Projekto lyginamasis variantas P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
ĮSTATYMO Nr. IX-985 7, 10, 12 IR 14 straipsnių pakeitimo
pakeitimas
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
2) teisingumo ministro pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu ; . 5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties .“
2Pripažinti 7 straipsnio 4 dalį netekusia galios:
„4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje
rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
3Pripažinti 7 straipsnio 5 dalį netekusia galios:
„5. Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio Įstatymo 6
straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.“
4Pripažinti 7 straipsnio 6 dalį netekusia galios:
„6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų .“
5Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.“
Pripažinti 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą netekusiu galios:
„11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų
komisijos narių pagal partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.“
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Spręsdami dėl kandidatų į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius registravimo, taip pat dėl rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų nustatymo, komisijos nariai balsuoja „už“ arba „prieš“ pateiktą sprendimo projektą; susilaikyti neleidžiama.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos iš savo narių renka Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka. Pirmininko pavaduotojai renkami iš narių, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlė teisingumo ministras, Respublikos Prezidentas arba Lietuvos teisininkų draugija.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nei komisijos pirmininkas, nei pirmininko pavaduotojas negali
eiti komisijos pirmininko pareigų, šias pareigas eina komisijos narys, kurį paskiria Vyriausioji rinkimų komisija iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos į komisiją pasiūlytų narių.“
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tęsiasi, kol vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis bus sudaryta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
Projekto lyginamasis variantas P rojekto(2) lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
ĮSTATYMO Nr. IX-985 7, 10, 12 IR 14 straipsnių pakeitimo
pakeitimas
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
Advokatų tarybos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu ; . 5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties .“
2Pripažinti 7 straipsnio 4 dalį netekusia galios:
„4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje
rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
3Pripažinti 7 straipsnio 5 dalį netekusia galios:
„5. Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio Įstatymo 6
straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.“
4Pripažinti 7 straipsnio 6 dalį netekusia galios:
„6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų .“
5Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.“
Pripažinti 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą netekusiu galios:
„11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų
komisijos narių pagal partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.“
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Spręsdami dėl kandidatų į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius registravimo, taip pat dėl rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų nustatymo, komisijos nariai balsuoja „už“ arba „prieš“ pateiktą sprendimo projektą; susilaikyti neleidžiama.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos iš savo narių renka Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka. Pirmininko pavaduotojai renkami iš narių, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlė teisingumo ministras, Respublikos Prezidentas arba Lietuvos teisininkų draugija.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nei komisijos pirmininkas, nei pirmininko pavaduotojas negali
eiti komisijos pirmininko pareigų, šias pareigas eina komisijos narys, kurį paskiria Vyriausioji rinkimų komisija iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos į komisiją pasiūlytų narių.“
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tęsiasi, kol vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis bus sudaryta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Gintaras Vaičekauskas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos vertinimas bei galimos abejonės dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo, t. y. nesugebėjimo atsiriboti nuo partinių interesų ir įtakų. Todėl iš esmės, abejonės dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, kurie yra deleguoti politinių partijų, galimo šališkumo sprendžiant Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose atitinkamus klausimus, gali būti panaikintos tik iš dalies pakeitus Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti nuolatinės aukščiausiosios rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucijos – Vyriausiosios rinkimų komisijos, įstatyme numatyto ir garantuojamo institucijos nepriklausomumo principą bei visų politinių procesų dalyvių lygiateisiškumą Vyriausiajai rinkimų komisijai realizuojant rinkimų bei politinių partijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus bei vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Projekto uždavinys – panaikinti bet kokias galimas abejones dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo bei Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų sprendimų objektyvumo
ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Š iuo metu Vyriausiosios rinkim ų komisijos į statymas nustato, kad Vyriausi ą j ą rinkim ų komisij ą sudaro Seimo Pirmininko teikimu Seimo paskirtas Vyriausiosios rinkim ų komisijos pirmininkas, po du teisingumo ministro ir Lietuvos teisinink ų draugijos pasi ū lytus auk š t ą j į universitetin į teisin į i š silavinim ą turin č ius narius, du Respublikos Prezidento pasi ū lyti auk š t ą j į i š silavinim ą turintys nariai, bei po vien ą partij ų , gavusi ų Seimo nari ų mandat ų daugiamandat ė je rinkim ų apygardoje, atstov ą . Net ir įvertinus tą aplinkybę, jog įstatymas reikalauja, kad visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, tik kai kurių politinių partijų atstovavimas šioje institucijoje neužtikrina visų politinių partijų ir kitų politinių procesų dalyvių lygiateisi š kumo. Pats atstovavimo politin ė ms partijoms faktas leid ž ia abejoti politini ų partij ų atstov ų ne š ali š kumu priimant sprendimus Vyriausiojoje rinkim ų komisijoje. Atkreiptinas d ė mesys, jog į statymas nereikalauja, kad politini ų partij ų atstovai Vyriausiojoje rinkim ų komisijoje darbo Vyriausiojoje rinkim ų komisijoje laikotarpiu sustabdyt ų savo naryst ę partijose ir nedalyvaut ų j ų veikloje. B ū tina atkreipti d ė mes į į tai, kad Vyriausiosios rinkim ų komisijos veikla grind ž iama teis ė tumo, nepriklausomumo, kolegialumo, vie š umo ir ne š ali š kumo principais, ta č iau š iuo metu egzistuojanti Vyriausiosios rinkim ų komisijos sudarymo tvarka, kai dal į Vyriausiosios rinkim ų komisijos nari ų sudaro partij ų , gavusi ų Seimo nari ų mandat ų daugiamandat ė je rinkim ų apygardoje, pasi ū lyti asmenys, neu ž tikrina tinkamo š i ų į statyme numatyt ų princip ų į gyvendinimo.
Vyriausiosios rinkim ų komisijos į statymo 5 straipsnio 2 dalyje kaip viena i š Vyriausiosios rinkim ų komisijos nepriklausomumo garantij ų numatyta, kad valstyb ė s institucijoms, į staigoms, Seimo nariams ir kitiems pareig
organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendum
, partijos (nors ir netiesiogiai) daro į tak ą Vyriausiosios rinkim ų komisijos veiklai ir priimamiems sprendimams, kadangi si
. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma panaikinti politinių partijų teisę deleguoti savo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją bei atsisakyti Respublikos Prezidento teikimo dėl VRK narių. Pažymėtina, kad įstatymo projektu nėra keičiamos galiojančios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios politinių partijų atstovų galimybę dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose bei teikti savo siūlymus. Priėmus šį įstatymo projektą būtų panaikintos bet kokios abejonės tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo, tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų sprendimų skaidrumo ir objektyvumo.
Įstatymo projektu siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija būtų sudaroma iš komisijos pirmininko, trijų teisingumo ministro pasiūlytų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, trijų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, bei trijų Teisėjų tarybos pasiūlytų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas objektyvus ir profesionalus Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaroma iš profesionalų, be to, bus atsisakyta tam tikro politinio atspalvio. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos S ą jungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „ partij ų atstovai “ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Eugenijus Gentvilas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos vertinimas bei galimos abejonės dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo, t. y. nesugebėjimo atsiriboti nuo partinių interesų ir įtakų. Todėl iš esmės, abejonės dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, kurie yra deleguoti politinių partijų, galimo šališkumo sprendžiant Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose atitinkamus klausimus, gali būti panaikintos tik pakeitus Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti nuolatinės aukščiausiosios rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucijos – Vyriausiosios rinkimų komisijos, įstatyme numatyto ir garantuojamo institucijos nepriklausomumo principą bei visų politinių procesų dalyvių lygiateisiškumą Vyriausiajai rinkimų komisijai realizuojant rinkimų bei politinių partijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus bei vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Projekto uždavinys – panaikinti bet kokias galimas abejones dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo bei Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų sprendimų objektyvumo
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Š iuo metu Vyriausiosios rinkim ų komisijos į statymas nustato, kad Vyriausi ą j ą rinkim ų komisij ą sudaro Seimo Pirmininko teikimu Seimo paskirtas Vyriausiosios rinkim ų komisijos pirmininkas, po du teisingumo ministro ir Lietuvos teisinink ų draugijos pasi ū lytus auk š t ą j į universitetin į teisin į i š silavinim ą turin č ius narius, du Respublikos Prezidento pasi ū lyti auk š t ą j į i š silavinim ą turintys nariai, bei po vien ą partij ų , gavusi ų Seimo nari ų mandat ų daugiamandat ė je rinkim ų apygardoje, atstov ą . Net ir įvertinus tą aplinkybę, jog įstatymas reikalauja, kad visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, tik kai kurių politinių partijų atstovavimas šioje institucijoje neužtikrina visų politinių partijų ir kitų politinių procesų dalyvių lygiateisi š kumo. Pats atstovavimo politin ė ms partijoms faktas leid ž ia abejoti politini ų partij ų atstov ų ne š ali š kumu priimant sprendimus Vyriausiojoje rinkim ų komisijoje. Atkreiptinas d ė mesys, jog į statymas nereikalauja, kad politini ų partij ų atstovai Vyriausiojoje rinkim ų komisijoje darbo Vyriausiojoje rinkim ų komisijoje laikotarpiu sustabdyt ų savo naryst ę partijose ir nedalyvaut ų j ų veikloje. B ū tina atkreipti d ė mes į į tai, kad Vyriausiosios rinkim ų komisijos veikla grind ž iama teis ė tumo, nepriklausomumo, kolegialumo, vie š umo ir ne š ali š kumo principais, ta č iau š iuo metu egzistuojanti Vyriausiosios rinkim ų komisijos sudarymo tvarka, kai dal į Vyriausiosios rinkim ų komisijos nari ų sudaro partij ų , gavusi ų Seimo nari ų mandat ų daugiamandat ė je rinkim ų apygardoje, pasi ū lyti asmenys, neu ž tikrina tinkamo š i ų į statyme numatyt ų princip ų į gyvendinimo.
Vyriausiosios rinkim ų komisijos į statymo 5 straipsnio 2 dalyje kaip viena i š Vyriausiosios rinkim ų komisijos nepriklausomumo garantij ų numatyta, kad valstyb ė s institucijoms, į staigoms, Seimo nariams ir kitiems pareig
organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendum
, partijos (nors ir netiesiogiai) daro į tak ą Vyriausiosios rinkim ų komisijos veiklai ir priimamiems sprendimams, kadangi si
. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma panaikinti politinių partijų teisę deleguoti savo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją bei atsisakyti Respublikos Prezidento teikimo dėl VRK narių. Pažymėtina, kad įstatymo projektu nėra keičiamos galiojančios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios politinių partijų atstovų galimybę dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose bei teikti savo siūlymus. Priėmus šį įstatymo projektą būtų panaikintos bet kokios abejonės tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo, tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų sprendimų skaidrumo ir objektyvumo.
Įstatymo projektu siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija būtų sudaroma iš komisijos pirmininko, trijų Advokatų tarybos pasiūlytų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, trijų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, bei trijų Teisėjų tarybos pasiūlytų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas objektyvus ir profesionalus Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaroma iš profesionalų, be to, bus atsisakyta tam tikro politinio atspalvio. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
10Ar į statymo projektas atitinka Ž mogaus teisi ų ir pagrindini ų laisvi ų apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos S ą jungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu į statymui į gyvendinti reikia į gyvendinam ų j ų teis ė s akt ų , – kas ir kada juos tur ė t ų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Vyriausioji rinkimų komisija“, „ partij ų atstovai “ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Gintaras Vai č ekauskas
Blankas ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09- Nr. Į 2016-09-14 Nr. S-2016-5948 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4707 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4707, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-10-07 Nr. XIIP-4707 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sudarymo tvarką ir pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad VRK sudaryme gali dalyvauti ir politinės partijos (taip pat jų koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlydamos Seimui paskirti į pareigas VRK narius. Atkreipiame dėmesį, kad principu, kai politinės partijos deleguoja narius į rinkimų komisijas yra grindžiamas ne tik VRK, bet ir visų kitų rinkimų komisijų (apygardų savivaldybių, apylinkių) sudarymas (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 2 dalis; Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, VRK (kuri yra rinkimų komisijų sistemos dalis) sudarymo tvarkos pakeitimas diskutuotinas visų rinkimų komisijų sudarymo tvarkai skirto teisinio reguliavimo sistemoje. 2. Diskutuotina ar keičiant VRK sudarymo tvarką, neturėtų būti vadovaujamasi įvairiuose įstatymuose nustatyta ir nusistovėjusia kolegialių institucijų sudarymo (taip pat jų vadovų skyrimo į pareigas) tvarka, kuri yra grindžiama tokių institucijų narių ir jų vadovų rotacija, kadencijų skaičiaus ribojimu [1] . Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] [1] Konkurencijos tarybos – Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio 10 dalis, Lietuvos radijo ir televizijos komisija – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 ir 10 dalys ir kt.
2017-05-30 Nr. XIIP-4707(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Advokatų taryba“, atkreipiame dėmesį, kad pagal šią nuostatą į VRK narius
galėtų būti siūlomi ir advokatai. Atsižvelgus į VRK funkcijas ir įgaliojimus organizuojant ir vykdant rinkimus, projekto 3 straipsniu keičiamame įstatymo 12 straipsnyje siūlytina įtvirtinti apribojimus VRK nariams – advokatams dalyvauti VRK sprendimų priėmime, jeigu VRK narį – advokatą su rinkimuose dalyvaujančia, taip pat mandatus viešosios valdžios institucijose (Seime, savivaldybių tarybose, Europos Parlamente) įgijusia politine partija, rinkimų komitetu, jų keliamu kandidatu ar kandidatų sąrašu arba išsikėlusiu kandidatu ar viešosios valdžios institucijos atstovu (Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės tarybos nariu – meru, Lietuvos Respublikoje išrinktu Europos Parlamento nariu arba Respublikos Prezidentu) sieja atstovo ir kliento santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. 2. Teikiamu projektu siūloma pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sudarymo tvarką ir pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad VRK sudaryme gali dalyvauti ir politinės partijos (taip pat jų koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlydamos Seimui paskirti į pareigas VRK narius.
Atkreipiame dėmesį, kad principu, kai politinės partijos deleguoja narius į rinkimų komisijas yra grindžiamas ne tik VRK, bet ir visų kitų rinkimų komisijų (apygardų savivaldybių, apylinkių) sudarymas (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 2 dalis; Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, VRK (kuri yra rinkimų komisijų sistemos dalis) sudarymo tvarkos pakeitimas diskutuotinas visų rinkimų komisijų sudarymo tvarkai skirto teisinio reguliavimo sistemoje. 3. Diskutuotina ar keičiant VRK sudarymo tvarką, neturėtų būti vadovaujamasi įvairiuose įstatymuose nustatyta ir nusistovėjusia kolegialių institucijų sudarymo (taip pat jų vadovų skyrimo į pareigas) tvarka, kuri yra grindžiama tokių institucijų narių ir jų vadovų rotacija, kadencijų skaičiaus ribojimu [1] . Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Konkurencijos tarybos – Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio 10 dalis, Lietuvos radijo ir televizijos komisija – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 ir 10 dalys ir kt.
Blankas ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4707(2) DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4707(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]