Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.“
Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priežasčių , darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nutraukiant darbo sutartį dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. “
Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų , taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
Pakeisti 85 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.“
Papildyti 112 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė
sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.“
Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne
vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 120 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį.;
5) darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo. “
Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki dešimt keturiolikos metų ar neįgalų vaiką;
3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.“
1Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės , suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
2Pakeisti 138 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems
bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, kuriam teikiamos priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo paslaugos, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.“
Pakeisti 149 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbdavio nemokumo atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Lietuvos Respublikos
Garantinio fondo garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti 217 straipsnį 2 dalimi, 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi: „ 2.
Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.
“ 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Irena Šiauliene Kęstutis Daukšys Kęstutis Bartkevičius Kristina Miškinienė Domas Petrulis Arvydas Mockus Eduardas Šablinskas Julius Sabatauskas Mindaugas Bastys Alma Monkauskaitė Edvardas Žakaris Bronius Pauža Giedrė Purvaneckienė Benediktas Juodka Arūnas Dudėnas Vidas Mikalauskas Aleksandras Zeltinis Vytautas Saulis Kazys Grybauskas Andrius Palionis Birutė Vėsaitė Juozas Olekas
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-4726
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
“
Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui
vieno dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“
Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų , taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo sutarčių rūšys yra šios:
4) pameistrystės darbo sutartis;
5) nenustatytos apimties darbo sutartis;
projektinio darbo sutartis;
darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
darbo keliems darbdaviams sutartis;
sezoninio darbo sutartis.“
Pripažinti netekusiu galios VI skyriaus 4 skirsnį. „
kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir jo įteikimo tvarkos. 3. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už tą laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jeigu tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4.
aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jeigu darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip dešimt darbo vietų (pareigybių), toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 86 straipsnis. Kvietimas dirbti
darbuotojui kvietimą dirbti. Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jeigu kvietimas dirbti pateikiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3. Darbuotojui pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime dirbti sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime dirbti nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 87 straipsnis.
87 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepaisant darbo sutarties rūšies;
2) bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad jis atsisakė priimti kvietimą dirbti ar keisti kvietime dirbti nustatytą darbo funkcijos apimtį. 88 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas Be šiame kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
1) darbuotojui vienašališkai nutraukus nenustatytos apimties darbo sutartį, raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus jam penkių darbo dienų vidutinio jo darbo užmokesčio išeitinę išmoką.
“. 6 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
Papildyti 112 straipsnį 5 dalimi:
„5. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė
sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.“
Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne
vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 120 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį;
5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. “
Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
2) darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki dešimt keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ;
3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.“
1Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,
1Darbuotojams iki 18 metų,
darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
2Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,
2Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje,
už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
3Pakeisti 138 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems
bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.“
Pakeisti 149 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbdavio nemokumo atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Lietuvos Respublikos Garantinio fondo garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti 217 straipsnį 3 dalimi: „
3. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto Pirmininkė Kristina Miškinienė
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino įvairių visuomenės grupių pastabos ir siūlymai naujajam priimtam Darbo kodeksui, kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1d. Dalį teikiamų pataisų siūlo Lietuvos profsąjungų atstovai. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu priimtame Darbo kodekse, kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatytos kai kurios normos yra mažiau palankios darbuotojams, todėl siūlomi papildymai ir pakeitimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma pripažinti darbuotoją silpnesniąja puse, padidinamos išeitinės išmokos socialiai jautrioms grupėms, pratęsiami įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai. Nenustatytos apimties darbo sutartys leidžiamos sudaryti tik su jau apdraustais socialiniu draudimu, o švenčių išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. Labiau reglamentuojami viršvalandžiai, o tėvams, vieniems auginantiems vaikus bei neįgaliems asmenims prailginamos atostogos. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nesitikima, atvirkščiai, - socialinis užtikrintumas gerina ekonominę padėtį. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
ir jo plėtrai Nors kai kurios pataisos iš verslo gali pareikalauti papildomų išlaidų (lyginant su įsigaliosiančiu Darbo kodeksu), bet jos nedidelės ir skatina didesnį darbuotojų lojalumą bei geresnę atmosferą darbo santykiuose. 2
statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų teisės aktų priimti nereikės, teisės aktų nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios . 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai:
,,darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Irena Šiauliene Kęstutis Daukšys Kęstutis Bartkevičius Kristina Miškinienė Domas Petrulis Arvydas Mockus Eduardas Šablinskas Julius Sabatauskas Mindaugas Bastys Alma Monkauskaitė Edvardas Žakaris Bronius Pauža Giedrė Purvaneckienė Benediktas Juodka Arūnas Dudėnas Vidas Mikalauskas Aleksandras Zeltinis Vytautas Saulis Antanas Nesteckis Kazys Grybauskas Andrius Palionis Birutė Vėsaitė Juozas Olekas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-23 Nr. S-2016-6205 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymO
PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiip-4726 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6, 56, 57, 85, 112, 115, 120, 128, 138, 149 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4726, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-09-21 Nr. XIIP-4726 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamas ne 16, bet 6 straipsnis, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą, t.y. jį išdėstyti taip:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 56 straipsnio 2 dalyje siūloma diferencijuoti išeitinių išmokų dydį priklausomai nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama padidinti išeitines išmokas socialiai jautrioms grupėms.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys susietos su darbuotojo prastova ar darbo užmokesčio nemokėjimu jam du mėnesius iš eilės ir ilgiau, t. y. su darbo pajamų negavimu, todėl svarstytina, ar dėl šių priežasčių atleidžiamiems darbuotojams išeitinė išmoka turėtų būti mažesnė už atleidžiamus dėl kitų šioje dalyje nurodytų priežasčių ir, ar minėtos darbuotojų grupės laikytinos mažiau socialiai jautriomis. 3. Darbo kodekso 85 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad n enustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Ši nuostata svarstytina. Pagal valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančius įstatymus, asmuo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, yra draudžiamas visų rūšių socialiniu draudimu, todėl neaišku, kodėl siūloma nustatyti, kad sudaryti n enustatytos apimties darbo sutartis galima tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis, t. y. jau dirbančiais pagal darbo sutartį, užsiimančiais individualia veikla ar kitais pagrindais draudžiamais socialiniu draudimu. Neaišku, ar sudaryta n enustatytos apimties darbo sutartis galiotų (ar ją reikėtų nutraukti), jeigu darbuotojas taptų neapdraustu socialiniu draudimu kaip jo draustumas būtų suprantamas pagal šio straipsnio nuostatas. Jeigu šiai nuostatai būtų pritarta, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2508 (jo įsigaliojimas taip pat numatomas 2017 m. sausio 1 d.) yra apibrėžiama ,,valstybinio socialinio draudimo“ sąvoka, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 85 straipsnio
žodžius ,,valstybiniu“. 4.
projekto 5 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“. Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vartojamą sąvoką ,,sutrumpinta darbo laiko norma“, siūlytina patikslinti Darbo kodekso
žodžius ,,sutrumpintą darbo laiko normą “. 5. Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti žodį „išimtiniais“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad kitais, ne išimtiniais, nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais darbo laiko grafikai negalėtų būti keičiami. 6. Darbo kodekso
numeracijos; 2) šio straipsnio papildymą dėstyti 3 dalyje. Jeigu šiam pasiūlymui nebūtų pritarta, a tsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, tikslintina įstatymo projekto 11 straipsnio pakeitimo esmė (straipsnis turi būti pildomas nauja dalimi, o buvusi straipsnio dalis pernumeruojama atskira straipsnio dalimi). 7. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamą terminiją, siūlytina patikslinti įstatymo projektu keičiamo Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,kuriam teikiamos priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo paslaugos“ įrašyti žodžius ,,kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas dar neįsigaliojęs įstatymas bei siekiant užtikrinti teisės normų įsigaliojimo laike aiškumą, įstatymo projekto 12 straipsnio nuostatų reikėtų atsisakyti, antraip 2017 m. sausio 1 d. įsigaliotų du įstatymai, kuriuose būtų skirtingo teisinio turinio nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-10-12 Nr. XIIP-4726(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos ir galiojančių įstatymų reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto pavadinime ir
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
dalyvavo : Komiteto nariai: K. Miškinienė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), R. Molienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: J.Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, L. Savickas – asociacija „Investor‘s forum“. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamas ne 16, bet 6 straipsnis, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą, t.y. jį išdėstyti taip: ,,
“ Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-212 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 56 straipsnio 2 dalyje siūloma diferencijuoti išeitinių išmokų dydį priklausomai nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama padidinti išeitines išmokas socialiai jautrioms grupėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys susietos su darbuotojo prastova ar darbo užmokesčio nemokėjimu jam du mėnesius iš eilės ir ilgiau, t. y. su darbo pajamų negavimu, todėl svarstytina, ar dėl šių priežasčių atleidžiamiems darbuotojams išeitinė išmoka turėtų būti mažesnė už atleidžiamus dėl kitų šioje dalyje nurodytų priežasčių ir, ar minėtos darbuotojų grupės laikytinos mažiau socialiai jautriomis. Pritarti Komitetas siūlo 56 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui
vieno dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Ši nuostata svarstytina.
Ši nuostata svarstytina. Pagal valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančius įstatymus, asmuo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, yra draudžiamas visų rūšių socialiniu draudimu, todėl neaišku, kodėl siūloma nustatyti, kad sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis galima tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis, t. y. jau dirbančiais pagal darbo sutartį, užsiimančiais individualia veikla ar kitais pagrindais draudžiamais socialiniu draudimu. Neaišku, ar sudaryta nenustatytos apimties darbo sutartis galiotų (ar ją reikėtų nutraukti), jeigu darbuotojas taptų neapdraustu socialiniu draudimu kaip jo draustumas būtų suprantamas pagal šio straipsnio nuostatas. Jeigu šiai nuostatai būtų pritarta, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2508 (jo įsigaliojimas taip pat numatomas 2017 m. sausio 1 d.) yra apibrėžiama ,,valstybinio socialinio draudimo“ sąvoka, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 85 straipsnio 6 dalį, t.y. po žodžio ,,apdraustaisiais“ įrašyti žodžius ,,valstybiniu“. Pritarti. Komitetas siūlo atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšies. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“. Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vartojamą sąvoką ,,sutrumpinta darbo laiko norma“, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalį ir vietoj žodžių ,,sutrumpintą darbo laiką“ įrašyti žodžius ,,sutrumpintą darbo laiko normą “. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti žodį „išimtiniais“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad kitais, ne išimtiniais, nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais darbo laiko grafikai negalėtų būti keičiami. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 7.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamą terminiją, siūlytina patikslinti įstatymo projektu keičiamo Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,kuriam teikiamos priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo paslaugos“ įrašyti žodžius ,,kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pakeitimą siūlome tikslinti: 1) nekeisti šio straipsnio dalių numeracijos; 2) šio straipsnio papildymą dėstyti 3 dalyje. Jeigu šiam pasiūlymui nebūtų pritarta, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, tikslintina įstatymo projekto 11 straipsnio pakeitimo esmė (straipsnis turi būti pildomas nauja dalimi, o buvusi straipsnio dalis pernumeruojama atskira straipsnio dalimi). Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamas dar neįsigaliojęs įstatymas bei siekiant užtikrinti teisės normų įsigaliojimo laike aiškumą, įstatymo projekto 12 straipsnio nuostatų reikėtų atsisakyti, antraip 2017 m. sausio 1 d. įsigaliotų du įstatymai, kuriuose būtų skirtingo teisinio turinio nuostatos. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija ,,Lietuvos neįgaliųjų forumas”, 2016-09-21 Asociacija “Lietuvos neįgaliųjų forumas” ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija
„Viltis“ susipažinę su naujai priimto Darbo kodekso redakcija pastebi kad
kodekso 21 straipsnis numato, jog darbuotojai ir darbdaviai darbo teisiniuose santykiuose gali būti tik tie asmenys, kurie turi visišką civilini teisnumą ir veiksnumą.
Bendrija „Viltis“ ir Lietuvos neįgaliųjų forumas nori pabrėžti, kad naujai priimtas teisinis reguliavimas gali ženkliai apriboti neįgaliųjų (ypač proto ar psichikos negalios) teises realizuojant savo konstitucinę teisę į darbą. Taip pat norime priminti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas neveiksnumo instituto teisinis reglamentavimas (Civilinis kodeksas). Pagal naująsias nuostatas asmuo šiandien gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu tik tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į įvairias situacijas, netgi pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu vienoje gyvenimo srityje (pvz. sveikatos priežiūros) toks asmuo gali būti pilnai aktyvus darbo rinkos dalyvis, tačiau naujas Darbo kodekso teisinis reglamentavimas eliminuoja asmenį su daliniu neveiksnumu iš darbo rinkos. Lietuvos neįgaliųjų forumas ir Bendrija „Viltis“ siūlo keisti naujai priimto Darbo kodekso 21 straipsnį nurodant, kad “darbuotojas turi turėti darbinį veiksnumą“. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse, taip pat ir realizuojant teisę į darbą. Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.1 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
pakeisti Kodekso 6 str. ir jį išdėstyti taip: „
santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimas 1.
Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.” Pritarti 2.2 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
interesų. Siekiant užtikrinti Konstitucijos garantuojamą teisę laisvai pasirinkti darbą, siūlo išbraukti reikalavimą vengti interesų konflikto ir 24 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.“ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.3 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
pakeisti Kodekso 56 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priežasčių , darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nutraukiant darbo sutartį dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką .” Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 2.4 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
pakeisti 57 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7.
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų , ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų ir, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.” Pritarti 2.5 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka yra pernelyg liberali norma. Atleidimas darbdavio valia yra kur kas labiau pažeidžianti darbuotojo interesus ir sukurianti didelį emocinį nesaugumą atleidimo iš darbo forma lyginant su atleidimu darbdavio iniciatyva (įspėjimo apie atleidimą terminas, atleidimo priežastys, jų nurodymas arba pareigos nurodyti nebuvimas, ir pan.), todėl išeitinės išmokos dydis turėtų būti lygus ne mažiau kaip dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui. Siūlo pakeisti Kodekso 59 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1 .
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių dvylikos mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.6 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
67 str. 4 d. leidžia sudaryti terminuoto darbo sutartį nuolatiniam darbui, tai didins terminuotų darbo sutarčių skaičių ir darbuotojų socialinį bei emocinį nesaugumą. Siūloma palikti esamą reguliavimą ir terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui reguliuoti per kolektyvines sutartis, kaip ir buvo susitarta LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Kodekso 67 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.7 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
ketvirtasis skirsnis „Nenustatytos apimties darbo sutartis“ reglamentuoja vadinamąsias „0 valandų“ sutartis, kurios neužtikrina darbuotojui socialinės apsaugos, pakankamo uždarbio ir darbo apskaitos taisyklių laikymosi, leidžia vykti nelegaliam darbui ir vengti mokesčių.
Siūloma atsisakyti šios darbo sutarčių rūšies, išbraukti 66 str. 1 d. 5 p. ir visą ketvirtą skirsnį. Pritarti 2.8 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
papildyti Kodekso 112 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 2.9 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
darbo laiko apskaitą vidutiniškai 48 valandos per apskaitinį laikotarpį. Siūloma išbraukti žodį „vidutiniškai“. Tokia formuluotė leidžia priversti darbuotoją tam tikrą savaitę dirbti 72 valandas ir nemokėti jam viršvalandžių. Reikalaujama palikti trišalėje taryboje bei socialinių reikalų ir darbo komitete suderintą formuluotę ir Kodekso 114 str. 5 p. išdėstyti taip: „5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą , įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos , skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. “ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.10 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
atsisakyti Kodekso 115 str. 2 d. darbdaviui suteiktos galimybės vienašališkai keisti darbuotojų darbo grafikus ir Kodekso 115 str. 2 d. išdėstyti taip: „2.
2 d. išdėstyti taip: „2. Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 2.11 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
laikotarpį. LR Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad šis apskaitinis laikotarpis bus vienas mėnuo, tačiau priėmimo LR Seime metu šis terminas buvo išbrauktas ir paliktas neaiškumas koks apskaitinis laikotarpis turi būti taikomas. Jei bus taikomas suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis - trys mėnesiai - tokiu atveju atsiveria erdvė nemokėti darbuotojui už išdirbtus viršvalandžius. Siūloma grąžinti sutartą vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį ir Kodekso 119 str. 5 p. išdėstyti taip: „3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.12 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
Kodekso 120 str.
Siūloma Kodekso 120 str. 1 ir 2 d. išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų
, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, ir darbuotojų, dirbančių naktį, darbo laiko apskaitą. 2. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį;
5) darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko.” Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 2.13 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
pakeisti Kodekso 124 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki dešimt keturiolikos metų ar neįgalų vaiką;
3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.” Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.14 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
pakeisti Kodekso 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt septynių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt dviejų darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti , ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 2.15 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
arbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti netesybų dydis – vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Siūlo pakeisti Kodekso 147 str. 2 d. ir išdėstyti taip: „2.
taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų . Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų . “ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.16 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis. Tokia nuostata riboja žmogaus teisę į asociacijų laisvę ir draudžia visiems asmenims, sulaukusiems 16 metų, stoti į profesines sąjungas. Kodekso formuluotė grąžina iki 2013 m. galiojusią formuluotę. Siūloma Kodekso 165 str. 3 d. išdėstyti taip: „3. Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.17 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
168 str. 3 d. nuo atleidimo gina tik profesinės sąjungos pirmininką. Tokia pati apsauga privalo būti nustatyta visiems renkamo organo nariams, kurie atstovauja darbuotojus ir prisiima papildomą riziką būti atleistiems. Siūloma pakeisti Kodekso 168 str. 3 d. paskutinį sakinį ir išdėstyti taip: „ Darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos vadovu ir darbuotojų patikėtiniu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.“ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.18 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
informavimo ir konsultavimo procedūrose, ir perduoda ją darbo taryboms, nors per dvylika metų veiklos darbo tarybos nepasiteisino, nes pavieniai renkami darbuotojai objektyviai neturi reikiamos kvalifikacijos, išteklių ir patirties tinkamai atstovauti darbuotojus. Todėl darbuotojai neinicijuoja ir nerenka darbo tarybų, o Kodeksas niekaip negali priversti jas rinkti. Atsiranda didelė tikimybė, kad daugelyje Lietuvos įmonių ES direktyva dėl informavimo ir konsultavimo bus visai nevykdoma. Siekiant užtikrinti ES direktyvos įgyvendinimą ir suefektyvinti informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimą, s iūloma pakeisti Kodekso 169 str. 3 d. ir išdėstyti taip: „3.
3 d. ir išdėstyti taip: „3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas“. Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.19 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
jungtinės atstovybės sudarymo taisyklės kolektyvinėms deryboms darbdavio ar darbovietės lygmenyje. Siūloma grąžinti šią nuostatą, kadangi priimta šio straipsnio redakcija leidžia dirbtinai vilkinti kolektyvines derybas ir mažina kolektyvinių sutarčių skaičių Lietuvoje: „3. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas slaptu balsavimu. 4. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija) darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. 5. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, profesinių sąjungų narių susirinkimui (konferencijai) nepriėmus sprendimo dėl atstovavimo ar darbuotojų kolektyvo susirinkimui darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavus atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinę sutartį sudaro daugiausia narių turinti įmonės profesinė sąjunga.“ Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 2.20 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2016-09-2312 20.
Šiandiena Darbo ginčų komisija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl darbdaviai su atskiru ieškiniu kreipiasi į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisiamos ne tik bylinėjimosi išlaidos Darbo ginčų komisijoje, bet ir išlaidos už ieškinį teismui dėl bylinėjimosi išlaidų. Pati Darbo ginčų komisijų esmė – sudaryti erdvę darbuotojui ir darbdaviui susitarti be papildomų išlaidų. Darbuotojams nereikia samdytis brangiai kainuojančio teisininko, mokėti kitų ginčo sprendimo išlaidų ar mokesčių, todėl ši koncepcija paskatino darbuotojus ginti savo teises naudojant Darbo ginčų komisijų mechanizmą, kadangi jis nereikalauja profesionalių teisinių žinių, darbuotojas gali savarankiškai užpildyti dokumentus ir atstovauti save ginčo metu. Siūloma Kodekso 217 str. papildyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo ginčų komisijoje, nagrinėto darbo ginčo dėl teisės, ginčo šalių
patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. “ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 2.21 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
įtraukti nuostatą „Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką“. Šiame straipsnyje įvardintos garantijos streikuojantiems darbuotojams užtikrina streiko, kaip kolektyvinio ginčo sprendimo priemonės, efektyvumą. Siūloma Kodeksą papildyti 2531 str. ir jį išdėstyti taip: “2531 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką 1.
Priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui draudžiama:
įmonė, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą). 2. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.” Siūloma ištaisyti Kodekso technines klaidas, kadangi tai padėtų paprasčiau ir aiškiau taikyti naujai priimtą dokumentą ir panaikintų dviprasmybes:
Kodekso 114 str. 1 p. ištaisyti techninę klaidą ir vietoje „papildomo darbo laiko“ įrašyti „papildomo darbo“, kadangi šioje nuostatoje kalbama apie susitarimą dėl papildomo darbo, o tokios sąvokos kaip „papildomas darbo laikas“ Kodeksas nereglamentuoja ir jos palikimas suponuotų neaiškumą ir apsunkintų Kodekso taikymą praktikoje. Siūloma Kodekso 114 str. 1 p. išdėstyti taip: „1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko , per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos;“
sitis gali būti išplėsta visiems darbuotojams, jei tam pritaria visuotinis darbuotojų susirinkimas.
Atsižvelgiant į tai, kad surinkti visuotinį darbdavio darbuotojų susirinkimą yra sudėtinga ir toks reikalavimas gali užkirsti kelią kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimui, siūloma vietoje visuotinio darbdavio darbuotojų susirinkimo įrašyti „darbdavio darbuotojų konferencija“ ir Kodekso 197 str. 1 d. išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių
sąjungų nariams. Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija) . Jeigu nesant darbdavio lygmenyje veikiančios profesinės sąjungos kolektyvinę sutartį sudaro šakos profesinė sąjunga, kuri šio kodekso nustatyta tvarka buvo įgaliota vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties, ir darbdavys, tokia kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbdavio darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas. Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 3. R. Krivickienė, 2016-09-22 Siūlo naują atostogų tvarką taikyti tik naujai skiriamoms atostogoms (iki DK įsigaliojimo uždirbtas atostogas skaičiuoti pagal seną tvarką). Įvertinta Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 4. N. Pilipavičienė, 2016-09-287 Pasiūlymas
Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo (pamainų) grafikai sudaromi įmonėse ir organizacijose, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, vykdoma gamyba......
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje ir /ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 5. N. Pilipavičienė, 2016-09-289
eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka): 1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų; 2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką; 3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų; 4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų; 5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.“ 6) darbuotojai, turintys ribotą darbingumą, neįgalumą. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 6. N. Pilipavičienė, 2016-09-2810 Dėl atostogų: 9 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos
savaitę) arba 35 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 6 savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės,- suteikiamos 45 darbo dienų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“ Manau, kad atostogos už ilgalaikį darbą turėtų išlikti visose įstaigose ir organizacijose visiems darbuotojams, kuriems dabar priklauso 28-35 kalendorinių dienų atostogos. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R. J. Dagys, 2016-09-231 Argumentai : Darbo santykius reguliuoja daugiau sutarčių nei tik darbo sutartis, todėl reikalinga patikslinti formuluotę, kad visos jos abejojant dėl jų sąlygų būtų aiškinamos darbuotojo naudai.
Pasiūlymas : Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimas
1Darbo sutarčių,
kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo sutarties sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.“ Pritarti iš dalies Komiteto siūloma Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalies redakcija. Pasiūlymas: ,,
2Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.”
Pastaba: Žemiau pateikti pasiūlymai parengti atsižvelgiant į AB „Švyturys“ profesinės sąjungos iniciatyvą. Argumentai: Priimtas Darbo kodeksas radikaliai liberalizuoja darbo rinką, bet neužtikrina darbuotojų socialinio saugumo ir iš esmės pažeidžia darbuotojų ir darbdavių jėgų balansą, o tai gali dar labiau padidinti socialinę įtampą, pabloginti jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį, suaktyvinti emigraciją (apie tai perspėjo ir profesinės sąjungos, ir protestus prie vyriausybės rengęs akademinis jaunimas, ir žinomi šalies mokslininkai. Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Romas Lazutka nurodė: „Yra pavojus, kad naujasis Darbo kodeksas gali iš esmės pabloginti samdomų darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti.
Ypač žalingi neribotos darbo apimties kontraktai, kurie taip pat gali pabloginti mokesčių surinkimą, sudaryti prielaidas šešėlinėms algoms plisti.“, žr.: http://naujienos.vu.lt/mokslas/kur-dingsta-pinigai-rekomendacijos-lietuvai-del-gyventoju-pajamu-politikos/ . Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis perspėjo, kad naujasis Darbo kodeksas būtų naudingas tik gerai apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams, kurių Lietuvoje yra vos 15 procentų, tuo tarpu jauniems žmonėms darbo rinka taptų dar nepatrauklesnė ir emigracija tik aktyvėtų, žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/boguslavas-gruzevskis-darbo-kodeksas-bus-parankus-tik-daugiau-uzdirbantiems-666-611693 ). Atsižvelgiant į šias grėsmes, būtina tobulinti Darbo kodeksą ir užtikrinti, kad jis įsigalios tik tada, kai bus deramai užtikrintas darbuotojų socialinis saugumas. Priimto Darbo kodekso 56 straipsnis, kuriuo nustatomi išeitinių išmokų dydžiai tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, yra vienas iš pavyzdžių, kai darbo ne dėl savo kaltės netekęs darbuotojas paliekamas iš esmės be socialinės apsaugos, nes numatyti išeitinių išmokų dydžiai yra tik apsaugos regimybė. Taip pat vertintinos ir 56 straipsnio pataisos, kurias siūlo projekto Nr. XIIP-4726 autoriai – šiomis pataisomis siūlomi išmokų dydžiai neužtikrina darbuotojui net minimalaus socialinio saugumo. Pvz., projektu Nr.
Pvz., projektu Nr. XIIP-4726 siūloma nustatyti, kad tik vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama tais atvejais, kai darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių, arba darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Tuo atveju, jei dėl šių priežasčių nutraukiant darbo sutartį darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus, projekto autoriai siūlo pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Be to, projekto autoriai siūlo nustatyti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką tais atvejais, jei darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis , arba jei pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį. Jei dėl nurodytų priežasčių nutraukiant darbo sutartį darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus, projekto autoriai siūlo, kad būtų išmokama vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ypač ciniškai tokie išmokų dydžiai atrodo, žinant, kad Seimo nariams ir karjeros valstybės tarnautojams išeitinių išmokų dydžiai nesikeičia: Seimo nariai gauna 2-6 mėnesių parlamentaro vidutinio darbo užmokesčio išmoką, priklausomai nuo darbo laiko Seime, o karjeros valstybės tarnyboje išeitinės išmokos gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio, priklausomai nuo tarnybos stažo.
Pasiūlymas : Pakeisti Kodekso 56 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutraukiant darbo sutartį dėl šio straipsnio 1 dalies
vieno dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nutraukiant darbo sutartį dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Komitete pritarta Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlytai 56 str. 2 dalies redakcijai. 3. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2016-09-272 Argumentai Siūlomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimas, o būtent įstatymo projekto 2 straipsnis keičia DK nustatytą išeitinių išmokų dydį, mokamą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva pagal DK 56 str.. DK 56 str. nustato atvejus, kai darbuotojas gali nutraukti sutartį:
darbdavio daromų pažeidimų
objektyvių aplinkybių trukdančių šalims tęsti darbo santykius (ilgai besitęsianti prastova, darbuotojas negalėjimas tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl šeimos nario slaugymo) (DK 56 str. 1 d.
1 d. 1, 3 p.);
įgijo teisę į visą senatvės pensiją (DK 56 str. 1 d. 4 p.). Darbo sutarties nutraukimas dėl darbdavio daromų pažeidimų neturėtų sąlygoti mažesnių išeitinių išmokų darbuotojai, nei tos išmokos, kurios yra mokamos darbo sutartį nutraukiant dėl objektyvių verslo sprendimų (atvejai, kad darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva), priešingu atveju, tai motyvuoja darbdavį pažeidinėti darbuotojų teises, verčiant darbuotoją nutrauktį darbo sutartį mažesnėmis darbdaviui sąnaudomis. Bet kuriuo atveju darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra kraštutinė priemonė, kurios imsis darbuotojas siekdamas apginti savo iš esmės pažeistas teises. Atitinkamai, darbuotojas yra socialiai pažeidžiamas ne tik tais atvejais, kai darbo sutarties nutraukimą sąlygoja šeimos nario slaugymas, bet ir tais atvejais, kai darbuotojas nutraukia sutartį dėl negaunamo darbo užmokesčio, nesaugių darbo sąlygų ar ženkliai sumažėjusio užmokesčio dėl besitęsiančių prastovų. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo teisių gynimas (DGK + teismas) paprastai trunka iki dviejų metų. Atitinkama pastaba suformuota ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-09-21 išvadoje Nr. XIIP-4726. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį taip: „2 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje numatytu pagrindu dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Nutraukiant darbo sutartį dėl šio straipsnio 1 dalies
, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“
Argumentai: Priimto Darbo kodekso 57 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, yra dar vienas iš pavyzdžių, kai liberalizuojant darbo rinką silpnesnioji darbo santykių pusė pasmerkiama ypač didelei socialinei rizikai, numatant tik simbolinę jos interesų apsaugą, todėl įspėjimo terminus siūlome padidinti. Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį du mėnesius , o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites mėnesį . Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Nepritarti Komitete pritarta iniciatorių pateiktai 57 str. 7 dalies redakcijai. 5. Seimo narys R. J.
J. Dagys, 2016-09-235 Argumentai : Nenustatytos apimties darbo sutartys, kai darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, grasina pažeisti darbuotojų interesus, nes darbuotojas negali planuoti savo nuo darbo laisvo laiko ir pajamų, tampa visiškai priklausomas nuo darbdavio, pagal tokias sutartis dirbantys darbuotojai traktuojami kaip dirbantieji, bet jie gauna atlyginimą tik už faktiškai išdirbtą laiką. Tai – nepastovios ir galimai mažos pajamos, dėl kurių, pavyzdžiui, jaunos šeimos neturės galimybės gauti kreditus būstui ir pan. Todėl tokios sutartys turi apribotos. Todėl siūloma jas sudarinėti tik su tais, kuriems jos nepakenks. Pasiūlymas : Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 85 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje bei su asmenimis dirbančiais ne visą darbo laiką . Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.“ Nepritarti Komitetas siūlo atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšies. Žr. komiteto pasiūlymus. 6. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2016-09-275 Argumentai Siūlomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimas, o būtent įstatymo projekto 4 str. neišsprendžia problemos, kai darbuotojas dirbdamas nenustatytos apimties darbą lieka be socialinio draudimo.
Problema neišsisprendžia, nes siūlomas pakeitimas orientuotas tik į tai ar asmuo laikytinas apdraustuoju valstybiniu socialiniu draudimu nenustatytos apimties darbo sutarties sudarymo metu, be to projekte nenurodyta reikalaujama tokio draudimo apimtis (pvz., kad sutarties sudarymo metu apdraustojo draudimo įmokos būtų skaičiuojamos (kai dirbama savarankiškai – mokamos) nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, garantuojant atitinkamo mėnesio socialinio draudimo stažą) . Todėl neaiškios tokio reguliavimo pasekmės, kai asmuo po nenustatytos apimties darbo sutarties sudarymo praranda turėtą apdraustojo statusą (pvz. nutrūksta darbo santykiai pagrindinėje darbovietėje, kurioje darbuotojas gaudavo MMA dydžio algą, o nenustatytos apimties darbo pajamos už DK nurodomas 8 darbo valandas per mėnesį tampa vienintelėmis darbuotojo pajamomis). Jei žmogui praradus darbą pagrindinėje darbovietėje ir dėl to praradus apdraustojo statusą dar atsirastų ir pagrindas nutraukti su juo nenustatytos apimties darbo sutartį DK 60 str. 1 d. 7 p. pagrindu, lemiančiu šalims pareigą nutraukti sutartį be įspėjimo ir su mažesne išeitine išmoką nei nutraukiant darbo sutartį pvz. darbdavio iniciatyva, tai darbuotojas nuketėtų tik dar labiau ( nutraukiant darbo sutartį pagal DK 60 str. 1 d. 7 p. darbuotojas ne tik, kad neteks įspėjimo termino, be ir jam bus išmokėta tik 1 mėn. išeitinė (kai dirba mažiau kaip metus – pusės mėn.) , kai tuo tarpu nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva darbuotojas būtų iš anskto įspėtas ir dar gautų
ilgalaikio darbo išmoka iš fondo.).
Atsižvelgiant į tai, kad darbo santykių teisinio reglamentavimo prioritetu turi būti darbo santykių išsaugojimas, o ne jų nutraukimas, tai nusprendus leisti sudarinėti nenustatytos apimties darbo sutartis, jos turi garantuoti darbuotojui apdraustojo statusą (išdirbto laikotarpio draudiminį stažą) visą sutarties laikotarpį nepriklausomai. Į šią siūlomo reguliavimo spragą atkreiptas dėmesys ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-09-21 išvadoje Nr. XIIP-4726. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 4 straipsnį taip: „4 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Darbdavys sudaręs su darbuotoju N n enustatytos apimties darbo sutart is į darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvieną darbo mėnesį skaičiuoja nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnės sumos kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus kai darbuotojas atitinkamą mėnesį dirbdamas kitam darbdaviui uždirbo ne mažesnę darbo užmokesčio sumą nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė
asmenimis . Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.“ Nepritarti Komitetas siūlo atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšies. Žr. komiteto pasiūlymus. 7. Seimo narys N.
Seimo narys N. Puteikis, 2016-09-237 Argumentai : Siekiant apginti darbuotojų interesus ir išvengti piktnaudžiavimų nustatant suminę darbo laiko apskaitą, siūloma tai suderinti su darbuotojų atstovais. Siūloma atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas, nes tai galėtų pažeisti darbuotojo interesus, darbo ir poilsio laiko planavimą, šeiminių įsipareigojimų vykdymą. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias keturiolika darbo dienas dienų iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komitete pritarta iniciatorių pateiktai ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą patobulintai 115 str. 2 dalies redakcijai. 8. Seimo narys R. J. Dagys, 2016-09-2310 Argumentai : Socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms – darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, darbuotojams iki 18 metų, neįgaliesiems būtina nustatyti papildomas garantijas, leisiančias šioms darbuotojų grupėms jaustis socialiai ir finansiškai saugiai. Dėl to siūloma šiek tiek ilginti kasmetinių atostogų trukmę. Pasiūlymas : Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Darbuotojams iki
neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių septynių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt dviejų darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“ Nepritarti Komitetas nesiūlo ilginti kasmetinių atostogų trukmės. 9. Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas 2016-09-2712 Argumentai Siūlomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimas, o būtent įstatymo projekto 11 str. neišsprendžia bylinėjimosi darbo ginčų komisijoje (DGK) išlaidų atlygintinumo klausimo, kadangi tokios DGK patirtos bylinėjimosi išlaidos vistiek lieka priteistinomis pagal suiteresuotos šalies ieškinį teismuose (praktikoje paprastai tai yra darbdavio išlaidos, reikalaujamos priteisti iš darbuotojo, nes darbuotojas laimėjęs bylą prieš darbdavį paprastai vengia tolesnio bylinėjimosi teismuose, kuris reikalauja specialių teisinių žinių ar papildomų finansinių resursų). Taigi, įstatymo iniciatorių siūlomas reglamentavimas leis šalims išsieiškoti DGK patirtas išlaidas, tačiau tam reikės kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų priteisimo. Siekiant padaryti ginčų sprendimą DGK prieinamesnį darbuotojams, t. y. kad darbuotojai turėdami mažesnius finansinius resursus neatsirastų sunkesnėje situacijoje nei darbdavys, siūlytina aiškiai reglamentuoti, jog bylinėjimosi DGK išlaidos šalims yra iš viso neatlyginamos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 11 straipsnį taip: „11 straipsnis. 217 straipsnio pakeitimas Papildyti 217 straipsnį 2 dalimi, 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi: „
komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.“ Ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės darbo ginčų komisijoje, nėra atlyginamos .“ Pritarti iš dalies Komiteto siūloma 217 str. 3 dalies redakcija. Pasiūlymas: „
3Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.
“
10Seimo nariai A. Dumbrava ir kt.,
2016-09-27 N Pasiūlymas: Pakeisti 185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Socialinių partnerių susitarimu Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) yra sudaroma: nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos narių: penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. Papildyti 185 straipsnį nauja 2 dalimi:
tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys. Trišalės tarybos nuostatai keičiami bei papildomi tokia pačia tvarka. Trišalės tarybos nuostatai, jų papildymai bei pakeitimai įsigalioja juose nustatyta tvarka. Nepritarti Seimo narių pateiktame Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4726 nėra siūloma keisti šio Darbo kodekso straipsnio. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
71. Sprendimas:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-10-124 N Argumentai: Komitete nuspręsta atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšies. Todėl būtina patikslinti Darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbo sutarčių rūšys yra šios:
darbo sutartis;
darbo sutartis;
darbo sutartis;
projektinio darbo sutartis;
darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
darbo keliems darbdaviams sutartis;
sezoninio darbo sutartis.“
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2016-10-125 Argumentai: Komitete nuspręsta atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšies. Todėl siūloma Darbo kodekso VI skyriaus 4 skirsnį p ripažinti netekusiu galios. Atitinkamai siūloma išbraukti iniciatorių siūlytus Darbo kodekso 85 straipsnio pakeitimus. Pasiūlymas:5 straipsnis. VI skyriaus 4 skirsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios VI skyriaus 4 skirsnį. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė