Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
daiktai
medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė. 2. Europos Sąjungos valstybė narė
kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė. 2. 3. Kilnojamosios kultūros vertybės
kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą. 3. 4. Kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas – dokumentas, nustatantis saugojimo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus konkrečiai kilnojamajai kultūros vertybei. 4. 5. Kilnojamosios kultūros vertybės pasas
kuriame įrašomi pagrindiniai duomenys apie kilnojamąją kultūros vertybę, kultūros ministro įsakymo įrašyti vertybę į Kultūros vertybių registrą išrašas, fotonuotraukos ar (ir) kita vizualinė medžiaga, informacija apie atliktus restauravimo ir konservavimo darbus, buvimo vietos ir savininkų pasikeitimus. 5. 6. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama kilnojamąsias kultūros vertybes išsaugoti dabartinei ir ateities kartoms. 6. 7. Konservavimas – tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas – sustabdyti naikinantį ar žalingą poveikį kilnojamajai kultūros vertybei ir sutvirtinti autentiškumo požymius, apsaugoti kilnojamąją kultūros vertybę nuo savaiminio gedimo. 7. 8.
savybė, vertinga etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu, estetiniu, memorialiniu ar kitu požiūriu. 8 . 9. Kultūros objektas - antikvarinis daiktas , kilnojamoji kultūros vertybė, ar kitas kilnojamasis daiktas, turintis kultūrinę vertę, ar kilnojamasis daiktas, Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal nacionalinės teisės aktus arba administracines procedūras priskirtas nacionalinėms meno, istorijos ar archeologijos vertybėms. 10. Kultūros objekto grąžinimas
narės teritoriją. 9. 11. Kultūros paminklas
įrašyta į Kultūros vertybių registrą, turinti ypatingą kultūrinę vertę, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbta kultūros paminklu. 10. 12. Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės teritorijos išvežtos išvežti kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai – kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai, išvežti pažeidžiant Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios užsienio valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų nacionalinių vertybių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 39, p. 1) arba pasibaigus kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų teisėto laikino išvežimo laikotarpiui, negrąžinti į Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybę narę arba trečiąją užsienio valstybę arba išvežti pažeidus kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus negrąžinti pažeidus kitą tokį laikiną išvežimą reglamentuojančią sąlygą . 13. Prašančioji valstybė narė
atskleisti kultūrinę vertę pašalinant pažeidimus, gedimus, užkonservuojant ir atkuriant trūkstamas dalis. 15. Trečioji užsienio valstybė
kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita – kilnojamojo daikto, turinčio kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą, į muziejų ir bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir į muziejų ir bibliotekų, kurių dalininkai yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys, (toliau – muziejai ir bibliotekos) ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus, kultūros vertybių duomenų tvarkymas ir saugojimas. 17. Visuomeninės kolekcijos
kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms arba pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus apibrėžiamos kaip visuomeninės, priklauso Europos Sąjungos valstybei narei arba Europos Sąjungos valstybių narių vietinės ar regioninės valdžios institucijai arba Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtam ir pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus viešuoju laikomam juridiniam asmeniui, kurio savininkė arba dalyvė yra valstybė (jos institucijos) arba vietinės ar regioninės valdžios institucija arba daugiau nei pusę finansavimo šiam juridiniam asmeniui skiria valstybės ar regioninės ar vietos valdžios institucijos. 18. Kitos šio įstatymo sąvokos atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat vertybę, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus gali tik Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) trečiosiose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – ūkio subjektas) prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki
licencija). Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis. Licencijų išdavimo tvarką ir prekybos antikvariniais daiktais tvarką nustato Vyriausybė.
Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijas išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą panaikina ir licencijos galiojimą panaikina Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai archeologinius radinius ar kitaip perleisti nuosavybės arba valdymo teises į juos draudžiama, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat archeologinius radinius, kurie perleidžiami nacionaliniam, respublikiniam ar savivaldybės muziejui, arba tarp šių muziejų yra perduodami ir priimami laikinam ar ilgam saugojimui, arba pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas išmokamas atlyginimas asmenims už atsitiktinai rastus archeologinius radinius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 5 dalį atlyginama už visuomenės poreikiams paimamus lobius, kuriuose yra archeologinių radinių. Įvežant į Lietuvos Respubliką kitose užsienio valstybėse teisėtai įgytus archeologinius radinius, būtina turėti ir iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos saugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas įsigyto archeologinio radinio pavadinimas, individualūs jo požymiai, įsigijimo vieta, data.“
1Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu leidimas negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos
antikvarinį daiktą neišduodamas, kultūrinę vertę turintis antikvarinis daiktas savininko sutikimu gali būti siūlomas įrašyti į Kultūros vertybių registrą arba Vyriausybės nustatyta tvarka per vienus dvejus metus valstybės išperkamas.
Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo taryba nustato, kad norimas išvežti antikvarinis daiktas nėra reikšmingas Lietuvos kultūros paveldui, savininko prašymu išduodamas leidimas šį antikvarinį daiktą išvežti negrąžinamai.“
2Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Į Kultūros vertybių registrą įrašytą arba muziejuje ar bibliotekoje
saugomą kilnojamąją kultūros vertybę iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai išvežti draudžiama. Ji gali būti išvežta tik laikinai (iš Europos Sąjungos muitų teritorijos – iki 3 metų, į kitas Europos Sąjungos valstybes nares
Kultūros paveldo departamentui. Leidimo negrąžinamai išvežti arba leidimo laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo. Jeigu išduoto leidimo galiojimo laikas baigiasi leidimu nepasinaudojus, pareiškėjas jį privalo grąžinti Kultūros paveldo departamentui.“5 straipsnis. Įstatymo 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Sąjungos valstybėms narėms 1.
Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. 1. Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybių narių išvežti į Lietuvos Respubliką kultūros objektai grąžinami tai valstybei, kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, kai Lietuvos Respublikos teismas priima atitinkamą sprendimą. Prašančioji valstybė narė ieškinį teismui gali pareikšti dėl kultūros objekto, kuris buvo neteisėtai išvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos nuo 1993 m. sausio 1 d., praėjus ne daugiau kaip 30 metų nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš besikreipiančios Europos Sąjungos prašančiosios valstybės narės teritorijos. 3. 2. Ieškinys dėl grąžinimo gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismui ne vėliau kaip per trejus metus nuo tos dienos, kai Europos Sąjungos prašančioji valstybė narė, kuri kreipėsi, nustatė sužinojo kultūros objektų objekto buvimo vietą, jų jo savininką arba valdytoją savininko ar valdytojo tapatybę . Prašančioji valstybė narė , kuri kreipiasi dėl kultūros objekto grąžinimo, kartu su ieškiniu turi pateikti:1 ) dokumentą, kuriame aprašomas daiktas ir konstatuojama, kad tai yra kultūros objektas;2 ) prašančiosios valstybės narės įgaliotų kompetentingų valdžios institucijų pareiškimą, kad šis kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos. 3 ) dokumentą (informaciją), patvirtinantį (patvirtinančią) kultūros objekto buvimo vietą, savininką ar valdytoją. 4. 3.
valstybės narės ieškinys dėl kultūros objektų grąžinimo gali būti pareiškiamas praėjus ne daugiau kaip 75 metams nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės, kuri dėl to kreipėsi, teritorijos tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėse narėse kultūros objektai sudaro neatskiriamą visuomeninių kolekcijų dalį valstybei narei, valstybės narės vietinei ar regioninei valdžios institucijai arba valstybėje narėje esančiam ir pagal tos valstybės narės teisės aktus viešuoju laikomam juridiniam asmeniui, kurio dalyvė yra valstybė arba vietinė ar regioninė valdžios institucija, arba yra jų finansuojama, nuosavybės teise priklausančių kolekcijų , įtrauktų į muziejų, valstybės archyvų arba bibliotekų saugomų kolekcijų apskaitos dokumentus, arba yra religiniai kultūros objektai priklauso bažnytinių ar kitų religinių apeigų įstaigų inventoriams , kuriems taikomos ypatingos apsaugos nuostatos pagal atitinkamus Europos Sąjungos valstybės narės įstatymus teisės aktus. Lietuvos Respublikos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sudarytuose dvišaliuose susitarimuose gali būti numatytas ilgesnis kaip 75 metai terminas gražinimo procesui pradėti. 4. Teismo procesas dėl grąžinimo negali būti pradėtas, jei tuo momentu, kai jis turi būti pradėtas, kultūros objekto išvežimas iš prašančiosios valstybės narės teritorijos nebėra neteisėtas. 5. Lietuvos Respublikos teismas priima sprendimą grąžinti prašančiajai valstybei narei neteisėtai išvežtą kultūros objektą ir jo savininkui ir (arba) valdytojui iš prašančiosios valstybės narės priteisia tokią kompensaciją, kuri pagal bylos aplinkybes laikoma teisinga, jeigu šis savininkas ir (arba) valdytojas įrodo, kad įsigydamas kultūros objektą, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus.
Nustatant, ar savininkas ir (arba) valdytojas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, atsižvelgiama į visas kultūros objekto įsigijimo aplinkybes, visų pirma į kultūros objekto kilmės dokumentus, leidimus išvežti, kurių reikia pagal prašančiosios valstybės narės teisės aktus, savininko ir
(arba) valdytojo reputaciją, sumokėtą kainą, tai, ar savininkas ir (arba) valdytojas ieškojo informacijos kuriame nors prieinamame pavogtų kultūros objektų registre, ir visą kitą svarbią informaciją, kurią jis būtų galėjęs pagrįstai gauti, arba į tai, ar jis ėmėsi bet kokių kitų veiksmų, kurių tokiomis aplinkybėmis būtų ėmęsis protingas asmuo. Dovanojimo arba paveldėjimo atveju savininko ir (arba) valdytojo padėtis nėra palankesnė nei asmens, iš kurio jis tą kultūros objektą tuo būdu įsigijo. 6. Teisinga kompensacija mokama, teismo sprendimo vykdymo ir neteisėtai išvežto kultūros objekto fizinio išsaugojimo patirtos išlaidos padengiamos nepažeidžiant prašančiosios valstybės narės teisės imtis tinkamų veiksmų ir atsiimti šias sumas iš asmenų, atsakingų už tokį neteisėtai išvežto kultūros objekto išvežimą iš jos teritorijos. 7. Grąžinus kultūros objektą, nuosavybės teisę į jį reglamentuoja prašančiosios valstybės narės teisė . 8. Šis įstatymas nedaro poveikio teismo procesui civilinėje arba baudžiamojoje byloje, kurį pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktus gali pradėti prašančioji valstybė narė ir (arba) pavogto kultūros objekto savininkas. “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Kultūros objektų grąžinimas trečiosioms užsienio valstybėms Neteisėtai iš trečiųjų užsienio valstybių išvežti kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje , trečiosioms užsienio valstybėms kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje, grąžinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustato vadovaujantis dvišalių sutarčių ir tarptautinės sutartys tarptautinių sutarčių , kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir trečioji užsienio valstybė, kuri kreipėsi dėl kultūros objektų grąžinimo, nuostatomis . Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias užsienio valstybes išvežti kultūros objektai grąžinami vadovaujantis dvišalių sutarčių ir tarptautinių sutarčių, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir trečioji užsienio valstybė, nuostatomis“. 7 straipsnis. Įstatymo 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos veiksmai vykdant kultūros objektų grąžinimą
šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nurodytų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų užsienio valstybių prašymus dėl neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo. 2.
2Kultūros ministerija, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar tarptautinės sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir besikreipianti Europos Sąjungos valstybė narė ar trečioji užsienio valstybė nustato kitaip:
1) prašančiosios valstybės narės prašymu ieško imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai iš jos teritorijos išvežtas išvežto kultūros objektas objekto, būtų surastas ir nustatytas identifikuodama jo savininkas jo savininko arba valdytojas valdytojo tapatybę ;
2) praneša suinteresuotoms valstybėms apie Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą kultūros objektą, jei yra pagrindas manyti, kad jis buvo neteisėtai išvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės teritorijos;
3) bendradarbiaudama su prašančiąja valstybe nare imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai išvežtas kultūros objektas būtų išsaugotas fiziškai;
4) sudaro sąlygas prašančios prašančiosios užsienio valstybės narės kompetentingoms įgaliotoms valdžios institucijoms patikrinti, ar atitinkamas kilnojamasis daiktas yra kultūros objektas, su sąlyga, kad patikrinimas atliekamas per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos. Per nurodytą laiką neatlikus šio patikrinimo, šio straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai netaikomi;
5) bendradarbiauja su prašančiąja užsienio valstybe nare kultūros objektų grąžinimo klausimais;
6) imasi reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam veiksmui, kuriuo siekiama išvengti kultūros objekto grąžinimo procedūros;
7) tarpininkauja prašančiajai valstybei narei ir savininkui (arba) valdytojui kultūros objektų grąžinimo klausimais;
8) informuoja kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotas valdžios institucijas apie prašančiosios valstybės narės iškeltą bylą dėl atitinkamo kultūros objekto grąžinimo. 3.
prašančiosios valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės reikalauti kompensacijos už grąžinamus prašančiajai valstybei narei ar trečiajai užsienio valstybei kultūros objektus, įtrauktus į muziejų, bibliotekų ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus. 4. Kultūros ministerija kreipiasi su prašymu į Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės įgaliotą instituciją dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų kultūros objektų grąžinimo, informuoja , kad buvo pradėtas teismo procesas siekiant užtikrinti atitinkamo kultūros objekto grąžinimą, nurodo teismo proceso pradėjimo pagrindą ir rūpinasi jų kultūros objektų susigrąžinimu. Europos Sąjungos valstybės narės teismui priėmus sprendimą grąžinti Lietuvos Respublikai neteisėtai išvežtą kultūros objektą ir priteisus teisingą kompensaciją esamam kultūros objekto savininkui ir (arba) valdytojui, Lietuvos Respublika kompensaciją sumoka atgavusi neteisėtai išvežtą kultūros objektą. Lietuvos Respublika taip pat padengia sprendimo grąžinti neteisėtai išvežtą kultūros objektą vykdymo ir neteisėtai išvežto kultūros objekto fizinio išsaugojimo išlaidas. Kompensacijos už neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Kultūros ministerija, siekdama bendradarbiauti ir konsultuotis su Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotomis valdžios institucijomis, naudojasi
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL 2012 L316, p.1) nustatytu specialiai kultūros vertybėms pritaikytu Vidaus rinkos informacinės sistemos (toliau – IMI) moduliu. 6.
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų asmens duomenų ir privatumo apsaugos teisinių nuostatų. 7. Kultūros ministerija kas penkerius metus šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos direktyvos nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai ataskaitą dėl šio įstatymo įgyvendinimo. “8 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
d. Tarybos direktyva 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 399) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/38/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 12 tomas, p. 40)
„1. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės
narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL 2014 L 159, p. 1).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas 2 metų terminas taikomas tų antikvarinių daiktų išpirkimui, dėl kurių išpirkimo savininkai sutikimą pateikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Šio įstatymo 7 straipsniu Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas 6 mėnesių terminas taikomas prašančiosios valstybės narės įgaliotoms valdžios institucijoms, kurios Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pranešimą gavo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymoįsigaliojimui reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4662(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė. 2. Europos Sąjungos valstybė narė
kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė. 2. 3. Kilnojamosios kultūros vertybės – pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą. 3. 4. Kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas
restauravimo ir konservavimo darbus, buvimo vietos ir savininkų pasikeitimus. 5. 6. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga
kilnojamojo daikto ar jo dalies savybė, vertinga etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu, estetiniu, memorialiniu ar kitu požiūriu. 8 . 9. Kultūros objektas - antikvarinis daiktas , kilnojamoji kultūros vertybė, ar kitas kilnojamasis daiktas, turintis kultūrinę vertę, ar kilnojamasis daiktas, Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal nacionalinės teisės aktus arba administracines procedūras priskirtas nacionalinėms meno, istorijos ar archeologijos vertybėms. 10. Kultūros objekto grąžinimas
narės teritoriją. 9. 11. Kultūros paminklas – kilnojamoji kultūros vertybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą, turinti ypatingą kultūrinę vertę, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbta kultūros paminklu. 10. 12. Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės teritorijos išvežtos išvežti kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai
kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai, išvežti pažeidžiant Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios užsienio valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų nacionalinių vertybių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 39, p. 1) arba pasibaigus kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų teisėto laikino išvežimo laikotarpiui, negrąžinti į Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybę narę arba trečiąją užsienio valstybę arba išvežti pažeidus kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus negrąžinti pažeidus kitą tokį laikiną išvežimą reglamentuojančią sąlygą . 13. Prašančioji valstybė narė
kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita
nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms arba pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus apibrėžiamos kaip visuomeninės, priklauso Europos Sąjungos valstybei narei arba Europos Sąjungos valstybių narių vietinės ar regioninės valdžios institucijai arba Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtam ir pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus viešuoju laikomam juridiniam asmeniui, kurio savininkė arba dalyvė yra valstybė (jos institucijos) arba vietinės ar regioninės valdžios institucija arba daugiau negu pusę finansavimo šiam juridiniam asmeniui skiria valstybės ar regioninės ar vietos valdžios institucijos. 18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat vertybę, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus gali tik Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) trečiosiose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – ūkio subjektas) prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, gali gavę Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją (toliau – licencija). Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis. Licencijų išdavimo tvarką ir prekybos antikvariniais daiktais tvarką nustato Vyriausybė.
Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijas išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą panaikina ir licencijos galiojimą panaikina Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai archeologinius radinius ar kitaip perleisti nuosavybės arba valdymo teises į juos draudžiama, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat archeologinius radinius, kurie perleidžiami nacionaliniam, respublikiniam ar savivaldybės muziejui, arba tarp šių muziejų yra perduodami ir priimami laikinam ar ilgam saugojimui, arba pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas išmokamas atlyginimas asmenims už atsitiktinai rastus archeologinius radinius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 5 dalį atlyginama už visuomenės poreikiams paimamus lobius, kuriuose yra archeologinių radinių. Įvežant į Lietuvos Respubliką kitose užsienio valstybėse teisėtai įgytus archeologinius radinius, būtina turėti ir iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos saugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas įsigyto archeologinio radinio pavadinimas, individualūs jo požymiai, įsigijimo vieta, data.“4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu leidimas negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos antikvarinį daiktą
neišduodamas, kultūrinę vertę turintis antikvarinis daiktas savininko sutikimu gali būti siūlomas įrašyti į Kultūros vertybių registrą arba Vyriausybės nustatyta tvarka per vienus2 metus valstybės išperkamas.
Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo taryba nustato, kad norimas išvežti antikvarinis daiktas nėra reikšmingas Lietuvos kultūros paveldui, savininko prašymu išduodamas leidimas šį antikvarinį daiktą išvežti negrąžinamai.“
2Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Į Kultūros vertybių registrą įrašytą arba muziejuje ar bibliotekoje saugomą
kilnojamąją kultūros vertybę iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai išvežti draudžiama. Ji gali būti išvežta tik laikinai (iš Europos Sąjungos muitų teritorijos – iki 3 metų, į kitas Europos Sąjungos valstybes nares
Kultūros paveldo departamentui. Leidimo negrąžinamai išvežti arba leidimo laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo. Jeigu išduoto leidimo galiojimo laikas baigiasi leidimu nepasinaudojus, pareiškėjas jį privalo grąžinti Kultūros paveldo departamentui.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Kultūros objektų grąžinimas Europos Sąjungos valstybėms narėms 1.
Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. 1. Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybių narių išvežti į Lietuvos Respubliką kultūros objektai grąžinami tai valstybei, kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, kai Lietuvos Respublikos teismas priima atitinkamą sprendimą. Prašančioji valstybė narė ieškinį teismui gali pareikšti dėl kultūros objekto, kuris buvo neteisėtai išvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos nuo 1993 m. sausio 1 d., praėjus ne daugiau kaip 30 metų nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš besikreipiančios Europos Sąjungos prašančiosios valstybės narės teritorijos. 3. 2. Ieškinys dėl grąžinimo gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismui ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai Europos Sąjungos prašančioji valstybė narė, kuri kreipėsi, nustatė sužinojo kultūros objektų objekto buvimo vietą, jų jo savininką arba valdytoją savininko ar valdytojo tapatybę . Prašančioji valstybė narė , kuri kreipiasi dėl kultūros objekto grąžinimo, kartu su ieškiniu turi pateikti:1 ) dokumentą, kuriame aprašomas daiktas ir konstatuojama, kad tai yra kultūros objektas;2 ) prašančiosios valstybės narės įgaliotų kompetentingų valdžios institucijų pareiškimą, kad šis kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos. 3 ) dokumentą (informaciją), patvirtinantį (patvirtinančią) kultūros objekto buvimo vietą, savininką ar valdytoją. 4. 3.
valstybės narės ieškinys dėl kultūros objektų grąžinimo gali būti pareiškiamas praėjus ne daugiau kaip 75 metams nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės, kuri dėl to kreipėsi, teritorijos tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėse narėse kultūros objektai sudaro neatskiriamą visuomeninių kolekcijų dalį valstybei narei, valstybės narės vietinei ar regioninei valdžios institucijai arba valstybėje narėje esančiam ir pagal tos valstybės narės teisės aktus viešuoju laikomam juridiniam asmeniui, kurio dalyvė yra valstybė arba vietinė ar regioninė valdžios institucija, arba yra jų finansuojama, nuosavybės teise priklausančių kolekcijų , įtrauktų į muziejų, valstybės archyvų arba bibliotekų saugomų kolekcijų apskaitos dokumentus, arba yra religiniai kultūros objektai priklauso bažnytinių ar kitų religinių apeigų įstaigų inventoriams , kuriems taikomos ypatingos apsaugos nuostatos pagal atitinkamus Europos Sąjungos valstybės narės įstatymus teisės aktus. Lietuvos Respublikos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sudarytuose dvišaliuose susitarimuose gali būti numatytas ilgesnis kaip 75 metai terminas grąžinimo procesui pradėti. 4. Teismo procesas dėl grąžinimo negali būti pradėtas, jeigu tuo momentu, kai jis turi būti pradėtas, kultūros objekto išvežimas iš prašančiosios valstybės narės teritorijos nebėra neteisėtas. 5. Lietuvos Respublikos teismas priima sprendimą grąžinti prašančiajai valstybei narei neteisėtai išvežtą kultūros objektą ir jo savininkui ir (arba) valdytojui iš prašančiosios valstybės narės priteisia tokią kompensaciją, kuri pagal bylos aplinkybes laikoma teisinga, jeigu šis savininkas ir (arba) valdytojas įrodo, kad įsigydamas kultūros objektą, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus.
Nustatant, ar savininkas ir (arba) valdytojas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, atsižvelgiama į visas kultūros objekto įsigijimo aplinkybes, visų pirma į kultūros objekto kilmės dokumentus, leidimus išvežti, kurių reikia pagal prašančiosios valstybės narės teisės aktus, savininko ir
(arba) valdytojo reputaciją, sumokėtą kainą, į tai, ar savininkas ir (arba) valdytojas ieškojo informacijos kuriame nors prieinamame pavogtų kultūros objektų registre, ir visą kitą svarbią informaciją, kurią jis būtų galėjęs pagrįstai gauti, arba į tai, ar jis ėmėsi bet kokių kitų veiksmų, kurių tokiomis aplinkybėmis būtų ėmęsis protingas asmuo. Dovanojimo arba paveldėjimo atveju savininko ir (arba) valdytojo padėtis nėra palankesnė nei asmens, iš kurio jis tą kultūros objektą tuo būdu įsigijo. 6. Teisinga kompensacija mokama, teismo sprendimo vykdymo ir neteisėtai išvežto kultūros objekto fizinio išsaugojimo patirtos išlaidos padengiamos nepažeidžiant prašančiosios valstybės narės teisės imtis tinkamų veiksmų ir atsiimti šias sumas iš asmenų, atsakingų už tokį neteisėtai išvežto kultūros objekto išvežimą iš jos teritorijos. 7. Grąžinus kultūros objektą, nuosavybės teisę į jį reglamentuoja prašančiosios valstybės narės teisė . 8. Šis įstatymas nedaro poveikio teismo procesui civilinėje arba baudžiamojoje byloje, kurį pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktus gali pradėti prašančioji valstybė narė ir (arba) pavogto kultūros objekto savininkas. “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Kultūros objektų grąžinimas trečiosioms užsienio valstybėms ir iš trečiųjų užsienio valstybių Neteisėtai iš trečiųjų užsienio valstybių išvežti kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje , trečiosioms užsienio valstybėms kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje, grąžinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustato vadovaujantis dvišalių sutarčių ir tarptautinės sutartys tarptautinių sutarčių , kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir trečioji užsienio valstybė, kuri kreipėsi dėl kultūros objektų grąžinimo, nuostatomis . Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias užsienio valstybes išvežti kultūros objektai grąžinami vadovaujantis dvišalių sutarčių ir tarptautinių sutarčių, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir trečioji užsienio valstybė, nuostatomis“. 7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, priimanti šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nurodytų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų užsienio valstybių prašymus dėl neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo. 2.
2Kultūros ministerija, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar tarptautinės sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos valstybė narė, kuri kreipėsi dėl kultūros objektų grąžinimo, ar trečioji užsienio valstybė nustato kitaip:
1) prašančiosios valstybės narės prašymu ieško imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai iš jos teritorijos išvežtas išvežto kultūros objektas objekto, būtų surastas ir nustatytas identifikuodama jo savininkas jo savininko arba valdytojas valdytojo tapatybę ;
2) praneša suinteresuotoms valstybėms apie Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą kultūros objektą, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis buvo neteisėtai išvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės teritorijos;
3) bendradarbiaudama su prašančiąja valstybe nare imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai išvežtas kultūros objektas būtų išsaugotas fiziškai;
4) sudaro sąlygas prašančios prašančiosios užsienio valstybės narės kompetentingoms įgaliotoms valdžios institucijoms patikrinti, ar atitinkamas kilnojamasis daiktas yra kultūros objektas, su sąlyga, kad patikrinimas atliekamas per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos. Per nurodytą laiką neatlikus šio patikrinimo, šio straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai netaikomi;
5) bendradarbiauja su prašančiąja užsienio valstybe nare kultūros objektų grąžinimo klausimais;
6) imasi reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam veiksmui, kuriuo siekiama išvengti kultūros objekto grąžinimo procedūros;
7) tarpininkauja prašančiajai valstybei narei ir savininkui (arba) valdytojui kultūros objektų grąžinimo klausimais;
8) informuoja kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotas valdžios institucijas apie prašančiosios valstybės narės iškeltą bylą dėl atitinkamo kultūros objekto grąžinimo. 3.
prašančiosios valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės reikalauti kompensacijos už grąžinamus prašančiajai valstybei narei ar trečiajai užsienio valstybei kultūros objektus, įtrauktus į muziejų, bibliotekų ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus. 4. Kultūros ministerija kreipiasi su prašymu į Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės įgaliotą instituciją dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų kultūros objektų grąžinimo, informuoja , kad buvo pradėtas teismo procesas siekiant užtikrinti atitinkamo kultūros objekto grąžinimą, nurodo teismo proceso pradėjimo pagrindą ir rūpinasi jų kultūros objektų susigrąžinimu. Europos Sąjungos valstybės narės teismui priėmus sprendimą grąžinti Lietuvos Respublikai neteisėtai išvežtą kultūros objektą ir priteisus teisingą kompensaciją esamam kultūros objekto savininkui ir (arba) valdytojui, Lietuvos Respublika kompensaciją sumoka atgavusi neteisėtai išvežtą kultūros objektą. Lietuvos Respublika taip pat padengia sprendimo grąžinti neteisėtai išvežtą kultūros objektą vykdymo ir neteisėtai išvežto kultūros objekto fizinio išsaugojimo išlaidas. Kompensacijos už neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Kultūros ministerija, siekdama bendradarbiauti ir konsultuotis su Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotomis valdžios institucijomis, naudojasi
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL 2012 L316, p.1) nustatytu specialiai kultūros vertybėms pritaikytu Vidaus rinkos informacinės sistemos (toliau – IMI) moduliu. 6. Informacija IMI modulyje keičiamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų asmens duomenų ir privatumo apsaugos teisinių nuostatų. 7.
kas 5 metus šio įstatymo priedo
dėl šio įstatymo įgyvendinimo. “
Pakeisti Įstatymo priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 399) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
„1. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/60/ES dėl
neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL 2014 L 159, p. 1).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas 2 metų terminas taikomas tų antikvarinių daiktų išpirkimui, dėl kurių išpirkimo savininkai sutikimą pateikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikomas prašančiosios valstybės narės įgaliotoms valdžios institucijoms, kurios Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pranešimą gavo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2016 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
NR. I-1179 2, 11, 13, 14,
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL 2014 L 159, p. 1) (toliau - Direktyva). Direktyva pakeitė 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 399) (toliau - Tarybos direktyva 93/7/EEB), kurios nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (toliau - Įstatymas) ir Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1107 „Dėl Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 13 ir
straipsniu įstatymą (Nr. XII-1293), buvo perkelta tik dalis Direktyvos nuostatų.
Įstatymo projekto tikslai:
1) perkelti pilnai naujas Direktyvos nuostatas tik į Įstatymą;
2) patikslinti Įstatymo
išpirkti kultūrinę vertę turinčius antikvarinius daiktus;
3) patikslinti Įstatymo
objektų grąžinimo Europos Sąjungos valstybėms narėms ir trečiosioms užsienio valstybėms reglamentavimą. 4) patikslinti Europos Sąjungos valstybių narių pavadinimo santrumpą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento (direktorė Regina Jaskelevičienė, tel. 219 3415, [email protected] ) Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus (vedėja I.Grigaitienė, tel. 2193459) vyriausiasis specialistas M.Žolynas (tel. 2193460). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neišdavus leidimo negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos kultūrinę vertę turintį antikvarinį daiktą, šis antikvarinis daiktas gali būti valstybės išperkamas per vienus metus. Iki 2015 m. gruodžio 18 d. galiojusios Tarybos direktyvos 93/7/EEB nuostatas įgyvendino Įstatymas ir Taisyklės. Dalį nuo 2015 m. gruodžio 19 d. įsigaliojusios Direktyvos nuostatų šiuo metu taip pat įgyvendina Įstatymas ir Taisyklės. Kita dalis Direktyvos nuostatų šiuo metu nėra perkelta į nacionalinius teisės aktus. Įstatymo
gali kreiptis į Lietuvos Respubliką dėl neteisėtai išvežto kultūros objekto grąžinimo.
Įstatymo
užsienio valstybėms kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje, grąžinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustato tarptautinės sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir užsienio valstybė, kuri kreipėsi dėl kultūros objektų grąžinimo. Įstatymo
prašymus dėl neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo, ir šios institucijos funkcijos. Taisyklės perkelia Tarybos direktyvoje 93/7/EEB nustatytas sąvokas, kultūros objekto apibrėžimą, Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos funkcijas, prašančiosios valstybės narės centrinės valdžios institucijos kreipimosi į Lietuvos Respublikos kompetentingą teismą ir kompensacijų bei išlaidų už grąžinamą kultūros objektą padengimo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, per kurį valstybė gali išpirkti kultūrinę vertę turintį antikvarinį daiktą, prailginti nuo vienų iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo
kultūrinę vertę turinčio antikvarinio daikto, šis daiktas turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės išperkamas, šis pakeitimas sudarytų galimybę asignavimų valdytojams laiku suplanuoti lėšų poreikį antikvarinių daiktų išpirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva priimta iš dalies patikslinus ir papildžius Tarybos direktyvos 93/7/EEB nuostatas, Įstatymo projektu taip pat nesiūloma esminių iki šiol galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimų.
Įstatymo projekte patikslinama „kultūros objekto“ sąvoka ir „neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teritorijos išvežtos kilnojamosios kultūros vertybės ar kultūros objekto“ sąvoka. Iš Taisyklių į Įstatymo projektą perkeliamos sąvokos
„prašančioji valstybė narė“, „trečioji užsienio valstybė“, „valstybė narė, į
kurią kreipiamasi“, „kultūros objekto grąžinimas“, „visuomeninės kolekcijos“. Vadovaujantis Direktyva, Įstatymo projekte nustatomas ilgesnis terminas, per kurį prašančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms sudaromos sąlygos patikrinti, ar surastas kilnojamasis daiktas yra ieškomas kultūros objektas. Į Įstatymo projektą perkeliama nauja Direktyvos nuostata dėl Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų bendradarbiavimo naudojantis specialiai kultūros vertybėms pritaikytu Vidaus rinkos informacinės sistemos (toliau – IMI) moduliu. Atsižvelgiant į tai, kad į Įstatymą perkeliama dauguma esminių Taisyklių nuostatų, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomos neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarkos, kuri buvo numatyta Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 17 straipsnį, nustatant, kad neteisėtai iš trečiosios užsienio valstybės išvežti kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje, jai grąžinami vadovaujantis tarptautinių sutarčių nuostatomis.
Atsisakoma nuorodos į Lietuvos Respublikos įstatymus, nes, išskyrus kultūros objektų grąžinimą Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal Direktyvą ir jos nuostatas perkeliantį Įstatymą, kultūros objektų grąžinimą kitoms valstybėms reglamentuojančias nuostatas Lietuvos Respublika yra priėmusi ratifikuodama tarptautinius susitarimus - 1970 m. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją ir 1995 m. UNIDROIT konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų. Iš Taisyklių į Įstatymo projektą perkeliamos nuostatos, reglamentuojančios kompensacijų savininkui už teismo sprendimu valstybei narei grąžinamus kultūros objektus, mokėjimo atvejus bei kai kurios Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos funkcijos, kurių iki šiol nebuvo Įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Naujų įstatymų priimti, galiojančių keisti ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų visų reikalavimų, atitinka bendrinės kalbos normas. Siekiant įgyvendinti Direktyvą, Įstatymo projektas papildomas Direktyvoje apibrėžtomis sąvokomis. Naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai iki pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei bus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1107 „Dėl Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Kompensacijos už neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Šio Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai – „kultūros objektas“, „kultūros paveldas“, „kultūros vertybė“, „paveldo apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2016-09-07 Nr. XIIP-4662 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Atsižvelgiantį tai, jog projekto 6 straipsniu yra keičiamas įstatymo 17 straipsnio turinys, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir šio straipsnio pavadinimas, į jį po žodžio „valstybėms“ įrašant žodžius „ir iš trečiųjų užsienio valstybių“. 2. Projekto 9 straipsnis reguliuoja įstatymo projekto įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pastebėtina, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomas naujas teisinis reguliavimas galimai įsiterpsiantis į jau prasidėjusius teisinius santykius, todėl, siekiant išvengti galimo įstatymo galiojimo atgal, siūlytina detaliai sureguliuoti ir nustatyti kaip siūlomos naujos teisės normos turėtų būti taikomos jau prasidėjusiems teisiniams santykiams, pavyzdžiui, prasidėjusiems teismo procesams dėl kultūros vertybių grąžinimo ir kitais atvejais, kai teikiamas įstatymas nustato naują reguliavimą, kurio nebuvo iki šiol, ir kuris gali įsiterpti į jau prasidėjusius teisinius santykius, pakeisdamas šių santykių subjektų teisinę padėtį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1179 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO Į STATYMO PROJEKTO 2016-10-19 Nr. XIIP-4662(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Raimundas Paliukas – komiteto pirmininkas, komiteto nariai: Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; komiteto biuras: Kęstutis Kaminskas – komiteto biuro vedėjas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė; kviestieji asmenys: Romas Jarockis – kultūros viceministras, Rūta Kačkutė – Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja, Mindaugas Žolynas – Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-07 Atsižvelgiantį tai, jog projekto 6 straipsniu yra keičiamas įstatymo 17 straipsnio turinys, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir šio straipsnio pavadinimas, į jį po žodžio „valstybėms“ įrašant žodžius „ir iš trečiųjų užsienio valstybių“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis reguliuoja įstatymo projekto įsigaliojimą ir įgyvendinimą.
Pastebėtina, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomas naujas teisinis reguliavimas galimai įsiterpsiantis į jau prasidėjusius teisinius santykius, todėl, siekiant išvengti galimo įstatymo galiojimo atgal, siūlytina detaliai sureguliuoti ir nustatyti kaip siūlomos naujos teisės normos turėtų būti taikomos jau prasidėjusiems teisiniams santykiams, pavyzdžiui, prasidėjusiems teismo procesams dėl kultūros vertybių grąžinimo ir kitais atvejais, kai teikiamas įstatymas nustato naują reguliavimą, kurio nebuvo iki šiol, ir kuris gali įsiterpti į jau prasidėjusius teisinius santykius, pakeisdamas šių santykių subjektų teisinę padėtį. Nepritarti Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą analogišką Teisingumo ministerijos pastabą, nutarimo projektas buvo patikslintas, Projekto 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse sureguliuojant naujų teisės normų taikymas šiems prasidėjusiems teisiniams santykiams: „2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas 2 metų terminas taikomas tų antikvarinių daiktų išpirkimui, dėl kurių išpirkimo savininkai sutikimą pateikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Šio įstatymo 7 straipsniu Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas 6 mėnesių terminas taikomas prašančiosios valstybės narės įgaliotoms valdžios institucijoms, kurios Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pranešimą gavo po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Taip pat pažymėtina, kad kitos neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimą Europos Sąjungos šalims narėms reguliavusios nuostatos, kurias siūloma nustatyti Projekte, iki šiol buvo nustatytos Vyriausybės nutarimu, todėl iš esmės teisinis reguliavimas nesikeičia.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu, remiantis keičiamo Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis, nėra pradėtų jokių teismo procesų dėl antikvarinių daiktų išpirkimo ar neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr . I-1179 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo į statymo projekt ą Nr. XIIP-4662 (2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Raimundas Paliukas. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas