LIETUVOS RESPUBLIKOS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 1, 2, 7, 8, 9
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojama institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veikla besivystančiose valstybėse ir humanitarinės pagalbos teikimu už Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) ribų.
“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Šis įstatymas nustato Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus ir principus, šios politikos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą ir finansavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose ypatumus , Lietuvos teikiamos humanitarinės pagalbos tikslus, principus, jos teikimo būdus ir finansavimą bei atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo įgyvendinimą.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Dvišalė parama vystymuisi – iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama institucijų ir įstaigų teikiama parama valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas, atsižvelgiant į jų poreikius.“
2Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Oficiali parama vystymuisi – iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms, įtrauktoms į EBPO Paramos vystymuisi komiteto sudaromą paramos gavėjų sąrašą.
“. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9.
Tarptautiniai donorai
9-12 dalis laikyti atitinkamai 10-13 dalimis. 5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybė partnerė
besivystanti valstybė ar kita valstybė, kurioms paramą teikia tarptautiniai donorai .“. 6. Papildyti 2 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos v iešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė , akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise. “ . 7. Buvusią 2 straipsnio
14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Vystomasis bendradarbiavimas
valstybių donorių ir valstybių partnerių bendradarbiavimas, kai išsivysčiusios valstybės donorės remia ilgalaikį ir darnų besivystančių valstybių partnerių vystymąsi, jų pastangas mažinti skurdą ir integruotis į pasaulio ekonomiką.“. 9. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi: „15.
Vystomojo bendradarbiavimo veikla
ir (ar) daugiašalės paramos vystymuisi teikimas ir kiti veiksmai, kuriais prisidedama prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo.“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir koordinavimas ir veiksmingumo vertinimas
Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija), vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir atsižvelgdama į metinius valstybės biudžeto asignavimus:
1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą;
teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) tvirtinti trejų metų vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis;
3) iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą (toliau – Programa). Programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą tvirtina užsienio reikalų ministras;
4) kiekvienais metais teikia Vyriausybei Programos įgyvendinimo, įskaitant paramos veiksmingumą, ataskaitą;
5) kiekvienais metais teikia EBPO Paramos vystymuisi komitetui statistinę Lietuvos suteiktos paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos ataskaitą;
6) kiekvienais metais savo interneto svetainėje teikia Lietuvos visuomenei vystomojo bendradarbiavimo projektų ir jų įgyvendinimo rezultatų ataskaitą. 2.
Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, planavimą valstybės biudžete Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos:
1) pagal kompetenciją gali priimti sprendimus dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje;
2) iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdantiems ar koordinuojantiems fondams, vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančioms ar koordinuojančioms tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinėms finansų institucijoms, valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas;
3) valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) nustatyta tvarka. Su turto neatlygintinu perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui teikia valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos;
4) kiekvienais metais teikia Užsienio reikalų ministerijai savo vystomojo bendradarbiavimo veiklos ataskaitas. 4.
politikos suderinamumo vystomojo bendradarbiavimo veiklai koordinuoti yra sudaroma nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija (toliau – Komisija), vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Į Komisijos sudėtį įeina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus užsienio reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos krypčių;
2) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl institucijų veiksmų koordinavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;
3) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;
4) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, priėmimo ir keitimo;
5) svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos ataskaitas;
6) svarsto kitus su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius klausimus. 5. Pilietinė visuomenė, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvauja planuojant ir įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, informuoja ir šviečia visuomenę vystomojo bendradarbiavimo klausimais, formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į šią politiką ir skatina prisidėti prie jos plėtojimo ir stiprinimo. 1.
Užsienio reikalų ministerija):
organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą;
bendradarbiavimo politikos tikslų ir konsultuodamasi su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, planuoja vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į šią veiklą;
Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – užsienio reikalų ministras) nustatyta tvarka įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą (toliau – Programa) tiesiogiai arba per viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA), kai to pati negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama jai skirtas lėšas ir tai nėra išimtinai susiję su diplomatinės tarnybos funkcijomis ;
institucijų ar įstaigų darbuotojų dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose;
komitetui statistinę Lietuvos suteiktos paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos ataskaitą;
6) kiekvienais metais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos visuomenei vystomojo bendradarbiavimo projektų ir jų įgyvendinimo rezultatų ataskaitą. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, planavimą valstybės biudžete Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka. 3.
įgyvendinant Programą, CPVA užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka iš Programai skiriamų lėšų:
Programos lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ;
prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų gebėjimų rengti ir įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus tobulinimo;
su Užsienio reikalų ministerija renka ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka CPVA iš valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skiriamų vystomojo bendradarbiavimo veiklai ar gaunamų vykdant šią veiklą lėšų :
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą , kai valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama jai skirtas lėšas;
rengiant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų paraiškas vystomojo bendradarbiavimo projektams, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis, administruoja jų įgyvendinimą, kai valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama jai skirtas lėšas;
įgyvendinant įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas programas, sudaro sutartis, vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ir atlieka lėšų panaudojimo kontrolę . 5. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytos funkcijos neapriboja CPVA galimybių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos tiesiogiai įgyvendinamuose ir administruojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kai jie finansuojami Programos lėšomis. 6.
nustatyta tvarka:
bendradarbiavimo veikloje ;
sprendimą teikti paraišką dėl dalyvavimo tarptautinių donorų skelbiamame vystomojo bendradarbiavimo projekte savarankiškai arba kartu su atitinkamą kompetenciją turinčiu fiziniu ar juridiniu asmeniu;
daugiašalę paramą per tarptautinius donorus, valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas;
su atitinkamoje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis ir verslą vienijančiomis organizacijomis dėl bendradarbiavimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais . 7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas), gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį patikėjimo teise valdomą turtą, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti. 8. Siekiant politikos suderinamumo, vystomojo bendradarbiavimo veiklai koordinuoti yra sudaroma nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija (toliau – Komisija), vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Į Komisijos sudėtį įeina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių nevyriausybinių ir verslą vienijančių organizacijų atstovai. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus užsienio reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
Komisija atlieka šias funkcijas:
bendradarbiavimo veiklos planavimo;
savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmų koordinavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;
siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;
susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, priėmimo ir keitimo;
bendradarbiavimo veiklos ataskaitas ir vertina jų atitiktį Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams ir principams;
dalyvauja įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, informuoja ir šviečia visuomenę vystomojo bendradarbiavimo klausimais, formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą ir skatina prisidėti prie jo plėtojimo ir stiprinimo. “
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vystomojo bendradarbiavimo politika veikla finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų ir kitomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios, remiantis EPBO metodologija, gali būti į apskaitą traukiamos kaip laikomos oficiali oficialia parama vystymuisi .“
straipsnį nauja 2 dalimi: „ 2.
Programų, skirtų konkretiems vystomojo bendradarbiavimo tikslams pasiekti, lėšų šaltiniais gali būti dotacijos iš valstybės biudžeto, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų savanoriški tiksliniai įnašai, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, palūkanos už bankuose saugomas lėšas ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Tokių programų valdymą nustato susitarimas tarp programos donorų, o jo nesant – Vyriausybės patvirtintas programos aprašas. Programos lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje, kurią atidaro programos donorų susitarime arba programos apraše nurodyta institucija. “
išdėstyti taip: „3) informuojant ir šviečiant Lietuvos visuomenę apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą, Lietuvos vykdomus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir jų rezultatus, užsitikrinant visuomenės pritarimą ir paramą šiai užsienio politikos sričiai;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų taikomus paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo kriterijus ir yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje šio įstatymo Vyriausybės nustatyta tvarka.
“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal kompetenciją gali priimti priima sprendimus dėl humanitarinės pagalbos teikimo ar inicijuoti inicijuoja šių sprendimų priėmimą. Apie priimtus sprendimus informuojama Užsienio reikalų ministerija, kuri yra atsakinga už teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų įgyvendinimą . “. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti teikia iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų užsienio valstybių valstybės valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Su turto neatlygintinu perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui teikia valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos .
“. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 111
straipsniu Papildyti įstatymą 111 straipsniu: „111 straipsnis. Valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų darbuotojų dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo projektuose
savivaldybių institucijos ar įstaigos darbuotojams (toliau – darbuotojai), dalyvaujantiems projekte iš projekto lėšų gali būti mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis už dalyvavimą projekte mokamas pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, darbo užmokesčio už dalyvavimą projekte dydį nustato projektą įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos vadovas, tačiau ne didesnį nei 3 (trys), o projekto vadovui – ne didesnį nei 4 (keturi) šalies ūkio darbuotojų vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai pagal paskutinius paskelbtus Lietuvos statistikos departamento duomenis.
Už laiką, kurį darbuotojas dalyvauja projekte ir už kurį gauna darbo užmokestį iš projekto lėšų, darbo užmokestis iš kitų valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos lėšų jam nemokamas. 2. Kai valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje dėl darbuotojo dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projekte šalių susitarimu yra nutraukiama darbo sutartis, projekte dalyvaujantis darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo projekto pabaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kurioje dirbo iki dalyvavimo projekte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą pareigoms eiti turi būti skelbiamas konkursas. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, darbuotojas per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau nei iki dalyvavimo projekte, toje pačioje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje. 3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos valstybės tarnautojams.
“. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir užsienio reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos taikomos darbuotojams, kurie vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvauti pradėjo po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr . Xiip-4744(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. XII-311 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 20 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII–311 nauja redakcija Pakeisti Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą Nr. XII–311 ir jį išdėstyti taip: „
1Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojama institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veikla besivystančiose valstybėse ir humanitarinės pagalbos teikimu už Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) ribų. 2. Šis įstatymas nustato Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus ir principus, šios politikos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą ir finansavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose ypatumus , Lietuvos teikiamos humanitarinės pagalbos tikslus, principus, jos teikimo būdus ir finansavimą , bei taip pat atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo įgyvendinimą. 3. Teikdama paramą besivystančioms valstybėms Lietuva , teikdama paramą, vadovaujasi užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Besivystanti valstybė – valstybė ar teritorija, įtraukta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komiteto sudaromą paramos gavėjų sąrašą. 2. Darnus vystymasis – visuotinės gerovės siekimas, derinant ekonominio ir socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos politikas. 3.
parama vystymuisi
Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžetą. 4. Dvišalė parama vystymuisi
valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama institucijų ir įstaigų teikiama parama valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas, atsižvelgiant į jų poreikius. 5. Humanitarinė pagalba
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms, įtrauktoms į EBPO Paramos vystymuisi komiteto sudaromą paramos gavėjų sąrašą . 8. Parama biudžetui
paramą gaunanti besivystanti valstybė. 13. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos v iešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė , akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise. 14. 12. Vystomasis bendradarbiavimas
besivystančių valstybių donorių ir valstybių partnerių bendradarbiavimas, kai išsivysčiusios valstybės donorės remia ilgalaikį ir darnų besivystančių valstybių partnerių vystymąsi, jų pastangas mažinti skurdą ir integruotis į pasaulio ekonomiką. 15. Vystomojo bendradarbiavimo veikla – dvišalės ir (ar) daugiašalės paramos vystymuisi teikimas ir kiti veiksmai, kuriais prisidedama prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo. 3 straipsnis.
bendradarbiavimo politikos tikslai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika – neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis, kuria siekiama šių tikslų:
1) prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir kitų Jungtinių Tautų (toliau – JT) paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo;
2) prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo valstybėse partnerėse;
3) prisidėti prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse;
4) stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis partnerėmis ir, jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis ;
5) informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie JT, ES ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis, jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai. 4 straipsnis.
bendradarbiavimo politikos principai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikoje laikomasi šių principų:
1) partnerystės su valstybe partnere, tarptautine valstybių donorių bendruomene, tarptautinėmis organizacijomis, tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijomis, pilietine visuomene, įskaitant nevyriausybines organizacijas, Lietuvoje ir užsienyje;
2) valstybės partnerės atsakomybės – kiekviena besivystanti valstybė pirmiausia pati yra atsakinga už savo vystymosi strategiją ir jos įgyvendinimą;
3) solidarumo – remiamos pasaulio bendruomenės pastangos siekti JT paskelbtų vystymosi tikslų;
4) paramos teikimo ir naudojimo veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės;
5) koordinavimo ir papildomumo – valstybių donorių bendradarbiavimas įgyvendinant bendras daugiametes programas, paramos teikimas pavienių valstybių donorių vystomojo bendradarbiavimo veiklai papildyti ir taip užtikrinti optimalų žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą;
6) politikos suderinamumo – formuojant kitas politikos kryptis atsižvelgiama į vystomojo bendradarbiavimo tikslus;
7) Lietuvos sukauptos patirties, lyginamųjų pranašumų panaudojimo, atsižvelgiant į prioritetinius valstybės partnerės poreikius. 5 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimo principai 1.
Lietuva, teikdama humanitarinę pagalbą, vadovaujasi tarptautine teise, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, ir laikosi šių pagrindinių humanitarinės veiklos principų:
1) humaniškumo – kai bet kuriomis aplinkybėmis reaguojama į žmonių kančias, siekiant apsaugoti jų gyvybę, sveikatą ir orumą;
2) neutralumo – pagalba neturi būti teikiama palaikant kurią nors šalį ginkluoto konflikto ar kito ginčo atveju;
3) nešališkumo – pagalba nukentėjusiems gyventojams ar jų grupėms teikiama nepaisant jų tautybės, rasės, religijos, lyties, etninės kilmės, politinių pažiūrų ar kitų požymių, vadovaujantis tik jų reikmėmis;
4) nepriklausomumo – humanitarinių tikslų siekiama autonomiškai, neatsižvelgiant į politinius, ekonominius, karinius ar kitus tikslus. 2. Lietuva humanitarinės pagalbos veiksmus koordinuoja su ES, JT ir kitų humanitarinės veiklos dalyvių vykdomais atliekamais humanitarinės pagalbos veiksmais. 6 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo būdai ir priemonės
bendradarbiavimo politika įgyvendinama:
1) teikiant dvišalę ir
(ar) daugiašalę paramą vystymuisi;
2) informuojant ir šviečiant visuomenę vystomojo bendradarbiavimo klausimais. 2. Dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi gali būti teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti ( įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privataus sektoriaus ūkio subjektuose ) ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai. 7 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas, koordinavimas ir veiksmingumo vertinimas 1.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija) , vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir atsižvelgdama į metinius valstybės biudžeto asignavimus :
1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą , išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus ;
įstatymo 3 straipsnyje nurodytų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų ir konsultuodamasi su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, rengia planuoja vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) tvirtinti trejų metų vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į šią veiklą ;
3) iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – užsienio reikalų ministras) nustatyta tvarka įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą (toliau – Programa) tiesiogiai arba per viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA), kai to pati negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama jai skirtas lėšas ir tai nėra išimtinai susiję su diplomatinės tarnybos funkcijomis .
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija) , vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir atsižvelgdama į metinius valstybės biudžeto asignavimus :
1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą , išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus ;
įstatymo 3 straipsnyje nurodytų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų ir konsultuodamasi su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, rengia planuoja vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) tvirtinti trejų metų vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į šią veiklą ;
3) iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – užsienio reikalų ministras) nustatyta tvarka įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą (toliau – Programa) tiesiogiai arba per viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA), kai to pati negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama jai skirtas lėšas ir tai nėra išimtinai susiję su diplomatinės tarnybos funkcijomis . Programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą tvirtina užsienio reikalų ministras ;
metais teikia Vyriausybei Programos įgyvendinimo, įskaitant paramos veiksmingumą, ataskaitą kaupia informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose ;
5) kiekvienais metais teikia EBPO Paramos vystymuisi komitetui statistinę Lietuvos suteiktos paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos ataskaitą;
6) kiekvienais metais savo interneto svetainėje teikia skelbia Lietuvos visuomenei vystomojo bendradarbiavimo projektų ir jų įgyvendinimo rezultatų ataskaitą.
Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, planavimą valstybės biudžete Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka. 3. Dalyvaudama įgyvendinant Programą, CPVA užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka iš Programai skiriamų lėšų:
1) organizuoja Programos lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ;
2) prisideda prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų gebėjimų rengti ir įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus tobulinimo;
3) bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija renka ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis. 4.
CPVA iš valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skiriamų vystomojo bendradarbiavimo veiklai ar gaunamų vykdant šią veiklą lėšų:
1) organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą , kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamos joms skirtas lėšas;
2) dalyvauja rengiant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų paraiškas vystomojo bendradarbiavimo projektams, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis, administruoja jų įgyvendinimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamos joms skirtas lėšas;
3) dalyvaudama įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas programas, sudaro sutartis, vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ir atlieka lėšų panaudojimo kontrolę . 5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, o šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos funkcijos neapriboja CPVA galimybių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos tiesiogiai įgyvendinamuose ir administruojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kai šie finansuojami Programos lėšomis. 7. 3.
įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka :
1) pagal kompetenciją gali priimti priima sprendimus dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje;
dalyvavimo tarptautinių donorų skelbiamame vystomojo bendradarbiavimo projekte savarankiškai arba kartu su atitinkamą kompetenciją turinčiu fiziniu ar juridiniu asmeniu;
iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti teikia dvišalę ir (ar ba ) daugiašalę paramą vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdantiems ar koordinuojantiems fondams, vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančioms ar koordinuojančioms tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinėms finansų institucijoms, per tarptautinius donorus, valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas;
3) valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka :
1) pagal kompetenciją gali priimti priima sprendimus dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje;
dalyvavimo tarptautinių donorų skelbiamame vystomojo bendradarbiavimo projekte savarankiškai arba kartu su atitinkamą kompetenciją turinčiu fiziniu ar juridiniu asmeniu;
iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti teikia dvišalę ir (ar ba ) daugiašalę paramą vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdantiems ar koordinuojantiems fondams, vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančioms ar koordinuojančioms tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinėms finansų institucijoms, per tarptautinius donorus, valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas;
3) valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) nustatyta tvarka. Su turto neatlygintinu perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui teikia valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos;
metais teikia Užsienio reikalų ministerijai savo vystomojo bendradarbiavimo veiklos ataskaitas konsultuojasi su atitinkamoje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis ir verslą vienijančiomis organizacijomis dėl bendradarbiavimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais .
institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį patikėjimo teise valdomą turtą, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti. 9. 4. Siekiant politikos suderinamumo vystomojo bendradarbiavimo veiklai koordinuoti yra sudaroma nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija (toliau – Komisija), vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Į Komisijos sudėtį įeina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių nevyriausybinių ir verslą vienijančių organizacijų atstovai. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus užsienio reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos krypčių veiklos planavimo ;
2) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmų koordinavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;
3) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;
4) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, priėmimo ir keitimo;
5) svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos ataskaitas ir vertina jų atitiktį Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams ir principams ;
6) svarsto kitus su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius klausimus. 10. 5. Pilietinė visuomenė, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvauja planuojant ir įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, informuoja ir šviečia visuomenę vystomojo bendradarbiavimo klausimais, formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į šią politiką vystomąjį bendradarbiavimą ir skatina prisidėti prie jos jo plėtojimo ir stiprinimo. 8 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimas
1Vystomojo bendradarbiavimo politika veikla finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų ir kitomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios, remiantis
EPBO EBPO metodologija, gali būti į apskaitą traukiamos kaip laikomos oficiali oficialia parama vystymuisi . 2.
bendradarbiavimo tikslams pasiekti, lėšų šaltiniais gali būti dotacijos iš valstybės biudžeto, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų savanoriški tiksliniai įnašai, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, palūkanos už bankuose saugomas lėšas ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Tokių programų valdymą nustato susitarimas tarp programos donorų, o kai tokio susitarimo nėra, – Vyriausybės patvirtintas programos aprašas. Programos lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje, kurią atidaro programos donorų susitarime arba programos apraše nurodyta institucija. 3. 2. Įgyvendindama ES ir kitus tarptautinius susitarimus dėl oficialios paramos vystymuisi, Lietuva sieks didinti savo oficialią paramą vystymuisi, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes. 9 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas
bendradarbiavimo politikos veiksmingumo siekiama:
1) prisidedant prie ES vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo, vadovaujantis geriausia ES valstybių narių šios srities patirtimi;
2) atsižvelgiant į pasaulines vystomojo bendradarbiavimo politikos tendencijas ir koordinuojant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką su JT, tarptautinėmis finansų institucijomis, EBPO, Pasaulio prekybos organizacijos veikla pagalbos prekybai srityje;
3) informuojant ir šviečiant Lietuvos visuomenę apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą, Lietuvos vykdomus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir jų rezultatus, užsitikrinant visuomenės pritarimą ir paramą šiai užsienio politikos sričiai;
4) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pilietinei visuomenei, akademinei bendruomenei įgyjant patirties tarptautiniuose ir ES vystomojo bendradarbiavimo projektuose;
5) savanoriams įsitraukiant į vystomojo bendradarbiavimo projektus. 2.
bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų taikomus paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo kriterijus ir yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje šio įstatymo Vyriausybės nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimo būdai
skubi ir ilgalaikė humanitarinė pagalba. 2. Skubi humanitarinė pagalba yra teikiama operatyviai reaguojant į neatidėliotinus poreikius. 3. Ilgalaikė humanitarinė pagalba teikiama užsitęsusių krizių atvejais arba krizių, kai pagalbos teikimo aplinkybės yra ypač sudėtingos ir kai bendra tarptautinė humanitarinė reagavimo veikla nėra pakankama. 4. Skubi ir ilgalaikė humanitarinė pagalba gali būti teikiama piniginėmis lėšomis, maistu, daiktais, sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis ir priemonėmis pagal humanitarinius poreikius, teikiant civilinės saugos tarptautinę pagalbą, taip pat veiksmais, kuriais atkuriamos būtiniausios gyvenimo sąlygos, mažinama nelaimių rizika, įskaitant pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų. 11 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas ir finansavimas
institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gali priimti priima sprendimus dėl humanitarinės pagalbos teikimo ar inicijuoti inicijuoja šių sprendimų priėmimą Vyriausybės nustatyta tvarka . Apie priimtus sprendimus informuojama Užsienio reikalų ministerija, kuri yra atsakinga už teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų įgyvendinimą . 2. Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti teikia iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų užsienio valstybių valstybės valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Su turto neatlygintinu perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui teikia valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos . 3. Pilietinė visuomenė, įskaitant nevyriausybines organizacijas, kiti šiame straipsnyje neįvardyti fiziniai ir juridiniai asmenys gali dalyvauti teikiant humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie visuomenės informavimo ir švietimo apie humanitarinės pagalbos teikimą, šios pagalbos tikslus, principus, priemones ir rezultatus. 4. Civilinės saugos tarptautinės pagalbos teikimą ir finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. 12 straipsnis
įstaigų darbuotojų dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo projektuose
bendradarbiavimo projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, dalyvaujantiems projekte, (toliau – darbuotojai) iš šio projekto lėšų gali būti mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis už dalyvavimą projekte mokamas pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas ir įkainius.
Jeigu tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, darbo užmokesčio už dalyvavimą projekte dydį nustato projektą įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, tačiau ne didesnį negu 3, o projekto vadovui – ne didesnį negu 4 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio . Už laiką, kurį darbuotojai dalyvauja projekte ir už kurį gauna darbo užmokestį iš projekto lėšų, darbo užmokestis iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų lėšų jiems nemokamas. 2. Kai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dėl darbuotojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projekte šalių susitarimu yra nutraukiama darbo sutartis, darbuotojai turi teisę per 3 mėnesius nuo projekto pabaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuriose dirbo iki dalyvavimo projekte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus pareigoms eiti turi būti skelbiamas konkursas. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, darbuotojai per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki dalyvavimo projekte, tose pačiose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas . “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 3.
3Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio nuostatos taikomos darbuotojams, kurie vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvauti pradėjo po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka 2016-11-
111
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 1, 2, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) rengimą paskatino dvi priežastys. Pirmoji yra susijusi su Valstybės kontrolės atlikto Užsienio reikalų ministerijos finansinio (teisėtumo) audito, kurio rezultatai pateikti 2015 m. liepos 15 d. ataskaitoje Nr. FA-P-40-3-9-1 , dalies rekomendacijų įgyvendinimu. Šiomis rekomendacijomis Užsienio reikalų ministerijai buvo pavesta įvertinti institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų tikslingumą ir atitiktį vystomojo bendradarbiavimo politikai, taip pat aiškiau apibrėžti Užsienio reikalų ministerijos vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą. Antroji priežastis yra siekis padidinti Lietuvos teikiamą oficialią paramą vystymuisi (toliau – OPV) ir paskatinti aktyvesnį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įsitraukimą į vystomojo bendradarbiavimo projektus. Projekto tikslas
sritį taip, kad ji apimtų valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar organizacijas, kurios nėra tiesiogiai finansuojamos iš biudžeto, taip pat veiklą, finansuojamą tarptautinių donorų lėšomis, ir galimybę šiai veiklai pasitelkti atitinkamą kompetenciją turinčius fizinius ar juridinius asmenis. Tai, kokios kompetencijos reikia kiekvienu atveju, būna nustatyta konkretaus projekto sąlygose. 2.
veiklos koordinavimą, numatant didesnį vaidmenį Užsienio reikalų ministerijai. Visi su įstatymo įgyvendinimu susiję modalumai būtų reglamentuoti Vyriausybės patvirtintame vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo apraše. 3. Sudaryti sąlygas atskirti vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir priemonių įgyvendinimą ir pavesti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektų įgyvendinimą administruoti VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA). Visiškai atskirti politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonių neįmanoma, nes pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą diplomatinė tarnyba yra vientisa. Jei politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonės būtų visiškai atskirtos, nebebūtų išlaikyta iki šiol egzistavusi ir pasiteisinusi praktika, kai Užsienio reikalų ministerija išnaudodama Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą užsienyje tiesiogiai įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą. 4. Numatyti galimybę sudaryti finansines programas konkrečiam vystomojo bendradarbiavimo tikslui pasiekti, kurių lėšų šaltiniai, be valstybės biudžeto dotacijų, galėtų būti ir užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų savanoriški tiksliniai įnašai. 5. Apibrėžti Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų, išskyrus valstybės tarnautojus, dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose ypatumus. Projektas buvo apsvarstytas Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos
pasiūlyta teikti Vyriausybei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Užsienio reikalų ministerija.
Įstatymo projekto rengimą koordinavo Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento (direktorė – Violeta Motulaitė, tel. 706 52527, el.p. [email protected] ) Dvišalio bendradarbiavimo skyriaus pirmasis sekretorius Vytautas Čiužas (tel. 706 52869, el.p. [email protected] ). 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas Nr. XII-311. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projekte siūloma:
biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojama“ nuosekliai vartoti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų“. Šis pakeitimas leis praplėsti vystomojo bendradarbiavimo pagalbą teikiančių institucijų sąrašą, nes pagal naują apibrėžimą vystomojo bendradarbiavimo veikloje galės dalyvauti ir tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybių biudžetų nefinansuojamos valstybės ar savivaldybių įstaigos, organizacijos ir įmonės (pvz., viešosios įstaigos ar valstybės įmonės). Tokie pakeitimai leis padidinti Lietuvos OPV, nes vystomojo bendradarbiavimo veikla galės užsiimti didesnis subjektų skaičius. Siekis didinti OPV yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme, kur numatyta, kad „ Lietuva sieks didinti savo oficialią paramą vystymuisi, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes“. OPV didinimas atitinka ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo skirti lėšų vystomajam bendradarbiavimui ir pasiekti 0,33% OPV nuo bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį iki 2030 m., tačiau 2015 m. šis rodiklis siekė tik 0,11%. 2.
2Patikslinti „dvišalės paramos vystymuisi“,
„oficialios paramos vystymuisi“, „valstybės partnerės“ ir „vystomojo
bendradarbiavimo“ sąvokas ir įtraukti naujas „tarptautinių donorų“, „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų“ ir „vystomojo bendradarbiavimo veiklos“ sąvokas. Patikslintos sąvokos leis tiksliau atspindėti naujausią pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo praktiką. Pirma, ir besivystančios valstybės, ypač labiau ekonomiškai pažengusios, gali būti valstybėmis donorėmis ir teikti paramą kitoms šalims. Tokia veikla yra priskiriama prie vystomojo bendradarbiavimo (anglų kalboje yra specialus terminas „South-South cooperation“, kuris reiškia besivystančių valstybių paramą vienos kitoms). Antra, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komiteto sudaromas paramos gavėjų sąrašas yra atnaujinamas tik kas trejus metus, todėl patikslintos apibrėžtys leistų teikti paramą Lietuvai svarbiose šalyse tuo atveju, jeigu padėtis jose greitai pasikeistų (pvz., jeigu dėl konflikto ar kitos priežasties pablogėtų ekonominė ar socialinė padėtis vienoje iš šalių partnerių ir Lietuva norėtų greitai suteikti pagalbą, tokia apibrėžtis leistų skirti paramą iš vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimo šaltinių). Trečia, kadangi dalis vystomojo bendradarbiavimo veiklų gali būti įgyvendinama ne tik besivystančiose valstybėse, nors jos ir bus galutinėmis naudos gavėjomis (pvz., vystomojo bendradarbiavimo projekto dalimi gali būti ir mokymai, surengti ne besivystančios valstybės teritorijoje, nors juose dalyvautų ir kvalifikaciją tobulintų besivystančios valstybės atstovai). Naujos sąvokos reikalingos, nes vis daugiau Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų įsitraukia į bendrus su užsienio partneriais vystomojo bendradarbiavimo projektus ir tokį bendradarbiavimą tikslinga detaliau reglamentuoti. 3. Visas nuostatas dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo vertinimo sutelkti viename straipsnyje.
Atitinkamai siūloma dabartinėje įstatymo redakcijoje 7 straipsnyje buvusias nuostatas patikslinti ir perkelti į 9 straipsnį ir numatyti, kad Vyriausybė nustatytų tvarką, aprašančią, kaip bus vertinamas vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas. Šis pasiūlymas yra nuosekliai susijęs su pasiūlymu 7 straipsnio
bendradarbiavimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą, įskaitant ir atsiskaitymą už jį. 4. Vystomojo bendradarbiavimo politikos planavimą tinkamai įtraukti į Vyriausybės strateginio planavimo sistemą. Siekiant šio tikslo, parengta nauja
šiuo pasiūlymu, Vyriausybė spręs, kada ir kokį vystomojo bendradarbiavimo politikos planavimo dokumentą reikia parengti, kaip organizuojamas jo parengimo procesas ir kt. Planavimo dokumentuose prireikus nustatoma ir įgyvendinimo, stebėsenos ir atsiskaitymo tvarka. Užsienio reikalų ministerija atitinkamai būtų atsakinga už Vyriausybės nurodytų dokumentų parengimą, jų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už juos. Taip pat šiuo pakeitimu sustiprinamas ir Užsienio reikalų ministerijos koordinacinis vaidmuo, nes ministerija rengs rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklą. Be to, siūlomas pakeitimas padės vystomojo bendradarbiavimo veiklų planavimą susieti su ilgalaikiais Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslais, nurodytais šiuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnyje. 5.
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos (toliau
Užsienio reikalų ministerijos strateginio plano dalį, priemones, kurias administruoti CPVA gali efektyviau nei Užsienio reikalų ministerija tiesiogiai ir kurių administravimui nėra reikalingos diplomatinės tarnybos funkcijos. Visos programos administravimo perduoti CPVA nėra prasmės, nes, pvz., įmokas į daugiašalius paramos fondus ar humanitarinės pagalbos pervedimus šios pagalbos gavėjams yra efektyviau atlikti pačiai ministerijai. Be to, tik ministerija į vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą gali įtraukti Lietuvos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse. Tokia praktika yra pasiteisinusi ir todėl prasminga ją išlaikyti. Negalima atmesti galimybės, kad gali būti situacijų, kai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui bus būtina pasitelkti diplomatinius imunitetus, o tą padaryti galima tik per Užsienio reikalų ministeriją. Tai, ar projektų įgyvendinimui reikalingi diplomatiniai imunitetai, būtų sprendžiama kasmet, tvirtinant programą ir įvertinus padėtį šalyse partnerėse. Programos įgyvendinimo ypatumai per CPVA yra aptariami įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje. 6. Įtraukti nuostatą, kuri užtikrins tinkamą Valstybės kontrolės rekomendacijos dėl pavedimo Užsienio reikalų ministerijai parengti Lietuvos ekspertų duomenų bazę, įgyvendinimą.
7 straipsnio 1 dalyje siūloma įrašyti naują 4 punktą, kuriame būtų numatyta, kad Užsienio reikalų ministerija „ kaupia informaciją apie valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų darbuotojų dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose, perduodant Lietuvos sukauptą patirtį “. Ši informacija bus naudojama kaip priemonė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo nuoseklumui užtikrinti ir Lietuvos sukauptai reformų patirčiai veiksmingiau perduoti. 7. Reglamentuoti CPVA veiklą įgyvendinant Programą. Nauja 7 straipsnio 3 dalimi siekiama a tskirti vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas taip, kad šis atskyrimas atitiktų pagrindinius EBPO viešojo sektoriaus valdymo principus ir Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511 . Programos įgyvendinime numatyta CPVA veikla apims tik viešojo administravimo funkcijas, todėl jos negalima perduoti privatiems ūkio subjektams. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, viešuoju administravimu laikoma „įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti“. Kadangi Programa yra numatyta vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme, tai jos administravimas yra įstatymo įgyvendinimas ir atitinka viešojo administravimo apibrėžimą. Atrinkus projektus, jų įgyvendinimo metu gali reikėti tikslinti veiklas ar rezultatus, o tokie pakeitimai yra susiję su politikos įgyvendinimu, todėl jų negalima pavesti atlikti privatiems ūkio subjektams.
kaip Programos įgyvendinimo partnerė pasirinkta apsvarsčius tris galimus variantus: 1) stiprinti Užsienio reikalų ministerijos turimus projektų administravimo gebėjimus, 2) steigti naują viešąjį juridinį asmenį Programai administruoti ir 3) perduoti Programos administravimą jau veikiančiam viešajam subjektui. Pirmasis variantas atmestas, nes ministerija turi formuoti, o ne įgyvendinti politiką. Be to, ministerijoje sudėtinga sukaupti reikiamus gebėjimus, nes jos darbuotojai reguliariai perkeliami dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, todėl negalima užtikrinti efektyvaus sukauptos patirties perdavimo. Antrasis variantas atmestas, nes naujo viešojo juridinio asmens steigimas pareikalautų papildomų išteklių įstaigai administruoti ir kt. Trečiasis variantas p asirinktas kaip racionaliausias. Įvertinus visas Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigas, CPVA pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, sėkminga ilgametė CPVA patirtis vystomojo bendradarbiavimo paramos teikimo veikloje (CVPA vystomojo bendradarbiavimo veikloje per ES Dvynių programą dalyvauja nuo 1998 m.). Antra, CPVA pa tirtis administruojant įvairios apimties ir įvairaus sudėtingumo Europos Sąjungos ir kitų donorų finansinės paramos projektus (šiuo metu CPVA administruojamų ES ir kitų donorų lėšomis finansuojamų projektų vertė yra daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Nė viena kita Lietuvos institucija neturi tokios įvairiapusiškos patirties administruojant tarptautinių donorų finansuojamus projektus). Trečia, CPVA patirtis vykdant mokymus Lietuvos ir užsienio šalių viešojo sektoriaus darbuotojams apie tarptautinius vystomojo bendradarbiavimo (Dvynių) projektus. CPVA yra vienintelė institucija Lietuvoje, kuriai 2001 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos“ buvo pavestos funkcijos, susijusios su tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo projektų – Dvynių projektų – administravimu. Taip pat CPVA yra vienintelė institucija Lietuvoje, kuriai 2004 m. liepos 30 d. Europos Komisija suteikė EDIS (Extended Decentralised Implementation System – Išplėstinė decentralizuoto įgyvendinimo sistema) akreditaciją, leidžiančią CPVA be išankstinio derinimo su Europos Komisija priimti sprendimus, susijusius su projektų (įskaitant Dvynių projektus) lėšų administravimu. Šios patirties panaudojimas yra svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybės institucijų sėkmingą dalyvavimą tarptautinių donorų lėšomis finansuojamuose projektuose. 8. Su stiprinti užsienyje įgyvendinamų vystomojo bendradarbiavimo projektų valdymo ir administravimo gebėjimus, kurie būtų sutelkti CPVA. 7 straipsnio 3 dalyje s iūloma numatyti, kad CPVA vystomojo bendradarbiavimo projektus administruotų vadovaudamasi užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Taip būtų užtikrinta politinė proceso kontrolė. Sprendimą dėl to, kuriems projektams skirti finansavimą, ir toliau priimtų užsienio reikalų ministro sudaryta komisija. Projektų administravimo ir lėšų panaudojimo modalumai būtų nurodyti CPVA ir Užsienio reikalų ministerijos pasirašytoje sutartyje. Taip pat siūloma apibrėžti CPVA vaidmenį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų gebėjimų tobulinimo vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo srityje. K onkretūs CPVA veiksmai, kuriais ji prisidės prie darbuotojų tobulinimo rengiant ir įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus, ir kiti šios veiklos įgyvendinimo modalumai bus nurodyti užsienio reikalų ministro patvirtintoje tvarkoje.
Šioje dalyje siūloma nustatyti ir CPVA vaidmenį renkant ir teikiant valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms informaciją apie tarptautinių donorų numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų. Konkretūs šios veiklos įgyvendinimo modalumai bus nustatyti užsienio reikalų ministro patvirtintoje tvarkoje. Toks CPVA vaidmens apibrėžimas padėtų visoms Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms aktyviau įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas. 9. Apibrėžti CPVA bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vystomojo bendradarbiavimo srityje. Toks bendradarbiavimas būtų vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, o įstatyme būtų nurodytos pagrindinės bendradarbiavimo kryptys. 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte būtų numatyta, kad CPVA gali administruoti kitų institucijų vystomojo bendradarbiavimo projektus. Ši veikla būtų analogiška CPVA veiklai administruojant Programą (kaip numatyta 7 straipsnio
negalėtų pati padaryti veiksmingiau ir tai leistų užtikrinti mažiausias projektų administravimo sąnaudas. Šios dalies 2 punkte siūloma apibrėžti CPVA vaidmenį administruojant tarptautinių donorų finansuojamus projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos valstybės institucijos (pvz., Dvynių projektai). Pabrėžtina, kad Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytos CPVA funkcijos yra viešojo administravimo, o ne ūkinė-komercinė veikla ir todėl negali būti perduota privatiems ūkio subjektams.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sėkmingas dalyvavimas tarptautinių donorų lėšomis finansuojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose (įskaitant Dvynių projektus) yra integrali Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo dalis. Didelė dalis tarptautinių donorų lėšomis finansuojamų projektų (pvz., Dvynių projektai) yra skirti stiprinti valstybių partnerių viešojo administravimo gebėjimus, o tai yra ne ūkinė-komercinė veikla. CPVA padėtų valstybės ir savivaldybės institucijoms įgyvendinti šią užsienio politikos funkciją. Atsižvelgiant į užsienio šalių (Švedijos, Vokietijos, Slovėnijos, Prancūzijos ir kt.) patirtį, tikslinga tarptautinių donorų lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų rengimo ir administravimo specifinę patirtį koncentruoti, ugdyti ir išlaikyti vienoje institucijoje. Tai padėtų užtikrinti Lietuvos institucijų rengiamų pasiūlymų aukštą kokybę ir tinkamą tokių projektų administravimą. Perdavus šią funkciją konkurso būdu atrinktam privačiam subjektui nebūtų užtikrintas CPVA, kaip didžiausią patirtį šioje srityje Lietuvoje turinčios institucijos patirties, žinių išsaugojimas bei tolimesnis šios specifinės patirties kaupimas ir tęstinumas. Šios dalies 3 punkte apibrėžiamas CPVA vaidmuo administruojant konkrečiam vystomojo bendradarbiavimo tikslui skirtas programas. CPVA tokias programas administruotų tik tokiu atveju, jeigu taip nuspręstų programos steigėjai. 10. 7 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, kuri sudarytų prielaidas CPVA dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos skelbiamuose vystomojo bendradarbiavimo konkursuose lygiomis teisėmis su visais kitais pareiškėjais tais atvejais, kai CPVA neadministruoja Programos lėšomis įgyvendinamo projekto.
Tokia nuostata reikalinga, nes gali būti situacijų, kai būtent CPVA turės pakankamai patirties įgyvendinti projektą (pvz., jeigu būtų steigiama ar reformuojama panašaus tipo agentūra kurioje nors iš Lietuvai prioritetinių valstybių partnerių ir būtų tikslinga pasidalyti Lietuvos sukaupta ekspertine patirtimi). Atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtą projektų administravimo funkcijų atskyrimą, interesų konfliktas negalėtų kilti, kadangi CPVA teikiama paraiška projekto įgyvendinimui bus vertinama bendra tvarka ir jokių lengvatų CPVA negaus. 11. Sustiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį vystomajame bendradarbiavime. 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tokios institucijos ir įstaigos galėtų dalyvauti ir tokiuose tarptautinių donorų finansuojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose yra būtinas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad tokios institucijos ir įstaigos konsultuojasi su vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis ir verslą vienijančiomis organizacijomis dėl bendradarbiavimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais. Ši nuostata leistų užtikrinti, kad į Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą būtų tinkamai įtraukas nevyriausybinis ir privatus sektorius, kurio vis svarbesnis vaidmuo pripažįstamas ir Europos Sąjungos lygiu. Konsultacijų formatą ir kitus modalumus valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos galės nustatyti pačios, atsižvelgdamos į Vyriausybės patvirtintą tvarką. 12. Reglamentuoti programų, skirtų konkretiems vystomojo bendradarbiavimo tikslams pasiekti, sukūrimą.
Atitinkamai
programų lėšų šaltiniai, be valstybės biudžeto dotacijų, galėtų būti ir užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų savanoriški tiksliniai įnašai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Tokių programų lėšos būtų kaupiamos atskiroje sąskaitoje . Tokios programos būtų papildomas instrumentas, siekiant finansuoti Lietuvai svarbaus vystomojo bendradarbiavimo tikslo įgyvendinimą (pvz., remiantis šiuo straipsniu galėtų būti steigiama speciali paramos programa Rytų partnerystės srityje, prie kurios finansavimo galėtų prisidėti ir tarptautiniai donorai ar privatūs asmenys). Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje kalbama apie ne biudžetines programas, todėl joms nebūtų taikomos Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos. Detalesni tokių programų veikimo modalumai būtų reglamentuoti programą finansuojančių donorų susitarime. Tokiu atveju, jeigu susitarimo nebūtų, programos veiklos ypatumus apibrėžtų Vyriausybės tvirtinamas programos aprašas. Tiek donorų susitarimas, tiek programos aprašas būtų tvirtinamas jau priėmus sprendimą steigti tokią programą. 13. 7, 8, 9 ir 11 straipsniuose taip pat atlikti redakcinio pobūdžio ir kitus patikslinimus, kurie reikalingi projekto uždavinių įgyvendinimui, yra suderinti su kitais projekte atliekamais pakeitimais ar yra būtini Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimui . 14. Papildyti įstatymą nauju 111 straipsniu, kuris reglamentuotų valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų darbuotojų dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose.
Šiuos ypatumus tikslinga numatyta šiame įstatyme, o ne šiuo metu rengiamame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte, kadangi vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekto taikymo sritis yra platesnė ir apima ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigas, bet ir valstybės įmones ir kt. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti darbo užmokesčio už dalyvavimą tokiuose projektuose mokėjimo tvarką ir galimą maksimalią tokio užmokesčio ribą. Ši nuostata padės užtikrinti, kad bus sukurta nuosekli mokėjimo už dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose sistema. Nustatyta maksimali riba atitinka šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatytą maksimalų galimą valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas būtų taikomas skirtingose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose dirbantiems darbuotojams, šiai ribai apskaičiuoti naudojamas Statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti teisę vystomojo bendradarbiavimo projekte dalyvaujančiam darbuotojui per 3 mėnesius nuo projekto pabaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą pareigoms eiti turi būti skelbiamas konkursas. Ši nuostata palengvins darbuotojų dalyvavimą ilgesnės trukmės vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir leis darbdaviui susigrąžinti kvalifikuotą darbuotoją projektui pasibaigus. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nurodyti, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos valstybės tarnautojams.
111 straipsnio nuostatos būtų taikomos tik darbuotojams, kurie vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvauti pradės po šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu atveju nereikėtų keisti iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo sąlygų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 11.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė bus įpareigota priimti nutarimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (šis aprašas minimas projekte dėstomo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse). Iki įstatymo įsigaliojimo Užsienio reikalų ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. V-62
„Dėl Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos įgyvendinimo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ (šis aprašas minimas projekte dėstomo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 7 dalies 3 punkte). 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti bus naudojami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtinti biudžeto asignavimai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: vystomasis bendradarbiavimas, humanitarinė pagalba, valstybė donorė, valstybė partnerė, oficiali parama vystymuisi, dvišalė parama. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-09-28 Nr. XIIP-4744 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybe partnere“ būtų laikoma ne tik „besivystanti valstybė“ bet ir „kita valstybė“. Pažymėtina, kad
„besivystančios valstybės“ sąvoka yra apibrėžta galiojančiame įstatyme, tuo
tarpu „kitos valstybės“ sąvokos teikiamame projekte nesiūloma apibrėžti. Pažymėtina, kad „kitos valstybės“ sąvoka gali būti itin plačiai interpretuojama, todėl siūlytume ją apibrėžti. Kita vertus, nėra aišku, koks yra taip projektu naujai apibrėžiamos „valstybės partnerės“ sąvokos santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, kurių nesiūloma keisti teikiamu projektu: įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią „teikdama paramą besivystančioms valstybėms Lietuva vadovaujasi užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais“, 2 straipsnio 10 dalimi, kurioje valstybė donorė apibūdinama kaip „valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms“ ; 3 straipsnio 4 punktu, pagal kurį vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų – „stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis partnerėmis ir , jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis“ ; 4 straipsnio 2 punktu, kuriame valstybės partnerės atsakomybės principas apibrėžiamas taip: „kiekviena besivystanti valstybė pirmiausia pati yra atsakinga už savo vystymosi strategiją ir jos įgyvendinimą“. 2.
įstatymo 14 dalyje „vystomasis bendradarbiavimas“ apibrėžiamas kaip „valstybių donorių ir valstybių partnerių bendradarbiavimas, kai valstybės donorės remia ilgalaikį ir darnų valstybių parterių vystymąsi <...>“. Nėra aišku, kodėl taip apibrėžus „vystomąjį bendradarbiavimą“, nesiūloma keisti pačios „valstybės donorės“ sąvokos, kurioje valstybė donorė apibūdinama kaip „valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms“ . 3. Pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą Užsienio reikalų ministerija teiktų rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklą. Pažymėtina, kad teikiamu projektu „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų“ sąvoka yra ženkliai išplėsta ir apima, pavyzdžiui, įmones ir įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas, viešąsias įstaigas, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė ir panašiai. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kaip praktikoje būtų įgyvendinama aptariama keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatai. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalyje yra numatoma tam tikra Finansų ministerijos kompetencija vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimo srityje, atitinkama išimtis turėtų būti numatyta keičiamo įstatymo
bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. 5.
(toliau – CPVA) organizuoja Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos (toliau – Programa) lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „sprendimą dėl to, kuriems projektams skirti finansavimą, ir toliau priimtų užsienio reikalų ministro sudaryta komisija“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas nuspręs ir kokias kriterijais remiantis bus atrinkti Programos lėšomis finansuojami vystomojo bendradarbiavimo projektai. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekte reikėtų nustatyti konkretų subjektą ir įvardinti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų vykdoma Programos lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranka. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies
aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veikla.
Atsižvelgiant į tokią įstatymo paskirtį ir įvertinus tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojai taip pat turi teisę dalyvauti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, manytina, kad projekto 7 straipsniu pildomame įstatymo 111 straipsnyje turėtų būti aptartos visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojų, dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygos, t.y., turėtų būti nustatyta taisyklė, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 8. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
keičiamo įstatymo straipsnių ir papildyti keičiamą įstatymą nauju straipsniu, tikslinga visą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, keičiamo įstatymo 1, 2, 8 ir 9 straipsniai turėtų būti dėstomi nauja redakcija. 8.2. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 6 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“ sąvoką, projekto tekstas tikslintinas vartojant atitinkamai apibrėžtą sąvoką, t.y. vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“. 8.3. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, o vietoj skaičiaus „13“ – skaičius
„12“. 8.4. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj
skaičiaus „13“ įrašytinas skaičius“12“. 8.5. Projekto lyginamajame variante turi būti paryškintas visas 2 straipsnio 9 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies tekstas. 8.6.
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punkte prieš žodį „įstatymo“ žodis
„šio“. 8.7. Projekto 3 straipsniu keičiamo 7
straipsnio 7 dalyje brauktinas perteklinis skliaustuose nurodytas įstatymo pavadinimo trumpinimas, nes toliau tekste įstatymo pavadinimas ir turi būti vartojamas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 8.8. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlytina nurodyti konkrečią datą, iki kurios turi būti priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 68 50, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2016-11-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento patarėjas Vytautas Čiužas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
nustatyti, kad „valstybe partnere“ būtų laikoma ne tik „besivystanti valstybė“ bet ir „kita valstybė“. Pažymėtina, kad „besivystančios valstybės“ sąvoka yra apibrėžta galiojančiame įstatyme, tuo tarpu „kitos valstybės“ sąvokos teikiamame projekte nesiūloma apibrėžti. Pažymėtina, kad „kitos valstybės“ sąvoka gali būti itin plačiai interpretuojama, todėl siūlytume ją apibrėžti.
Kita vertus, nėra aišku, koks yra taip projektu naujai apibrėžiamos „valstybės partnerės“ sąvokos santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, kurių nesiūloma keisti teikiamu projektu: įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią „teikdama paramą besivystančioms valstybėms Lietuva vadovaujasi užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais“, 2 straipsnio 10 dalimi, kurioje valstybė donorė apibūdinama kaip „valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms“ ; 3 straipsnio 4 punktu, pagal kurį vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų – „stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis partnerėmis ir , jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis“ ;
valstybės partnerės atsakomybės principas apibrėžiamas taip: „kiekviena besivystanti valstybė pirmiausia pati yra atsakinga už savo vystymosi strategiją ir jos įgyvendinimą“. Pritarti
Teisės departamentas,
8
„vystomasis bendradarbiavimas“ apibrėžiamas kaip „valstybių donorių ir
valstybių partnerių bendradarbiavimas, kai valstybės donorės remia ilgalaikį ir darnų valstybių parterių vystymąsi <...>“. Nėra aišku, kodėl taip apibrėžus „vystomąjį bendradarbiavimą“, nesiūloma keisti pačios „valstybės donorės“ sąvokos, kurioje valstybė donorė apibūdinama kaip „valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms“
Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą Užsienio reikalų ministerija teiktų rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklą.
Pažymėtina, kad teikiamu projektu „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų“ sąvoka yra ženkliai išplėsta ir apima, pavyzdžiui, įmones ir įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas, viešąsias įstaigas, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė ir panašiai. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kaip praktikoje būtų įgyvendinama aptariama keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl rekomendacijų teikimo. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatai. Pritarti
Teisės departamentas,
į tai, kad teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalyje yra numatoma tam tikra Finansų ministerijos kompetencija vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimo srityje, atitinkama išimtis turėtų būti numatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko nustatančiame, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Pritarti Tikslinga projekto 3 straipsnio nuostatas patobulinti, aiškiai apibrėžiant Užsienio reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos kompetencijas vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimo srityje
Teisės departamentas,
punkte nustatoma, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) organizuoja Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos (toliau – Programa) lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „sprendimą dėl to, kuriems projektams skirti finansavimą, ir toliau priimtų užsienio reikalų ministro sudaryta komisija“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas nuspręs ir kokias kriterijais remiantis bus atrinkti Programos lėšomis finansuojami vystomojo bendradarbiavimo projektai. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekte reikėtų nustatyti konkretų subjektą ir įvardinti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų vykdoma Programos lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranka. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktui. Pritarti Tikslinga projekto 3 straipsnio nuostatas patobulinti, įstatymu (o ne įstatymo lydinčiaisiais teisės aktais, kaip siūlo Vyriausybė) nustatant konkretų subjektą ir įvardinti kriterijus , kuriais vadovaujantis būtų vykdoma Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranka. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje. Pritarti
Teisės departamentas,
1 7.
Projekto
paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veikla. Atsižvelgiant į tokią įstatymo paskirtį ir įvertinus tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojai taip pat turi teisę dalyvauti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, manytina, kad projekto 7 straipsniu pildomame įstatymo 111 straipsnyje turėtų būti aptartos visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojų, dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygos, t.y., turėtų būti nustatyta taisyklė, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pritarti
ir papildyti keičiamą įstatymą nauju straipsniu, tikslinga visą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, keičiamo įstatymo 1, 2, 8 ir 9 straipsniai turėtų būti dėstomi nauja redakcija. 8.2. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 6 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“ sąvoką, projekto tekstas tikslintinas vartojant atitinkamai apibrėžtą sąvoką, t.y. vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“. 8.3. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, o vietoj skaičiaus „13“ – skaičius „12“. 8.4. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj skaičiaus „13“ įrašytinas skaičius“12“. 8.5.
straipsnio 9 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies tekstas. 8.6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „siekdama“ įrašytina „šio įstatymo“, o keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punkte prieš žodį „įstatymo“ žodis „šio“. 8.7. Projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 7 dalyje brauktinas perteklinis skliaustuose nurodytas įstatymo pavadinimo trumpinimas, nes toliau tekste įstatymo pavadinimas ir turi būti vartojamas be žodžių „Lietuvos
kurios turi būti priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys B. Juodka, 2016-10-24 N Argumentai: Įstatyme tikslinga detalizuoti, kokias privataus sektoriaus vystymo priemones galima taikyti valstybėse partnerėse, nes privataus sektoriaus vystymas yra viena prioritetinių Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos krypčių. Šios krypties svarba ypač didėja naujųjų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo kontekste, nes čia reikalingos bendros visų veikėjų pastangos ir visų lėšų šaltinių apjungimas, kadangi vien oficialios paramos vystymuisi srautų nepakaks. Europos Sąjunga 2014 m. atnaujino bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi strategiją, ir šiuo metu Europos Komisija kuria konkrečias verslo įtraukimo priemones, naujausia iš kurių – ES Darnaus vystymosi fondas, skirtas migracijos krizės sprendimui ir kurio dalis lėšų bus skiriama paskolų ir garantijų teikimui.
Todėl tokių paramos priemonių detalizavimas įstatyme sudarytų prielaidas ateityje svarstyti atitinkamų paramos mechanizmų naudojimą ir skatintų Lietuvos verslo plėtrą ir įmonių bendradarbiavimą su įmonėmis šalyse partnerėse. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi gali būti teikiama per
projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privačiuose subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai.“
6Komiteto sprendimas:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4744 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Valentinas Bukauskas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Užsienio reikalų komitetas
2016-11-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Vydas Gedvilas, Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: u žsienio reikalų viceministras Neris Germanas, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorės pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento patarėjas Vytautas Čiužas, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė ir direktoriaus pavaduotoja Rasa Suraučienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybe partnere“ būtų laikoma ne tik „besivystanti valstybė“ bet ir „kita valstybė“. Pažymėtina, kad „besivystančios valstybės“ sąvoka yra apibrėžta galiojančiame įstatyme, tuo tarpu „kitos valstybės“ sąvokos teikiamame projekte nesiūloma apibrėžti. Pažymėtina, kad „kitos valstybės“ sąvoka gali būti itin plačiai interpretuojama, todėl siūlytume ją apibrėžti.
Kita vertus, nėra aišku, koks yra taip projektu naujai apibrėžiamos „valstybės partnerės“ sąvokos santykis su kitomis galiojančio įstatymo nuostatomis, kurių nesiūloma keisti teikiamu projektu: įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią „teikdama paramą besivystančioms valstybėms Lietuva vadovaujasi užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais“, 2 straipsnio 10 dalimi, kurioje valstybė donorė apibūdinama kaip „valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms“ ; 3 straipsnio 4 punktu, pagal kurį vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų – „stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis partnerėmis ir , jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis“ ; 4 straipsnio 2 punktu, kuriame valstybės partnerės atsakomybės principas apibrėžiamas taip: „kiekviena besivystanti valstybė pirmiausia pati yra atsakinga už savo vystymosi strategiją ir jos įgyvendinimą“. Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija Suvienodinti ir tuo pačiu patikslinti sąvokos „valstybė partnerė“ vartojimą šiuose nauja redakcija dėstomo Įstatymo nuostatose ir jas išdėstyti taip:
Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje :
„3. Teikdama paramą besivystančioms valstybėms Lietuva vadovaujasi užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais.“ Įstatymo 2 straipsnio
10 dalyje: „9
10Techninė parama – parama valstybei partnerei , įskaitant stipendijas, teikiama finansuojant mokymo, gerosios patirties perdavimo, gebėjimų stiprinimo projektus ir programas.“ Įstatymo 2 straipsnio
11 dalyje: „10
11Valstybė donorė – valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms partnerėms .“ Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje:
„11
12Valstybė partnerė – tarptautinių donorų paramą gaunanti besivystanti valstybė“.
Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte: „4) stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis partnerėmis ir, jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis ;“. Įstatymo 4 straipsnio 3punkte: „3) valstybės partnerės atsakomybės – kiekviena besivystanti valstybė pirmiausia pati yra atsakinga už savo vystymosi strategiją ir jos įgyvendinimą;“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281
Projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 14 dalyje „vystomasis bendradarbiavimas“ apibrėžiamas kaip „valstybių donorių ir valstybių partnerių bendradarbiavimas, kai valstybės donorės remia ilgalaikį ir darnų valstybių parterių vystymąsi <...>“. Nėra aišku, kodėl taip apibrėžus „vystomąjį bendradarbiavimą“, nesiūloma keisti pačios „valstybės donorės“ sąvokos, kurioje valstybė donorė apibūdinama kaip „valstybė, teikianti paramą besivystančioms valstybėms“ Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija Patikslinti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
11. Valstybė donorė
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281
straipsnio 1 dalies 2 punktą Užsienio reikalų ministerija teiktų rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklą. Pažymėtina, kad teikiamu projektu „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų“ sąvoka yra ženkliai išplėsta ir apima, pavyzdžiui, įmones ir įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas, viešąsias įstaigas, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė ir panašiai. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kaip praktikoje būtų įgyvendinama aptariama keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl rekomendacijų teikimo.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatai. Atsižvelgti Procedūriniai rekomendacijų teikimo aspektai bus nustatyti ir detalizuoti Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje. Praktikoje Užsienio reikalų ministerijos (URM) rekomendacijos būtų teikiamos dvejopai. Pirma, atsižvelgiant į padėtį kurioje nors iš valstybių partnerių, besikeičianti padėtis galėtų lemti didėjantį paramos poreikį (pvz., kaip 2014 m. buvo Ukrainoje), paramos mažinimą (pvz., jei šalyje įvykdomas karinis perversmas), paramos nukreipimą į konkrečias sritis (pvz., padėti įgyvendinti susitarimus su ES). Tokiu atveju URM išplatintų atitinkamą rekomendaciją visoms institucijoms, kurios gali priimti sprendimus dėl paramos teikimo (ministerijoms, ministrų valdymo sritims nepriskirtoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios yra asignavimų valdytojos, ir savivaldybėms). Antra, URM rekomendacijos galėtų būti teikiamos esant konkretiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų paklausimams dėl tam tikros paramos skyrimo tikslingumo. Planuojama, kad CPVA informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis, nuolat skelbtų savo interneto svetainėje, o pagal poreikį – informaciją platintų el. paštu. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281
straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalyje yra numatoma tam tikra Finansų ministerijos kompetencija vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimo srityje, atitinkama išimtis turėtų būti numatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko nustatančiame, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija Patikslinti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus ;“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281
CPVA) organizuoja Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos (toliau – Programa) lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „sprendimą dėl to, kuriems projektams skirti finansavimą, ir toliau priimtų užsienio reikalų ministro sudaryta komisija“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas nuspręs ir kokias kriterijais remiantis bus atrinkti Programos lėšomis finansuojami vystomojo bendradarbiavimo projektai. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekte reikėtų nustatyti konkretų subjektą ir įvardinti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų vykdoma Programos lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranka. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktui.
Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, o šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281
Nei iš paties projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje. Atsižvelgti Nors pastaba dėl įstatymo projekto nuostatos keitimo tikslingumo ir aiškinamajame rašte pateikto argumentavimo trūkumo yra teisinga, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (VI skyriaus I poskyris)" ir Finansų ministro
patvirtinimo“ nustato bendrą Vyriausybės įgyvendinamų programų vertinimo tvarką , kuri yra taikoma ir vystomojo bendradarbiavimo politiką įgyvendinančiai veiklai. Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata dėl politikos veiksmingumo iš esmės suponuoja alternatyvios ir dubliuojančios programos vertinimo sistemos kūrimą, o tai pareikalautų papildomų administracinių ir finansinių resursų ir įtvirtintų veiklos dubliavimą. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veikla. Atsižvelgiant į tokią įstatymo paskirtį ir įvertinus tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojai taip pat turi teisę dalyvauti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, manytina, kad projekto 7 straipsniu pildomame įstatymo 111 straipsnyje turėtų būti aptartos visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojų, dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygos, t.y., turėtų būti nustatyta taisyklė, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija Patikslinti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir įstaigų valstybės tarnautojų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas .“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281 Kadangi projektu yra siūloma keisti pusę keičiamo įstatymo straipsnių ir papildyti keičiamą įstatymą nauju straipsniu, tikslinga visą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, keičiamo įstatymo 1, 2, 8 ir 9 straipsniai turėtų būti dėstomi nauja redakcija. Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-281 Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 6 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“ sąvoką, projekto tekstas tikslintinas vartojant atitinkamai apibrėžtą sąvoką, t.y. vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, o vietoj skaičiaus „13“ – skaičius „12“. Pritarti
Projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj skaičiaus „13“ įrašytinas skaičius“12“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281 Projekto lyginamajame variante turi būti paryškintas visas 2 straipsnio 9 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies tekstas. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio
įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punkte prieš žodį „įstatymo“ žodis „šio“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-281 Projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 7 dalyje brauktinas perteklinis skliaustuose nurodytas įstatymo pavadinimo trumpinimas, nes toliau tekste įstatymo pavadinimas ir turi būti vartojamas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlytina nurodyti konkrečią datą, iki kurios turi būti priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai. Pritarti Įstatymas dėstomas nauja redakcija Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras iki
aktus . 3. Šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos taikomos darbuotojams, kurie vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvauti pradėjo po šio įstatymo įsigaliojimo.“
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys B. Juodka, 2016-10-241
Argumentai: Įstatyme tikslinga detalizuoti, kokias privataus sektoriaus vystymo priemones galima taikyti valstybėse partnerėse, nes privataus sektoriaus vystymas yra viena prioritetinių Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos krypčių. Šios krypties svarba ypač didėja naujųjų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo kontekste, nes čia reikalingos bendros visų veikėjų pastangos ir visų lėšų šaltinių apjungimas, kadangi vien oficialios paramos vystymuisi srautų nepakaks. Europos Sąjunga 2014 m. atnaujino bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi strategiją, ir šiuo metu Europos Komisija kuria konkrečias verslo įtraukimo priemones, naujausia iš kurių – ES Darnaus vystymosi fondas, skirtas migracijos krizės sprendimui ir kurio dalis lėšų bus skiriama paskolų ir garantijų teikimui. Todėl tokių paramos priemonių detalizavimas įstatyme sudarytų prielaidas ateityje svarstyti atitinkamų paramos mechanizmų naudojimą ir skatintų Lietuvos verslo plėtrą ir įmonių bendradarbiavimą su įmonėmis šalyse partnerėse. Pasiūlymas:
6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi gali būti teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privačiuose subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Patikslinti siūlomą formuluotę. Pasiūlymas:
6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi gali
būti teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privataus sektoriaus ūkio subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-11-02 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4744 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr.
XII-311 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4744(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Ažubalis, B. Juodka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė