Projekto Projekto-4 lyginamasis variantas
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo,
Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi: „
vartojamos psichinės prievartos ir fizinės prievartos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. “
pakeitimas Pakeisti antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, kiti karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, kiti karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai). 2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius , darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas . ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame statute. 3.
pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems karjeros valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio23 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. 4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio23 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. 5. Pataisos pareigūnų profesinė šventė yra vasario 11-oji. 9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas
pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras. 2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas. 3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras , atsižvelgdamas į šių įstaigų poreikius . Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 4. Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus. 5. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į šių įstaigų tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus. 6. 4.
departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio75 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai. 7. 5. Kalėjimų departamento direktoriaus , ir direktoriaus pavaduotojų , Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras , Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių ir direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai
į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus ;
4) turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
6) būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus nustato teisingumo ministras. 2.
2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;
tarnybinius nusižengimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį būtų skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:
1) kuris buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės) nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;
2) jeigu Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose eina pareigas jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;31 ) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;
4) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;52 ) kurio sutuoktinis, s ugyventinis (partneris) , artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą . ;
3) kuris Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais negali eiti valstybės tarnautojo pareigų. 3. Atsisakymas priimti į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka. “
papildymas 101 straipsniu Papildyti Statutą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai
pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją. 2. Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą ( aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų ) arba lygiavertį išsilavinimą (lygiavertę kvalifikaciją). 3.
pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (lygiavertę kvalifikaciją). 4. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų
departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas 1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras ) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai . 2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu. 3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą nustatytus reikalavimus nepriekaištingai reputacijai
23 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.“
taip: „2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktas asmuo atrinktą asmenį į pataisos pareigūno pareigas skiriamas skiria į pataisos pareigūno pareigas pareigybės, į kurią skiriamas atrinktas asmuo, aprašymą patvirtinęs skiriančio vadovo sprendimu vadovas .“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus asmenis atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami
, skiria teisingumo ministras . Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės tačiau ne ilgiau, negu jiems sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius . Pataisos pareigūnas, paskirtas į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, ir kurio paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai. Pataisos pareigūnas tų pačių pareigų, kurioms nustatyta kadencija, negali eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu. 2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
1) kai atrenkamas į aukštesnes pareigas;
2) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, nustatytą šio statuto 40 straipsnio1013 dalies
punkte. 3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu ar prašymu;
2) kai panaikinama pareigybė;
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas. 4.
pataisos pareigūno pareigas , išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas, gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu ar prašymu;
2) kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
4) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą ;
5) kai paskiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas . 5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas. 6. Draudžiama pataisos pareigūną perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys. Pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama:
1) jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;
2) jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras. 8.
dėl jo perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. 9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis nei pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis nei pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas. 11. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 12. Šio straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos perkeliant karjeros valstybės tarnautoją į pataisos pareigūno pareigas. 13. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras. “
straipsniu Papildyti Statutą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas 1.
Pataisos pareigūnui laikinai negalint eiti pareigų arba tuo atveju, kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija). 2. Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas. 3. Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 4. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir esant laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniam sutikimui. Be pataisos pareigūno sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 5. Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Šio statuto
perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama. 7. Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. “
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų ,2 ir23 dalies reikalavimus, Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 11 dalį. 11. Pareigybių suskirstymą pagal pataisos pareigūnų grandis, tarnybinių rangų priskyrimą pareigybėms ir jų suteikimo taisykles nustato teisingumo ministras. 11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turėti, saugoti ir panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme , Bausmių vykdymo kodekse , Suėmimo vykdymo įstatyme , kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka. Šią teisę turi tik specialią mokymo programą baigę pataisos pareigūnai šio statuto ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis panaudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą ;“. 12 straipsnis. Statuto papildymas 261 straipsniu Papildyti Statutą 261 straipsniu: „261 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
pareigūnai turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. 2.
pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) įstatymų nustatytais atvejais sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;
6) užkirsdamas kelią nusikalstamai veikai. 3. Prievarta gali būti naudojama tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 4. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 5. Pataisos pareigūnai fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones: antrankius, surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, dujas. 6. Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;
2) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei pataisos pareigūnui žinoma arba akivaizdu, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių. 7.
pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 8. Pataisos pareigūnų rengimo naudoti prievartą ir gebėjimų ją naudoti tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. “
straipsniu Papildyti Statutą 262 straipsniu: „262 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Nesant neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 4. Pataisos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.
Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 5. Pataisos pareigūnų rengimo naudoti šaunamąjį ginklą ir gebėjimų jį naudoti tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. “
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka iki 4 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose
papildomomis mokamomis atostogomis iki 10 kalendorinių dienų;56 ) žinybiniu ženklu.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa;
5) perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;46 ) atleidimas iš tarnybos.“
straipsniu Papildyti Statutą 291 straipsniu: „291 straipsnis. Duomenų apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą pateikimas
pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui. 2.
apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. “
ir ją išdėstyti taip: „4. Į šio straipsnio
nustatytą 30 dienų terminą nustatytus terminus tarnybinei nuobaudai paskirti neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui (Kalėjimų departamento direktorius – Kalėjimų departamento administracijos padaliniui), atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pataisos pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje, kurioje pataisos pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje nebeatliekamas.
Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, o teisingumo ministras – ir Kalėjimų departamente atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui, atsižvelgia į teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius. Teisingumo ministras, gavęs informaciją, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ar jo pavaduotojas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, per 7 darbo dienas paveda Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, atlikti tarnybinį patikrinimą, o kai gauta informacija apie galimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, – gali sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kai duomenys apie galimą Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo tarnybinį nusižengimą yra susiję su finansų ir (ar) turto valdymu, gali būti atliekamas vidaus auditas ir tik gavus audito išvadą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos priimamas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Jei teisingumo ministras gauna duomenų apie kitų pataisos pareigūnų galimus tarnybinius nusižengimus, per 3 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių ar jo pavaduotoją, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją minėtam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti jam pavaldžios įstaigos vadovui. “
ir ją išdėstyti taip: „7. Tarnybinio nusižengimo tyrimas Tarnybinis patikrinimas , gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėto pradėtas tarnybinio tarnybinis nusižengimo tyrimas patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:
1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą.
Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl pataisos pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena.
Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pataisos pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo požymių, kurių tyrimas priskirtinas kitų institucijų kompetencijai, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o turima informacija perduodama kompetentingai institucijai. Gavus sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną, arba asmens atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą ar administracinio nusižengimo teiseną, taip pat kompetentingos institucijos išvadą dėl perduotos tirti tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio nustatyta tvarka ir terminais . “
1.
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (išskyrus atleidimą nuo nusikalstamos veikos, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;“. 3. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) kai pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų pareigų.
kai sudaromas šalių susitarimas dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos;
“. 4. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 25 punktu:
„
25) jo paties prašymu išeiti į pensiją;
“. 5. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 26 punktu:
„
26) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų. “
6Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:
„
4Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktai netaikomi pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.
“ 18 straipsnis. Statuto papildymas 351 straipsniu Papildyti Statutą 351 straipsniu:
„35 1 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu 1.
Pataisos pareigūnas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali raštu pateikti pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Jei šalis, gavusi tokį pasiūlymą, su juo sutinka, ji per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per nustatytą terminą nepranešus, kad sutinkama su tokiu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. 2. Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės kompensacijos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios taip pat gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje. “
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21 , ir22 , 24, 25 ir 26 punktus).“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21 , ir22 ir 24 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:
1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis
užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai , už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje . 2. Pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnams mokami priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pataisos pareigūnams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus pataisos pareigūno tarnybos stažo metus.
Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos ;
2) iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė;
3) priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šio straipsnio nustatyta tvarka. 3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;
2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;
3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;
4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;
5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;
6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;
7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;
8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;
9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;
10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;
11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio. 4.
ataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos :
kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijas ;
už darbą pavojingomis darbo sąlygomis. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius ;
už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. 5. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šio straipsnio
viršyti 30 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. 6. Kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams mokamos priemokos. Šių priemokų mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pataisos pareigūnui pavedus laikinai vykdyti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų. 7.
7U ž darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
“
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 0,5 bazinio dydžio;
2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 0,6 bazinio dydžio;
3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 0,7 bazinio dydžio;
4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 0,8 bazinio dydžio;
5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 0,9 bazinio dydžio;
6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 1 bazinio dydžio;
7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 1,1 bazinio dydžio;
8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 1,2 bazinio dydžio;
9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 1,3 bazinio dydžio;
10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 1,4 bazinio dydžio;
11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 1,5 bazinio dydžio.“ 22 straipsnis. Statuto papildymas 381 straipsniu Papildyti Statutą 381 straipsniu: „38
1Pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. 3.
asmenį į pataisos pareigūno pareigas, jam nustatomas ne didesnis nei trečias iš pataisos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pareiginės algos koeficientas, skaičiuojant nuo pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausio pareiginės algos koeficiento. Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti nustatomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis nei trečias iš pataisos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pareiginės algos koeficientas, o nuo eitų šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai. 4. Aukštesnis arba žemesnis pareiginės algos koeficientas iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo tarnaujančiam pataisos pareigūnui nustatomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą. 5. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas. 6. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra tokio paties dydžio. 7. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra tokio paties dydžio, o jei tokio nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausias, bet mažesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas. 8.
perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas. 9. Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama jo turėta pareiginė alga. 10. Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus. “
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas
pareigūnams, atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį pasirengimą ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija. 2. Kvalifikacines kategorijas pataisos pareigūnams, atsižvelgdamas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, suteikia į pareigas paskyręs vadovas. 3. Skiriant pataisos pareigūną į pareigas, jam gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį. 4.
paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, ta kvalifikacinė klasė ar kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos pataisos pareigūnams suteikiamoms (paliekamoms) kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas dienos nepraėjo daugiau kaip
straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją gali suteikti (palikti) šį pataisos pareigūną į pareigas skiriantis (perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną. 6. Pataisos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina į pareigas skiriančio vadovo įsakymu sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija. 7. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius neskiriamas. 8. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pranešama pataisos pareigūnui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. 9.
veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;
2) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;
3) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
4) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėta kvalifikacinę kategoriją;
5) palikti pataisos pareigūnui tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą;
6) taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ar 5 punkte numatytą skatinimo priemonę. 11. Pataisos pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertino gerai, iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. 12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 13.
veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) panaikinti pataisos pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;
2) palikti pataisos pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą. 15.
pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) abejonių, ar pataisos pareigūnas turi reikiamą kvalifikaciją ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas suteikti pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
3) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų. 16. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. 17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu. 18. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir šio straipsnio 5 dalyje numatytus sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. 19. Pataisos pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 1.
veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai. 2. Pataisos pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pataisos pareigūnas ne trumpiau kaip
pavaldžioje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 3. Pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 4. Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 5. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų. 6. Tiesioginis vadovas, įvertinę pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų. 8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų. 9.
pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje svarstant jo tarnybinę veiklą. 10. Į pareigas skiriančio vadovo įsakymu 2 metams sudaroma tarnybinės veiklos vertinimo komisija. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius neskiriamas. 11. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pranešama pataisos pareigūnui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. 12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo;
2) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
3) taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 arba 6 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 14.
veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 15. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai žemesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo;
2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti žemiausią pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, kuriam nustatyta žemiausias pareiginės algos koeficientas iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus pareigas;
4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui pateikia vieną iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte nurodytų siūlymų. 18.
pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas nustatyti aukštesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
3) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų. 19. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. 20. Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu. 21. Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo. 22. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. 23. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras. “
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo42 straipsnyje numatytą įstatyme nustatytą tarnybos Lietuvos valstybei stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „
pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija , sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu . Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu) :
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“
straipsnio 5 dalį. 5. Pataisos pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija yra mažinama jam pagal šio statuto 41 straipsnį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. 26 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Pašalpos ir Kitos kitos kompensacijos
paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas atveju kitoje gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pataisos pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžintiną Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas. 2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo apmokamos kelionės išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį , apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pataisos pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 5. Pataisos pareigūną, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, laidojančiam asmeniui išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.
Šią pašalpą skiria pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas iš įstaigai, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, skirtų lėšų. Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais. “
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Pataisos pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra
pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pataisos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio statuto 48 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Teisingumo ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pataisos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato teisingumo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. 3. Kalėjimų departamentas organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasis pataisos pareigūnų tarnybos arba
(ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais. 5.
pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. 1. Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties, kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, papildomos sveikatos priežiūros paslaugos. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 3. Į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. 4.
4Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.
“ 28 straipsnis. 48 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 48 straipsnį. 48 s traipsnis. Medicininės reabilitacijos išlaidų apmokėjimas
1Iš valstybės biudžeto Teisingumo ministerijai ar Kalėjimų departamentui ir (ar) jam pavaldžioms įstaigoms skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 2. Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija ir psichologinė reabilitacija asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Pataisos pareigūnų medicininės reabilitacijos ir psichologinės reabilitacijos išlaidų, kurios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos iš dalies arba neapmokamos, apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 29 straipsnis. Statuto papildymas priedu Papildyti Statutą priedu:
„ Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priedas
Eilės Nr. Pataisos pareigūnų grandis Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
1Vyriausieji pataisos pareigūnai Direktorius 17,9 16,2 16,9 15,2 15,9 14,2 14,9 13,3 13,9 12,4 12,9 11,5 Direktoriaus pavaduotojas 16,3 14,6 15,3 13,6 14,3 12,6 13,3 11,6 12,4 10,6 11,5 9,6 Patarėjas 14,3 13,5 12,7 11,9 11,1 10,3 2.
Vyresnieji pataisos pareigūnai Skyriaus (tarnybos) viršininkas 13,1 11,7 12,2 10,8 11,3 9,9 10,4 9,0 9,5 8,1 8,6 7,3 Skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojas, poskyrio (grupės) viršininkas, direktoriaus budintysis padėjėjas, patarėjas (skyriuje) 10,6 10,5 9,8 9,6 9,1 8,7 8,4 7,8 7,7 6,97 6,1 Vyriausiasis specialistas 9,5 8,6 8,8 8,0 8,2 7,4 7,6 6,8 7,0 6,3 6,4 5,7
9 8,1 8,4 7,4 7,8 6,7 7,3 6,0 6,8 5,3 6,3 4,6 Specialistas, vyriausiasis prižiūrėtojas 6,7 6,1 5,5 4,9 4,4 3,9
4Jaunesnieji pataisos pareigūnai Vyresnysis prižiūrėtojas 5,8 5,3 4,9 4,5 4,1 3,7 Prižiūrėtojas 5,45 4,6 4,2 3,8 3,5 “. 30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 21 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Pataisos pareigūnų, kurių pareigybės nenurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame sąraše nurodytas pataisos pareigūnų grandis ir joms priskirtas pataisos pareigūnų pareigybes. 4.
pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mažesnė už šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginę algą, pataisos pareigūnui nustatoma žemiausia pareiginė alga iš šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 5. Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją yra lygi pagal šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai, šiam pareigūnui nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga. 6. Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai, šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją. 7.
pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra didesnė už šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą didžiausią pareiginę algą, pataisos pareigūnui nustatomas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas iki Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Šis pataisos pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. 8. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtiną išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pataisos pareigūnai, kurie per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 10. Iki 2017 m. birželio 30 d.
2017 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:
1) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo pareigybės – vyresniojo prižiūrėtojo pareigybei;
2) sargybos viršininko, vyresniojo budėtojo, punkto pamainos viršininko, budėtojo pareigybės – vyriausiojo prižiūrėtojo pareigybei;
3) direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko ir vyresniojo inspektoriaus pareigybės – vyresniojo specialisto pareigybei;
4) inspektoriaus pareigybė – specialisto pareigybei. 11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos, taip pat kompensacijos pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais skyrimo ir mokėjimo procedūros tęsiamos, kol bus išmokėta visa kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-4745(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio IR 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101 , 161 , 291 ,35
ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ STRUKTŪRA VALDYMAS . PATAISOS PAREIGŪNAI,
8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, kiti karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
1Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, kiti karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai). 2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius , darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas .
ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame statute. 3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems karjeros valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio2 3 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. 4.
pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio23 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. 5. Pataisos pareigūnų profesinė šventė yra vasario 11-oji. 9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas
pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras. 2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas. 3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras , atsižvelgdamas į šių įstaigų poreikius . Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 4. Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus. 5. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į šių įstaigų tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus. 6. 4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio75 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai. 7. 5.
departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras , Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai 1. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ;
4) turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
6) būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus nustato teisingumo ministras. 2.
2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;
nusižengimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį būtų skiriama tarnybinė nuobauda-atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:
1) kuris buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės) nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;
2) jeigu Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose eina pareigas jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;31 ) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;
4) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;52 ) kurio sutuoktinis, s ugyventinis (partneris) , artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą . ;
3) kuris Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais negali eiti valstybės tarnautojo pareigų. 3. Atsisakymas priimti į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka. “
papildymas 101 straipsniu Papildyti Statutą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai
pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją. 2. Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą ( aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų ) arba lygiavertį išsilavinimą. 3.
pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą. 4. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų
departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas 1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą (išskyrus asmenis, kurių sveikatos būklės tikrinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių ir šio tikrinimo metu nustatyta, kad jo sveikatos būklė leidžia eiti pataisos pareigūno pareigas) , sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras ) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai . 2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu. 3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą nustatytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos
23 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.“
taip: „2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktas asmuo atrinktą asmenį į pataisos pareigūno pareigas skiriamas skiria atitinkamą į pataisos pareigūno pareigas pareigybės aprašymą patvirtinęs skiriančio vadovo sprendimu vadovas .“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus asmenis atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami 5 metų kadencijai , tačiau ne ilgiau, negu jiems sukanka įstatym ų nustatytas senatvės pensijos amžius .“ skiria teisingumo ministras . Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu. 2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
1) kai atrenkamas į aukštesnes pareigas;
2) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, nustatytą šio statuto 40 straipsnio10 13 dalies 3 arba 42 punkte. 3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu ar prašymu;
2) kai panaikinama pareigybė;
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas. 4.
pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas, gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu ar prašymu;
2) kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
4) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą ;
5) kai paskiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas . 5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas. 6. Draudžiama pataisos pareigūną perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys. Pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama:
1) jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;
2) jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras. 8.
dėl jo perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. 9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis už šio statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis už šios statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. 11. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir tos pataisos pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 12. Perkeliant karjeros valstybės tarnautojus į pataisos pareigūno pareigas, taikomos šio straipsnio 6 dalies nuostatos. 13. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.“
straipsniu Papildyti Statutą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas 1.
Kai pataisos pareigūnas laikinai negali eiti pareigų arba kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija). 2. Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama, iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas. 3. Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 4. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniu sutikimu. Be pataisos pareigūno rašytinio sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 5. Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Šio statuto
perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama. 7. Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų ir2 dalies reikalavimus ir nėra šio Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių , Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „1. Pasibaigus nustatytam išbandymo terminui, pataisos Pataisos pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje: „1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, baigusiam profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje arba turinčiam aukštąjį išsilavinimą,
2) eiti pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, – pataisos pareigūno II rangas;
3) eiti vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;
4) eiti vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.“
straipsnio 11 dalį. 11. Pareigybių suskirstymą pagal pataisos pareigūnų grandis, tarnybinių rangų priskyrimą pareigybėms ir jų suteikimo taisykles nustato teisingumo ministras. 10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai
įgaliotos institucijos patvirtintas nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas su tarnybinių rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašą. 2.
uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. 1. Kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų pareigybes, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama. 2. Tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;34 ) vardine dovana;45 ) papildomomis mokamomis atostogomis iki 10 kalendorinių dienų;56 ) žinybiniu ženklu.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa;
5) perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;46 ) atleidimas iš tarnybos.“
straipsniu Papildyti Statutą 291 straipsniu: „291 straipsnis. Duomenų apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą pateikimas
galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui. 2.
apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. “
ir ją išdėstyti taip: „4. Į šio straipsnio
nustatytą 30 dienų terminą nustatytus tarnybinės nuobaudos terminus skyrimo terminus neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui (Kalėjimų departamento direktorius – Kalėjimų departamento administracijos padaliniui), atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pataisos pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje, kurioje pataisos pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje nebeatliekamas.
Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, o teisingumo ministras – ir Kalėjimų departamente atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui, atsižvelgia į teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius. Teisingumo ministras, gavęs informaciją, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ar direktoriaus pavaduotojas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, per 7 darbo dienas paveda Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, atlikti tarnybinį patikrinimą, o kai gauta informacija apie galimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, – gali sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kai informacija apie galimą Kalėjimų departamento direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo tarnybinį nusižengimą yra susijusi su finansų ir (ar) turto valdymu, gali būti atliekamas vidaus auditas ir tik gavus audito išvadą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos priimamas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Teisingumo ministras, gavęs informaciją apie galimus kitų pataisos pareigūnų tarnybinius nusižengimus, per 3 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių ar direktoriaus pavaduotoją, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti jam pavaldžios įstaigos, kurioje tarnauja tarnybinį nusižengimą galimai padaręs pataisos pareigūnas, vadovui.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Tarnybinio nusižengimo tyrimas Tarnybinis patikrinimas , gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėto pradėtas tarnybinio tarnybinis nusižengimo tyrimas patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:
1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą.
Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl pataisos pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena.
Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pataisos pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo, kurių tyrimas priskirtinas kitų institucijų kompetencijai, požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o turima informacija perduodama kompetentingai institucijai. Gavus sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba nutraukti baudžiamąją bylą ar administracinio nusižengimo teiseną, taip pat kompetentingos institucijos išvadą dėl perduotos tirti tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais . “
1.
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;“. 3. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) kai pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų pareigų.
kai sudaromas šalių susitarimas dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos;
“. 4. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 25 punktu:
„
25) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
“. 5. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 26 punktu:
„
26) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų. “
6Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:
„
4Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.
“ 15 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 34 straipsnis. Tarnybos pratęsimo tvarka 1.
pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. 2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.“
straipsniu Papildyti Statutą 351 straipsniu: „351 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu
pareigūnas gali pateikti rašytinį pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali pateikti rašytinį pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu.
Šalis, sutikdama su tokiu gautu pasiūlymu, per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per šį terminą nepranešus apie sutikimą su pasiūlymu dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, laikoma, kad šis pasiūlymas atmestas. 2. Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios, be kita ko, gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21 , ir22 , 24, 25 ir 26 punktus).“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21 , ir22 ir 24 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:
1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis
užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai , už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje . 2. Pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnams mokami šie priedai:
1) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal šio statuto 43 straipsnyje nustatytą pataisos pareigūnų tarnybos stažą .
Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos ;
2) priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šio straipsnio nustatyta tvarka. 3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;
2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;
3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;
4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;
5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;
6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;
7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;
8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;
9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;
10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;
11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio. 4. P ataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos :
už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijas ;
už darbą pavojingomis darbo sąlygomis.
Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius ;
už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu atlikti tarnybines pareigas;
4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;
5) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė. 5. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šio straipsnio
dydis negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. 6. Kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams mokamos priemokos. Šių priemokų mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Pataisos pareigūnams, kuriems pavesta laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokama iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų. 7. U ž darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. “
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 0,5 bazinio dydžio;
2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 0,6 bazinio dydžio;
3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 0,7 bazinio dydžio;
4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 0,8 bazinio dydžio;
5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 0,9 bazinio dydžio;
6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,51 bazinio dydžio;
7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 1,1 bazinio dydžio;
8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 1,2 bazinio dydžio;
9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 1,3 bazinio dydžio;
10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 1,4 bazinio dydžio;
11) už pataisos generalinio pareigūno rangą –
Statuto papildymas 381 straipsniu Papildyti Statutą 381 straipsniu: „381 straipsnis. Pareiginė alga
alga nustatoma taikant šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytų pareiginės algos koeficientų. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. 3. Skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, pareiginė alga jam nustatoma taikant ne didesnį negu trečią, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei nustatyto žemiausiojo, šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą.
Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai. 4. Aukštesnis arba žemesnis šio statuto priede nustatytas pareiginės algos koeficientas tarnaujančiam pataisos pareigūnui taikomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą. 5. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas. 6. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis jam einant to paties lygio pareigas. 7. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis iki perkėlimo, o jeigu tokio pareiginės algos koeficiento nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausią, bet mažesnį negu jo turėtasis pareiginės algos koeficientą.
perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui taikomas šio statuto priede šiai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtasis, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas pareiginės algos koeficientas. 9. Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama iki jo perkėlimo nustatytoji pareiginė alga. 10. Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas
pareigūnams, atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį pasirengimą ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija. 2. Kvalifikacines kategorijas pataisos pareigūnams, atsižvelgdamas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, suteikia į pareigas paskyręs vadovas. 3.
pataisos pareigūną į pareigas, jam gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį. 4. Kai iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, ta kvalifikacinė klasė ar kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos pataisos pareigūnams suteikiamoms (paliekamoms) kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas dienos nepraėjo daugiau kaip 2 mėnesiai. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją gali suteikti (palikti) šį pataisos pareigūną į pareigas skiriantis (perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną. 6. Pataisos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina į pareigas skiriančio vadovo įsakymu sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija. 7. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius neskiriamas. 8.
tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pranešama pataisos pareigūnui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. 9. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;
2) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;
3) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
4) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėta kvalifikacinę kategoriją;
5) palikti pataisos pareigūnui tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą;
6) taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ar 5 punkte numatytą skatinimo priemonę. 11. Pataisos pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertino gerai, iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. 12.
veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) panaikinti pataisos pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;
2) palikti pataisos pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą. 15.
pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) abejonių, ar pataisos pareigūnas turi reikiamą kvalifikaciją ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas suteikti pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
3) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų. 16. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. 17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu. 18. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir šio straipsnio 5 dalyje numatytus sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. 19. Pataisos pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 1.
veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai. 2. Pataisos pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pataisos pareigūnas ne trumpiau kaip
pavaldžioje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 3. Pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 4. Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 5. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio
pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų. 6. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo. 7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio
vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų. 9.
pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje svarstant jo tarnybinę veiklą. 10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma iš 5 narių į pareigas skiriančio vadovo įsakymu 2 metams. Jeigu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją neskiriamas. 11. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pataisos pareigūnui pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. 12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą, tai pareigybei nustatytą šio statuto priede;
2) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
3) skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 arba 6 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 14.
veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 15. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai žemesnį tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą;
2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) taikyti žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, kuriam pareiginė alga nustatyta taikant žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jeigu paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui pateikia vieną iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte nurodytų siūlymų. 18.
pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas taikyti aukštesnį šio statuto priede tai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
3) pataisos pareigūno rašytinis prašymas;
4) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų. 19. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 20. Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu. 21. Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo. 22. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. 23. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo42 straipsnyje numatytą įstatyme nustatytą tarnybos Lietuvos valstybei stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „
pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija , sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu . Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu) :
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“
straipsnio 5 dalį. 5. Pataisos pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija yra mažinama jam pagal šio statuto 41 straipsnį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. 24 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Pašalpos ir Kitos kitos kompensacijos
paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas atveju kitoje gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pataisos pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžintiną Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas. 2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo apmokamos kelionės išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį , apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Kartu su pataisos pareigūnais gali būti vežami ir karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, jei jų tarnybos (darbo) vieta yra ta pati kaip ir tarnybiniu transportu vežamų pataisos pareigūnų.
Pataisos pareigūnų , valstybės tarnautojų ir darbuotojų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 5. Pataisos pareigūną, kuris mirė dėl su tarnyba nesusijusių priežasčių, laidojančiam asmeniui išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas iš įstaigai, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, skirtų lėšų. Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais. “
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Papildoma P pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra
pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pataisos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio statuto 48 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Teisingumo ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pataisos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato teisingumo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. 3.
departamentas organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasis pataisos pareigūnų tarnybos arba
(ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais. 5. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. 1. Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teikiamos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos. 2.
reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 3. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. 4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 48 straipsnį. 48 s traipsnis. Medicininės reabilitacijos išlaidų apmokėjimas
biudžeto Teisingumo ministerijai ar Kalėjimų departamentui ir (ar) jam pavaldžioms įstaigoms skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 2. Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija ir psichologinė reabilitacija asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Pataisos pareigūnų medicininės reabilitacijos ir psichologinės reabilitacijos išlaidų, kurios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos iš dalies arba neapmokamos, apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 27 straipsnis.
27 straipsnis. Statuto papildymas priedu Papildyti Statutą priedu:
„ Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priedas
Eilės Nr. Pataisos pareigūnų grandys Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
13
10
5
8 7,57 6,56 5,55 4,54 “. 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Pataisos pareigūnų, kurių pareigybės nenurodytos šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame priede nurodytas pataisos pareigūnų grandis ir joms priskirtas pataisos pareigūnų pareigybes. 4.
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga nustatoma taikant žemiausią šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. 5. Pataisos pareigūnui, kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją yra lygi pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai, nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga. 6. Pataisos pareigūnui, kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede t ai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kurį taikant apskaičiuota pareiginė alga yra minimaliai didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją. 7.
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra didesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga mokama apskaičiuojant jam taikytiną pareiginės algos koeficientą, iki Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Šiuo atveju pataisos pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. 8. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtiną išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pataisos pareigūnai, kurie per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 10. Iki 2017 m. lapkričio 30 d.
2017 m. lapkričio 30 d. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:
1) prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės – jaunesniojo specialisto pareigybei;
2) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo, sargybos viršininko, punkto pamainos viršininko, budėtojo, direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko, inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ir vyresniojo specialisto pareigybės – specialisto pareigybei;
budinčio padėjėjo pareigybė – vyriausiojo specialisto pareigybei. 11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, o kompensacijos pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais skyrimo ir mokėjimo procedūros tęsiamos, kol bus išmokėta visa kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-4745(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio IR 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101 , 161 , 291 ,35
ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ STRUKTŪRA VALDYMAS . PATAISOS PAREIGŪNAI,
8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, kiti karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
1Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, kiti karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai). 2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius , darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas .
ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame statute. 3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems karjeros valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio2 3 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. 4.
pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio23 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. 5. Pataisos pareigūnų profesinė šventė yra vasario 11-oji. 9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas
pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras. 2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas. 3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras , atsižvelgdamas į šių įstaigų poreikius . Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 4. Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus. 5. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į šių įstaigų tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus. 6. 4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio75 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai. 7. 5.
departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras , Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai 1. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ;
4) turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
6) būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus nustato teisingumo ministras. 2.
2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;
nusižengimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį būtų skiriama tarnybinė nuobauda-atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:
1) kuris buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės) nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;
2) jeigu Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose eina pareigas jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;31 ) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;
4) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;52 ) kurio sutuoktinis, s ugyventinis (partneris) , artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą . ;
3) kuris Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais negali eiti valstybės tarnautojo pareigų. 3. Atsisakymas priimti į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka. “
papildymas 101 straipsniu Papildyti Statutą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai
pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją. 2. Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą ( aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų ) arba lygiavertį išsilavinimą. 3.
pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą. 4. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų
departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas 1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą (išskyrus asmenis, kurių sveikatos būklės tikrinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių ir šio tikrinimo metu nustatyta, kad jo sveikatos būklė leidžia eiti pataisos pareigūno pareigas) , sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras ) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai . 2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu. 3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą nustatytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos
23 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.“
taip: „2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktas asmuo atrinktą asmenį į pataisos pareigūno pareigas skiriamas skiria atitinkamą į pataisos pareigūno pareigas pareigybės aprašymą patvirtinęs skiriančio vadovo sprendimu vadovas .“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus asmenis atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami 5 metų kadencijai , tačiau ne ilgiau, negu jiems sukanka įstatym ų nustatytas senatvės pensijos amžius .“ skiria teisingumo ministras . Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu. 2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
1) kai atrenkamas į aukštesnes pareigas;
2) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, nustatytą šio statuto 40 straipsnio10 13 dalies 3 arba 42 punkte. 3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu ar prašymu;
2) kai panaikinama pareigybė;
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas. 4.
pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas, gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu ar prašymu;
2) kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
4) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą ;
5) kai paskiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas . 5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas. 6. Draudžiama pataisos pareigūną perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys. Pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama:
1) jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;
2) jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras. 8.
dėl jo perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. 9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis už šio statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis už šios statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. 11. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir tos pataisos pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 12. Perkeliant karjeros valstybės tarnautojus į pataisos pareigūno pareigas, taikomos šio straipsnio 6 dalies nuostatos. 13. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.“
straipsniu Papildyti Statutą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas 1.
Kai pataisos pareigūnas laikinai negali eiti pareigų arba kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija). 2. Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama, iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas. 3. Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 4. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniu sutikimu. Be pataisos pareigūno rašytinio sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 5. Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Šio statuto
perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama. 7. Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų ir2 dalies reikalavimus ir nėra šio Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių , Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „1. Pasibaigus nustatytam išbandymo terminui, pataisos Pataisos pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje: „1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, baigusiam profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje arba turinčiam aukštąjį išsilavinimą,
2) eiti pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, – pataisos pareigūno II rangas;
3) eiti vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;
4) eiti vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.“
straipsnio 11 dalį. 11. Pareigybių suskirstymą pagal pataisos pareigūnų grandis, tarnybinių rangų priskyrimą pareigybėms ir jų suteikimo taisykles nustato teisingumo ministras. 10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai
įgaliotos institucijos patvirtintas nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas su tarnybinių rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašą. 2.
uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. 1. Kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų pareigybes, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama. 2. Tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;34 ) vardine dovana;45 ) papildomomis mokamomis atostogomis iki 10 kalendorinių dienų;56 ) žinybiniu ženklu.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa;
5) perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;46 ) atleidimas iš tarnybos.“
straipsniu Papildyti Statutą 291 straipsniu: „291 straipsnis. Duomenų apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą pateikimas
galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui. 2.
apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. “
ir ją išdėstyti taip: „4. Į šio straipsnio
nustatytą 30 dienų terminą nustatytus tarnybinės nuobaudos terminus skyrimo terminus neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui (Kalėjimų departamento direktorius – Kalėjimų departamento administracijos padaliniui), atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pataisos pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje, kurioje pataisos pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje nebeatliekamas.
Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, o teisingumo ministras – ir Kalėjimų departamente atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui, atsižvelgia į teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius. Teisingumo ministras, gavęs informaciją, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ar direktoriaus pavaduotojas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, per 7 darbo dienas paveda Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, atlikti tarnybinį patikrinimą, o kai gauta informacija apie galimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, – gali sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kai informacija apie galimą Kalėjimų departamento direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo tarnybinį nusižengimą yra susijusi su finansų ir (ar) turto valdymu, gali būti atliekamas vidaus auditas ir tik gavus audito išvadą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos priimamas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Teisingumo ministras, gavęs informaciją apie galimus kitų pataisos pareigūnų tarnybinius nusižengimus, per 3 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių ar direktoriaus pavaduotoją, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti jam pavaldžios įstaigos, kurioje tarnauja tarnybinį nusižengimą galimai padaręs pataisos pareigūnas, vadovui.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Tarnybinio nusižengimo tyrimas Tarnybinis patikrinimas , gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėto pradėtas tarnybinio tarnybinis nusižengimo tyrimas patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:
1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą.
Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl pataisos pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena.
Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pataisos pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo, kurių tyrimas priskirtinas kitų institucijų kompetencijai, požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o turima informacija perduodama kompetentingai institucijai. Gavus sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba nutraukti baudžiamąją bylą ar administracinio nusižengimo teiseną, taip pat kompetentingos institucijos išvadą dėl perduotos tirti tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais . “
1.
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;“. 3. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24) kai pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų pareigų.
kai sudaromas šalių susitarimas dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos;
“. 4. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 25 punktu:
„
25) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
“. 5. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 26 punktu:
„
26) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų. “
6Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:
„
4Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.
“ 15 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 34 straipsnis. Tarnybos pratęsimo tvarka 1.
pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. 2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.“
straipsniu Papildyti Statutą 351 straipsniu: „351 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu
pareigūnas gali pateikti rašytinį pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali pateikti rašytinį pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu.
Šalis, sutikdama su tokiu gautu pasiūlymu, per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per šį terminą nepranešus apie sutikimą su pasiūlymu dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, laikoma, kad šis pasiūlymas atmestas. 2. Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios, be kita ko, gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21 , ir22 , 24, 25 ir 26 punktus).“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21 , ir22 ir 24 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:
1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis
užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai , už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje . 2. Pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnams mokami šie priedai:
1) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal šio statuto 43 straipsnyje nustatytą pataisos pareigūnų tarnybos stažą .
Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos ;
2) priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šio straipsnio nustatyta tvarka. 3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;
2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;
3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;
4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;
5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;
6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;
7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;
8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;
9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;
10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;
11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio. 4. P ataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos :
už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijas ;
už darbą pavojingomis darbo sąlygomis.
Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius ;
už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu atlikti tarnybines pareigas;
4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;
5) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė. 5. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šio straipsnio
dydis negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. 6. Kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams mokamos priemokos. Šių priemokų mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Pataisos pareigūnams, kuriems pavesta laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokama iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų. 7. U ž darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. “
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 0,5 bazinio dydžio;
2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 0,6 bazinio dydžio;
3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 0,7 bazinio dydžio;
4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 0,8 bazinio dydžio;
5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 0,9 bazinio dydžio;
6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,51 bazinio dydžio;
7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 1,1 bazinio dydžio;
8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 1,2 bazinio dydžio;
9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 1,3 bazinio dydžio;
10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 1,4 bazinio dydžio;
11) už pataisos generalinio pareigūno rangą –
Statuto papildymas 381 straipsniu Papildyti Statutą 381 straipsniu: „381 straipsnis. Pareiginė alga
alga nustatoma taikant šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytų pareiginės algos koeficientų. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. 3. Skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, pareiginė alga jam nustatoma taikant ne didesnį negu trečią, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei nustatyto žemiausiojo, šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą.
Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai. 4. Aukštesnis arba žemesnis šio statuto priede nustatytas pareiginės algos koeficientas tarnaujančiam pataisos pareigūnui taikomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą. 5. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas. 6. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis jam einant to paties lygio pareigas. 7. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis iki perkėlimo, o jeigu tokio pareiginės algos koeficiento nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausią, bet mažesnį negu jo turėtasis pareiginės algos koeficientą.
perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui taikomas šio statuto priede šiai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtasis, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas pareiginės algos koeficientas. 9. Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama iki jo perkėlimo nustatytoji pareiginė alga. 10. Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas
pareigūnams, atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį pasirengimą ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija. 2. Kvalifikacines kategorijas pataisos pareigūnams, atsižvelgdamas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, suteikia į pareigas paskyręs vadovas. 3.
pataisos pareigūną į pareigas, jam gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį. 4. Kai iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, ta kvalifikacinė klasė ar kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos pataisos pareigūnams suteikiamoms (paliekamoms) kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas dienos nepraėjo daugiau kaip 2 mėnesiai. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją gali suteikti (palikti) šį pataisos pareigūną į pareigas skiriantis (perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną. 6. Pataisos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina į pareigas skiriančio vadovo įsakymu sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija. 7. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius neskiriamas. 8.
tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pranešama pataisos pareigūnui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. 9. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;
2) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;
3) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
4) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėta kvalifikacinę kategoriją;
5) palikti pataisos pareigūnui tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą;
6) taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ar 5 punkte numatytą skatinimo priemonę. 11. Pataisos pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertino gerai, iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. 12.
veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) panaikinti pataisos pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;
2) palikti pataisos pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą. 15.
pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) abejonių, ar pataisos pareigūnas turi reikiamą kvalifikaciją ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas suteikti pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
3) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų. 16. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. 17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu. 18. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir šio straipsnio 5 dalyje numatytus sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. 19. Pataisos pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 1.
veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai. 2. Pataisos pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pataisos pareigūnas ne trumpiau kaip
pavaldžioje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 3. Pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 4. Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 5. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio
pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų. 6. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo. 7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio
vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų. 9.
pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje svarstant jo tarnybinę veiklą. 10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma iš 5 narių į pareigas skiriančio vadovo įsakymu 2 metams. Jeigu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją neskiriamas. 11. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pataisos pareigūnui pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. 12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. 13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą, tai pareigybei nustatytą šio statuto priede;
2) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
3) skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 arba 6 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 14.
veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. 15. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai žemesnį tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą;
2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) taikyti žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, kuriam pareiginė alga nustatyta taikant žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jeigu paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui pateikia vieną iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte nurodytų siūlymų. 18.
pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas taikyti aukštesnį šio statuto priede tai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
3) pataisos pareigūno rašytinis prašymas;
4) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų. 19. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 20. Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu. 21. Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo. 22. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. 23. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo42 straipsnyje numatytą įstatyme nustatytą tarnybos Lietuvos valstybei stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „
pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija , sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu . Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu) :
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“
straipsnio 5 dalį. 5. Pataisos pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija yra mažinama jam pagal šio statuto 41 straipsnį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. 24 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Pašalpos ir Kitos kitos kompensacijos
paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas atveju kitoje gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pataisos pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžintiną Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas. 2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo apmokamos kelionės išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį , apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Kartu su pataisos pareigūnais gali būti vežami ir karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, jei jų tarnybos (darbo) vieta yra ta pati kaip ir tarnybiniu transportu vežamų pataisos pareigūnų.
Pataisos pareigūnų , valstybės tarnautojų ir darbuotojų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 5. Pataisos pareigūną, kuris mirė dėl su tarnyba nesusijusių priežasčių, laidojančiam asmeniui išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas iš įstaigai, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, skirtų lėšų. Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais. “
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Papildoma P pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra
pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pataisos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio statuto 48 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Teisingumo ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pataisos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato teisingumo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. 3.
departamentas organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasis pataisos pareigūnų tarnybos arba
(ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais. 5. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. 1. Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teikiamos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos. 2.
reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 3. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. 4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 48 straipsnį. 48 s traipsnis. Medicininės reabilitacijos išlaidų apmokėjimas
biudžeto Teisingumo ministerijai ar Kalėjimų departamentui ir (ar) jam pavaldžioms įstaigoms skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 2. Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija ir psichologinė reabilitacija asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Pataisos pareigūnų medicininės reabilitacijos ir psichologinės reabilitacijos išlaidų, kurios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos iš dalies arba neapmokamos, apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 27 straipsnis.
27 straipsnis. Statuto papildymas priedu Papildyti Statutą priedu:
„ Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priedas
Eilės Nr. Pataisos pareigūnų grandys Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
13
10
5
8 7,57 6,56 5,55 4,5 4“. 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Pataisos pareigūnų, kurių pareigybės nenurodytos šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame priede nurodytas pataisos pareigūnų grandis ir joms priskirtas pataisos pareigūnų pareigybes. 4.
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga nustatoma taikant žemiausią šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. 5. Pataisos pareigūnui, kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją yra lygi pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai, nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga. 6. Pataisos pareigūnui, kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede t ai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kurį taikant apskaičiuota pareiginė alga yra minimaliai didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją. 7.
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra didesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga mokama apskaičiuojant jam taikytiną pareiginės algos koeficientą, iki Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Šiuo atveju pataisos pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. 8. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtiną išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pataisos pareigūnai, kurie per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 10. Iki 2017 m. lapkričio 30 d.
2017 m. lapkričio 30 d. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:
1) prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės – jaunesniojo specialisto pareigybei;
2) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo, sargybos viršininko, punkto pamainos viršininko, budėtojo, direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko, inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ir vyresniojo specialisto pareigybės – specialisto pareigybei;
budinčio padėjėjo pareigybė – vyriausiojo specialisto pareigybei. 11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, o kompensacijos pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais skyrimo ir mokėjimo procedūros tęsiamos, kol bus išmokėta visa kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio
, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 101
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, o 2015 m. gruodžio 8 d. – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-2136 ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2137. Minėtais įstatymais vidaus tarnybos sistemos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams nustatytos palankesnės ir patrauklesnės tarnybos ir darbo apmokėjimo sąlygos, todėl pataisos pareigūnai pagal darbo apmokėjimo sąlygas liko prasčiausiai apmokami. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3268 (toliau – projektas XIIP-3268). Šiame projekte iš esmės keičiama valstybės tarnautojų tarnybos organizavimo tvarka, todėl su šiuo projektu būtina suderinti ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) nuostatas.
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo , 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir statuto papildymo 101
įstatymo projekto (toliau – projektas) tikslai:
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Statutas nenumato amžiaus, kurio sulaukę asmenys negali būti priimti į tarnybą. Statute nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovus į pareigas skiria teisingumo ministras, nors jie tiesiogiai pavaldūs yra Kalėjimų departamento direktoriui. Statute nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į tarnybą, turi turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą, tačiau pareigoms eiti būtino išsilavinimo nenustato. Praktikoje pastebimi atvejai, kai iš esmės tokioms pačioms pareigybėms nustatomas skirtingas išsilavinimo reikalavimas.
Statute nenumatyta iš kokių lėšų turėtų būti atliekamas asmenų, pretenduojančių į tarnybą, sveikatos būklės tikrinimas, neapibrėžta, kas yra laikytina aukštesnėmis, lygiavertėmis ir žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis. Statutas nenumato laikino perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas, kadangi šiuos aspektus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Pastebėtina, kad projekte XIIP-3268 statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas instituto nelieka. Statutas nenumato pataisos pareigūnų prievartos ir šaunamojo ginklo prieš asmenis (išskyrus suimtuosius ir nuteistuosius) panaudojimo tvarkos ir atvejų. Pagal Statuto nuostatas (30 straipsnio 4 d.) tik vieninteliam, 30 dienų terminui tarnybinei nuobaudai paskirti yra numatytos atitinkamos išimtys, kada į šį terminą nebus įskaičiuotas tam tikras laikas, pavyzdžiui, laikas, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotėje ar skundo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tačiau Statutas atitinkamais atvejais numato ir kitus terminus nuobaudai paskirti (2 mėnesius, metus ar net trejus metus). Todėl, siekiant užtikrinti, kad nebūtų galimybių išvengti tarnybinės atsakomybės atitinkamais atvejais (pavyzdžiui, kol ginčas dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nagrinėjamas teisme), visiems terminams nuobaudai paskirti turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos. Pagal Statuto nuostatas (30 straipsnis) Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovų padarytų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimą turi vykdyti Teisingumo ministerija. Tačiau minėtų įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs Kalėjimų departamento direktoriui. Be to, Kalėjimų departamentas atlieka pavaldžių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, kurios sudaro prielaidas minėtus tyrimus atlikti operatyviau, efektyviau ir racionaliau.
Statutas nenumato galimybės atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos šalių susitarimu, kai toks institutas gali būti taikomas karjeros valstybės tarnautojams ir kitiems statutiniams pareigūnams. Pagal Statuto nuostatas (38 straipsnis) pataisos pareigūnams pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (išskyrus priedus už tarnybinį rangą, kurio mokėjimo tvarką nustato Statutas). Statute nustatyta kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka (40 straipsnis). Tačiau valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemoje palaipsniui minėtų kategorijų (klasių) atsisakoma (žr. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, projektą XIIP-3268). Pagal Statuto nuostatas (43 straipsnis) atsižvelgiant į pataisos pareigūnų tarnybos stažą gali būti suteikiamos tik atitinkamos trukmės kasmetinės atostogos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į minėtą stažą, nustatoma ne tik atostogų trukmė, bet ir priedo už Lietuvos valstybei stažą dydis. Statute numatyta, kad kompensacijos, kurios mokamos pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atveju, yra mažinamos pareigūnams pagal Statuto 41 straipsnį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu, nors nuo 2016 m. sausio 1 d. pataisos pareigūnai pradėti drausti visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis ir draudimo išmokos iš valstybės biudžeto neturi būti mokamos. Taip pat Statute nenumatytas pataisos pareigūno mirties atveju kompensacijų mažinimas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokų dydžiu.
Pataisos pareigūnui mirus dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, įstaiga, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, neturi teisės padėti mirusį pataisos pareigūną laidojantiems asmenims. Pagal Statuto nuostatas (47 ir 48 straipsniai) papildomai iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Teisingumo ministerijai remiama pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra, o kai kurios paslaugos – iš lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Tačiau iš esmės visų statutinių pareigūnų papildomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą organizuoja ir administruoja Vidaus reikalų ministerija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekto 1 straipsniu papildomas statutas nuostatomis, susijusiomis su atitinkamų prievartos priemonių sąvokų vartojimu Statute siūlomais papildomais pakeitimais. Projekto 2 straipsniu:
Statutas, o Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl darbo apmokėjimo taikytinos tiek, kiek jų nereglamentuoja Statutas;
Kartu nustatomi reikalavimai nepriekaištingai reputacijai, kadangi projekte XIIP-3268 nustatyti reikalavimai nepriekaištingai reputacijai tik iš dalies gali būti pritaikyti pataisos pareigūnams. Be to, atsižvelgiant į projekto XIIP-3268 nustatomus atvejus, kuomet asmuo negali eiti valstybės tarnautojo pareigų, atitinkamai projekto 2 ir 3 straipsniu patikslinamos ir kitos Statuto nuostatos. Atsižvelgiant į pataisos pareigūnų atliekamas funkcijas, projekto 4 straipsniu nustatomi pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai šioms funkcijoms atlikti:
(grupių) viršininkams, skyrių (tarnybų) viršininkams, jų pavaduotojams) – ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis arba jam lygiavertis išsilavinimas (lygiavertė kvalifikacija);
Atsižvelgiant į tai, kad asmenų, pretenduojančių į statutinių valstybės tarnautojų pareigas, sveikatos būklės tikrinimams organizuojamas ir vykdomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame Medicinos centre, atitinkamai projekto 5 straipsniu nustatoma, kad iš šiai ministerijai skirtų lėšų yra atliekamas asmenų , pretenduojančių į tarnybą, sveikatos būklės tikrinimas. Kartu atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio pakeitimus, projekto 5 straipsnyje patikslinamos nuorodos į atitinkamas Statuto nuostatas. Projekto 6 straipsnyje numatoma galimybė pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, paskirti į tas pačias pareigas antrai kadencijai, jei jo paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai.
Tačiau kartu nustatoma, kad tų pačių pareigų, kurioms nustatyta kadencija, pataisos pareigūnas negali eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šios nuostatos padės išsaugoti kvalifikuotą personalą, o taip pat, tikimasi, kad leis pritraukti daugiau asmenų dalyvauti atrankose į įstaigų vadovų pareigas. Atsižvelgiant į valstybės tarnyboje esančių valstybės tarnautojų įvairovę (karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, policijos pareigūnai ir t. t.), projekto 7 straipsniu p atikslinama, į kokias pareigas gali būti perkeliamas pataisos pareigūnas, t. y. pataisos pareigūno pareigas. Atsižvelgiant į papildytą tarnybinių nuobaudų sąrašą pataisos pareigūnams, numatytas papildomas pagrindas perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pareigas – kai paskiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas. Taip pat šiame straipsnyje siūloma numatyti galimybę Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovus, jų sutikimu ar prašymu, arba kai panaikinama pareigybė, arba kai įstatymu nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas, perkelti į žemesnes pareigas (išskyrus, pareigas, kurioms nustatytos kadencijos), kas leistų išsaugoti sistemoje kvalifikuotą personalą. Kartu projekto 7 straipsnyje apibrėžiama, kas yra laikytina aukštesnėmis, to paties lygio ir žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis ir numatytas karjeros valstybės tarnautojo perkėlimas į pataisos pareigūno pareigas.
Pagal šio straipsnio nuostatas, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba jo sutikimu galės būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, ir jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Projekto 8 straipsniu papildomas Statutas nuostatomis dėl pataisos pareigūnų laikino perkėlimo į kitas pataisos pareigūnų pareigas, nes projekte XIIP-3268 galimybė statutinį valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas nenumatyta. Projekto 9 straipsniu tikslinamas Statuto 18 straipsnis, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio nuostatas Atsižvelgiant į tai, kad projektu Statutas papildomas priedu, kuriame pataisos pareigūnų pareigybės priskirtos atitinkamos pataisos pareigūnų grandims, o taip pat Statutas nustato tarnybinių rangų suteikimo tvarką (Statuto
pripažįstama netekusia galios. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio 11 dalį, Kalėjimų departamentas yra kriminalinės žvalgybos subjektas. Be to, pataisos pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus dėl tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose padarytų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 2 dalis). Vykdant kriminalinę žvalgybą ir atliekant ikiteisminius tyrimus pataisos pareigūnams gali tekti panaudoti prieš kitus asmenis prievartą ir (ar) šaunamąjį ginklą (pvz., sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, iškilus pavojui pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai).
Todėl projekto 12 ir 13 straipsniais siūloma nustatyti prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo atvejus ir tvarką. Minėta tvarka nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 19 d. priimto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nuostatas, kuriose nustatyta pareigūnų prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarka ir sąlygos. Projekto 14 straipsnyje nustatomos papildomos pataisos pareigūnų skatinimo formos (iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka; iki 4 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, kuri taip pat būtų mokama Vyriausybės nustatyta tvarka), siekiant paskatinti pataisos pareigūnus už sudėtingą tarnybą. Kartu nustatyta, kad pataisos pareigūnui už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios naujos tarnybinės nuobaudos: tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas. Papildytas tarnybinių nuobaudų sąrašas sudarys galimybę taikyti pataisos pareigūnui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybines nuobaudas, atitinkančias padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir turinčias didesnę įtaką pataisos pareigūno tarnybinės drausmės užtikrinimui.
Projekto 15 straipsniu nustatoma duomenų apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo tvarka, o taip pat pareiga tokius duomenis gavusiems subjektams užtikrinti šiuos duomenis pateikusio asmens konfidencialumą, jei jis to prašo. Tai padės užtikrinti pranešusiųjų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio ar pan. Projekto 16 straipsniu nustatomos vienodos išimtys visiems terminams tarnybinei nuobaudai paskirti. Tai leis užtikrinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Taip pat šiame straipsnyje nustatoma, kad Kalėjimų departamento direktorius, kaip į pareigas skiriantis vadovas, yra atsakingas už jam tiesiogiai pavaldžių įstaigų vadovų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimą . Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnyje nustatytus Statuto nuostatų pakeitimus, projekto 17 straipsnyje numatoma pareiga į pareigas skiriančiam vadovui atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jeigu pataisos pareigūnas veiksmuose buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, nors jis ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atvejus, kai atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą). Taip pat projekto 17 straipsnyje numatyti papildomi pataisos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai: 1) kai sudaromas šalių susitarimas dėl atleidimo; 2) jo paties prašymu išeiti į pensiją; 3) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai leis užtikrinti racionalesnį personalo valdymą.
Be to, atsižvelgiant tai, kad Statute Kalėjimų departamento direktoriaus, jo pavaduotojų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų vadovų pareigybėms nustatytos kadencijos, į šias pareigas paskirtiems asmenis neturėtų būti taikomai atleidimo iš tarnybos reikalavimai: kai jiems sukanka 55 metai arba kai baigiasi tarnybos pratęsimo terminas arba tarnybos laikas, jei tarnyba nebuvo pratęsta. Todėl projekto 17 straipsniu numatyta atitinkama išimtis dėl tokio atleidimo pagrindo taikymo pataisos pareigūnams, kuriems nustatyta kadencija. Atsižvelgiant į projekto 17 straipsnyje numatytus Statuto pakeitimus, atitinkamai projekto 19 ir 20 straipsniuose numatyta, kaip bus vykdomas pataisos pareigūnų atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu. Projekto 21, 22 ir 29 straipsniuose nustatoma pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistema, ir siūloma padidinti priedus už tarnybinius rangus. Darbo užmokesčio sistema nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855 įtvirtintą vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio sistemą, nustatytus priedus už tarnybinius laipsnius dydžius, ir projekte XIIP-3268 numatytą kitų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą. Projekte pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistema nustatyta taip, kad pataisos pareigūnams darbo užmokestis, lyginant su šiuo metu gaunamu darbo užmokesčiu, kartu su priedu už kvalifikacinę kategoriją, nemažėtų, o taip pat jis būtų iš esmės suvienodintas su vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamu darbo užmokesčiu, o kai kuriais atvejais būtų minimaliai didesnis už jį. Siekiant užtikrinti vienodas pataisos pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėjimo sąlygas, šiame straipsnyje taip pat nustatoma, kad priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nustatomas atsižvelgiant į pataisos pareigūno tarnybos stažą.
Projekto 23 straipsniu pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo sistema suderinta su projekte nustatyta pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistema. Projekto 24 straipsniu statuto nuostatos suderinamos su projekto XIIP-3268 nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos pareigūnai draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, projekto 25 straipsnyje nustatoma, kad k ompensacijos pataisos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais būtų mokamos įvertinus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokų dydžius. Šia nuostata suvienodinama pataisos pareigūnų ir kitų statutinių pareigūnų, draudžiamų visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, socialinė garantija, susijusi su kompensacija mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. Projekto 26 straipsnyje siūloma nustatyti pagalbos galimybę pataisos pareigūno šeimai, kai laidojamas pataisos pareigūnas, miręs dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus reikalų ministerija organizuoja ir administruoja iš esmės visų statutinių pareigūnų papildomą sveikatos priežiūrą, projekto 27 straipsniu nustatyta pataisos pareigūnų papildomos sveikatos priežiūros paslaugų, remiamų iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai, organizavimo tvarka. Atsižvelgiant į projekto 27 straipsnio nuostatas, atitinkamai projekto 28 straipsniu Statuto 48 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios. Atsižvelgiant į projekte nustatytus Statuto pakeitimus, projekto 30 straipsnyje nustatoma įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarka.
Kadangi projektui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, o taip pat reikės parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus, projekto nuostatų galima įsigaliojimo data nustatyta 2017 m. liepos 1 d., o nuostatų, susijusių su priedų už tarnybinius rangus padidinimu – 2018 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti pataisos pareigūnų teisėtus lūkesčius ir nepabloginti jų finansinės padėties, minėtoje tvarkoje nustatoma, kad, keičiantis darbo užmokesčio sistemai, pataisos pareigūnams būtų nustatomas ne mažesnis darbo užmokestis, nei šiuo metu yra mokamas kartu su kvalifikacine kategorija, numatytas 5 metų terminas įgyti atitinkamą išsilavinimą, o taip pat esamos pataisos pareigūnų pareigybės prilygintos projekte numatytoms pataisos pareigūnų pareigybėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus projektą, nenumatoma. 6. K okią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. K aip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. birželio 30 d. turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projekte keičiamo ir galiojančio Statuto nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
įgyvendinti būtų skiriamos iš Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms 2017 metams valstybės biudžeto projekte planuojamų asignavimų.
tūkst. eurų, kadangi jau visus metus būtų mokamas pataisos pareigūnams darbo užmokestis pagal naują darbo užmokesčio sistemą, o taip pat papildomai reikėtų lėšų suvienodinti pataisos pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų priedus už tarnybinius rangus (3815,6 tūkst. eurų – mokėti darbo užmokestį pagal naują darbo užmokesčio sistemą ir 2404,2 tūkst. eurų – priedams už tarnybinį rangą suvienodinti su vidaus tarnybos pareigūnams skiriamais priedais). Pažymėtina, kad net 61,5 proc. šios sumos bus skiriama mažiausiai uždirbančių pataisos pareigūnų darbo užmokesčiui. Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrai 2016 metams Teisingumo ministerijai buvo skirta 178,05 tūkst. eurų. Šios lėšos, atsižvelgiant į projekto nuostatas, 2017 metais turėtų būti perskirstytos tarp Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su suinteresuotomis institucijomis, profesinių sąjungų, atstovaujančių pataisos pareigūnus, atstovais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: administracinė tvarka, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai, kalinimo įstaigų teisė, socialinė apsauga, valstybės pareigūnas, vidaus tvarkos taisyklės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau –Statutas) 2 straipsnio 5 dalyje vartojamoje formuluotėje
„šiame įstatyme“ vietoj žodžio ,,įstatyme“ įrašytinas žodis ,,statute“. 2. Statuto antrojo skirsnio pavadinime, 8 straipsnyje
(projekto 2 straipsnis) ir kitose nuostatose siūloma vietoje terminų „valstybės tarnautojai“, „valstybės tarnautojas“ vartoti terminus „ karjeros valstybės tarnautojai“, „ karjeros valstybės tarnautojas“. Šis siūlymas abejotinas tikslingumo principo požiūriu, nes Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, o Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovai yra pataisos pareigūnai (ne tarnautojai), todėl patikslinimas „karjeros“ iš esmės yra perteklinis. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto“ įrašyti žodžius „įstatymų“.
Analogiška pastaba teiktina projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 daliai bei 34 straipsniui. 4. Neaišku, dėl kokių motyvų projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte formuluotėje „turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo“ žodis „padaryto“ rašomas skliausteliuose. 5. Projekto 4 straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją . Neaišku kokia kvalifikacija šioje nuostatoje turima omenyje, nes pabaigus vidurinio ugdymo mokymo programas ir įgijus vidurinį išsilavinimą, jokios kvalifikacijos nėra suteikiamos. 6. Projekto 4 straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų išbraukti žodžius skliausteliuose „lygiavertę kvalifikaciją“, nes jokia aukštojo mokslo kvalifikacija formaliai negali būti prilyginama įgytam išsilavinimui, t.y. tam tikra kvalifikacija gali būti pripažinta lygiavertė kitai kvalifikacijai, o ne išsilavinimui. Be to, Statuto101 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne žemesnį kaip“, nes jie suponuoja, kad Lietuvos Respublikoje gali būti įgytas ir aukštesnis už aukštąjį universitetinį išsilavinimo lygis. 7. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai“ nereikėtų įrašyti žodžių
„neorganizuojant šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos“. 8.
Statuto 16 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant pataisos pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas siūlymas atsisakyti galiojančioje Statuto redakcijoje suformuluotos išimties „išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas“ (žr. projekto lyginamąjį variantą) atitinka teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimą. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio
yra paskirtas, pareiginės algos koeficientą, turimas omenyje faktiškai tam pareigūnui nustatytasis, ar tai pareigybei, į kurią pareigūnas paskirtas, maksimalus koeficientas, ar koks kitas koeficientas, nes iš projekto tekste dėstomos Statuto 16 straipsnio 10 dalies redakcijos tai nėra visai aišku. 10. Projekto 7 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl perkeliamas karjeros tarnautojas neturi atitikti ir bendrųjų reikalavimų, keliamų pataisos pareigūnų pareigoms, pvz. Statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus bendruosius sveikatos būklės bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje, tokie reikalavimai nėra keliami, todėl perkeliamas į pataisos pareigūno pareigas karjeros tarnautojas šių reikalavimų galėtų ir neatitikti. 11. Projekto 8 straipsniu pildomo Statuto 161 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad čia įvardijamas perkėlimo į laisvas pataisos pareigūno pareigas apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Svarstytina, ar greta nurodytų apribojimo netaikymo pagrindų neturėtų būti įvardijama ir karo padėtis (atsižvelgiant į Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą). Analogiška pastaba pareikština Statuto161 straipsnio 4 daliai. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtinti ne priėmimo į tarnybą reikalavimai, o sąlygos, kurioms esant taikomi priėmimo į tarnybą apribojimai, projekto 9 straipsniu keičiamo Statuto 18 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalies reikalavimus“ siūlome įrašyti skaičius ir žodžius „reikalavimus bei nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų aplinkybių“. 13. Projekto 14 straipsniu keičiamo Statuto 29 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma galiojančią Statuto redakciją atkartojanti pataisos pareigūnų skatinimo forma – papildomos mokamos atostogos iki 10 kalendorinių dienų. Kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 panaši skatinimo forma apibrėžiama taip: iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. 14. Projekto 14 straipsniu keičiamo Statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad pataisos pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pačiame statute neturėtų būti įtvirtinti bent bendrieji pagrindai, kuriems esant pataisos pareigūnams galėtų būti skiriamos ir mokamos vienkartinės piniginės išmokos. Be to, p ažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar statutiniams valstybės tarnautojams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo Statuto 30 straipsnio 6 dalies paskutinįjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad Kalėjimų departamento direktorius atlikti tarnybinį patikrinimą jam pavaldžios įstaigos vadovui paveda tuo atveju, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas būtent šioje pavaldžioje įstaigoje dirbančio pataisos pareigūno atžvilgiu. 16. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje (keičiamo Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte) tikriausiai turimas omenyje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, kas atitiktų Baudžiamojo kodekso 36 straipsnio nuostatas (o ne „atleidimas nuo nusikalstamos veikos“, kaip nurodoma projekto tekste). 17.
straipsnį, pataisos pareigūnams gali būti mokamos išeitinės išmokos, siūlytina patikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo Statuto 351 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių ,,išeitinės kompensacijos“ įrašyti žodžius ,,išeitinės išmokos“. 18. Projekto 21 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad pataisos pareigūnams mokėtinas „ iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą “. N urodyto priedo mokėjimas diskutuotinas, kadangi nėra visiškai aišku, kuo jis būtų grindžiamas, t.y. ar tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, ar konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu, ar abiem pagrindais. Be to, neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Pažymėtina, kad , nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti pataisos pareigūnams mokamus priedus, todėl nelabai aišku, kaip pataisos pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. 19. Projekto 21 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „priemoka gali būti mokamos“ redaguotina kalbos požiūriu. 20.
straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas logikos požiūriu, nes čia nurodomas 6 mėnesių terminas (laikotarpis) gali praeiti nuo juridinio fakto pareigų ėjimo, o ne nuo „eitų pareigų“, t.y. statuso, kaip nurodoma projekte. 21. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnyje nurodytą tikslinių atostogų rūšį ,,atostogos vaikui prižiūrėti“, siūlytina patikslinti projekto
,,vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai“ įrašyti žodžius ,,atostogų vaikui prižiūrėti“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši projekto nuostata, numatanti, kad gali būti vertinama tarnybinė veikla pareigūnų , kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, turėtų būti iš esmės patikslinta, aiškiai nurodant, kad pataisos pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas (žr. galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 28 dalį). Kita vertus, kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 nurodoma, jog „Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu“ . 22.
keičiamo Statuto 46 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į šio statuto 45 straipsnio 5 punktą (pataisos pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu), kadangi ja būtų paneigta šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta taisyklė – mokėti laidojančiam asmeniui pašalpą, mirus pataisos pareigūnui dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. 23. Projekto 29 straipsniu pildomo Statuto priedo žymoje atskiroje eilutėje įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 24. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „ Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal <...> statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai , šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš <...> statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kokią situaciją čia siekiama reglamentuoti, nes ir mažesnė, ir didesnė alga tiek logikos ir aritmetikos, tiek kalbiniu požiūriu nėra lygi pagal Statuto priede nustatytus koeficientus apskaičiuotai algai, tačiau pareiginės algos dydžio nustatymo taisyklės, kai faktinė pataisos pareigūno alga yra mažesnė arba didesnė nei pagal Statuto priedą apskaičiuotoji, yra dėstomos projekto 30 straipsnio 4 ir 7 dalyje. Todėl projekto 30 straipsnio 6 dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus. 25. Kaip jau minėta, projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas Nr.
XIIP-3268 yra svarstymo komitetuose stadijoje, jam pateikta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Be to, Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1307 buvo sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti. Šiai darbo grupei, be kita ko, buvo pavesta pateikti siūlymus pakeisti projekto Nr. XIIP-3268 nuostatas dėl valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos pertvarkymo, siekiant, kad valstybės tarnautojų pareigybių hierarchija ir pareiginės algos koeficientų dydžiai būtų labiau pagrįsti, taip pat siūlymus papildyti šį įstatymo projektą nuostatomis dėl statutinių valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą bendrųjų principų nustatymo. Todėl šis Statuto pakeitimo projektas turės būti tobulinamas ir tikslinamas, atsižvelgiant į projekto Nr. XIIP-3268 turinio pakeitimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101 , 161 , 291 ,351 , 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO
2017-10-17 Nr. XIIP-4745(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 8 straipsnio 1 dalyje įvestą trumpinį ,,darbuotojai“, siūlytina atitinkamai patikslinti kitus Statuto straipsnius, pvz. Statuto 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, 46 straipsnio 4 dalį. 2. Projekto 3 straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją . Atsižvelgiant į tai, kad pabaigus vidurinio ugdymo mokymo programas ir įgijus vidurinį išsilavinimą, kvalifikacijos nėra suteikiamos (o pateikta projekto formuluotė būtent tai ir suponuoja) bei siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „įgytą kvalifikaciją“ siūlome įrašyti žodžius „kvalifikaciją, įgytą baigus profesinio mokymo programą“. 3. Projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio
į pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka Statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl perkeliamas karjeros tarnautojas neturi atitikti ir kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų pataisos pareigūnų pareigoms, pvz.
Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar 4 punkte įtvirtinto būtino išsilavinimo atitinkamoms pataisos pareigūno pareigoms reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje, tokie reikalavimai nėra keliami (tą suponuoja projekto 1 straipsniu keičiamo Statuto 8 straipsnio 3 dalis), todėl perkeliamas į pataisos pareigūno pareigas karjeros tarnautojas šių reikalavimų galėtų ir neatitikti. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome tikslinti projekto
vienos iš pataisos pareigūnų skatinimo formų ir po žodžių „kalendorinių metų“ įrašyti žodžius „per metus“. 5. Projekto 11 straipsniu keičiamo Statuto 29 straipsnio
skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pačiame Statute turėtų būti įtvirtinti bent bendrieji pagrindai, kuriems esant pataisos pareigūnams galėtų būti skiriamos ir Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos iki 2 pareiginių algų dydžio vienkartinės piniginės išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte vienkartinės piniginės nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio išmokos skyrimo pagrindas yra aiškiai nurodytas. 6.
pateiktus punktus, t.y. vietoj nuorodos į ,,2122“ punktą įrašytina nuorodą į ,,21, 22“ punktus. 7. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytina, ar projekto
imperatyvas dėl maksimalaus priedų ir priemokų, skiriamų pataisos pareigūnui, dydžio santykio su jo pareigine alga. Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma gali net ir viršyti pareiginės algos dydį, neatitiktų bendrųjų iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų teisingo apmokėjimo už darbą principų. 8. Projekto 19 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruoti įstatymų projektai (XIIIP-1026 ir XIIIP-1061), pagal kuriuos bazinis dydis nuo 2018 m. bus tvirtinamas ne tik išvardintų asmenų grupei, bet ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Todėl atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 9. Projekto 28 straipsnio 6 dalyje siekiama reglamentuoti atvejį, kai pataisos pareigūno „<...> gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal <...> statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą apskaičiuotai pareiginei algai
<...>“
(išskirta – mūsų).
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pareiginės algos dydžio nustatymo taisyklės, kai iki įstatymo įsigaliojimo gauta pataisos pareigūno alga yra mažesnė arba didesnė nei pagal Statuto priedą apskaičiuotoji, yra dėstomos projekto 28 straipsnio 4 ir 7 dalyje, siūlome 6 dalyje po žodžių „apskaičiuotai pareiginei algai“ įrašyti žodžius „tačiau ne mažesnė ir ne didesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede tai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą atitinkamai mažiausią arba didžiausią pareiginės algos koeficientą“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto
ministerija“ įrašytini žodžiai „teisingumo ministras“. Atitinkamai įpareigojimas dėl poįstatyminių teisės aktų priėmimo turi būti įtvirtintas ne Kalėjimų departamentui, o šio departamento direktoriui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 101
pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Personalo valdymo skyriaus vedėjas Aleksandras Zinovičius, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Motuzas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-10)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau –Statutas) 2 straipsnio 5 dalyje vartojamoje formuluotėje „šiame įstatyme“ vietoj žodžio
(2016-10-10) 2.
Statuto antrojo skirsnio pavadinime, 8 straipsnyje (projekto 2 straipsnis) ir kitose nuostatose siūloma vietoje terminų „valstybės tarnautojai“, „valstybės tarnautojas“ vartoti terminus „ karjeros valstybės tarnautojai“, „ karjeros valstybės tarnautojas“. Šis siūlymas abejotinas tikslingumo principo požiūriu, nes Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, o Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovai yra pataisos pareigūnai (ne tarnautojai), todėl patikslinimas „karjeros“ iš esmės yra perteklinis. Nepritarti Šį terminą siūlomame keisti Statute tikslinga naudoti, nes Projekto iniciatorius siekia aiškiau atskirti įvairių grupių darbuotojus, einančius pareigas ar dirbančius kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose:
1) pataisos pareigūnus – statutinius valstybės tarnautojus;
2) karjeros valstybės tarnautojus;
2) asmenis, kurių darbo santykius reguliuoja darbo įstatymai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-10)36
į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto“ įrašyti žodžius
„įstatymų“. Analogiška pastaba teiktina projekto 6 straipsniu keičiamo
(2016-10-10)3
kokių motyvų projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte formuluotėje „turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo“ žodis
„padaryto“ rašomas skliausteliuose. Pritarti
5.
(2016-10-10)4
straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją . Neaišku kokia kvalifikacija šioje nuostatoje turima omenyje, nes pabaigus vidurinio ugdymo mokymo programas ir įgijus vidurinį išsilavinimą, jokios kvalifikacijos nėra suteikiamos. Pritarti
(2016-10-10)4
straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų išbraukti žodžius skliausteliuose „lygiavertę kvalifikaciją“, nes jokia aukštojo mokslo kvalifikacija formaliai negali būti prilyginama įgytam išsilavinimui, t.y. tam tikra kvalifikacija gali būti pripažinta lygiavertė kitai kvalifikacijai, o ne išsilavinimui. Be to, Statuto 101 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne žemesnį kaip“, nes jie suponuoja, kad Lietuvos Respublikoje gali būti įgytas ir aukštesnis už aukštąjį universitetinį išsilavinimo lygis. Pritarti
(2016-10-10)6
7Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai“ nereikėtų įrašyti žodžių „neorganizuojant šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos“. Pritarti
(2016-10-10)7 8.
Siūlytina svarstyti, ar projekto 7 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant pataisos pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas siūlymas atsisakyti galiojančioje Statuto redakcijoje suformuluotos išimties „išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas“ (žr. projekto lyginamąjį variantą) atitinka teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimą. Pritarti
(2016-10-10)7
straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 10 dalyje reikėtų patikslinti, ar, kalbant apie pareigybės, į kurią pareigūnas yra paskirtas, pareiginės algos koeficientą, turimas omenyje faktiškai tam pareigūnui nustatytasis, ar tai pareigybei, į kurią pareigūnas paskirtas, maksimalus koeficientas, ar koks kitas koeficientas, nes iš projekto tekste dėstomos Statuto 16 straipsnio 10 dalies redakcijos tai nėra visai aišku. Pritarti
(2016-10-10)7
nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl perkeliamas karjeros tarnautojas neturi atitikti ir bendrųjų reikalavimų, keliamų pataisos pareigūnų pareigoms, pvz. Statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus bendruosius sveikatos būklės bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje, tokie reikalavimai nėra keliami, todėl perkeliamas į pataisos pareigūno pareigas karjeros tarnautojas šių reikalavimų galėtų ir neatitikti. Pritarti 11.
(2016-10-10)8
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad čia įvardijamas perkėlimo į laisvas pataisos pareigūno pareigas apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Svarstytina, ar greta nurodytų apribojimo netaikymo pagrindų neturėtų būti įvardijama ir karo padėtis (atsižvelgiant į Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą). Analogiška pastaba pareikština Statuto 161 straipsnio 4 daliai. Pritarti
(2016-10-10)9
į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtinti ne priėmimo į tarnybą reikalavimai, o sąlygos, kurioms esant taikomi priėmimo į tarnybą apribojimai, projekto 9 straipsniu keičiamo Statuto 18 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalies reikalavimus“ siūlome įrašyti skaičius ir žodžius „reikalavimus bei nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų aplinkybių“. Pritarti
(2016-10-10)14
nurodoma galiojančią Statuto redakciją atkartojanti pataisos pareigūnų skatinimo forma – papildomos mokamos atostogos iki 10 kalendorinių dienų. Kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 panaši skatinimo forma apibrėžiama taip: iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Spręsti pagrindiniame komitete Tikslinga šioje dalyje Projekto Nr. XIIP-4745 nuostatas derinti ne su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3268 nuostatomis, bet su Vidaus tarnybos Statuto nuostatomis. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-10)14
siūloma nustatyti, kad pataisos pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pačiame statute neturėtų būti įtvirtinti bent bendrieji pagrindai, kuriems esant pataisos pareigūnams galėtų būti skiriamos ir mokamos vienkartinės piniginės išmokos. Be to, pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar statutiniams valstybės tarnautojams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. Pritarti
(2016-10-10)16
straipsnio 6 dalies paskutinįjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad Kalėjimų departamento direktorius atlikti tarnybinį patikrinimą jam pavaldžios įstaigos vadovui paveda tuo atveju, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas būtent šioje pavaldžioje įstaigoje dirbančio pataisos pareigūno atžvilgiu. Pritarti
(2016-10-10)171 16.
Projekto 17 straipsnio 1 dalyje (keičiamo Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte) tikriausiai turimas omenyje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, kas atitiktų
nusikalstamos veikos“, kaip nurodoma projekto tekste). Pritarti
(2016-10-10)18
gali būti mokamos išeitinės išmokos, siūlytina patikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo Statuto 351 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių
(2016-10-10)21
siūloma nustatyti, kad pataisos pareigūnams mokėtinas „iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą
“. Nurodyto priedo mokėjimas diskutuotinas, kadangi
nėra visiškai aišku, kuo jis būtų grindžiamas, t.y. ar tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, ar konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu, ar abiem pagrindais. Be to, neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Pažymėtina, kad, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį.
Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti pataisos pareigūnams mokamus priedus, todėl nelabai aišku, kaip pataisos pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. Spręsti pagrindiniame komitete Tikslinga Projekto Nr. XIIP-4745 nuostatas derinti ne su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, bet su Vidaus tarnybos Statuto nuostatomis. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-10)21
formuluotė „priemoka gali būti mokamos“ redaguotina kalbos požiūriu. Pritarti
(2016-10-10)22
straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas logikos požiūriu, nes čia nurodomas 6 mėnesių terminas (laikotarpis) gali praeiti nuo juridinio fakto pareigų ėjimo, o ne nuo „eitų pareigų“, t.y. statuso, kaip nurodoma projekte. Pritarti
(2016-10-10)23
ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnyje nurodytą tikslinių atostogų rūšį ,,atostogos vaikui prižiūrėti“, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsniu keičiamo Statuto 40 straipsnio
metai“ įrašyti žodžius ,,atostogų vaikui prižiūrėti“.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši projekto nuostata, numatanti, kad gali būti vertinama tarnybinė veikla pareigūnų , kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, turėtų būti iš esmės patikslinta, aiškiai nurodant, kad pataisos pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas (žr. galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 28 dalį). Kita vertus, kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 nurodoma, jog „Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu“. Spręsti pagrindiniame komitete Tikslinga šioje dalyje Projekto Nr. XIIP-4745 nuostatas derinti ne su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, bet su Vidaus tarnybos Statuto ir Darbo kodekso nuostatomis. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-10)26 22.
Siūlytina braukti projekto 26 straipsniu keičiamo Statuto 46 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į šio statuto 45 straipsnio 5 punktą (pataisos pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu), kadangi ja būtų paneigta šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta taisyklė – mokėti laidojančiam asmeniui pašalpą, mirus pataisos pareigūnui dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Pritarti
(2016-10-10)29
įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti
(2016-10-10)306
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal <...> statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai , šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš <...> statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kokią situaciją čia siekiama reglamentuoti, nes ir mažesnė, ir didesnė alga tiek logikos ir aritmetikos, tiek kalbiniu požiūriu nėra lygi pagal Statuto priede nustatytus koeficientus apskaičiuotai algai, tačiau pareiginės algos dydžio nustatymo taisyklės, kai faktinė pataisos pareigūno alga yra mažesnė arba didesnė nei pagal Statuto priedą apskaičiuotoji, yra dėstomos projekto
tikslintina, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus. Pritarti
(2016-10-10) 25.
Kaip jau minėta, projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas Nr. XIIP-3268 yra svarstymo komitetuose stadijoje, jam pateikta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Be to,
2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1307 buvo sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti. Šiai darbo grupei, be kita ko, buvo pavesta pateikti siūlymus pakeisti projekto Nr. XIIP-3268 nuostatas dėl valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos pertvarkymo, siekiant, kad valstybės tarnautojų pareigybių hierarchija ir pareiginės algos koeficientų dydžiai būtų labiau pagrįsti, taip pat siūlymus papildyti šį įstatymo projektą nuostatomis dėl statutinių valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą bendrųjų principų nustatymo. Todėl šis Statuto pakeitimo projektas turės būti tobulinamas ir tikslinamas, atsižvelgiant į projekto Nr. XIIP-3268 turinio pakeitimus. Spręsti pagrindiniame komitete Tikslinga šioje dalyje Projekto Nr. XIIP-4745 nuostatas derinti ne su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, bet su Vidaus tarnybos Statuto nuostatomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-4745 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir Projekto nuostatas derinant su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-06-28) Argumentai: Užsitęsus Projekto Nr. XIIP4745 svarstymui Seime tikslinga keisti Projekto 30 straipsnio 1 ir 12 dalių nuostatas, susijusias su priimto įstatymo įsigaliojimu ir įgyvendinimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas,
išskyrus 21 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. spalio 1 d .“ Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. birželio 30 d. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO, 48 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR STATUTO PAPILDYMO 101 , 161 , 261 , 262 ,29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja, V. Šarmavičius – Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktoriaus pavaduotojas, G, Motuzas – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Teisės skyriaus vyr. specialistas, J. Eimontas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (TD), 2016-10-121
1Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau –Statutas) 2 straipsnio 5 dalyje vartojamoje formuluotėje „šiame įstatyme“ vietoj žodžio ,,įstatyme“ įrašytinas žodis ,,statute“. Pritarti. TD
2 2.
2
straipsnyje (projekto 2 straipsnis) ir kitose nuostatose siūloma vietoje terminų „valstybės tarnautojai“, „valstybės tarnautojas“ vartoti terminus „ karjeros valstybės tarnautojai“, „ karjeros valstybės tarnautojas“. Šis siūlymas abejotinas tikslingumo principo požiūriu, nes Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, o Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovai yra pataisos pareigūnai (ne tarnautojai), todėl patikslinimas „karjeros“ iš esmės yra perteklinis. Pritarti. TD3
Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio
socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto“ įrašyti žodžius „įstatymų“. Analogiška pastaba teiktina projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 daliai bei 34 straipsniui. Pritarti. TD3
straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte formuluotėje
„turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo“ žodis „padaryto“ rašomas
skliausteliuose. Pritarti. TD4
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją . Neaišku kokia kvalifikacija šioje nuostatoje turima omenyje, nes pabaigus vidurinio ugdymo mokymo programas ir įgijus vidurinį išsilavinimą, jokios kvalifikacijos nėra suteikiamos. Pritarti. TD4 6.
4
straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų išbraukti žodžius skliausteliuose „lygiavertę kvalifikaciją“, nes jokia aukštojo mokslo kvalifikacija formaliai negali būti prilyginama įgytam išsilavinimui, t.y. tam tikra kvalifikacija gali būti pripažinta lygiavertė kitai kvalifikacijai, o ne išsilavinimui. Be to, Statuto 101 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne žemesnį kaip“, nes jie suponuoja, kad Lietuvos
išsilavinimo lygis. Pritarti. TD6
aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai“ nereikėtų įrašyti žodžių „neorganizuojant šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos“. Pritarti. TD7
straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant pataisos pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas siūlymas atsisakyti galiojančioje Statuto redakcijoje suformuluotos išimties „išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas“ (žr. projekto lyginamąjį variantą) atitinka teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimą. Pritarti. TD7
kurią pareigūnas yra paskirtas, pareiginės algos koeficientą, turimas omenyje faktiškai tam pareigūnui nustatytasis, ar tai pareigybei, į kurią pareigūnas paskirtas, maksimalus koeficientas, ar koks kitas koeficientas, nes iš projekto tekste dėstomos Statuto 16 straipsnio 10 dalies redakcijos tai nėra visai aišku. Pritarti. TD7 10.
7
gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl perkeliamas karjeros tarnautojas neturi atitikti ir bendrųjų reikalavimų, keliamų pataisos pareigūnų pareigoms, pvz. Statuto
būklės bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje, tokie reikalavimai nėra keliami, todėl perkeliamas į pataisos pareigūno pareigas karjeros tarnautojas šių reikalavimų galėtų ir neatitikti. Pritarti. TD8
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad čia įvardijamas perkėlimo į laisvas pataisos pareigūno pareigas apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Svarstytina, ar greta nurodytų apribojimo netaikymo pagrindų neturėtų būti įvardijama ir karo padėtis (atsižvelgiant į Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą). Analogiška pastaba pareikština Statuto161 straipsnio 4 daliai. Pritarti. TD9
straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtinti ne priėmimo į tarnybą reikalavimai, o sąlygos, kurioms esant taikomi priėmimo į tarnybą apribojimai, projekto 9 straipsniu keičiamo Statuto 18 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalies reikalavimus“ siūlome įrašyti skaičius ir žodžius „reikalavimus bei nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų aplinkybių“. Pritarti. TD14
atkartojanti pataisos pareigūnų skatinimo forma – papildomos mokamos atostogos iki 10 kalendorinių dienų.
Kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 panaši skatinimo forma apibrėžiama taip: iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Pritarti. TD14
gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pačiame statute neturėtų būti įtvirtinti bent bendrieji pagrindai, kuriems esant pataisos pareigūnams galėtų būti skiriamos ir mokamos vienkartinės piniginės išmokos. Be to, pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar statutiniams valstybės tarnautojams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. Pritarti. TD16 15.
16
keičiamo Statuto 30 straipsnio 6 dalies paskutinįjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad Kalėjimų departamento direktorius atlikti tarnybinį patikrinimą jam pavaldžios įstaigos vadovui paveda tuo atveju, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas būtent šioje pavaldžioje įstaigoje dirbančio pataisos pareigūno atžvilgiu. Pritarti. TD17
(keičiamo Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte) tikriausiai turimas omenyje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, kas atitiktų Baudžiamojo kodekso 36 straipsnio nuostatas
„atleidimas nuo nusikalstamos veikos“, kaip nurodoma projekto tekste). Pritarti. TD
18
37 straipsnį, pataisos pareigūnams gali būti mokamos išeitinės išmokos, siūlytina patikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo Statuto 351 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių
21
mokėtinas „iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą “. Nurodyto priedo mokėjimas diskutuotinas, kadangi nėra visiškai aišku, kuo jis būtų grindžiamas, t.y. ar tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, ar konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu, ar abiem pagrindais. Be to, neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Pažymėtina, kad, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį.
Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti pataisos pareigūnams mokamus priedus, todėl nelabai aišku, kaip pataisos pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. Pritarti. TD21
redaguotina kalbos požiūriu. Pritarti. TD22
381 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas logikos požiūriu, nes čia nurodomas 6 mėnesių terminas (laikotarpis) gali praeiti nuo juridinio fakto pareigų ėjimo, o ne nuo „eitų pareigų“, t.y. statuso, kaip nurodoma projekte. Pritarti. TD23
į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnyje nurodytą tikslinių atostogų rūšį ,,atostogos vaikui prižiūrėti“, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsniu keičiamo Statuto 40 straipsnio 20 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai“ įrašyti žodžius ,,atostogų vaikui prižiūrėti“.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši projekto nuostata, numatanti, kad gali būti vertinama tarnybinė veikla pareigūnų , kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, turėtų būti iš esmės patikslinta, aiškiai nurodant, kad pataisos pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas (žr. galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 28 dalį). Kita vertus, kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 nurodoma, jog „Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu“ . Pritarti. TD26
straipsniu keičiamo Statuto 46 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į šio statuto 45 straipsnio 5 punktą (pataisos pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu), kadangi ja būtų paneigta šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta taisyklė – mokėti laidojančiam asmeniui pašalpą, mirus pataisos pareigūnui dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Pritarti. TD29
priedo žymoje atskiroje eilutėje įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti. TD30 24.
30
nurodoma, kad „Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal <...> statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai , šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš <...> statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kokią situaciją čia siekiama reglamentuoti, nes ir mažesnė, ir didesnė alga tiek logikos ir aritmetikos, tiek kalbiniu požiūriu nėra lygi pagal Statuto priede nustatytus koeficientus apskaičiuotai algai, tačiau pareiginės algos dydžio nustatymo taisyklės, kai faktinė pataisos pareigūno alga yra mažesnė arba didesnė nei pagal Statuto priedą apskaičiuotoji, yra dėstomos projekto 30 straipsnio 4 ir 7 dalyje. Todėl projekto 30 straipsnio 6 dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus. Pritarti. TD
rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas Nr. XIIP-3268 yra svarstymo komitetuose stadijoje, jam pateikta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Be to, Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1307 buvo sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti. Šiai darbo grupei, be kita ko, buvo pavesta pateikti siūlymus pakeisti projekto Nr.
XIIP-3268 nuostatas dėl valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos pertvarkymo, siekiant, kad valstybės tarnautojų pareigybių hierarchija ir pareiginės algos koeficientų dydžiai būtų labiau pagrįsti, taip pat siūlymus papildyti šį įstatymo projektą nuostatomis dėl statutinių valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą bendrųjų principų nustatymo. Todėl šis Statuto pakeitimo projektas turės būti tobulinamas ir tikslinamas, atsižvelgiant į projekto Nr. XIIP-3268 turinio pakeitimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, 2016-10-25 Pasiūlymai išdėstyti 2016-10-24 rašte Nr. LR 17- 258(16). Įvertinti. Projektą siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūloma pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, nes projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš pagrindinių projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 137 pasiūlė Lietuvos Respublikos nesvarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3268(2) nes siekdama, kad valstybės tarnyba būtų profesionali, efektyvi, kompetentinga ir ja pasitikėtų visuomenė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
TEISĖTVARKOS komitetas
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: Aleksandras Zinovičius, Gintaras Motuzas, Halina Žukovska, pareigūnų profesinių sąjungų atstovai:
Vitalijus Jagminas, Simona Žadeikytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau –Statutas) 2 straipsnio 5 dalyje vartojamoje formuluotėje „šiame įstatyme“ vietoj žodžio ,,įstatyme“ įrašytinas žodis ,,statute“. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 261 , 262 straipsniais įstatymas Nr. XIII-496, kuriuo buvo atitinkamai pakeisti projekte siūlomi keisti statuto straipsniai. Atsižvelgiant į tai, projekto 1, taip pat 11, 12 ir 13 straipsniais siūlomi pakeitimai yra pertekliniai ir iš šio projekto brauktini. Atitinkamai koreguojama projekto kitų straipsnių numeracija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
antrojo skirsnio pavadinime, 8 straipsnyje (projekto 2 straipsnis) ir kitose nuostatose siūloma vietoje terminų „valstybės tarnautojai“, „valstybės tarnautojas“ vartoti terminus „ karjeros valstybės tarnautojai“, „ karjeros valstybės tarnautojas“. Šis siūlymas abejotinas tikslingumo principo požiūriu, nes Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, o Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovai yra pataisos pareigūnai (ne tarnautojai), todėl patikslinimas „karjeros“ iš esmės yra perteklinis. Nepritarti Patobulinto projekto 1 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnį valstybės tarnautojais yra ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Kadangi minėtų tarnautojų nėra ir negali būti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, tai siekiant teisinio aiškumo atitinkamai turėtų būti tiksliai ir aiškiai įtvirtintos valstybės tarnautojų grupės (statutinių valstybės tarnautojų ir karjeros valstybės tarnautojų) įstatyme. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
515123
į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto“ įrašyti žodžius
„įstatymų“. Analogiška pastaba teiktina projekto 6 straipsniu keičiamo
Statuto 13 straipsnio 3 daliai bei 34 straipsniui. Pritarti Projektas pagal pastabą patobulintas, taip pat projektas papildytas nauju straipsniu, keičiančiu Statuto 34 straipsnį (patobulinto projekto 15 straipsnis). Žr. TTK pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4. Neaišku, dėl kokių motyvų projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte formuluotėje „turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo“ žodis
„padaryto“ rašomas skliausteliuose. Pritarti
Patobulinto projekto 2 straipsnis. Patikslinta, panaikinant skliaustelius. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją .
Neaišku kokia kvalifikacija šioje nuostatoje turima omenyje, nes pabaigus vidurinio ugdymo mokymo programas ir įgijus vidurinį išsilavinimą, jokios kvalifikacijos nėra suteikiamos. Nepritarti Patobulinto projekto 3 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikacijos suteikiamos baigus profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą (Profesinio mokymo įstatymas). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų išbraukti žodžius skliausteliuose „lygiavertę kvalifikaciją“, nes jokia aukštojo mokslo kvalifikacija formaliai negali būti prilyginama įgytam išsilavinimui, t.y. tam tikra kvalifikacija gali būti pripažinta lygiavertė kitai kvalifikacijai, o ne išsilavinimui. Be to, Statuto 101 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne žemesnį kaip“, nes jie suponuoja, kad Lietuvos Respublikoje gali būti įgytas ir aukštesnis už aukštąjį universitetinį išsilavinimo lygis. Pritarti
2
7Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai“ nereikėtų įrašyti žodžių „neorganizuojant šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos“. Pritarti Patobulinto projekto 5 straipsnis. Siekiant užtikrinti efektyvią įstaigų vadovų rotaciją, užtikrinti, kad įstaigai vadovauti būti parenkami kompetentingi asmenys, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti taip: „ 3.
Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami
, tačiau ne ilgiau, negu jiems sukaks įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
svarstyti, ar projekto 7 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant pataisos pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas siūlymas atsisakyti galiojančioje Statuto redakcijoje suformuluotos išimties „išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas“ (žr. projekto lyginamąjį variantą) atitinka teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimą. Pritarti Patobulinto projekto 6 straipsnis. Statuto 16 straipsnio 4 dalyje paliktina išimtis dėl tam tikrų apribojimų perkeliant į žemesnes pareigas, kaip ir galiojančioje redakcijoje. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 10 dalyje reikėtų patikslinti, ar, kalbant apie pareigybės, į kurią pareigūnas yra paskirtas, pareiginės algos koeficientą, turimas omenyje faktiškai tam pareigūnui nustatytasis, ar tai pareigybei, į kurią pareigūnas paskirtas, maksimalus koeficientas, ar koks kitas koeficientas, nes iš projekto tekste dėstomos Statuto 16 straipsnio 10 dalies redakcijos tai nėra visai aišku. Pritarti Projektas patobulintas Statuto 16 straipsnio 10 dalį išdėstant taip: „10.
Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis už šio statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis už šios statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą.“
karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl perkeliamas karjeros tarnautojas neturi atitikti ir bendrųjų reikalavimų, keliamų pataisos pareigūnų pareigoms, pvz. Statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus bendruosius sveikatos būklės bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje, tokie reikalavimai nėra keliami, todėl perkeliamas į pataisos pareigūno pareigas karjeros tarnautojas šių reikalavimų galėtų ir neatitikti. Pritarti Projektas patobulintas 16 straipsnio 11 dalį išdėstant taip: „11 .
Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka šio statuto 10 straipsnio
pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.“
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad čia įvardijamas perkėlimo į laisvas pataisos pareigūno pareigas apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Svarstytina, ar greta nurodytų apribojimo netaikymo pagrindų neturėtų būti įvardijama ir karo padėtis (atsižvelgiant į Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą). Analogiška pastaba pareikština Statuto 161 straipsnio 4 daliai. Pritarti Patobulinto projekto 7 straipsnis. Nuostatos suderintos su Karo padėties įstatymu, įrašant vietoj žodžio „karo“ žodžius „karo padėties“
į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtinti ne priėmimo į tarnybą reikalavimai, o sąlygos, kurioms esant taikomi priėmimo į tarnybą apribojimai, projekto 9 straipsniu keičiamo Statuto 18 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalies reikalavimus“ siūlome įrašyti skaičius ir žodžius „reikalavimus bei nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų aplinkybių“. Pritarti Patobulinto projekto 8 straipsnis. Projektas patobulintas pagal pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15 13.
Projekto
galiojančią Statuto redakciją atkartojanti pataisos pareigūnų skatinimo forma
Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 panaši skatinimo forma apibrėžiama taip: iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Nepritarti Patobulinto projekto 11 straipsnis. Nuostatos suderintos su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Skatinimo forma atitinka Vidaus tarnybos statute pareigūnams numatytą skatinimą – papildomų atostogų suteikimą ne daugiau kaip po 10 kalendorinių dienų (Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio
vidaus tarnybos sistemoje taikomos skatinimo formos neturėtų reikšmingai skirtis ir minėtos sistemos neturėtų konkuruoti tarpusavyje. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
nustatyti, kad pataisos pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pačiame statute neturėtų būti įtvirtinti bent bendrieji pagrindai, kuriems esant pataisos pareigūnams galėtų būti skiriamos ir mokamos vienkartinės piniginės išmokos. Be to, p ažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar statutiniams valstybės tarnautojams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos. Nepritarti Patobulinto projekto 11 straipsniu keičiamo Statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skatinimo priemonė pataisos pareigūnams, o darbo apmokėjimo sąlygos numatytos kituose komiteto patobulinto projekto straipsniuose (19, 20, 27 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad pataisos pareigūnų pareigybės, ypač žemiausios grandies, yra mažiausiai apmokamos ir visiškai nepatrauklios. Tai lemia didelę minėtas pareigas einančių pareigūnų kaitą ir mažą asmenų, besirenkančių darbą bausmių vykdymo sistemoje, skaičių. Todėl būtina įtvirtinti papildomus teisinius instrumentus, kurie sudarytų tiek veiksmingas socialines prielaidas rinktis tarnybą bausmių vykdymo sistemoje, tarnaujantiems
Atsižvelgiant į tai pataisos pareigūnams tikslinga numatyti alternatyvias skatinimo priemones, kurios turėtų suteiktų jiems ne tik moralinį pasitenkinimą bet ir būtų finansinės naudos. Kad minėta finansinė nauda būtų apčiuopiama, ir iš dalies pritariant pareigūnų profesinių sąjungų siūlymui (2 siūlymas) bei atsižvelgiant į finansinius išteklius, siūloma pakeisti projekto
29 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „
3) Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka -už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji; “
teisinio aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo Statuto 30 straipsnio 6 dalies paskutinįjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad Kalėjimų departamento direktorius atlikti tarnybinį patikrinimą jam pavaldžios įstaigos vadovui paveda tuo atveju, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas būtent šioje pavaldžioje įstaigoje dirbančio pataisos pareigūno atžvilgiu. Pritarti Patobulinto projekto 13 straipsnis (buvęs 16). Statuto 30 straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys patikslintas, prieš paskutinį žodį „vadovui“, įrašant nuostatą “ kurioje tarnauja galimai tarnybinį nusižengimą padaręs pataisos pareigūnas, “
1 16.
Projekto
tikriausiai turimas omenyje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, kas atitiktų Baudžiamojo kodekso 36 straipsnio nuostatas (o ne „atleidimas nuo nusikalstamos veikos“, kaip nurodoma projekto tekste). Pritarti Patobulinto projekto 14 straipsnis. Nuostata patikslinta, įrašant sąvoką „baudžiamosios atsakomybės“ vietoj „nusikalstamos veikos“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad pagal Statuto 37 straipsnį, pataisos pareigūnams gali būti mokamos išeitinės išmokos, siūlytina patikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo Statuto 351 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių ,,išeitinės kompensacijos“ įrašyti žodžius ,,išeitinės išmokos“. Pritarti Patobulinto projekto 16 straipsnis (buvęs
1
nustatyti, kad pataisos pareigūnams mokėtinas „iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą
“. Nurodyto priedo mokėjimas diskutuotinas, kadangi
nėra visiškai aišku, kuo jis būtų grindžiamas, t.y. ar tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, ar konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu, ar abiem pagrindais. Be to, neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Pažymėtina, kad, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį.
Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti pataisos pareigūnams mokamus priedus, todėl nelabai aišku, kaip pataisos pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. Pritarti Patobulinto projekto 19 straipsnis (buvęs 21). Atsižvelgiant į TD pastabą ir per laikotarpį nuo projekto registravimo pakitusį kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimą, tikslinga suderinti nuostatas. Komiteto pasiūlymas dėl 38 straipsnio 2 dalies keitimo:
dalies 1 punktą patikslinti, išdėstant jį taip: „
už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal 43 straipsnyje nustatytą pataisos pareigūnų tarnybos stažą . Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos ; ”
dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė;“ 3.
laikytinas 2 punktu: „
priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šio straipsnio nustatyta tvarka.“ Taip pat siekiant užtikrinti vienodas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, o taip pat pataisos pareigūnams šiuo metu mokamas priemokas, taip pat ir už kuratoriaus funkcijų vykdymą ( Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos 4 siūlymas, kuriam Komitetas pritarė) , projekto 19 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 4 dalis papildytina šiomis naujomis nuostatomis dėl pataisos pareigūnams mokėtinų priemokų. Komiteto pasiūlymas dėl 38 straipsnio 4 dalies keitimo:
Papildyti 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statuto 38 straipsnio 4 dalį 4 ir 5 punktais, juos išdėstant taip: „4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;
5) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė.“ Atsižvelgiant į papildytas nuostatas, kartu keičiamo minėto straipsnio 5 dalis tikslintina, taip pat tikslintini šioje dalyje nustatyti priemokų procentiniai dydžiai, suvienodinant juos su 2016-11-03 įstatyme Nr. XII-2739 Vidaus tarnybos statute nustatytais procentiniais dydžiais. Komiteto pasiūlymas dėl 38 straipsnio 5 dalies keitimo: Pakeisti Statuto 38 straipsnio 5 dalį, išdėstant ją taip: „5 . Šio straipsnio 4 dalies 1 ir
nurodytų priemokų dydis negali viršyti3050 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
1
„priemoka gali būti mokamos“ redaguotina kalbos požiūriu. Pritarti
Patobulinto projekto 19 straipsnis. Žodis „mokamos“ pakeistas į „mokama“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-1220 20.
Projekto
straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas logikos požiūriu, nes čia nurodomas 6 mėnesių terminas (laikotarpis) gali praeiti nuo juridinio fakto pareigų ėjimo, o ne nuo „eitų pareigų“, t.y. statuso, kaip nurodoma projekte. Pritarti Patobulinto projekto
straipsnio 3 dalies antras sakinys patikslintas ir išdėstytas sekančiai: “ Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai.“
į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnyje nurodytą tikslinių atostogų rūšį ,,atostogos vaikui prižiūrėti“, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsniu keičiamo Statuto 40 straipsnio 20 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai“ įrašyti žodžius ,,atostogų vaikui prižiūrėti“.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši projekto nuostata, numatanti, kad gali būti vertinama tarnybinė veikla pareigūnų , kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, turėtų būti iš esmės patikslinta, aiškiai nurodant, kad pataisos pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas (žr. galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 28 dalį). Kita vertus, kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 nurodoma, jog „Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu“ . Pritarti Patobulinto projekto 21 straipsnis. Statuto 40 straipsnio 20 dalis patikslinta: “
20Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų,
išėjusių vaiko priežiūros atostogų kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti , iki vaikui sueis
tarnybinė veikla, vertinama tik jų prašymu.“ Kitus Statuto 40 straipsnio patikslinimus žiūrėti prie TTK pasiūlymų. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-1224 22.
Siūlytina braukti projekto 26 straipsniu keičiamo Statuto 46 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į šio statuto 45 straipsnio 5 punktą (pataisos pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu), kadangi ja būtų paneigta šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta taisyklė – mokėti laidojančiam asmeniui pašalpą, mirus pataisos pareigūnui dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Pritarti Patobulinto projekto 24 straipsnis (buvęs 26). Statuto 46 straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys patikslintas: “ Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2 ir4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais.“
žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Nepritarti Patobulinto projekto 27 straipsnis (buvęs 29). Pagal įstatymą Nr. XII-1447 statuto pavadinimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal <...> statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai , šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš <...> statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją“ (išskirta – mūsų).
Nėra aišku, kokią situaciją čia siekiama reglamentuoti, nes ir mažesnė, ir didesnė alga tiek logikos ir aritmetikos, tiek kalbiniu požiūriu nėra lygi pagal Statuto priede nustatytus koeficientus apskaičiuotai algai, tačiau pareiginės algos dydžio nustatymo taisyklės, kai faktinė pataisos pareigūno alga yra mažesnė arba didesnė nei pagal Statuto priedą apskaičiuotoji, yra dėstomos projekto
tikslintina, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus. Atsižvelgti Pagal projekto 30 straipsnio 4 dalį pataisos pareigūnams, kurių dabartinis darbo užmokestis kartu su kvalifikacine kategorija nesiekia projekte siūlomų nustatyti minimalių pareiginės algos koeficientų bus nustatomas mažiausias pareiginės algos koeficientas. Pagal projekto 30 straipsnio 7 dalį pataisos pareigūnams, kurių dabartinis darbo užmokestis kartu su kvalifikacine kategorija yra didesnis už projekte siūlomą nustatyti maksimalų pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomas toks koeficientas, kuris sudarytų prielaidas gauti ne mažesnį darbo užmokestį, nei gavo iki šiol.
Tuo tarpu pagal projekto 30 straipsnio 6 dalį pataisos pareigūnams, kurių dabartinis darbo užmokestis kartu su kvalifikacine kategorija yra didesnis už minimalų, bet mažesnis už maksimalų darbo užmokesčio koeficientą ir yra nelygus koeficientų intervale nustatytiems darbo užmokesčio koeficientams, būtų parenkamas koeficientas, pagal kurį būtų mokamas minimaliai didesnis darbo užmokestis, nei jis mokamas šiuo metu. Nuostata suderinta redakciniu požiūriu. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
jau minėta, projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas Nr. XIIP-3268 yra svarstymo komitetuose stadijoje, jam pateikta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Be to,
2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1307 buvo sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti. Šiai darbo grupei, be kita ko, buvo pavesta pateikti siūlymus pakeisti projekto Nr. XIIP-3268 nuostatas dėl valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos pertvarkymo, siekiant, kad valstybės tarnautojų pareigybių hierarchija ir pareiginės algos koeficientų dydžiai būtų labiau pagrįsti, taip pat siūlymus papildyti šį įstatymo projektą nuostatomis dėl statutinių valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą bendrųjų principų nustatymo. Todėl šis Statuto pakeitimo projektas turės būti tobulinamas ir tikslinamas, atsižvelgiant į projekto Nr. XIIP-3268 turinio pakeitimus.
turinio pakeitimus. Neatsižvelgti Įstatymo projektui Nr. XIIP-3268(2) yra pateikta Vyriausybės išvada (2017-03-01, Nr.137) nesvarstyti šio projekto, kadangi Vyriausybė, vykdydama Septynioliktos vyriausybės programą, parengė ir pateiks Seimui naują projektą. Kartu pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, minėto įstatymo nuostatos, susijusios su darbo apmokėjimu statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek šių aspektų nereglamentuoja jų statutai. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio sistema neužtikrina bausmių vykdymo sistemos sklandžios veiklos, komplektuojant pareigybes ir skatinant tęsti tarnybą jau dirbančius pataisos pareigūnus, projektu siūloma taikyti naują darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statute įtvirtintas darbo apmokėjimo nuostatas. Pažymėtina, kad tiek Specialiųjų tyrimo tarnybos, tiek vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (policijos, viešojo saugumo tarnybos ir t.t.) darbo užmokestis jau reguliuojamas atskirai Specialiųjų tyrimo tarnybos, Vidaus tarnybos statutuose. Be to, vidaus tarnybos sistemos atsiskyrus nuo bendros, valstybės tarnautojams taikomos darbo užmokesčio sistemos, pradėtas mokėti didesnis darbo užmokestis, todėl pataisos pareigūnų pareigybės, ypač žemiausios grandies, kaip mažiausiai apmokamos, tapo visiškai nepatrauklios. Pažymėtina ir tai, kad šių metų rugsėjo mėn. pradžioje vizitavusi Lietuvoje Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą delegacija pabrėžė, kad pataisos pareigūnams šiuo metu mokamas darbo užmokestis yra neadekvatus jų atliekamam darbui, kas atitinkamai turi įtakos ir jų darbo kokybei. Atsižvelgiant į tai, pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistemą būtina iš esmės keisti, kad ji leistų lanksčiau ir greičiau reaguoti į pokyčius bausmių vykdymo sistemoje, ypač, kai reikia spęsti personalo pritraukimo ir išsaugojimo šiam sudėtingam darbui klausimą. 26.
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-19 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto
įstatymo projektą Nr. XIIP-3747 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-244 Siūlome papildyti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 11 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „ Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu. Atrankos į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pretendentas, kurio sveikatos būklė per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių buvo tikrinta, atrankos komisijai pateikia pažymą apie atliktą sveikatos būklės patikrinimą “. Pritarti iš dalies Statuto 11 straipsnio 1 dalies nuostata patobulinta ir ji išdėstyta sekančiai: „1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą (išskyrus asmenis, kurių sveikatos būklės tikrinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių ir kuriems šio tikrinimo metu nustatyta, kad sveikatos būklė leidžia eiti pataisos pareigūno pareigas) , sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras ) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.“ 2.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2411 Pažymėtina, kad pataisos pareigūnai pavyzdingai ir labai gerai tarnybą gali atlikti ir ne tik tiesiogiai dalyvaudami atskleidžiant ar tiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Be to, Statuto 29 str. 1 d. 3 punktu realiai galėtų pasinaudoti tik Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai. Dėl to siūlytina iki 4 pareiginių algų dydžio piniginėmis išmokomis skatinti ne tik prie minimų veikų atskleidimo ar tyrimo prisidėjusius pareigūnus, bet ir už kita forma pasireiškusią labai gerą pataisos pareigūnų tarnybą. Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti Statuto 29 str. 1 d. 3 p., o Statuto 1 d. 2 p. pakeisti ir jį išdėstyti taip: „iki24 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Šio projekto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pataisos pareigūnas gali būti skatinamas 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, o 1 d. 3 punktu numatoma skatinimo priemonė būtina, siekiant mažinti nuteistųjų ir suimtųjų padaromų teisės pažeidimų skaičių.
Kad skatinant finansinė nauda būtų apčiuopiama, kartu tikslinga pakeisti patobulinto projekto
punkte nustatytą skatinimo priemonę ir ją išdėstyti taip: „3) Vyriausybės nustatyta tvarka iki 4 nuo
pareiginių algų dydžio pinigine išmoka - už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;“
profesinė sąjunga 2016-10-2414 Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Statuto 33 str. 2 d. 14 p. numatytas atskiras atleidimo iš tarnybos pagrindas – „ kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos
“. Manytina, kad buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam
nuo psichotropinių medžiagų yra darbo drausmės pažeidimas, kuris privalo būti ištirtas tarnybinio patikrinimo metu, o nusižengimas konstatuojamas tarnybinio patikrinimo išvada. Pasekmės už tarnybinius nusižengimus įtvirtinamos įsakymu. Be kuriuo atveju, pareigūnui nesilaikius darbo drausmės reikalavimų privalės būti atliktas tarnybinis patikrinimas, o tyrimo metu konstatavus, kad pareigūnas šiukščiai pažeidė drausmės reikalavimus, pastarajam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Dėl to Statuto 33 str. 2 d. papildymas 26 p. dubliuojasi su Statuto 33 str. 2 d. 14 p., tad nėra tikslinga jį įtraukti į Statutą. Nepritarti Nustačius faktą, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, papildomai atlikti tarnybinį patikrinimą yra netikslinga. 4.
profesinė sąjunga 2016-10-2419 Pažymėtina, kad pataisos įstaigos pareigūnas, kuris paskiriamas kuratoriumi, kuravimo metu susiduria su didesniu darbo krūviu, kartu privalo naujai priimtam pataiso pareigūnui perteikti savo turimas žinias ir prižiūrėti pastarojo tarnybos eigą. Manytina, kad priemokos mokėjimas šiuo atveju yra būtinas ir neatsiejamas, nes tik tokiu būdu pareigūnai, kurie paskiriami kuratoriais, turės papildomą motyvaciją tokį dabą atlikti nepriekaištingai. Kartu pažymėtina ir tai, kad tokios priemokos mokėjimo pagrindas turi būti įtvirtintas įstatymo lygmeniu, o ne priimant poįstatyminį teisės aktą. Pritarti Papildyta 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statuto 38 straipsnio 4 dalis 4 punktu: „4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;“
profesinė sąjunga 2016-10-2420 Pažymėtina, kad siekiant lygiateisiškumo ir skaidrumo tarnyboje pataisos įstaigose, būtina naujai priimamiems pareigūnam sudaryti sąlygas tarnybą pradėti lygiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Statuto 381 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, jam numatomas ne didesnis nei trečias žemiausias iš pataisos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pareiginės algos koeficientas, <...> “ Pritarti iš dalies Pataisos pareigūnų pareigybės nebūtų konkurencingos kitų statutinių pareigybių (pvz., vidaus tarnybos sistemos pareigūnų) atžvilgiu. Be to, būtų apribotos galimybės pritraukti kvalifikuotus specialistus dirbti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.
Tačiau, siekiant paskatinti pataisos pareigūnus mokytis pataisos pareigūno profesijos, o taip pat atsižvelgiant į vidaus tarnybos statute numatytą laipsnių suteikią asmenis, baigusiems specializuotas mokymo įstaigas, Statuto 23 straipsnio 1 dalis papildytina nuostatomis dėl aukštesnio laipsnio suteikimo jaunesniesiems pataisos pareigūnams, baigusiems profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje . Komiteto pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip: „
1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, baigusiam profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje arba turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;“
profesinė sąjunga 2016-10-2421 Atkreiptinas dėmesys, kad dažnu atveju apie laisvas pareigas pataisos įstaigoje informacija nėra skelbiama. Tokiu būdu galimas piktnaudžiavimas, siekiant vien tarnybinės veiklos vertinimo būdu, nesudarant galimybės kitiems asmenims pretenduoti į laisvas pareigas, proteguojamus asmenis perkelti į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas. Manome, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu, esant daugiau nei vienam kandidatui į laisvas pareigas, yra užkertamas kelias aukštesnes pataisos pareigūno pareigas užimti daugiau patirties, žinių ir gebėjimų turintiems asmenims. Atsižvelgdami į tai, siūlome, papildyti Statuto 40 str. 13 d.
jei neatsiranda daugiau kandidatų , perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;“ Nepritarti Tarnybinės veiklos vertinimą atlieka tarnybinės veiklos vertinimo komisija, į kurios sudėtį taip pat įtraukiami ir profesinių sąjungų nariai. Tai leidžia užtikrinti, kad veiklos vertinimo objektyvumą ir skaidrumą. 7. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2421 Atsižvelgiant į 5 punkte išdėstytą pasiūlymą, kartu siūlome papildyti Statuto 40 str. 15 dalimi, atitinkamai keičiant toliau einančių straipsnio dalių numeraciją ir ją išdėstyti taip: „ Jei pareiškusių norą užimti šio Statuto 40 str. 13 d. 2 p. numatytas laivas pareigas atsiranda daugiau nei vienas, į laisvas aukštesnes pataisos pareigūno pareigas organizuojama atranka “. Pritarti iš dalies Žr. komentarą dėl 6 pasiūlymo ir TTK pasiūlymą dėl Statuto 40 straipsnio 18 dalies 3 punkto. 8. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2421 Siekiant išvengti nepagrįstų neeilinio vertinimo iniciavimo atvejų, siūlome numatyti, kad neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas tik kilus pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Statuto 40 str. 18 d. 1 p. pakeisti ir išdėstyti taip: „ pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas “. Pritarti Pagal pastabą patobulintas
profesinė sąjunga 2016-10-2421 Atkreiptinas dėmesys, kad dažnu atveju apie laisvas pareigas pataisos įstaigoje informacija nėra skelbiama.
Tokiu būdu galimas piktnaudžiavimas, siekiant vien tarnybinės veiklos vertinimo būdu, nesudarant galimybės kitiems asmenims pretenduoti į laisvas pareigas, proteguojamus asmenis perkelti į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas. Manome, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu, esant daugiau nei vienam kandidatui į laisvas pareigas, yra užkertamas kelias aukštesnes pataisos pareigūno pareigas užimti daugiau patirties, žinių ir gebėjimų turintiems asmenims. Atsižvelgdami į tai siūlome keisti Statuto 40 str. 18 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas nustatyti aukštesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas , išskyrus <...> “. Nepritarti Siekiant skatinti pataisos pareigūnus ir neprarasti aukštą kvalifikaciją turinčių pareigūnų, projekte numatytas pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas ir galimybė minėtus pareigūnus perkelti į aukštesnes pareigas (išskyrus vadovaujančias pareigas). Be to, buvę ir esami pareigūnai siekti aukštesnių pareigų galės dalyvaudami ir atrankoje, kaip ir kiti asmenys, kas leis išsirinkti geriausią kandidatą į vadovaujančias pareigas, ir ne tik iš pataisos pareigūnų rato. 10 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2422 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS) 37 str. 3 d. numatyta, kad skiriant priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, yra įskaitomi ne tik VTS 37 str. 1 d. (pastarieji apima ir numatytų atvejų laikotarpius iki ir po 1990 m. kovo 11 d.) numatyti laikotarpiai, bet ir papildomai VTĮ 42 str. 1 d. numatyti laikotarpiai.
laikotarpiai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, matyti, kad vidaus tarnybos pareigūnams, palyginus su bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, yra įskaitomi ne tik VTĮ numatyti laikotarpiai, bet ir VTS 37 str. 1 d. numatyti laikotarpiai iki ir po 1990 m. kovo 11 d., o tuo tarpu bausmių vykdymo sistemos pareigūnams tik laikotarpiai, numatyti VTĮ 42 str. 1 d. Kadangi nuo tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžio tiesiogiai priklauso ir mokamo priedo dydis, akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitant Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 47 str. 1 d. numatytų laikotarpių, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mažesni. Tokiu būdu susidaro situacija, kur bausmių vykdymo sistemos pareigūnai atsiduria blogesnėje padėtyje palyginus su vidaus tarnybos pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Profesinė sąjunga mano, kad dabar egzistuojantis ir Projekte siūlomas priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis iš esmės turi būti laikomas diskriminaciniu ir neproporcingu, dėl to keistinas. Atitinkamai Profesinė sąjunga siūlo papildyti Projekto 43 str. 3 d. ir jį išdėstyti taip:
„Atsižvelgiant į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma Statuto 43
straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė ir priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis .” Pritarti iš dalies Siūlomo priedo mokėjimas jau nustatytas patobulinto projekto 19 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 11 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2423 Pažymime, kad naujoji Vidaus tarnybos statuto redakcija yra kompromisinė – t.y. ją priimant buvo siekiama naujai sureguliuoti tarnybos santykius, be kita ko – ir pareigūnų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
Pažymėtina, kad naujojoje Vidaus tarnybos redakcijoje keitėsi ne tik pareigūnams taikomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų dydis, tačiau ir pareigūnų vertinimo sistema, pareigūnų darbo užmokesčio sistema, numatytos kitos, specifinės garantijos (pavyzdžiui pareigūno, jo šeimos ir turto apsaugos garantija ir pan.). Kitaip tariant – socialinio draudimo išmokos buvo mažinamos, tačiau tai buvo tik viena dalis didelio kompleksinio sprendimo, kitais aspektais pareigūnų teisinė padėtis buvo gerinama. Analogiška situacija ir su Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių nuostatomis – šiose Gairėse yra numatyta, kad kai kurie statutinių tarnautojų statuso elementai turėtų būti reguliuojami vieningai. Gairėse nėra koncentruojamasi tik į socialinio draudimo išmokų dydį. Manome, jog tokioje situacijoje negalima ištraukti vienos socialinės garantijos iš konteksto ir ją tiesiog sumažinti. Pabrėžtina, jog toks reguliavimo pakeitimas iš esmės pažeistų pareigūnų teisėtus lūkesčius ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdami ginčus ne kartą yra pasisakę, kad pareigūno socialinių garantijų pakeitimai, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą yra galimi (įskaitant konkrečios garantijos sumažinimą ar panaikinimą), tačiau jie turėtų būti kompleksiniai – sumažintą ar naikinamą garantiją turėtų pakeisti jį atsveriančios priemonės, pakeitimai negali būti nukreipti tik į socialinių garantijų naikinimą.
Įvertinę nurodytus argumentus manome, jog siūlomas reguliavimas galėtų būti priimtinas tik tuo atveju, jei būtų sistemingai peržiūrimi ir kiti pataisos įstaigų pareigūnų teisinio statuso elementai, jų turimos socialinės garantijos – pavyzdžiui peržiūrima darbo užmokesčio sistema, peržiūrima pareigūnams suteikiamų apsaugų sistema ir pan. Nepritarti Pataisos pareigūnai draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, todėl k ompensacijos pataisos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais turėtų būti mokamos įvertinus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokų dydžius. Be to, projekte suvienodinama pataisos pareigūnų ir kitų statutinių pareigūnų, draudžiamų visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, socialinė garantija, susijusi su kompensacija mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. Pažymėtina ir tai, kad projektu taip pat keičiama visa pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistema, suderinant ją su vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyta darbo užmokesčio sistema. 12 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2423 Pažymėtina, kad pataisos pareigūnų tarnybos pobūdis suponuoja, kad sužalojimas tarnybos metu, kai pareigūnas tokį sužalojimą patiria esant padidėjusio pavojaus ar rizikos atvejui, gali būti patirtas išimtinai tik nuteistajam ar suimtajam užpuolus pareigūną.
Visais kitais atvejais, yra itin sunku įrodyti, kad pareigūno sužalojimas, kai nėra nuteistojo tiesioginio užpuolimo, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika. Tad akivaizdu, kad net ir lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai pataisos pareigūną sužaloja nuteistieji, pataisos pareigūnas patiria ne tik fizinį smurtą ir su tuo susijusias pasekmes, bet ir dėl susidūrimo su pavojingu kaliniu, patiria emocinį šoką. Neretai tokie atvejai palieka ilgesnio laikotarpio pasekmes ir pareigūnai ne visada dėl to tampa nedarbingais. Dėl to manytina, kad kompensacijos dydžio diferencijavimas iš esmės priklausant kompensacijos dydžiui tik nuo sirgimo laikotarpio, neatspindi pataisos pareigūnų darbo specifikos ir juolab nekompensuoja jo patirtų fizinių bei emocinių traumų. Atsižvelgiant į tai, siūlome keisti Projekto 44 str. 3 d. 6 p. ir jį išdėstyti taip: „lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo
darbo užmokesčių dydžio“. Nepritarti Kiekvienas lengvas sužalojimas turi skirtingas pasekmes, vienu atveju pareigūnas nukenčia mažiau, kitais daugiau (pvz., kraujosruvos ir kaulo lūžio atvejais). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tikslinga diferencijuoti ir atlyginamos žalos dydžius. 13. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2427 Projekto priede siūlomi pataisos pareigūnų pareiginių algų koeficientai nesudaro prielaidų patraukliai ir konkurencingai kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu jaunesniųjų pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistemai.
Kartu pateikiama darbo užmokesčio sistema neskatina asmenims rinktis pataisos pareigūno profesijos (ypač jaunesniojo pareigūno) bei nemotyvuoja tarnauti pataisos sistemoje. Projekte nustatyti koeficientai galimai diskriminuoja jaunesniuosius pareigūnus, dėl ko pastarieji gali tapti nemotyvuoti. Pažymėtina, kad pagal Projekte pateiktą jaunesniųjų pareigūnų pareiginių algų koeficientų intervalų išsidėstymą, pareiginės algos koeficientus skiria tik 0,3 vienetinis dydis, tuo tarpu aukštesnių grandžių pareigūnų pareiginių algų bazinių dydžio intervalai yra ženkliai didesni ir didėja po 0,7 - 0,8 vienetinį dydį. Tad, pagal pateikiamą siūlymą, žemiausiose grandyse esantiems pareigūnams nėra motyvacijos siekti didesnio darbo užmokesčio, nes jis bet kuriuo atveju bus juntamas tik nežymiai ir realios finansinės paskatos siekti ir tęsti tarnybą pataisos įstaigose – nebus. Be to, siekiant adekvataus ir realaus darbo užmokesčio didėjimo svarstytinas ir priemokų dydžių už darbą pavojingomis sąlygomis įtraukimas į pareiginių algų koeficientų dydžius bei tokiu būdu priemokų atsisakymas . Vis dėlto, manome, kad konkrečius dydžius, kuriais galėtų didėti pareiginių algų koeficientai, šiuo atveju turėtų nustatyti bendru Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir pataisos įstaigų pareigūnų profesinių sąjungų atstovų sutarimu.
Tokiu būdu, siekiant orientuotis į vienodą visų pataisos įstaigų pareigūnų galimybę gauti aukštesnį atlyginimą, taip pat siekiant orientuotis į Projekto tikslus - patrauklios, konkurencingos, motyvuotos darbo užmokesčio sistemos, kuri galėtų didinti tarnybos pataisos įstaigose patrauklumą žemiausios grandies pareigūnams, siūlome keisti Statuto priedą „Pataisos pareigūnų pareigybių priskyrimas grandims ir pareiginių algų koeficientai“ ir jį išdėstyti, kaip nurodyta šių pastabų ir pasiūlymų priede Nr. 1. Atsižvelgti Pataisos pareigūnų darbo užmokestį būtina didinti, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir į finansines galimybes mokėti nustatytą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, projekto 27 straipsnį siūlytina išdėstyti taip, kaip pateikiama šios išvados 8 TTK pasiūlyme. 14 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2428 Pažymėtina, kad dėl kai kurių susiklostančių aplinkybių, pvz. vaiko priežiūros atostogos, liga ir kitų nenumatytų ir nuo pataisos įstaigos pareigūnų nepriklausančių aplinkybių, pataisos pareigūnai gali nespėti baigti studijų ir tokiu būdu per nustatytą laikotarpį įgyti būtino išsilavinimo. Atsižvelgdami į tai bei siekiant nepažeisti teisėtų pareigūnų lūkesčių siūlome keisti Projekto 30 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:
„Vyriausieji pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų
grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtina išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Jei minėti pareigūnai būtino išsilavinimo neįgijo per 5 metus, bet ne vėliau nei per 4 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo mokytis, būtina išsilavinimą pastarieji privalo įgyti per studijų/mokslo trukmės laikotarpį “. Nepritarti Projekte numatytas pakankamas laikotarpis išsilavinimui įgyti, kuris nustatytas atsižvelgiant į pataisos pareigūnų turimą išsilavinimą, išsilavinimui įgyti reikalingą laiką (pvz., kvalifikacijai įgyti pakanka 1 m., o dirbantiems pataisos pareigūnams jis būtų ir dar trumpesnis, jei pasirinktų įgyti kvalifikaciją Kalėjimų departamento Mokymo centre). 15. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-249 Pagal tokį, šiuo metu numatytą teisinį reguliavimą, į tarnybą priėmus aukštąjį išsilavinimą turinčius pareigūnus, jiems iš karto nustatomas aukštesnis rangas, nei pareigūnams, kurie tokio išsilavinimo neturi. Profesinės sąjungos nuomone, aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims yra suteikiama privilegija, neatitinkanti tarnybinio rango paskirties. Tarnybinių rangų paskirtis – reguliuoti pareigūnų tarpusavio santykius ir nustatyti jų tarnybos patirtį. Išsilavinimas nežymi nei pareigūnų tarpusavio santykių, nei tarnybos patirties. Dėl to manytina, kad skirtinga rangų suteikimo tvarka aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims neatitinka rangų paskirties, taigi, nėra objektyviai pagrįsta. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad darbo užmokestis yra atlygis už atliktą darbą, o visos jo sudėtinės dalys yra mokamos už tam tikrus su atliktu darbu susijusius aspektus. Kaip minėta, rangai suteikiami už įgytą patirtį bausmių vykdymo sistemoje.
Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas didesnį priedą už rangą mokėti ne tik už realią patirtį, bet ir už bet kokį, net su tarnyba nesusijusį, aukštąjį išsilavinimą, o toks priedo mokėjimas Statute nėra numatytas. Kartu pažymėtina, kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys turi galimybę pretenduoti į pareigas, kurioms užimti yra keliami didesni išsilavinimo reikalavimai ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. O aukštesnio rango suteikimas ir didesnio priedo mokėjimas vien už aukštąjį išsilavinimą, nesant jokių skirtumų dėl atliekamų funkcijų, darbo apimčių, atsakomybės ir pan., nėra objektyviai pateisinamas ir sudaro prielaidas diskriminuoti tokio išsilavinimo neturinčius asmenis. Šiame kontekste paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d nutarimas, kuriame konstatuota, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jei tam tikra asmenų grupė, kuriems skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Tad manytina, kad vienodos grandies pareigas užimantys pareigūnai turi būti traktuojami vienodai. Jei pareigybės aprašyme nėra keliamas specialus aukštojo išsilavinimo reikalavimas, vadinasi, pripažįstama, kad šioms pareigoms užimti aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Tad šiuo atveju, aukštasis išsilavinimas nesuteikia dirbantiems pareigūnams papildomų konkrečių tarnybinių funkcijų atlikimui reikalingų žinių, patirties, įgūdžių ir pan. Dėl to manytina, kad aukštesnio nei numatyta pareigybės aprašyme išsilavinimo turėjimas nėra tas skirtumas, kuris objektyviai pateisintų aukštesnio rango suteikimą ir atitinkamai didesnio priedo mokėjimą.
Nepritarti Atsisakius minimų nuostatų nebus galimybių skatinti asmenis, turinčius aukštesnį išsilavinimą, nei reikalaujama, rinktis pataisos pareigūno profesiją. 16. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2410 Pažymėtina, kad šiuo metu tarnybinė uniforma pataisos pareigūnams išduodama tik pasibaigus jo išbandymo laikotarpiui, kuris siekia 6 mėnesius. Minėtu laikotarpiu tarnybos metu naujai priimti pataisos pareigūnai dėvi tik nepatvirtinto pavyzdžio liemenes ir nedėvi tarnybinės uniformos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika „ statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų “. Taigi tam, kad pataisos pareigūnai ne tik atrodytų tvarkingai, bet ir būtų atskiriami nuo pataisos įstaigose bausmę atliekančių asmenų, siūlytina bandomojo laikotarpio metu pataisos pareigūnams išduoti patvirtinot pavyzdžio tarnybines liemenes, iš kurių būtų aišku, kad asmuo yra pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Statuto 24 str. 2 d. ir 3 d. ir jas išdėstyti taip:
„2 d. Pataisos pareigūnams tarnybinė uniforma
išduodama nemokamai. Išbandymo laikotarpiu pataisos pareigūnui išduodama patvirtinto pavyzdžio pataisos pareigūno tarnybinė liemenė su skiriamaisiais ženklais
ir pataisos pareigūnų tarnybinės liemenės išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras“.
Pritarti iš dalies Tarnybinis uniformos išdavimo ir keitimo tvarką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, kurią atitinkamai patikslinus gali būti sprendžiama minima problema. Tačiau įvertinus tai, kad į pataisos pareigūno pareigas paskirtas pataisos pareigūnas, net ir išbandymo laikotarpiu atlieka visas funkcijas, o taip pat tokias pačias funkcijas iš esmės vykdo ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos kursantai, projektas papildytinas nauju straipsniu keičiančiu Statuto 24 straipsnį dėl tarnybinės uniformos išdavimo. Žr. TTK pasiūlymą dėl projekto 10 straipsnio, keičiančio Statuto 24 straipsnį. 17. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-24 * Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik įvairias su profesinės sąjungos veikla susijusias funkcijas, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina Statute numatyti atstovams suteikiamų valandų skaičių dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūlome numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Taip pat siūlome įtraukti į Statutą ir numatyti, kad profesinių sąjungų veikla darbo (tarnybos) laiku būtų galima, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijų užtikrinimo, o profesinių sąjungų veiklai galima naudoti tarnybines kanceliarines, informacijos ir telekomunikacijų, ryšio, transporto priemones, tarnybines patalpas, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijoms užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Statuto 27 str. ir jį išdėstyti taip: „
būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo pataisos įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje pataiso įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į tarnybą teisingumo reikalų ministro nustatyta tvarka. 7. Profesinės sąjungos veiklai pataisos įstaigoje sudaromos sąlygos, darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 8. Pataisos įstaigos įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms teikia informaciją apie planuojamus teisės aktų rengimus, keitimus, panaikinimus ar priėmimus, susijusius su darbuotojų darbo, ekonominiais ir socialiniais interesais. 9. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti “. Nepritarti Šis Statuto straipsnis projektu nekeičiamas. Statutas reguliuoja tik santykius, susijusius su pataisos pareigūnų tarnyba, o profesinių sąjungų teisinį statusą (taip pat ir teises) - Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas. 18. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-24 * Pažymėtina, kad viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims bei karjeros valstybės tarnautojams. Todėl manytina, kad šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse statutiniams valstybės tarnautojams leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Statuto 28 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „streikuoti, jei streiko metu nėra užtikrinamas minimalus būtinų funkcijų vykdymas “. Nepritarti Šis Statuto straipsnis projektu nekeičiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pataisos pareigūnai atlieka specifines funkcijas, kurių laikinas sutrikdymas ar jų nevykdymas gali turėti skaudžių pasekmių visuomenės saugumui ir valstybės finansams.
Pažymėtina, kad pareigūnai išreikšti savo nepasitenkinimą dėl tam tikrų darbdavio veiksmų (neveikimo) gali ir kitomis priemonėmis (sutarimų pasirašymas, teisinis ginčų nagrinėjimas, aktyvus profesinių sąjungų dialogas su darbdaviais ir kt). 19. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-24 * Pagal šiuo metu galiojantį Statuto 42 str. 4 d., papildoma garantija susijusi su kasmetinių atostogų pailginimu, yra numatoma tik pareigūnams, tarnybą atliekantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose. Pažymėtina, kad nemažai pareigūnų, dirbdami pataisos įstaigose, taip pat nuolat susiduria ir nuolat kontaktuoja su nuteistaisiais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis. Manytina, kad tokio pateis pobūdžio garantija turėtų būti nustatoma ir kitų pareigūnų atžvilgiu, individualiai vertinant situaciją dėl tokios garantijos taikymo. Dėl to siūlome papildyti Statuto 42 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Pataisos pareigūnams, tarnaujantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kasmetinių atostogų trukmė pailginama 10 kalendorinių dienų. Pareigūnams, dirbantiems kitose pataisos įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, gali būti pailginama kasmetinių atostogų trukmė iki 10 kalendorinių dienų. Pailgintų kasmetinių atostogų suteikimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnams sąlygas ir tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. “ Nepritarti Šis Statuto straipsnis projektu nekeičiamas.
Pavojingomis ligomis sergantys asmenys pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose neturi būti laikomi, o jei laikomi, tai šis laikas turi būti maksimaliai trumpas, kadangi tokiam asmeniui yra būtina sveikatos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kitose įstaigose pareigūnams suteikti pailgintų atostogų netikslinga. 20. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2427 Eil.Nr. Pataisos pareigūnų grandis Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginė algos koeficientai( baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
18
13 11 12,5 10,312 9,8 11,5 9,311 8,8 10,5 8,3 Skyriaus (tarnybos) Viršininko pavaduotojas, poskyrio (grupės) Viršininkas, direktoriaus budintysis padėjėjas, patarėjas (skyriuje) 10,1 9,8 9,6 9,3 9,1 8,8 8,6 8,3 8,1 7,8 7,6 7,3 Vyriausiasis specialistas 8,8 8,5 8,38 7,8 7,5 7,37 6,8 6,5 6,36 Pataisos pareigūnai Vyresnysis specialistas 8 7,7 7,5 7,27 6,7 6,5 6,26 5,7 5,5 5,2 Specialistas, vyriausiasis prižiūrėtojas 7,3 6,7 6,1 5,4 4,9 4,4 Jaunesnieji pataisos pareigūnai Vyresnysis prižiūrėtojas 6,8 6,3 5,8 5,1 4,54 Prižiūrėtojas 6,56 5,5 4,7 4,2 3,7 Atsižvelgti Šie koeficientai buvo siūlomi prieš metus. Pasikeitus situacijai ir Įstatymo projekto rengėjams įvertinus finansines galimybes bei papildomai susitarus su socialiniais partneriais dėl Įstatymo įgyvendinimo, siūloma nustatyti pataisos pareigūnų pareiginių algų koeficientų dydžius, išdėstytus Įstatymo priede, pateiktame TTK 8 pasiūlyme. 21.
susivienijimas 2017-06-14 * Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS), atstovaudamas pataisos įstaigų pareigūnų teisėms ir teisėtiems interesams, kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto projekto priėmimo Lietuvos Respublikos Seime ir pataisos pareigūnų finansinės atskirties mažinimo. NPPSS pažymi, kad opi ir vis gilėjanti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose problema, kurią itin skatina nepakankamas ir ženkliais mažesnis nei kitose statutinėse įstaigose, pareigūnų darbo apmokėjimo lygis, - pataisos įstaigų pareigūnų trūkumas. Žemas, jau kelis metus nekintantis ir susietas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, pataisos įstaigų pareigūnų darbo užmokestis demotyvuoja ne tik specialybę besirenkančius , bet ir jau seniau tarnybą pataisos įstaigose vykdančius pareigūnus. Šiuo metu asmenų, kurie norėtų tapti pataisos įstaigų pareigūnais, skaičius yra nepakankamas. Mokslus besirenkantys prioritetą teikia ne pataisos įstaigos pareigūno tarybai, o tarnybai Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose dėl palankesnių karjeros ir darbo apmokėjimo sąlygų. Naujai priimti vykdyti tarnybą pataisos įstaigų pareigūnai šiuo metu neužpildo laisvų tarnybos vietų, o dalis pereina į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžias įstaigas. Dėl kritiškai mažo pareigūnų skaičiaus pataisos įstaigose NPPSS žiniomis , šiuo metu trūksta apie 400 pataisos įstaigų pareigūnų) bent jau minimalaus apsaugos ir priežiūros lygio užtikrinimas organizuojamas pasitelkiant kone perpus mažesnį pareigūnų skaičių, tokiu būdu rizikuojant pataisos įstaigų pareigūnų saugumu, sukeliant jiems didelę sveikatos sužalojimo grėsmę. Dėl nepakankamo pareigūnų skaičiaus vis išgirstame apie pareigūnų sužalojimus, nuteistųjų ir kalinčių asmenų pabėgimo atvejus.
Ir nors didžioji jų dalis būna išimtinai susijusi su nepakankamu pareigūnų skaičiumi, prastu darbo ir apsaugos priemonių aprūpinimu, vis dėlto ko ne visais atvejais vykių analizė baigiasi tik tarnybinės atsakomybės taikymu pareigūnams, o ne realiu problemos sprendimu ir analogiškų atvejų užkardymu. Dėl šių priežasčių socialiniai partneriai, Kalėjimų departamentas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bendru sutarimu siekė ne tik pagerinti pataisos įstaigų pareigūnų teisinį reguliavimą, numatant aiškias vertinimo procedūras, bet ir atskiriant nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pataisos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą bei ja, kiek įmanoma, didinant pataisos įstaigų pareigūnų darbo užmokestį ir tokiu būdu skatinant tarnybos pataisos įstaigose patrauklumą. Siekdami gerinti jau kritine tapusią situaciją pataisos įstaigose, dar praėjusių metų pabaigoje NPPSS narės - Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga prisijungiant ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai bendradarbiaudamos su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) pradėjo rengti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto projektą (toliau - Projektas). Projektas nors ir parengtas bei suderintas su socialiniais partneriais 2017 m. gegužę, vis dėlto nei Kalėjimų departamento, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nėra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Manome, kad tokia situacija ne tik nepriimtina mums, kaip socialiniams partneriams, bet ir juo labiau pataisos įstaigų pareigūnams.
Pagrindiniai parengto ir suderinto Projekto nepateikimo Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybei argumentai, kuriuos išdėstė Kalėjimų departamentas — siekis visiškai suderinti Projekto ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Šiuo aspektu norime atkreipti ypatingą dėmesį, kad pataisos įstaigų pareigūnai, kaip ir vidaus tarnybos pareigūnai, yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tačiau priešingai nei pastarųjų, pataisos įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio sistema nėra atsieta nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos darbo užmokesčio sistemos, savo esme labiau pritaikytos karjeros valstybės tarnautojams. Toks šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės neleidžia nepaliečiant viso valstybės tarnybos aparato, keisti, didinti ir/ar nustatyti kitokius darbo užmokesčio skaičiavimo aspektus pataisos įstaigų pareigūnams, pastarųjų netaikant visiems valstybės tarnautojams. Paminėtina, kad šiuo metu tobulinamas (įstatymo projektas jau įregistruotas Lietuvos Respublikos Seime) Vidaus tarnybos statutas, kuriame darbo užmokesčio sistema yra atsieta nuo bendros valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos, leidžia ne tik keisti vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, taip nedarant įtakos kitoms valstybės tarnybos sritims, bet ir sparčiai skatinti vidaus tarnybos patrauklumą ir stabilumą, ko šiuo metu negalima pasakyti apie pataisos įstaigų pareigūnų teisinį reguliavimą. Tokiu būdu vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio sistema sparčiai tolsta nuo pataisos įstaigų pareigūnams taikomos darbo užmokesčio sistemos, o Programos 1000 įgyvendinimas didina jos patrauklumą, skatina jaunų ir žingeidžių žmonių atėjimą į vidaus tarnybą.
NPPSS nuomone, vis didėjanti finansinė, aprūpinimo ir darbo saugos bei sveikatos atskirtis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų skatina ir ateityje tik skatins vidaus tarnybos pareigūnų skaičiaus augimą ir atitinkamai pataisos įstaigų pareigūnų mažėjimą. Tokiu būdu, manome, kad būtina neatidėliotinais ir aktyviais veiksmais spartinti tarnybos pataisos įstaigose patrauklumą ir konkurencingumą. Įvertinus tai, NPPSS laikosi nuomonės, kad į pataisos įstaigos pareigūno tarnybos patrauklumo didinimą orientuotas Projektas, keičiantis pataisos įstaigų pareigūnų apmokėjimą ir jo tvarką, atsiejantis pataisos pareigūnus nuo karjeros valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo prasme, turi būti svarstomas ir vertinamas Lietuvos Respublikos Seime. Manytina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime registruoto Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto kontekste, yra itin svarbu sudaryti sąlygas analogiško pobūdžio nuostatas nusimatyti ir kitiems statutiniams pareigūnams, t.y. pataisos įstaigų pareigūnams keičiant Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant racionalaus statutinių valstybės tarnautojų ir kitų valstybės tarnautojų darbo užmokesčių sistemų paskirstymo bei finansinės pataisos įstaigų pareigūnų atskirties mažinimo, prašome imtis aktyvių veiksmų Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto projekto, kuriuo skatinamas tarnybos pataisos įstaigose patrauklumo didinimas numatant atskirą darbo užmokesčio sistemą, priėmimui Lietuvos Respublikos Seime.
Pritarti Pataisos pareigūnų darbo užmokestį būtina didinti, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir į finansines galimybes mokėti nustatytą darbo užmokestį. Žr. TTK 8 pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta
papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-03-29 * siūloma pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, nes projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš pagrindinių projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 137 pasiūlė Lietuvos Respublikos nesvarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268(2) nes siekdama, kad valstybės tarnyba būtų profesionali, efektyvi, kompetentinga ir ja pasitikėtų visuomenė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Nepritarti Tikslinga Projekto Nr. XIIP-4745 nuostatas derinti ne su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, bet su jau galiojančio Vidaus tarnybos Statuto nuostatomis. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3268(2) yra pateikta Vyriausybės išvada (2017-03-01, Nr.137) nesvarstyti šio projekto, kadangi Vyriausybė, vykdydama Septynioliktos vyriausybės programą, parengė ir pateiks Seimui naują projektą. Šio įstatymo projekto tikslas nustatyti pataisos pareigūnams konkurencingą kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu darbo užmokesčio sistemą, kuri skatintų asmenis rinktis pataisos pareigūno profesiją ir tarnauti pataisos sistemoje, nes Vidaus tarnybos sistemos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams nustatytos palankesnės ir patrauklesnės tarnybos ir darbo apmokėjimo sąlygos, o pataisos pareigūnai pagal darbo apmokėjimo sąlygas liko prasčiausiai apmokami. 2. Valstybės ir savivaldybių valdymo komitetas 2017-06-30 Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4745 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir Projekto nuostatas derinant su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Pritarti 3.
1 Argumentai: Užsitęsus Projekto Nr. XIIP4745 svarstymui Seime tikslinga keisti Projekto 30 straipsnio 1 ir 12 dalių nuostatas, susijusias su priimto įstatymo įsigaliojimu ir įgyvendinimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 21 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m.
liepos 1 d. spalio 1 d .“ Pritarti iš dalies Patobulinto projekto 28 straipsnio 1 dalis. Siekiant suderinti nuostatas susijusias su priimto Įstatymo įgyvendinimu, nustatyti įsigaliojimo datą 2017 m. gruodžio 1 d. ir 30 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m.
spalio 1 d . gruodžio 1 d .“
12 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m.
birželio 30 d. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .“ Pritarti iš dalies Patobulinto projekto 28 straipsnio 12 dalis. Nustačius, kad Įstatymas įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. ir siekiant suderinti nuostatas, susijusias su priimto Įstatymo įgyvendinimu, 28 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m.
rugsėjo 30 d . lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .“
7Komiteto sprendimas :
Pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4745(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. 7.1 Pasiūlymai. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-09-1310 N Tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, kurią atitinkamai patikslinus gali būti sprendžiama ir pareigūnų profesinių sąjungų atstovų minima problema. Atsižvelgus į pareigūnų profesinių sąjungų siūlymą ir įvertinus tai, kad į pataisos pareigūno pareigas paskirtas pataisos pareigūnas, net ir išbandymo laikotarpiu atlieka visas funkcijas, o taip pat tokias pačias funkcijas iš esmės vykdo ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos kursantai, projektas papildytinas nauju straipsniu, keičiančiu Statuto 24 straipsnį dėl tarnybinės uniformos išdavimo: „
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir skiriamieji ženklai
jos įgaliotos institucijos patvirtintas nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas su tarnybinių rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašą. 2. Pataisos pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai. 3. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. 1. Kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigas. 2. Tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras .“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-1315 N Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą ir siekiant suderinti nuostatas su Statuto keičiamų 10 ir 13 straipsnių nuostatomis, papildomai keičiamas Statuto 34 straipsnis, išdėstant jį taip: „
34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. 2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.“ Pritarti 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-09-1321 Klausymų metu pritarta Įstatymo projekto rengėjų nuomonei, kad tikslinga sudaryti galimybę ir teisingumo ministrui pavaldiems pataisos pareigūnams būti paskatintiems, įvertinus jų tarnybinę veiklą „gerai“, todėl siekiant suderinti Statuto nuostatas tarpusavyje 40 straipsnio 6 dalis papildyta paskutiniu sakiniu:
„Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali
priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo.“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-1321 Siekiant suderinti Statutų nuostatas dėl tarnybinės veiklos vertinimo tarpusavyje, patikslintas Statuto 40 straipsnio 16 dalies 3 punktas, jį išdėstant taip: „
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, ir šiam Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-1321 Atsižvelgiant į pareigūnų profesinių sąjungų atstovų siūlymą, Klausymų metu pritarta patobulinti nuostatas dėl tarnybinės veiklos vertinimo, todėl siūloma Statuto 40 straipsnio 18 dalį papildyti nauju 3 punktu, išdėstant jį taip: „
3) pataisos pareigūno rašytinis prašymas; “
teisėtvarkos komitetas 2017-09-1324 Atsižvelgiant į pareigūnų profesinių sąjungų siūlymą, Klausymų metu apsispręsta patikslinti ir Statuto 46 straipsnio 4 dalį, ją išdėstant taip:
„4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į
tarnybos vietą tarnybiniu transportu.
Kartu su pataisos pareigūnais gali būti vežami ir karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, jei jų tarnybos (darbo) vieta yra ta pati, kaip ir tarnybiniu transportu vežamų pataisos pareigūnų. Pataisos pareigūnų , karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-13 I Atsižvelgiant į komitete patobulintą įstatymo projektą, keitėsi teisės akto pavadinime išvardintų straipsnių numeracija, taip pat tikslintinas pavadinimas redakciniu požiūriu. Teisės akto pavadinimas išdėstytinas sekančiai:
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio IR2
38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101
straipsniais ir priedu IR 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
teisėtvarkos komitetas 2017-09-1327 Užsitęsus projekto svarstymui, per tą laikotarpį, kai buvo projektas pateiktas, jau padidinti pareiginių algų koeficientai kitiems statutiniams pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad pataisos pareigūnų pareigybės, ypač žemiausios grandies, yra mažiausiai apmokamos ir visiškai nepatrauklios. Tai lemia didelę minėtas pareigas einančių pareigūnų kaitą ir mažą asmenų, besirenkančių darbą bausmių vykdymo sistemoje, skaičių.
Pataisos pareigūnų darbo užmokestį būtina didinti, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir į finansines galimybes mokėti nustatytą darbo užmokestį , todėl įstatymo projekto rengėjai, įvertinę finansines galimybes ir atnaujinę susitarimus su socialiniais partneriais dėl Įstatymo įgyvendinimo, siūlo nustatyti priede sekančius pataisos pareigūnų pareiginių algų koeficientų dydžius. Projekto 27 straipsnyje priedą išdėstyti sekančiai:
„Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priedas
Eilės Nr. Pataisos pareigūnų grandys Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
13
10
5
10 Pakeitus Įstatymo įsigaliojimo datą į 2017 m. gruodžio 1 d, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje , atitinkamai data koreguotina ir šioje dalyje. Ši dalis taip pat tikslintina, suvienodinus pareigybes bausmių vykdymo sistemoje.
Todėl Projekto 28 straipsnio 10 dalį siūloma išdėstyti sekančiai: „10. Iki 2017 m. birželio lapkričio
departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:
1) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo pareigybės – vyresniojo prižiūrėtojo pareigybei;
2) sargybos viršininko, vyresniojo budėtojo, punkto pamainos viršininko, budėtojo pareigybės – vyriausiojo prižiūrėtojo pareigybei;
3) direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko ir vyresniojo inspektoriaus pareigybės – vyresniojo specialisto pareigybei;
4) inspektoriaus pareigybė – specialisto pareigybei. 1) prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės – jaunesniojo specialisto pareigybei;
2) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo, sargybos viršininko, punkto pamainos viršininko, budėtojo, direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko, inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ir vyresniojo specialisto pareigybės – specialisto pareigybei;
padėjėjo pareigybė – vyriausiojo specialisto pareigybei.“
rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
TEISĖTVARKOS komitetas
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, pareigūnų profesinių sąjungų atstovai: Vitalijus Jagminas, Kęstutis Pauliukas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau –Statutas) 2 straipsnio 5 dalyje vartojamoje formuluotėje „šiame įstatyme“ vietoj žodžio ,,įstatyme“ įrašytinas žodis ,,statute“.
Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 261 , 262 straipsniais įstatymas Nr. XIII-496, kuriuo buvo atitinkamai pakeisti projekte siūlomi keisti statuto straipsniai. Atsižvelgiant į tai, projekto 1, taip pat 11, 12 ir 13 straipsniais siūlomi pakeitimai yra pertekliniai ir iš šio projekto brauktini. Atitinkamai koreguojama projekto kitų straipsnių numeracija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skirsnio pavadinime, 8 straipsnyje (projekto 2 straipsnis) ir kitose nuostatose siūloma vietoje terminų „valstybės tarnautojai“, „valstybės tarnautojas“ vartoti terminus „ karjeros valstybės tarnautojai“, „ karjeros valstybės tarnautojas“. Šis siūlymas abejotinas tikslingumo principo požiūriu, nes Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, o Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovai yra pataisos pareigūnai (ne tarnautojai), todėl patikslinimas „karjeros“ iš esmės yra perteklinis. Nepritarti Patobulinto projekto 1 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnį valstybės tarnautojais yra ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kadangi minėtų tarnautojų nėra ir negali būti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, tai siekiant teisinio aiškumo atitinkamai turėtų būti tiksliai ir aiškiai įtvirtintos valstybės tarnautojų grupės (statutinių valstybės tarnautojų ir karjeros valstybės tarnautojų) įstatyme. 3.
515123
tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto“ įrašyti žodžius
„įstatymų“. Analogiška pastaba teiktina projekto 6 straipsniu keičiamo
Statuto 13 straipsnio 3 daliai bei 34 straipsniui. Pritarti Projektas pagal pastabą patobulintas, taip pat projektas papildytas nauju straipsniu, keičiančiu Statuto 34 straipsnį (patobulinto projekto 15 straipsnis). Žr. TTK pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kokių motyvų projekto 3 straipsniu keičiamo Statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte formuluotėje „turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo“ žodis
„padaryto“ rašomas skliausteliuose. Pritarti
Patobulinto projekto 2 straipsnis. Patikslinta, panaikinant skliaustelius. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją . Neaišku kokia kvalifikacija šioje nuostatoje turima omenyje, nes pabaigus vidurinio ugdymo mokymo programas ir įgijus vidurinį išsilavinimą, jokios kvalifikacijos nėra suteikiamos. Nepritarti Patobulinto projekto 3 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikacijos suteikiamos baigus profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą (Profesinio mokymo įstatymas). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-123 6.
Projekto 4 straipsniu pildomo Statuto 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų išbraukti žodžius skliausteliuose „lygiavertę kvalifikaciją“, nes jokia aukštojo mokslo kvalifikacija formaliai negali būti prilyginama įgytam išsilavinimui, t.y. tam tikra kvalifikacija gali būti pripažinta lygiavertė kitai kvalifikacijai, o ne išsilavinimui. Be to, Statuto 101 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne žemesnį kaip“, nes jie suponuoja, kad Lietuvos Respublikoje gali būti įgytas ir aukštesnis už aukštąjį universitetinį išsilavinimo lygis. Pritarti
2
siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai“ nereikėtų įrašyti žodžių „neorganizuojant šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos“. Pritarti Patobulinto projekto 5 straipsnis. Siekiant užtikrinti efektyvią įstaigų vadovų rotaciją, užtikrinti, kad įstaigai vadovauti būti parenkami kompetentingi asmenys, projekto 6 straipsniu keičiamo Statuto 13 straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti taip: „
straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami
, tačiau ne ilgiau, negu jiems sukaks įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
2015-10-126 8.
Siūlytina svarstyti, ar projekto 7 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant pataisos pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas siūlymas atsisakyti galiojančioje Statuto redakcijoje suformuluotos išimties „išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas“ (žr. projekto lyginamąjį variantą) atitinka teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimą. Pritarti Patobulinto projekto 6 straipsnis. Statuto 16 straipsnio 4 dalyje paliktina išimtis dėl tam tikrų apribojimų perkeliant į žemesnes pareigas, kaip ir galiojančioje redakcijoje. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio 10 dalyje reikėtų patikslinti, ar, kalbant apie pareigybės, į kurią pareigūnas yra paskirtas, pareiginės algos koeficientą, turimas omenyje faktiškai tam pareigūnui nustatytasis, ar tai pareigybei, į kurią pareigūnas paskirtas, maksimalus koeficientas, ar koks kitas koeficientas, nes iš projekto tekste dėstomos Statuto 16 straipsnio 10 dalies redakcijos tai nėra visai aišku. Pritarti Projektas patobulintas Statuto 16 straipsnio 10 dalį išdėstant taip:
„10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis
laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis už šio statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas.
Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis už šios statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą.“
karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl perkeliamas karjeros tarnautojas neturi atitikti ir bendrųjų reikalavimų, keliamų pataisos pareigūnų pareigoms, pvz. Statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus bendruosius sveikatos būklės bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje, tokie reikalavimai nėra keliami, todėl perkeliamas į pataisos pareigūno pareigas karjeros tarnautojas šių reikalavimų galėtų ir neatitikti. Pritarti Projektas patobulintas 16 straipsnio 11 dalį išdėstant taip: „11 . Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka šio statuto 10 straipsnio
pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.“
2015-10-127 11.
Projekto
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad čia įvardijamas perkėlimo į laisvas pataisos pareigūno pareigas apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Svarstytina, ar greta nurodytų apribojimo netaikymo pagrindų neturėtų būti įvardijama ir karo padėtis (atsižvelgiant į Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą). Analogiška pastaba pareikština Statuto 161 straipsnio 4 daliai. Pritarti Patobulinto projekto 7 straipsnis. Nuostatos suderintos su Karo padėties įstatymu, įrašant vietoj žodžio „karo“ žodžius „karo padėties“
2 ir 3 dalyse yra įtvirtinti ne priėmimo į tarnybą reikalavimai, o sąlygos, kurioms esant taikomi priėmimo į tarnybą apribojimai, projekto 9 straipsniu keičiamo Statuto 18 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalies reikalavimus“ siūlome įrašyti skaičius ir žodžius „reikalavimus bei nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų aplinkybių“. Pritarti Patobulinto projekto 8 straipsnis. Projektas patobulintas pagal pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15
galiojančią Statuto redakciją atkartojanti pataisos pareigūnų skatinimo forma
Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 panaši skatinimo forma apibrėžiama taip: iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.
Nepritarti Patobulinto projekto 11 straipsnis. Nuostatos suderintos su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Skatinimo forma atitinka Vidaus tarnybos statute pareigūnams numatytą skatinimą – papildomų atostogų suteikimą ne daugiau kaip po 10 kalendorinių dienų (Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio
vidaus tarnybos sistemoje taikomos skatinimo formos neturėtų reikšmingai skirtis ir minėtos sistemos neturėtų konkuruoti tarpusavyje. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
nustatyti, kad pataisos pareigūnai gali būti skatinami iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pačiame statute neturėtų būti įtvirtinti bent bendrieji pagrindai, kuriems esant pataisos pareigūnams galėtų būti skiriamos ir mokamos vienkartinės piniginės išmokos. Be to, p ažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar statutiniams valstybės tarnautojams neturėtų būti nustatomos vienodos skatinimo sąlygos.
Nepritarti Patobulinto projekto 11 straipsniu keičiamo Statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skatinimo priemonė pataisos pareigūnams, o darbo apmokėjimo sąlygos numatytos kituose komiteto patobulinto projekto straipsniuose (19, 20, 27 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad pataisos pareigūnų pareigybės, ypač žemiausios grandies, yra mažiausiai apmokamos ir visiškai nepatrauklios. Tai lemia didelę minėtas pareigas einančių pareigūnų kaitą ir mažą asmenų, besirenkančių darbą bausmių vykdymo sistemoje, skaičių. Todėl būtina įtvirtinti papildomus teisinius instrumentus, kurie sudarytų tiek veiksmingas socialines prielaidas rinktis tarnybą bausmių vykdymo sistemoje, tarnaujantiems – nepalikti jos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams gali būti taikomos ir kitos skatinimo priemonės, kaip aukštesnio laipsnio suteikimas (suteikus aukštesnį laipsnį pareigūnui taip pat mokamas ir didesnis priedas už laipsnį), kurios netaikytinos pataisos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai pataisos pareigūnams tikslinga numatyti alternatyvias skatinimo priemones, kurios turėtų suteiktų jiems ne tik moralinį pasitenkinimą bet ir būtų finansinės naudos. Kad minėta finansinė nauda būtų apčiuopiama, ir iš dalies pritariant pareigūnų profesinių sąjungų siūlymui (2 siūlymas) bei atsižvelgiant į finansinius išteklius, siūloma pakeisti projekto
keičiamo Statuto 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „
3) Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka -už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji; “
2015-10-1213 15.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo Statuto 30 straipsnio 6 dalies paskutinįjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad Kalėjimų departamento direktorius atlikti tarnybinį patikrinimą jam pavaldžios įstaigos vadovui paveda tuo atveju, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas būtent šioje pavaldžioje įstaigoje dirbančio pataisos pareigūno atžvilgiu. Pritarti Patobulinto projekto 13 straipsnis (buvęs 16). Statuto 30 straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys patikslintas, prieš paskutinį žodį „vadovui“, įrašant nuostatą “ kurioje tarnauja galimai tarnybinį nusižengimą padaręs pataisos pareigūnas, “
1
tikriausiai turimas omenyje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, kas atitiktų Baudžiamojo kodekso 36 straipsnio nuostatas (o ne „atleidimas nuo nusikalstamos veikos“, kaip nurodoma projekto tekste). Pritarti Patobulinto projekto 14 straipsnis. Nuostata patikslinta, įrašant sąvoką „baudžiamosios atsakomybės“ vietoj
„nusikalstamos veikos“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gali būti mokamos išeitinės išmokos, siūlytina patikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo Statuto 351 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių ,,išeitinės kompensacijos“ įrašyti žodžius ,,išeitinės išmokos“. Pritarti Patobulinto projekto 16 straipsnis (buvęs
1 18.
Projekto
nustatyti, kad pataisos pareigūnams mokėtinas „iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą
“. Nurodyto priedo mokėjimas diskutuotinas, kadangi nėra visiškai aišku, kuo jis
būtų grindžiamas, t.y. ar tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, ar konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu, ar abiem pagrindais. Be to, neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Pažymėtina, kad, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti pataisos pareigūnams mokamus priedus, todėl nelabai aišku, kaip pataisos pareigūno atliekamos funkcijos sietinos su darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausa ir pasiūla, kaip paklausios profesijos turėjimas sąlygotų ar lemtų kokybišką šių funkcijų atlikimą, nes šių pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingi specifiniai gebėjimai ir kvalifikacijos, o ne darbo rinkoje paklausios profesijos turėjimas. Pritarti Patobulinto projekto 19 straipsnis (buvęs 21). Atsižvelgiant į TD pastabą ir per laikotarpį nuo projekto registravimo pakitusį kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimą, tikslinga suderinti nuostatas. Komiteto pasiūlymas dėl 38 straipsnio 2 dalies keitimo:
dalies 1 punktą patikslinti, išdėstant jį taip: „
už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal 43 straipsnyje nustatytą pataisos pareigūnų tarnybos stažą .
Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos ; ”
dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė;“
33 punktas laikytinas 2 punktu:
„
priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šio straipsnio nustatyta tvarka.“ Taip pat siekiant užtikrinti vienodas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, o taip pat pataisos pareigūnams šiuo metu mokamas priemokas, taip pat ir už kuratoriaus funkcijų vykdymą (Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos 4 siūlymas, kuriam Komitetas pritarė) , projekto 19 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 4 dalis papildytina šiomis naujomis nuostatomis dėl pataisos pareigūnams mokėtinų priemokų. Komiteto pasiūlymas dėl 38 straipsnio 4 dalies keitimo:
Papildyti 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statuto 38 straipsnio 4 dalį 4 ir 5 punktais, juos išdėstant taip: „4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;
5) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė.“ Atsižvelgiant į papildytas nuostatas, kartu keičiamo minėto straipsnio 5 dalis tikslintina, taip pat tikslintini šioje dalyje nustatyti priemokų procentiniai dydžiai, suvienodinant juos su 2016-11-03 įstatyme Nr. XII-2739 Vidaus tarnybos statute nustatytais procentiniais dydžiais. Komiteto pasiūlymas dėl 38 straipsnio 5 dalies keitimo: Pakeisti Statuto 38 straipsnio 5 dalį, išdėstant ją taip: „5 .
Šio straipsnio 4 dalies 1 ir
nurodytų priemokų dydis negali viršyti3050 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
1
„priemoka gali būti mokamos“ redaguotina kalbos požiūriu. Pritarti
Patobulinto projekto 19 straipsnis. Žodis „mokamos“ pakeistas į „mokama“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas logikos požiūriu, nes čia nurodomas 6 mėnesių terminas (laikotarpis) gali praeiti nuo juridinio fakto pareigų ėjimo, o ne nuo „eitų pareigų“, t.y. statuso, kaip nurodoma projekte. Pritarti Patobulinto projekto 20 straipsnis (buvęs 22). Statuto 381 straipsnio 3 dalies antras sakinys patikslintas ir išdėstytas sekančiai: “ Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip
ir įgyvendinimo įstatymu Nr.
XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnyje nurodytą tikslinių atostogų rūšį ,,atostogos vaikui prižiūrėti“, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsniu keičiamo Statuto 40 straipsnio
metai“ įrašyti žodžius ,,atostogų vaikui prižiūrėti“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši projekto nuostata, numatanti, kad gali būti vertinama tarnybinė veikla pareigūnų , kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, turėtų būti iš esmės patikslinta, aiškiai nurodant, kad pataisos pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas (žr. galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 28 dalį). Kita vertus, kadangi projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte Nr. XIIP-3268 nurodoma, jog „Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu“ . Pritarti Patobulinto projekto 21 straipsnis. Statuto 40 straipsnio 20 dalis patikslinta: “
20Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų,
išėjusių vaiko priežiūros atostogų kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti , iki vaikui sueis
tarnybinė veikla, vertinama tik jų prašymu.“ Kitus Statuto 40 straipsnio patikslinimus žiūrėti prie TTK pasiūlymų. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-1224 22.
Siūlytina braukti projekto 26 straipsniu keičiamo Statuto 46 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į šio statuto 45 straipsnio 5 punktą (pataisos pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu), kadangi ja būtų paneigta šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta taisyklė – mokėti laidojančiam asmeniui pašalpą, mirus pataisos pareigūnui dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Pritarti Patobulinto projekto 24 straipsnis (buvęs 26). Statuto 46 straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys patikslintas: “ Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2 ir4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais.“
žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Nepritarti Patobulinto projekto 27 straipsnis (buvęs 29). Pagal įstatymą Nr. XII-1447 statuto pavadinimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal <...> statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai , šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš <...> statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją“ (išskirta – mūsų).
Nėra aišku, kokią situaciją čia siekiama reglamentuoti, nes ir mažesnė, ir didesnė alga tiek logikos ir aritmetikos, tiek kalbiniu požiūriu nėra lygi pagal Statuto priede nustatytus koeficientus apskaičiuotai algai, tačiau pareiginės algos dydžio nustatymo taisyklės, kai faktinė pataisos pareigūno alga yra mažesnė arba didesnė nei pagal Statuto priedą apskaičiuotoji, yra dėstomos projekto
tikslintina, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslus. Atsižvelgti Pagal projekto 30 straipsnio 4 dalį pataisos pareigūnams, kurių dabartinis darbo užmokestis kartu su kvalifikacine kategorija nesiekia projekte siūlomų nustatyti minimalių pareiginės algos koeficientų bus nustatomas mažiausias pareiginės algos koeficientas. Pagal projekto 30 straipsnio 7 dalį pataisos pareigūnams, kurių dabartinis darbo užmokestis kartu su kvalifikacine kategorija yra didesnis už projekte siūlomą nustatyti maksimalų pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomas toks koeficientas, kuris sudarytų prielaidas gauti ne mažesnį darbo užmokestį, nei gavo iki šiol.
Tuo tarpu pagal projekto 30 straipsnio 6 dalį pataisos pareigūnams, kurių dabartinis darbo užmokestis kartu su kvalifikacine kategorija yra didesnis už minimalų, bet mažesnis už maksimalų darbo užmokesčio koeficientą ir yra nelygus koeficientų intervale nustatytiems darbo užmokesčio koeficientams, būtų parenkamas koeficientas, pagal kurį būtų mokamas minimaliai didesnis darbo užmokestis, nei jis mokamas šiuo metu. Nuostata suderinta redakciniu požiūriu. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minėta, projekto aiškinamajame rašte kaip vienas projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas Nr. XIIP-3268 yra svarstymo komitetuose stadijoje, jam pateikta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Be to, Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1307 buvo sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti. Šiai darbo grupei, be kita ko, buvo pavesta pateikti siūlymus pakeisti projekto Nr. XIIP-3268 nuostatas dėl valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos pertvarkymo, siekiant, kad valstybės tarnautojų pareigybių hierarchija ir pareiginės algos koeficientų dydžiai būtų labiau pagrįsti, taip pat siūlymus papildyti šį įstatymo projektą nuostatomis dėl statutinių valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą bendrųjų principų nustatymo. Todėl šis Statuto pakeitimo projektas turės būti tobulinamas ir tikslinamas, atsižvelgiant į projekto Nr. XIIP-3268 turinio pakeitimus.
XIIP-3268 turinio pakeitimus. Neatsižvelgti Įstatymo projektui Nr. XIIP-3268(2) yra pateikta Vyriausybės išvada (2017-03-01, Nr.137) nesvarstyti šio projekto, kadangi Vyriausybė, vykdydama Septynioliktos vyriausybės programą, parengė ir pateiks Seimui naują projektą. Kartu pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, minėto įstatymo nuostatos, susijusios su darbo apmokėjimu statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek šių aspektų nereglamentuoja jų statutai. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio sistema neužtikrina bausmių vykdymo sistemos sklandžios veiklos, komplektuojant pareigybes ir skatinant tęsti tarnybą jau dirbančius pataisos pareigūnus, projektu siūloma taikyti naują darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statute įtvirtintas darbo apmokėjimo nuostatas. Pažymėtina, kad tiek Specialiųjų tyrimo tarnybos, tiek vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (policijos, viešojo saugumo tarnybos ir t.t.) darbo užmokestis jau reguliuojamas atskirai Specialiųjų tyrimo tarnybos, Vidaus tarnybos statutuose. Be to, vidaus tarnybos sistemos atsiskyrus nuo bendros, valstybės tarnautojams taikomos darbo užmokesčio sistemos, pradėtas mokėti didesnis darbo užmokestis, todėl pataisos pareigūnų pareigybės, ypač žemiausios grandies, kaip mažiausiai apmokamos, tapo visiškai nepatrauklios. Pažymėtina ir tai, kad šių metų rugsėjo mėn. pradžioje vizitavusi Lietuvoje Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą delegacija pabrėžė, kad pataisos pareigūnams šiuo metu mokamas darbo užmokestis yra neadekvatus jų atliekamam darbui, kas atitinkamai turi įtakos ir jų darbo kokybei. Atsižvelgiant į tai, pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistemą būtina iš esmės keisti, kad ji leistų lanksčiau ir greičiau reaguoti į pokyčius bausmių vykdymo sistemoje, ypač, kai reikia spęsti personalo pritraukimo ir išsaugojimo šiam sudėtingam darbui klausimą. 26.
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-19 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto
įstatymo projektą Nr. XIIP-3747 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-244 Siūlome papildyti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 11 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „ Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu. Atrankos į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pretendentas, kurio sveikatos būklė per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių buvo tikrinta, atrankos komisijai pateikia pažymą apie atliktą sveikatos būklės patikrinimą “. Pritarti iš dalies Statuto 11 straipsnio 1 dalies nuostata patobulinta ir ji išdėstyta sekančiai: „1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą (išskyrus asmenis, kurių sveikatos būklės tikrinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių ir kuriems šio tikrinimo metu nustatyta, kad sveikatos būklė leidžia eiti pataisos pareigūno pareigas) , sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras ) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.“ 2.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2411 Pažymėtina, kad pataisos pareigūnai pavyzdingai ir labai gerai tarnybą gali atlikti ir ne tik tiesiogiai dalyvaudami atskleidžiant ar tiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Be to, Statuto 29 str. 1 d. 3 punktu realiai galėtų pasinaudoti tik Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai. Dėl to siūlytina iki 4 pareiginių algų dydžio piniginėmis išmokomis skatinti ne tik prie minimų veikų atskleidimo ar tyrimo prisidėjusius pareigūnus, bet ir už kita forma pasireiškusią labai gerą pataisos pareigūnų tarnybą. Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti Statuto 29 str. 1 d. 3 p., o Statuto 1 d. 2 p. pakeisti ir jį išdėstyti taip: „iki24 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Šio projekto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pataisos pareigūnas gali būti skatinamas 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, o 1 d. 3 punktu numatoma skatinimo priemonė būtina, siekiant mažinti nuteistųjų ir suimtųjų padaromų teisės pažeidimų skaičių.
Kad skatinant finansinė nauda būtų apčiuopiama, kartu tikslinga pakeisti patobulinto projekto
dalies 3 punkte nustatytą skatinimo priemonę ir ją išdėstyti taip: „3) Vyriausybės nustatyta tvarka iki 4 nuo
pareiginių algų dydžio pinigine išmoka - už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;“
2016-10-2414 Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Statuto 33 str. 2 d. 14 p. numatytas atskiras atleidimo iš tarnybos pagrindas – „ kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos
“. Manytina, kad buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam
nuo psichotropinių medžiagų yra darbo drausmės pažeidimas, kuris privalo būti ištirtas tarnybinio patikrinimo metu, o nusižengimas konstatuojamas tarnybinio patikrinimo išvada. Pasekmės už tarnybinius nusižengimus įtvirtinamos įsakymu. Be kuriuo atveju, pareigūnui nesilaikius darbo drausmės reikalavimų privalės būti atliktas tarnybinis patikrinimas, o tyrimo metu konstatavus, kad pareigūnas šiukščiai pažeidė drausmės reikalavimus, pastarajam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Dėl to Statuto 33 str. 2 d. papildymas 26 p. dubliuojasi su Statuto 33 str. 2 d. 14 p., tad nėra tikslinga jį įtraukti į Statutą. Nepritarti Nustačius faktą, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, papildomai atlikti tarnybinį patikrinimą yra netikslinga. 4.
2016-10-2419 Pažymėtina, kad pataisos įstaigos pareigūnas, kuris paskiriamas kuratoriumi, kuravimo metu susiduria su didesniu darbo krūviu, kartu privalo naujai priimtam pataiso pareigūnui perteikti savo turimas žinias ir prižiūrėti pastarojo tarnybos eigą. Manytina, kad priemokos mokėjimas šiuo atveju yra būtinas ir neatsiejamas, nes tik tokiu būdu pareigūnai, kurie paskiriami kuratoriais, turės papildomą motyvaciją tokį dabą atlikti nepriekaištingai. Kartu pažymėtina ir tai, kad tokios priemokos mokėjimo pagrindas turi būti įtvirtintas įstatymo lygmeniu, o ne priimant poįstatyminį teisės aktą. Pritarti Papildyta 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statuto 38 straipsnio 4 dalis 4 punktu: „4) 1 bazinio dydžio priemoka kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams;“
2016-10-2420 Pažymėtina, kad siekiant lygiateisiškumo ir skaidrumo tarnyboje pataisos įstaigose, būtina naujai priimamiems pareigūnam sudaryti sąlygas tarnybą pradėti lygiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Statuto 381 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, jam numatomas ne didesnis nei trečias žemiausias iš pataisos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pareiginės algos koeficientas, <...> “ Pritarti iš dalies Pataisos pareigūnų pareigybės nebūtų konkurencingos kitų statutinių pareigybių (pvz., vidaus tarnybos sistemos pareigūnų) atžvilgiu. Be to, būtų apribotos galimybės pritraukti kvalifikuotus specialistus dirbti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.
Tačiau, siekiant paskatinti pataisos pareigūnus mokytis pataisos pareigūno profesijos, o taip pat atsižvelgiant į vidaus tarnybos statute numatytą laipsnių suteikią asmenis, baigusiems specializuotas mokymo įstaigas, Statuto 23 straipsnio 1 dalis papildytina nuostatomis dėl aukštesnio laipsnio suteikimo jaunesniesiems pataisos pareigūnams, baigusiems profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje . Komiteto pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip: „
1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, baigusiam profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje arba turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;“
2016-10-2421 Atkreiptinas dėmesys, kad dažnu atveju apie laisvas pareigas pataisos įstaigoje informacija nėra skelbiama. Tokiu būdu galimas piktnaudžiavimas, siekiant vien tarnybinės veiklos vertinimo būdu, nesudarant galimybės kitiems asmenims pretenduoti į laisvas pareigas, proteguojamus asmenis perkelti į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas. Manome, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu, esant daugiau nei vienam kandidatui į laisvas pareigas, yra užkertamas kelias aukštesnes pataisos pareigūno pareigas užimti daugiau patirties, žinių ir gebėjimų turintiems asmenims. Atsižvelgdami į tai, siūlome, papildyti Statuto 40 str. 13 d.
jei neatsiranda daugiau kandidatų , perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;“ Nepritarti Tarnybinės veiklos vertinimą atlieka tarnybinės veiklos vertinimo komisija, į kurios sudėtį taip pat įtraukiami ir profesinių sąjungų nariai. Tai leidžia užtikrinti, kad veiklos vertinimo objektyvumą ir skaidrumą. 7. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2421 Atsižvelgiant į 5 punkte išdėstytą pasiūlymą, kartu siūlome papildyti Statuto 40 str. 15 dalimi, atitinkamai keičiant toliau einančių straipsnio dalių numeraciją ir ją išdėstyti taip: „ Jei pareiškusių norą užimti šio Statuto 40 str. 13 d. 2 p. numatytas laivas pareigas atsiranda daugiau nei vienas, į laisvas aukštesnes pataisos pareigūno pareigas organizuojama atranka “. Pritarti iš dalies Žr. komentarą dėl 6 pasiūlymo ir TTK pasiūlymą dėl Statuto 40 straipsnio 18 dalies 3 punkto. 8. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2421 Siekiant išvengti nepagrįstų neeilinio vertinimo iniciavimo atvejų, siūlome numatyti, kad neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas tik kilus pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Statuto 40 str. 18 d. 1 p. pakeisti ir išdėstyti taip: „ pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas “. Pritarti Pagal pastabą patobulintas
2016-10-2421 Atkreiptinas dėmesys, kad dažnu atveju apie laisvas pareigas pataisos įstaigoje informacija nėra skelbiama.
Tokiu būdu galimas piktnaudžiavimas, siekiant vien tarnybinės veiklos vertinimo būdu, nesudarant galimybės kitiems asmenims pretenduoti į laisvas pareigas, proteguojamus asmenis perkelti į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas. Manome, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu, esant daugiau nei vienam kandidatui į laisvas pareigas, yra užkertamas kelias aukštesnes pataisos pareigūno pareigas užimti daugiau patirties, žinių ir gebėjimų turintiems asmenims. Atsižvelgdami į tai siūlome keisti Statuto 40 str. 18 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas nustatyti aukštesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas , išskyrus <...> “. Nepritarti Siekiant skatinti pataisos pareigūnus ir neprarasti aukštą kvalifikaciją turinčių pareigūnų, projekte numatytas pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas ir galimybė minėtus pareigūnus perkelti į aukštesnes pareigas (išskyrus vadovaujančias pareigas). Be to, buvę ir esami pareigūnai siekti aukštesnių pareigų galės dalyvaudami ir atrankoje, kaip ir kiti asmenys, kas leis išsirinkti geriausią kandidatą į vadovaujančias pareigas, ir ne tik iš pataisos pareigūnų rato. 10 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2422 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS) 37 str. 3 d. numatyta, kad skiriant priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, yra įskaitomi ne tik VTS 37 str. 1 d. (pastarieji apima ir numatytų atvejų laikotarpius iki ir po 1990 m. kovo 11 d.) numatyti laikotarpiai, bet ir papildomai VTĮ 42 str. 1 d. numatyti laikotarpiai.
laikotarpiai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, matyti, kad vidaus tarnybos pareigūnams, palyginus su bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, yra įskaitomi ne tik VTĮ numatyti laikotarpiai, bet ir VTS 37 str. 1 d. numatyti laikotarpiai iki ir po 1990 m. kovo 11 d., o tuo tarpu bausmių vykdymo sistemos pareigūnams tik laikotarpiai, numatyti VTĮ 42 str. 1 d. Kadangi nuo tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžio tiesiogiai priklauso ir mokamo priedo dydis, akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitant Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 47 str. 1 d. numatytų laikotarpių, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mažesni. Tokiu būdu susidaro situacija, kur bausmių vykdymo sistemos pareigūnai atsiduria blogesnėje padėtyje palyginus su vidaus tarnybos pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Profesinė sąjunga mano, kad dabar egzistuojantis ir Projekte siūlomas priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis iš esmės turi būti laikomas diskriminaciniu ir neproporcingu, dėl to keistinas. Atitinkamai Profesinė sąjunga siūlo papildyti Projekto 43 str. 3 d. ir jį išdėstyti taip:
„Atsižvelgiant į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma Statuto 43
straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė ir priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis .” Pritarti iš dalies Siūlomo priedo mokėjimas jau nustatytas patobulinto projekto 19 straipsniu keičiamo Statuto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 11 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2423 Pažymime, kad naujoji Vidaus tarnybos statuto redakcija yra kompromisinė – t.y. ją priimant buvo siekiama naujai sureguliuoti tarnybos santykius, be kita ko – ir pareigūnų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
Pažymėtina, kad naujojoje Vidaus tarnybos redakcijoje keitėsi ne tik pareigūnams taikomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų dydis, tačiau ir pareigūnų vertinimo sistema, pareigūnų darbo užmokesčio sistema, numatytos kitos, specifinės garantijos (pavyzdžiui pareigūno, jo šeimos ir turto apsaugos garantija ir pan.). Kitaip tariant – socialinio draudimo išmokos buvo mažinamos, tačiau tai buvo tik viena dalis didelio kompleksinio sprendimo, kitais aspektais pareigūnų teisinė padėtis buvo gerinama. Analogiška situacija ir su Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių nuostatomis – šiose Gairėse yra numatyta, kad kai kurie statutinių tarnautojų statuso elementai turėtų būti reguliuojami vieningai. Gairėse nėra koncentruojamasi tik į socialinio draudimo išmokų dydį. Manome, jog tokioje situacijoje negalima ištraukti vienos socialinės garantijos iš konteksto ir ją tiesiog sumažinti. Pabrėžtina, jog toks reguliavimo pakeitimas iš esmės pažeistų pareigūnų teisėtus lūkesčius ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdami ginčus ne kartą yra pasisakę, kad pareigūno socialinių garantijų pakeitimai, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą yra galimi (įskaitant konkrečios garantijos sumažinimą ar panaikinimą), tačiau jie turėtų būti kompleksiniai – sumažintą ar naikinamą garantiją turėtų pakeisti jį atsveriančios priemonės, pakeitimai negali būti nukreipti tik į socialinių garantijų naikinimą.
Įvertinę nurodytus argumentus manome, jog siūlomas reguliavimas galėtų būti priimtinas tik tuo atveju, jei būtų sistemingai peržiūrimi ir kiti pataisos įstaigų pareigūnų teisinio statuso elementai, jų turimos socialinės garantijos – pavyzdžiui peržiūrima darbo užmokesčio sistema, peržiūrima pareigūnams suteikiamų apsaugų sistema ir pan. Nepritarti Pataisos pareigūnai draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, todėl k ompensacijos pataisos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais turėtų būti mokamos įvertinus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokų dydžius. Be to, projekte suvienodinama pataisos pareigūnų ir kitų statutinių pareigūnų, draudžiamų visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, socialinė garantija, susijusi su kompensacija mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. Pažymėtina ir tai, kad projektu taip pat keičiama visa pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistema, suderinant ją su vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyta darbo užmokesčio sistema. 12 Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2423 Pažymėtina, kad pataisos pareigūnų tarnybos pobūdis suponuoja, kad sužalojimas tarnybos metu, kai pareigūnas tokį sužalojimą patiria esant padidėjusio pavojaus ar rizikos atvejui, gali būti patirtas išimtinai tik nuteistajam ar suimtajam užpuolus pareigūną.
Visais kitais atvejais, yra itin sunku įrodyti, kad pareigūno sužalojimas, kai nėra nuteistojo tiesioginio užpuolimo, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika. Tad akivaizdu, kad net ir lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai pataisos pareigūną sužaloja nuteistieji, pataisos pareigūnas patiria ne tik fizinį smurtą ir su tuo susijusias pasekmes, bet ir dėl susidūrimo su pavojingu kaliniu, patiria emocinį šoką. Neretai tokie atvejai palieka ilgesnio laikotarpio pasekmes ir pareigūnai ne visada dėl to tampa nedarbingais. Dėl to manytina, kad kompensacijos dydžio diferencijavimas iš esmės priklausant kompensacijos dydžiui tik nuo sirgimo laikotarpio, neatspindi pataisos pareigūnų darbo specifikos ir juolab nekompensuoja jo patirtų fizinių bei emocinių traumų. Atsižvelgiant į tai, siūlome keisti Projekto 44 str. 3 d. 6 p. ir jį išdėstyti taip: „lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo
darbo užmokesčių dydžio“. Nepritarti Kiekvienas lengvas sužalojimas turi skirtingas pasekmes, vienu atveju pareigūnas nukenčia mažiau, kitais daugiau (pvz., kraujosruvos ir kaulo lūžio atvejais). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tikslinga diferencijuoti ir atlyginamos žalos dydžius. 13. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2427 Projekto priede siūlomi pataisos pareigūnų pareiginių algų koeficientai nesudaro prielaidų patraukliai ir konkurencingai kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu jaunesniųjų pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistemai.
Kartu pateikiama darbo užmokesčio sistema neskatina asmenims rinktis pataisos pareigūno profesijos (ypač jaunesniojo pareigūno) bei nemotyvuoja tarnauti pataisos sistemoje. Projekte nustatyti koeficientai galimai diskriminuoja jaunesniuosius pareigūnus, dėl ko pastarieji gali tapti nemotyvuoti. Pažymėtina, kad pagal Projekte pateiktą jaunesniųjų pareigūnų pareiginių algų koeficientų intervalų išsidėstymą, pareiginės algos koeficientus skiria tik 0,3 vienetinis dydis, tuo tarpu aukštesnių grandžių pareigūnų pareiginių algų bazinių dydžio intervalai yra ženkliai didesni ir didėja po 0,7 - 0,8 vienetinį dydį. Tad, pagal pateikiamą siūlymą, žemiausiose grandyse esantiems pareigūnams nėra motyvacijos siekti didesnio darbo užmokesčio, nes jis bet kuriuo atveju bus juntamas tik nežymiai ir realios finansinės paskatos siekti ir tęsti tarnybą pataisos įstaigose – nebus. Be to, siekiant adekvataus ir realaus darbo užmokesčio didėjimo svarstytinas ir priemokų dydžių už darbą pavojingomis sąlygomis įtraukimas į pareiginių algų koeficientų dydžius bei tokiu būdu priemokų atsisakymas . Vis dėlto, manome, kad konkrečius dydžius, kuriais galėtų didėti pareiginių algų koeficientai, šiuo atveju turėtų nustatyti bendru Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir pataisos įstaigų pareigūnų profesinių sąjungų atstovų sutarimu.
Tokiu būdu, siekiant orientuotis į vienodą visų pataisos įstaigų pareigūnų galimybę gauti aukštesnį atlyginimą, taip pat siekiant orientuotis į Projekto tikslus - patrauklios, konkurencingos, motyvuotos darbo užmokesčio sistemos, kuri galėtų didinti tarnybos pataisos įstaigose patrauklumą žemiausios grandies pareigūnams, siūlome keisti Statuto priedą „Pataisos pareigūnų pareigybių priskyrimas grandims ir pareiginių algų koeficientai“ ir jį išdėstyti, kaip nurodyta šių pastabų ir pasiūlymų priede Nr. 1. Atsižvelgti Pataisos pareigūnų darbo užmokestį būtina didinti, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir į finansines galimybes mokėti nustatytą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, projekto 27 straipsnį siūlytina išdėstyti taip, kaip pateikiama šios išvados
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2428 Pažymėtina, kad dėl kai kurių susiklostančių aplinkybių, pvz. vaiko priežiūros atostogos, liga ir kitų nenumatytų ir nuo pataisos įstaigos pareigūnų nepriklausančių aplinkybių, pataisos pareigūnai gali nespėti baigti studijų ir tokiu būdu per nustatytą laikotarpį įgyti būtino išsilavinimo. Atsižvelgdami į tai bei siekiant nepažeisti teisėtų pareigūnų lūkesčių siūlome keisti Projekto 30 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:
„Vyriausieji pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų
grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtina išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Jei minėti pareigūnai būtino išsilavinimo neįgijo per 5 metus, bet ne vėliau nei per 4 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo mokytis, būtina išsilavinimą pastarieji privalo įgyti per studijų/mokslo trukmės laikotarpį “. Nepritarti Projekte numatytas pakankamas laikotarpis išsilavinimui įgyti, kuris nustatytas atsižvelgiant į pataisos pareigūnų turimą išsilavinimą, išsilavinimui įgyti reikalingą laiką (pvz., kvalifikacijai įgyti pakanka 1 m., o dirbantiems pataisos pareigūnams jis būtų ir dar trumpesnis, jei pasirinktų įgyti kvalifikaciją Kalėjimų departamento Mokymo centre). 15. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-249 Pagal tokį, šiuo metu numatytą teisinį reguliavimą, į tarnybą priėmus aukštąjį išsilavinimą turinčius pareigūnus, jiems iš karto nustatomas aukštesnis rangas, nei pareigūnams, kurie tokio išsilavinimo neturi. Profesinės sąjungos nuomone, aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims yra suteikiama privilegija, neatitinkanti tarnybinio rango paskirties. Tarnybinių rangų paskirtis – reguliuoti pareigūnų tarpusavio santykius ir nustatyti jų tarnybos patirtį. Išsilavinimas nežymi nei pareigūnų tarpusavio santykių, nei tarnybos patirties. Dėl to manytina, kad skirtinga rangų suteikimo tvarka aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims neatitinka rangų paskirties, taigi, nėra objektyviai pagrįsta. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad darbo užmokestis yra atlygis už atliktą darbą, o visos jo sudėtinės dalys yra mokamos už tam tikrus su atliktu darbu susijusius aspektus. Kaip minėta, rangai suteikiami už įgytą patirtį bausmių vykdymo sistemoje.
Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas didesnį priedą už rangą mokėti ne tik už realią patirtį, bet ir už bet kokį, net su tarnyba nesusijusį, aukštąjį išsilavinimą, o toks priedo mokėjimas Statute nėra numatytas. Kartu pažymėtina, kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys turi galimybę pretenduoti į pareigas, kurioms užimti yra keliami didesni išsilavinimo reikalavimai ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. O aukštesnio rango suteikimas ir didesnio priedo mokėjimas vien už aukštąjį išsilavinimą, nesant jokių skirtumų dėl atliekamų funkcijų, darbo apimčių, atsakomybės ir pan., nėra objektyviai pateisinamas ir sudaro prielaidas diskriminuoti tokio išsilavinimo neturinčius asmenis. Šiame kontekste paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d nutarimas, kuriame konstatuota, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jei tam tikra asmenų grupė, kuriems skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Tad manytina, kad vienodos grandies pareigas užimantys pareigūnai turi būti traktuojami vienodai. Jei pareigybės aprašyme nėra keliamas specialus aukštojo išsilavinimo reikalavimas, vadinasi, pripažįstama, kad šioms pareigoms užimti aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Tad šiuo atveju, aukštasis išsilavinimas nesuteikia dirbantiems pareigūnams papildomų konkrečių tarnybinių funkcijų atlikimui reikalingų žinių, patirties, įgūdžių ir pan. Dėl to manytina, kad aukštesnio nei numatyta pareigybės aprašyme išsilavinimo turėjimas nėra tas skirtumas, kuris objektyviai pateisintų aukštesnio rango suteikimą ir atitinkamai didesnio priedo mokėjimą.
Nepritarti Atsisakius minimų nuostatų nebus galimybių skatinti asmenis, turinčius aukštesnį išsilavinimą, nei reikalaujama, rinktis pataisos pareigūno profesiją. 16. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2410 Pažymėtina, kad šiuo metu tarnybinė uniforma pataisos pareigūnams išduodama tik pasibaigus jo išbandymo laikotarpiui, kuris siekia 6 mėnesius. Minėtu laikotarpiu tarnybos metu naujai priimti pataisos pareigūnai dėvi tik nepatvirtinto pavyzdžio liemenes ir nedėvi tarnybinės uniformos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika „ statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų “. Taigi tam, kad pataisos pareigūnai ne tik atrodytų tvarkingai, bet ir būtų atskiriami nuo pataisos įstaigose bausmę atliekančių asmenų, siūlytina bandomojo laikotarpio metu pataisos pareigūnams išduoti patvirtinot pavyzdžio tarnybines liemenes, iš kurių būtų aišku, kad asmuo yra pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Statuto 24 str. 2 d. ir 3 d. ir jas išdėstyti taip:
„2 d. Pataisos pareigūnams tarnybinė uniforma
išduodama nemokamai. Išbandymo laikotarpiu pataisos pareigūnui išduodama patvirtinto pavyzdžio pataisos pareigūno tarnybinė liemenė su skiriamaisiais ženklais
ir pataisos pareigūnų tarnybinės liemenės išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras“.
Pritarti iš dalies Tarnybinis uniformos išdavimo ir keitimo tvarką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, kurią atitinkamai patikslinus gali būti sprendžiama minima problema. Tačiau įvertinus tai, kad į pataisos pareigūno pareigas paskirtas pataisos pareigūnas, net ir išbandymo laikotarpiu atlieka visas funkcijas, o taip pat tokias pačias funkcijas iš esmės vykdo ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos kursantai, projektas papildytinas nauju straipsniu keičiančiu Statuto 24 straipsnį dėl tarnybinės uniformos išdavimo. Žr. TTK pasiūlymą dėl projekto 10 straipsnio, keičiančio Statuto 24 straipsnį. 17. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-24 * Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik įvairias su profesinės sąjungos veikla susijusias funkcijas, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina Statute numatyti atstovams suteikiamų valandų skaičių dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūlome numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Taip pat siūlome įtraukti į Statutą ir numatyti, kad profesinių sąjungų veikla darbo (tarnybos) laiku būtų galima, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijų užtikrinimo, o profesinių sąjungų veiklai galima naudoti tarnybines kanceliarines, informacijos ir telekomunikacijų, ryšio, transporto priemones, tarnybines patalpas, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijoms užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Statuto 27 str. ir jį išdėstyti taip: „
būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo pataisos įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje pataiso įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į tarnybą teisingumo reikalų ministro nustatyta tvarka. 7. Profesinės sąjungos veiklai pataisos įstaigoje sudaromos sąlygos, darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 8. Pataisos įstaigos įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms teikia informaciją apie planuojamus teisės aktų rengimus, keitimus, panaikinimus ar priėmimus, susijusius su darbuotojų darbo, ekonominiais ir socialiniais interesais. 9. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti “. Nepritarti Šis Statuto straipsnis projektu nekeičiamas. Statutas reguliuoja tik santykius, susijusius su pataisos pareigūnų tarnyba, o profesinių sąjungų teisinį statusą (taip pat ir teises) - Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas. 18. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-24 * Pažymėtina, kad viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims bei karjeros valstybės tarnautojams. Todėl manytina, kad šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse statutiniams valstybės tarnautojams leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Statuto 28 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „streikuoti, jei streiko metu nėra užtikrinamas minimalus būtinų funkcijų vykdymas “. Nepritarti Šis Statuto straipsnis projektu nekeičiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pataisos pareigūnai atlieka specifines funkcijas, kurių laikinas sutrikdymas ar jų nevykdymas gali turėti skaudžių pasekmių visuomenės saugumui ir valstybės finansams.
Pažymėtina, kad pareigūnai išreikšti savo nepasitenkinimą dėl tam tikrų darbdavio veiksmų (neveikimo) gali ir kitomis priemonėmis (sutarimų pasirašymas, teisinis ginčų nagrinėjimas, aktyvus profesinių sąjungų dialogas su darbdaviais ir kt). 19. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-24 * Pagal šiuo metu galiojantį Statuto 42 str. 4 d., papildoma garantija susijusi su kasmetinių atostogų pailginimu, yra numatoma tik pareigūnams, tarnybą atliekantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose. Pažymėtina, kad nemažai pareigūnų, dirbdami pataisos įstaigose, taip pat nuolat susiduria ir nuolat kontaktuoja su nuteistaisiais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis. Manytina, kad tokio pateis pobūdžio garantija turėtų būti nustatoma ir kitų pareigūnų atžvilgiu, individualiai vertinant situaciją dėl tokios garantijos taikymo. Dėl to siūlome papildyti Statuto 42 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Pataisos pareigūnams, tarnaujantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kasmetinių atostogų trukmė pailginama 10 kalendorinių dienų. Pareigūnams, dirbantiems kitose pataisos įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, gali būti pailginama kasmetinių atostogų trukmė iki 10 kalendorinių dienų. Pailgintų kasmetinių atostogų suteikimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnams sąlygas ir tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. “ Nepritarti Šis Statuto straipsnis projektu nekeičiamas.
Pavojingomis ligomis sergantys asmenys pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose neturi būti laikomi, o jei laikomi, tai šis laikas turi būti maksimaliai trumpas, kadangi tokiam asmeniui yra būtina sveikatos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kitose įstaigose pareigūnams suteikti pailgintų atostogų netikslinga. 20. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2016-10-2427 Eil.Nr. Pataisos pareigūnų grandis Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginė algos koeficientai( baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
18
13 11 12,5 10,312 9,8 11,5 9,311 8,8 10,5 8,3 Skyriaus (tarnybos) Viršininko pavaduotojas, poskyrio (grupės) Viršininkas, direktoriaus budintysis padėjėjas, patarėjas (skyriuje) 10,1 9,8 9,6 9,3 9,1 8,8 8,6 8,3 8,1 7,8 7,6 7,3 Vyriausiasis specialistas 8,8 8,5 8,38 7,8 7,5 7,37 6,8 6,5 6,36 Pataisos pareigūnai Vyresnysis specialistas 8 7,7 7,5 7,27 6,7 6,5 6,26 5,7 5,5 5,2 Specialistas, vyriausiasis prižiūrėtojas 7,3 6,7 6,1 5,4 4,9 4,4 Jaunesnieji pataisos pareigūnai Vyresnysis prižiūrėtojas 6,8 6,3 5,8 5,1 4,54 Prižiūrėtojas 6,56 5,5 4,7 4,2 3,7 Atsižvelgti Šie koeficientai buvo siūlomi prieš metus. Pasikeitus situacijai ir Įstatymo projekto rengėjams įvertinus finansines galimybes bei papildomai susitarus su socialiniais partneriais dėl Įstatymo įgyvendinimo, siūloma nustatyti pataisos pareigūnų pareiginių algų koeficientų dydžius, išdėstytus Įstatymo priede, pateiktame TTK 8 pasiūlyme. 21.
susivienijimas 2017-06-14 * Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS), atstovaudamas pataisos įstaigų pareigūnų teisėms ir teisėtiems interesams, kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto projekto priėmimo Lietuvos Respublikos Seime ir pataisos pareigūnų finansinės atskirties mažinimo. NPPSS pažymi, kad opi ir vis gilėjanti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose problema, kurią itin skatina nepakankamas ir ženkliais mažesnis nei kitose statutinėse įstaigose, pareigūnų darbo apmokėjimo lygis, - pataisos įstaigų pareigūnų trūkumas. Žemas, jau kelis metus nekintantis ir susietas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, pataisos įstaigų pareigūnų darbo užmokestis demotyvuoja ne tik specialybę besirenkančius , bet ir jau seniau tarnybą pataisos įstaigose vykdančius pareigūnus. Šiuo metu asmenų, kurie norėtų tapti pataisos įstaigų pareigūnais, skaičius yra nepakankamas. Mokslus besirenkantys prioritetą teikia ne pataisos įstaigos pareigūno tarybai, o tarnybai Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose dėl palankesnių karjeros ir darbo apmokėjimo sąlygų. Naujai priimti vykdyti tarnybą pataisos įstaigų pareigūnai šiuo metu neužpildo laisvų tarnybos vietų, o dalis pereina į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžias įstaigas. Dėl kritiškai mažo pareigūnų skaičiaus pataisos įstaigose NPPSS žiniomis , šiuo metu trūksta apie 400 pataisos įstaigų pareigūnų) bent jau minimalaus apsaugos ir priežiūros lygio užtikrinimas organizuojamas pasitelkiant kone perpus mažesnį pareigūnų skaičių, tokiu būdu rizikuojant pataisos įstaigų pareigūnų saugumu, sukeliant jiems didelę sveikatos sužalojimo grėsmę. Dėl nepakankamo pareigūnų skaičiaus vis išgirstame apie pareigūnų sužalojimus, nuteistųjų ir kalinčių asmenų pabėgimo atvejus.
Ir nors didžioji jų dalis būna išimtinai susijusi su nepakankamu pareigūnų skaičiumi, prastu darbo ir apsaugos priemonių aprūpinimu, vis dėlto ko ne visais atvejais vykių analizė baigiasi tik tarnybinės atsakomybės taikymu pareigūnams, o ne realiu problemos sprendimu ir analogiškų atvejų užkardymu. Dėl šių priežasčių socialiniai partneriai, Kalėjimų departamentas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bendru sutarimu siekė ne tik pagerinti pataisos įstaigų pareigūnų teisinį reguliavimą, numatant aiškias vertinimo procedūras, bet ir atskiriant nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pataisos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą bei ja, kiek įmanoma, didinant pataisos įstaigų pareigūnų darbo užmokestį ir tokiu būdu skatinant tarnybos pataisos įstaigose patrauklumą. Siekdami gerinti jau kritine tapusią situaciją pataisos įstaigose, dar praėjusių metų pabaigoje NPPSS narės - Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga prisijungiant ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai bendradarbiaudamos su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) pradėjo rengti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto projektą (toliau - Projektas). Projektas nors ir parengtas bei suderintas su socialiniais partneriais 2017 m. gegužę, vis dėlto nei Kalėjimų departamento, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nėra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Manome, kad tokia situacija ne tik nepriimtina mums, kaip socialiniams partneriams, bet ir juo labiau pataisos įstaigų pareigūnams.
Pagrindiniai parengto ir suderinto Projekto nepateikimo Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybei argumentai, kuriuos išdėstė Kalėjimų departamentas — siekis visiškai suderinti Projekto ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Šiuo aspektu norime atkreipti ypatingą dėmesį, kad pataisos įstaigų pareigūnai, kaip ir vidaus tarnybos pareigūnai, yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tačiau priešingai nei pastarųjų, pataisos įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio sistema nėra atsieta nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos darbo užmokesčio sistemos, savo esme labiau pritaikytos karjeros valstybės tarnautojams. Toks šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės neleidžia nepaliečiant viso valstybės tarnybos aparato, keisti, didinti ir/ar nustatyti kitokius darbo užmokesčio skaičiavimo aspektus pataisos įstaigų pareigūnams, pastarųjų netaikant visiems valstybės tarnautojams. Paminėtina, kad šiuo metu tobulinamas (įstatymo projektas jau įregistruotas Lietuvos Respublikos Seime) Vidaus tarnybos statutas, kuriame darbo užmokesčio sistema yra atsieta nuo bendros valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos, leidžia ne tik keisti vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, taip nedarant įtakos kitoms valstybės tarnybos sritims, bet ir sparčiai skatinti vidaus tarnybos patrauklumą ir stabilumą, ko šiuo metu negalima pasakyti apie pataisos įstaigų pareigūnų teisinį reguliavimą. Tokiu būdu vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio sistema sparčiai tolsta nuo pataisos įstaigų pareigūnams taikomos darbo užmokesčio sistemos, o Programos 1000 įgyvendinimas didina jos patrauklumą, skatina jaunų ir žingeidžių žmonių atėjimą į vidaus tarnybą.
NPPSS nuomone, vis didėjanti finansinė, aprūpinimo ir darbo saugos bei sveikatos atskirtis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų skatina ir ateityje tik skatins vidaus tarnybos pareigūnų skaičiaus augimą ir atitinkamai pataisos įstaigų pareigūnų mažėjimą. Tokiu būdu, manome, kad būtina neatidėliotinais ir aktyviais veiksmais spartinti tarnybos pataisos įstaigose patrauklumą ir konkurencingumą. Įvertinus tai, NPPSS laikosi nuomonės, kad į pataisos įstaigos pareigūno tarnybos patrauklumo didinimą orientuotas Projektas, keičiantis pataisos įstaigų pareigūnų apmokėjimą ir jo tvarką, atsiejantis pataisos pareigūnus nuo karjeros valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo prasme, turi būti svarstomas ir vertinamas Lietuvos Respublikos Seime. Manytina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime registruoto Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto kontekste, yra itin svarbu sudaryti sąlygas analogiško pobūdžio nuostatas nusimatyti ir kitiems statutiniams pareigūnams, t.y. pataisos įstaigų pareigūnams keičiant Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant racionalaus statutinių valstybės tarnautojų ir kitų valstybės tarnautojų darbo užmokesčių sistemų paskirstymo bei finansinės pataisos įstaigų pareigūnų atskirties mažinimo, prašome imtis aktyvių veiksmų Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto projekto, kuriuo skatinamas tarnybos pataisos įstaigose patrauklumo didinimas numatant atskirą darbo užmokesčio sistemą, priėmimui Lietuvos Respublikos Seime.
Pritarti Pataisos pareigūnų darbo užmokestį būtina didinti, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir į finansines galimybes mokėti nustatytą darbo užmokestį. Žr. TTK 8 pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta
papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-03-29 * siūloma pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, nes projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš pagrindinių projekto tikslų nurodomas siekis suderinti Statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 137 pasiūlė Lietuvos Respublikos nesvarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268(2) nes siekdama, kad valstybės tarnyba būtų profesionali, efektyvi, kompetentinga ir ja pasitikėtų visuomenė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Nepritarti Tikslinga Projekto Nr. XIIP-4745 nuostatas derinti ne su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, bet su jau galiojančio Vidaus tarnybos Statuto nuostatomis. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3268(2) yra pateikta Vyriausybės išvada (2017-03-01, Nr.137) nesvarstyti šio projekto, kadangi Vyriausybė, vykdydama Septynioliktos vyriausybės programą, parengė ir pateiks Seimui naują projektą. Šio įstatymo projekto tikslas nustatyti pataisos pareigūnams konkurencingą kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu darbo užmokesčio sistemą, kuri skatintų asmenis rinktis pataisos pareigūno profesiją ir tarnauti pataisos sistemoje, nes Vidaus tarnybos sistemos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams nustatytos palankesnės ir patrauklesnės tarnybos ir darbo apmokėjimo sąlygos, o pataisos pareigūnai pagal darbo apmokėjimo sąlygas liko prasčiausiai apmokami . 2. Valstybės ir savivaldybių valdymo komitetas 2017-06-30 Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4745 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir Projekto nuostatas derinant su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Pritarti 3.
1 Argumentai: Užsitęsus Projekto Nr. XIIP4745 svarstymui Seime tikslinga keisti Projekto 30 straipsnio 1 ir 12 dalių nuostatas, susijusias su priimto įstatymo įsigaliojimu ir įgyvendinimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 21 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m.
liepos 1 d. spalio 1 d .“ Pritarti iš dalies Patobulinto projekto 28 straipsnio 1 dalis. Siekiant suderinti nuostatas susijusias su priimto Įstatymo įgyvendinimu, nustatyti įsigaliojimo datą 2017 m. gruodžio 1 d. ir 30 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m.
spalio 1 d . gruodžio 1 d .“
12 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m.
birželio 30 d. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .“ Pritarti iš dalies Patobulinto projekto 28 straipsnio 12 dalis. Nustačius, kad Įstatymas įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. ir siekiant suderinti nuostatas, susijusias su priimto Įstatymo įgyvendinimu, 28 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m.
rugsėjo 30 d . lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .“
7Komiteto sprendimas :
Pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4745(3) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. 7.1 Pasiūlymai. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-09-2710 N Tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, kurią atitinkamai patikslinus gali būti sprendžiama ir pareigūnų profesinių sąjungų atstovų minima problema. Atsižvelgus į pareigūnų profesinių sąjungų siūlymą ir įvertinus tai, kad į pataisos pareigūno pareigas paskirtas pataisos pareigūnas, net ir išbandymo laikotarpiu atlieka visas funkcijas, o taip pat tokias pačias funkcijas iš esmės vykdo ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos kursantai, projektas papildytinas nauju straipsniu, keičiančiu Statuto 24 straipsnį dėl tarnybinės uniformos išdavimo: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir skiriamieji ženklai
jos įgaliotos institucijos patvirtintas nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas su tarnybinių rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašą. 2. Pataisos pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai. 3. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. 1. Kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigas. 2. Tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras .“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-2715 N Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą ir siekiant suderinti nuostatas su Statuto keičiamų 10 ir 13 straipsnių nuostatomis, papildomai keičiamas Statuto 34 straipsnis, išdėstant jį taip: „
34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. 2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.“ Pritarti 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-09-2721 Klausymų metu pritarta Įstatymo projekto rengėjų nuomonei, kad tikslinga sudaryti galimybę ir teisingumo ministrui pavaldiems pataisos pareigūnams būti paskatintiems, įvertinus jų tarnybinę veiklą
„gerai“, todėl siekiant suderinti Statuto nuostatas tarpusavyje 40
straipsnio 6 dalis papildyta paskutiniu sakiniu:
„Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai,
gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo.“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-2721 Siekiant suderinti Statutų nuostatas dėl tarnybinės veiklos vertinimo tarpusavyje, patikslintas Statuto 40 straipsnio 16 dalies 3 punktas, jį išdėstant taip: „
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, ir šiam Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-2721 Atsižvelgiant į pareigūnų profesinių sąjungų atstovų siūlymą, Klausymų metu pritarta patobulinti nuostatas dėl tarnybinės veiklos vertinimo, todėl siūloma Statuto 40 straipsnio 18 dalį papildyti nauju 3 punktu, išdėstant jį taip: „
3) pataisos pareigūno rašytinis prašymas; “
teisėtvarkos komitetas 2017-09-2724 Atsižvelgiant į pareigūnų profesinių sąjungų siūlymą, Klausymų metu apsispręsta patikslinti ir Statuto 46 straipsnio 4 dalį, ją išdėstant taip:
„4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į
tarnybos vietą tarnybiniu transportu.
Kartu su pataisos pareigūnais gali būti vežami ir karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, jei jų tarnybos (darbo) vieta yra ta pati, kaip ir tarnybiniu transportu vežamų pataisos pareigūnų. Pataisos pareigūnų , karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.“
teisėtvarkos komitetas 2017-09-27 I Atsižvelgiant į komitete patobulintą įstatymo projektą, keitėsi teisės akto pavadinime išvardintų straipsnių numeracija, taip pat tikslintinas pavadinimas redakciniu požiūriu. Teisės akto pavadinimas išdėstytinas sekančiai:
tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio IR2
38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101
straipsniais ir priedu IR 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
teisėtvarkos komitetas 2017-09-2727 Užsitęsus projekto svarstymui, per tą laikotarpį, kai buvo projektas pateiktas, jau padidinti pareiginių algų koeficientai kitiems statutiniams pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad pataisos pareigūnų pareigybės, ypač žemiausios grandies, yra mažiausiai apmokamos ir visiškai nepatrauklios. Tai lemia didelę minėtas pareigas einančių pareigūnų kaitą ir mažą asmenų, besirenkančių darbą bausmių vykdymo sistemoje, skaičių.
Pataisos pareigūnų darbo užmokestį būtina didinti, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir į finansines galimybes mokėti nustatytą darbo užmokestį , todėl įstatymo projekto rengėjai, įvertinę finansines galimybes ir atnaujinę susitarimus su socialiniais partneriais dėl Įstatymo įgyvendinimo, siūlo nustatyti priede sekančius pataisos pareigūnų pareiginių algų koeficientų dydžius. Taip pat Kalėjimų departamentui pagal pavestą sritį tenka spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias funkcijas (kriminalinė žvalgyba, nuteistųjų ir suimtųjų apsaugos ir priežiūros organizavimas, nuteistųjų socialinės reabilitacijos organizavimas ir vertinimas, probacijos koordinavimas, pavaldžių įstaigų ūkinės veiklos kontrolė ir t.t.), ir dėl to atsiranda poreikis tinkamai koordinuoti jų įgyvendinimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnį, tokiais atvejais gali būti steigiama valdyba. Valdybai vadovauja viršininkas. Atsižvelgiant į tai priedas papildytinas valdybos viršininko pareigybe Kalėjimų departamente. Projekto 27 straipsnyje priedą išdėstyti sekančiai:
„Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priedas
Eil. Nr. Pataisos pareigūnų grandys Pataisos pareigūnų pareigybės Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų
15 14,514 13,513 12,512 11,511 2.
13
10
5
10 Pakeitus Įstatymo įsigaliojimo datą į 2017 m. gruodžio 1 d, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje , atitinkamai data koreguotina ir šioje dalyje. Ši dalis taip pat tikslintina, suvienodinus pareigybes bausmių vykdymo sistemoje. Todėl Projekto 28 straipsnio 10 dalį siūloma išdėstyti sekančiai: „10. Iki 2017 m. birželio lapkričio 30 d. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:
1) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo pareigybės – vyresniojo prižiūrėtojo pareigybei;
2) sargybos viršininko, vyresniojo budėtojo, punkto pamainos viršininko, budėtojo pareigybės – vyriausiojo prižiūrėtojo pareigybei;
3) direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko ir vyresniojo inspektoriaus pareigybės – vyresniojo specialisto pareigybei;
4) inspektoriaus pareigybė – specialisto pareigybei.
1) prižiūrėtojo ir vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės – jaunesniojo specialisto pareigybei;
2) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo, sargybos viršininko, punkto pamainos viršininko, budėtojo, direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko, inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ir vyresniojo specialisto pareigybės – specialisto pareigybei;
padėjėjo pareigybė – vyriausiojo specialisto pareigybei.“
teisėtvarkos komitetas
2 Papildomai įvertinus finansavimo galimybes ir atsižvelgiant į tai, kad pagal bausmių vykdymo sistemai planuojamus valstybės biudžeto asignavimus 2018 metams, lėšų mokėti pataisos pareigūnams pagal naują darbo užmokesčio sistemą ir padidintus priedus už tarnybinį rangą gali nepakakti, didesnių priedų už tarnybinius rangus mokėjimą tikslinga nukelti vėlesniam laikotarpiui – nuo 2019 m. sausio 1 d. Projekto 28 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
2018 2019 m. sausio 1 d.“
rezultatai: už
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(3), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė