbo tarybai , informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą , kuris negali būti trumpesnis negu trys darbo dienos . Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.“6 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių , objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (šio kodekso 63 straipsnis). 2. Dalinis darbas yra iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo . Darbdavio sprendime dėl dalinio darbo nustatymo nurodoma sutrumpinto darbo laiko normos dalis, nurodoma, kas trumpinama (darbo dienų per darbo savaitę skaičius, darbo valandų per dieną skaičius arba ir viena, ir kita), dalinio darbo pradžia ir trukmė, darbuotojai, kuriems taikomas dalinis darbas. 4.
įsigalioja nuo tos dienos, nuo kurios vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu pradedama mokėti dalinio darbo išmoka.“7 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1 ir3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba
terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis (išskyrus darbo užmokestį) ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. 2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. 3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba profesine sąjunga , kai jos nėra, – su profesine sąjunga darbo taryba .
Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas profesinės sąjungos ar darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų , neįgalų vaiką iki 18 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.“8 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mažiau aštuonių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“9 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį
ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą profesinę sąjungą , kai jos nėra, – profesinę sąjungą darbo tarybą , ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą.“10 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma,
jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“11 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus teikia profesinei sąjungai, kai jos nėra
, informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį. “
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau –
laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė “. 13 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Papildyti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „73 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties turinys Be šiame kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikinojo darbo sutartyje turi būti susitarta dėl:
laikinojo darbo naudotojo formos ir tvarkos, nepažeidžiant šio kodekso 74 straipsnio reikalavimų;
formos ir tvarkos;
3) darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos ;
4) darbo laiko režimo ir darbo laiko normos. “14 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu. Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, ir kitų pareigų įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai. Vykdant šią pareigą laikinojo darbo naudotojas turi pateikti informaciją laikinojo įdarbinimo įmonei apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį. “15 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Papildyti 112 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
5Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda,
išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. “16 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti
dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų.
Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.“17 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas Pakeisti 147 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus
atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų . Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus , tačiau ne daugiau kaip iš trijų . “18 straipsnis. 165 straipsnio pakeitimas Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų
nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“19 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas Pakeisti 168 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti.
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos a dministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotojų patikėtiniu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. “20 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva gali būti, o darbuotojų prašymu privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. 2. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.“21 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) yra sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos narių iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių : penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų , penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. 2.
organizacijos (toliau – organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
4) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
5) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
6) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
7) profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų. 3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 7 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas. Pirmos penkios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos penkios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip penkios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia penkis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo atstovus į Trišalę tarybą deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 5. Trišalės tarybos nariais galima būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 6. Trišalės tarybos nario kadencija anksčiau laiko baigiasi:
1) jam atsistatydinus;
2) dėl jo įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
3) jį delegavusiai organizacijai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus savo atstovą;
4) jam mirus;
5) jį delegavusiai organizacijai pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 7.
straipsnio 6 dalyje numatytais pagrindais baigiasi kurio nors Trišalės tarybos nario kadencija, jį delegavusios organizacijos sprendimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiamas naujas Trišalės tarybos narys ir jo pakaitinis narys, o jeigu organizacija pasibaigusi, – jis teikiamas kitos organizacijos, šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše einančios eilės tvarka po jau delegavusios į Trišalę tarybą narį organizacijos. 8. Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas šešiems mėnesiams iš Trišalės tarybos narių šalių (profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų) susitarimu rotacijos principu. 92 . Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo , ir socialinės ir ekonominės politikos srityse:
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos;
5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
6) klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis. 103 . Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina ir keičia
rganizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai turi suteikti Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. 125 . Trišalė taryba turi teisę priimti sprendimus ir teikti šalims išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius ir išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais. 6.
dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir tarpusavio santykių reglamentavimo. 7. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai, įtraukiant į jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus. “22 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia
kelios profesinės sąjungos ir nesudaroma jungtinė jų atstovybė , darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų (profesinių sąjungų narių) susirinkimas slaptu balsavimu. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija) darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, profesinių sąjungų narių susirinkimui (konferencijai) nepriėmus sprendimo dėl atstovavimo ar darbuotojų kolektyvo susirinkimui darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavus atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinę sutartį sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga. “23 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas
204 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
principai
darbuotojams ar darbo tarybai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims , siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. 2. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims ir atsako už šios informacijos teisingumą. 3. Darbo tarybos Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys , pateikusios pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybų narių darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. 4. Darbo tarybų Darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos.
Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai. 5. Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, arba atsisakyti pradėti konsultacijas su darbo tarybomis darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis , jeigu tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įstaigai, organizacijai arba jos veiklai. Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti informaciją gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavio atsisakymas pateikti informaciją ar pradėti konsultacijas yra nepagrįstas, darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas.
informavimas ir konsultavimas
daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis. 2. Darbdavys turi pateikti informaciją apie:
1) darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo;
2) įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas;
3) darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus;
5) dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (jeigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);
6) kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys gali pareikalauti pradėti konsultacijas.
Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis . Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga ar darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos. 54 . Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys sutinka su kitokiu terminu. “
206 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 206 straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus 1.
Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis, ir su ja jais konsultuotis ir suderinti priimdamas priimamus sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) dėl darbo tvarkos taisyklių, nustatančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) dėl darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;
3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties;
4) dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
5) dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;
6) dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;
7) dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;
8) dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių;
9) dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo;
10) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. 2. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis informuojama konsultuojamasi prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. 3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis . Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų susitarimai. 4.
tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 54 . Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu. “26 straipsnis. 207 straipsnio pakeitimas
207 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
konsultavimasis grupės darbuotojų atleidimo atveju
tai nustatyta šio kodekso 63 straipsnyje) atleidimo iš darbo, kaip nustatyta šiame kodekse, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis pareikalavimo ir su jomis konsultuotis. 2. Ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios darbdavys darbo taryboms darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims raštu turi suteikti informaciją apie:
1) planuojamo atleidimo priežastis;
2) bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas;
3) laikotarpį, per kurį bus nutrauktos darbo sutartys;
4) atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus;
5) darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. 3. Kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 43 .
4
3. Suteiktos informacijos pagrindu per penkias dienas nuo informacijos gavimo dienos pradedamos konsultacijos su darbo tarybomis darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis , kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šio atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis, kurios skirtos, be kita ko, numatomiems atleisti darbuotojams perkvalifikuoti arba iš naujo įdarbinti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareikalavimo susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 54 . Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip dešimt darbo dienų nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys sutinka su kitokiu terminu.
ar jo dalies perdavimo atveju
reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis ir konsultuotis su jomis jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. 2.
konsultacijų pradžios darbdavys darbo taryboms darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims raštu turi suteikti informaciją apie:
1) perdavimo datą arba siūlomą perdavimo datą;
2) perdavimo teisinį pagrindą;
3) perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams;
4) priemones, numatytas darbuotojams. 3. Kai įmonėje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 43 . Suteiktos informacijos pagrindu vyksta konsultacijos su darbo tarybomis darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis , kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ar juos sušvelninti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga ar, jos nesant, darbo taryb os a, turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys sutinka su kitokiu terminu. “28 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas,
darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.
Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytą atsakomybę. “29 straipsnis. 2531 straipsnio įtraukimas Papildyti Darbo kodeksą 2531 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2531 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką
sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui draudžiama:
1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonė, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
3) sudaryti kitas sąlygas ar sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą). 2. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. “ Teikia Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
Nr. XII–2603 21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino įvairių visuomenės grupių argumentai, pastabos ir pasiūlymai Darbo kodeksui. Daugumą teikiamų straipsnių pakeitimų siūlė Lietuvos Respublikos Prezidentė ir/ar Lietuvos profesinės sąjungos. Projektu siekiama pataisyti Darbo kodeksą taip, kad jis skatintų ne tik darbo santykių lankstumą, bet ir užtikrintų darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies saugumą. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas Darbo kodeksas (įsigalios 2017-01-01):
teisnumo bei veiksnumo, nors darbo teisinių santykių prigimtis lemia, kad darbo teisėje taikomas darbinis teisnumas ir veiksnumas. 2) Numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą atitinkamą informaciją. 3) Nepagrįstai riboja galimybę sudaryti susitarimą nekonkuruoti ir darbdavio pareigą mokėti specialių žinių turinčiam darbuotojui kompensaciją – ji nustatoma tik pasibaigus darbo santykiams. 4) Leidžia darbdaviui dėl svarbių priežasčių atmesti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką. 5) Numato darbdaviui pareigą informuoti ir konsultuotis su darbo tarybomis.
būti informuotas apie darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva. 7) Nenumato realių rodiklių, galinčių riboti dalinio darbo nustatymą, nors praktiškai tokia darbo rūšis nėra naudingiausia darbuotojui. 8) Suteikia darbdaviui teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. 9) Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atveju nepalieka pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki18 metų, nors tai yra itin socialiai jautri grupė. 10)
prieš3 darbo dienas ir išmokant ne mažesnę kaip6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 11) Panaikina obejktyvios priežasties reikalavimą terminuotai darbo sutarčiai nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti. 12) Nenurodo, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė . 13) Nenurodo, kad laikinojo darbo sutartyje privalo būti nurodytos darbo laiko režimo ir darbo laiko normos. 14) Netiksliai apibrėžia nediskriminavimo principo taikymą. 15) Nustatant darbo laiko normą, nenustato skirtumų tarp įprastų ir švenčių dienų. 16) Nenustato aiškaus apskaitinio laikotarpio, remiantis kuriuo skaičiuojamas viršvalandinis darbuotojo darbas. 17) Nurodo, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsisakyti su darbuotoju, darbdavio privalomos sumokėti netesybos yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų mėnesių, net jeigu su darbuotoju nebuvo atsiskaityta ilgiau.
atstovauja savo nariams. 19) Iš esmės apsaugą nuo atleidimo numato tik profesinės sąjungos pirmininkui/vadovui. 20) A tima profesinių sąjungų teisę dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose, ir perduoda ją darbo taryboms, nors per dvylika metų veiklos darbo tarybos nepasiteisino, nes pavieniai renkami darbuotojai objektyviai neturi reikiamos kvalifikacijos, išteklių ir patirties tinkamai atstovauti darbuotojus. Todėl darbuotojai neinicijuoja ir nerenka darbo tarybų, o Kodeksas niekaip negali priversti jas rinkti. Atsiranda didelė tikimybė, kad daugelyje Lietuvos įmonių ES direktyva dėl informavimo ir konsultavimo bus visai nevykdoma. 21) Nustato tokius Trišalės tarybos formavimo principus, kurie turės neigiamos įtakos šios nuolatinės institucijos savarankiškumui ir nepriklausomumui. Vienam iš stipriausių socialinių partnerių – Vyriausybei – suteikiama išimtinė teisė vienam formuoti svarbiausią socialinio dialogo instituciją valstybėje. 22) Kodekse nėra nuostatos, reglamentuojančios profesinių sąjungų jungtin ės atstovybės sudarymo taisykles kolektyvinėms deryboms darbdavio ar darbovietės lygmenyje. 23) Streikuojantiems darbuotojams neužtikrina apsaugos, įskaitant ir nuo atleidimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
darbo teisėje taikomas darbinis teisnumas ir veiksnumas, siūloma konkrečiuose straipsniuose šia sąvoka pakeisti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą.
kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, atitinkamą bent kartą per metus atnaujinamą informaciją teikti profesinei sąjungai ir tik jai nesant – darbo tarybai. 3) Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, užtikrinti, jog visais susitarimo nekonkuruoti sudarymo atvejais, t. y. ir kai toks susitarimas sudaromas darbo santykių metu, darbdavys turi kompensuoti dėl tokio ribojimo darbuotojo patiriamus praradimus ir mokėti jam adekvačią kompensaciją, siekiančią ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir susitarimo dėl nekonkuravimo po darbo santykių pasibaigimo atveju. 4) Atsisakyti išimties, kad esant svarbioms sąlygoms darbdavys gali netenkinti darbuotojo prašymo dirbti ne visą darbo laiką, kadangi „svarbios priežastys“ yra subjektyvus, neišmatuojamas ir nepatikrinimas apibrėžimas. 5) Grąžinti darbdavio pareigą informuoti ir konsultuotis su profesinėmis sąjungomis, o joms nesant – darbo tarybomis. 6) Apriboti terminą, kada vėliausiai darbuotojas turi būti informuotas apie darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva, iki trijų darbo dienų. 7) Apibrėžti, kad svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių gali būti nustatomas dalinis darbas, turi objektyviai egzistuoti tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir būti tokiomis pripažintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 8) Išskirti darbo užmokestį kaip išimtį, nustatant priežastis dėl kurių darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą.
Šia nuostata siūloma išspręsti koliziją su kitu Darbo kodekso straipsniu, kuris nustato, kad „Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“
auginančius neįgalius vaikus iki18 metų, tarp prioritetinių grupių, kurioms turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atveju. 10) Siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo skubotu atleidimu nenurodant priežasčių ir dėl to patiriant minimalią finansinę žalą lyginant su darbuotojui kur kas didesnį saugumą užtikrinančiais atleidimo pagrindais, išeitinės išmokos dydžio pakėlimas nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių leistų ženkliai sumažinti galimas socialines įtampas, rizikas dėl darbdavių piktnaudžiavimo darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia įspėjus darbuotoją vos prieš tris darbo dienas. 11) Numatyti objektyvios priežasties reikalavimą terminuotai darbo sutarčiai nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti, kadangi pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų garantijos ir galimybės apginti savo teises yra mažesnės. Dėl to Europos Sąjungos mastu būtent neterminuota darbo sutartis yra laikoma įprasta darbo sutarčių rūšimi. Pavyzdžiui, ES Tarybos direktyvoje 1999/70/EB pabrėžiamas ES socialinių partnerių susitarimas, kad nepaisant būtinybės propaguoti lankstaus darbo formas, neterminuotos sutartys yra bendriausia darbo santykių forma, padedanti gerinti pagal jas dirbančių darbuotojų gyventojų kokybę ir jų darbo rezultatus. 12) Nurodyti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė .
darbo sutartyje privalo būti nurodytos darbo laiko režimo ir darbo laiko normos. 14) Patikslinti nediskriminavimo principo taikymą. 15) Nurodyti, kad š venčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. 16) Nenustatas aiškus apskaitinis laikotarpis, remiantis kuriuo skaičiuojamas viršvalandinis darbuotojo darbas, sukuria prielaidas darbdaviams skaičiuojant viršvalandžius ir už juos atsiskaitant su darbuotoju taikyti darbuotojams mažiau palankų apskaitinį laikotarpį, todėl būtina aiškiai nustatyti, jog skaičiuojant darbuotojų viršvalandžius, taikomas vieno mėnesio apskaitinis laikotarpis. 17) Išbraukti apribojimą, kad darbdavio privalomos išmokėti netesybos darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsisakyti su darbuotoju, negali viršyti trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį, net jeigu su darbuotoju nebuvo atsiskaityta ilgiau. 18) Praplėsti profesinių sąjungų kolektyviai atstovaujamų asmenų ratą. 19) Papildyti, kad apsauga nuo atleidimo galioja visiems darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims. 20) Patikslinti, kad darbo taryba gali, bet neprivalo būti renkama, nebent to reikalauja darbuotojai. 21) Patikslinti Trišalės tarybos formavimo principus taip, kad ši svarbiausia socialinio dialogo institucija valstybėje būtų savarankiška ir nepriklausoma. 22) Papildyti nuostata, reglamentuojančia profesinių sąjungų jungtin ės atstovybės sudarymo taisykles kolektyvinėms deryboms darbdavio ar darbovietės lygmenyje, kadangi kitaip leidžia ma dirbtinai vilkinti kolektyvines derybas ir mažina koletyvinių sutarčių skaičių Lietuvoje . 23) Užtikrinti s treikuojantiems darbuotojams apsaugą, įskaitant ir nuo atleidimo. 5.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Atvirkščiai, tikimasi užtikrinti ne tik darbo santykių lankstumą, bet ir saugumą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Paskatins socialiai atsakingą darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Dalinis darbas, darbdavio iniciatyva, darbdavio valia, Darbo kodeksas, darbo laiko norma, darbo sąlygos, darbo sutarties nutraukimas, darbo taryba, darbuotojų atstovavimą įgyveninantys asmenys, darbuotojo atstovavimas, grupės darbuotojų atleidimas, įdarbinimas, informavimas, kolektyvinės derybos, konsultavimas, laikinojo darbo sutartis, nediskriminavimo principas, netesybos, pavėluotas darbo užmokestis, profesinė sąjunga, streikas, susitarimas dėl nekonkuravimo, terminuota darbo sutartis, Trišalė taryba, viršvalandžiai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-28 Nr. S-2016-6315 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
RESPUBLIKOS Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymO Nr. XII-2603 21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 290 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2603) 21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 290 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4752 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą. Projekto
laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Manytina, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta ne tik licencijos gavimo tvarka, tačiau ir esminiai reikalavimai įmonei, siekiančiai teikti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad esminiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti atliekami tik įstatymu [1] . Todėl pagrindiniai reikalavimai, kuriuos laikinojo įdarbinimo įmonė turėtų atitikti tam, kad gautų licenciją, turi būti įtvirtinti įstatyme. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel.
8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai.
Vilnius
DĖL
57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176, 185, 188,
2016-10-04 Nr. XIIP-4752 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
technikos taisykles (pavadinime nurodomi tik keičiami ar pildomi straipsniai) ir į tai, kad keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, siūlytina patikslinti įstatymo projekto pavadinimą, t.y. jį išdėstyti taip:
21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 209
siūloma pakeisti Darbo kodekso 21 straipsnio 2 ir 3 dalis ir darbuotojo bei darbdavio teisinį statusą susieti ne su jų visišku civiliniu teisnumu ir veiksnumu, bet su jų darbiniu teisnumu ir veiksnumu. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, Darbo kodekse nėra atskleistos darbinio teisnumo ir veiksnumo sampratos, todėl praktikoje galėtų kilti neaiškumų dėl siūlomų nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į tai, Darbo kodekse turėtų būti apibrėžtos darbinio teisnumo ir veiksnumo sampratos.
Antra, tuo atveju jeigu siekiama aiškiau reglamentuoti neįgaliųjų darbuotojų teisinį statusą, manytina, kad pakaktų keičiamose nuostatose nustatyti papildomą taisyklę ir darbuotojo sampratą apibrėžti pavyzdžiui taip: „D arbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, taip pat asmuo, nepripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu darbo teisinių santykių srityje. Darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Analogiška nuostata papildytina Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis , kurioje apibrėžiama darbdavio (fizinio asmens) samprata. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus Darbo kodekso 21 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos atskiromis straipsnio dalimis. Analogiška pastaba taikytina ir kitiems įstatymo projekto straipsniams. 4. Darbo kodekso 23, 63, 71 straipsniuose ir kitur siūloma nustatyti, kad tam tikras teises (pavyzdžiui, gauti tam tikrą informaciją ir kt.) darbo taryba turi tik tuo atveju, jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neaišku, kodėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų teisės viena kitos atžvilgiu formuojamos kaip antagonistinių subjektų, nors pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalį jie yra lygiaverčiai darbuotojų atstovai. Antra, šios nuostatos tarpusavyje nedera su įstatymo projekte teikiamomis Darbo kodekso 204, 205, 206, 207, 208, 209 straipsnių nuostatomis. Jeigu įstatymo projekte siūlomiems Darbo kodekso 23 straipsnio ir kitiems analogiškiems pakeitimams būtų pritarta, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
XII-2603 6 straipsnio 10 dalį, pagal kurią darbdaviui nustatyta imperatyvi pareiga įsteigti darbo tarybą, jeigu jo vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau. Trečia, reikėtų apibrėžti darbo tarybos teisę veikti (neveikti), jos teises ir pareigas nuo to momento, kai įmonėje įsteigiama profesinė sąjunga. 5. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 23 straipsnyje ir Darbo kodekso 204 – 209 straipsniuose siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai keičiama Darbo kodekso 52 straipsnio 8 dalis, 63 straipsnio 4 ir 5 dalys, 79 straipsnio 4 dalis, 115 straipsnio 2 dalis. 6. Darbo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad „Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu.“ Pažymėtina, kad šiuo metu nustatyta taisyklė, kurios siūloma atsisakyti, draudžia mokėti kompensaciją avansu. Praktikoje yra atvejų, kai kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą pasibaigus darbo sutarčiai mokama kai darbuotojas dar dirba pas darbdavį. Tokiu būdu darbuotojui kompensacija išmokama kaip darbo užmokesčio dalis avansu ir jis netenka teisės į dalį pajamų nekonkuravimo laikotarpiu (t. y. pasibaigus darbo sutarčiai). Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar neturėtų būti aiškiau suformuluotas imperatyvas mokėti kompensaciją už atitinkamą (darbo sutarties galiojimo metu ir darbo sutarčiai pasibaigus) nekonkuravimo laikotarpį. 7. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamas visas Darbo kodekso 38 straipsnis, todėl reikėtų įrašyti ir šio straipsnio numerį bei pavadinimą. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 ir 20 straipsniams. 8.
keičiamoje Darbo kodekso 40 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad „ darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių“. Siūlomas pakeitimas svarstytinas proporcingumo požiūriu. Pastebėtina, kad darbdavio galimybė atsisakyti siejama tik su svarbiomis priežastimis. Be to, taikydami šias nuostatas darbdaviai turėtų laikytis Darbo kodekso 24 straipsnyje nustatytų nuostatų dėl sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų. Todėl manytina, kad priimtame Darbo kodekse esanti nuostata proporcingai atspindi tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus. 9. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamos tik Darbo kodekso 40 straipsnio 4 ir 8 dalys, todėl įstatymo projekte nereikėtų dėstyti šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalių, taip pat reikėtų tikslinti pakeitimų esmę. 10. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 48 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2471
pagrindo darbdaviui nustatyti dalinį darbą), nes šiose normose teikiamos nuorodos viena į kitą. 11. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo
57 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti išimtį, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis (išskyrus darbo užmokestį) (pabraukta mūsų) ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Siūloma nuostata svarstytina.
Siūloma nuostata svarstytina. Galima preziumuoti, kad šia nuostata siūloma išspręsti koliziją su Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „ Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“ Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas gali sukelti jo taikymo problemų ir pažeisti kitų darbuotojų teises, nes pagal Darbo kodekso 45 straipsnio
išdavoje gali kisti darbo užmokestis, tačiau darbuotojas, sutikęs dirbti pakeitus darbo funkciją, negalėtų būti atleistas iš darbo, jeigu nesutiktų gauti už tos funkcijos atlikimą nustatytą darbo užmokestį, kuris būtų mažesnis palyginus su mokėtu už anksčiau dirbtą darbą. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, valstybėje susidarius sunkiai ekonominei padėčiai darbo užmokesčio mažinimo klausimai iš esmės negalėtų būti sprendžiami. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeisti Darbo kodekso 140 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. 12. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamos tik Darbo kodekso 57 straipsnio 1 ir 3 dalys, todėl įstatymo projekte nereikėtų dėstyti šio straipsnio 2 dalies. 13. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, kuris priimtas įgyvendinant 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p.
36), 5 straipsnyje numatyta, kad leidimų (sąvoka ,, leidimas
tobulintinas, nustatant Darbo kodekse laikinojo įdarbinimo įmonių licencijuojamos veiklos sąlygas. 14. Įstatymo projekto 13 straipsnio pakeitimo esmė, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 73 straipsnį 4 punktu:“ ir dėstomas tik pildomo punkto tekstas. 15. Įstatymo projekto 14 straipsniu siūloma pakeisti
75 straipsnio 2 dalis tikslintina šiais aspektais:
1) reikėtų tikslinti, už kokių kitų pareigų įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl tokios atsakomybės taikymo;
2) nuostatoje, kuri numato, kad „Vykdant šią pareigą laikinojo darbo naudotojas turi pateikti informaciją laikinojo įdarbinimo įmonei apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį ” siūlytina numatyti pareigą teikti informaciją apie atitinkamos profesijų grupės darbuotojams mokamą darbo užmokesčio vidurkį (žr. Darbo kodekso 79 straipsnio 4 dalį). 16. Įstatymo projekto 15 straipsnio pakeitimo esmėje, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 29 straipsnio pakeitimo esmei. 17. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 119 straipsnio 3 dalies pakeitimo siūlytina atsisakyti.
Pažymėtina, kad šiuo metu nustatyta formuluotė „per apskaitinį laikotarpį“ reiškia šioje dalyje nurodytą „septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį“. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą būtų neaiškus šių nuostatų ir Darbo kodekso 114 straipsnio 1 punkto normų tarpusavio santykis. 18. Įstatymo projekto 18 straipsniu siūloma Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalies nuostata „ Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose“ svarstytina. P ažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalies formuluotė apimtų ir atstovavimą darbdaviams, kas iš esmės nedera su profesinių sąjungų misija. 19. Įstatymo projekto
nustatyti maksimalų kiekvieno socialinio partnerio narių skaičių Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, antraip gali kilti jos sudarymo sunkumų. 20. Įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 185 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Trišalė taryba gali sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir tarpusavio santykių reglamentavimo. Ši nuostata tobulintina. Šioje dalyje subjektu įvardinta Trišalė taryba, tačiau neaišku, su kuo ji galėtų sudaryti susitarimus. Galima numanyti, kad šioje dalyje siekiama nustatyti Trišalės tarybos narių - socialinių partnerių - teisę sudaryti susitarimus, todėl formuluotė tobulintina atsižvelgiant į siekiamą nustatyti teisinį reguliavimą. 21.
tai, kad įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 185 straipsnio
tarybos nuostatai, kartu turėtų būti pakeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 10 straipsnio 13 dalis, kurioje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos Trišalės tarybos veiklos terminas. 22. Įstatymo projekto
siūlomos pakeisti Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostatos nevisiškai suprantamos, šioje dalyje stinga teisinio reguliavimo nuoseklumo, neaišku, apie kokius darbuotojų (profesinių sąjungų narių) susirinkimus čia kalbama, kas juose gali dalyvauti ir kokia jų organizavimo tvarka. 23. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, tikslintinas įstatymo projekto 29 straipsnio pavadinimas (kodeksas turėtų būti pildomas straipsniu). 24. Darbo kodekso 2531 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalies formuluotė „priėmus sprendimą dėl streiko
“ tikslintini dviem aspektais. Pirma, pagal Darbo kodekso 251
straipsnį, priimamas sprendimas skelbti streiką . Antra, pagal Darbo kodekso 251 straipsnį, darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo, todėl Darbo kodekso 2531 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos su šio straipsnio pavadinimu, kuriame kalbama apie veiksmus paskelbus teisėtą streiką. Svarstant šio straipsnio nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad numatyti ribojimai nevisiškai dera su Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Taip pat neaiškus Darbo kodekso 2531 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Darbo kodekso 255 straipsnyje numatyto lokauto tarpusavio santykis.
Svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad Darbo kodekso 2531 straipsnyje siūlomi ribojimai netaikomi, jeigu šio kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, po įstatymo projekto tekstu atskirose eilutėse įrašytinas sakinys „ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą “ bei įstatymą pasirašančio asmens pareigos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 290
dalyvavo : Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, L. Savickas – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, D. Čeponas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, G. Noreika – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Bružaitė – Lietuvos verslo konfederacijos teisininkė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, J. Čyžiūtė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos narys, R. Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodomi tik keičiami ar pildomi straipsniai) ir į tai, kad keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, siūlytina patikslinti įstatymo projekto pavadinimą, t.y. jį išdėstyti taip:
21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 209
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-04
straipsnio 2 ir 3 dalis ir darbuotojo bei darbdavio teisinį statusą susieti ne su jų visišku civiliniu teisnumu ir veiksnumu, bet su jų darbiniu teisnumu ir veiksnumu. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, Darbo kodekse nėra atskleistos darbinio teisnumo ir veiksnumo sampratos, todėl praktikoje galėtų kilti neaiškumų dėl siūlomų nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į tai, Darbo kodekse turėtų būti apibrėžtos darbinio teisnumo ir veiksnumo sampratos. Antra, tuo atveju jeigu siekiama aiškiau reglamentuoti neįgaliųjų darbuotojų teisinį statusą, manytina, kad pakaktų keičiamose nuostatose nustatyti papildomą taisyklę ir darbuotojo sampratą apibrėžti pavyzdžiui taip: „Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu.
Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, taip pat asmuo, nepripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu darbo teisinių santykių srityje. Darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Analogiška nuostata papildytina Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis, kurioje apibrėžiama darbdavio (fizinio asmens) samprata. Pritarti. 3.
Darbo kodekso 21 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos atskiromis straipsnio dalimis. Analogiška pastaba taikytina ir kitiems įstatymo projekto straipsniams. Pritarti. 4.
straipsniuose ir kitur siūloma nustatyti, kad tam tikras teises (pavyzdžiui, gauti tam tikrą informaciją ir kt.) darbo taryba turi tik tuo atveju, jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, neaišku, kodėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų teisės viena kitos atžvilgiu formuojamos kaip antagonistinių subjektų, nors pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalį jie yra lygiaverčiai darbuotojų atstovai. Antra, šios nuostatos tarpusavyje nedera su įstatymo projekte teikiamomis Darbo kodekso 204, 205, 206, 207, 208, 209 straipsnių nuostatomis. Jeigu įstatymo projekte siūlomiems Darbo kodekso 23 straipsnio ir kitiems analogiškiems pakeitimams būtų pritarta, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 10 dalį, pagal kurią darbdaviui nustatyta imperatyvi pareiga įsteigti darbo tarybą, jeigu jo vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau.
Trečia, reikėtų apibrėžti darbo tarybos teisę veikti (neveikti), jos teises ir pareigas nuo to momento, kai įmonėje įsteigiama profesinė sąjunga. Pritarti. 5.
straipsnyje ir Darbo kodekso 204 – 209 straipsniuose siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai keičiama Darbo kodekso 52 straipsnio 8 dalis, 63 straipsnio 4 ir 5 dalys, 79 straipsnio 4 dalis, 115 straipsnio 2 dalis. Pritarti. 6. 5 (38)
siūloma atsisakyti nuostatos, kad „Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu.“ Pažymėtina, kad šiuo metu nustatyta taisyklė, kurios siūloma atsisakyti, draudžia mokėti kompensaciją avansu. Praktikoje yra atvejų, kai kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą pasibaigus darbo sutarčiai mokama kai darbuotojas dar dirba pas darbdavį. Tokiu būdu darbuotojui kompensacija išmokama kaip darbo užmokesčio dalis avansu ir jis netenka teisės į dalį pajamų nekonkuravimo laikotarpiu (t. y. pasibaigus darbo sutarčiai). Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar neturėtų būti aiškiau suformuluotas imperatyvas mokėti kompensaciją už atitinkamą (darbo sutarties galiojimo metu ir darbo sutarčiai pasibaigus) nekonkuravimo laikotarpį. Nepritarti. Yra susiformavusi teismų praktika, kuri draudžia kompensaciją už nekonkuravimą mokėti kaip dalį darbo užmokesčio. 7. 5 (38)
visas Darbo kodekso 38 straipsnis, todėl reikėtų įrašyti ir šio straipsnio numerį bei pavadinimą. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 ir 20 straipsniams. Pritarti. 8.
Darbo kodekso 40 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad
„darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne
visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių“. Siūlomas pakeitimas svarstytinas proporcingumo požiūriu. Pastebėtina, kad darbdavio galimybė atsisakyti siejama tik su svarbiomis priežastimis. Be to, taikydami šias nuostatas darbdaviai turėtų laikytis Darbo kodekso 24 straipsnyje nustatytų nuostatų dėl sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų. Todėl manytina, kad priimtame Darbo kodekse esanti nuostata proporcingai atspindi tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus. Pritarti. 9.
Darbo kodekso 40 straipsnio 4 ir 8 dalys, todėl įstatymo projekte nereikėtų dėstyti šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalių, taip pat reikėtų tikslinti pakeitimų esmę. Pritarti. 10.
Darbo kodekso 48 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2471
teisinio pagrindo darbdaviui nustatyti dalinį darbą), nes šiose normose teikiamos nuorodos viena į kitą. Pritarti. 11.
Darbo kodekso
punkte siūloma įtvirtinti išimtį, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis (išskyrus darbo užmokestį) (pabraukta mūsų) ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Siūloma nuostata svarstytina.
Siūloma nuostata svarstytina. Galima preziumuoti, kad šia nuostata siūloma išspręsti koliziją su Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „ Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“ Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas gali sukelti jo taikymo problemų ir pažeisti kitų darbuotojų teises, nes pagal Darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas gali būti pakeista, pavyzdžiui, darbo funkcija, o to išdavoje gali kisti darbo užmokestis, tačiau darbuotojas, sutikęs dirbti pakeitus darbo funkciją, negalėtų būti atleistas iš darbo, jeigu nesutiktų gauti už tos funkcijos atlikimą nustatytą darbo užmokestį, kuris būtų mažesnis palyginus su mokėtu už anksčiau dirbtą darbą. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, valstybėje susidarius sunkiai ekonominei padėčiai darbo užmokesčio mažinimo klausimai iš esmės negalėtų būti sprendžiami. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeisti Darbo kodekso 140 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. Pritarti. 12.
projekto 7 straipsniu keičiamos tik Darbo kodekso 57 straipsnio 1 ir 3 dalys, todėl įstatymo projekte nereikėtų dėstyti šio straipsnio 2 dalies. Pritarti. 13. 16 (72)
Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, kuris priimtas įgyvendinant 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p.
36), 5 straipsnyje numatyta, kad leidimų (sąvoka ,, leidimas
esmė, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, turėtų būti dėstoma taip:
„Papildyti 73 straipsnį 4 punktu:“ ir dėstomas tik pildomo punkto tekstas. Pritarti. 15. 18 (75)
straipsnio 2 dalis tikslintina šiais aspektais:
atsako subsidiariai, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl tokios atsakomybės taikymo;
turi pateikti informaciją laikinojo įdarbinimo įmonei apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį ” siūlytina numatyti pareigą teikti informaciją apie atitinkamos profesijų grupės darbuotojams mokamą darbo užmokesčio vidurkį (žr. Darbo kodekso 79 straipsnio 4 dalį). Pritarti. Išbraukti žodžiai „ir kitų pareigų“. 16.
esmėje, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.
Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 29 straipsnio pakeitimo esmei. Atsižvelgti. Pastaba nebeaktuali, siūloma112 straipsnio pataisa jau yra priimta. 17.
Darbo kodekso 119 straipsnio 3 dalies pakeitimo siūlytina atsisakyti. Pažymėtina, kad šiuo metu nustatyta formuluotė „per apskaitinį laikotarpį“ reiškia šioje dalyje nurodytą „septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį“. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą būtų neaiškus šių nuostatų ir Darbo kodekso 114 straipsnio 1 punkto normų tarpusavio santykis. Pritarti. 119 straipsnis nekeičiamas. 18.
siūloma Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalies nuostata „Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose“ svarstytina. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalies formuluotė apimtų ir atstovavimą darbdaviams, kas iš esmės nedera su profesinių sąjungų misija. Pritarti. 165 straipsnis nekeičiamas. 19. 34 (185)
Darbo kodekso 185 straipsnio 1 dalyje siūlytina nustatyti maksimalų kiekvieno socialinio partnerio narių skaičių Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, antraip gali kilti jos sudarymo sunkumų. Pritarti. Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai ir komiteto patikslintai 185 straipsnio redakcijai. 20. 34 (185) 20.
Darbo kodekso 185 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Trišalė taryba gali sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir tarpusavio santykių reglamentavimo. Ši nuostata tobulintina. Šioje dalyje subjektu įvardinta Trišalė taryba, tačiau neaišku, su kuo ji galėtų sudaryti susitarimus. Galima numanyti, kad šioje dalyje siekiama nustatyti Trišalės tarybos narių - socialinių partnerių - teisę sudaryti susitarimus, todėl formuluotė tobulintina atsižvelgiant į siekiamą nustatyti teisinį reguliavimą. Pritarti. Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai ir komiteto patikslintai 185 straipsnio redakcijai. 21. 34 (185)
Trišalės tarybos sudarymo tvarką nustatys Trišalės tarybos nuostatai, kartu turėtų būti pakeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 10 straipsnio 13 dalis, kurioje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos Trišalės tarybos veiklos terminas. Pritarti. Komitetas pritarė Trišalėje taryboje sulygtai ir komiteto patikslintai 185 straipsnio redakcijai. 22.
siūlomos pakeisti Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostatos nevisiškai suprantamos, šioje dalyje stinga teisinio reguliavimo nuoseklumo, neaišku, apie kokius darbuotojų (profesinių sąjungų narių) susirinkimus čia kalbama, kas juose gali dalyvauti ir kokia jų organizavimo tvarka. Pritarti. Komitetas siūlo nekeisti DK 188 straipsnio. 23. 23. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, tikslintinas įstatymo projekto 29 straipsnio pavadinimas (kodeksas turėtų būti pildomas straipsniu). Pritarti. 24. 45 (250)
straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalies formuluotė „priėmus sprendimą dėl streiko “ tikslintini dviem aspektais.
Pirma, pagal Darbo kodekso 251 straipsnį, priimamas sprendimas skelbti streiką . Antra, pagal Darbo kodekso 251 straipsnį, darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo, todėl Darbo kodekso2531 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos su šio straipsnio pavadinimu, kuriame kalbama apie veiksmus paskelbus teisėtą streiką. Svarstant šio straipsnio nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad numatyti ribojimai nevisiškai dera su Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Taip pat neaiškus Darbo kodekso 2531 straipsnio
tarpusavio santykis. Svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad Darbo kodekso2531 straipsnyje siūlomi ribojimai netaikomi, jeigu šio kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas. Pritarti. 25. 25. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, po įstatymo projekto tekstu atskirose eilutėse įrašytinas sakinys „ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą “ bei įstatymą pasirašančio asmens pareigos. Pritarti. 26. Europos teisės departamentas, 2016-09-21
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2603) 21, 23, 38, 40, 45, 48, 57, 59, 63, 67, 71, 72, 73, 75, 112, 119, 147, 165, 168, 169, 176, 185, 188, 204, 205, 206, 207, 208, 290 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4752 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą.
Projekto 12 straipsniu keičiamame įstatymo 72 straipsnyje siekiama įtvirtinti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Manytina, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta ne tik licencijos gavimo tvarka, tačiau ir esminiai reikalavimai įmonei, siekiančiai teikti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad esminiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti atliekami tik įstatymu [1] . Todėl pagrindiniai reikalavimai, kuriuos laikinojo įdarbinimo įmonė turėtų atitikti tam, kad gautų licenciją, turi būti įtvirtinti įstatyme. Nepritarti. Laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: visi pasiūlymai yra įstatymo projekto Nr. XIIIP-587 išvadoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: -
pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4752 ir komiteto išvadoms;
2) sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-4752 su įstatymų projektais Nr. XIIP-4725 ir XIIIP-587 bei pateikti Seimui svartyti vieną bendrą projektą Nr. XIIIP-587 (2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė