Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru .“ 2 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Ministras Pirmininkas, išskyrus jo Seimo nario pareigas , ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. ir taikomas nuo 2020 m. Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Valentinas Bukauskas Valdas Skarbalius Kęstutis Daukšys Viktoras Fiodorovas Darius Ulickas Artūras Paulauskas Vydas Gedvilas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau Projektas) rengimą paskatino siekis pagerinti Seimo darbo efektyvumą. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas efektyviam Seimo narių darbui ir veiksmingiau atstovauti rinkėjus. Seimo narys eidamas ministro pareigas yra užimtas ministerijos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimu ir negali viso savo darbo laiko skirti rinkėjų atstovavimui. Seimo narys, einantis ministro pareigas dalį savo laiko skiria darbui ministerijoje, o tai nesudaro galimybės detaliai gilintis į Seimo komitetuose ir Seimo posėdžiuose svarstomus klausimus. Analizuojant kitų šalių patirtį, pastebėta, kad daugelyje Europos šalių konstitucijose ar įstatymuose aiškiai deklaruojamas parlamentaro mandato ir posto vyriausybėje nesuderinamumas. Toks reglamentavimas nustatytas Austrijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kt. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai: Valentinas Bukauskas, Valdas Skarbalius, Kęstutis Daukšys, Viktoras Fiodorovas, Darius Ulickas, Artūras Paulauskas, Vydas Gedvilas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatomi teisinio reglamentavimo pakeitimai: -Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku. 5.
įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ir kitus teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis V alstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausioji rinkimų komisija turės pakeisti kai kuriuos savo teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami prognozuojami artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės lėšų nepareikalaus.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Seimo nariai: Valentinas Bukauskas, Valdas Skarbalius, Kęstutis Daukšys, Viktoras Fiodorovas, Darius Ulickas, Artūras Paulauskas, Vydas Gedvilas. 15. Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Seimo narys“, „ministras“ Seimo narys Valentinas Bukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09- Nr. Į 2016-09-14 Nr. S-2016-5948 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 IR 99 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIP-4694 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4694 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
2016-09-15 Nr. XIIP-4694 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekte siūloma Konstitucijos 60 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti nuostatą, kad Seimo narys gali būti skiriamas “ministru”, t.y., tuo pat metu eiti ir Seimo nario, ir ministro pareigas. Taigi, pagal siūlomą pakeitimą Seimo narys galėtų būti skiriamas “tik Ministru Pirmininku”, t.y., tuo pat metu galėtų eiti ir Seimo nario, ir Ministro Pirmininko pareigas. Kartu projekte siūloma pakeisti ir Konstitucijos 99 straipsnį ir įrašyti išlygą dėl Ministro Pirmininko pareigų suderinamumo su Seimo nario pareigomis. 1. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 60 straipsnį 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad „<...> Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalies nuostata, jog Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru, yra Konstitucijoje nustatyta išimtis, kai tas pats asmuo gali vykdyti funkcijas įgyvendinant ir įstatymų leidžiamąją valdžią (kaip Seimo narys), ir vykdomąją valdžią (kaip Vyriausybės narys – Ministras Pirmininkas ar ministras). Pažymėtina, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis ar darbu įvairiais aspektais yra expressis verbis įtvirtintas 60 straipsnio 1 dalyje ir kituose Konstitucijos straipsniuose.
Antai pagal Konstituciją Seimo nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento pareigomis (Konstitucijos 83 straipsnio 1 dalis), su tikrąja karo arba alternatyviąja tarnyba, su buvimu karininku, puskarininkiu, liktiniu krašto apsaugos sistemoje, policijoje ir vidaus tarnyboje, su buvimu kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokamu pareigūnu (Konstitucijos 141 straipsnis), su teisėjo, taip pat Konstitucinio Teismo teisėjo pareigomis (Konstitucijos 113 straipsnio
(Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šį Konstitucijos 60 straipsnio aiškinimą, taip pat į Konstitucijos stabilumą, kaip konstitucinę vertybę ir Konstitucijos nuostatų vientisumo ir darnos imperatyvą (Konstitucinio Teismo 2014 metų sausio 14 d. nutarimas) ir vertinant projektu 2 straipsnyje siūlomą Konstitucijos 99 straipsnio pakeitimą dėl Ministro Pirmininko pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis „išskyrus jo Seimo nario pareigas“, pažymime, kad šis pakeitimas yra perteklinis. Atkreipiame dėmesį, kad ir šiuo metu galiojančiame Konstitucijos 99 straipsnyje nėra jokios išlygos dėl Ministro Pirmininko ir ministro pareigų suderinamumo su Seimo nario pareigomis ir tai nesudaro prielaidų Konstituciją aiškinti taip, kad esą Ministro Pirmininko ar ministro pareigos suderinamos su Seimo Pirmininko pareigomis, Respublikos Prezidento, teisėjo, savivaldybės tarybos nario, mero ar kitomis pareigomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis ar darbu „verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ ir teise už tai gauti kitą atlyginimą (išskyrus jam pagal pareigas Vyriausybėje nustatytą atlyginimą bei atlyginimą už kūrybinę veiklą).
Vadinasi, projekto 2 straipsnyje siūloma intervencija į Konstitucijos 99 straipsnio tekstą yra nebūtina ir šis projekto straipsnis brauktinas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio nuostata galiotų ne tik Seimo nariams, bet ir pagal Konstitucijoje 67, 84 ir 92 straipsnyje nustatytus įgaliojimus Vyriausybės formavime dalyvaujančiam Respublikos Prezidentui, visam Seimui, taip pat Ministrui Pirmininkui – į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama nustatant įstatymo taikymo pradžią (projekto 3 straipsnis). 3. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nustatytus teisės technikos reikalavimus keičiamas 99 straipsnis turi būti pateiktas pilnai su pavadinimu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]