Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos ir kitų darbuotojų , mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė sąlygos nustatytos šio įstatymo priede .“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo papildymas priedu Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą priedu: „ Mokslo ir studijų įstatymo priedas
institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos (toliau – institutai) administracijos (instituto vadovo, vadovo pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų (toliau – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro tarnybinis atlyginimas, priedai ir priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų. 2. Darbuotojo tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo tarnybinio atlyginimo koeficiento. 3. Kiekvienam darbuotojui tarnybinio atlyginimo, priedų ir priemokų dydžius, vadovaudamasis šiuo priedu, nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Priedai ir priemokos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui. 4.
atlyginimų koeficientai yra šie: 4.1. instituto vadovo – 7,18–12,81;
sekretoriaus – 5,39–10,31;
darbuotojo – 6,18–11,13;
darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 5,39–8,65;
darbuotojo – 3,59–4,54. 5. Institutų vadovų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai yra 10–20 procentų mažesni už jų tiesioginių vadovų koeficientus, nurodytus šio priedo 4.1 papunktyje. 6. Institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už veiklos efektyvumą. 7. Institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. 8. Šio priedo 6 punkte nurodyto tarnybinio atlyginimo priedo ir šio priedo 7 punkte nurodytos priemokos suma institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams neturi viršyti
dalis, išmokėta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų lėšas), neturi viršyti jiems nustatyto tarnybinio atlyginimo. 9. Instituto vadovui nustatytas mėnesinis darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas, priedas ir priemoka) negali viršyti instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos lėšos minėtų darbuotojų tarnybiniams atlyginimams, priedams, priemokoms ir vienkartinėms piniginėms išmokoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų jų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12.
Mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų minėtų darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12. 10. Institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo arba kito tyrėjo pareigas, už darbą šiose pareigose apmokama šio priedo 4.3–4.6 papunkčiuose ir 11–13 punktuose nustatyta tvarka. 11. Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus pagal atskirą susitarimą (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką), darbo apmokėjimas nustatomas vadovaujantis šio priedo 4.3–4.6 papunkčiais, juose nustatytus tarnybinių atlyginimų koeficientus didinant ne daugiau nei 3 kartus. Šiuo atveju atlyginimai mokami iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba iš lėšų, ūkio subjektų skirtų jų užsakymams vykdyti. 12.
kitiems tyrėjams prie tarnybinio atlyginimo gali būti mokami:
už einamas šias vadovaujamas pareigas:
tarybos vadovo ir jo pavaduotojo – iki 25 procentų tarnybinio atlyginimo;
padalinio (skyriaus, laboratorijos, kito struktūrinio padalinio, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (ar) eksperimentinė plėtra, taip pat šiam padaliniui instituto įstatuose prilyginto kito padalinio) vadovo ir jo pavaduotojo – iki 15 procentų tarnybinio atlyginimo;
priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą;
nesančio darbuotojo funkcijų (pareigų) arba rašytiniu darbuotojo sutikimu – papildomų darbų atlikimą. 13. Šio priedo 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytų tarnybinio atlyginimo priedų ir šio priedo 12.3 papunktyje nurodytos priemokos suma mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams neturi viršyti 300 procentų jiems nustatyto tarnybinio atlyginimo, tačiau priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų lėšas), neturi viršyti jiems nustatyto tarnybinio atlyginimo. 14. Šio priedo 6 punkte, 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodyti tarnybinio atlyginimo priedai ir šio priedo 7 punkte ir 12.3 papunktyje nurodytos priemokos skiriami nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, ir gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis neatlieka darbų, už kuriuos priedas arba priemoka skirti. 15. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų tarnybinių atlyginimų koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio priedo 4 ir 11 punktų nuostatomis, padauginus iš 11,25 Vyriausybės nustatyto bazinio valandinio atlygio dydžio. 16.
užsienio mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas personalinis atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio priedo 4.3–4.6 papunkčiuose nustatytus tarnybinių atlyginimų koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui . 17. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų institutų darbuotojams apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 18. Institutų darbuotojams , neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos vienkartinės piniginės išmokos šiais atvejais:
darbą kalendoriniais metais;
ypač svarbias užduotis;
Respublikos darbo kodekso nustatytų švenčių progomis; 18.4. darbuotojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; 18.5. darbuotojams išeinant į pensiją. 19. Kiekvienu atveju, nurodytu šio priedo 18 punkte, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo. Vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui , turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą. 20. Instituto darbuotojui , kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti išmokama materialinė pašalpa. Ši pašalpa negali viršyti 5 minimalių mėnesinių algų. Materialinė pašalpa dėl darbuotojo mirties gali būti išmokama jo šeimos nariams. “3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: ,,1.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis,48 straipsnio 5 dalį ,
, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“;
taip:
išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo8 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. 59 straipsnio
egzaminą taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Raimundas Paliukas Orinta Leiputė Arimantas Dumčius
Projekto Nr. XIIP-4740(2) Lyginamasis variantas
NR. XI-242 12 straipsnio
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 6 dalį. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 721 straipsniu Papildyti Įstatymą 721 straipsniu: ,,721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos
įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai), administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų (toliau kartu – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos. 2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai ( atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.
Pareiginės algos koeficientus pareigybėms, priedus, priemokas ir premijas darbuotojams, vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema, nustato instituto direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigybėms, priedai, priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui. 3. Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 4 . Darbuotojo pareiginė alga nustatoma pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš jo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Seimas. 5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1) instituto direktoriaus – 7,18–12,81;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 5,39–10,31;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 6,18–11,13;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo– 5,39–8,65;
5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 5,39–6,58;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 3,59–4,54. 6. Instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą. 7. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas priedas už veiklos efektyvumą ir (ar) priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. 8.
priemokos suma negali viršyti instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos lėšos šių darbuotojų pareiginei algai, priedams, priemokoms ir premijoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų jų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12. Mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius šių darbuotojų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12. 9. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo arba kito tyrėjo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis. 10. Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus, šalių susitarimu (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktais, juose nustatytus pareiginės algos koeficientus didinant ne daugiau kaip 3 kartus.
Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba iš lėšų, ūkio subjektų skirtų jų užsakymams vykdyti. 11. Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams gali būti mokami:
1) priedas už einamas šias vadovaujamas pareigas: instituto mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo – iki 25 procentų pareiginės algos dydžio; instituto struktūrinio padalinio (skyriaus, laboratorijos, kito struktūrinio padalinio, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (ar) eksperimentinė plėtra, taip pat šiam padaliniui instituto įstatuose prilyginto kito padalinio) vadovo ir jo pavaduotojo – iki 15 procentų pareiginės algos dydžio;
2) priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą;
3) priemoka už laikinai nesančio darbuotojo funkcijų (pareigų) arba rašytiniu darbuotojo sutikimu – papildomų darbų atlikimą. 12. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokos suma neturi viršyti 300 procentų jiems nustatytos pareiginės algos dydžio, tačiau priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio. 13.
skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą. 14. Darbuotojų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų pareiginės algos koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 10 dalių nuostatomis, padauginus iš 3,18 bazinio valandinio atlygio dydžio, apskaičiuoto Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį padalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras . 15. Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui . 16. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų institutų darbuotojams apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 17. Institutų darbuotojams, neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos šiais atvejais: už labai gerą darbą kalendoriniais metais; už atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis. Kiekvienu atveju premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. 18. Instituto darbuotojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti išmokama materialinė pašalpa. Ši pašalpa negali viršyti 5 minimalių mėnesinių algų dydžių.
Materialinė pašalpa dėl darbuotojo mirties gali būti išmokama jo šeimos nariams.“
straipsnio nuostatų taikymas ir įgyvendinimas
1Valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojams, kurių pareiginė alga,
įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginė alga tol, kol jie eina tas pačias pareigas. 2. 2017 metais apskaičiuojant valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų pareiginę algą, taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys - priimtas ir 2017 m. sausio 2 dieną įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N-15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad iš
48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Valstybinėms aukštosioms mokykloms pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnį yra suteikta autonomija, todėl aukštosios mokyklos savarankiškai sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymu. Pažymėtina, kad valstybinis mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla
Atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų ir jose dirbančių administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų veiklos specifiškumą, jiems turėtų būti taikoma kitokia darbo apmokėjimo tvarka nei numatoma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4723). Įstatymo projektu numatoma
2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1231 „Dėl Valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą. Šio įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N-15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir įstatyme nustatyti valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, padidinti mokslinių sekretorių, vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų pareigybių (kurias užimti gali tik mokslo laipsnius turintys asmenys) ir tyrėjų pareigybės (skirtos įdarbinti aukštos kvalifikacijos praktikus) atlyginimų apatines ribas.
Siekiant teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimo, šiuo projektu patikslintos kai kurios nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 įgyvendinimu ir taikymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai yra LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1231 „Dėl Valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, kuris taikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovams, jų pavaduotojams, moksliniams sekretoriams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, kuris taikomas mokslo ir studijų institucijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su mokslo ir studijų institucijos akademinės ir (arba) mokslinės veiklos uždavinių įgyvendinimu.
Pažymėtina, kad mokslinius tyrimus vykdančių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimai nebuvo didinami nuo 2008 metų. Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2012 metų programos patvirtinimo“, iš esmės nebuvo vykdoma dėl ekonominės krizės sąlygoto valstybės biudžeto sumažėjimo. Esama padėtis nedera su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 208 punkto įsipareigojimais atkurti mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos prestižą ir pagal galimybes kelti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį ir 209 punkto siekiu sudominti jaunimą mokslininko ar tyrėjo profesija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimas bus reglamentuojamas įstatymo lygmeniu.
Įstatymo projektu taip pat siekiama padidinti vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų pareigybių (kurias užimti gali tik mokslo laipsnius turintys asmenys) ir tyrėjų pareigybės (skirtos įdarbinti aukštos kvalifikacijos praktikus) atlyginimų apatines ribas ir tuo subalansuoti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir doktorantų atlyginimų ir stipendijų sistemą, tokiu būdu padaugės paskatų doktorantams sėkmingai baigti doktorantūrą, įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą, kas prisidės ir prie šalies konkurencingumo didinimo. Siekiant užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principą, patikslintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 nuostatos, susijusios su šio įstatymo įgyvendinimu ir taikymu, nustatant, kad reikalavimas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas, būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą, būtų taikomas nuo 2018 metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasėkmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės aptartos 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priemus įstatymo projektą, turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1231 „Dėl Valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siekiama padidinti mokslinių sekretorių, vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų pareigybių (kurias užimti gali tik mokslo laipsnius turintys asmenys) ir tyrėjų pareigybės (skirtos įdarbinti aukštos kvalifikacijos praktikus) atlyginimų apatines ribas, į statymui įgyvendinti reikės 3,1 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „valstybinių mokslinių tyrimų institutai“, „darbo apmokėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Raimundas Paliukas, Orinta Leiputė, Arimantas Dumčius, Kėstutis Daukšys, Virginija Baltraitienė,, Šarūnas Birutis, Vilija Filipovičienė, Valdas Skarbalius, Viktoras Fiodorovas, Vydas Gedvilas, Sergej Ursul, Larisa Dmitrijeva, Sergej Dmitrijev, Dangutė Mikutienė, Saulius Jakimavičius, Jonas Kondrotas, Raimundas Markauskas, Gediminas Jakavonis, Darius Ulickas, Ričardas Sargūnas, Petras Čimbaras, Stasys Brundza, Gintaras Tamošiūnas, Zita Žvikienė, Remigijus Žemaitaitis, Kęstas Komskis, Vytautas Kamblevičius, Valentinas Bukauskas, Saulius Bucevičius, Aurelija Stancikienė, Jonas Varkala, Dalia Kuodytė, Andrius Mazuronis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Antanas Matulevičius, Algimantas Dumbrava
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2534 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-09-28 Nr. XIIP-4740 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
į mokslo ir studijų institucijų ir jose dirbančių administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų veiklos specifiškumą, nustatyti jų kitokią darbo apmokėjimo tvarką nei numatoma susijusiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4723). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas aiškumo prasme, t. y. teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina vengti nuorodų į nuostatas, kuriose pateikiama daugiau nuorodų, vengti teisiškai neapibrėžtų formuluočių. 2. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto
valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Tuo tarpu įstatymo projekte siekiama sureguliuoti ne tik mokslo darbuotojų ir tyrėjų, bet ir instituto vadovo, vadovo pavaduotojo bei instituto mokslinio sekretoriaus darbo apmokėjimą, todėl neaiškus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte numatytos išimties ir įstatymo projekte siūlomo reguliavimo santykis. Siūlomas teisinis reguliavimas lemtų įstatyminių normų koliziją, nes abu įstatymai nustatytų skirtingas valstybinių mokslinių tyrimų institutų administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, papildymo septintuoju1 skirsiu ir 1 – 4 priedais įstatymo projekto (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4739) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 701 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pagal šiame įstatymo projekte siūlomo keičiamo įstatymo 704 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų pedagoginiams darbuotojams priemokos ir premijos būtų mokamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas, kai to paties darbuotojo darbo užmokesčio sudedamosios dalys reguliuojamos keliuose įstatymuose, vertintinas kaip nenuoseklus, galintis kelti praktinio taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, svarstytina, ar numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte. 3. Derinant teikiamo projekto nuostatas su keičiamu įstatymu, vietoj sąvokos „instituto vadovas“ siūlome vartoti sąvoką
„instituto direktorius“. Atitinkami tikslintina ir formuluotė „instituto vadovo
pavaduotojas“. 4. Įstatymo projektu darbo apmokėjimo reguliavimą siūloma nustatyti įstatymo priede, tačiau manytina, kad teisės akto nuostatos, susijusios su asmenų, kuriems jos taikytinos, teisėmis ir pareigomis, darbo apmokėjimo sąlygų nustatymu, atsižvelgiant į jų turinį ir teisinio reguliavimo svarbą, turėtų būti dėstomos pačiame įstatyme, o ne jo priede. 5.
derintinos su Darbo kodekso, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 139 straipsnio nuostatomis. 6. Įstatymo priedo 2 punkte siūloma nustatyti, kad darbuotojų tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo tarnybinio atlyginimo koeficiento. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti koks (kieno ir kaip nustatomas) pareiginės algos bazinis dydis turimas omenyje. 7. Įstatymo priedo 3 punkto nuostata, numatanti, kad kiekvienam darbuotojui tarnybinio atlyginimo dydį nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, tikslintina, nes darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui nustato tarnybinio atlyginimo koeficientą, o ne tarnybinio atlyginimo dydį, kuris apskaičiuojamas darbdavio nustatytąjį koeficientą dauginant iš tam tikro bazinio dydžio. Taip pat reikėtų atskleisti subjektą (-us), įgaliotą (-us) nustatyti konkrečius tarnybinių atlyginimų koeficientus, mokėti priedus, priemokas ir kitus mokėjimus. Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai „kiekvienam darbuotojui“. 8. Įstatymo priedo 3 punkto antrajame sakinyje prieš žodžius „priedai ir priemokos“ įrašytini žodžiai „tarnybinių atlyginimų koeficientai“. 9. Iš įstatymo priedo 5 punkte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad institutuose gali būti instituto vadovo pavaduotojo pareigybė, todėl ši pareigybė ir jos tarnybinio atlyginimo koeficientas turėtų būti nustatyti 4 punkte. Taip pat tikslintina įstatymo priedo 5 punkto formuluotė, nes neaišku, ar turima omenyje, kad instituto vadovų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribos yra 10-20 procentų mažesnės nei priedo 4.1 punkte numatytos vadovų koeficientų ribos, ar vis dėlto turima omenyje, kad instituto vadovo pavaduotojui nustatomas tarnybinio atlyginimo koeficientas yra 10-20 procentų mažesnis už konkretų jau nustatytą jo tiesioginiam vadovui. 10.
numatyti, kad institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už veiklos efektyvumą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkrečiau apibrėžti, kas ir kaip, vadovaujantis kokiais kriterijais ar rodikliais, įvertina veiklos efektyvumą. Iš formuluotės taip pat neaišku, ar bus vertinamas įstaigos, ar konkretaus darbuotojo veiklos efektyvumas. 11. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytinas įstatymo priedo 8 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį institutų administracijai gali būti mokami net tris kartus už tarnybinį atlyginimą viršijantys priedai, pagrįstumas ir atitikimas valstybės biudžeto lėšų racionalaus naudojimo principui. Atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu mokami nurodyti priedai ir priemokos, svarstytina, ar siūlomi nustatyti tarnybinių atlyginimų ir priedų bei priemokų dydžiai yra proporcingi, ar dera su teisingo apmokėjimo už darbą principu. Neaišku, kaip vertinamas įprastas darbo krūvis, jeigu neįprastas darbo krūvis, sprendžiant iš priemokos dydžio, gali kelis kartus viršyti darbą pagal nustatytas pareigas ir ar tokios darbo krūvio apimtys realiai įmanomos. Be to, šiame punkte, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina formuluotė „pajamų įmokų lėšos“ arba atskleistinas jos turinys, o vietoj žodžio „nustatyto“ įrašytinas žodis „apskaičiuoto“ (analogiška pastaba taikytina ir priedo 13 punktui). 12. Įstatymo priedo 9 punkte vietoj žodžio
„nustatytas“ įrašytinas žodis „mokamas“. 13. Įstatymo priedo 10 punkto nuostata
suponuoja, kad instituto vadovybė, turėdama įgaliojimus nustatyti įstaigos vidaus struktūrą, priimti į darbą mokslinio personalo darbuotojus, turės galimybę ir patys save skirti į mokslinių darbuotojų pareigas, įskaitant ir vadovaujančias pareigas struktūriniuose instituto padaliniuose.
Tokia praktika, atsižvelgiant į galimo piktnaudžiavimo bei neskaidraus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo galimybę, yra ydinga. 14. Įstatymo priedo 11 punkte tikslintina vartojama formuluotė „pagal atskirą susitarimą“, nes neaišku, kokio pobūdžio susitarimas turimas omeny – civilinio pobūdžio sutartis ar darbo sutartis. 15. Neaiškus įstatymo priedo 12.2 punkto nuostatos santykis su priedo 18.2 nuostata, nes šiuose punktuose nustatytas priedas ir išmokos iš esmės yra tapatūs. Neaišku, ar gaudamas 12.2 punkte numatytą priedą asmuo galėtų gauti ir 18.2 punkte numatytą išmoką. 16. Įstatymo priedo 14 punkte numatyta, kad
„šio priedo 6 punkte, 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodyti tarnybinio atlyginimo
priedai ir šio priedo 7 punkte ir 12.3 papunktyje nurodytos priemokos skiriami nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, ir gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis neatlieka darbų, už kuriuos priedas arba priemoka skirti
“ (išskirta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas gali būti
vertinamas subjektyviai ir gali kilti taikymo problemų bei ginčytinų situacijų. Siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima įvertinti darbo rezultatų pablogėjimą. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti numatytas sumokėtos priemokos grąžinimas, jei darbai, už kuriuos ji skirta, yra neatliekami.
Taip pat loginiu požiūriu nėra aiškus priedo 6 punkte numatyto priedo už veiklos efektyvumą skyrimas avansu iki kalendorinių metų pabaigos, t.y. mūsų nuomone, priedas už veiklos efektyvumą gali būti skiriamas už jau atliktą veiklą, o ne preziumuojamai būsimą efektyvią veiklą, kurios efektyvumas metų eigoje gali būti peržiūrimas ir priedas atitinkamai mažinamas. 17. Įstatymo priedo 16 punkte kaip perteklinis brauktinas žodis „personalinis“. 18. Įstatymo priedo 19 punkte numatyta, kad
„vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, turinčiam galiojančią
drausminę nuobaudą“. Pastebėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse drausminės nuobaudos nebenumatomos, todėl siūlytina piniginės išmokos mokėjimo nebesieti su nuobaudų galiojimu. 19. Teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnyje
įsigaliojimo, t.y. siūloma nustatyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis neįsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Tačiau įstatymo projekte nėra aptarta šios dalies įsigaliojimo data, o numatoma tik šios dalies taikymo specifika. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09- Nr. Į 2016-09-28 Nr. S-2016-6315 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4740 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4740, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2017-05-26 Nr. XIIP-4740(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 721 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „įgyvendinanti institucija“ įrašytini žodžiai „įgyvendinančios institucijos vadovas“. 2. Keičiamo įstatymo 721 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti, nes pareiginės algos bazinis dydis nustatomas įstatymu (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo atitinkamais metais, įstatymu). Analogiška pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 14 dalies. 3. Keičiamo įstatymo 721 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi 10-20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą. Ši nuostata svarstytina. Sistemiškai vertinant valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, taip pat šiame įstatymo projekte reguliuojamų valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos, darbo apmokėjimo, ypač pareiginės algos dydžio nustatymo taisykles, tik instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai būtų nustatyti ne tam tikru koeficientu apibrėžtu dydžiu, bet procentiniu dydžiu nuo kitai pareigybei nustatyto koeficiento. Siūlytina instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientą nustatyti keičiamo įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje ir apibrėžti konkrečiais koeficientų dydžiais. 4.
straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti, kad institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už veiklos efektyvumą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkrečiau apibrėžti, kas ir kaip, vadovaujantis kokiais kriterijais ar rodikliais, įvertina veiklos efektyvumą. Iš formuluotės taip pat neaišku, ar bus vertinamas įstaigos ar konkretaus darbuotojo veiklos efektyvumas. 5. Keičiamo įstatymo 721 straipsnio 12 dalyje siekiant teisinio aiškumo, tikslintina formuluotė „pajamų įmokų lėšos“ arba atskleistinas jos turinys, o vietoj žodžio „nustatytos“ įrašytinas žodis „apskaičiuotos“. 6. Įstatymo projekto 3 straipsnyje 2 dalyje siūloma nustatyti, kad 2017 m. apskaičiuojant valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų pareiginę algą, taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis. Tokia formuluotė suponuoja, kad turėtų būti perskaičiuojamas atlyginimas už visus 2017 metus, taip pat ir iki įstatymo įsigaliojimo, kas reikštų įstatymo nuostatų galiojimą atgal. Siūlytume tikslinti formuluotę šiuo aspektu. Kartu tikslintinas įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas ir jis dėstytinas taip: „
“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
Nr. XIIP-4740 2017-03-22
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, A. Dumbrava, R. J. Dagys, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė – Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, S. Žurauskas – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas. D. Puplinskaitė – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)
projektu siūloma, atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų ir jose dirbančių administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų veiklos specifiškumą, nustatyti jų kitokią darbo apmokėjimo tvarką nei numatoma susijusiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4723).
XIIP-4723). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas aiškumo prasme, t. y. teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina vengti nuorodų į nuostatas, kuriose pateikiama daugiau nuorodų, vengti teisiškai neapibrėžtų formuluočių. Atsižvelgti. 1.2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)
darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Tuo tarpu įstatymo projekte siekiama sureguliuoti ne tik mokslo darbuotojų ir tyrėjų, bet ir instituto vadovo, vadovo pavaduotojo bei instituto mokslinio sekretoriaus darbo apmokėjimą, todėl neaiškus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte numatytos išimties ir įstatymo projekte siūlomo reguliavimo santykis. Siūlomas teisinis reguliavimas lemtų įstatyminių normų koliziją, nes abu įstatymai nustatytų skirtingas valstybinių mokslinių tyrimų institutų administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamo Lietuvos
galios, papildymo septintuoju1 skirsiu ir 1 – 4 priedais įstatymo projekto (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr.
straipsniu keičiamo įstatymo 701 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pagal šiame įstatymo projekte siūlomo keičiamo įstatymo 704 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų pedagoginiams darbuotojams priemokos ir premijos būtų mokamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas, kai to paties darbuotojo darbo užmokesčio sudedamosios dalys reguliuojamos keliuose įstatymuose, vertintinas kaip nenuoseklus, galintis kelti praktinio taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, svarstytina, ar numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte. Atsižvelgti. Švietimo įstatymo
1 skirsniu ir 1 – 4 priedais įstatymo projekto Nr. XIIP-4739 dalis nuostatų (dėl darbo apmokėjimo ) inkorporuotos į Valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Nr. XIII-198, kuris Seime priimtas š. m. sausio 17 d. 1.3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)
teikiamo projekto nuostatas su keičiamu įstatymu, vietoj sąvokos „instituto vadovas“ siūlome vartoti sąvoką „instituto direktorius“. Atitinkami tikslintina ir formuluotė „instituto vadovo pavaduotojas“. Pritarti. 1.4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)1 4.
Įstatymo projektu darbo apmokėjimo reguliavimą siūloma nustatyti įstatymo priede, tačiau manytina, kad teisės akto nuostatos, susijusios su asmenų, kuriems jos taikytinos, teisėmis ir pareigomis, darbo apmokėjimo sąlygų nustatymu, atsižvelgiant į jų turinį ir teisinio reguliavimo svarbą, turėtų būti dėstomos pačiame įstatyme, o ne jo priede. Pritarti. 1.5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)1
priedo 1 punkto nuostatos derintinos su Darbo kodekso, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 139 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgti. Seimas atidėjo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo datą. Todėl DK įsigalios š. m. liepos 1 d. 1.6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)2
priedo 2 punkte siūloma nustatyti, kad darbuotojų tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo tarnybinio atlyginimo koeficiento. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti koks (kieno ir kaip nustatomas) pareiginės algos bazinis dydis turimas omenyje. Pritarti. 1.7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)3
priedo 3 punkto nuostata, numatanti, kad kiekvienam darbuotojui tarnybinio atlyginimo dydį nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, tikslintina, nes darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui nustato tarnybinio atlyginimo koeficientą, o ne tarnybinio atlyginimo dydį, kuris apskaičiuojamas darbdavio nustatytąjį koeficientą dauginant iš tam tikro bazinio dydžio. Taip pat reikėtų atskleisti subjektą (-us), įgaliotą (-us) nustatyti konkrečius tarnybinių atlyginimų koeficientus, mokėti priedus, priemokas ir kitus mokėjimus. Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai
„kiekvienam darbuotojui“. Pritarti. 1.8. LR Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)3 8.
Įstatymo priedo 3 punkto antrajame sakinyje prieš žodžius „priedai ir priemokos“ įrašytini žodžiai „tarnybinių atlyginimų koeficientai“. Pritarti. 1.9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)5
įstatymo priedo 5 punkte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad institutuose gali būti instituto vadovo pavaduotojo pareigybė, todėl ši pareigybė ir jos tarnybinio atlyginimo koeficientas turėtų būti nustatyti 4 punkte. Taip pat tikslintina įstatymo priedo 5 punkto formuluotė, nes neaišku, ar turima omenyje, kad instituto vadovų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribos yra 10-20 procentų mažesnės nei priedo 4.1 punkte numatytos vadovų koeficientų ribos, ar vis dėlto turima omenyje, kad instituto vadovo pavaduotojui nustatomas tarnybinio atlyginimo koeficientas yra 10-20 procentų mažesnis už konkretų jau nustatytą jo tiesioginiam vadovui. Pritarti. 1.10. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)6
priedo 6 punkte siūloma numatyti, kad institutų vadovams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už veiklos efektyvumą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkrečiau apibrėžti, kas ir kaip, vadovaujantis kokiais kriterijais ar rodikliais, įvertina veiklos efektyvumą. Iš formuluotės taip pat neaišku, ar bus vertinamas įstaigos, ar konkretaus darbuotojo veiklos efektyvumas. Atsižvelgti. 1.11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)8
vertinant Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytinas įstatymo priedo 8 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį institutų administracijai gali būti mokami net tris kartus už tarnybinį atlyginimą viršijantys priedai, pagrįstumas ir atitikimas valstybės biudžeto lėšų racionalaus naudojimo principui.
Atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu mokami nurodyti priedai ir priemokos, svarstytina, ar siūlomi nustatyti tarnybinių atlyginimų ir priedų bei priemokų dydžiai yra proporcingi, ar dera su teisingo apmokėjimo už darbą principu. Neaišku, kaip vertinamas įprastas darbo krūvis, jeigu neįprastas darbo krūvis, sprendžiant iš priemokos dydžio, gali kelis kartus viršyti darbą pagal nustatytas pareigas ir ar tokios darbo krūvio apimtys realiai įmanomos. Be to, šiame punkte, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina formuluotė „pajamų įmokų lėšos“ arba atskleistinas jos turinys, o vietoj žodžio „nustatyto“ įrašytinas žodis „apskaičiuoto“ (analogiška pastaba taikytina ir priedo 13 punktui). Atsižvelgti. 1.12. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)9
priedo 9 punkte vietoj žodžio „nustatytas“ įrašytinas žodis „mokamas“. Pritarti. 1.13. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)10
priedo 10 punkto nuostata suponuoja, kad instituto vadovybė, turėdama įgaliojimus nustatyti įstaigos vidaus struktūrą, priimti į darbą mokslinio personalo darbuotojus, turės galimybę ir patys save skirti į mokslinių darbuotojų pareigas, įskaitant ir vadovaujančias pareigas struktūriniuose instituto padaliniuose. Tokia praktika, atsižvelgiant į galimo piktnaudžiavimo bei neskaidraus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo galimybę, yra ydinga. Spręsti pagrindiniam komitetui. 1.14. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)11 14.
Įstatymo priedo 11 punkte tikslintina vartojama formuluotė „pagal atskirą susitarimą“, nes neaišku, kokio pobūdžio susitarimas turimas omeny – civilinio pobūdžio sutartis ar darbo sutartis. Pritarti. 1.15. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)
įstatymo priedo 12.2 punkto nuostatos santykis su priedo 18.2 nuostata, nes šiuose punktuose nustatytas priedas ir išmokos iš esmės yra tapatūs. Neaišku, ar gaudamas 12.2 punkte numatytą priedą asmuo galėtų gauti ir 18.2 punkte numatytą išmoką. Pritarti. 1.16. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)14
priedo 14 punkte numatyta, kad „šio priedo 6 punkte, 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodyti tarnybinio atlyginimo priedai ir šio priedo 7 punkte ir
ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, ir gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis neatlieka darbų, už kuriuos priedas arba priemoka skirti “ (išskirta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas gali būti vertinamas subjektyviai ir gali kilti taikymo problemų bei ginčytinų situacijų. Siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima įvertinti darbo rezultatų pablogėjimą. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti numatytas sumokėtos priemokos grąžinimas, jei darbai, už kuriuos ji skirta, yra neatliekami. Taip pat loginiu požiūriu nėra aiškus priedo 6 punkte numatyto priedo už veiklos efektyvumą skyrimas avansu iki kalendorinių metų pabaigos, t.y. mūsų nuomone, priedas už veiklos efektyvumą gali būti skiriamas už jau atliktą veiklą, o ne preziumuojamai būsimą efektyvią veiklą, kurios efektyvumas metų eigoje gali būti peržiūrimas ir priedas atitinkamai mažinamas. Pritarti. 1.17. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)16 17.
Įstatymo priedo 16 punkte kaip perteklinis brauktinas žodis „personalinis“. Pritarti. 1.18. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)19
priedo 19 punkte numatyta, kad „vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą“. Pastebėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse drausminės nuobaudos nebenumatomos, todėl siūlytina piniginės išmokos mokėjimo nebesieti su nuobaudų galiojimu. Atsižvelgti. Seimas atidėjo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo datą. Todėl DK įsigalios š. m. liepos 1 d. 1.19. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-28)31
įstatymo projekto 3 straipsnyje 1 dalyje siūloma nustatyti išimtį dėl keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo, t.y. siūloma nustatyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis neįsigaliotų
įsigaliojimo data, o numatoma tik šios dalies taikymo specifika. Atsižvelgti. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, (2016-10-12) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4740, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (2017-03-08, LRV nutarimo Nr.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1710 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4740 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) 6 straipsnio nuostatas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo priedo (toliau – Priedas) 2 punktą papildyti nuostata, kad pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Kadangi Priedo 15 punkto nuostatos, kad bazinio valandinio atlygio dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iškreiptų Apmokėjimo įstatyme siūlomą bazinio dydžio nustatymo mechanizmą, reikėtų su Priedo 2 punktu suderinti Priedo 15 punktą ir patikslinti jo nuostatą dėl subjekto, nustatančio bazinį valandinį atlygį. 2 . Priedo 3 punkte tikslinga nustatyti, kad konkretus pareiginės algos koeficientas nustatomas konkrečiai pareigybei, o priedai ir priemokos – konkrečiam darbuotojui. 3 . Kadangi į mokslininkų stažuotojų pareigybes skiriami asmenys, ne daugiau kaip prieš 5 metus įgiję mokslo daktaro laipsnį, o tokie asmenys paprastai eina mokslo darbuotojo pareigas, siūloma Priedo 4 punkte mokslininkams stažuotojams nustatyti pareiginės algos koeficientus, tapačius mokslo darbuotojo, tyrėjo pareiginės algos koeficientams. 4 .
4. Priedo 14 punkte nustatyta, kad pareiginės algos priedai ir priemokos skiriami nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos , todėl reikėtų atsisakyti šio punkto nuostatų, kad priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami valstybinių mokslinių tyrimų institutų (toliau – institutai) darbuotojams, jeigu pablogėja jų darbo rezultatai arba neatliekami darbai, už kuriuos priedai arba priemokos jiems skirti. 5 . Siekiant suvienodinti darbo apmokėjimo sąlygas darbuotojams, tikslintinas Priedo 15 punktas, suteikiant galimybę ne tik mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, bet ir institutų direktoriams, jų pavaduotojams, moksliniams sekretoriams gauti valandinį atlygį už pedagoginį darbą (jeigu susitariama dėl valandinio darbo). 6 . Siekiant sistemingai reglamentuoti visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, Priedą reikėtų papildyti nuostatomis dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse ir atskirai nustatyti, kad institutų direktorių darbo apmokėjimą nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat kriterijus (pavyzdžiui, atliekamų užduočių, tyrimų ar mokslo darbų sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis būtų nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos. 7 . Atsižvelgiant į Priedo 18.3–18.5 papunkčiuose ir 20 punkte nustatytus vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir materialinių pašalpų mokėjimo atvejus (socialines garantijas), siūloma Įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas)
garantijas.
Atitinkamai tikslintinas ir Priedo pavadinimas. 8 . Siūloma Įstatymo projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, užtikrinančiomis teisėtų lūkesčių apsaugą ir tai, kad nė vienam darbuotojui, atliekančiam tas pačias funkcijas, einančiam tas pačias pareigas, dėl Įstatymo projekto nuostatų taikymo nebus mokamas mažesnis darbo užmokestis. Kadangi Apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant pareiginę algą 2018 ir vėlesniais metais (Apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis), Įstatymo projektą reikėtų papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kad 2017 metais apskaičiuojant pareiginę algą naudojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis. 9 . Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) nustatytiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams, Įstatymo projektą siūloma tobulinti pagal šias pastabas: 9.1 . Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis nebeaktuali. 9.2 .
9.2 . Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir įstatymų tarpusavio dermę, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį (Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis) – nurodyti institutų administracijos darbuotojų pareigybes, kurioms taikomos Priede nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Atitinkamai tikslintinas ir Priedo pavadinimas. 9.3 . Įstatymo 33 straipsnyje numatyta instituto direktoriaus pareigybė, todėl reikėtų patikslinti Priede vartojamas instituto vadovo ir instituto vadovo pavaduotojo sąvokas. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir dermę su darbo užmokestį reglamentuojančiais teisės aktais, vietoj žodžių „tarnybinis atlyginimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „pareiginė alga (mėnesinė)“, o vietoj žodžių „vienkartinės piniginės išmokos“ – žodis „premijos“. Priedo
susitarimu“, sąvoka „atlyginimas“ – į sąvoką „darbo užmokestis“. Priedo 16 punkte žodis „personalinis“ keistinas į žodį „individualus“. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma suderinti Priedo 9 punkto pirmojo sakinio formuluotę su Priedo 1 punkto nuostata dėl darbo užmokesčio sudėtinių dalių; Priedo
punkte, taip pat sujungti Priedo 8 ir 13 punktų nuostatas ir atitinkamai patikslinti Priedo punktų numeraciją. 9.4 . Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma patikslinti Priedo 5 punkto formuluotę ir nustatyti, kad instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą. 9.5 . Įsigaliosiančiame 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekse drausminės nuobaudos nebenumatomos, todėl siūloma atsisakyti Priedo 19 punkto nuostatos dėl vienkartinės piniginės išmokos neskyrimo darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą. 9.6 .
9.6 . Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Priede pateikiamas norminio pobūdžio reguliavimas turėtų būti perkeltas į Įstatymo straipsnius. 9.7 . Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui, Įstatymo projektu keistinas ne Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2534, o šiuo metu galiojantis Įstatymas. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4740 ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Rimantas Jonas Dagys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTūROS komitetas
DĖL
Nr. XIIP-4740
Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Raminta Popovienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Rūta Norkienė, Aistė Laurinavičiūtė, Lina Skeberdytė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Girinienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. 2.Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 -09-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.Įstatymo projektu siūloma, atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų ir jose dirbančių administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų veiklos specifiškumą, nustatyti jų kitokią darbo apmokėjimo tvarką nei numatoma susijusiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4723). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas aiškumo prasme, t. y. teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina vengti nuorodų į nuostatas, kuriose pateikiama daugiau nuorodų, vengti teisiškai neapibrėžtų formuluočių. Pritarti 2.
2016-09-28 2.Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Tuo tarpu įstatymo projekte siekiama sureguliuoti ne tik mokslo darbuotojų ir tyrėjų, bet ir instituto vadovo, vadovo pavaduotojo bei instituto mokslinio sekretoriaus darbo apmokėjimą, todėl neaiškus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte numatytos išimties ir įstatymo projekte siūlomo reguliavimo santykis. Siūlomas teisinis reguliavimas lemtų įstatyminių normų koliziją, nes abu įstatymai nustatytų skirtingas valstybinių mokslinių tyrimų institutų administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, papildymo septintuoju1 skirsiu ir 1 – 4 priedais įstatymo projekto (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4739) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 701 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pagal šiame įstatymo projekte siūlomo keičiamo įstatymo 704 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų pedagoginiams darbuotojams priemokos ir premijos būtų mokamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas, kai to paties darbuotojo darbo užmokesčio sudedamosios dalys reguliuojamos keliuose įstatymuose, vertintinas kaip nenuoseklus, galintis kelti praktinio taikymo problemų.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, svarstytina, ar numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte. Nepritarti Argumentai:
Seimas 2017 m. sausio 17 dieną priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Įstatymas netaikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų (toliau – institutai) administracijai (vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui), mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams . Atsižvelgiant į institutų ir juose dirbančių administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų veiklos specifiškumą, jiems turėtų būti taikoma kitokia darbo apmokėjimo tvarka nei numatyta Įstatyme (skirtingai nei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų, institutų administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis labai priklauso nuo mokslinės veiklos rezultatų). 3. TD
1
su keičiamu įstatymu, vietoj sąvokos „instituto vadovas“ siūlome vartoti sąvoką „instituto direktorius“. Atitinkami tikslintina ir formuluotė
„instituto vadovo pavaduotojas“. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti 721 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai) administracijos (instituto direktoriaus vadovo , vadovo direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų (toliau kartu
pareiginė alga (mėnesinė alga) tarnybinis atlyginimas , priedai ir priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos .“
2016-09-282 4.Įstatymo projektu darbo apmokėjimo reguliavimą siūloma nustatyti įstatymo priede, tačiau manytina, kad teisės akto nuostatos, susijusios su asmenų, kuriems jos taikytinos, teisėmis ir pareigomis, darbo apmokėjimo sąlygų nustatymu, atsižvelgiant į jų turinį ir teisinio reguliavimo svarbą, turėtų būti dėstomos pačiame įstatyme, o ne jo priede. Pritarti Pasiūlymas:
Norminio pobūdžio reguliavimą perkelti iš priedo į įstatymo straipsnius. Siūloma
ir studijų įstatymą papildyti721 straipsniu: ,,721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos“
1
įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 139 straipsnio nuostatomis. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 721 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai) administracijos (instituto direktoriaus vadovo , vadovo direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų (toliau kartu
4
priedo 2 punkte siūloma nustatyti, kad darbuotojų tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo tarnybinio atlyginimo koeficiento. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti koks (kieno ir kaip nustatomas) pareiginės algos bazinis dydis turimas omenyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 721 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
2. Darbuotojo pareiginė alga tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas nustatoma pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš jo pareigybei nustatyto atitinkamo tarnybinio atlyginimo pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Seimas.“
2
priedo 3 punkto nuostata, numatanti, kad kiekvienam darbuotojui tarnybinio atlyginimo dydį nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, tikslintina, nes darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui nustato tarnybinio atlyginimo koeficientą, o ne tarnybinio atlyginimo dydį, kuris apskaičiuojamas darbdavio nustatytąjį koeficientą dauginant iš tam tikro bazinio dydžio. Taip pat reikėtų atskleisti subjektą (-us), įgaliotą (-us) nustatyti konkrečius tarnybinių atlyginimų koeficientus, mokėti priedus, priemokas ir kitus mokėjimus. Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai „kiekvienam darbuotojui“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 721 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
3Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai ( atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Kiekvienam darbuotojui tarnybinio atlyginimo Pareiginės algos koeficientus pareigyb ėms , pried us ų , ir priemok as ų ir premijas darbuotojams dydžius , vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema priedu , nustato instituto direktorius darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigyb ėms, P p riedai , ir priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.
“
2
8Įstatymo priedo 3 punkto antrajame sakinyje prieš žodžius „priedai ir priemokos“ įrašytini žodžiai „tarnybinių atlyginimų koeficientai“. Pritarti Argumentai:
suderinta su kitomis72 1 straipsnio dalimis. Pasiūlymas:72 1 straipsnio 2 dalies paskutin į sakinį išdėstyti taip:
„ Pareiginės algos koeficientai pareigyb ėms , P p riedai , ir priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.“
6 9.
6
institutuose gali būti instituto vadovo pavaduotojo pareigybė, todėl ši pareigybė ir jos tarnybinio atlyginimo koeficientas turėtų būti nustatyti 4 punkte. Taip pat tikslintina įstatymo priedo 5 punkto formuluotė, nes neaišku, ar turima omenyje, kad instituto vadovų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribos yra 10-20 procentų mažesnės nei priedo 4.1 punkte numatytos vadovų koeficientų ribos, ar vis dėlto turima omenyje, kad instituto vadovo pavaduotojui nustatomas tarnybinio atlyginimo koeficientas yra 10-20 procentų mažesnis už konkretų jau nustatytą jo tiesioginiam vadovui. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 721 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „65 . Institut o ų vadovų direktoriaus pavaduotojų tarnybinių atlyginimų pareiginės algos koeficientai nustatomi yra 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos tiesioginių vadovų tarnybinių atlyginimų koeficient ą us, nurodytus šio priedo 4.1 papunktyje .“
3
pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už veiklos efektyvumą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkrečiau apibrėžti, kas ir kaip, vadovaujantis kokiais kriterijais ar rodikliais, įvertina veiklos efektyvumą. Iš formuluotės taip pat neaišku, ar bus vertinamas įstaigos, ar konkretaus darbuotojo veiklos efektyvumas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Instituto direktoriui priedą nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs įstaigos veiklos efektyvumą. Instituto direktoriaus pavaduotojams ir moksliniam sekretoriui priedus nustato instituto direktorius. Pasiūlymas: Pakeisti 721 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 3.
Institutų direktoriams darbo apmokėjimo dydžio (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
aktuose įtvirtintus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindus ir sąlygas, svarstytinas įstatymo priedo 8 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį institutų administracijai gali būti mokami net tris kartus už tarnybinį atlyginimą viršijantys priedai, pagrįstumas ir atitikimas valstybės biudžeto lėšų racionalaus naudojimo principui. Atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu mokami nurodyti priedai ir priemokos, svarstytina, ar siūlomi nustatyti tarnybinių atlyginimų ir priedų bei priemokų dydžiai yra proporcingi, ar dera su teisingo apmokėjimo už darbą principu. Neaišku, kaip vertinamas įprastas darbo krūvis, jeigu neįprastas darbo krūvis, sprendžiant iš priemokos dydžio, gali kelis kartus viršyti darbą pagal nustatytas pareigas ir ar tokios darbo krūvio apimtys realiai įmanomos. Be to, šiame punkte, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina formuluotė „pajamų įmokų lėšos“ arba atskleistinas jos turinys, o vietoj žodžio „nustatyto“ įrašytinas žodis „apskaičiuoto“ (analogiška pastaba taikytina ir priedo 13 punktui). Nepritarti Argumentai:
Priedų bei priemokų dydžiai yra proporcingi, nes kai kurių institutų pajamos (konkursinio MTEP finansavimo lėšos iš Lietuvos mokslo tarybos, lėšos, gautos iš tarptautinių mokslo programų, lėšos, gautos iš ūkio subjektų už jų MTEP užsakymų vykdymą) viršija institutams kaip asignavimų valdytojams skiriamą finansavimą. Be to, institutų direktorių darbo užmokestį (su priedais ir priemokomis) riboja priedo 7 p. nuostata (siūlomo721 straipsnio 8 dalis)
8
„mokamas“.
Nepritarti Argumentai: Siekiant aiškumo naudojamas žodis „nustatytas“, ir tuo šio punkto nuostatos vykdymas priskiriamas priedą ir priemoką nustatančiam subjektui (ministrui). Priešingu atveju (naudojant žodį „mokamas“) taptų įmanoma šio punkto interpretacija, kad už jo nuostatos vykdymą atsako priedą ir priemoką mokantis
priedo 10 punkto nuostata suponuoja, kad instituto vadovybė, turėdama įgaliojimus nustatyti įstaigos vidaus struktūrą, priimti į darbą mokslinio personalo darbuotojus, turės galimybę ir patys save skirti į mokslinių darbuotojų pareigas, įskaitant ir vadovaujančias pareigas struktūriniuose instituto padaliniuose. Tokia praktika, atsižvelgiant į galimo piktnaudžiavimo bei neskaidraus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo galimybę, yra ydinga. Nepritarti Argumentai:
Instituto direktoriui dirbti mokslo darbuotojo pareigose leidžia švietimo ir mokslo ministras, jo pavaduotojams – direktorius. Instituto direktorius, jo pavaduotojai ir mokslinis sekretorius yra ne tik administracijos darbuotojai, bet ir aukštos kvalifikacijos mokslininkai. Jei jie nedirbs mokslinio darbo mokslo darbuotojų pareigose, nebus išnaudojamas jų mokslinis potencialas, taip pat jie neteks savo kvalifikacijos kaip mokslininkai ir, pasibaigus jų kadencijai, negalės tęsti mokslininko karjeros. Be to, jie neįgys mokslinio darbo stažo, nuo kurio priklauso mokslininkų valstybinė pensija. Tai, kad institutų ir universitetų administracijos darbuotojai dirba ir dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigose yra įprasta praktika. 14. TD
10
susitarimą“, nes neaišku, kokio pobūdžio susitarimas turimas omeny – civilinio pobūdžio sutartis ar darbo sutartis.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 721 straipsnio 10 dalies pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „11
10. Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus , šalių pagal atskirą susitarim u ą (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) ....“
17
nuostatos santykis su priedo 18.2 nuostata, nes šiuose punktuose nustatytas priedas ir išmokos iš esmės yra tapatūs. Neaišku, ar gaudamas 12.2 punkte numatytą priedą asmuo galėtų gauti ir 18.2 punkte numatytą išmoką. Pritarti iš dalies Argumentai: Šiame priedo punkte nurodytos išmokos iš esmės yra darbdavio iniciatyva skiriamos skatinančios išmokos už jau atliktus darbus. Jos yra vienkartinio pobūdžio ir gali būti skiriamos ne tik tyrėjams, bet ir administracijos darbuotojams. Siekiant aiškumo ir dermės su Darbo kodekso 139 str. 1 d. 6 p. vietoj žodžių „vienkartinės piniginės išmokos“ rašoma „premijos“
721 straipsnio 17 dalis). Pasiūlymas:
721 straipsnio 17 dalies pirmo sakinio dalį iki dvitaškio ir jį išdėstyti taip: „17
8. Institutų darbuotojams, neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos vienkartinės piniginės išmokos šiais atvejais:“
13 16.
13
papunkčiuose nurodyti tarnybinio atlyginimo priedai ir šio priedo 7 punkte ir
ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, ir gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis neatlieka darbų, už kuriuos priedas arba priemoka skirti “ (išskirta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas gali būti vertinamas subjektyviai ir gali kilti taikymo problemų bei ginčytinų situacijų. Siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima įvertinti darbo rezultatų pablogėjimą. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti numatytas sumokėtos priemokos grąžinimas, jei darbai, už kuriuos ji skirta, yra neatliekami. Taip pat loginiu požiūriu nėra aiškus priedo 6 punkte numatyto priedo už veiklos efektyvumą skyrimas avansu iki kalendorinių metų pabaigos, t. y. mūsų nuomone, priedas už veiklos efektyvumą gali būti skiriamas už jau atliktą veiklą, o ne preziumuojamai būsimą efektyvią veiklą, kurios efektyvumas metų eigoje gali būti peržiūrimas ir priedas atitinkamai mažinamas. Pritarti Pasiūlymas:
721 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13
4. Šio straipsnio 7 ir 11 dalyse priedo 6 punkte,12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodyti priedai ir šio priedo 7 punkte ir
nurodytos priemokos skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą. , ir gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis neatlieka darbų, už kuriuos priedas arba priemoka skirti . “
15
17Įstatymo priedo 16 punkte kaip perteklinis brauktinas žodis „personalinis“. Pritarti iš dalies
Argumentai; Atsižvelgta į
Nr. 152 9.3 papunktį. Pasiūlymas:
721 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „156 .
Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus personalinis atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio
priedo 4.3–4.6 papunkčiuose nustatytus tarnybinių atlyginimų pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui .“
17
priedo 19 punkte numatyta, kad „vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą“. Pastebėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse drausminės nuobaudos nebenumatomos, todėl siūlytina piniginės išmokos mokėjimo nebesieti su nuobaudų galiojimu. Pritarti Pasiūlymas:
dalies antrą sakinį ir jį išdėstyti taip:
gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatyto s tarnybinio atlyginimo pareiginės algos dydžio . Vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą.“
straipsnyje 1 dalyje siūloma nustatyti išimtį dėl keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo, t. y. siūloma nustatyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis neįsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Tačiau įstatymo projekte nėra aptarta šios dalies įsigaliojimo data, o numatoma tik šios dalies taikymo specifika. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies lyginamąjį variantą. Atsižvelgiant į priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas, 2016-09-28 TD pateikta 19 pastaba nebeaktuali.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-10-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nutarimas Nr. 15224 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1710
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4740 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) 6 straipsnio nuostatas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo priedo (toliau – Priedas) 2 punktą papildyti nuostata, kad pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
Kadangi Priedo 15 punkto nuostatos, kad bazinio valandinio atlygio dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iškreiptų Apmokėjimo įstatyme siūlomą bazinio dydžio nustatymo mechanizmą, reikėtų su Priedo 2 punktu suderinti Priedo 15 punktą ir patikslinti jo nuostatą dėl subjekto, nustatančio bazinį valandinį atlygį. Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
2Darbuotojo pareiginė alga tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas nustatoma pareiginės algos bazinį dydį padauginus iš jo pareigybei nustatyto atitinkamo tarnybinio atlyginimo pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Seimas.“ ,,14
5Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų Darbuotojų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų tarnybinių atlyginimų pareiginės algos koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 10 dali ų priedo 4 ir 11 punktų nuostatomis, padauginus iš 3,18 11,25 Vyriausybės nustatyto bazinio valandinio atlygio dydžio , apskaičiuoto Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį padalinant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, kurį kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras .“ Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522
2
2Priedo 3 punkte tikslinga nustatyti, kad konkretus pareiginės algos koeficientas nustatomas konkrečiai pareigybei, o priedai ir priemokos – konkrečiam darbuotojui. Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 2 dalies du paskutinius sakinius ir juos išdėstyti taip: „2 3 . ...
Kiekvienam darbuotojui tarnybinio atlyginimo Pareiginės algos koeficientus pareigyb ėms , pried us ų , ir priemok as ų ir premijas darbuotojams dydžius , vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema priedu , nustato instituto direktorius darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigyb ėms, P p riedai , ir priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.
“ Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522
5
3Kadangi į mokslininkų stažuotojų pareigybes skiriami asmenys, ne daugiau kaip prieš 5 metus įgiję mokslo daktaro laipsnį, o tokie asmenys paprastai eina mokslo darbuotojo pareigas, siūloma Priedo 4 punkte mokslininkams stažuotojams nustatyti pareiginės algos koeficientus, tapačius mokslo darbuotojo, tyrėjo pareiginės algos koeficientams. Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktus) ir juos išdėstyti taip: „ 4) 4.4. vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 5,39–8,65;
5) 4.5. mokslo darbuotojo, tyrėjo , mokslininko stažuotojo – 5,39–6,58;“ Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.152213
4Priedo 14 punkte nustatyta, kad pareiginės algos priedai ir priemokos skiriami nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos , todėl reikėtų atsisakyti šio punkto nuostatų, kad priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami valstybinių mokslinių tyrimų institutų (toliau – institutai) darbuotojams, jeigu pablogėja jų darbo rezultatai arba neatliekami darbai, už kuriuos priedai arba priemokos jiems skirti. Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 4 .
Šio straipsnio 7 ir 11 dalyse priedo 6 punkte, 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodyti priedai ir šio priedo 7 punkte ir 12.3 papunktyje nurodytos priemokos skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą. , ir gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis neatlieka darbų, už kuriuos priedas arba priemoka skirti .
“ Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522
14
5Siekiant suvienodinti darbo apmokėjimo sąlygas darbuotojams, tikslintinas Priedo 15 punktas, suteikiant galimybę ne tik mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, bet ir institutų direktoriams, jų pavaduotojams, moksliniams sekretoriams gauti valandinį atlygį už pedagoginį darbą (jeigu susitariama dėl valandinio darbo). Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų Darbuotojų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų tarnybinių atlyginimų pareiginės algos koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 10 dali ų priedo 4 ir 11 punktų nuostatomis, padauginus iš 3,18 11,25 Vyriausybės nustatyto bazinio valandinio atlygio dydžio , apskaičiuoto Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį padalinant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, kurį kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras .“ Vyriausybės2017-03-08 nutarimas Nr.1522
2 6.
Siekiant sistemingai reglamentuoti visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, Priedą reikėtų papildyti nuostatomis dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse ir atskirai nustatyti, kad institutų direktorių darbo apmokėjimą nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat kriterijus (pavyzdžiui, atliekamų užduočių, tyrimų ar mokslo darbų sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis būtų nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos. Pritarti
. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai ( atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. ......“. Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522
vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir materialinių pašalpų mokėjimo atvejus (socialines garantijas), siūloma Įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 71 straipsnio pakeitimu, nustatančiu darbuotojų teisę į socialines garantijas. Atitinkamai tikslintinas ir Priedo pavadinimas. Pritarti Argumentai:
garantijos institutų darbuotojams numatomos721 straipsnyje Pasiūlymas:
721 straipsnio pavadinimą taip: ,,721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos“. Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1523
Įstatymo projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, užtikrinančiomis teisėtų lūkesčių apsaugą ir tai, kad nė vienam darbuotojui, atliekančiam tas pačias funkcijas, einančiam tas pačias pareigas, dėl Įstatymo projekto nuostatų taikymo nebus mokamas mažesnis darbo užmokestis.
Kadangi Apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant pareiginę algą 2018 ir vėlesniais metais (Apmokėjimo įstatymo 17 2017-03-08 Vyriausybės nutarimas Nr.152straipsnio 5 dalis), Įstatymo projektą reikėtų papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kad 2017 metais apskaičiuojant pareiginę algą naudojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis. Pritarti Pasiūlymas:
3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
72
taikymas ir įgyvendinimas
darbuotojams , kurių pareiginė alga, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginė alga tol, kol jie eina tas pačias pareigas. 2. 2017 metais apskaičiuojant valstybinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų pareiginę algą, taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis. Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.152
atitiktį Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) nustatytiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams, Įstatymo projektą siūloma tobulinti pagal šias pastabas: 9.1.
Atsižvelgiant į tai, kad
įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis nebeaktuali. Pritarti Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522
teisinį aiškumą ir įstatymų tarpusavio dermę, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį (Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis) – nurodyti institutų administracijos darbuotojų pareigybes, kurioms taikomos Priede nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Atitinkamai tikslintinas ir Priedo pavadinimas. Pritarti iš dalies Argumentas: 12 straipsnio 6 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Pasiūlymas:
721 straipsnio pavadinimą taip: ,,721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos“. Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522 8, 10, 15
numatyta instituto direktoriaus pareigybė, todėl reikėtų patikslinti Priede vartojamas instituto vadovo ir instituto vadovo pavaduotojo sąvokas. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir dermę su darbo užmokestį reglamentuojančiais teisės aktais, vietoj žodžių „tarnybinis atlyginimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „pareiginė alga (mėnesinė)“, o vietoj žodžių „vienkartinės piniginės išmokos“ – žodis „premijos“. Priedo 11 punkto nuostata „pagal atskirą susitarimą“ keistina į „šalių susitarimu“, sąvoka „atlyginimas“ – į sąvoką
„darbo užmokestis“. Priedo 16 punkte žodis „personalinis“ keistinas į žodį
„individualus“.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma suderinti Priedo 9 punkto pirmojo sakinio formuluotę su Priedo 1 punkto nuostata dėl darbo užmokesčio sudėtinių dalių ;Priedo 6 ir 7 punktų nuostatas sujungti ir išdėstyti vienu punktu kaip Priedo 12 punkte, taip pat sujungti Priedo 8 ir 13 punktų nuostatas ir atitinkamai patikslinti Priedo punktų numeraciją. Pritarti Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.1522 6 9.4. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma patikslinti Priedo 5 punkto formuluotę ir nustatyti, kad instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą. Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„65 . Institut o ų vadovų direktoriaus pavaduotojų tarnybinių atlyginimų pareiginės algos koeficientai nustatomi yra 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos dydžio tiesioginių vadovų tarnybinių atlyginimų koeficient ą us, nurodytus šio priedo 4.1 papunktyje .“ Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.15217 9.5. Įsigaliosiančiame 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekse drausminės nuobaudos nebenumatomos, todėl siūloma atsisakyti Priedo 19 punkto nuostatos dėl vienkartinės piniginės išmokos neskyrimo darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą. Pritarti Pasiūlymas:
72 1 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17
9..... Kiekvienu atveju , nurodytu šio priedo 18 punkte, premija vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatyto s tarnybinio atlyginimo pareiginės algos . Vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą.“ Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.152 9.6.
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Priede pateikiamas norminio pobūdžio reguliavimas turėtų būti perkeltas į Įstatymo straipsnius. Pritarti Pasiūlymas: Norminio pobūdžio reguliavimą perkelti iš priedo į įstatymo straipsnius. Siūloma Mokslo ir studijų įstatymą papildyti721 straipsniu: ,,721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos“. Vyriausybės 2017-03-08 nutarimas Nr.152 9.7. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui, Įstatymo projektu keistinas ne Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2534, o šiuo metu galiojantis
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-03-22 P ritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4740 ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus ir
: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 721 straipsniu įstatymo projektui XIIP-4740(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
E.
Jovaiša Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė