Vilnius
DĖL
2016-09-13 Nr. XIIP - 4697 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad kiekvienais metais turi būti atnaujinama ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir
(arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, ploto, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų turėtų būti atnaujinami kiekvienais kalendoriniais metais, ar vieneri metai turėtų būti skaičiuojami nuo tam tikro atskaitos taško, pavyzdžiui, įstatymo įsigaliojimo. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. 2. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti apie kokio pobūdžio viešai skelbiamus susitarimus šioje nuostatoje kalbama.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, yra nurodyti tie susitarimai, kurie skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (4 punktas), kurie, tikėtina, turimi omenyje projekto 7 straipsnyje, tačiau projekto 8 straipsnyje nurodomi susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo , nors projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, nurodyta švietimas ir konsultavimas , kuris skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (7 punktas). 3. Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose nustatytus sutaupytos energijos kiekius diegdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir kt.)“. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos taupymo paslaugos teikimo sutartį, sudarytą tarp energijos taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo.“ Šių nuostatų kontekste pastebėtina, jog įstatymo projekte visiškai neaptariamas sutarčių sudarymo su galutiniais energijos vartotojais sudarymo mechanizmas. Todėl teikiamo reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, įstatymo projekto 9 straipsnyje nenurodyta, kas galėtų būti „energijos taupymo paslaugų teikėju“.
Jeigu turima omenyje energetikos įmonės, kurioms nustatyta imperatyvi pareiga sutaupyti tam tikrus energijos kiekius, ir sutarčių dėl energijos taupymo paslaugų teikimo sudarymas su vartotojais būtų vienu iš energijos taupymo būdų, pastebėtina, jog iš pacituotų įstatymo projektų nuostatų ir kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar galutiniams energijos vartotojams nustatoma pareiga sudaryti minėtas sutartis, ar jie tokių sutarčių sudarymo gali atsisakyti. Jeigu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galutinių energijos vartotojų pareigą sudaryti energijos taupymo paslaugos sutartį, pastebėtina, jog Civiliniame kodekse imperatyviai yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, todėl neaišku koks būtų teikiamo reguliavimo ir šio principo santykis. Be to, galimai būtų pažeidžiamos tam tikrų galutinių energijos vartotojų teisės kitų vartotojų atžvilgiu, nes neaišku kokiais pagrindais būtų parenkami vieni ar kiti vartotojai, kurie energetikos įmonės siūlymu privalėtų sudaryti sutartis pirmiau nei kiti vartotojai. Atkreiptinas dėmesys, jog energijos taupymo paslaugų teikimas yra mokamas, todėl vartotojai neabejotinai patirtų tam tikrų papildomų išlaidų, o vartotojai, kurie už tokias paslaugas nemoka, tuo tarpu galėtų įgyti konkurencinį pranašumą, ar galimai sukaupti lėšų ir tinkamai pasirengti įstatymo nustatomiems įpareigojimams vykdyti. Antruoju atveju, pastebėtina, jog neaišku kokiu būdu energetikos įmonės galėtų įvykdyti įstatymo ir susitarimų su Energetikos ministerija pagrindais prisiimtus įsipareigojimus, tuo atveju, jei neatsirastų pakankamai galutinių energijos vartotojų, sutinkančių sudaryti energijos taupymo paslaugų sutartis. Ir kaip tokia situacija įtakotų įstatymo projekte numatomų sankcijų taikymą, kurios aptariamu atveju, vargu, ar būtų pagrįstos ir teisingos.
Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei siekiama nustatyti imperatyvius įpareigojimus galutiniams energijos vartotojams sudaryti energijos taupymo paslaugų teikimo sutartis, tokių sutarčių sudarymo kriterijai, turėtų būti aiškiai sureguliuoti teikiamame įstatymo projekte, nes šis reguliavimas tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, turi būti privalomai įtvirtintas įstatyme. Trečia, svarstytina, ar kartu su aptariamu reguliavimu įstatymo projekte neturėtų būti įtvirtintos ir nuostatos, susijusios su apmokėjimo už energijos taupymo paslaugas dydžiu tam, kad apmokėjimo už tokias paslaugas dydis neviršytų protingumo ir kitų kriterijų, kad siekis priverstinai taupyti energiją nekenktų galutinių energijos vartotojų veiklai. 4. Įstatymo projekto 10 straipsnio redakcija taisytina kalbos požiūriu, be to, nereikia numeruoti šio straipsnio vienintelės dalies. 5. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalį“ tikslintina, nes projekto 13 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 6 numeriu, neturi. 6. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje pirmą kartą minima Valstybinė energetikos inspekcija, nurodytinas pilnas šios institucijos pavadinimas. 7. Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atliekami tokie patikrinimai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 8. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ,,kitos energetikos įmonės, galinčios sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija“ (pabraukta mūsų) turinys nėra pakankamai aiškus.
Neaišku, kokius konkrečiai subjektus ji apimtų. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, subjektai, kurie galėtų būti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais, įstatymo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardinti. 9. Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija, prieš perduodama informaciją apie galimą pažeidimą Valstybinei energetikos inspekcijai, galimam pažeidėjui raštu gali nustatyti ne mažesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumus pašalinti. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Kitu atveju Energetikos ministerija pažeidimams pašalinti galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą. 10. Įstatymo projekto 19 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų aukščiau nurodytiems asmenims, jeigu pastarieji nepateiktų atitinkamos informacijos ir duomenų. Jokių sankcijų už minėtos pareigos nevykdymą įstatymo projekte asmenims nėra siūloma nustatyti. Be to, siekiant, kad įstatyme nustatytų pažeidimų nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, manytina, kad reikėtų nustatyti terminą, per kurį asmenys, dėl kurių yra pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalėtų Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentus. 11.
įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta ,,sprendimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Valstybinės energetikos inspekcijos kolegialus organas ar tarnautojas būtų įgalioti nagrinėti šio įstatymo pažeidimus. Manytina, kad jie turėtų būti įvardinti įstatymo projekte. 12. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į siūlomas to paties straipsnio 2 dalies
žodžius „šio įstatymo nuostatų pažeidimo“ (pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu gali būti nustatytos ne tik įstatymo pažeidimo aplinkybės, bet ir faktinės aplinkybės, rodančios, kad tokio pažeidimo nebuvo), o 6 punktą papildyti žodžiais „ar argumentai, dėl kurių įrodymai atmetami“. 13. Įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje naudojama sąvoka ,,pareiškėjas“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme bus vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau minėtos sąvokos nereikėtų patikslinti. 14. Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte pateikta nuoroda į 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą pažeidimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 3 dalis punktų neturi ir jokie pažeidimai šioje dalyje nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, nuoroda tikslintina. 15.
siūloma nustatyti, kad ,,pakartotinai per vienus metus nuo pažeidimo padarymo, padarius šio straipsnio 2 dalies 1 ar 3 punktų pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta sankcija, gali būti skiriama bauda iki 5 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projekto 21 straipsnio 9 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų, jam už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus skiriama bauda iki 80 000 eurų. Svarstytina, ar analogiško teisinio reguliavimo nereikėtų nustatyti ir projekto 21 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju liktų neaišku, kokia sankcija asmenims galėtų būti skiriama tuo atveju, jeigu nebūtų įmanoma nustatyti 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus padariusių asmenų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. 16. Įstatymo projekto 21 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą negu numatyta šiame įstatyme arba baudos neskirti“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatoje kalbama apie skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą, todėl manytina, kad teismo sprendimas turėtų būti priimtas dėl šio nagrinėjimo dalyko, įvertinant Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paskirtą baudą sumažinant, ar ją panaikinant, o ne nustatyti, jog teismas iš naujo baudą paskiria arba jos neskiria.
Priešingu atveju, liktų neaiški Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisinė reikšmė ir prasmė, kai ginčas nagrinėjamas teisme. Manytina, jog aptariamame kontekste teikiamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas ir neaiškus. Svarstytina galimybė aiškiai nurodyti, ar teismas nagrinėja Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar, vis dėlto šis sprendimas nėra ginčo dalykas ir teismas iš naujo sprendžia klausimą dėl baudos skyrimo. 17. Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad teismas gali ne tik skundą atmesti, bet ir skirti mažesnę baudą. 18. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 ir 15 punktuose nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte atitinkamai numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su „prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu“ ir ,,teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-10-20 Nr. XIIP – 4697(3) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
energijos tiekėjai“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriuos konkrečiai energijos tiekėjus ši sąvoka apimtų. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar vietoj nuostatos ,,naujai įsteigti“ nereikėtų naudoti nuostatą ,,po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti“. 2. Vadovaujantis šios išvados 1 punkte išdėstytais argumentais, projekto 11 straipsnio 3 dalyje nuostatą ,,naujai įsteigtos“ reikėtų pakeisti nuostata ,,po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos“. 3. Svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti terminą, per kurį Valstybinė energetikos inspekcija, gavusi duomenų apie įstatymo pažeidimą, privalėtų pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Kitu atveju nuo informacijos apie galimą šio įstatymo pažeidimą gavimo momento iki pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradžios galėtų praeiti nepagrįstai ilgas laiko tarpas. 4. Projekto 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudos dydžio vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atkreipiame dėmesį, kad minimalios baudos dydis projekto 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 6 punktuose nėra nurodomas. Todėl projekto 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 20 straipsnio 11 dalyje bei projekto 22 straipsnyje siūloma įtvirtinti savo turiniu analogiškas nuostatas, svarstytina, ar projekto 20 straipsnio 11 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2016-09-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Rokas Masiulis, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos E lektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus patarėjas Augustas Muliarčikas, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Romualdas Morkvėnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistas Mantas Paulauskas, UAB „Vilniaus energija“ MT vadovas Petras Žalnieravičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-136 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad kiekvienais metais turi būti atnaujinama ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, ploto, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų turėtų būti atnaujinami kiekvienais kalendoriniais metais, ar vieneri metai turėtų būti skaičiuojami nuo tam tikro atskaitos taško, pavyzdžiui, įstatymo įsigaliojimo. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškiai įvardinti apie kokio pobūdžio viešai skelbiamus susitarimus šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, yra nurodyti tie susitarimai, kurie skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (4 punktas), kurie, tikėtina, turimi omenyje projekto 7 straipsnyje, tačiau projekto
susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo , nors projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, nurodyta švietimas ir konsultavimas , kuris skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (7 punktas).
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog „ Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose nustatytus sutaupytos energijos kiekius diegdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir kt.)“. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos
taupymo paslaugos teikimo sutartį, sudarytą tarp energijos taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo.“ Šių nuostatų kontekste pastebėtina, jog įstatymo projekte visiškai neaptariamas sutarčių sudarymo su galutiniais energijos vartotojais sudarymo mechanizmas. Todėl teikiamo reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, įstatymo projekto 9 straipsnyje nenurodyta, kas galėtų būti „energijos taupymo paslaugų teikėju“.
Jeigu turima omenyje energetikos įmonės, kurioms nustatyta imperatyvi pareiga sutaupyti tam tikrus energijos kiekius, ir sutarčių dėl energijos taupymo paslaugų teikimo sudarymas su vartotojais būtų vienu iš energijos taupymo būdų, pastebėtina, jog iš pacituotų įstatymo projektų nuostatų ir kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar galutiniams energijos vartotojams nustatoma pareiga sudaryti minėtas sutartis, ar jie tokių sutarčių sudarymo gali atsisakyti. Jeigu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galutinių energijos vartotojų pareigą sudaryti energijos taupymo paslaugos sutartį, pastebėtina, jog Civiliniame kodekse imperatyviai yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, todėl neaišku koks būtų teikiamo reguliavimo ir šio principo santykis. Be to, galimai būtų pažeidžiamos tam tikrų galutinių energijos vartotojų teisės kitų vartotojų atžvilgiu, nes neaišku kokiais pagrindais būtų parenkami vieni ar kiti vartotojai, kurie energetikos įmonės siūlymu privalėtų sudaryti sutartis pirmiau nei kiti vartotojai. Atkreiptinas dėmesys, jog energijos taupymo paslaugų teikimas yra mokamas, todėl vartotojai neabejotinai patirtų tam tikrų papildomų išlaidų, o vartotojai, kurie už tokias paslaugas nemoka, tuo tarpu galėtų įgyti konkurencinį pranašumą, ar galimai sukaupti lėšų ir tinkamai pasirengti įstatymo nustatomiems įpareigojimams vykdyti. Antruoju atveju, pastebėtina, jog neaišku kokiu būdu energetikos įmonės galėtų įvykdyti įstatymo ir susitarimų su Energetikos ministerija pagrindais prisiimtus įsipareigojimus, tuo atveju, jei neatsirastų pakankamai galutinių energijos vartotojų, sutinkančių sudaryti energijos taupymo paslaugų sutartis. Ir kaip tokia situacija įtakotų įstatymo projekte numatomų sankcijų taikymą, kurios aptariamu atveju, vargu, ar būtų pagrįstos ir teisingos.
Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei siekiama nustatyti imperatyvius įpareigojimus galutiniams energijos vartotojams sudaryti energijos taupymo paslaugų teikimo sutartis, tokių sutarčių sudarymo kriterijai, turėtų būti aiškiai sureguliuoti teikiamame įstatymo projekte, nes šis reguliavimas tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, turi būti privalomai įtvirtintas įstatyme. Trečia, svarstytina, ar kartu su aptariamu reguliavimu įstatymo projekte neturėtų būti įtvirtintos ir nuostatos, susijusios su apmokėjimo už energijos taupymo paslaugas dydžiu tam, kad apmokėjimo už tokias paslaugas dydis neviršytų protingumo ir kitų kriterijų, kad siekis priverstinai taupyti energiją nekenktų galutinių energijos vartotojų veiklai. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytina kalbos požiūriu, be to, nereikia numeruoti šio straipsnio vienintelės dalies. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalį“ tikslintina, nes projekto 13 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 6 numeriu, neturi. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pirmą kartą minima Valstybinė energetikos inspekcija, nurodytinas pilnas šios institucijos pavadinimas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atliekami tokie patikrinimai.
Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
punkto nuostatos ,,kitos energetikos įmonės, galinčios sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija“ (pabraukta mūsų) turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokius konkrečiai subjektus ji apimtų. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, subjektai, kurie galėtų būti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais, įstatymo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardinti. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija, prieš perduodama informaciją apie galimą pažeidimą Valstybinei energetikos inspekcijai, galimam pažeidėjui raštu gali nustatyti ne mažesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumus pašalinti. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Kitu atveju Energetikos ministerija pažeidimams pašalinti galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų aukščiau nurodytiems asmenims, jeigu pastarieji nepateiktų atitinkamos informacijos ir duomenų. Jokių sankcijų už minėtos pareigos nevykdymą įstatymo projekte asmenims nėra siūloma nustatyti.
Be to, siekiant, kad įstatyme nustatytų pažeidimų nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, manytina, kad reikėtų nustatyti terminą, per kurį asmenys, dėl kurių yra pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalėtų Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentus. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta ,,sprendimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Valstybinės energetikos inspekcijos kolegialus organas ar tarnautojas būtų įgalioti nagrinėti šio įstatymo pažeidimus. Manytina, kad jie turėtų būti įvardinti įstatymo projekte. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į siūlomas to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Pavyzdžiui, 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte galima būtų išbraukti žodžius „šio įstatymo nuostatų pažeidimo“ (pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu gali būti nustatytos ne tik įstatymo pažeidimo aplinkybės, bet ir faktinės aplinkybės, rodančios, kad tokio pažeidimo nebuvo), o 6 punktą papildyti žodžiais „ar argumentai, dėl kurių įrodymai atmetami“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
naudojama sąvoka ,,pareiškėjas“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme bus vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais.
nereikėtų patikslinti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pateikta nuoroda į 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą pažeidimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 3 dalis punktų neturi ir jokie pažeidimai šioje dalyje nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, nuoroda tikslintina. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad ,,pakartotinai per vienus metus nuo pažeidimo padarymo, padarius šio straipsnio 2 dalies 1 ar 3 punktų pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta sankcija, gali būti skiriama bauda iki 5 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projekto 21 straipsnio 9 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų, jam už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus skiriama bauda iki 80 000 eurų. Svarstytina, ar analogiško teisinio reguliavimo nereikėtų nustatyti ir projekto 21 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju liktų neaišku, kokia sankcija asmenims galėtų būti skiriama tuo atveju, jeigu nebūtų įmanoma nustatyti 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus padariusių asmenų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-1320 10,11 16.
Įstatymo projekto 21 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą negu numatyta šiame įstatyme arba baudos neskirti“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatoje kalbama apie skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą, todėl manytina, kad teismo sprendimas turėtų būti priimtas dėl šio nagrinėjimo dalyko, įvertinant Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paskirtą baudą sumažinant, ar ją panaikinant, o ne nustatyti, jog teismas iš naujo baudą paskiria arba jos neskiria. Priešingu atveju, liktų neaiški Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisinė reikšmė ir prasmė, kai ginčas nagrinėjamas teisme. Manytina, jog aptariamame kontekste teikiamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas ir neaiškus. Svarstytina galimybė aiškiai nurodyti, ar teismas nagrinėja Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar, vis dėlto šis sprendimas nėra ginčo dalykas ir teismas iš naujo sprendžia klausimą dėl baudos skyrimo. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad teismas gali ne tik skundą atmesti, bet ir skirti mažesnę baudą. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-13 18.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 ir 15 punktuose nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte atitinkamai numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su
„prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu“ ir ,,teisės
pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti iniciatoriams įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas
8Balsavimo rezultatai:
už –5, prieš –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - Komiteto pirmininkas (Parašas) Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė
Ekonomikos komitetas
2016-09-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos E lektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos klausimams Tomas Garasimavičius, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus patarėjas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyresnysis patarėjas Žilvinas Klimka, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistas Mantas Paulauskas, Lietuvos energijos gamintojų asociacijos vadovas Algimantas Zaremba , UAB „Vilniaus energija“ MT vadovas Petras Žalnieravičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-136 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad kiekvienais metais turi būti atnaujinama ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, ploto, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų turėtų būti atnaujinami kiekvienais kalendoriniais metais, ar vieneri metai turėtų būti skaičiuojami nuo tam tikro atskaitos taško, pavyzdžiui, įstatymo įsigaliojimo. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: “6 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, ploto, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Statybos įstatyme. 2. Prioritetas teikiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybės institucijų ir įstaigų naudojamiems pastatams, kurių galutinės energijos suvartojimas yra didžiausias pastato ploto vienetui.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-137 2.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti apie kokio pobūdžio viešai skelbiamus susitarimus šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, yra nurodyti tie susitarimai, kurie skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (4 punktas), kurie, tikėtina, turimi omenyje projekto 7 straipsnyje, tačiau projekto 8 straipsnyje nurodomi susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo , nors projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, nurodyta švietimas ir konsultavimas , kuris skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (7 punktas). Pritarti 1.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: “7 straipsnis. Susitarimai dėl energijos sutaupymo
operatoriai, kuriuose valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų (toliau – valstybės valdomi operatoriai), per
viešai skelbiamus susitarimus dėl energijos sutaupymo. 2. Kitos, šio straipsnio1 dalyje nenurodytos, energetikos įmonės taip pat gali sudaryti susitarimus dėl energijos sutaupymo su Energetikos ministerija. 3 . Sutaupytos energijos kiekiai energetikos įmonėms nustatomi proporcingai pagal ankstesniais metais kiekvienos įmonės vartotojams pateiktą galutinės energijos kiekį. 4.
4Susitarimuose dėl energijos sutaupymo nurodoma:
1) privalomas sutaupyti energetikos įmonei sutaupytos energijos ir
(ar) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir šio kiekio sutaupymo grafikas;
2) ataskaitų apie sutaupytos energijos kiekius pateikimo tvarka (ataskaitos forma, pateikimo laikotarpiai);
3) informacija apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, užtikrinančias privalomus sutaupyti energijos kiekius;
4) investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones finansiniai rodikliai ir jų apskaičiavimo metodai;
5) susitarimo galiojimo laikotarpis ir jo pratęsimo tvarka. 5. Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatytus energijos kiekius, kuriuos gali sutaupyti pačios arba per kitus asmenis. 6. Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatytus energijos kiekius diegdamos ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir kt.). 7. Energetikos įmonių veikla, susijusi su susitarimuose nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu galutinių energijos vartotojų objektuose, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, nėra priskiriama reguliuojamai energetikos veiklai. Apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos.“16 2.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: “
1.
Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai yra:
1) asmenys, įtariami padarę šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus ( valstybės valdomi operatoriai; energijos tiekėjai, įmonės, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai; šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos energetikos įmonės galinčios sudaryti susitarimus dėl energijos sutaupymo su Energetikos ministerija);
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimu;
vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. 3. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams gali atstovauti jų atstovai.“17 3.Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnį išdėstyti taip: “
terminai
energetikos inspekcija tyrimą pradeda savo iniciatyva arba gavusi informaciją iš Energetikos ministerijos, kitų valstybinių institucijų ar įstaigų. 2. Energetikos ministerija, prieš perduodama informaciją apie galimą pažeidimą Valstybinei energetikos inspekcijai, galimam pažeidėjui raštu gali nustatyti ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip
o dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. 3. Tyrimą Valstybinė energetikos inspekcija pradeda dėl šių pažeidimų:
1) nustatytais terminais nepateiktų šio įstatymo 7, 8 ir 11 straipsniuose minimų ataskaitų;
2) atsisakymo sudaryti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą susitarimą dėl energijos sutaupymo;
3) šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytų susitarimų sąlygų ar įsipareigojimų nevykdymo;
4) šio įstatymo 11 straipsnyje numatyto energijos vartojimo audito neatlikimo. 4.
pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per 14 darbo dienų pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 5. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo Valstybinės energetikos inspekcijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šio įstatymo pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija bei raštu pateikti paaiškinimus. 6. Jeigu šio įstatymo pažeidimo procedūros dalyviai nedalyvauja galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu, šio įstatymo pažeidimai gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką. 7. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu šios procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.“20 4.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 20 straipsnį išdėstyti taip: “
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys padarė šio įstatymo pažeidimus, skiria šias sankcijas:
1) įspėjimas;
2) bauda. 2.
sankcijas:
1) už šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos ataskaitos nepateikimą susitarime dėl energijos sutaupymo nustatyta tvarka – įspėjimas;
2) už atsisakymą su Energetikos ministerija sudaryti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį numatytą susitarimą dėl energijos sutaupymo arba šiuo susitarimu nustatytų reikalavimų ar sąlygų nesilaikymą – bauda iki 5 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų;
3) už šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos ataskaitos nepateikimą susitarime dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo nustatyta tvarka – įspėjimas;
4) už atsisakymą su Energetikos ministerija sudaryti šio įstatymo 8 straipsnyje numatytą susitarimą dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo arba šiuo susitarimu nustatytų reikalavimų ar sąlygų nesilaikymą – bauda iki 3 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų;
5) už šio įstatymo 11 straipsnyje numatyto energijos vartojimo auditų neatlikimą ar ataskaitos nepateikimą – įspėjimas. 6) už pakartotinį per 3 mėnesius nuo įspėjimo skyrimo 11 straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymą – bauda iki 0,5 procento nuo bendrųjų metinių pajamų. 7) u ž šio įstatymo18 straipsnyje numatytos pareigos nevykdymą – įspėjimas. 3. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės energetikos inspekcijos sprendime. 4.
pažeidėjas padėjo Valstybinei energetikos inspekcijai tyrimo metu, viso įsipareigojimo ar susitarimo metu Energetikos ministerijai teikė visapusišką ir objektyvią informaciją, tokio pobūdžio pažeidimą atliko pirmą kartą. 5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidėjas viso įsipareigojimo ar susitarimo metu Energetikos ministerijai neteikė visapusiškos ir objektyvios informacijos, tęsė pažeidimą nepaisydamas Energetikos ministerijos nustatyto trūkumų pašalinimo termino, pažeidimą atliko ne pirmą kartą. 6. Sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 7. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 8. Pakartotinai per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo, padarius šio straipsnio 2 dalies 1, 3 ar7 punktų pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta sankcija, gali būti skiriama bauda iki 5 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. 9. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, Valstybinė energetikos inspekcija turi teisę vietoj šio straipsnio 2 dalies 2, 4 ar 6 punktuose ar 8 dalyje nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 80 000 eurų. 10. Valstybinė energetikos inspekcija turi teisę neskirti baudos, kai pažeidimas yra mažareikšmiu. 11 .
1
1. Skundai dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“23 5.Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl energijos sutaupymo. 3. Energijos tiekėjai iki 2017 m. gegužės 15 d. sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo. 4. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, energetikos ministras, Valstybinė energetikos inspekcija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog „ Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose nustatytus sutaupytos energijos kiekius diegdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir kt.)“. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos
taupymo paslaugos teikimo sutartį, sudarytą tarp energijos taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo.“ Šių nuostatų kontekste pastebėtina, jog įstatymo projekte visiškai neaptariamas sutarčių sudarymo su galutiniais energijos vartotojais sudarymo mechanizmas. Todėl teikiamo reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, įstatymo projekto 9 straipsnyje nenurodyta, kas galėtų būti „energijos taupymo paslaugų teikėju“.
Jeigu turima omenyje energetikos įmonės, kurioms nustatyta imperatyvi pareiga sutaupyti tam tikrus energijos kiekius, ir sutarčių dėl energijos taupymo paslaugų teikimo sudarymas su vartotojais būtų vienu iš energijos taupymo būdų, pastebėtina, jog iš pacituotų įstatymo projektų nuostatų ir kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar galutiniams energijos vartotojams nustatoma pareiga sudaryti minėtas sutartis, ar jie tokių sutarčių sudarymo gali atsisakyti. Jeigu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galutinių energijos vartotojų pareigą sudaryti energijos taupymo paslaugos sutartį, pastebėtina, jog Civiliniame kodekse imperatyviai yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, todėl neaišku koks būtų teikiamo reguliavimo ir šio principo santykis. Be to, galimai būtų pažeidžiamos tam tikrų galutinių energijos vartotojų teisės kitų vartotojų atžvilgiu, nes neaišku kokiais pagrindais būtų parenkami vieni ar kiti vartotojai, kurie energetikos įmonės siūlymu privalėtų sudaryti sutartis pirmiau nei kiti vartotojai. Atkreiptinas dėmesys, jog energijos taupymo paslaugų teikimas yra mokamas, todėl vartotojai neabejotinai patirtų tam tikrų papildomų išlaidų, o vartotojai, kurie už tokias paslaugas nemoka, tuo tarpu galėtų įgyti konkurencinį pranašumą, ar galimai sukaupti lėšų ir tinkamai pasirengti įstatymo nustatomiems įpareigojimams vykdyti. Antruoju atveju, pastebėtina, jog neaišku kokiu būdu energetikos įmonės galėtų įvykdyti įstatymo ir susitarimų su Energetikos ministerija pagrindais prisiimtus įsipareigojimus, tuo atveju, jei neatsirastų pakankamai galutinių energijos vartotojų, sutinkančių sudaryti energijos taupymo paslaugų sutartis. Ir kaip tokia situacija įtakotų įstatymo projekte numatomų sankcijų taikymą, kurios aptariamu atveju, vargu, ar būtų pagrįstos ir teisingos.
Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei siekiama nustatyti imperatyvius įpareigojimus galutiniams energijos vartotojams sudaryti energijos taupymo paslaugų teikimo sutartis, tokių sutarčių sudarymo kriterijai, turėtų būti aiškiai sureguliuoti teikiamame įstatymo projekte, nes šis reguliavimas tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, turi būti privalomai įtvirtintas įstatyme. Trečia, svarstytina, ar kartu su aptariamu reguliavimu įstatymo projekte neturėtų būti įtvirtintos ir nuostatos, susijusios su apmokėjimo už energijos taupymo paslaugas dydžiu tam, kad apmokėjimo už tokias paslaugas dydis neviršytų protingumo ir kitų kriterijų, kad siekis priverstinai taupyti energiją nekenktų galutinių energijos vartotojų veiklai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: “9 straipsnis. Energijos taupymo paslaugos
1. Energijos taupymo paslauga gali apimti pastatų, transporto priemonių, technologinių procesų ir įrenginių eksploatavimą ar techninę priežiūrą, ir kurią teikiant atsiranda galimybė vartotojams patikrinti ir išmatuoti ar apskaičiuoti suvartojamos pirminės ar galutinės energijos kiekį. 2. Energijos taupymo paslaugų teikėjui ir vartotojui sutarus dėl energijos taupymo paslaugos teikimo, energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos taupymo paslaugos teikimo sutartį. 3.
rinkai Energetikos ministerija:
1) skelbia rekomendacijas dėl energijos taupymo paslaugų sutarčių sąlygų, užtikrinančių energijos taupymą ir galutinės energijos vartotojų interesus, taip pat informaciją apie skatinimo priemones, skirtas projektams, kuriuose teikiamos energijos taupymo paslaugos, remti;
2) savo internetinėje svetainėje skatina kokybės ženklų, susijusių su energijos taupymo paslaugų teikimu, kūrimą;
3) tvirtina pavyzdines energijos taupymo paslaugų sutartis, savo internetinėje svetainėje skelbia informaciją apie geriausią praktiką sudarant ir vykdant energijos taupymo sutartis, įskaitant kaštų ir naudos analizės, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo metodo taikymą, rezultatus bei konsultuoja perkančiąsias organizacijas apie energijos taupymo paslaugas;
4) atlieka energijos taupymo paslaugų rinkos raidos apžvalgas;
5) savo internetinėje svetainėje skelbia informaciją apie energijos taupymo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, energijos taupymo paslaugų teikėjus ir kitą informaciją, susijusią su energijos taupymo paslaugų teikimu. 4. Skundai ir ginčai dėl energijos taupymo paslaugų teikimo nagrinėjami Energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytina kalbos požiūriu, be to, nereikia numeruoti šio straipsnio vienintelės dalies. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Vartotojų skatinimas Energetikos sektoriaus planavimo dokumentuose gali būti numatytos priemonės, skatinančios energijos vartotojus, įskaitant namų ūkius, efektyviai vartoti energiją:
1) priemonės, kuriomis skatinama keisti elgesį, įskaitant finansines priemones, galimybes gauti finansavimą, dotacijas ir subsidijas, informacijos teikimą, pavyzdinius projektus, renginius darbo vietose;
2) priemonės, kuriomis išmaniųjų apskaitos prietaisų diegimo metu į procesą įtraukiami vartotojai ir vartotojų organizacijos ir kuriomis jie informuojami apie ekonomiškai efektyvias ir lengvai įgyvendinamas energijos vartojimo įpročių pokyčių galimybes, taip pat apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalį“ tikslintina, nes projekto 13 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 6 numeriu, neturi. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Kaštų ir naudos analizė 1.
energijos gamybos (išskyrus didelio naudingumo kogeneracijos įrenginius), pramoninės gamybos technologiniuose procesuose naudojami įrenginiai, arba šių įrenginių statytojas, privalo atlikti įrenginio, kurio bendra vardinė šiluminė galia ar šiluminė galia, kuri nepanaudojama pramoninės gamybos technologinio proceso metu, yra didesnė nei 20 MW, kaštų ir naudos analizę pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, kai:
1) planuoja įrengti naują šiluminę elektrinę;
2) planuoja atnaujinti šiluminę elektrinę, kai jos atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujai tos pačios galios šiluminei elektrinei įrengti;
3) planuoja įrengti naują pramoninės gamybos technologiniuose procesuose naudojamą įrenginį, kuriame išsiskiria technologinio proceso metu nepanaudota šiluma;
4) planuoja atnaujinti pramoninės gamybos technologiniuose procesuose naudojamą įrenginį, kuriame išsiskiria technologinio proceso metu nepanaudota šiluma, kai jo atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios pramoninės gamybos technologiniuose procesuose naudojamam įrenginiui įrengti;
5) planuoja įrengti naują centralizuoto šilumos ar vėsumos perdavimo tinklą;
6) esamame šilumos perdavimo tinkle planuoja įrengti naują šilumos ir
(ar) elektros energijos gamybos įrenginį;
7) esamame šilumos perdavimo tinkle planuoja atnaujinti šilumos ir
(ar) elektros energijos gamybos įrenginį, kai jo atnaujinimo išlaidos viršija
įrengti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms atnaujinimo išlaidoms nepriskiriamos lėšos, skirtos šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginyje pagaminto anglies dioksido surinkimo įrangai įrengti. 3.
Energetikos ministerijai ir gauti pritarimą dėl jos atitikties Vyriausybės nustatytai tvarkai iki prašymo jam išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pirmą kartą minima Valstybinė energetikos inspekcija, nurodytinas pilnas šios institucijos pavadinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: ”
įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) patvirtintos taisyklės.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atliekami tokie patikrinimai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) atlieka tyrimus, jeigu įtaria, kad asmenys pažeidė šį įstatymą ir
jo pagrindu priimtus teisės aktus;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
punkto nuostatos ,,kitos energetikos įmonės, galinčios sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija“ (pabraukta mūsų) turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokius konkrečiai subjektus ji apimtų.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, subjektai, kurie galėtų būti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais, įstatymo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardinti. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija, prieš perduodama informaciją apie galimą pažeidimą Valstybinei energetikos inspekcijai, galimam pažeidėjui raštu gali nustatyti ne mažesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumus pašalinti. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Kitu atveju Energetikos ministerija pažeidimams pašalinti galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų aukščiau nurodytiems asmenims, jeigu pastarieji nepateiktų atitinkamos informacijos ir duomenų. Jokių sankcijų už minėtos pareigos nevykdymą įstatymo projekte asmenims nėra siūloma nustatyti. Be to, siekiant, kad įstatyme nustatytų pažeidimų nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, manytina, kad reikėtų nustatyti terminą, per kurį asmenys, dėl kurių yra pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalėtų Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentus. Pritarti
2Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis.
Pareiga teikti informaciją Asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti per Valstybinės energetikos inspekcijos nurodytą terminą.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta ,,sprendimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Valstybinės energetikos inspekcijos kolegialus organas ar tarnautojas būtų įgalioti nagrinėti šio įstatymo pažeidimus. Manytina, kad jie turėtų būti įvardinti įstatymo projekte. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Sprendimas atlikus šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 1.
Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) sprendimo priėmimo data ir vieta;
3) sprendimą priėmusio asmens (Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas ar jį pavaduojantis asmuo) duomenys, šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas sprendimas, duomenys;
5) nustatytos faktinės aplinkybės;
6) pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas ar argumentai, dėl kurių įrodymai atmetami;
7) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
8) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas sprendimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
9) priimtas sprendimas;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį sprendimą būtina įvykdyti;
11) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) netaikyti sankcijų, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas. 3. Šiame straipsnyje nurodytas Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimtas.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į siūlomas to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Pavyzdžiui, 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte galima būtų išbraukti žodžius „šio įstatymo nuostatų pažeidimo“ (pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu gali būti nustatytos ne tik įstatymo pažeidimo aplinkybės, bet ir faktinės aplinkybės, rodančios, kad tokio pažeidimo nebuvo), o 6 punktą papildyti žodžiais „ar argumentai, dėl kurių įrodymai atmetami“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
naudojama sąvoka ,,pareiškėjas“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme bus vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau minėtos sąvokos nereikėtų patikslinti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pateikta nuoroda į 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą pažeidimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 3 dalis punktų neturi ir jokie pažeidimai šioje dalyje nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, nuoroda tikslintina. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad ,,pakartotinai per vienus metus nuo pažeidimo padarymo, padarius šio straipsnio 2 dalies 1 ar 3 punktų pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta sankcija, gali būti skiriama bauda iki 5 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projekto 21 straipsnio 9 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų, jam už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus skiriama bauda iki 80 000 eurų. Svarstytina, ar analogiško teisinio reguliavimo nereikėtų nustatyti ir projekto 21 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju liktų neaišku, kokia sankcija asmenims galėtų būti skiriama tuo atveju, jeigu nebūtų įmanoma nustatyti 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus padariusių asmenų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog „ Skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą negu numatyta šiame įstatyme arba baudos neskirti“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatoje kalbama apie skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą, todėl manytina, kad teismo sprendimas turėtų būti priimtas dėl šio nagrinėjimo dalyko, įvertinant Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paskirtą baudą sumažinant, ar ją panaikinant, o ne nustatyti, jog teismas iš naujo baudą paskiria arba jos neskiria.
Priešingu atveju, liktų neaiški Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisinė reikšmė ir prasmė, kai ginčas nagrinėjamas teisme. Manytina, jog aptariamame kontekste teikiamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas ir neaiškus. Svarstytina galimybė aiškiai nurodyti, ar teismas nagrinėja Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar, vis dėlto šis sprendimas nėra ginčo dalykas ir teismas iš naujo sprendžia klausimą dėl baudos skyrimo. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad teismas gali ne tik skundą atmesti, bet ir skirti mažesnę baudą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 21 straipsnį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo vykdymas
būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sprendimas dėl baudos skyrimo buvo įteiktas. Apskundus Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, įsiteisėjimo dienos . 2. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-13 18.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 ir 15 punktuose nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte atitinkamai numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su
„prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu“ ir ,,teisės
pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą Pritarti Energetikos ministerijoje teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliktas (pažyma Nr. 2016-09-19 Nr. 55-188)
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-27 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi ir įvertinusi Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4697 (toliau – Efektyvumo įstatymo projektas), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4699 (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4700 bei Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4701, kurie 2016 m. rugsėjo 28 d. bus svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete, pažymi, jog Komisija iš esmės neprieštarauja pateiktiems svarstyti įstatymų projektams tiek, kiek jie yra susiję su energetikos įmonių veiklos reguliavimu .
Visgi siekdama, jog įstatymų projektais siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas būtų tikslus, nuoseklus ir aiškus, Komisija pagal kompetenciją teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus: Efektyvumo įstatymo projekte nėra aiškiai ir tiksliai nurodyti energetikos įmonių pagal susitarimus su Energetikos ministerija atliekamų investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones finansavimo šaltiniai. Efektyvumo įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata, kad apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos, nesuponuoja išvados, jog šių priemonių diegimas nebus vykdomas iš elektros energijos skirstymo ir (ar) perdavimo tarifo. Atsižvelgiant į tai, iš Efektyvumo įstatymo projekto nėra aišku, ar energetikos įmonių investicijos ar jų dalis į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bus atliekamos iš elektros energijos skirstymo ir (ar) perdavimo tarifo, energetikos įmonių pelno, valstybės biudžeto, ES lėšomis ar kt. Tuo atveju, jeigu būtų numatyta, kad efektyvumo didinimo priemonių diegimas bus atliekamas iš elektros energijos skirstymo ir (ar) perdavimo tarifo, siūlome Elektros energetikos įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūlomą įtvirtinti Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas viršutines kainų ribas ir, įvertinus kiekvienos energijos efektyvumą didinančios priemonės kaštus ir naudą, turi būti numatytos būtinos ir pagrįstos tinklų operatorių reguliuojamos veiklos investicijos užtikrinančios efektyvią elektros energetikos įmonės veiklą ir sudarančios sąlygas, diegiant išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinant sistemos saugumą, teikti sistemos naudotojams paslaugas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą bei kitų priemonių diegimą. į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą, kurios leistų tinklų operatoriams efektyviau vykdyti reguliuojamą veiklą bei teikti papildomas paslaugas asmenims, įgyvendinantiems energijos efektyvumą didinančias priemones. Teikiamos papildomos paslaugos negali turėti neigiamos įtakos sistemos saugumui ir patikimumui .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalių formuluotes. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
1Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 2. Ekonomikos komiteto pateiktą pagrindinio komiteto 2016-09-21 išvadą Nr. 108-P-27 „Dėl Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo
įstatymo projekto Nr. XIIP-4697“ laikyti negaliojančia. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti 1 straipsnio 3 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytu
Europos Sąjungos teisės aktu.“
2Ekonomikos komitetas,
12 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti Įstatyme pateiktų įstatymų pavadinimus minimus tekste ne pirmą kartą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatyme), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatyme), Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatyme).“
3Ekonomikos komitetas,
2016-09-287 6-7 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir suderinti su Elektros energetikos įstatymo nuostatomis siūlome patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti taip: „6. Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatytus energijos kiekius diegdamos ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir kt.). 7. Energetikos įmonių veikla, susijusi su susitarimuose nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu galutinių energijos vartotojų objektuose, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, nėra priskiriama reguliuojamai energetikos veiklai.
Apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos.“
4Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Naujai įsteigtos įmonės, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektai, Energetikos ministerijai pirmą kartą privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne vėliau kaip per 2 metus nuo įmonės įsteigimo dienos.“
5Ekonomikos komitetas,
5 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį. Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “5 . Energetikos ministerija savo internetinėje svetainėje skelbia informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, energijos vartojimo auditą, jų teikiamą naudą ir finansavimo galimybes.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Daukšys, Artūras Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė
Ekonomikos komitetas
2016-10-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos E lektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento COREPER I skyriaus specialistė Justė Neverauskaitė, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos klausimams Tomas Garasimavičius, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus patarėjas Augustas Muliarčikas, Valstybės kontrolės II-jo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Arūnas Zabulionis, Europos teisės departamento Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus l.e.vedėjo pareigas Ričard Dzikovič, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-136 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad kiekvienais metais turi būti atnaujinama ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, ploto, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ne mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų turėtų būti atnaujinami kiekvienais kalendoriniais metais, ar vieneri metai turėtų būti skaičiuojami nuo tam tikro atskaitos taško, pavyzdžiui, įstatymo įsigaliojimo. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: “6 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
mažiau kaip 3 procentai valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir
(arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, ploto, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Statybos įstatyme. 2. Prioritetas teikiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybės institucijų ir įstaigų naudojamiems pastatams, kurių galutinės energijos suvartojimas yra didžiausias pagal pastato ploto vienetą.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-137 2.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti apie kokio pobūdžio viešai skelbiamus susitarimus šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, yra nurodyti tie susitarimai, kurie skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (4 punktas), kurie, tikėtina, turimi omenyje projekto 7 straipsnyje, tačiau projekto
susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo , nors projekto 5 straipsnio 1 dalyje, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė, nurodyta švietimas ir konsultavimas , kuris skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas (7 punktas). Pritarti 1.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: “
ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriuose valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų (toliau – valstybės valdomi operatoriai), per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl energijos sutaupymo. 2. Kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, energetikos įmonės taip pat gali sudaryti susitarimus dėl energijos sutaupymo su Energetikos ministerija. 3. Sutaupytos energijos kiekiai energetikos įmonėms nustatomi proporcingai pagal ankstesniais metais kiekvienos įmonės vartotojams pateiktą galutinės energijos kiekį. 4.
4Susitarimuose dėl energijos sutaupymo nurodoma:
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir šio kiekio sutaupymo grafikas;
forma, pateikimo laikotarpiai);
užtikrinančias privalomus sutaupyti energijos kiekius;
rodikliai ir jų apskaičiavimo metodai;
nustatytus energijos kiekius pačios arba per kitus asmenis. 6. Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatytus energijos kiekius diegdamos ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir pan.). 7. Energetikos įmonių investicijos, susijusios su susitarimuose nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu galutinių energijos vartotojų objektuose, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, nėra pripažįstamos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos. 8. Įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas, gali būti steigiamas valstybės pinigų fondas Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo nustatyta tvarka.“16 2.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: “
1.
Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai yra:
1) asmenys, įtariami padarę šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus ( valstybės valdomi operatoriai; energijos tiekėjai, įmonės, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai; šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos energetikos įmonės galinčios sudaryti susitarimus dėl energijos sutaupymo su Energetikos ministerija);
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimu;
vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. 3. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams gali atstovauti jų atstovai.“17 3.Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnį išdėstyti taip: “
terminai
energetikos inspekcija tyrimą pradeda savo iniciatyva arba gavusi informaciją iš Energetikos ministerijos, kitų valstybinių institucijų ar įstaigų. 2. Energetikos ministerija, prieš perduodama informaciją apie galimą pažeidimą Valstybinei energetikos inspekcijai, galimam pažeidėjui raštu gali nustatyti ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip
o dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. 3. Tyrimą Valstybinė energetikos inspekcija pradeda dėl šių pažeidimų:
1) nustatytais terminais nepateiktų šio įstatymo 7, 8 ir 11 straipsniuose nurodytų ataskaitų;
2) atsisakymo sudaryti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą susitarimą dėl energijos sutaupymo;
3) šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytų susitarimų sąlygų ar įsipareigojimų nevykdymo;
4) šio įstatymo 11 straipsnyje numatyto energijos vartojimo audito neatlikimo. 4.
pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per 14 darbo dienų pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 5. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo Valstybinės energetikos inspekcijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šio įstatymo pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija ir raštu pateikti paaiškinimus. 6. Jeigu šio įstatymo pažeidimo procedūros dalyviai nedalyvauja galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu, šio įstatymo pažeidimai gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką. 7. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu šios procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.“20 4.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 20 straipsnį išdėstyti taip: “20 straipsnis. Baudos
energetikos inspekcija, nustačiusi, kad šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys padarė šio įstatymo pažeidimus, skiria šias sankcijas:
2Valstybinė energetikos inspekcija turi teisę asmenims skirti šias sankcijas:
dėl energijos sutaupymo nustatyta tvarka – įspėjimą;
dalį numatytą susitarimą dėl energijos sutaupymo arba šiuo susitarimu nustatytų reikalavimų ar sąlygų nesilaikymą – baudą iki 5 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų;
dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo nustatyta tvarka – įspėjimą;
numatytą susitarimą dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo arba šiuo susitarimu nustatytų reikalavimų ar sąlygų nesilaikymą – baudą iki 3 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų;
ar ataskaitos nepateikimą – įspėjimą;
straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymą – baudą iki 0,5 procento nuo bendrųjų metinių pajamų;
minimalios ir maksimalios baudos dydžio vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės energetikos inspekcijos sprendime. 4.
Valstybinei energetikos inspekcijai tyrimo metu, viso įsipareigojimo ar susitarimo metu Energetikos ministerijai teikė visapusišką ir objektyvią informaciją, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. 5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidėjas viso įsipareigojimo ar susitarimo metu Energetikos ministerijai neteikė visapusiškos ir objektyvios informacijos, tęsė pažeidimą nepaisydamas Energetikos ministerijos nustatyto trūkumų pašalinimo termino, pažeidimą padarė ne pirmą kartą. 6. Sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 7. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 8. Pakartotinai per vienus metus nuo pažeidimo padarymo, padarius šio straipsnio
nustatyta sankcija, gali būti skiriama bauda iki 5 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų. 9. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų, Valstybinė energetikos inspekcija turi teisę vietoj šio straipsnio 2 dalies 2, 4 ar 6 punktuose ar 8 dalyje nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 80 000 eurų. 10. Valstybinė energetikos inspekcija turi teisę neskirti baudos, kai pažeidimas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka laikomas mažareikšmiu. 11.
pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“23 5.Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl energijos sutaupymo. 3. Energijos tiekėjai iki 2017 m. gegužės 15 d. sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Valstybinė energetikos inspekcija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog „ Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose nustatytus sutaupytos energijos kiekius diegdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir kt.)“. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos
taupymo paslaugos teikimo sutartį, sudarytą tarp energijos taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo.“ Šių nuostatų kontekste pastebėtina, jog įstatymo projekte visiškai neaptariamas sutarčių sudarymo su galutiniais energijos vartotojais sudarymo mechanizmas. Todėl teikiamo reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, įstatymo projekto 9 straipsnyje nenurodyta, kas galėtų būti „energijos taupymo paslaugų teikėju“.
Jeigu turima omenyje energetikos įmonės, kurioms nustatyta imperatyvi pareiga sutaupyti tam tikrus energijos kiekius, ir sutarčių dėl energijos taupymo paslaugų teikimo sudarymas su vartotojais būtų vienu iš energijos taupymo būdų, pastebėtina, jog iš pacituotų įstatymo projektų nuostatų ir kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar galutiniams energijos vartotojams nustatoma pareiga sudaryti minėtas sutartis, ar jie tokių sutarčių sudarymo gali atsisakyti. Jeigu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galutinių energijos vartotojų pareigą sudaryti energijos taupymo paslaugos sutartį, pastebėtina, jog Civiliniame kodekse imperatyviai yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, todėl neaišku koks būtų teikiamo reguliavimo ir šio principo santykis. Be to, galimai būtų pažeidžiamos tam tikrų galutinių energijos vartotojų teisės kitų vartotojų atžvilgiu, nes neaišku kokiais pagrindais būtų parenkami vieni ar kiti vartotojai, kurie energetikos įmonės siūlymu privalėtų sudaryti sutartis pirmiau nei kiti vartotojai. Atkreiptinas dėmesys, jog energijos taupymo paslaugų teikimas yra mokamas, todėl vartotojai neabejotinai patirtų tam tikrų papildomų išlaidų, o vartotojai, kurie už tokias paslaugas nemoka, tuo tarpu galėtų įgyti konkurencinį pranašumą, ar galimai sukaupti lėšų ir tinkamai pasirengti įstatymo nustatomiems įpareigojimams vykdyti. Antruoju atveju, pastebėtina, jog neaišku kokiu būdu energetikos įmonės galėtų įvykdyti įstatymo ir susitarimų su Energetikos ministerija pagrindais prisiimtus įsipareigojimus, tuo atveju, jei neatsirastų pakankamai galutinių energijos vartotojų, sutinkančių sudaryti energijos taupymo paslaugų sutartis. Ir kaip tokia situacija įtakotų įstatymo projekte numatomų sankcijų taikymą, kurios aptariamu atveju, vargu, ar būtų pagrįstos ir teisingos.
Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei siekiama nustatyti imperatyvius įpareigojimus galutiniams energijos vartotojams sudaryti energijos taupymo paslaugų teikimo sutartis, tokių sutarčių sudarymo kriterijai, turėtų būti aiškiai sureguliuoti teikiamame įstatymo projekte, nes šis reguliavimas tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, turi būti privalomai įtvirtintas įstatyme. Trečia, svarstytina, ar kartu su aptariamu reguliavimu įstatymo projekte neturėtų būti įtvirtintos ir nuostatos, susijusios su apmokėjimo už energijos taupymo paslaugas dydžiu tam, kad apmokėjimo už tokias paslaugas dydis neviršytų protingumo ir kitų kriterijų, kad siekis priverstinai taupyti energiją nekenktų galutinių energijos vartotojų veiklai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: “9 straipsnis. Energijos taupymo paslaugos
1Energijos taupymo paslauga gali apimti pastatų, transporto priemonių,
technologinių procesų ir įrenginių eksploatavimą ar techninę priežiūrą. Teikiant šią paslaugą atsiranda galimybė vartotojams patikrinti ir išmatuoti ar apskaičiuoti suvartojamos pirminės ar galutinės energijos kiekį. 2. Energijos taupymo paslaugų teikėjui ir vartotojui sutarus dėl energijos taupymo paslaugos teikimo, energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos taupymo paslaugos teikimo sutartį. 3.
Energetikos ministerija:
užtikrinančių energijos taupymą ir galutinės energijos vartotojų interesus, taip pat informaciją apie skatinimo priemones, skirtas projektams, kuriuos įgyvendinant teikiamos energijos taupymo paslaugos, remti;
taupymo paslaugų teikimu, kūrimą;
svetainėje skelbia informaciją apie geriausią praktiką sudarant ir vykdant energijos taupymo sutartis, įskaitant kaštų ir naudos analizės rezultatus, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo metodo taikymą, ir konsultuoja perkančiąsias organizacijas energijos taupymo paslaugų klausimais;
teikimo sąlygas ir tvarką, energijos taupymo paslaugų teikėjus ir kitą informaciją, susijusią su energijos taupymo paslaugų teikimu. 4. Skundai ir ginčai dėl energijos taupymo paslaugų teikimo nagrinėjami Energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytina kalbos požiūriu, be to, nereikia numeruoti šio straipsnio vienintelės dalies. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Vartotojų skatinimas Energetikos sektoriaus planavimo dokumentuose gali būti numatytos priemonės, skatinančios energijos vartotojus, įskaitant namų ūkius, efektyviai vartoti energiją:
1) priemonės, kuriomis skatinama keisti elgesį, įskaitant finansines priemones, galimybes gauti finansavimą, dotacijas ir subsidijas, informacijos teikimą, pavyzdinius projektus, renginius darbo vietose;
2) priemonės, kuriomis išmaniųjų apskaitos prietaisų diegimo metu į procesą įtraukiami vartotojai ir vartotojų organizacijos ir kuriomis jie informuojami apie ekonomiškai efektyvias ir lengvai įgyvendinamas energijos vartojimo įpročių pokyčių galimybes, taip pat apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalį“ tikslintina, nes projekto 13 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 6 numeriu, neturi. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Kaštų ir naudos analizė 1.
gamybos (išskyrus didelio naudingumo kogeneracijos), pramoninės gamybos technologiniuose procesuose naudojami įrenginiai, arba šių įrenginių statytojas privalo atlikti įrenginio, kurio bendra vardinė šiluminė galia ar šiluminė galia, kuri nepanaudojama pramoninės gamybos technologinio proceso metu, yra didesnė nei 20 MW, kaštų ir naudos analizę pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, kai:
procentų investicijų, reikalingų naujai tos pačios galios šiluminei elektrinei įrengti;
naudojamą įrenginį, kuriame išsiskiria technologinio proceso metu nepanaudota šiluma;
įrenginį, kuriame išsiskiria technologinio proceso metu nepanaudota šiluma, ir jo atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios pramoninės gamybos technologiniuose procesuose naudojamam įrenginiui įrengti;
elektros energijos gamybos įrenginį;
elektros energijos gamybos įrenginį ir jo atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios įrenginiui įrengti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms atnaujinimo išlaidoms nepriskiriamos lėšos, skirtos šilumos ir (arba) elektros energijos gamybos įrenginyje pagaminto anglies dioksido surinkimo įrangai įrengti. 3.
ministerijai ir gauti pritarimą dėl jos atitikties Vyriausybės nustatytai tvarkai prieš pateikdamas prašymą jam išduoti statybą leidžiantį dokumentą.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pirmą kartą minima Valstybinė energetikos inspekcija, nurodytinas pilnas šios institucijos pavadinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: ”
įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) patvirtintos taisyklės.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų atliekami tokie patikrinimai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) atlieka tyrimus, jeigu įtaria, kad asmenys pažeidė šį įstatymą ir
jo pagrindu priimtus teisės aktus;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
punkto nuostatos ,,kitos energetikos įmonės, galinčios sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija“ (pabraukta mūsų) turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokius konkrečiai subjektus ji apimtų.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, subjektai, kurie galėtų būti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais, įstatymo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardinti. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija, prieš perduodama informaciją apie galimą pažeidimą Valstybinei energetikos inspekcijai, galimam pažeidėjui raštu gali nustatyti ne mažesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumus pašalinti. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Kitu atveju Energetikos ministerija pažeidimams pašalinti galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų aukščiau nurodytiems asmenims, jeigu pastarieji nepateiktų atitinkamos informacijos ir duomenų. Jokių sankcijų už minėtos pareigos nevykdymą įstatymo projekte asmenims nėra siūloma nustatyti. Be to, siekiant, kad įstatyme nustatytų pažeidimų nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, manytina, kad reikėtų nustatyti terminą, per kurį asmenys, dėl kurių yra pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalėtų Valstybinei energetikos inspekcijai pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentus. Pritarti 1.Žr. TD 2 pastabą 2.Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis.
Pareiga teikti informaciją Asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei energetikos inspekcijai per jos nurodytą terminą pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta ,,sprendimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Valstybinės energetikos inspekcijos kolegialus organas ar tarnautojas būtų įgalioti nagrinėti šio įstatymo pažeidimus. Manytina, kad jie turėtų būti įvardinti įstatymo projekte. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Sprendimas atlikus šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 1.
Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) sprendimo priėmimo data ir vieta;
3) sprendimą priėmusio asmens (Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas ar jį pavaduojantis asmuo) duomenys, šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas sprendimas, duomenys;
5) nustatytos faktinės aplinkybės;
6) pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas ar argumentai, dėl kurių įrodymai atmetami;
7) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
8) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas sprendimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
9) priimtas sprendimas;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį sprendimą būtina įvykdyti;
11) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) netaikyti sankcijų, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas. 3. Šiame straipsnyje nurodytas Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimtas.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į siūlomas to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Pavyzdžiui, 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte galima būtų išbraukti žodžius „šio įstatymo nuostatų pažeidimo“ (pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu gali būti nustatytos ne tik įstatymo pažeidimo aplinkybės, bet ir faktinės aplinkybės, rodančios, kad tokio pažeidimo nebuvo), o 6 punktą papildyti žodžiais „ar argumentai, dėl kurių įrodymai atmetami“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
naudojama sąvoka ,,pareiškėjas“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme bus vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau minėtos sąvokos nereikėtų patikslinti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pateikta nuoroda į 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą pažeidimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 17 straipsnio 3 dalis punktų neturi ir jokie pažeidimai šioje dalyje nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, nuoroda tikslintina. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad ,,pakartotinai per vienus metus nuo pažeidimo padarymo, padarius šio straipsnio 2 dalies 1 ar 3 punktų pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta sankcija, gali būti skiriama bauda iki 5 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projekto 21 straipsnio 9 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų, jam už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus skiriama bauda iki 80 000 eurų. Svarstytina, ar analogiško teisinio reguliavimo nereikėtų nustatyti ir projekto 21 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju liktų neaišku, kokia sankcija asmenims galėtų būti skiriama tuo atveju, jeigu nebūtų įmanoma nustatyti 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus padariusių asmenų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog „ Skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą negu numatyta šiame įstatyme arba baudos neskirti“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatoje kalbama apie skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo skirti baudą, todėl manytina, kad teismo sprendimas turėtų būti priimtas dėl šio nagrinėjimo dalyko, įvertinant Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paskirtą baudą sumažinant, ar ją panaikinant, o ne nustatyti, jog teismas iš naujo baudą paskiria arba jos neskiria.
Priešingu atveju, liktų neaiški Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisinė reikšmė ir prasmė, kai ginčas nagrinėjamas teisme. Manytina, jog aptariamame kontekste teikiamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas ir neaiškus. Svarstytina galimybė aiškiai nurodyti, ar teismas nagrinėja Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar, vis dėlto šis sprendimas nėra ginčo dalykas ir teismas iš naujo sprendžia klausimą dėl baudos skyrimo. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad teismas gali ne tik skundą atmesti, bet ir skirti mažesnę baudą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 21 straipsnį išdėstyti taip: „
būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sprendimas dėl baudos skyrimo buvo įteiktas. Apskundus Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, įsiteisėjimo dienos . 2. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-09-13 18.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 ir 15 punktuose nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte atitinkamai numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su
„prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu“ ir ,,teisės
pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą Pritarti Energetikos ministerijoje teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliktas (pažyma Nr. 2016-09-19 Nr. 55-188)
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-27 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi ir įvertinusi Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4697 (toliau – Efektyvumo įstatymo projektas), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4699 (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4700 bei Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4701, kurie 2016 m. rugsėjo 28 d. bus svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete, pažymi, jog Komisija iš esmės neprieštarauja pateiktiems svarstyti įstatymų projektams tiek, kiek jie yra susiję su energetikos įmonių veiklos reguliavimu .
Visgi siekdama, jog įstatymų projektais siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas būtų tikslus, nuoseklus ir aiškus, Komisija pagal kompetenciją teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus: Efektyvumo įstatymo projekte nėra aiškiai ir tiksliai nurodyti energetikos įmonių pagal susitarimus su Energetikos ministerija atliekamų investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones finansavimo šaltiniai. Efektyvumo įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata, kad apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos, nesuponuoja išvados, jog šių priemonių diegimas nebus vykdomas iš elektros energijos skirstymo ir (ar) perdavimo tarifo. Atsižvelgiant į tai, iš Efektyvumo įstatymo projekto nėra aišku, ar energetikos įmonių investicijos ar jų dalis į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bus atliekamos iš elektros energijos skirstymo ir (ar) perdavimo tarifo, energetikos įmonių pelno, valstybės biudžeto, ES lėšomis ar kt. Tuo atveju, jeigu būtų numatyta, kad efektyvumo didinimo priemonių diegimas bus atliekamas iš elektros energijos skirstymo ir (ar) perdavimo tarifo, siūlome Elektros energetikos įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūlomą įtvirtinti Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas viršutines kainų ribas ir, įvertinus kiekvienos energijos efektyvumą didinančios priemonės kaštus ir naudą, turi būti numatytos būtinos ir pagrįstos tinklų operatorių reguliuojamos veiklos investicijos užtikrinančios efektyvią elektros energetikos įmonės veiklą ir sudarančios sąlygas, diegiant išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinant sistemos saugumą, teikti sistemos naudotojams paslaugas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą bei kitų priemonių diegimą. į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą, kurios leistų tinklų operatoriams efektyviau vykdyti reguliuojamą veiklą bei teikti papildomas paslaugas asmenims, įgyvendinantiems energijos efektyvumą didinančias priemones. Teikiamos papildomos paslaugos negali turėti neigiamos įtakos sistemos saugumui ir patikimumui .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalių formuluotes. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti 1 straipsnio 3 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytu
Europos Sąjungos teisės aktu.“
2Ekonomikos komitetas,
12 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti Įstatyme pateiktų įstatymų pavadinimus minimus tekste ne pirmą kartą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas).“
3Ekonomikos komitetas,
2016-10-127 6-7 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir suderinti su Elektros energetikos įstatymo nuostatomis siūlome patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti taip:
„6. Energetikos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose dėl energijos sutaupymo
nustatytus energijos kiekius diegdamos ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir pan.). 7. Energetikos įmonių investicijos, susijusios su susitarimuose nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu galutinių energijos vartotojų objektuose, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, nėra pripažįstamos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos.“ Pritarti 4.
Ekonomikos komitetas,
8 N Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir suderinti su Elektros energetikos įstatymo nuostatomis siūlome papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 8 dalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Įgyvendinant šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas, gali būti steigiamas valstybės pinigų fondas pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo nustatytą tvarką.“
5Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Naujai įsteigtos įmonės, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektai, Energetikos ministerijai pirmą kartą privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne vėliau kaip per 2 metus nuo įmonės įsteigimo dienos.“
6Ekonomikos komitetas,
5 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį. Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “
energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir energijos vartojimo auditą, jų teikiamą naudą ir finansavimo galimybes.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė