Projekto lyginamasis variantas
1,
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „
priede. “
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su tuo asmeniu gyvenęs bei vedęs bendrą namų ūkį ir susijęs artimais įpareigojančiais ryšiais asmuo, tiesiosios linijos giminaitis, brolis, sesuo ar išlaikytinis. “
2Buvusias 2 straipsnio 2–10 dalis laikyti atitinkamai 3–11 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo
(toliau – smurtą patyręs asmuo)
4Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims (toliau –
specializuota kompleksinė pagalba) – specializuotos pagalbos centrų smurtą patyrusiems asmenims teikiama kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant kritinę būklę, specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia
visą parą.
Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį. “
papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „ Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priedas
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (XIIP-4735 (2))
1, 2
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „
3Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
2Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys – asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su tuo asmeniu gyvenęs bei vedęs bendrą namų ūkį ir susijęs artimais įpareigojančiais ryšiais asmuo, tiesiosios linijos giminaitis, brolis, sesuo ar išlaikytinis.
“
2Buvusias 2 straipsnio 2–10 dalis laikyti atitinkamai 3–11 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau – smurtą patyręs asmuo) – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties , arba taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Smurtautojas nelaikomas smurtą patyrusiu asmeniu.
“
4Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims (toliau – specializuota kompleksinė pagalba) – specializuotos pagalbos centrų smurtą patyrusiems asmenims teikiama kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant kritinę būklę, specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia visą parą.
Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „ Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priedas
direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1, 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR įstatymo PAPILDYMO priedu įstatymO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 1, 2 ir 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL
narės įpareigojamos ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 16 d. priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios Direktyvos. Įstatymo projekto tikslas – atlikti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) pakeitimus siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo nuostatų suderinamumą su Direktyva. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė – Daina Urbonaitienė, tel. 266 8131, el. p. [email protected] ) Šeimos politikos skyriaus (vedėjas – Steponas Kulbauskas, tel. 8 706 64223, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Mantas Stulgaitis, tel. 266 4219, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nenurodyta, kad Įstatymu įgyvendinama Direktyva.
Pažymėtina, kad Įstatyme smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoka yra siauresnė, nei reglamentuoja Direktyva, t. y. nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje nelaikomi asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, šeimos nariai, kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties. Esant galiojančiam reglamentavimui, šie šeimos nariai neturi galimybės gauti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pažymėtina, kad kitos Įstatymo nuostatos bei Direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje nurodyti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai atitinka Direktyvoje įtvirtintas nuostatas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi ir Įstatymą papildyti priedu, nurodant, kad Įstatymu įgyvendinama Direktyva. Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas sąvokas ir siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo taikymą bei jo nuostatų aiškinimą, Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma Įstatymą papildyti nauja 2 straipsnio 2 dalimi, apibrėžiant subjektus, kurie laikomi dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariais, kad šie galėtų gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, išplėsti Įstatymo
patyrusio asmens sąvoką, numatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos negali gauti smurtautojai. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, numatant, kad dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį.
Priėmus Įstatymo projektą, dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariams bus sudarytos galimybės gauti nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą, be to, aiškesnis reglamentavimas pagerins teikiamų paslaugų kokybę ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti vertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka bei derinami su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. A1-534/V-1072/1V-931 „Dėl Specializuotos pagalbos centrų programos patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, socialinės apsaugos ir darbo ministras turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. A1-227
„Dėl Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13.
13Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „smurtas“, „direktyva“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-09-26 Nr. XIIP-4735 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma apibrėžti „dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nario “ sąvoką. Pažymėtina, kad „šeimos narių“ sąvoka yra apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (toliau Direktyva 2012/29/ES). Nacionalinėje teisėje ši Direktyvos 2012/29/ES nuostata yra įgyvendinta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsniu (Direktyvos 2012/29/ES ir nacionalinės teisės aktų atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Direktyvos 2012/29/ES 2 straipsnio 1 dalies b punkto, kuriame yra apibrėžta „šeimos narių“ sąvoka, įgyvendinimas). Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu taip pat yra įgyvendinamos tam tikros Direktyvos 2012/29/ES nuostatos, manome, kad „šeimos narių“ sąvokos, įtvirtintos BPK ir teikiamame projekte, neturėtų skirtis. 2. Teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiama galiojančio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis
, nurodant, kad „smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu“ laikomas ne tik asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje ar vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, bet ir
„dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens
šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) .
Pažymėtina, kad
„smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens“ sąvokos
papildymas nėra sistemiškai suderintas su galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu „smurto“ apibrėžimu, pagal kurį smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Remiantis cituojamu apibrėžimu, smurto terminą apibūdina šie požymiai: 1) smurtas yra tam tikra veikos forma (veikimas arba neveikimas); 2) šia veika daromas poveikis asmeniui (fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kt.); 3) veikiama tyčia; 4) dėl šios veikos kyla konkretūs padariniai asmeniui – toks asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad smurto apibrėžimas nėra siejamas su veika ir (ar) padariniais nukreiptais prieš trečiąjį asmenį – šeimos narį; be to, smurtas šiame įstatyme apibrėžiamas tik per tyčinę kaltės formą. 3. Teikiamo projekto 3 straipsniu papildoma keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, nurodant, kad „Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį.“ Šiame sakinyje vartojamas
„aukos“ terminas, kuris įstatyme nėra apibrėžtas. Pažymime, kad galiojančiame
įstatyme yra vartojamas ne „aukos“, o „smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens“ terminas.
BPK taip pat nėra įtvirtinta „aukos“ termino – vietoje jo vartojama „nukentėjusiojo“ sąvoka. 4. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4593. Pastebėtina, kad tiek teikiamu projektu Nr. XIIP-4735, tiek projektu Nr. XIIP-4593 yra keičiamas įstatymo 8 straipsnis, kurio pataisos šiuose projektuose skiriasi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies taikymo galimybes. Privatinės teisės skyriaus vedėja pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1, 2 IR
priedu įstatymO PROJEKTO
2016 m. spalio 12 d. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė ir Deimantė Žegunė.; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas ir vyr. specialistas Mantas Stulgaitis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Vilniaus moterų namų atstovės Lilija Vasiliauskienė, Zuzana Vasiliauskaitė ir Elinga Zelionkaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2016-09-262
pildomo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti „dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nario “ sąvoką. Pažymėtina, kad „šeimos narių“ sąvoka yra apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (toliau Direktyva 2012/29/ES).
Nacionalinėje teisėje ši Direktyvos 2012/29/ES nuostata yra įgyvendinta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsniu (Direktyvos 2012/29/ES ir nacionalinės teisės aktų atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Direktyvos 2012/29/ES 2 straipsnio 1 dalies b punkto, kuriame yra apibrėžta „šeimos narių“ sąvoka, įgyvendinimas). Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu taip pat yra įgyvendinamos tam tikros Direktyvos 2012/29/ES nuostatos, manome, kad „šeimos narių“ sąvokos, įtvirtintos BPK ir teikiamame projekte, neturėtų skirtis. Nepritarti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso tikslai skiriasi, todėl pritariama rengėjų pateiktai sąvokai. 2. Teikiamo projekto 2 straipsnio
(past. – pagal projektą – 5 dalis) , nurodant, kad „smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu“ laikomas ne tik asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje ar vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, bet ir „dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Pažymėtina, kad „smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens“ sąvokos papildymas nėra sistemiškai suderintas su galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu „smurto“ apibrėžimu, pagal kurį smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Remiantis cituojamu apibrėžimu, smurto terminą apibūdina šie požymiai: 1) smurtas yra tam tikra veikos forma (veikimas arba neveikimas); 2) šia veika daromas poveikis asmeniui (fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kt.); 3) veikiama tyčia; 4) dėl šios veikos kyla konkretūs padariniai asmeniui – toks asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad smurto apibrėžimas nėra siejamas su veika ir (ar) padariniais nukreiptais prieš trečiąjį asmenį – šeimos narį; be to, smurtas šiame įstatyme apibrėžiamas tik per tyčinę kaltės formą. Nepritarti Dabar galiojančiame įstatyme vaikas gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje taip pat yra netiesioginio smurto „auka“. 3 3.Teikiamo projekto 3 straipsniu papildoma keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, nurodant, kad „Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį.“ Šiame sakinyje vartojamas „aukos“ terminas, kuris įstatyme nėra apibrėžtas. Pažymime, kad galiojančiame įstatyme yra vartojamas ne „aukos“, o „smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens“ terminas. BPK taip pat nėra įtvirtinta „aukos“ termino – vietoje jo vartojama „nukentėjusiojo“ sąvoka. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4593. Pastebėtina, kad tiek teikiamu projektu Nr. XIIP-4735, tiek projektu Nr.
XIIP-4735, tiek projektu Nr. XIIP-4593 yra keičiamas įstatymo 8 straipsnis, kurio pataisos šiuose projektuose skiriasi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies taikymo galimybes. Pritarti Siūlyti sujungti įstatymo projektus Nr. XIIP-4593(2) Nr. XIIP-4735. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vilniaus moterų namai 2016-10-04 Susipažinę su pateiktais pasiūlymais, teikiame savo ekspertinę nuomonę: griežtai nesutinkame su pateiktais pasiūlymais ir manome, kad jie yra žalingi bei prieštarauja viešajam interesui ir siūlome jų atsisakyti. ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje (2012) (toliau – Direktyva) aiškiai nurodoma, jog valstybės narės raginamos skirti ypatingą dėmesį artimųjų smurto aukoms, o tam ir skirtas LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – Įstatymas). Minimas Įstatymas laikytinas visiškai atitinkančiu Direktyvos dvasią ir raidę, nes realizuoja būtent šią nuostatą - skirti ypatingą dėmesį artimųjų smurto aukoms. Įstatymas taip pat garantuoja specialią šios grupės asmenų apsaugą bei valstybės garantuojamos pagalbos teikimą šiems asmenims. Penkeri įstatymo įgyvendinimo metai suformavo tam tikras praktikas bei parodė, jog Įstatymas tokia forma, kokia egzistuoja dabar, yra aktualus didelei ir kasmet didėjančiai asmenų grupei ( nuo
statistika, daugiau nei 90 % yra moterys, kenčiančios vyrų, savo sutuoktinių ar partnerių, smurtą uždaroje namų erdvėje. Tuo tarpu pradėta kurti ir Specializuotos pagalbos šiems asmenims sistema – nacionalinis Specializuotos pagalbos centrų tinklas, teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą, remiantis gerąja pasaulio praktika.
Valstybė jau investavo į SPC darbuotojų ir savanorių kvalifikacijos kėlimą ir vieningos darbo sistemos sukūrimą visoje Lietuvoje. Turint galvoje tai, kad šio nusikaltimo latentiškumas Įstatymui įsigaliojus dramatiškai mažėja, t. y., vis daugiau asmenų išdrįsta išviešinti artimoje aplinkoje patiriamą smurtą, laikytina, kad pagalbos sistema yra efektyvi ir turi toliau būti stiprinama bei plečiama, tokiu pavidalu, kokiu yra sukurta. Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, jog moterų artimoje aplinkoje patiriamas smurtas yra su lytimi susijęs smurtas, nes moterys jį patiria neproporcingai dideliu mastu, ir jam užkardyti Direktyva įpareigoja skirti specialų dėmesį, manome, kad dirbtinai bandant išplėsti nukentėjusio asmens sąvoką, bus išplautas lyties aspektas, o būtent to Direktyva įpareigoja vengti. Specializuotos pagalbos sąvoka yra neteisingai suprasta pataisų autorių, stokojančiu žinių iš oficialiosios Lietuvos politikos moterų ir vyrų lygybės bei visų diskriminacijos moterims formų šalinimo srities ir neatpažįsta Įstatymo progresyvumo, naujumo ir puikaus atitikimo Direktyvos reikalavimams. Dėl šių priežasčių griežtai protestuojame prieš siūlomas pataisas, kurios laikytinos Įstatymo darkymu ir prieštarauja specializuotos pagalbos esmei bei tiems tikslams, kurių siekti ji buvo pašaukta ir sėkmingai šią užduotį atlieka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos ir žalą patyrusio asmens sąvoka yra painiojama su nukentėjusio asmens sąvoka, neatsižvelgiant į tai, jog direktyva aiškiai nurodo, jog nukentėjusiojo teisė į apsaugą ir specializuotą pagalbą turi būti užtikrinama nuo pat pirmojo asmens kreipimosi į bet kurią teisėsaugos įstaigą, o žala nustatoma kur kas vėliau.
Todėl asmenys, patyrę žalą, negali būti prilyginami asmenims, kurie kreipiasi į valstybės institucijas siekdami panašios žalos nepatirti. Specializuota pagalba teikiama, visų pirma, ir kaip Direktyva nurodo, siekiant išvengti pakartotinio ir antrinio traumavimo, t. y. visų rūšių žalos smurtą ir prievartą patiriančiam asmeniui, gavusiam valstybės garantuojamą pagalbą bei teisėsaugos įstaigų vykdomą efektyvų smurto užkardymą. Dar daugiau, Įstatymas numato ir konkretų valstybės institucijų, ir Specializuotos pagalbos centrų, kuriamų nevyriausybinių organizacijų pagrindu, sinergijos mechanizmą – Įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo įstaigas pranešti apie smurtą ir prievartą patiriantį asmenį Specializuotos pagalbos centrui, kur jam bus pro –aktyviai teikiama valstybės garantuojama pagalba, o Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašas įpareigoja SPC pranešti policijai apie žinomus smurto faktus, jei asmuo kreipiasi pats. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomos pataisos laikytinos nemalonaus nesusipratimo rezultatu, atsiradusiu vengiant konsultuotis su pilietinėmis organizacijomis bei šios srities ekspertais. Rengėjai supainiojo skirtingas sąvokas ir neįsigilino į Direktyvos, kaip ir kitų tarptautinių teisės aktų, kurių dalininkė yra ir Lietuva, esmę ir jų reguliavimo sritį. Įtikinamai siūlome atsisakyti minimų Įstatymo pataisų, nes jos sukurtų chaosą Įstatymo įgyvendinimo bei valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos teikimo srityje, kaip ir Direktyvos nuostatų, užtikrinimo srityje.
Taip pat pabrėžiame, jog nepritariame siūlymui išbraukti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo
7. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad būtų užtikrinta nukentėjusiojo apsauga, prokuroras, esant Baudžiamojo proceso kodekse nustatytiems pagrindams, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, inicijuoja kardomosios priemonės skyrimą. ) Atkreipiame dėmesį, jog šios nuostatos panaikinimas prieštarauja Direktyvos 58 str. ( Aukoms, kurios buvo nustatytos kaip pažeidžiamos dėl antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto, turėtų būti paskiriamos tinkamos priemonės, siekiant tokias aukas apsaugoti baudžiamojo proceso metu. Tokių priemonių konkretus pobūdis turėtų būti nustatomas atliekant asmeninį įvertinimą ir atsižvelgiant į aukos pageidavimą (...). Atsakingai pabrėžiame, jog visos artimųjų smurto aukos/su lytimi susijusio smurto aukos patenka į šią nusikaltimo aukų grupę, taigi Direktyva įsipareigoja skirti joms ypatingą dėmesį. Nepritarti Įstatyme vartojamos sąvokos ne pilna apimtimi atitiko Direktyvos raidę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-
komitetų, komisijų pasiūlymai:-. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: 7.2.1.Patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. 7.2.2. Siūlyti sujungti projektus Nr. XIIP-4593(2) ir XIIP-4735. 7.2.3. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas
4 Atsižvelgti į tai, kad nuostata taikoma mirusio asmens šeimos nariams, o ne kitiems smurtą patyrusiems asmenims, pagalba neturi būti siejama su patirtos žalos dydžiu. Pasiūlymas: keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 sakinį išdėstyti taip: Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius. ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį . Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:- Komiteto pirmininkas Zita Žvikienė