Lyginamasis variantas
Į
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. “. 2 straipsnis. Kodekso
Išbraukti 33 straipsnio 4 dalį, o 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis: „
užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. 5. 4.
sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. 6. 5. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka .“. 3 straipsnis. Kodekso 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir
darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė.
“. 4 straipsnis. Kodekso 76 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per paskutinius tris mėnesius . Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“. 5 straipsnis. Kodekso VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimas VI skyriaus 4 skirsnį laikyti nepriimtu. „
1.
Nenustatytos apimties darbo sutartis – tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir jo įteikimo tvarkos. 3. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už tą laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio
terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jeigu tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4. Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jeigu darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip dešimt darbo vietų (pareigybių), toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos
terminais. 86 straipsnis. Kvietimas dirbti
darbuotojui kvietimą dirbti.
Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jeigu kvietimas dirbti pateikiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3. Darbuotojui pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime dirbti sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime dirbti nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 87 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
darbdaviui pagal darbo sutartį, nepaisant darbo sutarties rūšies;
dirbti ar keisti kvietime dirbti nustatytą darbo funkcijos apimtį. 88 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas Be šiame kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
sutartį, raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus jam penkių darbo dienų vidutinio jo darbo užmokesčio išeitinę išmoką. “. 6 straipsnis.
Pakeisti 114 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko
apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos , skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį .“. 7 straipsnis. Kodekso
Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
(pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“. 8 straipsnis. Kodekso 120 straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų
, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą.“. 9 straipsnis. Kodekso 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne vėliau kaip po penkių keturių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;“. 10 straipsnis. Kodekso 144 straipsnio pakeitimas Pakeisti 144 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis , nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje . Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Algirdas Sysas Giedrė Purvaneckienė
DĖL
Į
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projekto rengimą paskatino priimto Darbo kodekso nuostatos, kurios akivaizdžiai mažina darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies saugumą bei didina darbdavio pranašumą. Projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas - naujajame Darbo kodekse įtvirtinti teisės normas, kurios bent iš dalies suteiktų darbuotojui kaip silpnesnei darbo santykių šaliai tam tikrą saugumą ir garantijas, kurie, siekiant darbo santykių lankstumo ir liberalizavimo, atsidūrė antrame plane. 3.
metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Priimto Darbo kodekso nuostatos:
1) imperatyvi nuostata vengti interesų konflikto;
2) leisti nukrypti nuo darbo teisės normose įtvirtintų imperatyvių taisyklių, jeigu darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 VDU;
3) laikinojo įdarbinimo įmonėms lincencijavimas nėra numatytas;
4) pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami;
5) į darbo sutarčių rūšių sąrašą įtraukiama nauja rūšis - nenustatytos apimties darbo sutartis;
6) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį;
7) numatyta darbo (pamainų) grafikų keitimo galimybė išimtiniais atvejais;
8) darbdavys privalo tvarkyti tik darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą;
9) pietų pertrauka suteikiama ne vėliau kaip po penkių valandų darbo;
10) už darbą sąlygomis, neatitikančiomis normalių, nėra mokamas padidintas palyginti su normaliomis sąlygomis nustatytas darbo užmokestis. 4.
numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomos naujos nuostatos:
1) atsisakyti imperatyvios nuostatos dėl interesų konflikto vengimo;
2) neleisti nukrypti nuo darbo teisės normose įtvirtintų imperatyvių taisyklių, net jeigu darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 VDU;
3) įtvirtinti nuostatą dėl laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo;
4) nustatyti, kad pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per paskutinius tris mėnesius;
5) atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarties;
6) numatyti, kad maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
7) atsisakyti galimybės keisti darbo grafikus net išimtiniais atvejais;
8) įtvirtinti imperatyvią nuostatą dėl darbo laiko apskaitos tvarkymo visiems darbuotojams;
9) numatyti, kad pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po keturių valandų darbo;
10) įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad už darbą sąlygomis, neatitikančiomis normalių, būtų mokamas padidintas palyginti su normaliomis sąlygomis darbo užmokestis. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Lydimųjų aktų nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Seimo narys Algirdas Sysas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Darbo kodeksas, laikinojo įdarbinimo įmonė, nenustatytos apimties darbo sutartis, suminė darbo laiko apskaita, darbo (pamainų) grafikai, darbo laiko apskaita, pietų pertrauka, nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų. 16.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Algirdas Sysas Giedrė Purvaneckienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-21 Nr. S-2016-6117 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
RESPUBLIKOS Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 24, 33, 72, 76, 114 115, 120, 122, 144 STRAIPSNIŲ IR VI SKYRIAUS 4 SKIRSNIO pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-4725 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 24, 33, 72, 76, 114 115, 120, 122, 144 straipsnių ir VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4725 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsniu keičiamame įstatymo 72 straipsnyje siekiama įtvirtinti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Manytina, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta ne tik licencijos gavimo tvarka, tačiau ir esminiai reikalavimai įmonei, siekiančiai teikti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad esminiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti atliekami tik įstatymu [1] . Todėl pagrindiniai reikalavimai, kuriuos laikinojo įdarbinimo įmonė turėtų atitikti tam, kad gautų licenciją, turi būti įtvirtinti įstatyme. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai.
Vilnius
DĖL
2016-09-21 Nr. XIIP-4725 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
pavadinimuose brauktinas žodis „Kodekso“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė tikslintina, nes straipsnių dalys ne išbraukiamos, bet pripažįstamos netekusiomis galios. Pripažįstant straipsnio dalis netekusiomis galiomis, kitos straipsnio dalys nepernumeruojamos. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma numatyti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Atsižvelgiant į siūlomą reguliavimą, įstatymo projekte reikėtų nustatyti licencijos išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus. 4. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamas visas 76 straipsnis, todėl dėstant šį straipsnį rašytinas ir jo numeris bei pavadinimas. 5. Įstatymo projekto 5 straipsnio pavadinimas, jo pakeitimo esmė ir atitinkamai įstatymo projekto pavadinimas tikslintini, nes VI skyriaus 4 skirsnis turėtų būti pripažintas netekusiu galios, o ne laikytinas nepriimtu. 6.
keičiamas dar neįsigaliojęs įstatymas bei siekiant užtikrinti teisės normų įsigaliojimo laike aiškumą, įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatų reikėtų atsisakyti, antraip 2017 m. sausio 1 d. įsigaliotų du įstatymai, kuriuose būtų skirtingo teisinio turinio nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
dalyvavo : Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, L. Savickas – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, D. Čeponas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, G. Noreika – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Bružaitė – Lietuvos verslo konfederacijos teisininkė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, J. Čyžiūtė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos narys, R. Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-21
straipsnių pavadinimuose brauktinas žodis „Kodekso“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-21
tikslintina, nes straipsnių dalys ne išbraukiamos, bet pripažįstamos netekusiomis galios. Pripažįstant straipsnio dalis netekusiomis galiomis, kitos straipsnio dalys nepernumeruojamos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-21
siūloma numatyti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Atsižvelgiant į siūlomą reguliavimą, įstatymo projekte reikėtų nustatyti licencijos išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus. Nepritarti. Laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-21
straipsniu keičiamas visas 76 straipsnis, todėl dėstant šį straipsnį rašytinas ir jo numeris bei pavadinimas. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas, jo pakeitimo esmė ir atitinkamai įstatymo projekto pavadinimas tikslintini, nes VI skyriaus 4 skirsnis turėtų būti pripažintas netekusiu galios, o ne laikytinas nepriimtu. Atsižvelgti. Pastaba nebeaktuali, nes VI skyrius jau yra pripažintas netekusiu galios.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto yra išbraukti du straipsniai, kurie susiję su nenustatytos apimties darbo sutarties panaikinimu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamas dar neįsigaliojęs įstatymas bei siekiant užtikrinti teisės normų įsigaliojimo laike aiškumą, įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatų reikėtų atsisakyti, antraip 2017 m. sausio 1 d. įsigaliotų du įstatymai, kuriuose būtų skirtingo teisinio turinio nuostatos. Pritarti. Straipsnis išbrauktas. 7. Europos teisės departamentas, 2016-09-21
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 24, 33, 72, 76, 114 115, 120, 122, 144 straipsnių ir VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4725 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsniu keičiamame įstatymo 72 straipsnyje siekiama įtvirtinti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Manytina, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta ne tik licencijos gavimo tvarka, tačiau ir esminiai reikalavimai įmonei, siekiančiai teikti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad esminiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti atliekami tik įstatymu [1] . Todėl pagrindiniai reikalavimai, kuriuos laikinojo įdarbinimo įmonė turėtų atitikti tam, kad gautų licenciją, turi būti įtvirtinti įstatyme. Nepritarti. Laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: visi pasiūlymai yra įstatymo projekto Nr. XIIIP-587 išvadoje. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2017-03-08 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1691
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutari a: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 6 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4724, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Darbo kodekso 24, 33, 72, 76, 114, 115, 120, 122, 144 straipsnių ir VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4725 ir Lietuvos Respublikos Seimo nario R. J. Dagio 2016 m. rugsėjo 23 d. bei Lietuvos Respublikos Seimo nario N. Puteikio 2016 m. rugsėjo 27 d. pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Darbo kodekso 24, 33, 72, 76, 114, 115, 120, 122, 144 straipsnių ir VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4725 dėl toliau nurodytos priežasties. 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymu atidėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) įsigaliojimą iki 2017 m. liepos 1 d., siekdamas sudaryti prielaidas socialiniams partneriams dar kartą pateikti savo pasiūlymus dėl Darbo kodekso. 2017 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje esantys profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai sutarė apsvarstyti ginčytinas Darbo kodekso nuostatas, susijusias su darbo ir poilsio laiko, kolektyvinių santykių reglamentavimu, taip pat kitas socialinių partnerių pasiūlytas nuostatas. 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje buvo svarstytos Darbo kodekso darbo ir poilsio laiko nuostatos. Darbo kodekso nuostatų svarstymą Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje planuojama baigti iki 2017 m. kovo 10 dienos. Pagal Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje priimtus sprendimus bus parengti Darbo kodekso pakeitimai ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Nepritarti. Įstatymo projektas yra apsvarstytas komitete. 2. Seimo narys R. J. Dagys, 2016-09-23
Argumentai : Išimtį nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių galima taikyti tik ypač gerai apmokamiems darbuotojams, kurie santykiuose su darbdaviu gali deramai atstovauti savo interesus. 2 vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai nėra suma, kuri galėtų tai užtikrinti, todėl ją siūloma padidinti iki 3 vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžių. Pasiūlymas : Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Kodekso
Išbraukti Pakeisti
ir ją išdėstyti taip , o 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis : „4.
Darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du trys Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga turi gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. 4. Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. 5. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. “ Nepritarti. Dėl šio straipsnio pakeitimo nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. 3. Seimo nariai G. Skaistė ir M.
Skaistė ir M. Navickienė, 2017-05-17
Argumentai: Turint omenyje tai, kad laikinojo įdarbinimo forma dažniausiai pasirenkama tais atvejais, kai darbams atlikti nereikalinga aukšta darbuotojų kvalifikacija, o tokios kategorijos darbuotojai priklauso vienai socialiai ir finansiškai pažeidžiamiausiai darbuotojų grupei, būtina imtis papildomų priemonių ir tokių darbuotojų finansiniam saugumui užtikrinti, nustatant, kad laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami tik ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Pasiūlymas:
P akeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo
darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per mėnesį paskutinius tris mėnesius . Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“. Pritarti
: Nenustatytos apimties darbo sutartis gali sudaryti galimybę papildomai užsidirbti tiems, kurie jau yra socialiai apdrausti, todėl galėtų egzistuoti šalia normalų, užtikrintą atlyginimą garantuojančio darbo. Pasiūlymas : Išbraukti 5 straipsnį ir atitinkamai pakeisti sekančių straipsnių numeraciją: „
VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimas VI skyriaus 4 skirsnį laikyti nepriimtu. “ Pritarti Pasiūlymas nebeaktuali, nes VI skyrius jau yra pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, iš projekto yra išbraukti du straipsniai, kurie susiję su nenustatytos apimties darbo sutarties panaikinimu. 5.
Žemiau pateikti pasiūlymai parengti atsižvelgiant į AB „Švyturys“ profesinės sąjungos iniciatyvą. Argumentai: Priimtas Darbo kodeksas radikaliai liberalizuoja darbo rinką, bet neužtikrina darbuotojų socialinio saugumo ir iš esmės pažeidžia darbuotojų ir darbdavių jėgų balansą, o tai gali dar labiau padidinti socialinę įtampą, pabloginti jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį, suaktyvinti emigraciją (apie tai perspėjo ir profesinės sąjungos, ir protestus prie vyriausybės rengęs akademinis jaunimas, ir žinomi šalies mokslininkai. Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Romas Lazutka nurodė: „Yra pavojus, kad naujasis Darbo kodeksas gali iš esmės pabloginti samdomų darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti. Ypač žalingi neribotos darbo apimties kontraktai, kurie taip pat gali pabloginti mokesčių surinkimą, sudaryti prielaidas šešėlinėms algoms plisti.“, žr.: http://naujienos.vu.lt/mokslas/kur-dingsta-pinigai-rekomendacijos-lietuvai-del-gyventoju-pajamu-politikos/ . Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis perspėjo, kad naujasis Darbo kodeksas būtų naudingas tik gerai apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams, kurių Lietuvoje yra vos 15 procentų, tuo tarpu jauniems žmonėms darbo rinka taptų dar nepatrauklesnė ir emigracija tik aktyvėtų, žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/boguslavas-gruzevskis-darbo-kodeksas-bus-parankus-tik-daugiau-uzdirbantiems-666-611693 ). Atsižvelgiant į šias grėsmes, būtina tobulinti Darbo kodeksą ir užtikrinti, kad jis įsigalios tik tada, kai bus deramai užtikrintas darbuotojų socialinis saugumas.
Priimto Darbo kodekso 115 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą, yra vienas iš pavyzdžių, kai liberalizuojant darbo rinką pažeidžiami silpnesniosios darbo santykių pusės interesai – darbdavys gali pakeisti darbo grafiką įspėjęs darbuotoją vos prieš penkias darbo dienas, o
„išimtiniais atvejais“ – prieš dvi, nėra tinkamai įtvirtinta prievolė
suderinti šiuos pakeitimus su darbuotojų atstovais. Toks reglamentavimas pažeidžia darbuotojų teisę planuoti darbo ir poilsio laiką, tinkamai vykdyti šeiminius įsipareigojimus, atveria kelią piktnaudžiavimui nustatant suminę darbo laiko apskaitą. Pakeitimai, kuriuos siūlo projekto Nr. XIIP-4725 autoriai, taip pat nepakankamai apgina darbuotojų interesus: projekto autoriai siūlo palikti trumpą 5 darbo dienų terminą įspėjimui apie darbo grafiko pakeitimą, neįtvirtina būtinybės suderinti pakeitimus su darbuotojais. Todėl siūlau Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: 1) pailginti įspėjimo apie darbo grafiko pakeitimą terminą iki 14 darbo dienų; 2) atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas; 3) įtvirtinti pareigą suderinti darbo grafiko pakeitimus su darbuotojų atstovais, kolektyvinėse sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse nustatant atvejus, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo; 4) nustatyti, kad darbo grafikų derinimo tvarka turi būti suderinta su darbuotojų atstovais, bet neišskirti, kaip yra priimtame įstatyme, įmonėje veikiančios darbo tarybos, nes šios tarybos yra tik vienas iš galimų darbuotojų atstovų, dažnoje įmonėje jų visai nėra, todėl jų išskyrimas yra nepagrįstas ir ydingas. Pasiūlymas :
Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias keturiolika darbo dienas dienų iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo . Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 115 straipsnio redakcijai. 6. Seimo narys N. Puteikis, 2016-09-27
Argumentai: Priimto Darbo kodekso 144 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, taip pat viršvalandinį darbą, yra vienas iš pavyzdžių, kai liberalizuojant darbo rinką pažeidžiami silpnesniosios darbo santykių pusės interesai – nėra nustatytas minimalus apmokėjimo dydis už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų ar padidinamas darbo mastas, todėl darbdavys už tokį darbą galės mokėti tik simboliškai padidintą užmokestį ir nebus motyvuotas gerinti darbo sąlygas. Siekiant motyvuoti darbdavius gerinti darbo sąlygas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui menkai apmokamu darbu nenormaliomis sąlygomis, būtina nustatyti minimalų apmokėjimo dydį už tokį darbą. Pasiūlymas:
Pakeisti Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis , palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje.
Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“ Nepritarti Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 144 straipsnio redakcijai. 7. Seimo narys N. Puteikis, 2016-09-2745 Argumentai: Esu įsitikinęs, kad Seimo daugumos priimta naujojo Darbo kodekso redakcija gali turėti Lietuvos visuomenei pražūtingų pasekmių, jei įsigaliotų jau artimiausiu metu, nuo 2017 m. pradžios, nes liberalizavus darbo rinką, bet neužtikrinus darbuotojų socialinio saugumo, būtų iš esmės pažeistas darbuotojų ir darbdavių jėgų balansas, tai dar labiau padidintų socialinę įtampą, pablogintų jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį ir suteiktų dar didesnį pagreitį emigracijai – dėl to perspėjo ir profesinės sąjungos, ir žinomi mokslininkai. Todėl įregistravau įstatymo projektą, kuriuo siūlau nustatyti, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios ne nuo 2017 m., bet nuo 2018 m. pradžios, kad per tą laiką būtų galima jį deramai patobulinti ir užtikrinti darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, interesų apsaugą . Atitinkamą nuostatą teikiu ir šiuo pasiūlymu. Pasiūlymas:
Pakeisti
taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
8 m. sausio 1 d.“ Nepritarti Įstatymo projekte nėra nustatoma įstatymo įsigaliojimo data. Darbo kodekso pataisos turi įsigalioti kartu su Darbo kodeksu. Norint nukelti priimto Darbo kodekso įsigaliojimo datą turi būti keičiamas ne šis įstatymas, o Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: - 7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4725 ir komiteto išvadoms;
2) sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-4725 su įstatymų projektais Nr. XIIP-4752 ir XIIIP-587 bei pateikti Seimui svartyti vieną bendrą projektą Nr. XIIIP-587 (2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė