PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 9, 10 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 4, 5, 8, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – 1 projektas) ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 10 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 2 projektas) parengtas įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“, nuostatas dėl įstaigų veiklos optimizavimo ir siekio sumažinti tų įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, skaičių. Siekiant Augalų genų banko funkcijas perduoti Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiranda būtinybė pakeisti kitus teisės aktus, kuriuose yra nurodomas Augalų genų bankas ar jo veikla. Parengtų projektų tikslai – biudžetinių įstaigų valdymo optimizavimas. Parengtų projektų uždaviniai – reorganizuoti Augalų genų banką ir patikslinti teisės aktus, kuriuose nurodomas Augalų genų bankas ir jo veikla. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. 1 projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus (vedėjas Vilmantas Graičiūnas, tel. 8 706 63555 el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Regimantas Kičas, tel. 8 706 63859 el. p. [email protected]. 2 projektą parengė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų departamento (direktorius Vidmantas Bezaras, tel.
Kraštovaizdžio skyriaus (vedėjas Gintautas Gruodis, tel. 8 706 63612, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė, tel. 8 706 63558, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 1 projekte aptariamus klausimus šiuo metu reglamentuoja Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas Nr. IX-533. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta ir toliau įstatyme naudojama Augalų genų banko sąvoka – iš valstybės biudžeto finansuojama institucija, koordinuojanti genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei sauganti genetinę medžiagą. Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos pagrindinės Augalų geno banko funkcijos: koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą; saugo genetinę medžiagą, išlaikydamas jos genetinį tapatumą ir vientisumą; daugina ir platina genetinę medžiagą; palaiko tiesioginius ryšius su genetinės medžiagos vartotojais – selekcininkais, genetikais, botanikais, privačių kolekcijų savininkais; inicijuoja ir koordinuoja bendras augalų nacionalinių genetinių išteklių mokslinių tyrimų programas, skelbia gautus tyrimų rezultatus; bendradarbiauja su kitų šalių augalų genų bankais, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant tarptautines programas augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais; tvarko augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę; atlieka kitas Augalų genų banko nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, numatytas funkcijas. Augalų genų bankas įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 515 „Dėl Augalų genų banko steigimo“. Augalų genų banko veikla taip pat reglamentuojama ir aplinkos ministro įsakymais.
2 projekte – Želdynų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija organizuoja ir koordinuoja želdynuose augančių augalų genetinių išteklių atrinkimą ir kaupimą, jų priskyrimą augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, koordinuoja jų išsaugojimą, genetinės medžiagos perkėlimą į Augalų genų banko saugyklą, arboretumus, specialias plantacijas ir kitus biologinius tyrimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Reorganizavus Augalų genų banką, bus sumažintas Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų skaičius, optimizuota biudžetinių įstaigų veikla centralizuojant administravimo, finansų, personalo ir kitas bendrąsias įstaigų funkcijas. Iš šiuo metu Augalų genų banke esančių 9 darbo vietų bus panaikinti 2 etatai (vienas buhalterės ir vienas vyriausiojo specialisto), taip pat direktoriaus etatas bus pakeistas į skyriaus vedėjo. Asignavimus numatoma sumažinti 37 proc., t. y. 63 tūkst. eurų. Šiuo metu asignavimai Augalų genų bankui siekia 169 tūkst. eurų per metus. Numatoma Augalų genų banko vykdomas funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai – šiuo atveju Valstybinei miškų tarnybai. 1 projekte numatoma perduoti Augalų genų banko funkcijas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, atsisakyti „Augalų genų banko“ sąvokos. Augalų genų banko funkcijas priskirti patikslinti ir detaliau nurodyti Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų funkcijas, kurių vykdymas padėtų geriau išsaugoti, kaupti ir tirti augalų nacionalinius genetinius išteklius. Viena iš koordinacinių centrų naujai nurodytų funkcijų yra sudaryti sutartis su žemės valdytojais dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje.
Ši nuostata aktuali dėl to, kad pasitaiko atvejų, kai augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai aptinkami tiek valstybinėje, tiek privačioje valdoje. Tokiais atvejais augalų nacionalinių genetinių išteklių tyrimams, genetinės informacijos kaupimui, stebėjimui yra būtinas žemės savininko arba valdytojo leidimas. Šiuo metu Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 23 įsakymu Nr. 489 „Dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų nuostatų patvirtinimo“, 5 punkto 4 papunktyje nurodyta, kad Koordinaciniai centrai rengia augalų nacionalinių genetinių išteklių atrankos kriterijus. Kadangi koordinaciniai centrai gali nustatyti skirtingus atrankos kriterijus, naujais pakeitimais siūloma, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (t. y. viena institucija, o ne keli koordinaciniai centrai) rengtų ir tvirtintų augalų nacionalinių genetinių išteklių atrankos kriterijus ir metodikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme įtvirtintu reguliavimu, keičiama 2 straipsnio 7 dalis ir 16 straipsnis – atsisakoma sąvokos „Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinė duomenų bazė“, vietoje jos nurodoma – „Augalų nacionalinių genetinių išteklių informacinė sistema“. Dėl sąvokos pakeitimo keičiami ir 2 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis,
įgaliotos institucijos funkcijos, keičiamas 5 straipsnis.
priskirtos funkcijos, susijusios su augalų genetinių išteklių atrinkimu, kaupimu, jų priskyrimu augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, jų išsaugojimo koordinavimu, genetinės medžiagos perkėlimu į Augalų genų banko saugyklą ar atitinkamas kolekcijas, nes augalų genetinių išteklių atrinkimą, kaupimą, jų priskyrimą augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams ir šių veiksmų atlikimo tvarką reglamentuoja Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas. Jis reglamentuoja ir minėtų funkcijų priskyrimą atitinkamoms institucijoms: Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniams centrams. 2 projekto 2 straipsniu siekiama užtikrinti, kad augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių apsaugos ir priežiūros funkciją vykdytų savivaldybės. 2 projekto 3 straipsniu siekiama nurodyti, kad augalų nacionalinių genetinių išteklių atranka ir išsaugojimas visuose želdiniuose ir želdynuose, įskaitant ir kultūrinės paskirties želdynus, nereglamentuojamas Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme. Kaip minėta ankstesnėje pastraipoje, tai yra Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo reguliavimo sritis. Biologiniai tyrimai – viena iš biologinės įvairovės išsaugojimo sąlygų, tai reglamentuoja Biologinės įvairovės konvencija, Lietuvos Respublikos saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių įstatymas ir kiti teisės aktai. 2 projekte numatyta, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje augančių želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą organizuoja savivaldybės. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus 1 projektą turės būti pripažinti netekusiais galios:
Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 515 „Dėl augalų genų banko steigimo“;
patvirtinimo. Priėmus 1 projektą turės būti pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ Priėmus 2 projektą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos reikalavimų. Įrašyti institucijų pavadinimai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Visos sąvokos ir terminai aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus 1 projektą turės būti pakeisti arba pripažinti netekusiais galios:
genetinių išteklių komisijos nuostatų patvirtinimo“;
išteklių koordinacinių centrų nuostatų patvirtinimo“;
išteklių centrinės duomenų bazės nuostatų patvirtinimo“;
išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo tvarkos patvirtinimo“;
genetinių išteklių bei jų augaviečių atkūrimo tvarkos pakeitimo“. Priėmus 2 projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų įstatymų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
"Eurovoc" terminus, temas bei sritis. „Genetiniai ištekliai“, „Augalų genų bankas“, „augalijos
apsauga“, „aplinkos apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.