1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT26-N15/2015), vykdant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte nurodytą priemonę bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 189 straipsnį, kuriame nurodyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka.
Be to, įstatymo projektą rengti paskatino dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumai:
sistema, susidariusios didelės disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių;
sąlygas reglamentuoja ministrų įsakymai;
iki 100 proc. nustatomi atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatus, kitiems darbuotojams priedai nėra siejami su pasiektais rezultatais;
algai (toliau – MMA), kvalifikuotų darbuotojų tarnybinis atlyginimas susilygino su nekvalifikuotų darbuotojų tarnybiniu atlyginimu;
darbo užmokestį darbo rinkoje trūkstamų profesijų specialistams. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą už darbą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose institucijose, bei reglamentuoti materialinės pašalpos skyrimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 8 706 64240, el. p. [email protected] ) Darbo teisės skyriaus (vedėja – Vita Baliukevičienė, tel.
8 706 68256, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Vanda Dudienė (tel. 8 706 68255, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iš valstybės biudžeto, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų finansuojamų įstaigų (toliau – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 511), taikomas pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, kultūros ir meno darbuotojų, socialinių darbuotojų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojų, kitų švietimo ir mokslo, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros ir socialinių įstaigų darbuotojų, taip pat kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, savivaldybių darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti bei kitoms mokėjimo už darbą sąlygoms nustatyti. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas bazinės mėnesinės algos dydžiais (toliau
Konkrečias pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, kultūros ir meno darbuotojų, socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja atitinkamų sričių ministrų įsakymai, todėl nėra bendros darbo apmokėjimo sistemos, susidariusios nepagrįstos disproporcijos tarp skirtingų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių. Švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų tarnybiniai atlyginimai priklauso nuo suteiktos kvalifikacinės kategorijos ir turimo pedagoginio darbo stažo. Mokytojams už atliekamus kitus darbus (moksleivių darbų tikrinimą, vadovavimą klasei, pasiruošimą pamokoms, darbų planavimą, renginių organizavimą, vadovavimą meno kolektyvui ir pan.) tarifikuojamos papildomos savaitinės valandos. Papildomai mokama gimnazijų pedagogams (5–20 procentų), turintiems mokslo laipsnį arba pedagoginį mokslo vardą (1 BMA), ir specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojams – už darbo sąlygas bei ypatumus (5–20 procentų) mokami priedai prie tarnybinių atlyginimų. Kultūros įstaigų ir organizacijų vadovų bei kitų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai priklauso nuo kultūros įstaigų rūšies (bibliotekos, muziejai, teatrai, kultūros centrai ir pan.) ir tipo (nacionalinės ir valstybinės įstaigos). Nacionalinių ir valstybinių įstaigų vadovams bei aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojams gali būti nustatyti iki 2 tarnybinių atlyginimų dydžio priedai. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai priklauso nuo įstaigos tipo (stacionari arba ne stacionari), dydžio, nuo darbuotojų kvalifikacinės kategorijos ir stažo.
Visose biudžetinėse įstaigose, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, gali būti mokami tarnybinio atlyginimo dydžio priedai ir priemokos: biudžetinių įstaigų ir struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimo rodiklius, kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų vykdymą nustato biudžetinės įstaigos vadovas. Taip pat nacionalinių kultūros ir meno įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams ir pavaduotojams bei kitiems darbuotojams iš įstaigoms darbo užmokesčiui skirtų asignavimų gali būti nustatomi iki 65 procentų didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai, o kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų minėtiems darbuotojams – iki 45 procentų didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai. Daromos išimtys kai kurių biudžetinių įstaigų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiams) specialistams, suteikiant galimybę nustatyti 30–50 procentų didesnius tarnybinius atlyginimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Priimtas įstatymas bus taikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros ir meno įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams ir darbuotojams ir šių įstaigų bei valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, kitiems darbuotojams.
Priimtas įstatymas taip pat bus taikomas ir viešojo administravimo funkcijas vykdančių institucijų ir įstaigų (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, teisėsaugos institucijų, ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, savivaldybių ir kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, jeigu kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustatys kitaip. 4.2. Priimtas įstatymas nebus taikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams; Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir kitiems asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą, taip pat pedagoginiams darbuotojams, treneriams ir vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.
Pažymėtina, kad valstybinėms aukštosioms mokykloms, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnį yra suteikta autonomija, todėl aukštosios mokyklos savarankiškai sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 13 dalį valstybinis mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, todėl nustatant veiklos vertinimą ir darbo apmokėjimą, ypač svarbus mokslinės veiklos vertinimas. Atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų ir jose dirbančių darbuotojų veiklos specifiškumą, jiems turėtų būti taikoma kitokia darbo apmokėjimo tvarka. Šiuo metu jiems darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr.
mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ nuostatomis, nes Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio
biudžetinės įstaigos, administracijos ir kitų darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo metu diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų (toliau
šalyse mokamos bedarbio pašalpos. Tokia padėtis lemia didelę darbuotojų kaitą. Taip pat diplomatinėse atstovybėse pagal darbo sutartis dirba daug tų šalių, kuriose reziduoja atstovybė, piliečių, todėl manytina, kad jiems pritaikius įstatymo projekto nuostatas, personalo vadyba taptų sudėtingesnė, nes priimant darbuotoją į atitinkamą pareigybę reikėtų išsilavinimą įrodančių dokumentų. Šiuo metu atstovybėse dirbančių darbuotojų pagal darbo sutartis atlyginimų dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr.
sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatomis, nes Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu šių darbuotojų darbo apmokėjimo dydžius pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 4.3. Atsižvelgiant į tai, kad, kitaip nei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojams, mokytojams taikoma valandinė – tarifinė darbo apmokėjimo tvarka, kuri lemia kitokią darbo apmokėjimo specifiką, taip pat į tai, kad, kitaip nei kitos biudžetinės įstaigos, visos švietimo įstaigos visiškai ar iš dalies finansuojamos iš mokinio krepšelio, o tai biudžetinei įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo dydį tiesiogiai susieja su ugdomų vaikų skaičiumi ir tai neigiamai atsilieptų nustatant pareiginės algos kintamąją dalį, kuri priklausys nuo atlyginimams skirtos pinigų sumos, šis įstatymas nebus taikomas pedagoginiams darbuotojams. Jiems už darbą bus mokama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Siūloma Įstatymo nuostatas taikyti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – Akademija) pedagoginiams darbuotojams, kadangi Akademijos, kaip biudžetinės įstaigos, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras.
Dėl šios priežasties Akademijai negali būti užtikrinta autonomija, identiška kitoms valstybinėms aukštosioms mokykloms, paliekant teisę savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymu. Taip pat siūloma šio Įstatymo nuostatų netaikyti darbuotojams, dalyvaujantiems vystomojo bendradarbiavimo projektuose, atsižvelgiant į šių darbuotojų darbo specifiškumą. Tokių darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas (Lietuvos Respublikos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 1, 2, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas (TAIS NR. 16-4257 (4). Atsižvelgiant į tai, kad trenerių veiklai yra labiau būdingi paslaugų teikimo, o ne darbo santykiai, šio Įstatymo nuostatų siūloma netaikyti ir treneriams. Jų darbo apmokėjimo sąlygos bus nustatytos Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme. Tokių darbuotojų yra apie 100. 4.4. Įstatymo projekte darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius: A, B, C ir D.
A lygio pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas, išskiriamos į A1 lygį, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, ir į A2 lygį, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu ar aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu: biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai; administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; specialistai; B lygio pareigybės: administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; specialistai; C lygio pareigybės: kvalifikuoti darbuotojai; D lygio pareigybės: darbininkai. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės į grupes suskirstytos atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklos specifiką bei į Lietuvos profesijų klasifikatorių, LPK, 2012, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK
biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių sąrašus.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės skirstomos į grupes:
1) biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigybės priskiriamos A lygiui;
2) administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, kurių funkcijoms atlikti reikalingas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas arba aukštasis koleginis išsilavinimas, arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki
struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į reikalaujamo išsilavinimo toms pareigoms eiti;
3) specialistai, kurių funkcijoms atlikti reikalingas nežemesnis kaip aukštasis išsilavinimas (aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu ar aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu) arba ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas (toliau – specialistai); specialistų pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į reikalaujamą išsilavinimą toms pareigoms eiti, išskyrus teatrų ir koncertinių įstaigų kultūros ir meno darbuotojus – baleto artistus ir šokėjus, kurie pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgijo baleto artisto kvalifikaciją ir kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorius, kurie neturėdami universitetinio išsilavinimo bus priskiriami A2 lygio specialistų grupei. Baleto artistų ir šokėjų profesinė karjera prasideda paauglystėje ir trunka apie 20 metų. Nacionalinėje M. K.
K. Čiurlionio menų mokykloje baigę 13 metų trukmės mokslo programą, šie artistai gauna profesinio mokymo diplomą. Šiai profesijai svarbu ne aukštasis išsilavinimas, bet pasirengimas baletui, šokiui. Jų pareigybėse nustatyta užtikrinti atliekamos choreografijos aukštą meninį lygį, inicijuoti naujų spektaklių ir kūrybinių programų sukūrimą, vaidmenų parengimą laiku, palaikyti ir tobulinti fizinę formą, baleto ir šokio techniką. Jei jie bus priskirti žemesnio lygio pareigybių grupei, atlyginimas jų nemotyvuos dirbti Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatre, Klaipėdos ir Kauno valstybiniuose muzikiniuose teatruose, V alstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“ ir po kurio laiko bus sužlugdytas baleto ir šokio menas Lietuvoje. Šią mokyklą baigę baleto artistai ir šokėjai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, pasirinks kitą darbą, kurio karjera gali trukti iki senatvės pensijos amžiaus ir už kurį mokamas daug didesnis ir darbo patirtį įvertinantis atlyginimas. Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių kvalifikaciją taip pat siūloma prilyginti A2 lygio specialistų pareigybėms. Juos atestuoja kultūros ministro įsakymu sudaryta Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija. Atestavimo tikslas – įvertinti restauratoriaus profesines žinias bei patirtį, siekiant apsaugoti kultūros vertybes nuo nekvalifikuoto konservavimo restauravimo ir prevencinio konservavimo, skatinti restauratorių profesinį meistriškumą bei profesinių žinių sklaidą. Kultūros ministro įsakymu suteikiama kvalifikacinė kategorija (III, II, I, Aukščiausia, Eksperto) restauratoriams leidžia atlikti tam tikro sudėtingumo kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo darbus ir turi įtaką darbo užmokesčio dydžiui, kuris nėra siejamas išimtinai tik su išsilavinimu (nors yra ir vienas iš kvalifikacinę kategoriją lemiančių veiksnių).
Šiuo metu Lietuvoje dirbančių atestuotų kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių labai trūksta patenkinti muziejų, bibliotekų, archyvų ar kitų subjektų, disponuojančių kultūros vertybėmis, poreikiams;
1 lygio pareigybėms, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, siūloma nustatyti, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydis didinamas 20 procentų. 4) kvalifikuoti darbuotojai, kurių funkcijoms atlikti būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija (toliau – kvalifikuoti darbuotojai); kvalifikuotų darbuotojų pareigybės priskiriamos C lygiui;
5) darbininkai, kurių funkcijoms atlikti nebūtina profesinė kvalifikacija ir (ar) darbo patirtis; darbininkų pareigybės priskiriamos D lygiui. 4.5. Biudžetinės įstaigos skirstomos į tris grupes:
1) pirma grupė – kai pareigybių sąraše nustatytas darbuotojų pareigybių skaičius yra nuo 200 darbuotojų; ši grupė apims ir biudžetines įstaigas, kuriose pareigybių skaičius yra 200. 2) antra grupė – kai pareigybių sąraše nustatytas darbuotojų pareigybių skaičius yra nuo 50 iki 200 darbuotojų; ši grupė apims ir biudžetines įstaigas, kuriose pareigybių skaičius yra 50. 3) trečia grupė – kai pareigybių sąraše nustatytas darbuotojų pareigybių skaičius yra iki 50 darbuotojų. Nuo biudžetinių įstaigų dydžio priklausys biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktais duomenimis, pirmos grupės biudžetinių įstaigų (kartu su švietimo įstaigomis) yra 40, antros grupės – 993, trečios grupės – 1692 įstaigos, be švietimo įstaigų – atitinkamai: 23, 248 ir 485 įstaigos. 4.6. D arbo užmokestį sudarys: pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą, ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų; premijos. Pareiginės algos pastoviosios dalies dydis (koeficientais) bus apskaičiuojamas pareiginės algos baziniu dydžiu (toliau – BD), kuris kasmet Lietuvos Respublikos Seimo turės būti tvirtinamas ateinantiems metams. Toks pat BD būtų taikomas apskaičiuojant pareigines algas valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2016 metais, įstatymu BD 2016 metais patvirtinta 130,5 euro; Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektu Nr. XIIP-4543 taip pat numatoma 130,5 euro BD.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektas nereglamentuoja bazinio dydžio nustatymo biudžetinių įstaigų darbuotojams, įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nurodoma, kad 2017 metais, apskaičiuojant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviąją dalį taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais įstatyme, kurio projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui, nustatytas bazinis dydis. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas biudžetinių įstaigų vadovams bei jų pavaduotojams bus nustatomas pagal įstatymo projekto 1 priedą, atsižvelgiant į biudžetinėje įstaigoje patvirtintą pareigybių skaičių ir į įstaigos vadovo ir vadovo pavaduotojo turimą vadovaujamo darbo patirtį. Vadovaujamo darbo patirtis bus apskaičiuojama sumuojant visus laikotarpius per visą darbinę karjerą, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar jų padaliniams. Siekiant įgyvendinti Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte nurodytą priemonę „Keisime įstatymus, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų“, įstatymo projekte įtvirtinama, kad biudžetinės įstaigos vadovo ir biudžetinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) negalės viršyti praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinių pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžių.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas administracijos ir struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams bus nustatomas pagal įstatymo projekto 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį ir profesinio darbo patirtį. Vadovaujamo darbo patirtis bus apskaičiuojama sumuojant visus laikotarpius per visą darbinę karjerą, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar jų padaliniams. Profesinio darbo patirtis būtų apskaičiuojama sumuojant laikotarpius per visą darbinę karjerą, kai buvo dirbamas toks pat ar panašus į pareigybės aprašyme nustatytą darbą ar nustatytas funkcijas, nepriklausomai nuo to, ar buvo dirbama pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas specialistams bus nustatomas pagal įstatymo projekto 3 priedą, o kvalifikuotiems darbuotojams – pagal 4 priedą. D lygio darbininkų pareiginė alga bus nustatoma MMA dydžio, taip siekiant, kad dažnai keičiantis MMA nereikėtų dažnai keisti įstatymo nuostatų.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktą informaciją, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra 103 451 specialisto pareigybė (su pedagoginiais darbuotojais), iš jų:
A ir B lygio specialistai, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 3 938, sveikatos priežiūros įstaigose – 4 146, kitose biudžetinėse įstaigose (kartu su pareigybėmis, esančiomis viešojo administravimo funkcijas atliekančiose institucijose) – 15 645. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas galės būti didinamas iki 65 procentų, papildomai įvertinus nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytą pripažinimą, ar atskirų profesijų trūkumą darbo rinkoje ar darbuotojų aukštą kvalifikacinę kategoriją, palyginus su tos pačios darbuotojų grupės kvalikacine kategorija. Konkurencingas darbo užmokestis suteikia galimybę įdarbinti aukščiausio profesinio lygio kūrybinius darbuotojus aukščiausios meninės kokybės paslaugoms teikti, konkuruoti dėl šių darbuotojų su kitų šalių darbdaviais. Atsižvelgiant į Nutarimo Nr. 511 nuostatas, kad nacionalinių kultūros ir meno įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, jų pavaduotojams ir kitiems darbuotojams gali būti nustatomi iki 65 procentų didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai, o kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų minėtiems darbuotojams
Nutarimo Nr. 511 prieduose, įstatymo projektu nesiekiama sumažinti darbuotojų darbo užmokestį, atvirkščiai – siekiama spręsti mažo darbo užmokesčio ir neteisingo apmokėjimo už darbą problemas, todėl panaši į galiojančią nuostatą siūloma ir įstatymo projekte.
Vadovaujantis šia nuostata, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai galės būti didinami tik už nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytą pripažinimą, aukštą kvalifikacinę kategoriją ar profesijoms, kurių trūksta darbo rinkoje. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą šiuo metu tvirtina Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4306GR numatoma, kad dar bus tvirtinamas ir profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas. Tokį sąrašą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks darbo užmokesčio padidinimas padės biudžetinio sektoriaus darbdaviams konkuruoti darbo rinkoje dėl trūkstamų profesijų darbuotojų su privataus sektoriaus darbdaviais. Jeigu bus pagrindas pareiginės algos pastoviąją dalį padidinti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje ir 7 dalyje nustatytais pagrindais, tokia padidinimo suma negalės viršyti 80 procentų įstatymo 1–3 prieduose nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Taip pat įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo srityje esančių biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą.
Darbo apmokėjimo sistemoje, kuri bus nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms turėjimas ir pan.), pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimo iki 65 procentų kriterijai, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Pareiginės algos kintamoji dalis priklausys nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal vadovui ar darbuotojui iš anksto nustatytas metines užduotis, ir negalės viršyti 50 procentų pastoviosios dalies. Pareiginės algos kintamoji dalis nustatoma nuo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, taip pat ir nuo padidinto koeficiento. D lygio darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nebus nustatoma. Kultūros ministro nustatyta tvarka nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių. Kultūros ministras turi teisę nustatyti kultūros ir meno darbuotojų grupę, kuriems pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo einamųjų metų vykdomos kūrybinės veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių, neviršijant kultūros ir meno įstaigai skirtų lėšų darbo užmokesčiui ir nurodant mokėjimo terminą.
Kultūros ir meno darbuotojų grupės – tai teatrų ir koncertinių įstaigų baleto artistų ir šokėjų, muzikantų, solistų vokalistų, choro artistų, dramos, lėlių teatro aktorių, dirigentų, koncertmeisterių, akompaniatorių, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu vaidina, groja, šoka, dainuoja, diriguoja. Konkurencingas darbo užmokestis suteikia galimybę įdarbinti aukščiausio profesinio lygio kūrybinius darbuotojus aukščiausios meninės kokybės paslaugoms teikti. Darbo užmokestis būtų mokamas už profesinį meistriškumą, talentą ir asmeninį darbo indėlį, o tai padėtų užtikrinti scenos meno išskirtinumą ir gerinti įstaigos veiklos rezultatus. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kurios galės siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negalės viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jeigu pareiginės algos pastovioji dalis buvo padidinta šio įstatymo 7 straipsnio 6 ar 7 dalyse nustatytais pagrindais, priemokos ar kintamosios dalies dydis skaičiuojamas nuo padidinto pastoviosios dalies koeficiento. 4.7. Kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų praėjusių metų veikla bus vertinama atsižvelgiant į darbo srities specifiškumą, atitinkamai kultūros ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinta atitinkamos srities kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tvarka.
Kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių metų veikla vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarka. Biudžetinių įstaigų vadovams metines užduotis, siektinus rezultatus bei vertinimo rodiklius nustatys ir jų veiklą vertins biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294). Biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklą numatoma įvertinti kasmet iki sausio 31 dienos. Įvertinus vadovo ar kito darbuotojo darbą labai gerai, būtų nustatoma ateinantiems metams kintamoji dalis ne mažesnį kaip 10 procentų nuo pareiginės algos kintamosios dalies vieneriems metams ir gali būti skiriama premija, o įvertinus gerai – kintamoji dalis. Pareiginės algos kintamosios dalies, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovui nustatomą kintamąją dalį, mokėjimo tvarka ir sąlygos, neviršijant 50 procentų pareiginės algos dydžio, taip pat premijų mokėjimo tvarka bus nustatomos kolektyvinėse sutartyse, o jų nesant – vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. 4.8.
nustatyti, kad iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinę pašalpą, kuri gali būti skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui dėl jo sunkios materialinės padėties ar darbuotojui mirus, analogiškai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4.9. Įstatymo projekte numatytas galimo darbo užmokesčio sumažėjimo kompensavimas. Jeigu, įsigaliojus įstatymo projektui, darbo užmokestis sumažėtų, ne ilgiau kaip 2018 m. sausio 31 d. būtų mokamas iki įstatymo įsigaliojimo darbuotojui nustatytas darbo užmokestis. Jeigu, įsigaliojus įstatymui, sumažėtų pareiginės algos pastovioji dalis, darbuotojui, kol jis eitų užimamas pareigas, būtų mokamas iki įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas. 4.10. Siūloma nustatyti, kad įmonės (darbdavio lygmens) kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomu valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu. Analogiškas reikalavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Kitų rūšių kolektyvinėse sutartyse (pvz., šakos kolektyvinėje sutartyje) galės būti nustatyta papildomų apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu biudžeto lėšų poreikiu. Tokiu atveju, kaip numatoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte Nr. XIIP-3234GR, šalių parengtam ir suderintam šakos kolektyvinės sutarties projektui bus būtina gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadą. 4.11. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr.
XIIP-3294) nuostatas, numatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurie neturi jų pareigoms eiti būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, toliau eina užimamas pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję biudžetinių įstaigų darbuotojai, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Manytina, kad nustatytas laikotarpis yra pakankamas išsilavinimui ar profesinei kvalifikacijai įgyti. 4.12. Siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą bei sekti darbo užmokesčio pokyčius biudžetinėse įstaigose, numatoma, kad biudžetinės įstaigos turės kasmet iki 2018 m. rugsėjo
socialinės apsaugos ir darbo ministerijai darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybių grupes ir kitą informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą. 4.13. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT26-N15/2015, siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo data 2017 m. sausio 1 diena. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės aptartos 4 punkte. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, korupcijos rizika nenustatyta. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamą sąvoką ,,Pareiginė alga“ Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos
įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos
„Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1021 ,,Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą; 2.
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos finansų ministerija turės parengti ir iki įstatymo projekto įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 280 „ Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo “ pakeitimo projektą. 3. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodiką;
savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarką. 4. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir kultūros ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras iki įstatymo projekto įsigaliojimo priimti įsakymus, kuriais bus reglamentuojama sveikatos priežiūros specialistų, kultūros ir meno, socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarka. 5. Priėmus įstatymo projektą, kultūros ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. ĮV-677 ,,Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. A1-22 ,,Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
12Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (prognozė 3 metams)
Įstatymo projekto prieduose numatytiems minimaliems pareiginės algos dydžiams nustatyti, esant minimaliosios mėnesinės algos dydžiui 380 eurų ir BD 130,5 euro, iš valstybės biudžeto reikėtų apie 22,5 mln. eurų pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams (su socialinio draudimo įmokomis). Atsižvelgiant į Įstatymo projekto baigiamąsias nuostatas, papildomos valstybės biudžeto lėšos asignavimų valdytojams ir savivaldybėms bus skiriamos laipsniškai pagal valstybės finansines galimybes, įvertinus biudžetinių įstaigų veiklos optimizavimo ir jų vykdomų funkcijų konsolidavimo galimybes, tokiu atveju Įstatymo projekto prieduose numatytiems minimaliems pareiginės algos dydžiams iš valstybės biudžeto reikėtų apie 16 mln. eurų pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams (su socialinio draudimo įmokomis). Įstatymo projekte nurodytų dydžių vidurkiams pasiekti nuo 2018 m. iki 2021 m. papildomai kasmet reikės apie 16 mln. eurų (su socialinio draudimo įmokomis). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktą informaciją, biudžetinių įstaigų vadovų (įskaitant pedagoginius darbuotojus) vidutinis darbo užmokestis yra 1 237 eurai, o be pedagoginių darbuotojų – 1 103 eurai, iš jų, kultūros ir meno įstaigose – 1 091 euras, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 1 162 eurai, sveikatos priežiūros įstaigose – 1 135 eurai, kitose biudžetinėse įstaigose (pvz., Priešgaisrinės apsaugos tarnyba) – 992 eurai; specialistų, įskaitant pedagoginius darbuotojus, – 615 eurai, o be pedagoginių darbuotojų– 585 eurai, iš jų: kultūros ir meno – 605 eurai, socialines paslaugas teikiančių – 556 eurai, sveikatos priežiūros – 545 eurai, kitų specialistų – 589 eurai; kvalifikuotų darbuotojų – 506 eurai. 13.
Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „darbo apmokėjimas“, „biudžetinės įstaigos“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2016-09-23 Nr. XIIP-4723 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai . Pirma, neaišku, kokie kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai čia turimi omeny. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytuose įstatymuose tik pavesta Vyriausybei nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodytais įstatymais yra nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos tų darbuotojų, kuriems pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam tikroms darbuotojų grupėms šis įstatymas netaikomas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas „<...> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įstatymų leidėjui nenustačius esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Tuo tarpu pagal projekto
nurodytiems darbuotojams darbo apmokėjimas de facto ir toliau būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimais. Todėl manytina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai nebus pasiekti. 3. Projekto 3 straipsnio
nurodytą darbuotojų pareigybų skaičių ir 1 priede šiuo skirstymu paremtas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis svarstytini. Pirma, įprastai biudžetinėje įstaigoje dirba ne tik darbuotojai, bet ir valstybės tarnautojai, todėl tik darbuotojų pareigybių skaičius neatspindi visų dirbančiųjų skaičiaus. Antra, svarstytina, ar šis kriterijus yra objektyvus, nes biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareiginių funkcijų ir atsakomybės ribų darbuotojų skaičius neatspindi. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, d arbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijais nurodyti veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai.
Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai apibrėžti darbuotojų skaičiaus ribas, kad nekiltų abejonių, kuriai grupei priklauso biudžetinė įstaiga, kai joje dirba ribinis skaičius darbuotojų, pvz., 200 darbuotojų ir daugiau, nes pagal projekte vartojamas formuluotes tokia įstaiga galėtų būti priskirta tiek pirmai, tiek antrai grupei. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant, į kokias grupes skirstomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupės, 2 punkte įvardijami „ administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje nurodant „administraciją“, „administracijos vadovus ir jų pavaduotojus“. Prielaida, jog tai – įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, atmestina, nes šie nurodomi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t.y. priskiriami kitai darbuotojų pareigybių grupei. Jei turimas mintyje koks nors specifinis biudžetinės įstaigos padalinys (pavyzdžiui, vadovo sekretoriatas), jis juk taip pat yra struktūrinis padalinys. Todėl siūlytina projekte vartojamą terminologiją patikslinti. Pažymėtina, kad aptariama sąvoka vartojama ir kitose projekto nuostatose. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodant Lietuvos profesijų klaisifikatorių, reikėtų patikslinti (įvardyti), kokiu teisės aktu šis klasifikatorius yra patvirtintas. 6. Projekto 4 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys redaguotinas ir dėstytinas taip: „ Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus“ (toliau – kaip projekto tekste), o ne „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės aprašymus“, kaip suformuluota projekte. 7.
straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 8. P rojekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse “ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“. Kompleksiškai vertinant projekto
nuostatas, galima suprasti, kad projektu, kurio nuostatomis iš esmės ir yra nustatoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pakeistas (ir net paneigtas) dar žemesnės galios – lokaliniais – teisės aktais, kuriems priskirtinos vidaus ar darbo tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimų kolizijų tiek aiškinant, tiek ir taikant įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės tikslintinos. 9.
9Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma,
kad „Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis , atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje . Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas <...>“ (išskirta – mūsų). Yra pagrindo teigti, kad Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis, arba jo nepatvirtinti apskritai. Be to, Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. 10.
š io įstatymo 2 priede numatyta biudžetinių įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į <...> profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos . Toks profesinio darbo patirties apibrėžimas kelia abejonių, nes jo vertinimas gali būti įvairiai interpretuojamas ir sukelti praktinio taikymo problemų. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina ir šio straipsnio 4 dalyje siūloma analogiško turinio nuostata. 11. Projekto 7 straipsnio 6 – 8 dalyse apibrėžti maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies didinimo dydžiai. Šio straipsnio 7 dalies formuluotę „pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai “ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su analogiškomis nuostatomis. 12. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis . Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą <...>“ (išskirta – mūsų). Kompleksiškai vertinant abi 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar išmoka už konkrečią vienkartinę užduotį pagrįstai laikytina premija. Tokios abejonės kyla ir atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio nuostatą, pagal kurią už papildomų užduočių atlikimą mokėtina priemoka, o ne premija. 13. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje tiek kalbine, tiek nuostatos turinio aiškumo prasme reikėtų tikslinti skyrybos ženklo skliaustelių rašybą. 14.
14Projekto 13 straipsnio 3 dalyje nurodoma,
kad „ <...> Jeigu priėmus į pareigas darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 d.“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad naujai priimtam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai bei jų vertinimo kriterijai nenustatomi, jei iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, todėl siūlytina taip ir formuluoti projekto nuostatą. 15. Projekto 13 straipsnio 8 dalies 3 punkte bei šio straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „ši nuostata galioja vienerius metus“ yra ydinga ir klaidinanti, nes akivaizdu, kad čia kalbama ne apie įstatymo nuostatos galiojimą, bet apie pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo galiojimą, t.y. apie įstatymo nuostatos taikymo specifiką, todėl minėto projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į
straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad „ Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams <...>“. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra išbaigtas, nes neaišku, kokie sprendimai ir procedūros galimi įstaigos vadovui nepritarus darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams. 17. Projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eina tas pačias pareigas . Ši nuostata svarstytina dviem aspektais.
Pirma, ja nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, darbo užmokestis nebus nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, t.y. de facto jam įstatymas nebus taikomas ir darbo užmokestis nedidinamas. Tai suponuoja, kad neterminuotai būtų taikomas nebegaliojantis darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Antra, tokia nuostata sudaro teisinį pagrindą tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams mokėti skirtingą darbo užmokestį priklausomai nuo to, kada jie pradėjo dirbti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiam dirbti darbuotojui pareiginės algos pastovioji dalis nebūtų keičiama, o naujai priimtam po įstatymo įsigaliojimo – ji būtų nustatoma šiame įstatyme nustatyto dydžio. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-09-23 Nr. XIIP-4723 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai . Pirma, neaišku, kokie kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai čia turimi omeny. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytuose įstatymuose tik pavesta Vyriausybei nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodytais įstatymais yra nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos tų darbuotojų, kuriems pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam tikroms darbuotojų grupėms šis įstatymas netaikomas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas „<...> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įstatymų leidėjui nenustačius esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Tuo tarpu pagal projekto
nurodytiems darbuotojams darbo apmokėjimas de facto ir toliau būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimais. Todėl manytina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai nebus pasiekti. 3. Projekto 3 straipsnio
nurodytą darbuotojų pareigybų skaičių ir 1 priede šiuo skirstymu paremtas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis svarstytini. Pirma, įprastai biudžetinėje įstaigoje dirba ne tik darbuotojai, bet ir valstybės tarnautojai, todėl tik darbuotojų pareigybių skaičius neatspindi visų dirbančiųjų skaičiaus. Antra, svarstytina, ar šis kriterijus yra objektyvus, nes biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareiginių funkcijų ir atsakomybės ribų darbuotojų skaičius neatspindi. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, d arbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijais nurodyti veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai.
Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai apibrėžti darbuotojų skaičiaus ribas, kad nekiltų abejonių, kuriai grupei priklauso biudžetinė įstaiga, kai joje dirba ribinis skaičius darbuotojų, pvz., 200 darbuotojų ir daugiau, nes pagal projekte vartojamas formuluotes tokia įstaiga galėtų būti priskirta tiek pirmai, tiek antrai grupei. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant, į kokias grupes skirstomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupės, 2 punkte įvardijami „ administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje nurodant „administraciją“, „administracijos vadovus ir jų pavaduotojus“. Prielaida, jog tai – įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, atmestina, nes šie nurodomi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t.y. priskiriami kitai darbuotojų pareigybių grupei. Jei turimas mintyje koks nors specifinis biudžetinės įstaigos padalinys (pavyzdžiui, vadovo sekretoriatas), jis juk taip pat yra struktūrinis padalinys. Todėl siūlytina projekte vartojamą terminologiją patikslinti. Pažymėtina, kad aptariama sąvoka vartojama ir kitose projekto nuostatose. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodant Lietuvos profesijų klaisifikatorių, reikėtų patikslinti (įvardyti), kokiu teisės aktu šis klasifikatorius yra patvirtintas. 6. Projekto 4 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys redaguotinas ir dėstytinas taip: „ Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus“ (toliau – kaip projekto tekste), o ne „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės aprašymus“, kaip suformuluota projekte. 7.
straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 8. P rojekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse “ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“. Kompleksiškai vertinant projekto
nuostatas, galima suprasti, kad projektu, kurio nuostatomis iš esmės ir yra nustatoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pakeistas (ir net paneigtas) dar žemesnės galios – lokaliniais – teisės aktais, kuriems priskirtinos vidaus ar darbo tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimų kolizijų tiek aiškinant, tiek ir taikant įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės tikslintinos. 9.
9Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma,
kad „Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis , atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje . Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas <...>“ (išskirta – mūsų). Yra pagrindo teigti, kad Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis, arba jo nepatvirtinti apskritai. Be to, Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. 10.
š io įstatymo 2 priede numatyta biudžetinių įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į <...> profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos . Toks profesinio darbo patirties apibrėžimas kelia abejonių, nes jo vertinimas gali būti įvairiai interpretuojamas ir sukelti praktinio taikymo problemų. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina ir šio straipsnio 4 dalyje siūloma analogiško turinio nuostata. 11. Projekto 7 straipsnio 6 – 8 dalyse apibrėžti maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies didinimo dydžiai. Šio straipsnio 7 dalies formuluotę „pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai “ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su analogiškomis nuostatomis. 12. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis . Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą <...>“ (išskirta – mūsų). Kompleksiškai vertinant abi 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar išmoka už konkrečią vienkartinę užduotį pagrįstai laikytina premija. Tokios abejonės kyla ir atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio nuostatą, pagal kurią už papildomų užduočių atlikimą mokėtina priemoka, o ne premija. 13. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje tiek kalbine, tiek nuostatos turinio aiškumo prasme reikėtų tikslinti skyrybos ženklo skliaustelių rašybą. 14.
14Projekto 13 straipsnio 3 dalyje nurodoma,
kad „ <...> Jeigu priėmus į pareigas darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 d.“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad naujai priimtam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai bei jų vertinimo kriterijai nenustatomi, jei iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, todėl siūlytina taip ir formuluoti projekto nuostatą. 15. Projekto 13 straipsnio 8 dalies 3 punkte bei šio straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „ši nuostata galioja vienerius metus“ yra ydinga ir klaidinanti, nes akivaizdu, kad čia kalbama ne apie įstatymo nuostatos galiojimą, bet apie pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo galiojimą, t.y. apie įstatymo nuostatos taikymo specifiką, todėl minėto projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į
straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad „ Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams <...>“. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra išbaigtas, nes neaišku, kokie sprendimai ir procedūros galimi įstaigos vadovui nepritarus darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams. 17. Projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eina tas pačias pareigas . Ši nuostata svarstytina dviem aspektais.
Pirma, ja nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, darbo užmokestis nebus nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, t.y. de facto jam įstatymas nebus taikomas ir darbo užmokestis nedidinamas. Tai suponuoja, kad neterminuotai būtų taikomas nebegaliojantis darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Antra, tokia nuostata sudaro teisinį pagrindą tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams mokėti skirtingą darbo užmokestį priklausomai nuo to, kada jie pradėjo dirbti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiam dirbti darbuotojui pareiginės algos pastovioji dalis nebūtų keičiama, o naujai priimtam po įstatymo įsigaliojimo – ji būtų nustatoma šiame įstatyme nustatyto dydžio. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2017-01-10 Nr. XIIP-4723(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d., dėl ko Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ negali būti taikomas, 2017 metų sausio mėnesį gali kilti keblumų nustatant darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams. Todėl siūlytina projekto 17 straipsnio 5 dalyje vietoje termino „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nurodyti terminą „iki
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
departamento 2016 m. rugsėjo 23 d. išvada. 2016-09-23
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
: Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą XIIP-4723 iniciatoriams tobulinti :
1) visų valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai turėtų būti reglamentuojami įstatymu ir taikoma vieninga darbo apmokėjimo sistema.
Įstatymo projekto XIIP-4723 1 straipsnyje įvardintos 6 darbuotojų grupės (valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, pedagoginiai darbuotojai, treneriai ir kt. ), kuriems šis įstatymas netaikomas, tačiau įstatymų projektai, reglamentuojantys šių asmenų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius nėra pateikti;
2) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Septynioliktosios Vyriausybės programos nuostatomis. Seimui nutarimo projektu Nr. XIIIP-174 pateiktos tvirtinti Vyriausybės programos
spręsime biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas, priimdami Sisteminį atlyginimų indeksavimo įstatymą bei skatindami kasmetinius kolektyvinius susitarimus viešajame sektoriuje. Įstatymas turi apimti ir mokytojų atlyginimus.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Rinkevičius, R.Tamašunienė Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2016-12-07 Nr. 113-P-35(4)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai:
Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė ir Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai .
Pirma, neaišku, kokie kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai čia turimi omeny. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytuose įstatymuose tik pavesta Vyriausybei nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodytais įstatymais yra nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos tų darbuotojų, kuriems pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. Atsižvelgti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
darbuotojų grupėms šis įstatymas netaikomas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas „<...> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įstatymų leidėjui nenustačius esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Tuo tarpu pagal projekto
nuostatą joje nurodytiems darbuotojams darbo apmokėjimas de facto ir toliau būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimais. Todėl manytina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai nebus pasiekti. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
grupes pagal pareigybių sąraše nurodytą darbuotojų pareigybių skaičių ir 1 priede šiuo skirstymu paremtas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis svarstytini. Pirma, įprastai biudžetinėje įstaigoje dirba ne tik darbuotojai, bet ir valstybės tarnautojai, todėl tik darbuotojų pareigybių skaičius neatspindi visų dirbančiųjų skaičiaus. Antra, svarstytina, ar šis kriterijus yra objektyvus, nes biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareiginių funkcijų ir atsakomybės ribų darbuotojų skaičius neatspindi.
Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio
nustatymo kriterijais nurodyti veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai. Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai apibrėžti darbuotojų skaičiaus ribas, kad nekiltų abejonių, kuriai grupei priklauso biudžetinė įstaiga, kai joje dirba ribinis skaičius darbuotojų, pvz., 200 darbuotojų ir daugiau, nes pagal projekte vartojamas formuluotes tokia įstaiga galėtų būti priskirta tiek pirmai, tiek antrai grupei. Pritarti iš dalies Pritarti 1 pastabai Nepritarti 2 pastabai (privataus ir viešojo sektoriaus organizacijose dirbančių asmenų skaičius yra vienas iš pakankamai objektyvių tokių organizacijų skirstymo į grupes kriterijų). Nepritarti 3 pastabai (Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatų sisteminis vertinimas leidžia vienareikšmiškai suprasti, kad įstaiga „nuo 200“ darbuotojų priskirtina 1 grupei, nes antrajai grupei priskiriama įstaiga, kurioje darbuotojų skaičius „iki 200“) . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
skirstomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupės, 2 punkte įvardijami „ administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje nurodant
„administraciją“, „administracijos vadovus ir jų pavaduotojus“. Prielaida,
jog tai – įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, atmestina, nes šie nurodomi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t.y. priskiriami kitai darbuotojų pareigybių grupei.
Jei turimas mintyje koks nors specifinis biudžetinės įstaigos padalinys (pavyzdžiui, vadovo sekretoriatas), jis juk taip pat yra struktūrinis padalinys. Todėl siūlytina projekte vartojamą terminologiją patikslinti. Pažymėtina, kad aptariama sąvoka vartojama ir kitose projekto nuostatose. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
klasifikatorių, reikėtų patikslinti (įvardyti), kokiu teisės aktu šis klasifikatorius yra patvirtintas. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėstytinas taip: „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus“ (toliau – kaip projekto tekste), o ne
„Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinių įstaigų darbuotojų
pareigybės aprašymus“, kaip suformuluota projekte. Atsižvelgti Techninio pobūdžio klaida. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse “ (išskirta – mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“. Kompleksiškai vertinant projekto 5 straipsnio 2 dalies ir minėtą Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, galima suprasti, kad projektu, kurio nuostatomis iš esmės ir yra nustatoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pakeistas (ir net paneigtas) dar žemesnės galios – lokaliniais – teisės aktais, kuriems priskirtinos vidaus ar darbo tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimų kolizijų tiek aiškinant, tiek ir taikant įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės tikslintinos. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis , atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje .
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas <...>“ (išskirta – mūsų). Yra pagrindo teigti, kad Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis, arba jo nepatvirtinti apskritai. Be to, Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Nepritarti Įstatymo projekto rengėjai ir iniciatorius siūlo taikyti tą patį pareiginės algos bazinį dydį, koks jis yra nustatytas valstybės politikams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams. Šiame Įstatymo projekte siūlomos nustatyti nuostatos yra analogiškos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo (tvirtinimo). 10.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
ko, siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 priede numatyta biudžetinių įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į <...> profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos . Toks profesinio darbo patirties apibrėžimas kelia abejonių, nes jo vertinimas gali būti įvairiai interpretuojamas ir sukelti praktinio taikymo problemų. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina ir šio straipsnio 4 dalyje siūloma analogiško turinio nuostata. Pritarti iš dalies Tikslinga pritarti nuostatai dėl pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo, atsižvelgiant į profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas darbas. Tačiau yra reikalinga parengti ir patvirtinti tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis analogiško darbo nustatymas (apskaičiavimas, sumavimas) būtų įmanomai tikslesnis. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pareiginės algos pastoviosios dalies didinimo dydžiai. Šio straipsnio 7 dalies formuluotę „pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai “ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su analogiškomis nuostatomis. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali
būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis . Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą <...>“ (išskirta – mūsų).
Kompleksiškai vertinant abi 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar išmoka už konkrečią vienkartinę užduotį pagrįstai laikytina premija. Tokios abejonės kyla ir atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio nuostatą, pagal kurią už papildomų užduočių atlikimą mokėtina priemoka, o ne premija. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
turinio aiškumo prasme reikėtų tikslinti skyrybos ženklo skliaustelių rašybą. Atsižvelgti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
priėmus į pareigas darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 d.“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad naujai priimtam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai bei jų vertinimo kriterijai nenustatomi, jei iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, todėl siūlytina taip ir formuluoti projekto nuostatą. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
89
dalies 3 punkte vartojama formuluotė „ši nuostata galioja vienerius metus“ yra ydinga ir klaidinanti, nes akivaizdu, kad čia kalbama ne apie įstatymo nuostatos galiojimą, bet apie pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo galiojimą, t.y. apie įstatymo nuostatos taikymo specifiką, todėl minėto projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į 13 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 9 dalies 4 punkto redakcijas. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 16.
Projekto 13 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams <...>“. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra išbaigtas, nes neaišku, kokie sprendimai ir procedūros galimi įstaigos vadovui nepritarus darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eina tas pačias pareigas . Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma, ja nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, darbo užmokestis nebus nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, t.y. de facto jam įstatymas nebus taikomas ir darbo užmokestis nedidinamas. Tai suponuoja, kad neterminuotai būtų taikomas nebegaliojantis darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Antra, tokia nuostata sudaro teisinį pagrindą tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams mokėti skirtingą darbo užmokestį priklausomai nuo to, kada jie pradėjo dirbti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiam dirbti darbuotojui pareiginės algos pastovioji dalis nebūtų keičiama, o naujai priimtam po įstatymo įsigaliojimo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. Paliukas, O. Leiputė, A. Dumčius
2 Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, ir tai, kad daugelis projekto nuostatų (pareiginės algos bazinio dydžio nustatymas, premijos, priemokos, materialinių pašalpų mokėjimas, skatinimas ir kita) tinka pedagoginiams darbuotojams, siūlome atsisakyti 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriame numatyta, kad pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus, įstatymas netaikomas. Tokiu atveju, vadovaudamiesi įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi, atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, t. y. Švietimo įstatyme bus numatomos tik specialios nuostatos, reglamentuojančios mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų, darbo apmokėjimo sąlygos. Kitas apmokėjimo sąlygas nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Priešingu atveju, Švietimo įstatyme turėtų būti perkeltos beveik visos įstatymo projekto nuostatos (pareiginės algos bazinis dydis, priemokos, premijos, materialinė pašalpa, skatinimas ir kita), nes jos tinka ir pedagoginiams darbuotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus;54 ) treneriams;65 ) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.“ Nepritarti Pritarti nuostatoms, kurias pateikė projekto iniciatorius . 2. Seimo nariai R. Paliukas, A. Zeltinis, O Leiputė,
2 Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat į tai, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (registracijos numeris- Nr.
XIIP-4740), kuris nustato valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat siekiant, kad įstatymas būtų glaustas, logiškas, aiškus, siūlome atsisakyti perteklinio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas netaikomas:
mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;21 ) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;32 ) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;43 ) pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus;54 ) treneriams;65 ) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.“ Nepritarti Pritarti nuostatoms, kurias pateikė projekto iniciatorius . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Juška.
Juška. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Audito komitetas
DĖL
2016-11-30 Nr. 141-P-51(4)
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: nėra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai . Pirma, neaišku, kokie kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai čia turimi omeny. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytuose įstatymuose tik pavesta Vyriausybei nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas.
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodytais įstatymais yra nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos tų darbuotojų, kuriems pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. Pritarti
2
dalyje numatyta, kad tam tikroms darbuotojų grupėms šis įstatymas netaikomas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas „<...> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įstatymų leidėjui nenustačius esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Tuo tarpu pagal projekto
darbuotojams darbo apmokėjimas de facto ir toliau būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimais. Todėl manytina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai nebus pasiekti. Apsispręsti pagrindiniame komitete
1 3.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje biudžetinių įstaigų skirstymas į grupes pagal pareigybių sąraše nurodytą darbuotojų pareigybių skaičių ir 1 priede šiuo skirstymu paremtas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis svarstytini. Pirma, įprastai biudžetinėje įstaigoje dirba ne tik darbuotojai, bet ir valstybės tarnautojai, todėl tik darbuotojų pareigybių skaičius neatspindi visų dirbančiųjų skaičiaus. Antra, svarstytina, ar šis kriterijus yra objektyvus, nes biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareiginių funkcijų ir atsakomybės ribų darbuotojų skaičius neatspindi. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, d arbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijais nurodyti veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai. Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai apibrėžti darbuotojų skaičiaus ribas, kad nekiltų abejonių, kuriai grupei priklauso biudžetinė įstaiga, kai joje dirba ribinis skaičius darbuotojų, pvz., 200 darbuotojų ir daugiau, nes pagal projekte vartojamas formuluotes tokia įstaiga galėtų būti priskirta tiek pirmai, tiek antrai grupei. Apsispręsti pagrindiniame komitete
22
dalyje reglamentuojant, į kokias grupes skirstomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupės, 2 punkte įvardijami „administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje nurodant „administraciją“, „administracijos vadovus ir jų pavaduotojus“. Prielaida, jog tai – įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, atmestina, nes šie nurodomi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t.y. priskiriami kitai darbuotojų pareigybių grupei.
Jei turimas mintyje koks nors specifinis biudžetinės įstaigos padalinys (pavyzdžiui, vadovo sekretoriatas), jis juk taip pat yra struktūrinis padalinys. Todėl siūlytina projekte vartojamą terminologiją patikslinti. Pažymėtina, kad aptariama sąvoka vartojama ir kitose projekto nuostatose. Pritarti
1
dalyje nurodant Lietuvos profesijų klasifikatorių, reikėtų patikslinti
pagrindiniame komitete
2
dalies pirmasis sakinys redaguotinas ir dėstytinas taip: „ Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus“ (toliau – kaip projekto tekste), o ne „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės aprašymus“, kaip suformuluota projekte. Pritarti
1
dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto
dalies nuostatomis. Pritarti
2
rojekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse “ (išskirta – mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“. Kompleksiškai vertinant projekto 5 straipsnio
suprasti, kad projektu, kurio nuostatomis iš esmės ir yra nustatoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pakeistas (ir net paneigtas) dar žemesnės galios – lokaliniais – teisės aktais, kuriems priskirtinos vidaus ar darbo tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimų kolizijų tiek aiškinant, tiek ir taikant įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės tikslintinos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
1
dalyje nurodoma, kad „Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis , atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje .
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas
<...>“
(išskirta – mūsų). Yra pagrindo teigti, kad Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis, arba jo nepatvirtinti apskritai. Be to, Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
34 10.
Projekto 7 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 priede numatyta biudžetinių įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į <...> profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Toks profesinio darbo patirties apibrėžimas kelia abejonių, nes jo vertinimas gali būti įvairiai interpretuojamas ir sukelti praktinio taikymo problemų. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina ir šio straipsnio 4 dalyje siūloma analogiško turinio nuostata. Apsispręsti pagrindiniame komitete
7
pareiginės algos pastoviosios dalies didinimo dydžiai. Šio straipsnio 7 dalies formuluotę „pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su analogiškomis nuostatomis. Pritarti
1
dalyje siūloma nustatyti, kad „ Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą <...>“ (išskirta – mūsų). Kompleksiškai vertinant abi 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar išmoka už konkrečią vienkartinę užduotį pagrįstai laikytina premija. Tokios abejonės kyla ir atsižvelgiant į projekto
priemoka, o ne premija. Apsispręsti pagrindiniame komitete 13.
1
dalyje tiek kalbine, tiek nuostatos turinio aiškumo prasme reikėtų tikslinti skyrybos ženklo skliaustelių rašybą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
3
priėmus į pareigas darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 d.“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad naujai priimtam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai bei jų vertinimo kriterijai nenustatomi, jei iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, todėl siūlytina taip ir formuluoti projekto nuostatą. Pritarti
8933
dalies 3 punkte bei šio straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „ši nuostata galioja vienerius metus“ yra ydinga ir klaidinanti, nes akivaizdu, kad čia kalbama ne apie įstatymo nuostatos galiojimą, bet apie pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo galiojimą, t.y. apie įstatymo nuostatos taikymo specifiką, todėl minėto projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į 13 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 9 dalies 4 punkto redakcijas. Pritarti
10
dalyje nurodoma, kad „ Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams <...>“. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra išbaigtas, nes neaišku, kokie sprendimai ir procedūros galimi įstaigos vadovui nepritarus darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams. Pritarti 17.
4
darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eina tas pačias pareigas . Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma, ja nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, darbo užmokestis nebus nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, t.y. de facto jam įstatymas nebus taikomas ir darbo užmokestis nedidinamas. Tai suponuoja, kad neterminuotai būtų taikomas nebegaliojantis darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Antra, tokia nuostata sudaro teisinį pagrindą tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams mokėti skirtingą darbo užmokestį priklausomai nuo to, kada jie pradėjo dirbti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiam dirbti darbuotojui pareiginės algos pastovioji dalis nebūtų keičiama, o naujai priimtam po įstatymo įsigaliojimo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Raimundas Paliukas Orinta Leiputė Arimantas Dumčius
2 Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4723 (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, ir tai, kad daugelis projekto nuostatų (pareiginės algos bazinio dydžio nustatymas, premijos, priemokos, materialinių pašalpų mokėjimas, skatinimas ir kita) tinka pedagoginiams darbuotojams, siūlome atsisakyti 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriame numatyta, kad pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus, įstatymas netaikomas. Tokiu atveju, vadovaudamiesi įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi, atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, t. .y Švietimo įstatyme bus numatomos tik specialios nuostatos, reglamentuojančios mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų, darbo apmokėjimo sąlygos. Kitas apmokėjimo sąlygas nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Priešingu atveju, Švietimo įstatyme turėtų būti perkeltos beveik visos įstatymo projekto nuostatos (pareiginės algos bazinis dydis, priemokos, premijos, materialinė pašalpa, skatinimas ir kita), nes jos tinka ir pedagoginiams darbuotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus;54 ) treneriams;65 ) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.“
pagrindiniame komitete
2Seimo nariai:
Raimundas Paliukas Orinta Leiputė Arimantas Dumčius
2 Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat į tai, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (registracijos numeris- Nr.
XIIP-4740), kuris nustato valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat siekiant, kad įstatymas būtų glaustas, logiškas, aiškus, siūlome atsisakyti perteklinio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;2
Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;3
2) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;4
3) pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus;54 ) treneriams;65 ) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Įvertinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-4723 parengtas sistemiškai nepakeitus kitų teisės aktų, reglamentuojančių iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat į tai, kad šiuo metu yra rengiama Septynioliktosios Vyriausybės 2016-2020 metų programa, o minėtas įstatymo projektas parengtas vykdant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte nurodytą priemonę, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 grąžinti iniciatoriams tobulinti , atsižvelgiant į Septynioliktos Vyriausybės programą, Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Siekiant išvengti i šbalansuotos darbo apmokėjimo sistemos, kuomet atskirų sričių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja skirtingi teisės aktai ir dėl to susidaro didelės disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių, siūlytina tobulinant įstatymo projektą sistemiškai sureguliuoti iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas, parengiant vieningą reglamentavimą, susijusį su visų valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygomis. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
I. Šimonytė.
Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2016-12-21 Nr. 103-P-67(10)
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė, V. Dudienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, V. Vainys – Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, I. Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, A. Jurgeliūnas – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas;
R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, A. Gratulevičienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, E. Neciunskienė, A. Zedelytė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėjos. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Projekto 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai . Pirma, neaišku, kokie kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai čia turimi omeny. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytuose įstatymuose tik pavesta Vyriausybei nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodytais įstatymais yra nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos tų darbuotojų, kuriems pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
tikroms darbuotojų grupėms šis įstatymas netaikomas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas „<...> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įstatymų leidėjui nenustačius esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Tuo tarpu pagal projekto
joje nurodytiems darbuotojams darbo apmokėjimas de facto ir toliau būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimais. Todėl manytina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai nebus pasiekti. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
skirstymas į grupes pagal pareigybių sąraše nurodytą darbuotojų pareigybių skaičių ir 1 priede šiuo skirstymu paremtas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis svarstytini. Pirma, įprastai biudžetinėje įstaigoje dirba ne tik darbuotojai, bet ir valstybės tarnautojai, todėl tik darbuotojų pareigybių skaičius neatspindi visų dirbančiųjų skaičiaus. Antra , svarstytina, ar šis kriterijus yra objektyvus, nes biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareiginių funkcijų ir atsakomybės ribų darbuotojų skaičius neatspindi.
Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijais nurodyti veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai. Trečia , siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai apibrėžti darbuotojų skaičiaus ribas, kad nekiltų abejonių, kuriai grupei priklauso biudžetinė įstaiga, kai joje dirba ribinis skaičius darbuotojų, pvz., 200 darbuotojų ir daugiau, nes pagal projekte vartojamas formuluotes tokia įstaiga galėtų būti priskirta tiek pirmai, tiek antrai grupei. Pritarti iš dalies Pirmai pastabai –nepritarti. Įstaiga kurioje dirba valstybės tarnautojai, yra atliekanti viešojo administravimo paslaugas, ir vadovas joje yra valstybės tarnautojas. Antrai pastabai –nepritarti. Veiklos sudėtingumą ir atsakingumo lygį atspindi pareigybių skirstymas į pareigybių grupes, o taip pat ir įstaigos dydis . Trečiai pastabai –pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
kokias grupes skirstomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupės, 2 punkte įvardijami „administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje nurodant
„administraciją“, „administracijos vadovus ir jų pavaduotojus“. Prielaida,
jog tai – įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, atmestina, nes šie nurodomi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t.y. priskiriami kitai darbuotojų pareigybių grupei. Jei turimas mintyje koks nors specifinis biudžetinės įstaigos padalinys (pavyzdžiui, vadovo sekretoriatas), jis juk taip pat yra struktūrinis padalinys. Todėl siūlytina projekte vartojamą terminologiją patikslinti.
projekto nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
profesijų klasifikatorių, reikėtų patikslinti (įvardyti), kokiu teisės aktu šis klasifikatorius yra patvirtintas. Pritarti “
kanceliarijos Teisės departamentas
2
redaguotinas ir dėstytinas taip: „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus“ (toliau – kaip projekto tekste), o ne „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės aprašymus“, kaip suformuluota projekte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
derintinos su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos
nuostatomis. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
8Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse “ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“.
Kompleksiškai vertinant projekto 5 straipsnio 2 dalies ir minėtą Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, galima suprasti, kad projektu, kurio nuostatomis iš esmės ir yra nustatoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pakeistas (ir net paneigtas) dar žemesnės galios – lokaliniais – teisės aktais, kuriems priskirtinos vidaus ar darbo tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimų kolizijų tiek aiškinant, tiek ir taikant įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis , atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje . Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas
<...>“
(išskirta – mūsų).
Yra pagrindo teigti, kad Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis, arba jo nepatvirtinti apskritai. Be to, Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
34
nustatyti, kad šio įstatymo 2 priede numatyta biudžetinių įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į <...> profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Toks profesinio darbo patirties apibrėžimas kelia abejonių, nes jo vertinimas gali būti įvairiai interpretuojamas ir sukelti praktinio taikymo problemų.
siūloma analogiško turinio nuostata. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies didinimo dydžiai. Šio straipsnio
siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su analogiškomis nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą <...>“ (išskirta – mūsų). Kompleksiškai vertinant abi 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar išmoka už konkrečią vienkartinę užduotį pagrįstai laikytina premija. Tokios abejonės kyla ir atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio nuostatą, pagal kurią už papildomų užduočių atlikimą mokėtina priemoka, o ne premija. Pritarti Komitetas siūlo 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Premijos Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis . Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 13.
Projekto 12 straipsnio 1 dalyje tiek kalbine, tiek nuostatos turinio aiškumo prasme reikėtų tikslinti skyrybos ženklo skliaustelių rašybą. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
<...> Jeigu priėmus į pareigas darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 d.“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad naujai priimtam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai bei jų vertinimo kriterijai nenustatomi, jei iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, todėl siūlytina taip ir formuluoti projekto nuostatą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-2314 8,9 3,3
straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „ši nuostata galioja vienerius metus“ yra ydinga ir klaidinanti, nes akivaizdu, kad čia kalbama ne apie įstatymo nuostatos galiojimą, bet apie pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo galiojimą, t.y. apie įstatymo nuostatos taikymo specifiką, todėl minėto projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į 13 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 9 dalies 4 punkto redakcijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
10
„Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų
įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams <...>“. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra išbaigtas, nes neaišku, kokie sprendimai ir procedūros galimi įstaigos vadovui nepritarus darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 17.
Projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eina tas pačias pareigas . Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma , ja nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, darbo užmokestis nebus nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, t.y. de facto jam įstatymas nebus taikomas ir darbo užmokestis nedidinamas. Tai suponuoja, kad neterminuotai būtų taikomas nebegaliojantis darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Antra , tokia nuostata sudaro teisinį pagrindą tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams mokėti skirtingą darbo užmokestį priklausomai nuo to, kada jie pradėjo dirbti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiam dirbti darbuotojui pareiginės algos pastovioji dalis nebūtų keičiama, o naujai priimtam po įstatymo įsigaliojimo – ji būtų nustatoma šiame įstatyme nustatyto dydžio. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
1 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir siūlymus:
Seimas priėmė Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2462, kuriuo patvirtino Darbo koeksą, kurio 139 str.
2 d. apibrėžia darbo užmokesčio sąvoką, siūloma Įstatymo projekto 5 str. apibrėžtą darbo užmokesčio sąvoką suvienodinti su Darbo kodeksu. To nepadarius atsiras skirtingas darbo užmokesčio apibrėžimas tokiais pačiais pagrindais dirbantiems darbuotojams, o tai pažeis darbo teisės subjektų lygybės ir teisingo apmokėjimo už darbą principus. Siūlo pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus Pritarti iš dalies Komitetas siūlo 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
mėnesinė alga
darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
profesinių sąjungų konfederacija
9
darbuotojų darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai būtų nustatomi skaidriai ir išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 7 str. 9 d. išdėstyti taip: „9.
9 d. išdėstyti taip:
„9. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios
dalies koeficient ą s nustato biudžetinės įstaigos vadovas nustatomas biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje , o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“ Pritarti. 3. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
į LPSK pasiūlymą Įstatymo projekto 7 str. 9 d., siūloma atitinkamai keisti Įstatymo projekto 7 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip:
„10. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovio
ji sios dali s es koeficientas sulygstama s darbo sutartyje pagal šio įstatymo 1–4 priedus ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą . Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir
(ar) profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius. “ Pritarti iš dalies Projekto 7 straipsnio 10 d. papildyta nuostata
„pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo
sistemą“. 4. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
5
darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies koeficientai būtų nustatomi skaidriai ir išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 8 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Konkre čius tūs pareiginės algos kintamosios dalies dydži us iai nustato mi biudžetinės įstaigos vadovas darbo apmokėjimo sistemoje . Biudžetinės įstaigos vadovui, įvertinusi jo praėjusių metų veiklą, – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“\ Pritarti iš dalies Projekto 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata
„pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą“. 5.
profesinių sąjungų konfederacija
ir 9 straipsnį, kadangi neaišku:
profesinių sąjungų konfederacija
į tai, kad Įstatymo projekto 10 str. yra blanketinė nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kuris ir taip būtų taikomas, net jei šios nuorodos nebūtų, manytina, kad Įstatymo projekto 10 str. yra perteklinis ir siūloma jo atsisakyti:10 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų biudžetinių įstaigų darbuotojams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Nepritarti. Dėl aiškumo siūloma šią nuostatą palikti. 7. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
išvengti piktnaudžiavimo skiriant premijas, siūloma Įstatymo projekto 11 str. išdėstyti taip: „11 straipsnis. Premijos Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis, kurios aiškiai suformuluojamos raštu ir įforminamos darbdavio įsakymu. Premijų dydžiai ir skyrimo tvarka nustatoma DU sistemoje. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.” Pritarti iš dalies Projekto 12 straipsnis papildytas žodžiais „ypač svarbias įstaigos veiklai“. 8. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2016-11-2913 8.
Atsižvelgiant į tai, kad materialinių pašalpų dydžiai ir mokėjimo tvarka neturi būti įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi tai paprastai apibrėžiama kolektyvinėse sutartyse ar vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse, siūloma numatyti, kad jos mokamos kolektyvinėse sutartyse ar darbo ar vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Taip pat, Įstatymo projekte siūloma formuluotė „iki 5 MMA“ yra ydinga, kadangi pašalpų skyrimo diskrecijos teisė numatoma įstaigos vadovui, taip užkoduojant galimybę piktnaudžiavimui sprendžiant dėl pašalpos dydžio konkrečiam darbuotojui. Siūloma Įstatymo projekto 12 str. išdėstyti taip: “12 straipsnis. Materialinės pašalpos
sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra biudžetinės įstaigos darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 2. Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3. Materialinę pašalpą biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, skiria biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. Biudžetinės įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš jo vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų .
Biudžetinės įstaigos darbuotojams materialinė pašalpos mokamos kolektyvinėje sutartyje, o kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse nustatytais dydžiais ir tvarka.” Nepritarti. Siekiant nepabloginti darbuotojų sąlygų, siūloma palikti šiuo metu teisės aktuose numatytą reglamentavimą dėl materialinių pašalpų mokėjimo. 9. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
4
biudžetinių įstaigų vadovų vertinimas būtų skaidrus ir nešališkas, bei siekiant išvengti bet kokio išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 13 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Biudžetinių įstaigų vadovams metines užduotis, siektinus rezultatus bei vertinimo rodiklius nustato ir jų veiklą vertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų vadovų metinės užduotys ir pasiekti rezultatai skelbiami viešai.“
profesinių sąjungų konfederacija
9
biudžetinių įstaigų vadovų vertinimas būtų skaidrus ir nešališkas, bei siekiant išvengti bet kokio išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 13 str. 8 d. išdėstyti taip: „8. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos profesinės sąjungos atstovais, o jeigu nėra veikiančios profesinės sąjungos – su darbo tarybos atstovais , įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą:“
profesinių sąjungų konfederacija
10
biudžetinės įstaigos darbuotojų vertinimas būtų vykdomas skaidriai, bešališkai, bei siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 13 str. 9 d. išdėstyti taip: 9.
9 d. išdėstyti taip:
įstaigų darbuotojo, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, tiesioginis vadovas kartu su įstaigos profesinės sąjungos atstovais, o jeigu nėra veikiančios profesinės sąjungos – su darbo tarybos atstovais , įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą:
profesinių sąjungų konfederacija
užtikrinti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, siūloma papildyti Įstatymo projekto 13 str. 11 dalimi numatant priimto sprendimo apskundimo galimybę ir Įstatymo projekto 13 str. naują 11 d. išdėstyti taip: „13. Biudžetinės įstaigos darbuotojas, priimtus sprendimus dėl jo vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčų nustatyta tvarka“
profesinių sąjungų konfederacija
užtikrinti kolektyvinių derybų laisvę, socialinio dialogo plėtrą ir stiprinimą, bei darbuotojų galimybes susitarti dėl palankesnių darbo sąlygų nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 14 str. atsisakyti: „14 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas Įmonės kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu.“ Nepritarti Siūlomas reglamentavimas susijęs su valstybės biudžeto lėšom. Šakos kolektyvinėm sutartim tokių apribojimų nėra nustatyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas 2016-12-01 Sprendimas: įvertinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4723 parengtas sistemiškai nepakeitus kitų teisės aktų, reglamentuojančių iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat į tai, kad šiuo metu yra rengiama Septynioliktosios Vyriausybės 2016-2020 metų programa, o minėtas įstatymo projektas parengtas vykdant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte nurodytą priemonę, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Septynioliktos Vyriausybės programą, Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas Komitete. 1.1. Seimo Audito komitetas 2016-12-01 * Pasiūlymai:
Siekiant išvengti i šbalansuotos darbo apmokėjimo sistemos, kuomet atskirų sričių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja skirtingi teisės aktai ir dėl to susidaro didelės disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių, siūlytina tobulinant įstatymo projektą sistemiškai sureguliuoti iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas, parengiant vieningą reglamentavimą, susijusį su visų valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygomis. Pritarti 2.
finansų komitetas 2016-12-07 Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą XIIP-4723 iniciatoriams tobulinti : Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas Komitete. 2.1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2016-12-07 * Pasiūlymas:
pagal darbo sutartis darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai turėtų būti reglamentuojami įstatymu ir taikoma vieninga darbo apmokėjimo sistema. Įstatymo projekto XIIP-4723 1 straipsnyje įvardintos 6 darbuotojų grupės (valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, pedagoginiai darbuotojai, treneriai ir kt. ), kuriems šis įstatymas netaikomas, tačiau įstatymų projektai, reglamentuojantys šių asmenų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius nėra pateikti;
apmokėjimo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Septynioliktosios Vyriausybės programos nuostatomis. Seimui nutarimo projektu Nr. XIIIP-174 pateiktos tvirtinti Vyriausybės programos 117.4 punkte įtvirtinta nuostata: „ spręsime biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas, priimdami Sisteminį atlyginimų indeksavimo įstatymą bei skatindami kasmetinius kolektyvinius susitarimus viešajame sektoriuje. Įstatymas turi apimti ir mokytojų atlyginimus.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-12-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas:
išvadoms;
2) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Nr. 9), pateikti Seimui įstatymo projektą Nr.
XIIP-4723 lydinčius įstatymų projektus – L ietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
ir Lietuvos Respublikos teisėjų įstatymo Nr. X-1771 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-12-211 Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą įstatymų taikymą bei vienodą darbo apmokėjimą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, siūlome šio įstatymo nuostatas taikyti visiems pedagoginiams darbuotojams bei treneriams. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą. tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 2.
įstatymas netaikomas:
administracijai (instituto vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui), mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus;
vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.“
reikalų ir darbo komitetas 2016-12-21 N Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą įstatymų taikymą bei vienodą darbo apmokėjimą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, siūlome šio įstatymo nuostatas taikyti visiems pedagoginiams darbuotojams bei treneriams, šio įstatymo projektą papildant nauju priedu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 5 priedu „Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėja I. Kuodien ė
(patikslinta)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2016-12-21 Nr. 103-P-67(10)
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė, V. Dudienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, V. Vainys – Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, I. Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, A. Jurgeliūnas – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas; R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, A. Gratulevičienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, E. Neciunskienė, A. Zedelytė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėjos. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Projekto 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai . Pirma, neaišku, kokie kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai čia turimi omeny. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytuose įstatymuose tik pavesta Vyriausybei nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodytais įstatymais yra nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos tų darbuotojų, kuriems pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
tikroms darbuotojų grupėms šis įstatymas netaikomas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas „<...> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įstatymų leidėjui nenustačius esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Tuo tarpu pagal projekto
joje nurodytiems darbuotojams darbo apmokėjimas de facto ir toliau būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimais. Todėl manytina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai nebus pasiekti. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
skirstymas į grupes pagal pareigybių sąraše nurodytą darbuotojų pareigybių skaičių ir 1 priede šiuo skirstymu paremtas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis svarstytini. Pirma, įprastai biudžetinėje įstaigoje dirba ne tik darbuotojai, bet ir valstybės tarnautojai, todėl tik darbuotojų pareigybių skaičius neatspindi visų dirbančiųjų skaičiaus. Antra , svarstytina, ar šis kriterijus yra objektyvus, nes biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareiginių funkcijų ir atsakomybės ribų darbuotojų skaičius neatspindi.
Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijais nurodyti veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai. Trečia , siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai apibrėžti darbuotojų skaičiaus ribas, kad nekiltų abejonių, kuriai grupei priklauso biudžetinė įstaiga, kai joje dirba ribinis skaičius darbuotojų, pvz., 200 darbuotojų ir daugiau, nes pagal projekte vartojamas formuluotes tokia įstaiga galėtų būti priskirta tiek pirmai, tiek antrai grupei. Pritarti iš dalies Pirmai pastabai –nepritarti. Įstaiga kurioje dirba valstybės tarnautojai, yra atliekanti viešojo administravimo paslaugas, ir vadovas joje yra valstybės tarnautojas. Antrai pastabai –nepritarti. Veiklos sudėtingumą ir atsakingumo lygį atspindi pareigybių skirstymas į pareigybių grupes, o taip pat ir įstaigos dydis . Trečiai pastabai –pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
kokias grupes skirstomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupės, 2 punkte įvardijami „administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje nurodant
„administraciją“, „administracijos vadovus ir jų pavaduotojus“. Prielaida,
jog tai – įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, atmestina, nes šie nurodomi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t.y. priskiriami kitai darbuotojų pareigybių grupei. Jei turimas mintyje koks nors specifinis biudžetinės įstaigos padalinys (pavyzdžiui, vadovo sekretoriatas), jis juk taip pat yra struktūrinis padalinys. Todėl siūlytina projekte vartojamą terminologiją patikslinti.
projekto nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
profesijų klasifikatorių, reikėtų patikslinti (įvardyti), kokiu teisės aktu šis klasifikatorius yra patvirtintas. Pritarti “
kanceliarijos Teisės departamentas
2
redaguotinas ir dėstytinas taip: „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus“ (toliau – kaip projekto tekste), o ne „Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės aprašymus“, kaip suformuluota projekte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
derintinos su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos
nuostatomis. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
8Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse “ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“.
Kompleksiškai vertinant projekto 5 straipsnio 2 dalies ir minėtą Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, galima suprasti, kad projektu, kurio nuostatomis iš esmės ir yra nustatoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pakeistas (ir net paneigtas) dar žemesnės galios – lokaliniais – teisės aktais, kuriems priskirtinos vidaus ar darbo tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Darbo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimų kolizijų tiek aiškinant, tiek ir taikant įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis , atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje . Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas
<...>“
(išskirta – mūsų).
Yra pagrindo teigti, kad Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis, arba jo nepatvirtinti apskritai. Be to, Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
34
nustatyti, kad šio įstatymo 2 priede numatyta biudžetinių įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į <...> profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Toks profesinio darbo patirties apibrėžimas kelia abejonių, nes jo vertinimas gali būti įvairiai interpretuojamas ir sukelti praktinio taikymo problemų.
siūloma analogiško turinio nuostata. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies didinimo dydžiai. Šio straipsnio
siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su analogiškomis nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą <...>“ (išskirta – mūsų). Kompleksiškai vertinant abi 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar išmoka už konkrečią vienkartinę užduotį pagrįstai laikytina premija. Tokios abejonės kyla ir atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio nuostatą, pagal kurią už papildomų užduočių atlikimą mokėtina priemoka, o ne premija. Pritarti Komitetas siūlo 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Premijos Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis . Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 13.
Projekto 12 straipsnio 1 dalyje tiek kalbine, tiek nuostatos turinio aiškumo prasme reikėtų tikslinti skyrybos ženklo skliaustelių rašybą. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
<...> Jeigu priėmus į pareigas darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 d.“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad naujai priimtam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai bei jų vertinimo kriterijai nenustatomi, jei iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, todėl siūlytina taip ir formuluoti projekto nuostatą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-2314 8,9 3,3
straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „ši nuostata galioja vienerius metus“ yra ydinga ir klaidinanti, nes akivaizdu, kad čia kalbama ne apie įstatymo nuostatos galiojimą, bet apie pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo galiojimą, t.y. apie įstatymo nuostatos taikymo specifiką, todėl minėto projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į 13 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 9 dalies 4 punkto redakcijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
10
„Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų
įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams <...>“. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra išbaigtas, nes neaišku, kokie sprendimai ir procedūros galimi įstaigos vadovui nepritarus darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 17.
Projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eina tas pačias pareigas . Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma , ja nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, darbo užmokestis nebus nustatomas pagal šio įstatymo nuostatas, t.y. de facto jam įstatymas nebus taikomas ir darbo užmokestis nedidinamas. Tai suponuoja, kad neterminuotai būtų taikomas nebegaliojantis darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Antra , tokia nuostata sudaro teisinį pagrindą tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams mokėti skirtingą darbo užmokestį priklausomai nuo to, kada jie pradėjo dirbti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiam dirbti darbuotojui pareiginės algos pastovioji dalis nebūtų keičiama, o naujai priimtam po įstatymo įsigaliojimo – ji būtų nustatoma šiame įstatyme nustatyto dydžio. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
1 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir siūlymus:
Seimas priėmė Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2462, kuriuo patvirtino Darbo koeksą, kurio 139 str.
2 d. apibrėžia darbo užmokesčio sąvoką, siūloma Įstatymo projekto 5 str. apibrėžtą darbo užmokesčio sąvoką suvienodinti su Darbo kodeksu. To nepadarius atsiras skirtingas darbo užmokesčio apibrėžimas tokiais pačiais pagrindais dirbantiems darbuotojams, o tai pažeis darbo teisės subjektų lygybės ir teisingo apmokėjimo už darbą principus. Siūlo pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus Pritarti iš dalies Komitetas siūlo 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
mėnesinė alga
darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
profesinių sąjungų konfederacija
9
darbuotojų darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai būtų nustatomi skaidriai ir išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 7 str. 9 d. išdėstyti taip: „9.
9 d. išdėstyti taip:
„9. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios
dalies koeficient ą s nustato biudžetinės įstaigos vadovas nustatomas biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje , o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“ Pritarti. 3. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
į LPSK pasiūlymą Įstatymo projekto 7 str. 9 d., siūloma atitinkamai keisti Įstatymo projekto 7 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip:
„10. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovio
ji sios dali s es koeficientas sulygstama s darbo sutartyje pagal šio įstatymo 1–4 priedus ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą . Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir
(ar) profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius. “ Pritarti iš dalies Projekto 7 straipsnio 10 d. papildyta nuostata
„pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo
sistemą“. 4. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
5
darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies koeficientai būtų nustatomi skaidriai ir išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 8 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Konkre čius tūs pareiginės algos kintamosios dalies dydži us iai nustato mi biudžetinės įstaigos vadovas darbo apmokėjimo sistemoje . Biudžetinės įstaigos vadovui, įvertinusi jo praėjusių metų veiklą, – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“\ Pritarti iš dalies Projekto 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata
„pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą“. 5.
profesinių sąjungų konfederacija
ir 9 straipsnį, kadangi neaišku:
profesinių sąjungų konfederacija
į tai, kad Įstatymo projekto 10 str. yra blanketinė nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kuris ir taip būtų taikomas, net jei šios nuorodos nebūtų, manytina, kad Įstatymo projekto 10 str. yra perteklinis ir siūloma jo atsisakyti:10 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų biudžetinių įstaigų darbuotojams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Nepritarti. Dėl aiškumo siūloma šią nuostatą palikti. 7. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
išvengti piktnaudžiavimo skiriant premijas, siūloma Įstatymo projekto 11 str. išdėstyti taip: „11 straipsnis. Premijos Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis, kurios aiškiai suformuluojamos raštu ir įforminamos darbdavio įsakymu. Premijų dydžiai ir skyrimo tvarka nustatoma DU sistemoje. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.” Pritarti iš dalies Projekto 12 straipsnis papildytas žodžiais „ypač svarbias įstaigos veiklai“. 8. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2016-11-2913 8.
Atsižvelgiant į tai, kad materialinių pašalpų dydžiai ir mokėjimo tvarka neturi būti įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi tai paprastai apibrėžiama kolektyvinėse sutartyse ar vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse, siūloma numatyti, kad jos mokamos kolektyvinėse sutartyse ar darbo ar vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Taip pat, Įstatymo projekte siūloma formuluotė „iki 5 MMA“ yra ydinga, kadangi pašalpų skyrimo diskrecijos teisė numatoma įstaigos vadovui, taip užkoduojant galimybę piktnaudžiavimui sprendžiant dėl pašalpos dydžio konkrečiam darbuotojui. Siūloma Įstatymo projekto 12 str. išdėstyti taip: “12 straipsnis. Materialinės pašalpos
sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra biudžetinės įstaigos darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 2. Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3. Materialinę pašalpą biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, skiria biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. Biudžetinės įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš jo vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų .
Biudžetinės įstaigos darbuotojams materialinė pašalpos mokamos kolektyvinėje sutartyje, o kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse nustatytais dydžiais ir tvarka.” Nepritarti. Siekiant nepabloginti darbuotojų sąlygų, siūloma palikti šiuo metu teisės aktuose numatytą reglamentavimą dėl materialinių pašalpų mokėjimo. 9. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
4
biudžetinių įstaigų vadovų vertinimas būtų skaidrus ir nešališkas, bei siekiant išvengti bet kokio išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 13 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Biudžetinių įstaigų vadovams metines užduotis, siektinus rezultatus bei vertinimo rodiklius nustato ir jų veiklą vertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų vadovų metinės užduotys ir pasiekti rezultatai skelbiami viešai.“
profesinių sąjungų konfederacija
9
biudžetinių įstaigų vadovų vertinimas būtų skaidrus ir nešališkas, bei siekiant išvengti bet kokio išvengti piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 13 str. 8 d. išdėstyti taip: „8. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos profesinės sąjungos atstovais, o jeigu nėra veikiančios profesinės sąjungos – su darbo tarybos atstovais , įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą:“
profesinių sąjungų konfederacija
10
biudžetinės įstaigos darbuotojų vertinimas būtų vykdomas skaidriai, bešališkai, bei siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo, siūloma Įstatymo projekto 13 str. 9 d. išdėstyti taip: 9.
9 d. išdėstyti taip:
įstaigų darbuotojo, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, tiesioginis vadovas kartu su įstaigos profesinės sąjungos atstovais, o jeigu nėra veikiančios profesinės sąjungos – su darbo tarybos atstovais , įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą:
profesinių sąjungų konfederacija
užtikrinti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, siūloma papildyti Įstatymo projekto 13 str. 11 dalimi numatant priimto sprendimo apskundimo galimybę ir Įstatymo projekto 13 str. naują 11 d. išdėstyti taip: „13. Biudžetinės įstaigos darbuotojas, priimtus sprendimus dėl jo vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčų nustatyta tvarka“
profesinių sąjungų konfederacija
užtikrinti kolektyvinių derybų laisvę, socialinio dialogo plėtrą ir stiprinimą, bei darbuotojų galimybes susitarti dėl palankesnių darbo sąlygų nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 14 str. atsisakyti: „14 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas Įmonės kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu.“ Nepritarti Siūlomas reglamentavimas susijęs su valstybės biudžeto lėšom. Šakos kolektyvinėm sutartim tokių apribojimų nėra nustatyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas 2016-12-01 Sprendimas: įvertinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4723 parengtas sistemiškai nepakeitus kitų teisės aktų, reglamentuojančių iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat į tai, kad šiuo metu yra rengiama Septynioliktosios Vyriausybės 2016-2020 metų programa, o minėtas įstatymo projektas parengtas vykdant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkte nurodytą priemonę, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Septynioliktos Vyriausybės programą, Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas Komitete. 1.1. Seimo Audito komitetas 2016-12-01 * Pasiūlymai:
Siekiant išvengti i šbalansuotos darbo apmokėjimo sistemos, kuomet atskirų sričių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja skirtingi teisės aktai ir dėl to susidaro didelės disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių, siūlytina tobulinant įstatymo projektą sistemiškai sureguliuoti iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas, parengiant vieningą reglamentavimą, susijusį su visų valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygomis. Pritarti 2.
finansų komitetas 2016-12-07 Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą XIIP-4723 iniciatoriams tobulinti : Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas Komitete. 2.1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2016-12-07 * Pasiūlymas:
pagal darbo sutartis darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai turėtų būti reglamentuojami įstatymu ir taikoma vieninga darbo apmokėjimo sistema. Įstatymo projekto XIIP-4723 1 straipsnyje įvardintos 6 darbuotojų grupės (valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, pedagoginiai darbuotojai, treneriai ir kt. ), kuriems šis įstatymas netaikomas, tačiau įstatymų projektai, reglamentuojantys šių asmenų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius nėra pateikti;
apmokėjimo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Septynioliktosios Vyriausybės programos nuostatomis. Seimui nutarimo projektu Nr. XIIIP-174 pateiktos tvirtinti Vyriausybės programos 117.4 punkte įtvirtinta nuostata: „ spręsime biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas, priimdami Sisteminį atlyginimų indeksavimo įstatymą bei skatindami kasmetinius kolektyvinius susitarimus viešajame sektoriuje. Įstatymas turi apimti ir mokytojų atlyginimus.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-12-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai : Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-12-211 Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą įstatymų taikymą bei vienodą darbo apmokėjimą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, siūlome šio įstatymo nuostatas taikyti visiems pedagoginiams darbuotojams bei treneriams. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą. tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 2. Šis įstatymas netaikomas:
administracijai (instituto vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui), mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus;
vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.“ Pritarti 2.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-12-21 N Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą įstatymų taikymą bei vienodą darbo apmokėjimą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, siūlome šio įstatymo nuostatas taikyti visiems pedagoginiams darbuotojams bei treneriams, šio įstatymo projektą papildant nauju priedu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 5 priedu „Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėja I. Kuodien ė