Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą Nr. IX-2183 ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas nustato :
1) Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, tikslą ir funkcijas uždavinius , struktūrą, veiklos organizavim ą o tvarką , finansavimą bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus ; , 2) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas , ir atsakomybę ; , muitinės veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus. 3) iš trečiųjų šalių importuotų ir į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių muitinės priežiūros tvarką;
4) Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių taikymo tvarką;
5) Lietuvos Respublikos užsienio prekybos statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo tvarką. 2. Šiuo Į įs tatymu įgyvendinami šio Į į statymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir už jos ribų, kai prekės tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 2.
taikomas, kai Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi muitinės veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais ir siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtuose teisės aktuose nustatytų prekių importo ir eksporto draudimų ir apribojimų, vykdo Bendrijos prekių gabenimo Bendrijos muitų teritorijoje muitinės priežiūrą vykdo Sąjungos prekių gabenimo ar laikymo Sąjungos muitų teritorijoje, apibrėžtoje Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje (toliau – Sąjungos muitų teritorija), muitinės priežiūrą . 3. Šio Į į statymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kitų valstybių narių muitinės pareigūnams bei Europos Sąjungos institucijų pareigūnams, kurie vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais atvyksta dirbti Lietuvos Respublikos muitinė s je įstaigose . 3 straipsnis. Pagrindinės šio Į į statymo sąvokos
1. Europos Bendrijos muitų teisės aktai:
1) šio Įstatymo priede išvardyti teisės aktai, kurie toliau šiame Įstatyme nurodomi naudojant minėtame priede pateiktus trumpuosius pavadinimus;
2) kitų Europos Bendrijos Tarybos ir Komisijos teisės aktų bei galiojančių Europos Bendrijos tarptautinių sutarčių nuostatos, reglamentuojančios prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių ir eksporto iš šios teritorijos į trečiąsias šalis tvarką, importo ir eksporto muitų taikymo tokioms importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms tvarką, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo tarpusavyje ir su trečiųjų šalių muitinėmis tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką bei kitus dalykus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. 31 . Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) Muitinė
Respublikos muitų teritorija - Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos valstybės siena. 5. Muitų teisės aktai - Europos Bendrijos muitų teisės aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat teisės aktai, kuriuos muitinė leidžia naudodamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais, ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis muitinės sudaryti susitarimai su kitų valstybių muitinėmis. 62 . Prekės
užsienio tarptautinės prekybos objektais. 3. Fizinė prievarta
Respublikos policijos įstatyme. 5. Specialiosios muitinės priemonės
ginkluotėje esamos lazdos, antrankiai bei surišimo priemonės, transporto priverstinio sustabdymo bei kitos įstatymais leidžiamos priemonės. 7.
sutartis - Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartis dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose. 8. Trečiosios šalies teritorija - teritorija, nepriklausanti Bendrijos muitų teritorijai, apibrėžtai Bendrijos muitinės kodekso 3 straipsnyje. 96 . Kitos šiame Į į statyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bendrijos muitinės kodekse, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose R eglamente (ES) Nr. 952/2013, Reglamente (ES) Nr. 2015/2446, Reglamente (ES) Nr. 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 4 straipsnis. Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra šie Europos Sąjungos (toliau – muitinės veiklą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai) ir Lietuvos Respublikos teisės aktai:
aktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr.
952/2013 5 straipsnio 2 punkte;
2) kiti Europos Sąjungos teisės aktai bei Europos Sąjungos tarptautinės sutartys, nustatančios tvarką ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo su trečiųjų šalių muitinėmis ir tarpusavyje tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, muitinės vykdomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką bei kitus reikalavimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, už kurių nuostatų įgyvendinimą atsakinga muitinė;
4) įgyvendinamieji teisės aktai, priimti muitinės ir jos sudaryti susitarimai su Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis . 5 straipsnis. Muitinės veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikos teritorijoje Muitinės veiklą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip. 46 straipsnis.
4 6 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės ir muitinės įstaigų kompetencija muitų teisės aktų taikymo srityje Muitinės kompetencija jos veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje
1Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant muitinės veiklą reglamentuojančių Europos Bendrijos Sąjungos muitų teisės aktų nuostatas , kuri u ose minima muitinė ar ba muitinės įstaigos, nuostatas laikoma, kad šios sąvokos reiškia Lietuvos Respublikos muitinę ir arba Lietuvos Respublikos muitinės įstaigas ar jų struktūrinius padalinius , jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato ko kita kitaip . 2. Muitinės įstaigų ir jų struktūrinių padalinių, nurodytų šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, kompetenciją muitų muitinės veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), jeigu šiuose teisės aktuose atskirai nenurodytos už jų nuostatų įgyvendinimą atsakingos muitinės įstaigos ar jų struktūriniai padaliniai atskirai nenurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1-3 punktuose paminėtuose teisės aktuose. 3. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant muitinės veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, kuriose sprendimo priėmimo teis ė ę deleguota suteikiančias muitinei, sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliot a os muitinės įstaig a os direktorius . 5 straipsnis. Mokesčių administravimo įstatymo taikymas Muitinė, administruodama mokesčius, vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir jį taiko atsižvelgdama į ypatumus ir išimtis, numatytus Europos Bendrijos muitų teisės aktuose, ir taikymo tvarką reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. II SKYRIUS
MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS MUITINĖS VEIKLA PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI MUITINĖS VEIKLOS PRINCIPAI6
Muitinės veiklos teisiniai pagrindai Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija , Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Bendrijos muitų teisės aktais , teisės aktais , nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje, šiuo į Į statymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Lietuvos Respublikos m M okesčių administravimo įstatymu , Lietuvos Respublikos v V iešojo administravimo įstatymu, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 78 straipsnis. Muitinės veiklos principai Muitinės veikla grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais principais, taip pat įstatymo viršenybės, teisėtumo , žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui , viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais. 8 straipsnis. Muitinės atributika ir profesinė šventė
1Muitinė turi savo ženklą ir vėliavą. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo taip pat gali būti žymimas muitinės patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, muitinės pareigūnams teikiami apdovanojimai bei muitinės leidžiami informaciniai leidiniai. Muitinės ženklo pavyzdį ir vėliavos etaloną tvirtina finansų ministras, o vėliavos naudojimo tvarką - Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – Lietuvos muitinės įkūrimo diena. ANTRASIS SKIRSNIS
MUITINĖS VEIKLA 9 straipsnis. Muitinės funkcijos 1.
funkcijos
funkcijos:
priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą;
2) administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius;
3) kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
4) atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą;
5) vykdyti kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą;
6) tvarkyti prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką;
7) tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę. 2. Muitinė atlieka kitas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas muitinės funkcijas. 3. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka muitinei gali būti pavesta atlikti kitų valstybės institucijų funkcijas. 4. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka kai kurias muitinės funkcijas gali būti pavesta atlikti kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms. 9 straipsnis. Muitinės tikslas ir uždaviniai
Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą bei saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. 2.
2Muitinės uždaviniai:
1) bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas;
2) muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija ir tyrimas;
3) kriminalinė žvalgyba, vykdoma su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti, ir šių veikų ikiteisminis tyrimas;
4) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas;
5) Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą, susijusią su muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės kontrolė ir pareigų muitinei vykdymo priežiūra;
6) muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumo ir saugos užtikrinimu, visuomenės sveikatos, aplinkos bei vartotojų apsauga, taikymas;
7) iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolė;
8) intelektinės nuosavybės teisių apsauga, užtikrinama taikant muitinės priežiūros priemones;
9) kitų muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. 10 straipsnis. Muitinės veiklos viešumas
, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja apie savo veiklą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, visuomenės informavimo priemones, suinteresuotas verslo asociacijas bei visuomenę. 2.
asmuo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti muitinės duomenų bazėse ir (arba) dokumentų archyvuose saugomą neslaptą informaciją apie savo veiklą, susijusią su jo atliktomis importo, eksporto ir
(arba) tranzito operacijomis. 10 straipsnis. Muitinės funkcijos Muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų apskaitą, rinkimą ir išieškojimą;
2) kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
3) prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, administruoja tarifines kvotas pagal muitinės deklaracijos priėmimo laiką, rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitas apie antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymą bei duomenis, reikalingus Reglamento (ES) Nr.
952/2013 56 straipsnio 5 dalyje paminėtai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;
4) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;
5) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
6) atlieka muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga;
7) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti;
8) atlieka muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą;
muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos apskaitą, finansinę atskaitomybę, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams;
10) taiko muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos bei vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;
11) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;
12) įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus bei muitinės sudarytuose susitarimuose su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis nustatytus įpareigojimus muitinei;
13) dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;
14) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;
15) atlieka kitas funkcijas, reikalingas muitinės uždaviniams įgyvendinti.
952/2013 56 straipsnio 5 dalyje paminėtai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;
4) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;
5) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
6) atlieka muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga;
7) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti;
8) atlieka muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą;
muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos apskaitą, finansinę atskaitomybę, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams;
10) taiko muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos bei vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;
11) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;
12) įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus bei muitinės sudarytuose susitarimuose su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis nustatytus įpareigojimus muitinei;
13) dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;
14) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;
15) atlieka kitas funkcijas, reikalingas muitinės uždaviniams įgyvendinti. 11 straipsnis.
turimos informacijos apsauga ir teikimas
1Informacija,
kurią muitinė gauna iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, užsienio valstybių muitinių, Europos Sąjungos institucijų, ir kitų asmenų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus, naudojama tik muitinės funkcijoms atlikti. 2. Informacija, sudaranti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį, negali būti naudojama muitinės pareigūnų asmeniniams tikslams. 31 . Visa muitin ei ės turima pateikta informacija , kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, saugoma, atskleidžiama ir teikiama šio įstatymo
, Bendrijos muitinės kodekso
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Muitinė, turėdama informacijos apie įtariamus teisės aktų pažeidimus, kurių prevencija arba tyrimas priklauso Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nedelsdama ją pateikia šioms teisėsaugos institucijoms pagal kompetenciją. 4. Muitinės pareigūnai, neteisėtai naudoję arba atskleidę valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Muitinės turimos informacijos teikimas
pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms informaciją ir dokumentus apie nustatytus pažeidimus, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai. 2.
teisės aktų nustatyta tvarka teikia atitinkamoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, teismams, Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos muitinėje saugomą informaciją apie asmenų atliekamus ir atliktus veiksmus, kurių priežiūra priklauso muitinės kompetencijai. 3. Statistiniai duomenys bei kita muitinės turima informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Vadovaudamasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, šio įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, muitinė teikia su savo veikla susijusią informaciją Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėms bei kitoms institucijoms. 5. Muitinės turimi duomenys apie asmenį ir informacija, sudaranti valstybės, tarnybos arba komercinę paslaptį, teikiami teisės aktų nustatyta tvarka. 132 straipsnis. Muitinės bendradarbiavimas ir ataskaitų teikimas Europos Komisijai ir
1. Muitinė, atlikdama savo funkcijas įgyvendindama jai pavestus uždavinius , bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis. Siekdama išaiškinti pažeidimus ar vykdydama jų prevenciją, muitinė vykdo bendras operacijas su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis. 2. Su užsienio valstybių muitinėmis, kitomis užsienio valstybių institucijomis ir Europos Sąjungos institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodeksu, jo įgyvendinimo nuostatomis, Tarpusavio pagalbos reglamentu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 3.
Bendrijos muitinės kodeksu, jo įgyvendinimo nuostatomis, Tarpusavio pagalbos reglamentu ir kitais teisės aktais, muitinė valdo duomenis apie pažeidimus, jų riziką ir su jais susijusius duomenis, apdorojamus ir kaupiamus muitinės informacinėje sistemoje, teikia ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka prieiga prie muitinės informacinės sistemos duomenų taip pat gali būti suteikta kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms. 2. Muitinė, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsniu, vykdo muitinės priežiūrą ir atlieka muitinį tikrinimą bendradarbiaudama su kitais prekių tikrinimą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančiais viešojo administravimo subjektais ir keisdamasi su jais reikalinga informacija. 3. Su Europos Sąjungos institucijomis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėmis bei kitomis institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi muitinės veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir muitinės sudarytais susitarimais. 4. M uitinė valdo duomenis, susijusius su muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir jų rizika, apdorojamus ir kaupiamus muitinės informacinėse sistemose, ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi teikia juos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms institucijoms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tiesioginės prieigos prie muitinės informacinių sistemų ar kitais būdais. 45 . Vykdydama Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio muitinių organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus, muitinė pagal savo kompetenciją dalyvauja jų veikloje. 14 straipsnis. Muitinės teikiamos paslaugos
1Muitinė teikia asmenims muitų teisės aktuose nustatytas paslaugas. Šios paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
muitinės kodekso 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų muitinės išlaidų, susijusių su informacijos apie muitų teisės aktų taikymą pateikimu suinteresuotam asmeniui, atlyginimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 13 straipsnis. Muitinės ženklas, štandartas, kita atributika ir profesinė šventė
ženklą, štandartą ir kitą atributiką. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo žymimi muitinės pareigūnams ir kitiems asmenims teikiami apdovanojimai ir muitinės teikiamos informacijos sklaidai naudojamos priemonės, taip pat gali būti žymimas valstybės turtas, kurį muitinė valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise. Muitinės atributiką bei jos naudojimo tvarką tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – Lietuvos muitinės įkūrimo diena. TREČIASIS SKIRSNIS
154 straipsnis. Muitinės sistema Muitinę sudaro šios muitinės įstaigos:
1) Muitinės departamentas;
2) teritorinės muitinės;
3) specialiosios muitinės įstaigos. 165 straipsnis. Muitinės departamentas, jo funkcijos ir teisės
muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga , prie atskaitinga Lietuvos Respublikos finansų ministerij os ai (toliau – Finansų ministerija) , atskaitinga šiai ministerijai atliekanti šio straipsnio 2 dalyje išvardintas funkcijas . Muitinės departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu biudžetinė įstaiga . 2.
, įgyvendindamas muitinės uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją;
2) koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą;
3) organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų, rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
4) koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą;
ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą ;
6) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
7) organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus;
8) muitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie muitų teisės aktų taikymą;
9) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų, sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti;
10) pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia pavaldžioms muitinės įstaigoms ir asmenims išaiškinimus, kaip taikyti muitų teisės aktus;
11) organizuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą;
12) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti ir organizuoja muitinės įstaigų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, veiklą šioje srityje;
13) organizuoja ir koordinuoja muitų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą ir suteikia įgaliojimus asmenims naudotis rizikai valdyti reikalinga informacija;
14) sprendžia muitinės darbo organizavimo, personalo valdymo, ūkinius ir administracinius klausimus;
15) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl muitų teisės aktų tobulinimo ir rengia nurodytų teisės aktų projektus;
16) leidžia jo kompetencijai priklausančius teisės aktus;
17) vykdo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų bei Muitinės departamento arba jo įgaliotos muitinės įstaigos sudarytų susitarimų su kitų valstybių muitinėmis įpareigojimus muitinei, rengia , ir dalyvauja rengiant tokių sutarčių ir susitarimų projektus;
18) pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir;
19) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gavęs atitinkamus įgaliojimus, dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;20 ) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
21) organizuoja ir kontroliuoja muitinės kompetencijai priskirtų Europos Bendrijos nuosavų išteklių rinkimą;
22) organizuoja muitinės priežiūros priemonių taikymą importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės;
23) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;
24) atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti.
Muitinės departamentas , įgyvendindamas muitinės uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją;
2) koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą;
3) organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų, rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
4) koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą;
ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą ;
6) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
7) organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus;
8) muitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie muitų teisės aktų taikymą;
9) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų, sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti;
10) pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia pavaldžioms muitinės įstaigoms ir asmenims išaiškinimus, kaip taikyti muitų teisės aktus;
11) organizuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą;
12) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti ir organizuoja muitinės įstaigų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, veiklą šioje srityje;
13) organizuoja ir koordinuoja muitų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą ir suteikia įgaliojimus asmenims naudotis rizikai valdyti reikalinga informacija;
14) sprendžia muitinės darbo organizavimo, personalo valdymo, ūkinius ir administracinius klausimus;
15) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl muitų teisės aktų tobulinimo ir rengia nurodytų teisės aktų projektus;
16) leidžia jo kompetencijai priklausančius teisės aktus;
17) vykdo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų bei Muitinės departamento arba jo įgaliotos muitinės įstaigos sudarytų susitarimų su kitų valstybių muitinėmis įpareigojimus muitinei, rengia , ir dalyvauja rengiant tokių sutarčių ir susitarimų projektus;
18) pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir;
19) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gavęs atitinkamus įgaliojimus, dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;20 ) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
21) organizuoja ir kontroliuoja muitinės kompetencijai priskirtų Europos Bendrijos nuosavų išteklių rinkimą;
22) organizuoja muitinės priežiūros priemonių taikymą importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės;
23) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;
24) atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti. 1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų veiklą, vykdomą atliekant joms pavestas funkcijas;
2) nustato Reglamento (ES) Nr.
952/2013 104 straipsnio 3 dalyje nurodytas muito sumų įtraukimo į apskaitą procedūras, rengia ir teikia su Europos Sąjungos nuosavais ištekliais susijusias ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms;
3) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų, muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimų arba jų nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų ar jų neveikimo, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir teisės aktų pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nubausti;
4) teikia teritorinėms muitinėms ir specialiosioms muitinės įstaigoms paaiškinimus, kaip taikyti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
5) sprendžia muitinės vidaus darbo tvarkos, personalo valdymo, profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, ūkinius ir administracinius klausimus;
6) bendradarbiaudamas su Europos Komisija planuoja, koordinuoja ir vykdo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, Sprendime Nr. 70/2008/EB nurodytų ir kitų muitinės uždaviniams įgyvendinti reikalingų informacinių sistemų bei elektroninių paslaugų teikimo infrastruktūros projektavimo, kūrimo ir diegimo darbus, prireikus prašo Europos Komisijos priimti Reglamento (ES) Nr.
952/2013
mainams ir saugojimui ne elektronines duomenų apdorojimo priemones;
7) teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
8) priima jo kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus;
9) rengia, dalyvauja rengiant ir sudaro jo kompetencijai priskirtus susitarimus su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis;
10) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų ir projektų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
11) atlieka Reglamente (ES) Nr. 608/2013 nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas ir teikia šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai;
12) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;
13) organizuoja ir vykdo konsultacijas su valstybės institucijomis, įstaigomis, verslo ir visuomenės atstovais muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo, taikymo praktikoje ir kitais aktualiais verslui muitinės veiklos klausimais, nusprendęs, kad tai tikslinga, prašo Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 282 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Lietuvos Respublikoje išbandyti supaprastintus muitų teisės aktų taikymo reikalavimus;
14) atlieka kitas muitinės funkcijas. 3.
departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę:
1) nustatyta tvarka teikti siūlymus Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų rengimo bei keitimo ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo bei keitimo ir gauti kitų institucijų paaiškinimus (išvadas) dėl jų reguliavimo srities teisės aktų ;
2) tikrinti, kaip vykdomi muitų muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai;
3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti muitų muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti;
4) kreiptis į įgaliotas Lietuvos Respublikos institucijas ir įstaigas dėl teisės aktų pažeidimus padariusių asmenų ūkinės komercinės veiklos apribojimo į apriboti tokią veiklą pagal kompetenciją galinčias Lietuvos Respublikos institucijas ir įstaigas ;
5) gauti iš kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų , ir įstaigų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų , komercinių bankų ir draudimo įstaigų informaciją, susijusią su muitų teisės aktų įgyvendinimu būtiną muitinės uždaviniams įgyvendinti. 6) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 4. Muitinės departamento nuostatus tvirtina finansų ministras. 5. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius , kurį skiria ir atleidžia finansų ministras. 6.
6Muitinės departamento generalinis direktorius:
1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinei pavestų funkcijų muitinės uždavinių vykdymą įgyvendinimą ;
2) tvirtina strateginius muitinės veiklos planus ir programas, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, jeigu kiti teisės aktai nenustato ko kita;
2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus;
3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš jų muitinės pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą; 5 ) suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines, specialiąsias muitinės įstaigas ir muitinės postus, laikinai sustabdo muitinės postų veiklą, nustato teritorinių muitinių veiklos zonas, muitinės postų kompetenciją bei teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų funkcijas;6 5 ) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą;
7) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka nustato ir tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų programas ir jų sąmatas, taip pat, suderinęs su Finansų ministerija, tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičių, neviršydamas Vyriausybės nustatyto leistino skaičiaus;
6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu;8 7 ) turi teisę panaikinti arba įpareigoti pakeisti Europos Bendrijos panaikina muitų teisės aktams ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančius teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus;9 8 ) vykdo atlieka kitas teisės aktų nustatytas pareigas funkcijas ir naudojasi kitomis teisės akt ų uose numatytomis teisėmis.
Muitinės departamento generalinis direktorius:
1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinei pavestų funkcijų muitinės uždavinių vykdymą įgyvendinimą ;
2) tvirtina strateginius muitinės veiklos planus ir programas, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, jeigu kiti teisės aktai nenustato ko kita;
2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus;
3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš jų muitinės pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą; 5 ) suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines, specialiąsias muitinės įstaigas ir muitinės postus, laikinai sustabdo muitinės postų veiklą, nustato teritorinių muitinių veiklos zonas, muitinės postų kompetenciją bei teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų funkcijas;6 5 ) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą;
7) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka nustato ir tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų programas ir jų sąmatas, taip pat, suderinęs su Finansų ministerija, tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičių, neviršydamas Vyriausybės nustatyto leistino skaičiaus;
6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu;8 7 ) turi teisę panaikinti arba įpareigoti pakeisti Europos Bendrijos panaikina muitų teisės aktams ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančius teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus;9 8 ) vykdo atlieka kitas teisės aktų nustatytas pareigas funkcijas ir naudojasi kitomis teisės akt ų uose numatytomis teisėmis. 7.
7Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai ir nurodymai privalomi visiems muitinės pareigūnams. 87 . Muitinės departamento generalinis direktorius gali sudaryti jam patariantį organą – Muitinės departamento kolegiją . Muitinės departamento kolegijos , tvirtina jos sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius . 8. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, šio straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms konsultacijoms vykdyti ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams aktualiems muitinės veiklos klausimams nagrinėti sudaromas Muitinės konsultacinis komitetas. Šio komiteto struktūrą, sudėtį ir nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 17
1Teritorinė muitinė – suderinus su finansų ministru Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, įgyvendinanti organizuojanti ir užtikrinanti muitų muitinės veiklą reglamentuojančius teisės akt ų us įgyvendinimą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje ir atliekanti Muitinės departamento jai pavestas muitinės funkcijas . Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga . 2. Specialioji muitinės įstaiga – suderinus su finansų ministru Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, atliekanti specialias muitų muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas ir ( ar ) Muitinės departamento jai pavestas muitinės funkcijas. Specialioji muitinės įstaiga yra viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga . 3. Teritorinėms muitinėms ir specialiosioms muitinės įstaigoms vadovauja jų direktoriai, kuriuos skiria ir atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius. 34 .
3
4Teritorinės muitinės ir specialiosios Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų muitinės įstaig ų os funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamų muitinės įstaigų nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 5. T eritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos naudojasi šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytomis teisėmis tiek kiek tai būtina Muitinės departamento pavestoms jų funkcijoms atlikti. 18
1Muitinės postai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems pavestas nustatytas funkcijas. Muitinės posto nuostatus tvirtina darbo organizavimo tvarką nustato teritorinės muitinės, kurios struktūrinis padalinys yra atitinkamas muitinės postas, viršininko direktorius patvirtinti nuostatai . Muitinės posto nuostatuose gali būti apibrėžta muitinės posto veiklos zona. 2. Specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai yra tų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, veikia ntys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose veiklos zonose ir atlieka ntys Muitinės departamento arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Specialiosios muitinės įstaigos teritorinio padalinio nuostatus tvirtina veiklos zoną ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamos specialiosios muitinės įstaigos direktori a us patvirtinti nuostatai . 19
198 straipsnis. Muitinės mobiliosios grupės Muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės mobiliųjų grupių nuostatus tvirtina darbo organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktori a us patvirtinti nuostatai
Ų AI
20
pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos 1.Muitinės pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju - panaudoti fizinę ar kitokią prievartą šio Įstatymo II skyriaus šeštojo skirsnio nustatytais atvejais ir tvarka. 2. Muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teisėti muitinės pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems šie reikalavimai taikytini. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 1.
tarnybines pareigas, privalo:
1) vykdyti muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
2) dirbdami su muitinės informacinėmis sistemomis, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti, analizuoti, priimti ir perduoti į muitinės informacines sistemas įvedamus ir jose sukauptus duomenis (informaciją), užtikrinti jų apsaugą ir autentiškumą;
3) turėti tarnybinį pažymėjimą ir
(arba) tarnybos ženklą;
4) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam duoti muitinės pareigūno nurodymai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybinį ženklą;
5) laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų;
6) atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 32 .
3
2Muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir :
1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijo s Sąjungos muitų teritoriją importuojamas įvežamas , iš jos eksportuojamas išvežamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas vežamas , taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;
2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;
3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones; 4 ) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);
5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys , arba laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti;
6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
7) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą;
8) atlikti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, tikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitus dokumentus, kompiuterinių duomenų laikmenas, patikrinim
ų, revizijų medžiagas , daryti šių dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas ;
9) atliekant atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas bei teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;
10) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;
11) teisės aktų nustatyta tvarka prašyti ir gauti informaciją bei pagalbą, būtiną muitinės funkcijoms uždaviniams vykdyti būtiną informaciją ir pagalbą ;
12) vykdydamas atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;
13) muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;
14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;
15) atliekant asmen s ų ūkinės komercinės veiklos tikrinim us o ar inventorizacij a o s metu , prekių identifikavimo priemonėmis ( plombuoti muitinės plombomis ar kitaip ženklinti ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrengimus įrangą ir matavimo prietaisus;
16) tikrinti asmenų, vykdančių prekybą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;
17) šio Įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą;18
eciali ai u s šviesos ir (arba) garso signal ai u s;19 18 ) atsisakyti ne vykdyti teisės aktams prieštaraujančių neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens įsakymų arba nurodym ų us ;20 19 ) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais .
Muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir :
1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijo s Sąjungos muitų teritoriją importuojamas įvežamas , iš jos eksportuojamas išvežamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas vežamas , taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;
2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;
3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones; 4 ) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);
5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys , arba laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti;
6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
7) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą;
8) atlikti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, tikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitus dokumentus, kompiuterinių duomenų laikmenas, patikrinimų, rev
izijų medžiagas , daryti šių dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas ;
9) atliekant atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas bei teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;
10) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;
11) teisės aktų nustatyta tvarka prašyti ir gauti informaciją bei pagalbą, būtiną muitinės funkcijoms uždaviniams vykdyti būtiną informaciją ir pagalbą ;
12) vykdydamas atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;
13) muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;
14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;
15) atliekant asmen s ų ūkinės komercinės veiklos tikrinim us o ar inventorizacij a o s metu , prekių identifikavimo priemonėmis ( plombuoti muitinės plombomis ar kitaip ženklinti ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrengimus įrangą ir matavimo prietaisus;
16) tikrinti asmenų, vykdančių prekybą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;
17) šio Įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą;18
ai u s šviesos ir (arba) garso signal ai u s;19 18 ) atsisakyti ne vykdyti teisės aktams prieštaraujančių neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens įsakymų arba nurodym ų us ;20 19 ) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais . 4.
4Muitinės pareigūnas privalo:
1) vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus;
aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti ;
3) užtikrinti muitinės informacinėse sistemose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą;
4) eidamas pareigas turėti tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybos ženklą;
5) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam taikomi muitinės pareigūno reikalavimai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą (tarnybinį ženklą) ir teisės aktų nustatytais atvejais kitus dokumentus, liudijančius, kad muitinės pareigūnas turi atitinkamus įgaliojimus;
6) laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų;
7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas. 3. Muitinės pareigūnas, tirdamas teisės aktų pažeidimus, be pareigų, išvardytų šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, taip pat privalo:
1) gavęs pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas teisės aktų pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms;
2) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės aktų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;
3) Muitinės veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių teisės aktų pažeidimų priežastims bei sąlygoms šalinti. 210 straipsnis. Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, teisės ir pareigos 1.
Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą privalo vadovautis muitinės veiklą ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus. 12 .
1
(arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardamas, kad yra daroma nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, išvardytų 20 straipsnio 3 dalyje, turi teisę turi teisę :
1) įtardamas, kad asmenys daro arba yra padarę muitų teisės aktų pažeidimus, tokius asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmenybėms asmens tapatybėms nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;
2) nekliudomas įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti jeigu yra pagrindo manyti, kad ten yra asmenų, kuriuos muitinės pareigūnas įtaria darant ar padarius muitų teisės aktų pažeidimus, kad ten yra ;
3) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui privalomi pateikti dokument ai us , kompiuterinių duomenų laikmen o a s arba prek ė e s, daryti dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;3 4 ) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, įstatymų nustatyta tvarka skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;4 5 ) įtardamas, kad yra pažeidžiami muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės veiklą reglamentuojančiuos Europos Bendrijos Sąjungos muitų teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;5 6 ) laikinai apriboti asmenų teises patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas; 6 7) jei yra būtina atlikdamas muitinės funkcijas uždaviniams įgyvendinti, ir laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos pagal savo kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą;7 8 ) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą padarius nusikalstamą veiką asmenį, gabendamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis .
Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir
(arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardamas, kad yra daroma nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, išvardytų 20 straipsnio 3 dalyje, turi teisę turi teisę :
1) įtardamas, kad asmenys daro arba yra padarę muitų teisės aktų pažeidimus, tokius asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmenybėms asmens tapatybėms nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;
2) nekliudomas įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti jeigu yra pagrindo manyti, kad ten yra asmenų, kuriuos muitinės pareigūnas įtaria darant ar padarius muitų teisės aktų pažeidimus, kad ten yra ;
3) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui privalomi pateikti dokument ai us , kompiuterinių duomenų laikmen o a s arba prek ė e s, daryti dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;3 4 ) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, įstatymų nustatyta tvarka skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;4 5 ) įtardamas, kad yra pažeidžiami muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės veiklą reglamentuojančiuos Europos Bendrijos Sąjungos muitų teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;5 6 ) laikinai apriboti asmenų teises patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas; 6 7) jei yra būtina atlikdamas muitinės funkcijas uždaviniams įgyvendinti, ir laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos pagal savo kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą;7 8 ) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą padarius nusikalstamą veiką asmenį, gabendamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis . Transporto arba ryšių priemonės savininko arba valdytojo dėl to patirti nuostoliai ar materialinė žala kompensuojami teisės aktų nustatyta tvarka ;8 9 ) nustatydamas asmenis, susijusius su neteisėtu prekių, kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, gabenimu, laikymu ar naudojimu , taikyti kontroliuojamąjį gabenimą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tokio gabenimo tvarka muitų teisės aktų ir (arba) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka taikyti kontroliuojamąjį gabenimą ;
9) 10) naudotis kitomis teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis teisėmis.
2
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas muitinės pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, be pareigų, išvardytų šio
pareiškimą apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką arba kitokį teisės pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamai ar daromai nusikalstamai veikai , arba kitam pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms;
2) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų arba kitų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;
3) imtis priemonių muitų teisės aktų pažeidimų priežastims bei sąlygoms šalinti. 4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. PENKTASIS
Muitinės pareigūnų, nepriklausomumas
tarnybines pareigas vadovaujasi teisės aktais ir teisėtais vadovybės nurodymais. 2. Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims draudžiama duoti muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams teisės aktuose nenumatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į muitinės veiklą. 231 straipsnis. Muitinės pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) atliekančių ikiteisminį tyrimą, garantijos
pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2 . Kriminalinę žvalgybą vykdančių ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančių muitinės pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos dalyvių , teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. ŠEŠTASIS SKIRSNIS
24 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
1Muitinės pareigūnas,
vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti prievartą kai ji būtina užkirsti kelią pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus. 2.
asmens sveikatos sutrikdymą arba mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik tada, kai visos įmanomos įtikinimo arba kitos priemonės nebuvo įmanomos arba veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. 3. Muitinės pareigūnas šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali naudoti fizinę arba psichinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 4. Psichinė prievarta - įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą. 5. Fizinė prievarta - tai:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas;
2) specialiųjų priemonių - ginkluotei priklausančių lazdų, antrankių ir rišimo priemonių, dujų, transporto priemonių priverstinio sustabdymo, tarnybinių šunų - naudojimas aktyviai ir pasyviai gynybai. 6. Muitinės pareigūnas, ketindamas naudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo jį apie tai įspėti, suteikdamas galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 7. Muitinės pareigūnai, turintys teisę naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, turi būti specialiai parengti. 8. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo nedelsdamas pranešti apie tai muitinės įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui, o šis apie tai privalo nedelsdamas informuoti rajono, kurio teritorijoje buvo panaudotas ginklas, vyriausiąjį prokurorą. Tokia pat tvarka informuojama ir apie bet kokią muitinės pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį ar sveikatos sutrikdymą. 9.
tarnybinį šaunamąjį ginklą ir naudoti fizinę bei kitokią prievartą turi teisę muitinės pareigūnai, kurių pareigybių sąrašą bei tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 25 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimo pagrindai
1Muitinės pareigūnas,
vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio gyvybei arba sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) kai kėsinamasi į muitinės kontroliuojamą arba saugomą objektą, transporto priemonę, kėsinamasi pagrobti šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio priemones bei kitą muitinės turtą, taip pat kai būtina juos atgauti. 2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus, specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš neįgaliuosius arba nepilnamečius jeigu šie asmenų požymiai muitinės pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi gyvybei arba sveikatai pavojingu būdu. 26 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
tarnybines pareigas, kaip išimtinę priemonę turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos. 2. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai kėsinimosi;
veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais, pavojingais muitinės pareigūno (kito asmens) gyvybei arba sveikatai, vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;
3) kai kėsinamasi pagrobti šaunamąjį ginklą arba kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei. 3.
panaudoti šaunamąjį ginklą, kai transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui arba žmonėms. Muitinės pareigūnas taip pat turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą sulaikydamas transporto priemonę bei prieš gyvūnus būtinojo reikalingumo, o prieš asmenis
būtinosios ginties atvejai. 4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš neįgaliuosius, nepilnamečius, jeigu šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi gyvybei arba sveikatai pavojingu būdu. 5. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą. 22 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
pareigas gali panaudoti prievartą. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Muitinės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Psichinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 4.
4Fizinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
gyvybei ar sveikatai;
priversti asmenis paklusti), taip pat asmenis sulaikydamas (jeigu asmenys priešinasi);
ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
būtinumui);
administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 5. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
2) pristatydamas į muitinės patalpas, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, ir atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 6. Muitinės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, muitinės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja muitinės priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jei muitinės pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. 7.
pareigūnas kaip specialiąją muitinės priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 8. Jei nėra pavojaus muitinės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias muitinės priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
neįgalieji;
teisę;
pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudota prievarta prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui. 10. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 11. Specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 23 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
veiksmais sudaro pavojų muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, muitinės pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti privalomus muitinės pareigūno nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Nesant pavojaus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.
Apie muitinės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudotas ginklas prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui . 8. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 9. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji muitinės priemonė. SEPTINTASIS SKIRSNIS
finansavimas
finansuojama iš valstybės biudžeto. 2. Muitinei skiriamų asignavimų valdytojas yra Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinei finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 28 straipsnis. Muitinės materialinis ir techninis aprūpinimas
funkcijoms vykdyti turi jai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą (įsigytą) turtą. 2. Muitinė aprūpinama materialinėmis ir techninėmis priemonėmis iš jai skirtų asignavimų. 3. Muitinė gali būti aprūpinama materialinėmis ir techninėmis priemonėmis pagal Europos Sąjungos ir kitų valstybių pagalbos programas. 4. Muitinė valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 5. Žemės sklypai muitinės reikmėms suteikiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. 29 straipsnis.
veiklos kontrolė Muitinės veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir pagal kompetenciją kitos Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos institucijos. III SKYRIUS
3024 straipsnis. Atstovavimas ir tarpininkavimas muitinėje
Respublikos muitų teritorijoje atstovauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei jo interesais, turi teisę tik muitinės tarpininkai. 2. Muitinės tarpininkas, teikiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, turi būti reikšmingų ar kartotinių pažeidimų nepadariusi Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atliekant muitinės formalumus. 3. Muitinės tarpininkas privalo būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę ne mažesne kaip 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio pinigų suma. 4. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tarpininkauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami savo vardu ir asmens, kuriam tarpininkaujama, arba savo sąskaita bei jo interesais, turi teisę visi Bendrijoje įsteigti asmenys. 5. Muitinės tarpininkai taip pat turi teisę Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, teikti ir kitas paslaugas, kurias teikdami jie atstovauja kitiems asmenims muitinėje. 6.
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir veikiančių valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų filialams ar kitokiems padaliniams, kurie muitinėje atstovauja atitinkamai valstybės institucijai, įmonei, įstaigai ar organizacijai. 7. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos muitų teisės aktuose nustatytais atvejais, kai pašto siuntų arba panašių siuntų vežėjams suteikiama teisė deklaruoti tokias siuntas muitinei jų siuntėjų arba gavėjų vardu be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo. 1. Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais;
2) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013
Sąjungos muitų teritorijoje, interesais;
arba kita Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims identifikavimo kodus, kuriuos jie naudoja teikdami atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant identifikavimo kodus jokios papildomos sąlygos ar reikalavimai juos naudosiantiems asmenims netaikomi. 3. Pašto paslaugų teikėjai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr.
2015/2446 1 straipsnio 25 punkte, arba įmonės, gabenančios skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą laikomi turinčiais jų siuntėjų arba gavėjų įgaliojimą deklaruoti tokias siuntas, kurių vertė neviršija 1000 eurų, o neto masė neviršija 1000 kilogramų, šių asmenų vardu, jeigu jie nėra iš anksto informavę pašto paslaugų teikėjų arba įmonių, gabenančių skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą, kad pageidauja deklaruoti jų siunčiamas arba gaunamas siuntas patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje. 31 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimų priėmimas
pateikia muitinės įstaigai Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinį prašymą priimti sprendimą dėl muitų teisės aktų taikymo, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visos muitinės įstaigos prašomos informacijos ir dokumentų, kurių reikia sprendimui priimti, pateikimo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kito termino. 2. Muitinės įstaiga išimties tvarka gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimas, kita papildoma informacija ir muitinės įstaiga muitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą arba nagrinėjimo sustabdymą, jo priežastis ir numatomą sprendimo priėmimo laiką muitinės įstaiga raštu informuoja pareiškėją. 3.
tarifinės ir prekių kilmės informacijos išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsniu ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 5-14 straipsniais. 4. Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 4 dalį, muitinės įstaigos iniciatyva be suinteresuoto asmens prašymo priimtiems sprendimams taikomos Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatos. 3225 straipsnis. Reikalavimai asmenims, susiję su informacijos saugojimu ir apskaitos tvarkymu
(įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus) ir (arba) eksporto operacijomis privalo saugoti Bendrijos Sąjungos muitinės kodekso 14 straipsnyje nurodytus Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalį dokument us ai ir informacij ą a , neatsižvelgiant į asmenų naudojamas jos laikmenas, saugomi kaip apskaitos dokument us ai Lietuvos Respublikos teisės aktų archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 kalendorinius metus , neatsižvelgiant į juos saugančių asmenų naudojamas informacijos kaupimo laikmenas . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 8 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas vadovaujantis nuo Bendrijos Sąjungos muitinės kodekso
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžios . 3. Asmenys, kurie pagal muitų muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus privalo tvarkyti prekių apskaitą, turi šią apskaitą tvarkyti taip, kad jos duomenis būtų įmanoma susieti su šių asmenų tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenimis. Šie prekių apskaitos duomenys ir dokumentai turi būti tvarkomi muitinei priimtinu būdu ir saugomi muitinei priimtinoje vietoje Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka . 4.
4Tvarkant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą, be kitų muitų muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų duomenų, turi būti registruojami su atitinkamomis operacijomis susiję muitinės ir finansinės atskaitomybės dokumentai. 5. Muitinės pareikalavimu šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo pateikti jų saugomus dokumentus bei informaciją muitiniam tikrinimui. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti šiuos dokumentus ir informaciją jų saugojimo vietoje, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, šiuo Įstatymu ir kitais muitų teisės aktais. 65 . Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo, kai muitinė tikrina jų saugomus dokumentus ir informaciją, neatlygintinai teikti tokiam tikrinimui atlikti reikalingą pagalbą ir paaiškinimus. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą pagal sutartį tvarko kitas asmuo, jis taip pat privalo neatlygintinai teikti pagalbą ir paaiškinimus, reikalingus šios apskaitos dokumentų ir duomenų muitiniam tikrinimui atlikti. 3326 straipsnis. Kiti su muitinės vykdomomis funkcijomis įgyvendinamais uždaviniais susiję reikalavimai privalomi vykdyti nurodymai asmenims
1Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus nurodymus . 2. Visi a A smenys, vykdydami muitinės įstaigų sprendimus ir (arba) teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus nurodymus , privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinės įstaigai muitinei visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kitus kompiuterinius duomenis apie muitų teisės aktų pažeidimus , kurie reikalingi muitinės priežiūrai vykdyti, ir , nekliudyti muitinės pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų naudotis teisės aktų suteiktais įgaliojimais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės įstaigų atliekamuose šių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimuose . 3.
teisėsaugos bei kitos valstybės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms muitinei visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus ir padarytus teisės aktų pažeidimus, jeigu šių teisės aktų pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai. 4. Transporto infrastruktūros, kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto ar panašias siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių, terminalų ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą bei tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus. 5. Muitinės pareikalavimu Muitinei pareikalavus , asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas , taip pat ir tinkamai paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos. 6. Muitinės pareikalavimu Muitinei pareikalavus , šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes bei , dokumentus bei kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą. 27 straipsnis. Identifikavimo priemonės
ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 192 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 301, 302, 317 ir 318 straipsnių nuostatomis ir kitais muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 2.
priemonės taip pat gali būti naudojamos muitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti dokumentų tapatumą. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento įskaitomumas. 3. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su muitinės plombomis liudijimus. 28 straipsnis. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų spausdinimas
muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus, kuriems taikomi muitų teisės aktų nustatyti apsaugos nuo klastojimo, savikopijavimo ar panašūs reikalavimai, galima tik gavus Muitinės departamento leidimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik Muitinės departamentui pritarus spaustuvės pateiktiems atitinkamų dokumentų blankų signaliniams egzemplioriams. 3. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir (arba) jų spausdinimo reikalavimus nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis muitų teisės aktais ir dokumentų spausdinimo tvarką reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose, arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų bei jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką. VIII SKYRIUS
kiti su mokesčiais susiję ginčai 1.
Šio įstatymo 32–38 straipsniai netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 30
straipsniai taikomi šio straipsnio 1 dalyje nenurodytiems skundams dėl muitinės įstaigų sprendimų. 30 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimai Muitinės įstaigų (Muitinės departamento, specialiosios muitinės įstaigos, teritorinės muitinės) sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22, 23, 27,
jais susijusių dokumentų įteikimas
įstaigų sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai bei informacija perduodami tokiais būdais:
1) tiesiogiai įteikiant;
2) siunčiant registruotu laišku;
3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais;
4) viešai paskelbiant;
5) jeigu sprendimai priimami prekių muitinio tikrinimo ir arba įforminimo metu, – muitinės naudojamų informacinių sistemų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis (pažymint muitinei pateiktas deklaracijas ar kitus dokumentus, žodžiu arba kitu veiksmu), kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti. 2. Registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami pagal prašyme ar kitame asmens muitinės įstaigai pateiktame dokumente ar informacijoje nurodytą jo adresą arba asmens nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų muitinės įstaiga neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą asmens adresą, jei tokie duomenys atitinkamame registre yra. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, įteikimo diena laikoma registruoto laiško įteikimo asmeniui diena. 3.
įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimai ir (arba) dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Asmuo gali suderinti su muitinės įstaiga kitokias šio sprendimų ir (arba) dokumentų įteikimo būdo naudojimo sąlygas, jeigu asmeniui žinomas pats jų išsiuntimo faktas. 4. Tais atvejais, kai sprendimų ir (arba) dokumentų asmeniui įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais neįmanoma, muitinės įstaiga muitinės interneto svetainėje, paskelbia pranešimą, kuriame asmeniui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti į muitinės įstaigą atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatvyksta arba nesusisiekia su muitinės įstaiga kitu būdu, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų Muitinės departamentas neprivalo taikyti šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytais atvejais. 5. Sprendimų įteikimo diena, nustatyta šio straipsnio 2, 3, ir 4 dalyse, yra laikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta sprendimo įsigaliojimo diena. 32 straipsnis. Institucijos, kurioms pateikiami skundai Skundai teikiami:
1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui ;
2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. 33 straipsnis.
33 straipsnis. Skundų pateikimo terminai Skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas. 34 straipsnis. Praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimas
departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties arba ne nuo asmens priklausančių aplinkybių. 2. Asmuo prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis. Toks prašymas pateikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu. 35 straipsnis. Skundų ir su jais susijusių prašymų nagrinėjimo terminai
dėl jam apskųstų teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėja ir sprendimus priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos. 2. Prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą turi būti išnagrinėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. 3. Muitinės departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo terminą, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu tam būtina papildoma informacija ir Muitinės departamentas muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą Europos Sąjungos, užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos instituciją arba tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo arba atlieka patikrinimą. Gavus skundui nagrinėti būtiną papildomą informaciją arba atlikus patikrinimą, skundo nagrinėjimas atnaujinamas. 36 straipsnis.
susijusių sprendimų perdavimas Šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku, skunde arba prašyme nurodytu adresu. 37 straipsnis. Sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas ir atvejai, kai jo vykdymas sustabdomas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 45 straipsnio nuostatos taikomos visais šio įstatymo numatytais muitinės įstaigų (jų pareigūnų, valstybės tarnautojų) sprendimų apskundimo atvejais. 38 straipsnis. Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka
1Dokumentai ir kiti įrodymai,
kuriais asmuo grindžia skundo reikalavimus, pateikiami valstybine lietuvių kalba arba išversti į ją. Neišversti į valstybinę lietuvių kalbą dokumentai ir kiti įrodymai nevertinami. 2. Muitinės departamento generalinis direktorius nustato skundų pateikimo Muitinės departamentui ir jų nagrinėjimo tvarką. IV SKYRIUS
349 straipsnis. Integruotas tarifas 1. Muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemones bei muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus , vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas) . , Integruota tarifas kuris yra informacijos apie minėtus muitus, mokesčius, draudimus ir apribojimus minėtas su prekyba prekėmis susijusias priemones rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. 2.
Europos Bendrijos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas su prekyba prekėmis susijusias priemones . 3. Integruotas tarifas Lietuvos Respublikoje tvarkomas ir naudojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Prekių klasifikavimas Prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Jų klasifikavimo teisingumas tikrinamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Tarifinio importo ir eksporto reguliavimo priemonių taikymas
kvotas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 308a straipsniu, Lietuvos Respublikoje administruoja Muitinės departamentas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos. 2. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 308d straipsnyje numatytas prekių priežiūros priemones Lietuvos Respublikoje įgyvendina Muitinės departamentas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos. ANTRASIS
prekių kilmės sertifikatų išdavimas
rūmai. 2. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda nepreferencinės prekių kilmės sertifikatą tik tada, jeigu:
1) įvykdyti tokio sertifikato išdavimo reikalavimai;
2) sertifikate nurodytos prekės atitinka nepreferencinės prekių kilmės įgijimo kriterijus. 38 straipsnis. Supaprastintas preferencinės eksportuojamų prekių kilmės patvirtinimas 1.
Eksportuotojams, atitinkantiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus patikimumo reikalavimus, jų rašytiniu prašymu Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga suteikia teisę supaprastinta tvarka patvirtinti preferencinę eksportuojamų prekių kilmę, jeigu tokį prekių kilmės patvirtinimo būdą numato Europos Bendrijos muitų teisės aktai. 2. Leidimas supaprastinta tvarka patvirtinti preferencinę eksportuojamų prekių kilmę išduodamas asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir prisiėmus Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus įsipareigojimus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir juos gavusių asmenų priežiūros tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 40 straipsnis. Nelengvatinę prekių kilmę įrodančių dokumentų išdavimas Nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus Lietuvos Respublikoje išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jeigu yra įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013
3941 straipsnis. Užsienio valiuta išreikštų prekių muitinės vertės elementų perskaičiavimas
elementai išreikšti ne eurais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį. 2. Tais atvejais, kai Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas neskelbia euro ir tam tikros užsienio valiutos, kuria išreikšti prekių muitinės vertės elementai, orientacinio santykio, jis nustatomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
4042 straipsnis. Atleidimo nuo muitų sąlygos ir tvarka
nuo muitų reglamente ir (arba) atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinančiuose reglamentuose R eglamente (EB) Nr. 1186/2009 ir (arba) jį įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, atleidimo nuo muitų sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Muitinės departamento generalinis direktorius nustato specialias muitinės priežiūros priemones, būtinas piktnaudžiavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atleidimu nuo muitų prevencijai
43 straipsnis. Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalies taikymas Skolos muitinei senaties termino pratęsimas Jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso
Reglamento (ES) Nr. 952/2013
nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie muito sumą, sudarančią skolą muitinei, ir muito sumos įtraukimą į apskaitą skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. 44 straipsnis. Lietuvos Respublikoje nenaudojamos garantijos Mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti nenaudojamos tos Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 83 straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos formos, kurių naudojimas nenumatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.
V SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ IR VEIKSMAI SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO PIRMASIS SKIRSNIS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ XI SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ IR IŠVEŽIMAS IŠ JOS PER LIETUVOS RESPUBLIKĄ BEI
41
1Prekės gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik per pasienio kontrolės punktus, įskaitant veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši nuostata vežant prekes per Lietuvos Respublikos sienas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis taikoma tik tiek, kiek Europos Bendrijos teisės aktai arba juo įgyvendinantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip . Prekės į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką gali būti įvežamos ar iš jos išvežamos vykstant per pasienio kontrolės punktus, įskaitant veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, išimtiniais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais prekės gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką ar išvežamos iš jos ir vykstant ne per pasienio kontrolės punktus. 3. Vyriausybė turi teisę nustatyti tam tikrų rūšių prekėms taikomus įvežimo ir išvežimo per tam tikrus pasienio kontrolės punktus draudimus arba apribojimus. 4246 straipsnis. Muitinės priežiūra
1Muitinės priežiūr os a priemonės taikom os a :
1) į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ir iš jos išvežamoms prekėms, kurių muitinės priežiūra numatyta muitų teisės aktuose Reglamento (ES) Nr.
952/2013 134 straipsnio 1 dalyje ir 267 straipsnio 1 dalyje ;
2) prekėms, kurioms taikomi importo arba eksporto draudimai ar apribojimai, kai jos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;3 2 ) prekėms, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar iš jos išvežamos ;
3) Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomoms, perkraunamoms, gabenamoms ar naudojamoms prekėms, kurioms taikomi muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai;. 2. 4) Muitinės priežiūros priemonės taip pat t aikomos visoms transporto priemonėms, talpykloms ir pakuotėms, jeigu jose laikomos, perkraunamos ar gabenamos arba gali būti laikomos ar gabenamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės. 32 . Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato M m uitinės priežiūros priemonės taik omos ymo tvarką laikantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos specialios tvarkos :
1) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams;
2) Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės orlaiviams ir kitoms transporto priemonėms, kai šios transporto priemonės jie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudojam os i kariuomenės kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų vykimui ir (arba) karinių krovinių gabenimui;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos transporto priemonėms, kai jos naudojamos šių institucijų pareigūnų tarnybinėms pareigoms vykdyti;
4) Lietuvos Respublikoje esančių diplomatinių ar konsulinių atstovybių naudojamoms transporto priemonėms. 43 .
4
3 2 dalies, iš joje dalyje nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje iškraunamoms prekėms muitinės priežiūr os a priemonės taikom os a įprasta tvarka. 43 straipsnis. Prievolė pristatyti įvežtas prekes į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis prekių pateikimo muitinei vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės įstaigų aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio Įstatymo 46 straipsnyje. 44 straipsnis. Atvejai, kai įvežtų prekių neprivaloma pristatyti į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, nustatyti atvejus, kai tam tikrų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtų prekių neprivaloma pristatyti į šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas prekių pateikimo muitinei vietas. 45 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonės, taikomos įvežtoms prekėms Muitinės priežiūros priemones, kurios taikomos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į tai, kokių rūšių transportu prekės gabenamos, bei į kitas su prekių gabenimu susijusias aplinkybes. 47 straipsnis. Prekių pristatymas į tinkamą vietą
1Kai prekes įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką, Reglamento (ES) Nr. 952/2013
135 straipsnio 1 dalyje nurodytomis į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pristatymo vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės įstaigų aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio įstatymo 48 straipsnyje. 2.
generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 5 dalyje nurodytas specialias tvarkas. ANTRASIS SKIRSNIS
4648 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos
teritorijoje P p rekės turi būti pateikiamos muitinei:
1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;
2) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus atitinkančiose muitinio tikrinimo vietose, pasienio kontrolės punktuose, jūrų, upių ir oro uostuose, geležinkelio stotyse, laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose, kur neveikia muitinės postai, jeigu į šias vietas atgabenamos prekės arba atvyksta keleiviai iš trečiųjų šalių ir jeigu šiose vietose gali būti atliekami muitinės formalumai;32 ) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininko direktoriaus nustatytose muitinio tikrinimo prekių pateikimo muitinei vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 115 straipsnio 1 dalyje ir, ją taikant, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus , kuriose gali būti atliekami muitinės formalumai ;43 ) judančiose transporto priemonėse, kuriose muitų muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekami muitinės formalumai. 2. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei tokio asmens pageidaujamoje vietoje, jeigu ši vieta tinkama atitinkamų prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti. Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis asmuo privalo atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu jo pageidaujamoje vietoje susijusias muitinės išlaidas. 32 .
3
2. Asmenys gali teikti muitinei prašymą , pageidaujantys , kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai atliekami muitinės formalumai įrengtos muitinės postų muitinio tikrinimo vietos , muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Muitinės departamentui arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotai muitinės įstaigai atitinkamą prašymą . Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės. 4. Prekės gali būti pateikiamos muitinei tik tose muitinio tikrinimo vietose, kurias aptarnaujančių muitinės įstaigų kompetencijai priklauso tikrinti atitinkamas prekes ir jas gabenančias transporto priemones. 3 . Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013
straipsnis. Prekių pateikimo muitinei laikas
pateikiamos muitinei muitinės įstaigos posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku, kurį vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013
nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininkas direktorius . 2. Muitinės įstaigos posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laikas turi būti paskelbtas toje vietoje aptarnaujamiems asmenims gerai matomoje vietoje ir muitinės interneto svetainėje . 3. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio a A smens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei ir ne muitinės įstaigos posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku.
Patenkinus prašymą, Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis prašymą pateikęs asmuo privalo Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu tokiu laiku tuo susijusias muitinės išlaidas. 4 . Humanitarinės pagalbos siuntos, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos skubios siuntos, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitų teisės aktais turi būti atliekamas skubos tvarka, gali būti pateikiamos muitinei pirmumo tvarka. 48 straipsnis. Atvejai, kai prekių neprivaloma pateikti muitinei
neprivalo būti pateikiamos tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gabenamos pašto siuntos. Ši išimtis netaikoma, jeigu pašto siuntomis gabenamos prekės, kurioms taikomi importo arba tranzito draudimai ar apribojimai. 2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodeksu , nustatyti atvejus, kai tam tikrų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtų prekių neprivaloma pateikti muitinei . 50 straipsnis. Prekių laikinojo saugojimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės laikinai saugomos:
1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;
2) laikinojo saugojimo sandėliuose, kurių turėjimo sąlygas ir tvarką vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 148 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 116–118 straipsniais nustato Muitinės departamento generalinis direktorius;
3) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės direktoriaus nustatytose prekių laikinojo saugojimo vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) Nr.
2015/2446 115 straipsnio 2 dalyje ir, ją taikant, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus. 4951 straipsnis. Muitinio tikrinimo vietose taikomos muitinės priežiūros priemonės Reikalavimai muitinės postų muitinio tikrinimo vietoms
1Be muitinės leidimo muitinės postų muitinio tikrinimo vietose , kuriose atliekami muitinės formalumai, draudžiama įrengti konstrukcijas, montuoti įrenginius bei statyti transporto priemones. 2. Asmenys turi paklusti muitinės pareigūnų nurodymui pasišalinti Muitinė turi teisę reikalauti, kad asmeny s iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos , kurioje atliekami muitinės formalumai, pasišalintų, jeigu jie kliudo atli e k an t i prekių muitinį tikrinimą arba atliekant kitus užtikrinti muitinės formalumus priežiūrą . 3. Muitinės pareikalavimu asmenys Prekių turėtojai, gavę muitinės pareigūnų nurodymą privalo nedelsdami išgabenti prekes , kuriomis jie disponuoja, iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos , turi nedelsdami jį įvykdyti , kurioje atliekami muitinės formalumai . 4. Muitinė neatlygina jokių asmenims tenkančių išlaidų, susijusių su šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymu. TREČIASIS SKIRSNIS
MUITINEI PATEIKTŲ PREKIŲ LAIKINASIS SAUGOJIMAS 50 straipsnis. Bendrosios deklaracijos forma ir duomenys Bendrosios deklaracijos, kurią privaloma pateikti muitinei įvežus prekes į Bendrijos muitų teritoriją, formą ir šioje deklaracijoje pateikiamus duomenis vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 51 straipsnis. Prekių iškrovimas ir tikrinimas 1.
Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais muitinei tikrinant prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones, prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose. 2. Prekių ir
(arba) jas gabenančių transporto priemonių tikrinimas atliekamas muitų teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis, būtinomis muitų teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti. Tikrintinas prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką. 52 straipsnis. Terminų, per kuriuos turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, pratęsimas Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos prekėms turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, įgaliotos muitinės įstaigos sprendimu gali būti pratęsti iki 180 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet nedaugiau negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes. 53 straipsnis. Laikinojo prekių saugojimo sandėliai Laikinojo prekių saugojimo sandėliai (importo ir eksporto terminalai), kuriuose asmenims teikiamos laikinojo prekių saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos, steigiami ir veikia Vyriausybės nustatyta tvarka. 54 straipsnis. Laikinojo prekių saugojimo tvarka Laikinojo prekių saugojimo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. VI SKYRIUS
deklaracijų pateikimas
muitinės deklaracijų pildymo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 2.
muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų228 straipsnyje nurodytais atvejais, kai asmeniui pateikus žodinę muitinės deklaraciją atsiranda mokestinė prievolė, muitinė apskaičiuoja mokėtinas muitų ir kitų mokesčių sumas vadovaudamasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos formos kvite arba pranešime. 3. Veiksmus, kurie atitinkamais atvejais laikytini veiksmu pateikiamomis muitinės deklaracijomis, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 56 straipsnis. Muitinės deklaracijos, pateikiamos naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis
deklaracijos gali būti pateikiamos naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gavus įgaliotos muitinės įstaigos sutikimą. 2. Muitinės deklaracijų, pateikiamų naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, pateikimo, priėmimo ir tikrinimo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 57 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pateikti muitinės deklaraciją
1Deklarantas,
pateikiantis rašytinę muitinės deklaraciją arba muitinės deklaraciją, pateikiamą naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, turi būti Bendrijos muitinės kodekso 64 straipsnyje nurodytas asmuo, muitinės įtrauktas į Muitinės prievolininkų registrą arba turintis ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą), kurį vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 4l straipsniu suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinė arba paskirtoji institucija. 2.
departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos registruoja asmenis Muitinės prievolininkų registre, tvarko šį registrą ir įkelia jo duomenis į centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti duomenys, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų I dalies I antraštinės dalies 6 skyriuje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Deklaracijos, pranešimai, prašymai, sprendimai ir kiti dokumentai bei informacija, naudojami atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą Deklaracijų, pranešimų, prašymų, sprendimų ir kitų dokumentų bei informacijos, naudojamų atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą, turinį ir formą bei jų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo tvarką, įskaitant duomenų mainų tarp asmenų ir muitinės įstaigų naudojantis muitinės informacinių sistemų priemonėmis sąlygas, arba konkrečius su tuo susijusius reikalavimus, kai juos nustatyti priskirta Europos Sąjungos valstybių narių arba muitinės kompetencijai, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 53 straipsnis. Muitinės prievolininkų registravimas
ir kiti asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekantys Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu jiems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 5 straipsnio 2–5 dalyse ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, turi būti muitinės įtraukti į Lietuvos Respublikoje tvarkomą Muitinės prievolininkų registrą arba turėti ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą, kurį vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/20139 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 3-6 straipsniais suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinė. 2.
departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos registruoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis Muitinės prievolininkų registre, tvarko šį registrą ir įkelia jo duomenis į centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti duomenys, Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 I antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 2 poskirsnyje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5854 straipsnis. Muitinės deklaracijos kopijos Deklaracijų ir kitų dokumentų kopijos Deklaranto prašymu muitinės įstaiga patvirtina naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis jai pateiktų muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų (tarp jų muitinės deklaracijų, pateiktų naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, rašytines kopijas) bei popieriuje surašytų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų tikrumą arba išduoda patvirtintas muitinės deklaracijų minėtų deklaracijų ir dokumentų kopijas. 59 straipsnis. Supaprastintos procedūros 1.Asmenys, pageidaujantys gauti Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus taikyti supaprastintas procedūras, prašymus juos išduoti turi pateikti teritorinėms muitinėms, kurių veiklos zonoms jie priklauso. 2. Supaprastintų procedūrų taikymo tvarką ir asmenų, kuriems leidžiama taikyti šias procedūras, atrankos kriterijus, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatomis, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 60 straipsnis. Muitinės deklaracijos priėmimas 1.
Muitinės įstaiga, priimdama jai pateiktą muitinės deklaraciją, patikrina, ar įvykdytos šios jos priėmimo sąlygos:
1) ar šios muitinės įstaigos kompetencijai priklauso jai pateiktoje muitinės deklaracijoje nurodyto muitinės sankcionuoto veiksmo įforminimas;
2) ar muitinės deklaracijos pateikimo laikas ir vieta atitinka muitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) ar įvykdyti muitų teisės aktų nustatyti muitinės deklaracijos priėmimo reikalavimai, taikomi deklaruojant prekes, kurių importui arba eksportui nustatyti draudimai ar apribojimai;
4) ar muitinės deklaracijos forma ir joje pateikti duomenys atitinka muitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
5) ar kartu su muitinės deklaracija pateikti visi dokumentai, kuriuos privaloma pateikti deklaruojant prekes atitinkamam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose numatyta, kad atitinkami dokumentai gali būti pateikti vėliau, ir ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimo sąlygos neįvykdytos ir deklaracijos neįmanoma pataisyti, muitinės įstaiga nurodo muitinės deklaracijos nepriėmimo priežastis bei sąlygas, kurias įvykdžius, muitinės deklaracija galėtų būti priimta. Tam padaromas atitinkamas įrašas muitinės deklaracijoje arba deklarantas informuojamas kitu muitų teisės aktų nustatytu būdu. Nepriimta muitinės deklaracija bei kartu su ja pateikti dokumentai grąžinami deklarantui. 6155 straipsnis. Muitinės deklaracijos ir deklaruojamų prekių muitinis tikrinimas
muitinis tikrinimas ir įforminimas
deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 2.
muitinį tikrinimą paaiškėja, kad muitinės deklaracijoje nurodytų duomenų apie prekių klasifikavimą, kilmę ir (arba) muitinę vertę teisingumą būtina tikrinti papildomai (įskaitant atvejus, kai paimami prekių pavyzdžiai arba mėginiai), prekės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 244 straipsniu, išleidžiamos, jeigu galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas pateikus atitinkamo dydžio garantiją. 1. Pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74 straipsnyje, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos prekės, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais arba Muitinės departamento generalinis direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka. 2. Jeigu be muitinio tikrinimo turi būti atliekamas ir kitoks kitų kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų tų pačių prekių tikrinimas, tai jis, kai tai įmanoma, atliekamas prekių muitinio tikrinimo vietose ir tuo pačiu laiku, kaip ir muitinis tikrinimas, muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį. 62 straipsnis. Muitinės deklaracijų ir kitų muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų taisymas ir pripažinimas negaliojančiais Muitinės deklaracijų ir kitų muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų taisymo ir pripažinimo negaliojančiais tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. ANTRASIS
63
Muitinės procedūrų atlikimo tvarka Muitinės procedūrų atlikim o ą tvarką reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teisės aktai. Šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo reglamentuojančių muitų teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarką prireikus detaliau išsamiau nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek šios tvarkos nereglamentuoja muitinės veiklą reglamentuojantys Europos Bendrijo s Sąjungos muitų teisės aktai. 64 straipsnis. Prekių identifikavimo priemonės
muitinės procedūras, taip pat kitais muitinės priežiūros priemonių taikymo atvejais, kai būtina kontroliuoti prekių tapatumą arba užkirsti kelią neteisėtam jų paėmimui ar naudojimui, muitinė muitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoja muitinės plombas ir kitas prekių identifikavimo priemones. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad dėl jų naudojimo nepablogėtų prekių kokybinės charakteristikos. 2. Muitinės plombomis plombuojamos arba kitomis prekių identifikavimo priemonėmis žymimos muitinės prižiūrimas prekes gabenančių transporto priemonių krovinių sekcijos, talpyklos ir kitos prekių saugojimo vietos, taip pat atskiros pakuotės arba pačios prekės, jeigu tai užtikrina, kad muitinės plombomis užplombuotų arba kitomis prekių identifikavimo priemonėmis pažymėtų prekių nebus įmanoma paimti nenuėmus ar nepažeidus muitinės plombų, kitų prekių identifikavimo priemonių arba nepalikus kitų akivaizdžių pėdsakų. 3. Identifikavimo priemonės taip pat gali būti naudojamos muitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti jų tapatumą. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento arba jo dalies įskaitomumas. 4. Muitinės plombų ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 5.
aktų nustatytais atvejais ir tvarka vietoj muitinės plombų ir kitų identifikavimo priemonių gali būti naudojamos kitos plombos bei identifikavimo priemonės. 6. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė teisės aktų nustatyta tvarka išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su muitinės plombomis liudijimus. 65 straipsnis. Prekių sulaikymas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas
Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio nustatytą laiką laikinai saugomos prekės nebuvo pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 53 straipsniu, imasi visų priemonių, kurių reikia tokioms prekėms sulaikyti ir konfiskuoti. 2. Muitinė prekes sulaiko Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Kitos Lietuvos Respublikos institucijos, sulaikiusios prekes, kurios neturi Bendrijos prekių muitinio statuso, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę. 3. Muitinės konfiskuotos prekės realizuojamos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 867a straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat taikomos realizuojant kitų Lietuvos Respublikos institucijų konfiskuotas prekes, neturinčias Bendrijos prekių muitinio statuso. 5. Prekės, kurios negali būti realizuotos vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, taip pat prekės, naikintinos vadovaujantis Bendrijos muitinės straipsniu, privalo būti sunaikintos dalyvaujant muitinės pareigūnams, vadovaujantis šio Įstatymo 78 straipsniu. 66 straipsnis. Veiksmai su neteisėtai įvežtomis arba, norint išvengti muitinės priežiūros, nuslėptomis prekėmis
Bendrijos muitinės kodekso 57 straipsnį, kai muitinė nustato, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros, taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos. 2.
2. Prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas ne anksčiau kaip suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. Pareiškimas dėl greitai gendančių prekių, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, paduodamas ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kurią šios prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. 67 straipsnis. Veiksmai su prekėmis, kurios negali būti išleistos Įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 75 straipsnį, kai prekės negali būti išleistos arba kai išleistos prekės per muitinės nustatytą laiką neišgabenamos iš jų buvimo vietos, taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos. 68 straipsnis. Prekių realizavimas, kai, panaikinus sprendimą dėl jų sulaikymo arba konfiskavimo, prekės neatsiimamos Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus sprendimą dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą ar nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos vadovaujantis šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui. TREČIASIS SKIRSNIS
6957 straipsnis. Laisvosios zonos 1.
1Laisvosios zonos Lietuvos Respublikos teritorijoje steigiamos yra :
1) kaip laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos – laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu;
2) kaip laisvasis uostas – vadovaujantis laisvasis uostas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatym u ą ;
3) teritorijos tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, – Lietuvos Respublikos pripažintos laisvosiomis zonomis Vyriausybės sprendimu nutarimais , priimt u ais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikim u ais , suderint u ais su Lietuvos Respublikos f F inansų ministerija. 2. Leidimas steigti laisvąją zoną panaikinamas nustačius šio Įstatymo 107 straipsnyje apibrėžtą reikšmingą ar kartotinį pažeidimą. KETVIRTASIS SKIRSNIS KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI 78 straipsnis. Prekių sunaikinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn
1Įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 182 straipsnio 3 ir 4 dalis, prekės sunaikinamos ir perduodamos valstybės nuosavybėn jomis disponuojančio arba kito suinteresuoto asmens lėšomis, laikantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 842 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. 2. Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos vadovaujantis šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi. 3. Valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos. Tokios prekės privalo būti sunaikintos muitinei prižiūrint, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. PENKTASIS SKIRSNIS
79 58 straipsnis .
Neapmuitinamų parduotuvių steigimas ir veikla
parduotuvės
oro ir jūrų uostuose , Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose gali būti įsteigtos muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės . Tai muitinės prižiūrimos parduotuvėse , kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į trečiąsias šalis arba į kitas Bendrijos muitų teritorijos dalis, kuriose netaikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos, specialiąsias fiskalines teritorijas keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. Taikant šios dalies nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio arba laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. 2. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir eksporto muitais ir mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, kuriais keleiviai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vežami į paskirties vietą trečiojoje šalyje arba Bendrijos muitų teritorijose, kuriose netaikomos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p.1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vadario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susjusias su paslaugų teikimo vieta (OL 2008 L 44, p.11), ir 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvios 2008/118/EEB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL 2009 L 9, p.
12), nuostatos, ir kurios nurodytos finansų ministro patvirtintame sąraše nurodytoje specialiojoje fiskalinėje teritorijoje . Taikant šią straipsnio dalį, paskirties vieta laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų, kurioje orlaivis nusileidžia arba laivas sustoja išlaipinti arba įlaipinti keleivių. 3. Keleiviai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į kitas Bendrijos Sąjungos muitų teritorijos dalis, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neapmuitinamose parduotuvėse gali įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais bei mokesčiais. 4. Keleiviai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, gali įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose neapmuitinamose parduotuvėse importo muitais neapmokestintų prekių. 45 . Neapmuitinamos parduotuvės steigiamos ir veikia kaip muitinės sandėliai, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 527 straipsnio 2 dalyje Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 201 straipsnio a punkte , kuriuose leidžiama mažmeninė prekyba, parduodant neapmokestintas importo muitais ir mokesčiais prekes iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvykstantiems keleiviams. Šioms prekėms taip pat taikomos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo17 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatos. VII SKYRIUS
80 straipsnis. Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamento ir jį įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas
1Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamente nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas atlieka ir šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai teikia Muitinės departamentas. 2.
Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamente ir (arba) jį įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė ir (arba) paskirtos įgyvendinti priemonės, sprendimus priima ir atitinkamų priemonių įgyvendinimą užtikrina Muitinės departamentas. VIII
apskųsti muitinės įstaigų sprendimus ir sprendimų nepriėmimą Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti:
1) jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu;
2) Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo nepriėmimą, jeigu jis kuriai nors iš šių muitinės įstaigų pateikė prašymą priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, ir per šio Įstatymo 31 straipsnio nustatytą laikotarpį negavo sprendimo arba jeigu baigėsi laikas, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas. 89 straipsnis. Institucijos, kurioms pateikiami skundai Šio Įstatymo 88 straipsnyje nurodyti skundai pateikiami:
1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo
2) dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo - Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui. 90 straipsnis. Skundų pateikimo terminai
teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, - nuo tos dienos, kurią baigiasi šio Įstatymo nustatytas sprendimo priėmimo terminas. 2.
Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, - nuo tos dienos, kurią baigiasi šio Įstatymo nustatytas sprendimo priėmimo terminas. 91 straipsnis. Praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimas
asmens prašymu Muitinės departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Toks prašymas pateikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu. 92 straipsnis. Skundų ir su jais susijusių prašymų nagrinėjimo terminai
departamentas sprendimus dėl šio Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų atnaujinti skundo pateikimo terminą priima per 5 darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos. 2. Muitinės departamentas sprendimus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų apskųstų sprendimų ir jų nepriėmimo priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos. 3. Muitinės departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija ir Muitinės departamentas muitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. 4.
straipsnio 1-3 dalyse nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui pasirašytinai arba išsiųsti paštu skunde arba prašyme nurodytu adresu. 93 straipsnis. Sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas ir atvejai, kai jo vykdymas sustabdomas
muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatos taikomos visais šio Įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais. 2. Jeigu sustabdant teritorinės muitinės sprendimo, pagal kurį privaloma įvykdyti mokestinę prievolę, vykdymą reikalaujama garantijos, šios garantijos dydis turi būti pakankamas mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. 94 straipsnis. Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka Muitinės departamento generalinis direktorius nustato skundų pateikimo Muitinės departamentui ir nagrinėjimo šiame departamente tvarką. 95 straipsnis. Mokestiniai ginčai Šio skyriaus nuostatos netaikomos mokestiniams ginčams, kurie nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 59 straipsnis. Prekių sulaikymas, apskaita, saugojimas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas
198 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikomos šio straipsnio nuostatos. 2. Muitinė prekes sulaiko muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir atvejais. Kitos Lietuvos Respublikos institucijos, kompetentingos sulaikyti prekes, sulaikiusios Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčias prekes arba prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę. 3. Sulaikytų ir (arba) konfiskuotų Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčių prekių apskaitos, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4.
4Jeigu įsiteisėjus civilinėje,
administracinėje, administracinių nusižengimų, baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtam sprendimui arba kitam Lietuvos Respublikos kompetentingos sulaikyti prekes institucijos sprendimui, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui sulaikytas prekes, jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą sprendimą arba jo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir kitus mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo, vežimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui. 5. Prekės, kurios negali būti realizuotos, taip pat naikintinos prekės privalo būti sunaikintos vadovaujantis
straipsnis. Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn
Respublikos valstybės institucijų sulaikytos ne Sąjungos prekės, neturinčios savininko arba kurių savininkas nežinomas, pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 199 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 249 straipsnio 2 dalimi. 2. Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi. 3. Valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 249 straipsnio 1 dalyje. IX SKYRIUS
96 straipsnis. Stojimo sutartyje numatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas
Respublikos asmenys, kuriems iki 2004 m. balandžio 30 d. suteiktas patikimo eksportuotojo statusas, galiojantis vykdant Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutartis, sudarytas su trečiosiomis šalimis, šį statusą praranda nuo 2004 m. gegužės 1 d. 2.
prievolės, susijusios su importo ir eksporto muitais ir atsiradusios Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Asmenims šių prievolių neįvykdžius, muitinė taiko nurodytųjų teisės aktų nustatytas mokesčių išieškojimo priemones. 3. Importo ir eksporto muitai, susiję su mokestinėmis prievolėmis, atsiradusiomis Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., grąžinami ir juos išieškoti atsisakoma vadovaujantis minėtų prievolių atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 97 straipsnis. Privalomosios informacijos aktai Privalomosios tarifinės informacijos aktai ir privalomosios prekių kilmės aktai, išduoti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais iki 2004 m. balandžio 30 d., netenka galios nuo 2004 m. gegužės 1 d. 98 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimas Bendrijos prekių muitinį statusą turėjusioms arba turinčioms prekėms Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, turėjusioms arba turinčioms Bendrijos prekių muitinį statusą, kurių eksporto formalumai buvo atlikti iki
procedūra arba kiti muitinės sankcionuoti veiksmai. 99 straipsnis. Muitinio tranzito procedūrų pabaiga
tranzito procedūros, įformintos iki 2004 m. balandžio 30 d. vadovaujantis Muitinės kodeksu , jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, privalo būti baigtos iki šioje straipsnio dalyje nurodytos datos. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinio tranzito procedūrų vykdytojai arba prekių, kurioms šios procedūros įformintos, vežėjai, matydami, kad iki 2004 m. balandžio 30 d. negalės pateikti atitinkamų prekių, esančių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, paskirties muitinės įstaigai, privalo kreiptis į prekių buvimo vietai artimiausią muitinės įstaigą, kad būtų atlikti muitinės formalumai, suteikiantys teisę toliau gabenti prekes Bendrijos muitų teritorijoje. 3. Leidimai naudotis muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimais, išduoti Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Muitinės kodeksu, jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis iki 2004 m. balandžio 30 d., galioja iki šios datos. 4. Prašymai išduoti leidimus naudotis Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais, numatytais Europos Bendrijos muitų teisės aktuose arba Konvencijoje dėl bendrosios tranzito procedūros (Interlakenas, 1987 m. gegužės 20 d.), muitinėje priimami nuo 2004 m. balandžio 20 d. Leidimai naudotis šioje straipsnio dalyje nurodytais supaprastinimais išduodami nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai leidimo išdavimo reikalavimai numato, kad pareiškėjas privalo turėti Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūrų taikymo patirtį, šiai patirčiai prilyginama muitinio tranzito procedūrų, kurios buvo atliekamos Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, taikymo patirtis. 100 straipsnis. Muitinės sandėlių veiklos tęstinumas
sandėliai, įsteigti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir pradėję savo veiklą iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali toliau ją tęsti muitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nauji leidimai steigti muitinės sandėlį neišduodami. 2.
steigti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus muitinės sandėlius Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose nustatytos formos leidimais, jeigu leidimo pakeitimo metu atitinkamas muitinės sandėlis tebevykdo savo veiklą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinės sandėlių savininkai turi teisę nuo 2004 m. gegužės 1 d., vadovaudamiesi muitų teisės aktais, kreiptis į muitinę su prašymais perregistruoti jų įsteigtus muitinės sandėlius, nelaukdami, kol vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi bus pakeisti jiems išduoti leidimai steigti muitinės sandėlį. 101 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūrų taikymo tęstinumas ir laikinojo išvežimo procedūrų pabaiga
įvežimo procedūros, įformintos Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali būti toliau tęsiamos muitų teisės aktų nustatyta tvarka iki leidimo laikinai įvežti atitinkamas prekes galiojimo pabaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinojo įvežimo procedūros baigiamos vadovaujantis Stojimo sutartimi. 3. Prekės, kurioms Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis iki 2004 m. balandžio 30 d. įformintos laikinojo išvežimo procedūros nebuvo baigtos iki šios datos, laikomos negrąžinamai eksportuotomis iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. 102 straipsnis. Laisvųjų sandėlių ir laisvųjų zonų veiklos tęstinumas
sandėliai, įsteigti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Laisvųjų sandėlių įstatymu, Muitinės kodeksu bei jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir pradėję savo veiklą iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali toliau ją tęsti muitų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jų veiklos sąlygos atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų reikalavimus. Šiuo atveju nauji leidimai steigti laisvąjį sandėlį neišduodami. 2.
zonos, kurių veikla pradėta iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali toliau ją tęsti muitų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jų veiklos sąlygos atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų reikalavimus. Apie tokias laisvąsias zonas Muitinės departamentas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 802 straipsniu, informuoja Europos Komisiją. 3. Laisvųjų sandėlių ir laisvųjų zonų, kurių veiklos sąlygos neatitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose nustatytų reikalavimų, veikla nuo 2004 m. gegužės 1 d. sustabdoma, o jeigu iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. minėti neatitikimai nepašalinami, - nutraukiama šio Įstatymo 70 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka. 4. Nutraukiant laisvojo sandėlio arba laisvosios zonos veiklą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos. 103 straipsnis. Neapmuitinamų parduotuvių veiklos tęstinumas Neapmuitinamų parduotuvių veikla tęsiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo jį keitusių bei su juo susijusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymu. 105 straipsnis. Importuotojų ir eksportuotojų registro naudojimas vietoj Muitinės prievolininkų registro Vietoj šio Įstatymo 57 straipsnyje nurodyto Muitinės prievolininkų registro iki 2005 m. birželio 30 d. naudojamas Importuotojų ir eksportuotojų registras, kurį vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga. Nuo
valstybių narių asmenys, Lietuvos Respublikos muitinei pateikę muitinės deklaraciją raštu arba naudodamiesi duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. ANTRASIS SKIRSNIS
61 straipsnis. Reikšmingi ir kartotiniai teisės aktų pažeidimai 1.
Taikant muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, reikšmingu teisės aktų pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens darbuotojo padaryta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta didesnė kaip 1 500 eurų administracinė bauda, kartotiniu teisės aktų pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas, išskyrus mažai pavojingus (mažareikšmius), kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens teisės aktų pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki asmens padarytų teisės aktų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai muitinės veiklą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose teisės aktuose nustatyti kitokie terminai. 106 straipsnis. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų spausdinimas
turi teisę spausdinti muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus tik gavusios Muitinės departamento leidimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik Muitinės departamentui aprobavus spaustuvės pateiktus atitinkamų dokumentų blankų signalinius egzempliorius. 3. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir jų spausdinimo reikalavimus nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais ir dokumentų spausdinimo tvarką reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų bei jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką. 107 straipsnis. Reikšmingi ir kartotiniai pažeidimai 1.
Taikant šį Įstatymą ir kitus muitų teisės aktus, reikšmingu pažeidimu laikoma nusikalstama veika arba administracinis teisės pažeidimas, už kurį paskirta didesnė kaip 1
paskesnis administracinis teisės pažeidimas, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki teisės aktuose nustatytos asmens padarytų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai Europos Bendrijos muitų teisės aktuose, šiame ar kituose įstatymuose nustatyti kitokie terminai. 108 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir Europos Bendrijos muitų teisės aktai Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tiesiogiai taikomi Europos Bendrijos muitų teisės aktai nustato ką kita nei šis Įstatymas ar kiti muitų teisės aktais laikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai, atitinkamai taikomos tarptautinių sutarčių arba Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatos. 109 straipsnis . Europos Bendrijos muitų teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarka Europos Bendrijos muitų teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms deleguota sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti įstatymai nustato ką kita. 110 71 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas, išskyrus 80 straipsnio 2 dalį, 84 straipsnį, 99 straipsnį ir 106 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. 2. Šio Įstatymo
Respublikos muitinės įstatymo priedas
1. 1987 m. liepos 23 d.
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1001/2013 (OL 2013 L 290, p. 1) (Įstatyme - Bendrojo muitų tarifo reglamentas). 2. 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88, išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 37) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 3. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1) (Įstatyme - Bendrijos muitinės kodeksas ). 4. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/ 93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1099/2013 (OL 2013 L 294, p. 40) (Įstatyme - Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos). 5. 1997 m. kovo
institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti tinkamą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 8 tomas, p. 217) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 766/2008 (OL 2008 L 218, p. 48) (Įstatyme - Tarpusavio pagalbos reglamentas). 6.
prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 16 tomas, p. 64) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28). 7. 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantį Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (OL 2004 L 343, p. 3) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28). 8. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentas). 9. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66-73 straipsnių taikymo nuostatas (OL 2011 L 314, p. 14) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 10. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42-52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas (OL
d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 11. 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.
80/2012, išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą (OL 2012 L 29, p. 33) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais
L 65, p. 15) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 12. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, p. 15) (Įstatyme - Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamentas). 13. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1). 1. 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/1754 (OL 2015 L 65, p. 13). 2. 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88, išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo (OL
, 2 skyrius, 4 tomas, p. 37). 3. 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas , 2 skyrius, 8 tomas, p. 217) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/1525 (OL 2015 L 243, p. 1). 4 .
4. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL 2004 m. s pecialusis leidimas,
tomas, p. 169) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014 (OL 2014 L 367, p. 14). 5. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą
, 2 skyrius, 16 tomas, p. 64) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 659/2014 (OL 2014 L 189, p. 128). 6. 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (OL 2004 L 343, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28). 7. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL 2008 L 23, p. 21). 8. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (OL 2009 L 152, p. 23). 9. 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (Kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 188, p. 93), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 37/2014 (OL 2014 L 18, p. 1). 10. 2009 m. lapkričio 16 d.
2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23). 11. 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL 2009 L 343, p. 51), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 37/2014 (OL 2014 L 18, p. 1). 12. 2010 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 92/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl muitinių ir nacionalinių statistikos institucijų keitimosi duomenimis, statistinės informacijos rengimo ir kokybės vertinimo (OL 2010 L 31, p. 4). 13. 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (OL 2010 L 37, p. 1). 14. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66–73 straipsnių taikymo nuostatas (OL 2011 L 314, p. 14)). 15. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42–52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas (OL 2011 L 314, p. 20). 16. 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 80/2012, išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr.
1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą (OL 2012 L 29, p. 33) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
L 65, p. 15). 17. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, p. 15). 18. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1). 19. 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1352/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos (OL 2013 L 341, p. 10). 20. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p.1). 21. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p.558). 22. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 32 straipsnio 2 punkto redakcija galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 3. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 32 straipsnio 2 punkto redakcija: ,,2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.“
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos finansų ministras ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Muitinės tarpininkai, įgiję teisę atstovauti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant muitinės formalumus iki 2016 m. balandžio 30 d. ir tebeatitinkantys tuo metu taikytus reikalavimus, gali toliau teikti atstovavimo muitinėje paslaugas iki
įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems kriterijams. 6. Taikant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 61 straipsnį, reikšmingais ir kartotiniais pažeidimais taip pat laikomi ir administraciniai teisės pažeidimai, padaryti iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos skundų nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal juos pradedant galiojusių teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą Nr. IX-2183 ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas nustato :
1) Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, tikslus ir funkcijas uždavinius , struktūrą, veiklos organizavim ą o tvarką , finansavimą bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus ; ,
2) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas , ir atsakomybę ; , muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus. 3) iš trečiųjų šalių importuotų ir į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių muitinės priežiūros tvarką;
4) Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių taikymo tvarką;
5) Lietuvos Respublikos užsienio prekybos statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo tvarką. 2. Šiuo Į įs tatymu įgyvendinami šio Į į statymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir už jos ribų, kai prekės tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 2.
taikomas, kai Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais ir siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtuose teisės aktuose nustatytų prekių importo ir eksporto draudimų ir apribojimų, vykdo Bendrijos prekių gabenimo Bendrijos muitų teritorijoje muitinės priežiūrą taiko Sąjungos prekių gabenimo ar laikymo Sąjungos muitų teritorijoje, apibrėžtoje Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje (toliau – Sąjungos muitų teritorija), muitinės priežiūrą . 3. Šio Į į statymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės pareigūnams bei ir Europos Sąjungos institucijų pareigūnams, kurie vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais , atvyksta dirbti Lietuvos Respublikos muitinė s je įstaigose . 3 straipsnis. Pagrindinės šio Į į statymo sąvokos
1. Europos Bendrijos muitų teisės aktai:
1) šio Įstatymo priede išvardyti teisės aktai, kurie toliau šiame Įstatyme nurodomi naudojant minėtame priede pateiktus trumpuosius pavadinimus;
2) kitų Europos Bendrijos Tarybos ir Komisijos teisės aktų bei galiojančių Europos Bendrijos tarptautinių sutarčių nuostatos, reglamentuojančios prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių ir eksporto iš šios teritorijos į trečiąsias šalis tvarką, importo ir eksporto muitų taikymo tokioms importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms tvarką, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo tarpusavyje ir su trečiųjų šalių muitinėmis tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką bei kitus dalykus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. 31 . Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) Fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų priemonių naudojimas. 2.
muitų teisės aktų įgyvendinimą muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymą , visuma. 4. Lietuvos Respublikos muitų teritorija - Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos valstybės siena. 5. Muitų teisės aktai - Europos Bendrijos muitų teisės aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat teisės aktai, kuriuos muitinė leidžia naudodamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais, ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis muitinės sudaryti susitarimai su kitų valstybių muitinėmis. 6
užsienio tarptautinės prekybos objektais. 4. Prievarta
metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti muitinei pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi muitinės reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Muitinės pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka gali naudoti psichinę ar (ir) fizinę prievartą ar (ir) šaunamąjį ginklą. 5. Psichinė prievarta
naudoti fizinę prievartą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios muitinės priemonės (priemonių) parengimas prireikus naudoti, šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai
ginkluotėje esamos lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymais leidžiamos priemonės. 7.
sutartis - Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartis dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose. 8. Trečiosios šalies teritorija - teritorija, nepriklausanti Bendrijos muitų teritorijai, apibrėžtai Bendrijos muitinės kodekso 3 straipsnyje. 97 . Kitos šiame Į į statyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bendrijos muitinės kodekse, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose R eglamente (ES) Nr. 952/2013, Reglamente (ES) 2015/2446 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/341 (toliau – Reglamentas (ES) 2015/2446), Reglamente (ES) 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 4 straipsnis. Muitinės įgyvendinami teisės aktai Muitinės įgyvendinami teisės aktai yra šie Europos Sąjungos (toliau – muitinės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai) ir Lietuvos Respublikos teisės aktai:
aktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr.
952/2013 5 straipsnio 2 punkte;
2) kiti Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos tarptautinės sutartys, nustatančios tvarką ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo su trečiųjų šalių muitinėmis ir tarpusavyje tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, muitinės vykdomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką ir kitus reikalavimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, už kurių nuostatų įgyvendinimą atsakinga muitinė;
4) įgyvendinamieji teisės aktai, priimti muitinės ir jos sudaryti susitarimai su kitų Europos Sąjungos ir užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis . 5 straipsnis. Muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikos teritorijoje Muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip. 46 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės ir muitinės įstaigų kompetencija muitų teisės aktų taikymo srityje Muitinės kompetencija jos įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje 1.
Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant muitinės įgyvendinamų Europos Bendrijos Sąjungos muitų teisės aktų nuostatas , kuri u ose minima muitinė ar ba muitinės įstaigos, nuostatas laikoma, kad šios sąvokos reiškia Lietuvos Respublikos muitinę ir arba Lietuvos Respublikos muitinės įstaigas ar jų struktūrinius padalinius , nurodytus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose , jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato ko kita kitaip . 2. Muitinės įstaigų ir jų struktūrinių padalinių, nurodytų šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, kompetenciją muitų muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), jeigu šiuose teisės aktuose atskirai nenurodytos už jų nuostatų įgyvendinimą atsakingos muitinės įstaigos ar jų struktūriniai padaliniai atskirai nenurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose minėtuose teisės aktuose. 3. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, kuriose sprendimo priėmimo teisė ę deleguota suteikiančias muitinei sprendimo priėmimo teisę , sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliot a os muitinės įstaig a os direktorius . 5 straipsnis. Mokesčių administravimo įstatymo taikymas Muitinė, administruodama mokesčius, vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir jį taiko atsižvelgdama į ypatumus ir išimtis, numatytus Europos Bendrijos muitų teisės aktuose, ir taikymo tvarką reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
II SKYRIUS MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS MUITINĖS VEIKLA PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI MUITINĖS VEIKLOS PRINCIPAI6 7 straipsnis. Muitinės veiklos teisiniai pagrindai Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija , Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Bendrijos muitų teisės aktais , teisės aktais , nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje, šiuo į Į statymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Lietuvos Respublikos m M okesčių administravimo įstatymu , Lietuvos Respublikos v V iešojo administravimo įstatymu, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 78 straipsnis. Muitinės veiklos principai Muitinės veikla grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais principais, taip pat įstatymo viršenybės, teisėtumo , žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui , viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais. 8 straipsnis. Muitinės atributika ir profesinė šventė
1Muitinė turi savo ženklą ir vėliavą. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo taip pat gali būti žymimas muitinės patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, muitinės pareigūnams teikiami apdovanojimai bei muitinės leidžiami informaciniai leidiniai. Muitinės ženklo pavyzdį ir vėliavos etaloną tvirtina finansų ministras, o vėliavos naudojimo tvarką - Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – Lietuvos muitinės įkūrimo diena.
funkcijos
funkcijos:
priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą;
2) administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius;
3) kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
4) atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą;
5) vykdyti kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą;
6) tvarkyti prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką;
7) tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę. 2. Muitinė atlieka kitas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas muitinės funkcijas. 3. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka muitinei gali būti pavesta atlikti kitų valstybės institucijų funkcijas. 4. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka kai kurias muitinės funkcijas gali būti pavesta atlikti kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms. 9 straipsnis. Muitinės tikslai ir uždaviniai
Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. 2.
2Muitinės uždaviniai:
1) bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas;
2) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;
3) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas;
4) muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas;
5) kitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. 10 straipsnis. Muitinės veiklos viešumas
, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja apie savo veiklą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, visuomenės informavimo priemones, suinteresuotas verslo asociacijas bei visuomenę. 2. Kiekvienas asmuo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti muitinės duomenų bazėse ir (arba) dokumentų archyvuose saugomą neslaptą informaciją apie savo veiklą, susijusią su jo atliktomis importo, eksporto ir
(arba) tranzito operacijomis. 10 straipsnis.
Muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) tvarko muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų apskaitą ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimą ir išieškojimą;
2) kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
3) prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, administruoja tarifines kvotas pagal muitinės deklaracijos priėmimo laiką, rengia ir teikia Europos Komisijai antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymo ataskaitas bei duomenis, reikalingus Reglamento (ES) Nr.
952/2013 56 straipsnio 5 dalyje paminėtai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;
4) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;
5) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
6) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga;
7) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti;
8) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą;
su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tikrina, kaip tvarkoma jos apskaita, sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytiems reikalavimams ;
10) taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos bei vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;
11) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;
12) įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus bei muitinės sudarytuose susitarimuose su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis nustatytus įpareigojimus muitinei;
Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;
14) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;
15) atlieka kitas funkcijas, reikalingas muitinės uždaviniams įgyvendinti.
952/2013 56 straipsnio 5 dalyje paminėtai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;
4) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;
5) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
6) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga;
7) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti;
8) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą;
su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tikrina, kaip tvarkoma jos apskaita, sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytiems reikalavimams ;
10) taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos bei vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;
11) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;
12) įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus bei muitinės sudarytuose susitarimuose su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis nustatytus įpareigojimus muitinei;
Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;
14) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;
15) atlieka kitas funkcijas, reikalingas muitinės uždaviniams įgyvendinti. 11 straipsnis.
turimos informacijos apsauga ir teikimas
1Informacija,
kurią muitinė gauna iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, užsienio valstybių muitinių, Europos Sąjungos institucijų, ir kitų asmenų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus, naudojama tik muitinės funkcijoms atlikti. 2. Informacija, sudaranti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį, negali būti naudojama muitinės pareigūnų asmeniniams tikslams. 31 . Visa muitin ei ės turima pateikta informacija , kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, saugoma, atskleidžiama ir teikiama šio įstatymo
, Bendrijos muitinės kodekso
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Muitinė, turėdama informacijos apie įtariamus teisės aktų pažeidimus, kurių prevencija arba tyrimas priklauso kitoms Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nedelsdama ją pateikia šioms teisėsaugos institucijoms pagal kompetenciją. 4. Muitinės pareigūnai, neteisėtai naudoję arba atskleidę valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Muitinės turimos informacijos teikimas
pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms informaciją ir dokumentus apie nustatytus pažeidimus, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai. 2.
teisės aktų nustatyta tvarka teikia atitinkamoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, teismams, Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos muitinėje saugomą informaciją apie asmenų atliekamus ir atliktus veiksmus, kurių priežiūra priklauso muitinės kompetencijai. 3. Statistiniai duomenys bei kita muitinės turima informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Vadovaudamasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, šio įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, muitinė teikia su savo veikla susijusią informaciją Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėms bei kitoms institucijoms. 5. Muitinės turimi duomenys apie asmenį ir informacija, sudaranti valstybės, tarnybos arba komercinę paslaptį, teikiami teisės aktų nustatyta tvarka. 132 straipsnis. Muitinės bendradarbiavimas su Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais asmenimis ir ataskaitų teikimas
ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms 1. Muitinė, atlikdama savo funkcijas įgyvendindama jai pavestus uždavinius , bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis. Siekdama išaiškinti pažeidimus ar vykdydama jų prevenciją, muitinė vykdo bendras operacijas su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis. 2.
užsienio valstybių muitinėmis, kitomis užsienio valstybių institucijomis ir Europos Sąjungos institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodeksu, jo įgyvendinimo nuostatomis, Tarpusavio pagalbos reglamentu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 3. Vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodeksu, jo įgyvendinimo nuostatomis, Tarpusavio pagalbos reglamentu ir kitais teisės aktais, muitinė valdo duomenis apie pažeidimus, jų riziką ir su jais susijusius duomenis, apdorojamus ir kaupiamus muitinės informacinėje sistemoje, teikia ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka prieiga prie muitinės informacinės sistemos duomenų taip pat gali būti suteikta kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms. 2. Muitinė, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsniu, vykdo muitinės priežiūrą ir atlieka muitinį tikrinimą bendradarbiaudama su kitais prekių tikrinimą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančiais viešojo administravimo subjektais ir keisdamasi su jais reikalinga informacija. 3. Su Europos Sąjungos institucijomis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėmis bei kitomis institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir muitinės sudarytais susitarimais. 4. M uitinė valdo duomenis, susijusius su muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimais ir jų rizika, apdorojamus ir kaupiamus muitinės informacinėse sistemose, ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi teikia juos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms institucijoms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tiesioginės prieigos prie muitinės informacinių sistemų ar kitais būdais. 45 .
4
5. Vykdydama Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio muitinių organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus, muitinė pagal savo kompetenciją dalyvauja jų veikloje. 14 straipsnis. Muitinės teikiamos paslaugos
1Muitinė teikia asmenims muitų teisės aktuose nustatytas paslaugas. Šios paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Bendrijos
muitinės kodekso 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų muitinės išlaidų, susijusių su informacijos apie muitų teisės aktų taikymą pateikimu suinteresuotam asmeniui, atlyginimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 13 straipsnis. Muitinės ženklas, štandartas, kita atributika ir profesinė šventė
ženklą, štandartą ir kitą atributiką. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo žymimi muitinės pareigūnams ir kitiems asmenims teikiami apdovanojimai ir muitinės teikiamos informacijos sklaidai naudojamos priemonės, taip pat gali būti žymimas valstybės turtas, kurį muitinė valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise. Muitinės atributiką ir jos naudojimo tvarką tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – Lietuvos muitinės įkūrimo diena. TREČIASIS SKIRSNIS
154 straipsnis. Muitinės sistema Muitinę sudaro šios muitinės įstaigos:
1) Muitinės departamentas;
2) teritorinės muitinės;
3) specialiosios muitinės įstaigos. 165 straipsnis. Muitinės departamentas, jo funkcijos ir teisės
muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga , prie atskaitinga Lietuvos Respublikos finansų ministerij os ai (toliau – Finansų ministerija) , atskaitinga šiai ministerijai ir atliekanti šio straipsnio 2 dalyje išvardintas funkcijas .
Muitinės departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu biudžetinė įstaiga . 2.
, įgyvendindamas muitinės uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją;
2) koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą;
3) organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų, rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
4) koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą;
ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą ;
6) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
7) organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus;
8) muitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie muitų teisės aktų taikymą;
9) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų, sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti;
10) pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia pavaldžioms muitinės įstaigoms ir asmenims išaiškinimus, kaip taikyti muitų teisės aktus;
11) organizuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą;
12) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti ir organizuoja muitinės įstaigų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, veiklą šioje srityje;
13) organizuoja ir koordinuoja muitų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą ir suteikia įgaliojimus asmenims naudotis rizikai valdyti reikalinga informacija;
14) sprendžia muitinės darbo organizavimo, personalo valdymo, ūkinius ir administracinius klausimus;
15) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl muitų teisės aktų tobulinimo ir rengia nurodytų teisės aktų projektus;
16) leidžia jo kompetencijai priklausančius teisės aktus;
17) vykdo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų bei Muitinės departamento arba jo įgaliotos muitinės įstaigos sudarytų susitarimų su kitų valstybių muitinėmis įpareigojimus muitinei, rengia , ir dalyvauja rengiant tokių sutarčių ir susitarimų projektus;
18) pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir;
19) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gavęs atitinkamus įgaliojimus, dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;20 ) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
21) organizuoja ir kontroliuoja muitinės kompetencijai priskirtų Europos Bendrijos nuosavų išteklių rinkimą;
22) organizuoja muitinės priežiūros priemonių taikymą importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės;
23) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;
24) atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti.
Muitinės departamentas , įgyvendindamas muitinės uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją;
2) koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą;
3) organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų, rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
4) koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą;
ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą ;
6) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;
7) organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus;
8) muitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie muitų teisės aktų taikymą;
9) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų, sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti;
10) pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia pavaldžioms muitinės įstaigoms ir asmenims išaiškinimus, kaip taikyti muitų teisės aktus;
11) organizuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą;
12) vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti ir organizuoja muitinės įstaigų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, veiklą šioje srityje;
13) organizuoja ir koordinuoja muitų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą ir suteikia įgaliojimus asmenims naudotis rizikai valdyti reikalinga informacija;
14) sprendžia muitinės darbo organizavimo, personalo valdymo, ūkinius ir administracinius klausimus;
15) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl muitų teisės aktų tobulinimo ir rengia nurodytų teisės aktų projektus;
16) leidžia jo kompetencijai priklausančius teisės aktus;
17) vykdo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų bei Muitinės departamento arba jo įgaliotos muitinės įstaigos sudarytų susitarimų su kitų valstybių muitinėmis įpareigojimus muitinei, rengia , ir dalyvauja rengiant tokių sutarčių ir susitarimų projektus;
18) pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir;
19) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gavęs atitinkamus įgaliojimus, dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje;20 ) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
21) organizuoja ir kontroliuoja muitinės kompetencijai priskirtų Europos Bendrijos nuosavų išteklių rinkimą;
22) organizuoja muitinės priežiūros priemonių taikymą importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės;
23) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;
24) atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti. 1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų veiklą, vykdomą atliekant joms pavestas funkcijas;
2) nustato Reglamento (ES) Nr.
952/2013 104 straipsnio 3 dalyje nurodytas muito sumų įtraukimo į apskaitą procedūras, rengia ir teikia su Europos Sąjungos nuosavais ištekliais susijusias ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms;
3) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų priimtų sprendimų arba dėl jų nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų ar jų neveikimo, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir teisės aktų pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nubausti;
4) teikia teritorinėms muitinėms ir specialiosioms muitinės įstaigoms paaiškinimus, kaip taikyti muitinės veiklą įgyvendinamus teisės aktus;
5) sprendžia muitinės vidaus darbo tvarkos, personalo valdymo, profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, ūkinius ir administracinius klausimus;
6) bendradarbiaudamas su Europos Komisija planuoja, koordinuoja ir vykdo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, Sprendime Nr. 70/2008/EB nurodytų ir kitų muitinės uždaviniams įgyvendinti reikalingų informacinių sistemų bei elektroninių paslaugų teikimo infrastruktūros projektavimo, kūrimo ir diegimo darbus, prireikus prašo Europos Komisijos priimti Reglamento (ES) Nr.
952/2013
mainams ir saugojimui ne elektronines duomenų apdorojimo priemones;
7) teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo;
8) priima jo kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus;
9) rengia, dalyvauja rengiant ir sudaro jo kompetencijai priskirtus susitarimus su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis;
10) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų ir projektų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
11) atlieka Reglamente (ES) Nr. 608/2013 nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas ir teikia šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai;
12) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose;
13) organizuoja ir vykdo konsultacijas su valstybės institucijomis, įstaigomis, verslo ir visuomenės atstovais muitinės įgyvendinamų teisės aktų rengimo, taikymo praktikoje ir kitais aktualiais verslui muitinės veiklos klausimais, nusprendęs, kad tai tikslinga, prašo Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 282 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Lietuvos Respublikoje išbandyti supaprastintus muitų teisės aktų taikymo reikalavimus;
14) atlieka kitas muitinės funkcijas. 3.
3Muitinės departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę:
1) nustatyta tvarka teikti kitoms institucijoms siūlymus Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų rengimo bei keitimo ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus dėl jų reguliavimo sričiai priklausančių teisės aktų rengimo bei keitimo ;
2) tikrinti, kaip vykdomi muitų muitinės įgyvendinami teisės aktai;
3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti muitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti;
4) kreiptis į įgaliotas Lietuvos Respublikos institucijas ir įstaigas dėl teisės aktų pažeidimus padariusių asmenų ūkinės komercinės veiklos apribojimo į apriboti tokią veiklą pagal kompetenciją galinčias Lietuvos Respublikos institucijas ir įstaigas ;
5) gauti iš kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų , ir įstaigų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų , komercinių bankų ir draudimo įstaigų informaciją, susijusią su muitų teisės aktų įgyvendinimu būtiną muitinės uždaviniams įgyvendinti. 6) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 4. Muitinės departamento nuostatus tvirtina finansų ministras. 5. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius , kurį skiria ir atleidžia finansų ministras. 6.
6Muitinės departamento generalinis direktorius:
1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinei pavestų funkcijų muitinės uždavinių vykdymą įgyvendinimą ;
2) tvirtina strateginius muitinės veiklos planus ir programas, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, jeigu kiti teisės aktai nenustato ko kita;
2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus;
3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš jų muitinės pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą; 5 ) suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines, specialiąsias muitinės įstaigas ir muitinės postus, laikinai sustabdo muitinės postų veiklą, nustato teritorinių muitinių veiklos zonas, muitinės postų kompetenciją bei teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų funkcijas;6 5 ) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą;
7) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka nustato ir tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų programas ir jų sąmatas, taip pat, suderinęs su Finansų ministerija, tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičių, neviršydamas Vyriausybės nustatyto leistino skaičiaus;
6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu;8 7 ) turi teisę panaikinti arba įpareigoti pakeisti Europos Bendrijos panaikina muitų teisės aktams ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančius teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus;9 8 ) vykdo atlieka kitas teisės aktų nustatytas pareigas funkcijas ir naudojasi kitomis teisės akt ų uose numatytomis teisėmis.
Muitinės departamento generalinis direktorius:
1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinei pavestų funkcijų muitinės uždavinių vykdymą įgyvendinimą ;
2) tvirtina strateginius muitinės veiklos planus ir programas, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, jeigu kiti teisės aktai nenustato ko kita;
2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus;
3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš jų muitinės pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą; 5 ) suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines, specialiąsias muitinės įstaigas ir muitinės postus, laikinai sustabdo muitinės postų veiklą, nustato teritorinių muitinių veiklos zonas, muitinės postų kompetenciją bei teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų funkcijas;6 5 ) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą;
7) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka nustato ir tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų programas ir jų sąmatas, taip pat, suderinęs su Finansų ministerija, tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičių, neviršydamas Vyriausybės nustatyto leistino skaičiaus;
6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu;8 7 ) turi teisę panaikinti arba įpareigoti pakeisti Europos Bendrijos panaikina muitų teisės aktams ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančius teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus;9 8 ) vykdo atlieka kitas teisės aktų nustatytas pareigas funkcijas ir naudojasi kitomis teisės akt ų uose numatytomis teisėmis. 7.
7Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai ir nurodymai privalomi visiems muitinės pareigūnams. 87 . Muitinės departamento generalinis direktorius gali sudaryti jam patariantį organą – Muitinės departamento kolegiją . Muitinės departamento kolegijos , tvirtina jos sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius . 8. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, šio straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms konsultacijoms vykdyti ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams aktualiems muitinės veiklos klausimams nagrinėti sudaromas Muitinės konsultacinis komitetas. Šio komiteto struktūrą, sudėtį ir nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 17
1Teritorinė muitinė – suderinus su finansų ministru Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, įgyvendinanti organizuojanti ir užtikrinanti muitų muitinės įgyvendinamus teisės akt ų us įgyvendinimą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje ir atliekanti Muitinės departamento jai pavestas muitinės funkcijas . Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga . 2. Specialioji muitinės įstaiga – suderinus su finansų ministru Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, atliekanti specialias muitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytas ir ( ar ) Muitinės departamento jai pavestas muitinės funkcijas. Specialioji muitinės įstaiga yra viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga . 3. Teritorinei muitinei ir specialiajai muitinės įstaigai vadovauja jos direktorius. Juos skiria ir atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius. 34 . Teritorinės muitinės ir specialiosios Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų muitinės įstaig ų os funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamų muitinės įstaigų nuostatai.
Šiuos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 5. T eritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos naudojasi šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytomis teisėmis tiek kiek tai būtina Muitinės departamento pavestoms jų funkcijoms atlikti. 18
1Muitinės postai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei ir kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems pavestas nustatytas funkcijas. Muitinės posto nuostatus tvirtina darbo organizavimo tvarką nustato teritorinės muitinės, kurios struktūrinis padalinys yra atitinkamas muitinės postas, viršininko direktorius patvirtinti nuostatai . Muitinės posto nuostatuose gali būti apibrėžta muitinės posto veiklos zona. 2. Specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai yra tų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, veikia ntys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose veiklos zonose ir atlieka ntys Muitinės departamento arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Specialiosios muitinės įstaigos teritorinio padalinio nuostatus tvirtina veiklos zoną ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamos specialiosios muitinės įstaigos direktori a us patvirtinti nuostatai . 19
198 straipsnis. Muitinės mobiliosios grupės Muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei ir kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės mobiliųjų grupių nuostatus tvirtina darbo organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktori a us patvirtinti nuostatai
Ų AI
20
pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos 1.Muitinės pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju - panaudoti fizinę ar kitokią prievartą šio Įstatymo II skyriaus šeštojo skirsnio nustatytais atvejais ir tvarka. 2. Muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teisėti muitinės pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems šie reikalavimai taikytini. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 1.
tarnybines pareigas, privalo:
1) vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus;
2) dirbdami su muitinės informacinėmis sistemomis, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti, analizuoti, priimti ir perduoti į muitinės informacines sistemas įkeliamus ir jose sukauptus duomenis (informaciją), užtikrinti jų apsaugą ir autentiškumą;
3) turėti tarnybinį pažymėjimą ir
(arba) tarnybos ženklą;
4) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam duoti muitinės pareigūno nurodymai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybinį ženklą;
5) laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų;
6) atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose;
7) gavęs pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas teisės aktų pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms;
8) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės aktų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;
9) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių teisės aktų pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti. 32 .
3
2Muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir :
1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijo s Sąjungos muitų teritoriją importuojamas įvežamas , iš jos eksportuojamas išvežamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas vežamas , taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;
2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrind o as manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;
3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones; 4 ) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);
5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys , arba laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti;
6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
7) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą;
8) atlikti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės rinkinių , susijusi os ų su muitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, tikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti ir paimti su buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kit us ais dokument us ais , kompiuterinių duomenų la
ikmen as omis , patikrinimų, revizijų medžiaga s ir juos paimti, daryti šių dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas ;
9) atliekant atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas bei ir teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;
10) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;
11) teisės aktų nustatyta tvarka prašyti ir gauti informaciją bei pagalbą, būtiną muitinės funkcijoms uždaviniams vykdyti būtiną informaciją ir pagalbą ;
12) vykdydamas atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;
13) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;
14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;
15) atliekant asmen s ų ūkinės komercinės veiklos tikrinim us o ar inventorizacij a o s metu , prekių identifikavimo priemonėmis ( plombuoti muitinės plombomis ar kitaip ženklinti ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrengimus įrangą ir matavimo prietaisus;
16) tikrinti asmenų, vykdančių prek ybą iaujančių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;
17) šio Įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą;18
nustatytais atvejais ir tvarka naudoti s speciali ai u s šviesos ir (arba) garso signal ai u s;19 18 ) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti ne vykdyti teisės aktams prieštaraujančių neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens įsakymų arba nurodym ų us ;20 19 ) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais .
Muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir :
1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijo s Sąjungos muitų teritoriją importuojamas įvežamas , iš jos eksportuojamas išvežamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas vežamas , taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;
2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrind o as manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;
3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones; 4 ) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);
5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys , arba laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti;
6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
7) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą;
8) atlikti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės rinkinių , susijusi os ų su muitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, tikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti ir paimti su buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kit us ais dokument us ais , kompiuterinių duomenų laikmen
as omis , patikrinimų, revizijų medžiaga s ir juos paimti, daryti šių dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas ;
9) atliekant atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas bei ir teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;
10) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;
11) teisės aktų nustatyta tvarka prašyti ir gauti informaciją bei pagalbą, būtiną muitinės funkcijoms uždaviniams vykdyti būtiną informaciją ir pagalbą ;
12) vykdydamas atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;
13) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;
14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;
15) atliekant asmen s ų ūkinės komercinės veiklos tikrinim us o ar inventorizacij a o s metu , prekių identifikavimo priemonėmis ( plombuoti muitinės plombomis ar kitaip ženklinti ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrengimus įrangą ir matavimo prietaisus;
16) tikrinti asmenų, vykdančių prek ybą iaujančių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;
17) šio Įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą;18
ytais atvejais ir tvarka naudoti s speciali ai u s šviesos ir (arba) garso signal ai u s;19 18 ) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti ne vykdyti teisės aktams prieštaraujančių neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens įsakymų arba nurodym ų us ;20 19 ) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais . 4.
4Muitinės pareigūnas privalo:
1) vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus;
aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti ;
3) užtikrinti muitinės informacinėse sistemose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą;
4) eidamas pareigas turėti tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybos ženklą;
5) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam taikomi muitinės pareigūno reikalavimai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą (tarnybinį ženklą) ir teisės aktų nustatytais atvejais kitus dokumentus, liudijančius, kad muitinės pareigūnas turi atitinkamus įgaliojimus;
6) laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų;
7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas. 210 straipsnis. Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, teisės ir pareigos 1.
Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardamas, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, išvardytų 20 straipsnio 3 dalyje, turi teisę turi teisę :
1) įtardamas, kad asmenys daro arba yra padarę muitų teisės aktų pažeidimus, tokius asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmenybėms asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;
2) nekliudomas įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti jeigu yra pagrindo manyti, kad ten yra asmenų, kuriuos muitinės pareigūnas įtaria darant ar padarius muitų teisės aktų pažeidimus, kad ten yra ;
3) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui privalomi pateikti dokument ai us , kompiuterinių duomenų laikmen o a s arba prek ė e s, daryti dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;3 4 ) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, įstatymų nustatyta tvarka skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;4 5 ) įtardamas, kad yra pažeidžiami muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės įgyvendinamuose Europos Bendrijos Sąjungos muitų teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;5 6 ) laikinai apriboti asmenų teis ę es patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas; 6 7) jeigu yra būtina atlikdamas muitinės funkcijas uždaviniams įgyvendinti, ir laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeks o e bei ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatym o e nustatytos tvarkos pagal savo kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą;7 8 ) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą padarius nusikalstamą veiką asmenį, gabendamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis .
Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardamas, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, išvardytų 20 straipsnio 3 dalyje, turi teisę turi teisę :
1) įtardamas, kad asmenys daro arba yra padarę muitų teisės aktų pažeidimus, tokius asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmenybėms asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;
2) nekliudomas įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti jeigu yra pagrindo manyti, kad ten yra asmenų, kuriuos muitinės pareigūnas įtaria darant ar padarius muitų teisės aktų pažeidimus, kad ten yra ;
3) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui privalomi pateikti dokument ai us , kompiuterinių duomenų laikmen o a s arba prek ė e s, daryti dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;3 4 ) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, įstatymų nustatyta tvarka skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;4 5 ) įtardamas, kad yra pažeidžiami muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės įgyvendinamuose Europos Bendrijos Sąjungos muitų teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;5 6 ) laikinai apriboti asmenų teis ę es patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas; 6 7) jeigu yra būtina atlikdamas muitinės funkcijas uždaviniams įgyvendinti, ir laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeks o e bei ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatym o e nustatytos tvarkos pagal savo kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą;7 8 ) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą padarius nusikalstamą veiką asmenį, gabendamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis . Transporto arba ryšių priemonės savininko arba valdytojo dėl to patirti nuostoliai ar materialinė žala kompensuojami teisės aktų nustatyta tvarka ;8 9 ) nustatydamas asmenis, susijusius su neteisėtu prekių, kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, gabenimu, laikymu ar naudojimu , taikyti kontroliuojamąjį gabenimą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tokio gabenimo tvarka muitų teisės aktų ir (arba) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka taikyti kontroliuojamąjį gabenimą ;
9) 10) naudotis kitomis teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis teisėmis.
nurodytas m Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, tirdamas nusikalstamas veikas, be pareigų, išvardytų šio
pareiškimą apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką arba kitokį teisės pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamai ar daromai nusikalstamai veikai , arba kitam pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms;
2) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų arba kitų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;
3) imtis priemonių muitų teisės aktų pažeidimų priežastims bei sąlygoms šalinti. 4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
22 straipsnis. Muitinės pareigūnų, nepriklausomumas
tarnybines pareigas vadovaujasi teisės aktais ir teisėtais vadovybės nurodymais. 2. Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims draudžiama duoti muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams teisės aktuose nenumatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į muitinės veiklą. 231 straipsnis. Muitinės pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) atliekančių ikiteisminį tyrimą, garantijos
pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2 . Kriminalinę žvalgybą vykdančių ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančių muitinės pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos dalyvių , teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. ŠEŠTASIS SKIRSNIS
24 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
1Muitinės pareigūnas,
vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti prievartą kai ji būtina užkirsti kelią pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus. 2.
asmens sveikatos sutrikdymą arba mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik tada, kai visos įmanomos įtikinimo arba kitos priemonės nebuvo įmanomos arba veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. 3. Muitinės pareigūnas šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali naudoti fizinę arba psichinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 4. Psichinė prievarta - įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą. 5. Fizinė prievarta - tai:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas;
2) specialiųjų priemonių - ginkluotei priklausančių lazdų, antrankių ir rišimo priemonių, dujų, transporto priemonių priverstinio sustabdymo, tarnybinių šunų - naudojimas aktyviai ir pasyviai gynybai. 6. Muitinės pareigūnas, ketindamas naudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo jį apie tai įspėti, suteikdamas galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 7. Muitinės pareigūnai, turintys teisę naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, turi būti specialiai parengti. 8. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo nedelsdamas pranešti apie tai muitinės įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui, o šis apie tai privalo nedelsdamas informuoti rajono, kurio teritorijoje buvo panaudotas ginklas, vyriausiąjį prokurorą. Tokia pat tvarka informuojama ir apie bet kokią muitinės pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį ar sveikatos sutrikdymą. 9.
tarnybinį šaunamąjį ginklą ir naudoti fizinę bei kitokią prievartą turi teisę muitinės pareigūnai, kurių pareigybių sąrašą bei tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 25 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimo pagrindai
1Muitinės pareigūnas,
vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio gyvybei arba sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) kai kėsinamasi į muitinės kontroliuojamą arba saugomą objektą, transporto priemonę, kėsinamasi pagrobti šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio priemones bei kitą muitinės turtą, taip pat kai būtina juos atgauti. 2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus, specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš neįgaliuosius arba nepilnamečius jeigu šie asmenų požymiai muitinės pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi gyvybei arba sveikatai pavojingu būdu. 26 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
tarnybines pareigas, kaip išimtinę priemonę turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos. 2. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai kėsinimosi;
veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais, pavojingais muitinės pareigūno (kito asmens) gyvybei arba sveikatai, vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;
3) kai kėsinamasi pagrobti šaunamąjį ginklą arba kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei. 3.
panaudoti šaunamąjį ginklą, kai transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui arba žmonėms. Muitinės pareigūnas taip pat turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą sulaikydamas transporto priemonę bei prieš gyvūnus būtinojo reikalingumo, o prieš asmenis
būtinosios ginties atvejai. 4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš neįgaliuosius, nepilnamečius, jeigu šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi gyvybei arba sveikatai pavojingu būdu. 5. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą. 22 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
pareigas gali panaudoti prievartą. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Muitinės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2. Psichinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 3. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 4.
muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
gyvybei ar sveikatai;
priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys priešinasi);
ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galbūt padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
būtinumui);
administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 7) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus. 5. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, ir atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 6. Muitinės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, muitinės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja muitinės priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti.
Jeigu muitinės pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. 7. Muitinės pareigūnas kaip specialiąją muitinės priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 8. Jeigu nėra pavojaus muitinės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias muitinės priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
neįgalieji;
teisę;
nėščios;
pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.
Apie muitinės pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudota prievarta prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui. 10. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 11. Specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 23 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
pavojus muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4.
tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti privalomus muitinės pareigūno nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Jeigu neišvengiamo pavojaus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudotas ginklas prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui . 8. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 9. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji muitinės priemonė. SEPTINTASIS SKIRSNIS
finansavimas 1.
finansavimas
finansuojama iš valstybės biudžeto. 2. Muitinei skiriamų asignavimų valdytojas yra Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinei finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 28 straipsnis. Muitinės materialinis ir techninis aprūpinimas
funkcijoms vykdyti turi jai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą (įsigytą) turtą. 2. Muitinė aprūpinama materialinėmis ir techninėmis priemonėmis iš jai skirtų asignavimų. 3. Muitinė gali būti aprūpinama materialinėmis ir techninėmis priemonėmis pagal Europos Sąjungos ir kitų valstybių pagalbos programas. 4. Muitinė valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 5. Žemės sklypai muitinės reikmėms suteikiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. 29 straipsnis. Muitinės veiklos kontrolė Muitinės veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir pagal kompetenciją kitos Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos institucijos. III SKYRIUS
3024 straipsnis. Atstovavimas ir tarpininkavimas muitinėje
Respublikos muitų teritorijoje atstovauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei jo interesais, turi teisę tik muitinės tarpininkai. 2. Muitinės tarpininkas, teikiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, turi būti reikšmingų ar kartotinių pažeidimų nepadariusi Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atliekant muitinės formalumus.
tarpininkas privalo būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę ne mažesne kaip 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio pinigų suma. 4. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tarpininkauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami savo vardu ir asmens, kuriam tarpininkaujama, arba savo sąskaita bei jo interesais, turi teisę visi Bendrijoje įsteigti asmenys. 5. Muitinės tarpininkai taip pat turi teisę Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, teikti ir kitas paslaugas, kurias teikdami jie atstovauja kitiems asmenims muitinėje. 6. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir veikiančių valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų filialams ar kitokiems padaliniams, kurie muitinėje atstovauja atitinkamai valstybės institucijai, įmonei, įstaigai ar organizacijai. 7. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos muitų teisės aktuose nustatytais atvejais, kai pašto siuntų arba panašių siuntų vežėjams suteikiama teisė deklaruoti tokias siuntas muitinei jų siuntėjų arba gavėjų vardu be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo. 1. Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr.
952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais;
2) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013
Sąjungos muitų teritorijoje, interesais. 2. Muitinės departamentas arba kita Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims identifikavimo kodus, kuriuos jie naudoja teikdami atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant identifikavimo kodus jokios papildomos sąlygos ar reikalavimai juos naudosiantiems asmenims netaikomi. 3. Pašto paslaugų teikėjai, apibrėžti Reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 25 punkte, arba įmonės, gabenančios skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą laikomi turinčiais jų siuntėjų arba gavėjų įgaliojimą deklaruoti tokias siuntas, kurių vertė neviršija 1000 eurų, o neto masė neviršija 1000 kilogramų, šių asmenų vardu, jeigu jie nėra iš anksto informavę pašto paslaugų teikėjų arba įmonių, gabenančių skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą, kad pageidauja deklaruoti jų siunčiamas arba gaunamas siuntas patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje. 31 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimų priėmimas 1.
Jeigu asmuo pateikia muitinės įstaigai Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinį prašymą priimti sprendimą dėl muitų teisės aktų taikymo, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visos muitinės įstaigos prašomos informacijos ir dokumentų, kurių reikia sprendimui priimti, pateikimo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kito termino. 2. Muitinės įstaiga išimties tvarka gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimas, kita papildoma informacija ir muitinės įstaiga muitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą arba nagrinėjimo sustabdymą, jo priežastis ir numatomą sprendimo priėmimo laiką muitinės įstaiga raštu informuoja pareiškėją. 3. Privalomosios tarifinės ir prekių kilmės informacijos išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsniu ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 5-14 straipsniais. 4. Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 4 dalį, muitinės įstaigos iniciatyva be suinteresuoto asmens prašymo priimtiems sprendimams taikomos Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatos. 3225 straipsnis. Reikalavimai asmenims, susiję su informacijos saugojimu ir apskaitos tvarkymu 1.
Asmenys, susiję su importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus) ir (arba) eksporto operacijomis privalo saugoti Bendrijos Sąjungos muitinės kodekso 14 straipsnyje nurodytus Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalį dokument us ai ir informacij ą a , neatsižvelgiant į asmenų naudojamas jos laikmenas, saugomi kaip apskaitos dokument us ai Lietuvos Respublikos teisės aktų dokumentų i r archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 kalendorinius metus , neatsižvelgiant į juos saugančių asmenų naudojamas informacijos kaupimo laikmenas . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 8 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas vadovaujantis nuo Bendrijos Sąjungos muitinės kodekso 16 straipsniu Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžios . 3. Asmenys, kurie pagal muitų muitinės įgyvendinamus teisės aktus privalo tvarkyti prekių apskaitą, turi šią apskaitą tvarkyti taip, kad jos duomenis būtų įmanoma susieti su šių asmenų tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenimis. Šie prekių apskaitos duomenys ir dokumentai turi būti tvarkomi muitinei priimtinu būdu ir saugomi muitinei priimtinoje vietoje Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka . 4. Tvarkant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą, be kitų muitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų duomenų, turi būti registruojami su atitinkamomis operacijomis susiję muitinės ir finansinės atskaitomybės dokumentai. 5. Muitinės pareikalavimu šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo pateikti jų saugomus dokumentus bei informaciją muitiniam tikrinimui. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti šiuos dokumentus ir informaciją jų saugojimo vietoje, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, šiuo Įstatymu ir kitais muitų teisės aktais. 65 .
6
5Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo, kai muitinė tikrina jų saugomus dokumentus ir informaciją, neatlygintinai teikti tokiam tikrinimui atlikti reikalingą pagalbą ir paaiškinimus. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą pagal sutartį tvarko kitas asmuo, jis taip pat privalo neatlygintinai teikti pagalbą ir paaiškinimus, reikalingus šios apskaitos dokumentų ir duomenų muitiniam tikrinimui atlikti. 3326 straipsnis. Kiti su muitinės vykdomomis funkcijomis įgyvendinamais uždaviniais susiję reikalavimai privalomi vykdyti nurodymai asmenims
1Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus nurodymus . 2. Visi a A smenys, vykdydami muitinės įstaigų sprendimus ir (arba) teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus nurodymus , privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinės įstaigai muitinei visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kitus kompiuterinius duomenis apie muitų teisės aktų pažeidimus , kurie reikalingi muitinės priežiūrai vykdyti, ir , nekliudyti muitinės pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų naudotis teisės aktų suteiktais įgaliojimais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės įstaigų atliekamuose šių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimuose . 3. Lietuvos Respublikos teisėsaugos bei ir kitos valstybės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms muitinei visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus ir padarytus teisės aktų pažeidimus, jeigu šių teisės aktų pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai. 4.
4Transporto infrastruktūros,
kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto ar panašias siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių, terminalų ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą bei ir tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus. 5. Muitinės pareikalavimu Muitinei pareikalavus , asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas , taip pat ir tinkamai paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos. 6. Muitinės pareikalavimu Muitinei pareikalavus , šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes bei , dokumentus bei kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą. 27 straipsnis. Identifikavimo priemonės
ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 192 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (ES) 2015/2447 301, 302, 317 ir 318 straipsnių nuostatomis ir kitais muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Identifikavimo priemonės taip pat gali būti naudojamos muitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti dokumentų tapatumą. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento įskaitomumas. 3. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su muitinės plombomis liudijimus. 28 straipsnis.
28 straipsnis. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų spausdinimas
muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus, kuriems taikomi muitų teisės aktų nustatyti apsaugos nuo klastojimo, savikopijavimo ar panašūs reikalavimai, galima tik gavus Muitinės departamento leidimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik Muitinės departamentui pritarus spaustuvės pateiktiems atitinkamų dokumentų blankų signaliniams egzemplioriams. 3. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir (arba) jų spausdinimo reikalavimus nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis muitų teisės aktais ir dokumentų spausdinimo tvarką reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės įgyvendinami teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose, arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų bei jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką. VIII SKYRIUS
sprendimai Muitinės įstaigų sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius. 30 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimų ir (arba) su jais susijusių dokumentų įteikimas 1.
Apie muitinės įstaigų sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai bei informacija perduodami tokiais būdais:
1) tiesiogiai įteikiant;
2) siunčiant registruotu laišku;
3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais;
4) viešai paskelbiant;
5) jeigu sprendimai priimami prekių muitinio tikrinimo ir arba įforminimo metu, – muitinės naudojamų informacinių sistemų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis (pažymint muitinei pateiktas deklaracijas ar kitus dokumentus, žodžiu arba kitu veiksmu), kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti. 2. Registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami pagal prašyme ar kitame asmens muitinės įstaigai pateiktame dokumente ar informacijoje nurodytą jo adresą arba asmens nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų muitinės įstaiga neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą asmens adresą, jeigu tokie duomenys atitinkamame registre yra. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, įteikimo diena laikoma registruoto laiško įteikimo asmeniui diena. 3. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimai ir (arba) dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Asmuo gali suderinti su muitinės įstaiga kitokias šio sprendimų ir (arba) dokumentų įteikimo būdo naudojimo sąlygas, jeigu asmeniui žinomas pats jų išsiuntimo faktas. 4.
ir (arba) dokumentų asmeniui įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais neįmanoma, muitinės įstaiga muitinės interneto svetainėje, paskelbia pranešimą, kuriame asmeniui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti į muitinės įstaigą atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatvyksta arba nesusisiekia su muitinės įstaiga kitu būdu, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų Muitinės departamentas neprivalo taikyti šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytais atvejais. 5. Sprendimų įteikimo diena, nustatyta šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, yra laikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta sprendimo įsigaliojimo diena. 31 straipsnis. Institucijos, kurioms pateikiami skundai Skundai teikiami:
1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui ;
2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. 32 straipsnis. Skundų pateikimo terminai Skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas. 33 straipsnis. Praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimas
departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Asmuo prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis.
Toks prašymas pateikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu. 34 straipsnis. Skundų ir su jais susijusių prašymų nagrinėjimo terminai
dėl jam apskųstų teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėja ir sprendimus priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos. 2. Prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą turi būti išnagrinėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. 3. Muitinės departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu tam būtina papildoma informacija ir Muitinės departamentas muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą Europos Sąjungos, užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos instituciją arba tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo arba atlieka patikrinimą. Gavus skundui nagrinėti būtiną papildomą informaciją arba atlikus patikrinimą, skundo nagrinėjimas atnaujinamas. 35 straipsnis. Su skundais susijusių sprendimų perdavimas Šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku, skunde arba prašyme nurodytu adresu. 36 straipsnis. Sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas ir atvejai, kai jo vykdymas sustabdomas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 45 straipsnio nuostatos taikomos visais šio įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais. 37 straipsnis. Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka
1Dokumentai ir kiti įrodymai,
kuriais asmuo grindžia skundo reikalavimus, pateikiami valstybine lietuvių kalba arba išversti į ją. Neišversti į valstybinę lietuvių kalbą dokumentai ir kiti įrodymai nevertinami. 2.
generalinis direktorius nustato skundų pateikimo Muitinės departamentui ir jų nagrinėjimo tvarką. 38 straipsnis. Mokestiniai ir kiti su mokesčiais susiję ginčai Šio įstatymo 31–37 straipsniai netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. IV SKYRIUS
taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemones bei ir muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei ir apribojimus , vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas) . , Integruota tarifas kuris yra informacijos apie minėtus muitus, mokesčius, draudimus ir apribojimus minėtas su prekyba prekėmis susijusias priemones rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. 2. Integruotą tarifą sudaro Europos Bendrijos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas su prekyba prekėmis susijusias priemones . 3.
Lietuvos Respublikoje tvarkomas ir naudojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Prekių klasifikavimas Prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Jų klasifikavimo teisingumas tikrinamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Tarifinio importo ir eksporto reguliavimo priemonių taikymas
kvotas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 308a straipsniu, Lietuvos Respublikoje administruoja Muitinės departamentas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos. 2. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 308d straipsnyje numatytas prekių priežiūros priemones Lietuvos Respublikoje įgyvendina Muitinės departamentas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos. ANTRASIS
prekių kilmės sertifikatų išdavimas
rūmai. 2. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda nepreferencinės prekių kilmės sertifikatą tik tada, jeigu:
1) įvykdyti tokio sertifikato išdavimo reikalavimai;
2) sertifikate nurodytos prekės atitinka nepreferencinės prekių kilmės įgijimo kriterijus. 38 straipsnis. Supaprastintas preferencinės eksportuojamų prekių kilmės patvirtinimas
nustatytus patikimumo reikalavimus, jų rašytiniu prašymu Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga suteikia teisę supaprastinta tvarka patvirtinti preferencinę eksportuojamų prekių kilmę, jeigu tokį prekių kilmės patvirtinimo būdą numato Europos Bendrijos muitų teisės aktai. 2.
supaprastinta tvarka patvirtinti preferencinę eksportuojamų prekių kilmę išduodamas asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir prisiėmus Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus įsipareigojimus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir juos gavusių asmenų priežiūros tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 40 straipsnis. Nelengvatinę prekių kilmę įrodančių dokumentų išdavimas Nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus Lietuvos Respublikoje išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jeigu yra įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/201361 straipsnio 3 dalyje nurodyti jų išdavimo reikalavimai. TREČIASIS
3941 straipsnis. Užsienio valiuta išreikštų prekių muitinės vertės elementų perskaičiavimas
elementai išreikšti ne eurais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami pagal Europos c C entrinio b B anko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos c C entrinis b B ankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį. 2. Tais atvejais, kai Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas neskelbia euro ir tam tikros užsienio valiutos, kuria išreikšti prekių muitinės vertės elementai, orientacinio santykio, jis nustatomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. KETVIRTASIS SKIRSNIS
4042 straipsnis. Atleidimo nuo muitų sąlygos ir tvarka
nuo muitų reglamente ir (arba) atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinančiuose reglamentuose R eglamente (EB) Nr.
1186/2009 ir (arba) jį įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, atleidimo nuo muitų sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Muitinės departamento generalinis direktorius nustato specialias muitinės priežiūros priemones, būtinas piktnaudžiavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atleidimu nuo muitų prevencijai . 401 43 straipsnis. Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalies taikymas Skolos muitinei senaties termino pratęsimas Jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalyje Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie muito sumą, sudarančią skolą muitinei, ir muito sumos įtraukimą į apskaitą skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. 44 straipsnis. Lietuvos Respublikoje nenaudojamos garantijos formos Mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti nenaudojamos tos Reglamento (ES) 2015/2446 83 straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos formos, kurių naudojimas nenumatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. V SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ IR VEIKSMAI SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO PIRMASIS SKIRSNIS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ XI SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ IR IŠVEŽIMAS IŠ JOS PER LIETUVOS RESPUBLIKĄ BEI LAIKINASIS SAUGOJIMAS41
1Prekės gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik per pasienio kontrolės punktus, įskaitant veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Ši nuostata vežant prekes per Lietuvos Respublikos sienas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis taikoma tik tiek, kiek Europos Bendrijos teisės aktai arba juo įgyvendinantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip . Prekės į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką gali būti įvežamos ar iš jos išvežamos vykstant per pasienio kontrolės punktus, įskaitant punktus, veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, išimtiniais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais prekės gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką ar išvežamos iš jos ir vykstant ne per pasienio kontrolės punktus. 3. Vyriausybė turi teisę nustatyti tam tikrų rūšių prekėms taikomus įvežimo ir išvežimo per tam tikrus pasienio kontrolės punktus draudimus arba apribojimus. 4246
prekėms, kurių muitinės priežiūra numatyta muitų teisės aktuose Reglamento (ES) Nr. 952/2013
dalyje ir 267 straipsnio 1 dalyje ;
2) prekėms, kurioms taikomi importo arba eksporto draudimai ar apribojimai, kai jos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;32 ) prekėms, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar iš jos išvežamos ;
3) Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomoms, perkraunamoms, gabenamoms ar naudojamoms prekėms, kurioms taikomi muitinės įgyvendinami teisės aktai;. 2.
24) Muitinės priežiūros priemonės taip pat t aikomos visoms transporto priemonėms, talpykloms ir pakuotėms, jeigu jose laikomos, gabenamos ar į jas perkraunamos arba gali būti laikomos ar gabenamos šio straipsnio 1 dal yje ies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos prekės. 32 . Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato M m uitinės priežiūros priemonės taik omos ymo tvarką laikantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos specialios tvarkos :
1) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams;
2) Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės orlaiviams ir kitoms transporto priemonėms, kai šios transporto priemonės jie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudojam os i kariuomenės kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų vykimui ir (arba) karinių krovinių gabenimui;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos transporto priemonėms, kai jos naudojamos šių institucijų pareigūnų tarnybinėms pareigoms vykdyti;
4) Lietuvos Respublikoje esančių diplomatinių ar konsulinių atstovybių naudojamoms transporto priemonėms. 43 . Nepažeidžiant Iš šio straipsnio3 2 dalies, iš joje dalyje nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje iškraunamoms prekėms muitinės priežiūr os a priemonės taikom os a įprasta tvarka. 43 straipsnis. Prievolė pristatyti įvežtas prekes į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis prekių pateikimo muitinei vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės įstaigų aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio Įstatymo 46 straipsnyje. 44 straipsnis.
44 straipsnis. Atvejai, kai įvežtų prekių neprivaloma pristatyti į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, nustatyti atvejus, kai tam tikrų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtų prekių neprivaloma pristatyti į šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas prekių pateikimo muitinei vietas. 45 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonės, taikomos įvežtoms prekėms Muitinės priežiūros priemones, kurios taikomos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į tai, kokių rūšių transportu prekės gabenamos, bei į kitas su prekių gabenimu susijusias aplinkybes. 47 straipsnis. Prekių pristatymas į tinkamą vietą
muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką, Reglamento (ES)
135 straipsnio 1 dalyje nurodytomis į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pristatymo vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės įstaigų aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio įstatymo 48 straipsnyje. 2. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 5 dalyje nurodytas specialias taisykles. ANTRASIS SKIRSNIS
4648 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos 1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje P p rekės turi būti pateikiamos muitinei:
1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;
2) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus atitinkančiose muitinio tikrinimo vietose, pasienio kontrolės punktuose, jūrų, upių ir oro uostuose, geležinkelio stotyse, laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose, kur neveikia muitinės postai, jeigu į šias vietas atgabenamos prekės arba atvyksta keleiviai iš trečiųjų šalių ir jeigu šiose vietose gali būti atliekami muitinės formalumai;32 ) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininko direktoriaus nustatytose muitinio tikrinimo prekių pateikimo muitinei vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446 115 straipsnio 1 dalyje ir, ją taikant, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus , kuriose gali būti atliekami muitinės formalumai ;43 ) judančiose transporto priemonėse, kuriose muitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais atvejais atliekami muitinės formalumai. 2. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei tokio asmens pageidaujamoje vietoje, jeigu ši vieta tinkama atitinkamų prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti. Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis asmuo privalo atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu jo pageidaujamoje vietoje susijusias muitinės išlaidas. 32 . Asmenys gali teikti muitinei prašymą , pageidaujantys , kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai atliekami muitinės formalumai įrengtos muitinės postų muitinio tikrinimo vietos , muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Muitinės departamentui arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotai muitinės įstaigai atitinkamą prašymą .
Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės. 4. Prekės gali būti pateikiamos muitinei tik tose muitinio tikrinimo vietose, kurias aptarnaujančių muitinės įstaigų kompetencijai priklauso tikrinti atitinkamas prekes ir jas gabenančias transporto priemones. 3 . Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 6 dalyje nurodytas specialias taisykles. 4749 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei laikas
1Prekės turi būti pateikiamos muitinei muitinės įstaigos posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku, kurį vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 159 straipsnio 2 dalimi nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininkas direktorius . 2. Muitinės įstaigos posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laikas turi būti paskelbtas toje vietoje aptarnaujamiems asmenims gerai matomoje vietoje ir muitinės interneto svetainėje . 3. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio a A smens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei ir ne muitinės įstaigos posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku.
Patenkinus prašymą, Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis prašymą pateikęs asmuo privalo Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu tokiu laiku tuo susijusias muitinės išlaidas. 4 . Humanitarinės pagalbos siuntos, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos skubios siuntos, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitų teisės aktais turi būti atliekamas skubos tvarka, gali būti pateikiamos muitinei pirmumo tvarka. 48 straipsnis. Atvejai, kai prekių neprivaloma pateikti muitinei
neprivalo būti pateikiamos tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gabenamos pašto siuntos. Ši išimtis netaikoma, jeigu pašto siuntomis gabenamos prekės, kurioms taikomi importo arba tranzito draudimai ar apribojimai. 2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodeksu , nustatyti atvejus, kai tam tikrų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtų prekių neprivaloma pateikti muitinei . 50 straipsnis. Prekių laikinojo saugojimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės laikinai saugomos:
1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;
2) laikinojo saugojimo sandėliuose, kurių turėjimo sąlygas ir tvarką, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr.
952/2013 148 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2446 116, 117 ir 118 straipsniais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius;
3) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės direktoriaus nustatytose prekių laikinojo saugojimo vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446 115 straipsnio 2 dalyje ir, ją taikant, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus. 4951 straipsnis. Muitinio tikrinimo vietose taikomos muitinės priežiūros priemonės Reikalavimai muitinės postų muitinio tikrinimo vietoms
1Be muitinės leidimo muitinės postų muitinio tikrinimo vietose , kuriose atliekami muitinės formalumai, draudžiama įrengti konstrukcijas, montuoti įrenginius bei ir statyti transporto priemones. 2. Asmenys turi paklusti muitinės pareigūnų nurodymui pasišalinti Muitinė turi teisę reikalauti, kad asmeny s iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos , kurioje atliekami muitinės formalumai, pasišalintų, jeigu jie kliudo atli e k an t i prekių muitinį tikrinimą arba atliekant kitus užtikrinti muitinės formalumus priežiūrą . 3. Muitinės pareikalavimu asmenys Prekių turėtojai, gavę muitinės pareigūnų nurodymą privalo nedelsdami išgabenti prekes , kuriomis jie disponuoja, iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos , turi nedelsdami jį įvykdyti , kurioje atliekami muitinės formalumai . 4. Muitinė neatlygina jokių asmenims tenkančių asmens patirtų išlaidų, susijusių su šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymu. TREČIASIS SKIRSNIS
Bendrosios deklaracijos forma ir duomenys Bendrosios deklaracijos, kurią privaloma pateikti muitinei įvežus prekes į Bendrijos muitų teritoriją, formą ir šioje deklaracijoje pateikiamus duomenis vadovaudamasis
direktorius. 51 straipsnis. Prekių iškrovimas ir tikrinimas
muitinės kodekso 46 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais muitinei tikrinant prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones, prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose. 2. Prekių ir
(arba) jas gabenančių transporto priemonių tikrinimas atliekamas muitų teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis, būtinomis muitų teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti. Tikrintinas prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką. 52 straipsnis. Terminų, per kuriuos turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, pratęsimas Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos prekėms turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, įgaliotos muitinės įstaigos sprendimu gali būti pratęsti iki 180 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet nedaugiau negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes. 53 straipsnis. Laikinojo prekių saugojimo sandėliai Laikinojo prekių saugojimo sandėliai (importo ir eksporto terminalai), kuriuose asmenims teikiamos laikinojo prekių saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos, steigiami ir veikia Vyriausybės nustatyta tvarka. 54 straipsnis.
54 straipsnis. Laikinojo prekių saugojimo tvarka Laikinojo prekių saugojimo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. VI SKYRIUS MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI PIRMASIS SKIRSNIS MUITINĖS DEKLARACIJOS XII SKYRIUS PREKIŲ MUITINIS TIKRINIMAS IR ĮFORMINIMAS. MUITINĖS PROCEDŪROS 55 straipsnis. Muitinės deklaracijų pateikimas
1Rašytinių muitinės deklaracijų pildymo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų
228 straipsnyje nurodytais atvejais, kai asmeniui pateikus žodinę muitinės deklaraciją atsiranda mokestinė prievolė, muitinė apskaičiuoja mokėtinas muitų ir kitų mokesčių sumas vadovaudamasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos formos kvite arba pranešime. 3. Veiksmus, kurie atitinkamais atvejais laikytini veiksmu pateikiamomis muitinės deklaracijomis, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 56 straipsnis. Muitinės deklaracijos, pateikiamos naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis
1Muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gavus įgaliotos muitinės įstaigos sutikimą. 2. Muitinės deklaracijų, pateikiamų naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, pateikimo, priėmimo ir tikrinimo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 57 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pateikti muitinės deklaraciją 1.
Deklarantas, pateikiantis rašytinę muitinės deklaraciją arba muitinės deklaraciją, pateikiamą naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, turi būti Bendrijos muitinės kodekso 64 straipsnyje nurodytas asmuo, muitinės įtrauktas į Muitinės prievolininkų registrą arba turintis ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą), kurį vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 4l straipsniu suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinė arba paskirtoji institucija. 2. Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos registruoja asmenis Muitinės prievolininkų registre, tvarko šį registrą ir įkelia jo duomenis į centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti duomenys, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų I dalies I antraštinės dalies 6 skyriuje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Deklaracijos, pranešimai, prašymai, sprendimai ir kiti dokumentai bei informacija, naudojami atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą Deklaracijų, pranešimų, prašymų, sprendimų ir kitų dokumentų bei informacijos, naudojamų atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą, turinį ir formą bei jų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo tvarką, įskaitant duomenų mainų tarp asmenų ir muitinės įstaigų naudojantis muitinės informacinių sistemų priemonėmis sąlygas, arba konkrečius su tuo susijusius reikalavimus, kai juos nustatyti priskirta Europos Sąjungos valstybių narių arba muitinės kompetencijai, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 53 straipsnis. Muitinės prievolininkų registravimas 1.
Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekantys Reglamento (ES) 2015/2446 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu jiems netaikomos Reglamento (ES) 2015/2446 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, turi būti muitinės įtraukti į Lietuvos Respublikoje tvarkomą Muitinės prievolininkų registrą arba turėti ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą, kurį vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/20139 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2446 3, 4, 5 ir 6 straipsniais suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinė. 2. Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos registruoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis Muitinės prievolininkų registre, tvarko šį registrą ir įkelia jo duomenis į centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti duomenys, Reglamento (ES) 2015/2446 I antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 2 poskirsnyje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5854 straipsnis. Muitinės deklaracijos kopijos Deklaracijų ir kitų dokumentų kopijos Deklaranto prašymu muitinės įstaiga patvirtina naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis jai pateiktų muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų (tarp jų muitinės deklaracijų, pateiktų naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, rašytines kopijas) bei popieriuje surašytų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų tikrumą arba išduoda patvirtintas muitinės deklaracijų minėtų deklaracijų ir dokumentų kopijas. 59 straipsnis.
procedūros 1.Asmenys, pageidaujantys gauti Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus taikyti supaprastintas procedūras, prašymus juos išduoti turi pateikti teritorinėms muitinėms, kurių veiklos zonoms jie priklauso. 2. Supaprastintų procedūrų taikymo tvarką ir asmenų, kuriems leidžiama taikyti šias procedūras, atrankos kriterijus, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatomis, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 60 straipsnis. Muitinės deklaracijos priėmimas
įstaiga, priimdama jai pateiktą muitinės deklaraciją, patikrina, ar įvykdytos šios jos priėmimo sąlygos:
1) ar šios muitinės įstaigos kompetencijai priklauso jai pateiktoje muitinės deklaracijoje nurodyto muitinės sankcionuoto veiksmo įforminimas;
2) ar muitinės deklaracijos pateikimo laikas ir vieta atitinka muitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) ar įvykdyti muitų teisės aktų nustatyti muitinės deklaracijos priėmimo reikalavimai, taikomi deklaruojant prekes, kurių importui arba eksportui nustatyti draudimai ar apribojimai;
4) ar muitinės deklaracijos forma ir joje pateikti duomenys atitinka muitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
5) ar kartu su muitinės deklaracija pateikti visi dokumentai, kuriuos privaloma pateikti deklaruojant prekes atitinkamam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose numatyta, kad atitinkami dokumentai gali būti pateikti vėliau, ir ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimo sąlygos neįvykdytos ir deklaracijos neįmanoma pataisyti, muitinės įstaiga nurodo muitinės deklaracijos nepriėmimo priežastis bei sąlygas, kurias įvykdžius, muitinės deklaracija galėtų būti priimta. Tam padaromas atitinkamas įrašas muitinės deklaracijoje arba deklarantas informuojamas kitu muitų teisės aktų nustatytu būdu.
Nepriimta muitinės deklaracija bei kartu su ja pateikti dokumentai grąžinami deklarantui. 6155 straipsnis. Muitinės deklaracijos ir deklaruojamų prekių muitinis tikrinimas
muitinis tikrinimas ir įforminimas
deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Kai atliekant muitinį tikrinimą paaiškėja, kad muitinės deklaracijoje nurodytų duomenų apie prekių klasifikavimą, kilmę ir (arba) muitinę vertę teisingumą būtina tikrinti papildomai (įskaitant atvejus, kai paimami prekių pavyzdžiai arba mėginiai), prekės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 244 straipsniu, išleidžiamos, jeigu galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas pateikus atitinkamo dydžio garantiją. 1. Pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74 straipsnyje, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos prekės, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitinės įgyvendinamais teisės aktais arba Muitinės departamento generalinis direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka. 2.
turi būti atliekamas ir kitoks kitų kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų tų pačių prekių tikrinimas, tai jis, kai tai įmanoma, atliekamas prekių muitinio tikrinimo vietose ir tuo pačiu laiku, kaip ir muitinis tikrinimas, muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį. 62 straipsnis. Muitinės deklaracijų ir kitų muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų taisymas ir pripažinimas negaliojančiais Muitinės deklaracijų ir kitų muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų taisymo ir pripažinimo negaliojančiais tvarką, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. ANTRASIS
6356 straipsnis. Muitinės procedūrų atlikimo tvarka Muitinės procedūrų atlikim o ą tvarką reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teisės aktai. Šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo reglamentuojančių muitų teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarką prireikus detaliau išsamiau nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek šios tvarkos nereglamentuoja muitinės įgyvendinami Europos Bendrijo s Sąjungos muitų teisės aktai. 64 straipsnis. Prekių identifikavimo priemonės
muitinės procedūras, taip pat kitais muitinės priežiūros priemonių taikymo atvejais, kai būtina kontroliuoti prekių tapatumą arba užkirsti kelią neteisėtam jų paėmimui ar naudojimui, muitinė muitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoja muitinės plombas ir kitas prekių identifikavimo priemones. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad dėl jų naudojimo nepablogėtų prekių kokybinės charakteristikos. 2.
plombomis plombuojamos arba kitomis prekių identifikavimo priemonėmis žymimos muitinės prižiūrimas prekes gabenančių transporto priemonių krovinių sekcijos, talpyklos ir kitos prekių saugojimo vietos, taip pat atskiros pakuotės arba pačios prekės, jeigu tai užtikrina, kad muitinės plombomis užplombuotų arba kitomis prekių identifikavimo priemonėmis pažymėtų prekių nebus įmanoma paimti nenuėmus ar nepažeidus muitinės plombų, kitų prekių identifikavimo priemonių arba nepalikus kitų akivaizdžių pėdsakų. 3. Identifikavimo priemonės taip pat gali būti naudojamos muitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti jų tapatumą. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento arba jo dalies įskaitomumas. 4. Muitinės plombų ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 5. Muitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vietoj muitinės plombų ir kitų identifikavimo priemonių gali būti naudojamos kitos plombos bei identifikavimo priemonės. 6. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė teisės aktų nustatyta tvarka išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su muitinės plombomis liudijimus. 65 straipsnis. Prekių sulaikymas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas
Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio nustatytą laiką laikinai saugomos prekės nebuvo pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 53 straipsniu, imasi visų priemonių, kurių reikia tokioms prekėms sulaikyti ir konfiskuoti. 2. Muitinė prekes sulaiko Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
Kitos Lietuvos Respublikos institucijos, sulaikiusios prekes, kurios neturi Bendrijos prekių muitinio statuso, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę. 3. Muitinės konfiskuotos prekės realizuojamos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 867a straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat taikomos realizuojant kitų Lietuvos Respublikos institucijų konfiskuotas prekes, neturinčias Bendrijos prekių muitinio statuso. 5. Prekės, kurios negali būti realizuotos vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, taip pat prekės, naikintinos vadovaujantis Bendrijos muitinės straipsniu, privalo būti sunaikintos dalyvaujant muitinės pareigūnams, vadovaujantis šio Įstatymo 78 straipsniu. 66 straipsnis. Veiksmai su neteisėtai įvežtomis arba, norint išvengti muitinės priežiūros, nuslėptomis prekėmis
Bendrijos muitinės kodekso 57 straipsnį, kai muitinė nustato, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros, taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos. 2. Prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas ne anksčiau kaip suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. Pareiškimas dėl greitai gendančių prekių, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, paduodamas ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kurią šios prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. 67 straipsnis.
su prekėmis, kurios negali būti išleistos Įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 75 straipsnį, kai prekės negali būti išleistos arba kai išleistos prekės per muitinės nustatytą laiką neišgabenamos iš jų buvimo vietos, taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos. 68 straipsnis. Prekių realizavimas, kai, panaikinus sprendimą dėl jų sulaikymo arba konfiskavimo, prekės neatsiimamos Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus sprendimą dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą ar nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos vadovaujantis šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui. TREČIASIS SKIRSNIS
6957 straipsnis. Laisvosios zonos 1.
1Laisvosios zonos Lietuvos Respublikos teritorijoje steigiamos yra :
1) kaip laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos – laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu;
2) kaip laisvasis uostas – vadovaujantis laisvasis uostas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatym u ą ;
3) teritorijos tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, – Lietuvos Respublikos pripažintos laisvosiomis zonomis Vyriausybės sprendimu nutarimais , priimt u ais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikim u ais , suderint u ais su Lietuvos Respublikos f F inansų ministerija. 2. Leidimas steigti laisvąją zoną panaikinamas nustačius šio Įstatymo 107 straipsnyje apibrėžtą reikšmingą ar kartotinį pažeidimą. KETVIRTASIS SKIRSNIS KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI 78 straipsnis. Prekių sunaikinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn
1Įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 182 straipsnio 3 ir 4 dalis, prekės sunaikinamos ir perduodamos valstybės nuosavybėn jomis disponuojančio arba kito suinteresuoto asmens lėšomis, laikantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 842 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. 2. Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos vadovaujantis šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi. 3. Valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos. Tokios prekės privalo būti sunaikintos muitinei prižiūrint, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. PENKTASIS SKIRSNIS
79 58 straipsnis .
Neapmuitinamų parduotuvių steigimas ir veikla
parduotuvės
oro ir jūrų uostuose , Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose gali būti įsteigtos muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės . Tai muitinės prižiūrimos parduotuvėse , kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į trečiąsias šalis arba į kitas Bendrijos muitų teritorijos dalis, kuriose netaikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos, specialiąsias fiskalines teritorijas keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. Taikant šios dalies nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio arba laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respubliko s je muitų teritorijoje . 2. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir eksporto muitais ir mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, kuriais keleiviai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vežami į paskirties vietą trečiojoje šalyje arba Bendrijos muitų teritorijose, kuriose netaikomos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p.1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vadario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susjusias su paslaugų teikimo vieta (OL 2008 L 44, p.11), ir 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvios 2008/118/EEB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL 2009 L 9, p.
12), nuostatos, ir kurios nurodytos finansų ministro patvirtintame sąraše nurodytoje specialiojoje fiskalinėje teritorijoje . Taikant šią straipsnio dalį, paskirties vieta laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų vieta , kurioje orlaivis nusileidžia arba laivas sustoja išlaipinti arba įlaipinti keleivių. 3. Keleiviai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į kitas Bendrijos Sąjungos muitų teritorijos dalis, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neapmuitinamose parduotuvėse gali įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais bei mokesčiais. 4. Keleiviai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, gali įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose neapmuitinamose parduotuvėse importo muitais neapmokestintų prekių. 45 . Neapmuitinamos parduotuvės steigiamos ir veikia kaip Reglamento (ES) 2015/2446 201 straipsnio a punkte nurodyti muitinės sandėliai , nurodyti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 527 straipsnio 2 dalyje , kuriuose leidžiama mažmeninė prekyba, parduodant neapmokestintas importo muitais ir mokesčiais prekes iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvykstantiems keleiviams. Šioms prekėms taip pat taikomos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo17 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatos. VII SKYRIUS
80 straipsnis. Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamento ir jį įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas
1Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamente nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas atlieka ir šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai teikia Muitinės departamentas. 2.
Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamente ir (arba) jį įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė ir (arba) paskirtos įgyvendinti priemonės, sprendimus priima ir atitinkamų priemonių įgyvendinimą užtikrina Muitinės departamentas. VIII
apskųsti muitinės įstaigų sprendimus ir sprendimų nepriėmimą Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti:
1) jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu;
2) Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo nepriėmimą, jeigu jis kuriai nors iš šių muitinės įstaigų pateikė prašymą priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, ir per šio Įstatymo 31 straipsnio nustatytą laikotarpį negavo sprendimo arba jeigu baigėsi laikas, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas. 89 straipsnis. Institucijos, kurioms pateikiami skundai Šio Įstatymo 88 straipsnyje nurodyti skundai pateikiami:
1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo
2) dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo - Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui. 90 straipsnis. Skundų pateikimo terminai
teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, - nuo tos dienos, kurią baigiasi šio Įstatymo nustatytas sprendimo priėmimo terminas. 2.
Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, - nuo tos dienos, kurią baigiasi šio Įstatymo nustatytas sprendimo priėmimo terminas. 91 straipsnis. Praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimas
asmens prašymu Muitinės departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Toks prašymas pateikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu. 92 straipsnis. Skundų ir su jais susijusių prašymų nagrinėjimo terminai
departamentas sprendimus dėl šio Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų atnaujinti skundo pateikimo terminą priima per 5 darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos. 2. Muitinės departamentas sprendimus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų apskųstų sprendimų ir jų nepriėmimo priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos. 3. Muitinės departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija ir Muitinės departamentas muitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. 4.
straipsnio 1-3 dalyse nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui pasirašytinai arba išsiųsti paštu skunde arba prašyme nurodytu adresu. 93 straipsnis. Sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas ir atvejai, kai jo vykdymas sustabdomas
muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatos taikomos visais šio Įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais. 2. Jeigu sustabdant teritorinės muitinės sprendimo, pagal kurį privaloma įvykdyti mokestinę prievolę, vykdymą reikalaujama garantijos, šios garantijos dydis turi būti pakankamas mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. 94 straipsnis. Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka Muitinės departamento generalinis direktorius nustato skundų pateikimo Muitinės departamentui ir nagrinėjimo šiame departamente tvarką. 95 straipsnis. Mokestiniai ginčai Šio skyriaus nuostatos netaikomos mokestiniams ginčams, kurie nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 59 straipsnis. Prekių sulaikymas, apskaita, saugojimas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas
muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir atvejais. Kitos Lietuvos Respublikos institucijos, kompetentingos sulaikyti prekes, sulaikiusios Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčias prekes arba prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę. 3. Sulaikytų ir (arba) konfiskuotų Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčių prekių apskaitos, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4.
4Jeigu įsiteisėjus civilinėje,
administracinėje, administracinių nusižengimų, baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtam sprendimui arba kitam Lietuvos Respublikos kompetentingos sulaikyti prekes institucijos sprendimui, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui sulaikytas prekes, jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą sprendimą arba jo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir kitus mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo, vežimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui. 5. Prekės, kurios negali būti realizuotos, taip pat naikintinos prekės privalo būti sunaikintos vadovaujantis
straipsnis. Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn
Respublikos valstybės institucijų sulaikytos ne Sąjungos prekės, neturinčios savininko arba kurių savininkas nežinomas, pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 199 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 2 dalimi. 2. Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi. 3. Valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 1 dalyje. IX SKYRIUS
96 straipsnis. Stojimo sutartyje numatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas
Respublikos asmenys, kuriems iki 2004 m. balandžio 30 d. suteiktas patikimo eksportuotojo statusas, galiojantis vykdant Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutartis, sudarytas su trečiosiomis šalimis, šį statusą praranda nuo 2004 m. gegužės 1 d. 2.
prievolės, susijusios su importo ir eksporto muitais ir atsiradusios Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Asmenims šių prievolių neįvykdžius, muitinė taiko nurodytųjų teisės aktų nustatytas mokesčių išieškojimo priemones. 3. Importo ir eksporto muitai, susiję su mokestinėmis prievolėmis, atsiradusiomis Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., grąžinami ir juos išieškoti atsisakoma vadovaujantis minėtų prievolių atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 97 straipsnis. Privalomosios informacijos aktai Privalomosios tarifinės informacijos aktai ir privalomosios prekių kilmės aktai, išduoti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais iki 2004 m. balandžio 30 d., netenka galios nuo 2004 m. gegužės 1 d. 98 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimas Bendrijos prekių muitinį statusą turėjusioms arba turinčioms prekėms Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, turėjusioms arba turinčioms Bendrijos prekių muitinį statusą, kurių eksporto formalumai buvo atlikti iki 2004 m. balandžio 30 d., turi būti įforminta išleidimo į laisvą apyvartą procedūra arba kiti muitinės sankcionuoti veiksmai. 99 straipsnis. Muitinio tranzito procedūrų pabaiga
tranzito procedūros, įformintos iki 2004 m. balandžio 30 d. vadovaujantis Muitinės kodeksu , jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, privalo būti baigtos iki šioje straipsnio dalyje nurodytos datos. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinio tranzito procedūrų vykdytojai arba prekių, kurioms šios procedūros įformintos, vežėjai, matydami, kad iki 2004 m. balandžio 30 d. negalės pateikti atitinkamų prekių, esančių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, paskirties muitinės įstaigai, privalo kreiptis į prekių buvimo vietai artimiausią muitinės įstaigą, kad būtų atlikti muitinės formalumai, suteikiantys teisę toliau gabenti prekes Bendrijos muitų teritorijoje. 3. Leidimai naudotis muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimais, išduoti Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Muitinės kodeksu, jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis iki 2004 m. balandžio 30 d., galioja iki šios datos. 4. Prašymai išduoti leidimus naudotis Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais, numatytais Europos Bendrijos muitų teisės aktuose arba Konvencijoje dėl bendrosios tranzito procedūros (Interlakenas, 1987 m. gegužės 20 d.), muitinėje priimami nuo 2004 m. balandžio 20 d. Leidimai naudotis šioje straipsnio dalyje nurodytais supaprastinimais išduodami nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai leidimo išdavimo reikalavimai numato, kad pareiškėjas privalo turėti Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūrų taikymo patirtį, šiai patirčiai prilyginama muitinio tranzito procedūrų, kurios buvo atliekamos Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, taikymo patirtis. 100 straipsnis. Muitinės sandėlių veiklos tęstinumas
sandėliai, įsteigti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir pradėję savo veiklą iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali toliau ją tęsti muitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nauji leidimai steigti muitinės sandėlį neišduodami. 2.
steigti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus muitinės sandėlius Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose nustatytos formos leidimais, jeigu leidimo pakeitimo metu atitinkamas muitinės sandėlis tebevykdo savo veiklą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinės sandėlių savininkai turi teisę nuo 2004 m. gegužės 1 d., vadovaudamiesi muitų teisės aktais, kreiptis į muitinę su prašymais perregistruoti jų įsteigtus muitinės sandėlius, nelaukdami, kol vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi bus pakeisti jiems išduoti leidimai steigti muitinės sandėlį. 101 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūrų taikymo tęstinumas ir laikinojo išvežimo procedūrų pabaiga
įvežimo procedūros, įformintos Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali būti toliau tęsiamos muitų teisės aktų nustatyta tvarka iki leidimo laikinai įvežti atitinkamas prekes galiojimo pabaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinojo įvežimo procedūros baigiamos vadovaujantis Stojimo sutartimi. 3. Prekės, kurioms Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis iki 2004 m. balandžio 30 d. įformintos laikinojo išvežimo procedūros nebuvo baigtos iki šios datos, laikomos negrąžinamai eksportuotomis iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. 102 straipsnis. Laisvųjų sandėlių ir laisvųjų zonų veiklos tęstinumas
sandėliai, įsteigti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Laisvųjų sandėlių įstatymu, Muitinės kodeksu bei jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais ir pradėję savo veiklą iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali toliau ją tęsti muitų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jų veiklos sąlygos atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų reikalavimus. Šiuo atveju nauji leidimai steigti laisvąjį sandėlį neišduodami. 2.
zonos, kurių veikla pradėta iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali toliau ją tęsti muitų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jų veiklos sąlygos atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų reikalavimus. Apie tokias laisvąsias zonas Muitinės departamentas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 802 straipsniu, informuoja Europos Komisiją. 3. Laisvųjų sandėlių ir laisvųjų zonų, kurių veiklos sąlygos neatitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose nustatytų reikalavimų, veikla nuo 2004 m. gegužės 1 d. sustabdoma, o jeigu iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. minėti neatitikimai nepašalinami, - nutraukiama šio Įstatymo 70 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka. 4. Nutraukiant laisvojo sandėlio arba laisvosios zonos veiklą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos. 103 straipsnis. Neapmuitinamų parduotuvių veiklos tęstinumas Neapmuitinamų parduotuvių veikla tęsiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo jį keitusių bei su juo susijusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymu. 105 straipsnis. Importuotojų ir eksportuotojų registro naudojimas vietoj Muitinės prievolininkų registro Vietoj šio Įstatymo 57 straipsnyje nurodyto Muitinės prievolininkų registro iki 2005 m. birželio 30 d. naudojamas Importuotojų ir eksportuotojų registras, kurį vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga. Nuo
valstybių narių asmenys, Lietuvos Respublikos muitinei pateikę muitinės deklaraciją raštu arba naudodamiesi duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. ANTRASIS SKIRSNIS
61 straipsnis. Reikšmingi ir kartotiniai teisės aktų pažeidimai 1.
Taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu teisės aktų pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens darbuotojo padaryta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta didesnė kaip 1 500 eurų administracinė bauda, kartotiniu teisės aktų pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas, išskyrus mažai pavojingą (mažareikšmį) pažeidimą, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens teisės aktų pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki asmens padarytų teisės aktų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose teisės aktuose nustatyti kitokie terminai. 106 straipsnis. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų spausdinimas
turi teisę spausdinti muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus tik gavusios Muitinės departamento leidimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik Muitinės departamentui aprobavus spaustuvės pateiktus atitinkamų dokumentų blankų signalinius egzempliorius. 3. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir jų spausdinimo reikalavimus nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Europos Bendrijos muitų teisės aktais ir dokumentų spausdinimo tvarką reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų bei jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką. 107 straipsnis. Reikšmingi ir kartotiniai pažeidimai 1.
Taikant šį Įstatymą ir kitus muitų teisės aktus, reikšmingu pažeidimu laikoma nusikalstama veika arba administracinis teisės pažeidimas, už kurį paskirta didesnė kaip 1
paskesnis administracinis teisės pažeidimas, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki teisės aktuose nustatytos asmens padarytų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai Europos Bendrijos muitų teisės aktuose, šiame ar kituose įstatymuose nustatyti kitokie terminai. 108 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir Europos Bendrijos muitų teisės aktai Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tiesiogiai taikomi Europos Bendrijos muitų teisės aktai nustato ką kita nei šis Įstatymas ar kiti muitų teisės aktais laikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai, atitinkamai taikomos tarptautinių sutarčių arba Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatos. 109 straipsnis . Europos Bendrijos muitų teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarka Europos Bendrijos muitų teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms deleguota sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti įstatymai nustato ką kita. 110 71 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas, išskyrus 80 straipsnio 2 dalį, 84 straipsnį, 99 straipsnį ir 106 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. 2. Šio Įstatymo
Respublikos muitinės įstatymo priedas
1. 1987 m. liepos 23 d.
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1001/2013 (OL 2013 L 290, p. 1) (Įstatyme - Bendrojo muitų tarifo reglamentas). 2. 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88, išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 37) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 3. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1) (Įstatyme - Bendrijos muitinės kodeksas ). 4. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/ 93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1099/2013 (OL 2013 L 294, p. 40) (Įstatyme - Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos). 5. 1997 m. kovo
institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti tinkamą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 8 tomas, p. 217) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 766/2008 (OL 2008 L 218, p. 48) (Įstatyme - Tarpusavio pagalbos reglamentas). 6.
prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 16 tomas, p. 64) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28). 7. 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantį Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (OL 2004 L 343, p. 3) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28). 8. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentas). 9. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66-73 straipsnių taikymo nuostatas (OL 2011 L 314, p. 14) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 10. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42-52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas (OL
d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 11. 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.
80/2012, išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą (OL 2012 L 29, p. 33) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais
L 65, p. 15) (Įstatyme - Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinantis reglamentas). 12. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, p. 15) (Įstatyme - Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamentas). 13. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1). 1. 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 2 skyrius,
d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1047 (OL 2016 L 170, p. 36) . 2. 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88, išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo (OL
, 2 skyrius, 4 tomas, p. 37). 3. 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas , 2 skyrius, 8 tomas, p. 217) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/1525 (OL 2015 L 243, p. 1). 4 .
4. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL 2004 m. s pecialusis leidimas,
tomas, p. 169) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014 (OL 2014 L 367, p. 14). 5. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91 (OL
, 2 skyrius, 16 tomas, p. 64) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 659/2014 (OL 2014 L 189, p. 128). 6. 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (OL 2004 L 343, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1093/2013 (OL 2013 L 294, p. 28). 7. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL 2008 L 23, p. 21). 8. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (OL 2009 L 152, p. 23). 9. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (Kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 176, p. 55) . 10. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23). 11. 2016 m. birželio 8 d.
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL 2016 L 176, p. 21). 12. 2010 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 92/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl muitinių ir nacionalinių statistikos institucijų keitimosi duomenimis, statistinės informacijos rengimo ir kokybės vertinimo (OL 2010 L 31, p. 4). 13. 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (OL 2010 L 37, p. 1). 14. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66–73 straipsnių taikymo nuostatas (Kodifikuota redakcija) (OL 2011 L 314, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74). 15. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011, išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42–52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas (Kodifikuota redakcija) (OL
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74).. 16. 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.
80/2012, išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą (OL 2012 L 29, p. 33) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 197/2013 (OL 2013 L 65, p. 15). 17. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, p. 15). 18. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1). 19. 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1352/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos (OL 2013 L 341, p. 10). 20. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p.1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/341 (OL 2016 L 69, p.1). 21. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p.558). 22. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto redakcija galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 3. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto redakcija: ,,2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.“
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos finansų ministras ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Muitinės tarpininkai, įgiję teisę atstovauti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant muitinės formalumus iki 2016 m. balandžio 30 d. ir tebeatitinkantys tuo metu taikytus reikalavimus, gali toliau teikti atstovavimo muitinėje paslaugas iki
įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems kriterijams. 6. Taikant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 61 straipsnį, reikšmingais ir kartotiniais pažeidimais taip pat laikomi ir administraciniai teisės pažeidimai, padaryti iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos skundų nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal jas pradedant galiojusių teisės aktų nuostatas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-09-26 Nr. XIIP-4708 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sukuriamas trumpinys „muitinė“. Atsižvelgiant į tai, toliau esančiame šios dalies tekste reikėtų nuosekliai vartoti šį trumpinį. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalims. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio pagrindinių sąvokų sąrašas nėra sistemingas ir išsamus:
sąrašo rūšiavimo pagrindas;
prievartos rūšis, pateikiamos blanketinės nuorodos į Policijos įstatymą. Kita vertus, nėra apibrėžiama (pateikiama blanketinė nuoroda), ką reiškia bendroji
„prievartos“ sąvoka, nors atitinkamas apibrėžimas yra pateiktas Policijos
įstatyme;
įstatymo 3 straipsnio 6 dalis tikslintina:
numeravimo taisykles, nuorodoje „Reglamente (ES) Nr. 2015/2446“ brauktinas trumpinys „Nr.“; pati nuoroda pildytina taip : „su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/341 (toliau – Reglamentas (ES) 2015/2446)“. Atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 50 straipsnio 2 ir 3 punktai, 53 straipsnio 1 ir 2 dalys, 58 straipsnio 5 dalis;
Atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis bei 60 straipsnio 1 ir 3 dalys. 4.
4Pastebėtina,
kad nėra aiškūs sisteminiai ryšiai tarp keičiamo įstatymo 4 („Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai“) ir 7 („Muitinės veiklos teisiniai pagrindai“) straipsnių. Manytina, kad šie straipsniai turi vienodą paskirtį (tą nurodo ir jų pavadinimai) ir turėtų būti sujungti į vieną. Priešingu atveju, kiltų nemažai abejonių ir dėl tokio reglamentavimo atitikimo teisės aktų hierarchijos sistemai. Manytina, kad bendras teisės aktų sąrašas turėtų būti pradėtas nuo Konstitucijos. Pagal dabartinį straipsnių išdėstymą Konstitucija tarsi paliekama po 4 straipsnyje nurodytų teisės aktų. 5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte, siekiant teisinio aiškumo prieš žodžius „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ įrašytinas žodis „kiti“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „padalinius“ įrašyti formuluotę „nurodytus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose“. 7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje tarp kitų muitinės uždavinių numatoma ir kriminalinė žvalgyba bei ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto, manytina, kad kriminalinė žvalgyba ir ikiteisminis tyrimas yra funkcijos , o ne uždaviniai . Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi,
„kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos
subjektų veikla
renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka“. Be to, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsniu, kriminalinė žvalgyba pati savaime turi uždavinius. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 punkte kriminalinė žvalgyba nurodoma ir kaip funkcija („vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti“). Pastebėtina, kad ir daugiau 9 straipsnyje įtvirtintų uždavinių bei 10 straipsnyje numatytų funkcijų yra tarpusavyje persipynę ir sunkiai atribojami, dėl to šie sąrašai turėtų būti peržiūrėti. 8.
dalyje“ keistina nuoroda „55 straipsnio 2 dalyje“. 9. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis tikslintina: po žodžio „priklauso“ įrašytinas žodis „kitoms“. 10. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio turinį, siūlytina patikslinti šio straipsnio pavadinimą, nurodant subjektus, su kuriais gali bendradarbiauti muitinė. 11. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Muitinės departamentui teisę „nustatyta tvarka teikti siūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo bei keitimo ir gauti kitų institucijų paaiškinimus (išvadas) dėl jų reguliavimo srities teisės aktų“. Teikiama nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti sukonkretinta kokioms institucijoms ar subjektams būtų teikiami siūlymai dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo bei keitimo. Antra, siūloma nuostata dėl Muitinės departamento teisės gauti kitų institucijų paaiškinimus (išvadas) dėl jų reguliavimo srities teisės aktų derintina su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis institucijų administracinį bendradarbiavimą bei tarnybinės pagalbos teikimo sąlygas. 12. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 18 punkte siūloma įtvirtinti muitinės pareigūnams teisę atsisakyti vykdyti neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens nurodymus, tačiau nei šiame, nei kituose projekto straipsniuose nedetalizuojama, kokia tvarka tai būtų daroma. 13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalyje esančias muitinės pareigūnų pareigas dėstyti vienoje dalyje. 14. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina jos apskritai atsisakyti arba patikslinti.
Nusprendus nuostatą tikslinti, atkreiptinas dėmesys, kad pirmoje sakinio dalyje
teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, vykdant kriminalinę žvalgybą ir (arba) atliekant ikiteisminį tyrimą, nurodomi abstrakčiai („privalo vadovautis muitinės veiklą ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais“) . Antroje sakinio dalyje (past. – po „kablelio“) minimos Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kurios (aiškinant nuostatą lingvistiškai) šiame sakinyje susietos tik su kriminalinės žvalgybos pagrindais ir principais. Svarstytina, kodėl ir ar pagrįstai šioje dalyje Baudžiamojo proceso kodeksas susietas su kriminalinės žvalgybos pagrindais ir principais (kas iš esmės yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo dalykas), bet neišskiriamas kaip ikiteisminį tyrimą reglamentuojantis teisės aktas. 15. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įtardamas, kad yra daroma nusikalstama veika“ turėtų būti patikslintina įtraukiant pareigūno įtarimus ne tik apie „daromą“, bet jau
„padarytą“ nusikalstamą veiką. 16. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta
priežasčių, kodėl atsisakoma įstatymo 21 straipsnio (
galiojančios redakcijos 23 straipsnio) 1 dalies, numatančios, kad „informacija apie muitinės pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. 17. Sisteminiu aspektu nėra aišku, koks yra keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalių tarpusavio santykis. 18. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinami fizinės prievartos panaudojimo pagrindai. Pastebėtina, kad ne visi jie sutampa su Policijos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-2366 (TAR, 2016, Nr. 2016-14168) įteisintais fizinės prievartos panaudojimo pagrindais.
Svarstytina, kodėl šioje dalyje nėra numatyta pagrindo, kuris kartu su kitais pagrindais 2017 m. sausio
statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas“. 19. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ Šaunamasis ginklas gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla pavojus asmens gyvybei ar sveikatai
“. Akcentuotina, kad šis sakinys taisytinas
kalbiniu aspektu, suvienodinant vartojamų kalbos dalių skaičių: „šaunamasis ginklas gali būti panaudotas“ arba „šaunamieji ginklai gali būti panaudoti“. Be to, pastebėtina, kad pacituota nuostata turėtų būti suderinta su Policijos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-2366 (TAR, 2016, Nr. 2016-14168), kuriame šalia kitų šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygų įtvirtinta sąlyga, kad šaunamieji ginklai gali būti panaudoti, kai „<...> kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai “ (Policijos įstatymo 28 straipsnio pakeitimas). Atsižvelgiant į tai, Muitinės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pakeitime prieš žodį „pavojus“, neįrašius žodžio „neišvengiamas“, šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai tampa gerokai platesni nei numatyti Policijos įstatyme. Manytina, kad tokiam šių nuostatų nesuderinimui trūksta pagrįstumo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 3, 4 bei 6 dalių. 20. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalį dokumentai ir informacija saugoma Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 kalendorinius metus <...>“. Pažymėtina, kad Reglamento (ES) Nr.
952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodomas ne trumpesnis kaip trejų metų dokumentų saugojimo terminas. Nors Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nurodomas tik minimalus dokumentų saugojimo laikotarpis, vis tik svarstytina, ar projekte siūlomas 8 metų dokumentų saugojimo terminas yra proporcingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje nuoroda į Lietuvos Respublikos archyvų įstatymą turi būti pakeista nuoroda į Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą. 21. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo“ reikėtų įrašyti žodį „įstatymo“. 22. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, siekiant teisinio aiškumo ir derinant ją su 32 straipsnio nuostatomis, redaguotina taip: „ Šio įstatymo 30–38 straipsniai taikomi skundams dėl muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo“. 23. Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje esančius žodžius „ (Muitinės departamento, specialiosios muitinės įstaigos, teritorinės muitinės)“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio redakciją, išbraukti kaip perteklinius. 24. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi alternatyvios praleisto termino atnaujinimo sąlygos: „svarbi priežastis“ ir „ne nuo asmens priklausančios aplinkybės“. Manytina, kad pirmasis terminas apima antrąjį. Dėl tos priežasties siūlytina „ne nuo asmens priklausančių aplinkybių“ aplinkybės atsisakyti. Priešingu atveju, turėtų būti pagrįsti šių dviejų sąvokų turinio atskleidimo kriterijai. 25. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės gali būti steigiamos ne tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūros stadijas Seime bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį teikiamas projektas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., atitinkamai turėtų būti nustatyta vėlesnė aptariamos projekto nuostatos įsigaliojimo data. 26. Keičiamo įstatymo Priedas tikslintinas:
2015/1754 (OL 2015 L 65, p. 13)“ keistina nuoroda į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1047 (OL 2016 L 170, p. 36);
21);
paskelbimo šaltinį „(OL 2015 L 343, p. 1)“ įrašytina formuluotė „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/341 (OL 2016 L 69, p. 1)“. Privatinės teisės skyriaus vedėja pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. vidmondas.vegelis @lrs.lt
2016-10-24 Nr. XIIP-4708(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad į Teisės departamento 2016 m. rugsėjo 26 d. išvados projektui Nr. XIIP-4708 ketvirtą pastabą atsižvelgta netiksliai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 4 ir 7 straipsnius sujungti į vieną straipsnį, o visame projekto tekste vartoti formuluotę „muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. vidmondas.vegelis @lrs.lt
DĖL
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2611 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sukuriamas trumpinys „muitinė“. Atsižvelgiant į tai, toliau esančiame šios dalies tekste reikėtų nuosekliai vartoti šį trumpinį. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-263
įstatymo 3 straipsnio pagrindinių sąvokų sąrašas nėra sistemingas ir išsamus:
rūšiavimo pagrindas;
Kita vertus, nėra apibrėžiama (pateikiama blanketinė nuoroda), ką reiškia bendroji „prievartos“ sąvoka, nors atitinkamas apibrėžimas yra pateiktas Policijos įstatyme;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2636
įstatymo 3 straipsnio 6 dalis tikslintina:
aktų numeravimo taisykles, nuorodoje „Reglamente (ES) Nr. 2015/2446“ brauktinas trumpinys „Nr.“; pati nuoroda pildytina taip : „su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/341 (toliau – Reglamentas (ES) 2015/2446)“. Atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 50 straipsnio 2 ir 3 punktai, 53 straipsnio 1 ir 2 dalys, 58 straipsnio 5 dalis;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-264
(„Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai“) ir 7 („Muitinės veiklos teisiniai pagrindai“) straipsnių. Manytina, kad šie straipsniai turi vienodą paskirtį (tą nurodo ir jų pavadinimai) ir turėtų būti sujungti į vieną. Priešingu atveju, kiltų nemažai abejonių ir dėl tokio reglamentavimo atitikimo teisės aktų hierarchijos sistemai. Manytina, kad bendras teisės aktų sąrašas turėtų būti pradėtas nuo Konstitucijos. Pagal dabartinį straipsnių išdėstymą Konstitucija tarsi paliekama po 4 straipsnyje nurodytų teisės aktų.
Pritarti Projekto sąvoka „Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai“ keistina į sąvoką
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2643
įstatymo 4 straipsnio 3 punkte, siekiant teisinio aiškumo prieš žodžius
„Lietuvos Respublikos teisės aktai“ įrašytinas žodis „kiti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2661
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„padalinius“ įrašyti formuluotę „nurodytus šio įstatymo 17 ir 18
straipsniuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2692
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje tarp kitų muitinės uždavinių numatoma ir kriminalinė žvalgyba bei ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto, manytina, kad kriminalinė žvalgyba ir ikiteisminis tyrimas yra funkcijos , o ne uždaviniai . Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi,
„kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos
subjektų veikla
renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka“. Be to, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsniu, kriminalinė žvalgyba pati savaime turi uždavinius. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 punkte kriminalinė žvalgyba nurodoma ir kaip funkcija („vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti“). Pastebėtina, kad ir daugiau 9 straipsnyje įtvirtintų uždavinių bei 10 straipsnyje numatytų funkcijų yra tarpusavyje persipynę ir sunkiai atribojami, dėl to šie sąrašai turėtų būti peržiūrėti. Pritarti iš dalies Išbrauktinas 9 str.
taip: ,,muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26102
įstatymo 10 straipsnio 2 punkte esanti nuoroda „54 straipsnio 2 dalyje“ keistina nuoroda „55 straipsnio 2 dalyje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26112
įstatymo 11 straipsnio 2 dalis tikslintina: po žodžio „priklauso“ įrašytinas žodis „kitoms“. Pritarti
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio turinį, siūlytina patikslinti šio straipsnio pavadinimą, nurodant subjektus, su kuriais gali bendradarbiauti muitinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-261531
įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Muitinės departamentui teisę „nustatyta tvarka teikti siūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo bei keitimo ir gauti kitų institucijų paaiškinimus (išvadas) dėl jų reguliavimo srities teisės aktų“. Teikiama nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti sukonkretinta kokioms institucijoms ar subjektams būtų teikiami siūlymai dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo bei keitimo. Antra, siūloma nuostata dėl Muitinės departamento teisės gauti kitų institucijų paaiškinimus (išvadas) dėl jų reguliavimo srities teisės aktų derintina su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis institucijų administracinį bendradarbiavimą bei tarnybinės pagalbos teikimo sąlygas. Pritarti 12.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2619218
įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 18 punkte siūloma įtvirtinti muitinės pareigūnams teisę atsisakyti vykdyti neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens nurodymus, tačiau nei šiame, nei kituose projekto straipsniuose nedetalizuojama, kokia tvarka tai būtų daroma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2619
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalyje esančias muitinės pareigūnų pareigas dėstyti vienoje dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26201
įstatymo 20 straipsnio 1 dalis yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina jos apskritai atsisakyti arba patikslinti. Nusprendus nuostatą tikslinti, atkreiptinas dėmesys, kad pirmoje sakinio dalyje (past. – iki „kablelio“) teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, vykdant kriminalinę žvalgybą ir
(arba) atliekant ikiteisminį tyrimą, nurodomi abstrakčiai („privalo vadovautis muitinės veiklą ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais“) . Antroje sakinio dalyje (past. – po „kablelio“) minimos Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kurios (aiškinant nuostatą lingvistiškai) šiame sakinyje susietos tik su kriminalinės žvalgybos pagrindais ir principais. Svarstytina, kodėl ir ar pagrįstai šioje dalyje Baudžiamojo proceso kodeksas susietas su kriminalinės žvalgybos pagrindais ir principais (kas iš esmės yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo dalykas), bet neišskiriamas kaip ikiteisminį tyrimą reglamentuojantis teisės aktas. Pritarti
atsisakyti 1 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26202
įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įtardamas, kad yra daroma nusikalstama veika“ turėtų būti patikslintina įtraukiant pareigūno įtarimus ne tik apie „daromą“, bet jau „padarytą“ nusikalstamą veiką. Pritarti 16.
kanceliarijos Teisės departamentas,2016-09-26211
aiškinamajame rašte nėra nurodyta priežasčių, kodėl atsisakoma įstatymo 21 straipsnio (
numatančios, kad „informacija apie muitinės pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti Atitinkamos nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 17 straipsnyje. Siekiant nedubliuoti nuostatų bei išvengti galinčių kilti neaiškumų dėl sąvokos ,,specialiosios užduotys“ interpretavimo, šių nuostatų atsakytina Muitinės įstatyme. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2622
Projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytina perkelti į 4 dalies pirmąją pastraipą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26224
įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinami fizinės prievartos panaudojimo pagrindai. Pastebėtina, kad ne visi jie sutampa su Policijos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-2366 (TAR, 2016, Nr. 2016-14168) įteisintais fizinės prievartos panaudojimo pagrindais. Svarstytina, kodėl šioje dalyje nėra numatyta pagrindo, kuris kartu su kitais pagrindais 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte: „atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas“. Pritarti iš dalies Projektas pildytinas žodžiais ,,atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus“. Užimtų objektų išlaisvinimas nepriklauso muitinės kompetencijai. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2623 1, 2 19.
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ Šaunamasis ginklas gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla pavojus asmens gyvybei ar sveikatai
“. Akcentuotina, kad šis sakinys taisytinas
kalbiniu aspektu, suvienodinant vartojamų kalbos dalių skaičių: „šaunamasis ginklas gali būti panaudotas“ arba „šaunamieji ginklai gali būti panaudoti“. Be to, pastebėtina, kad pacituota nuostata turėtų būti suderinta su Policijos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-2366 (TAR, 2016, Nr. 2016-14168), kuriame šalia kitų šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygų įtvirtinta sąlyga, kad šaunamieji ginklai gali būti panaudoti, kai „<...> kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai “ (Policijos įstatymo 28 straipsnio pakeitimas). Atsižvelgiant į tai, Muitinės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pakeitime prieš žodį „pavojus“, neįrašius žodžio „neišvengiamas“, šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai tampa gerokai platesni nei numatyti Policijos įstatyme. Manytina, kad tokiam šių nuostatų nesuderinimui trūksta pagrįstumo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 3, 4 bei 6 dalių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26251
įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalį dokumentai ir informacija saugoma Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 kalendorinius metus <...>“. Pažymėtina, kad Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodomas ne trumpesnis kaip trejų metų dokumentų saugojimo terminas. Nors Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nurodomas tik minimalus dokumentų saugojimo laikotarpis, vis tik svarstytina, ar projekte siūlomas 8 metų dokumentų saugojimo terminas yra proporcingas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje nuoroda į Lietuvos Respublikos archyvų įstatymą turi būti pakeista nuoroda į Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą. Pritarti iš dalies Nuoroda tikslintina. Sąjungos muitinės kodeksas neriboja valstybių narių teisės nustatyti ilgesnį dokumentų ir informacijos saugojimo laiką. Muitinė administruoja ne tik muitą, bet ir kitus importo mokesčius (akcizus, pridėtinės vertės mokestį), todėl turi būti atsižvelgiama į mokesčių priverstinio išieškojimo terminą, nurodytą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, taip pat į kai kurių muitinės procedūrų trukmę. Todėl 8 m. laikotarpį siūlytina palikti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26291
įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo“ reikėtų įrašyti žodį „įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26292
įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, siekiant teisinio aiškumo ir derinant ją su
taikomi skundams dėl muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo“. Pritarti iš dalies Šis straipsnis perkeltinas į VIII skyriaus pabaigą ir išdėstytinas taip: „Šio įstatymo 31–37 straipsniai netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2630 23.
Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje esančius žodžius „(Muitinės departamento, specialiosios muitinės įstaigos, teritorinės muitinės)“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio redakciją, išbraukti kaip perteklinius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26341
įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi alternatyvios praleisto termino atnaujinimo sąlygos: „svarbi priežastis“ ir „ne nuo asmens priklausančios aplinkybės“. Manytina, kad pirmasis terminas apima antrąjį. Dėl tos priežasties siūlytina „ne nuo asmens priklausančių aplinkybių“ aplinkybės atsisakyti. Priešingu atveju, turėtų būti pagrįsti šių dviejų sąvokų turinio atskleidimo kriterijai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26581
įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės gali būti steigiamos ne tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūros stadijas Seime bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį teikiamas projektas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., atitinkamai turėtų būti nustatyta vėlesnė aptariamos projekto nuostatos įsigaliojimo data. Nepritarti Neapmuitinamų parduotuvių veikimas turi prasmės tik tuomet, kai jose parduodamoms prekėms taikomos visų mokesčių lengvatos, tuo tarpu akcizų lengvatų taikymas neatitiktų ES teisės.
Kartu pažymėtina, kad Muitinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu tiesiog suderinamos atitinkamos Muitinės įstatymo nuostatos su anksčiau, atsižvelgiant į ES teisės reikalavimus pakeistomis Akcizų įstatymo nuostatomis (įstatymo pakeitimai padaryti dar 2010-11-30), kurios visiems suinteresuotiems asmenims buvo jau žinomos iš anksčiau, todėl jų nereikėtų laikyti iš esmės naujomis. Tuo labiau, kad derinimo metu iš visuomenės bei suinteresuotų institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl tokio siūlymo. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-26
įstatymo Priedas tikslintinas:
(OL 2015 L 65, p. 13)“ keistina nuoroda į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1047 (OL 2016 L 170, p. 36);
Sąjungos narėmis nesančių valstybių (Kodifikuota redakcija) (OL 2016 OL 176, p.55);
Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL 2016 L 176, p.
21);
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4708ES(2) bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)