1014 Įstatymo projektas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20(1), 40, 53, 55, 58, 59(2), 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIIP-4649(

Lyginamasis variantas

2016-08-18 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUTORIŲ

TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹

, 40, 53, 55, 59²

, 75, 77, 86 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO V SKYRIAUS IR 3 PRIEDO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius¹ straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija

(toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – pasirenkamos teisinės formos juridinis asmuo, kuris įstatymo, teisių perdavimo, licencinės ar kitos sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau nei vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai; jis veikia nesiekdamas pelno.“

2Papildyti 2 straipsnį nauja 18 dalimi:

„

18. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo

atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo .“

3Papildyti 2 straipsnį nauja 19 dalimi:

„19. Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio

administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje.“

4Papildyti 2 straipsnį nauja 20 dalimi:

„ 20.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos .“

5Papildyti 2 straipsnį nauja 21 dalimi:

„

21. Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių

teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją .“

6Papildyti 2 straipsnį nauja 22 dalimi:

„

22. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių

objektų naudotojas –  asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas .“

7Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:

„

23. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių

administravimo pajamos (toliau –kolektyvinio administravimo pajamos) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir už teisę į atlyginimą arba kompensaciją .“

8Papildyti 2 straipsnį nauja 24 dalimi:

„

24. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ar (ir) gretutinių

teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija .“

9Papildyti 2 straipsnį nauja 25 dalimi:

„ 25.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas)

• pasirenkamos teisinės formos juridinis asmuo, kuris įstatymo, teisių perdavimo, licencijos ar kitos sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau nei vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas
• bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir veikia siekdamas pelno. “

10Papildyti 2 straipsnį nauja 26 dalimi:

„

26. Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių

teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų .“

11Buvusias 2 straipsnio 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27,

28, 29, 30, 31, 32 ir 33 dalis laikyti atitinkamai 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42 ir 43 dalimis. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio

kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją organizaciją .“

2Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją.“³ straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo

būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis organizacijomis .“

2. Pakeisti

15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į

fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją organizaciją .“ 3.

Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją.“⁴ straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir

fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Kompensacinio atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos komisijos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.“⁵ straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti

autorinį kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus. Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.“

2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė

taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant.

Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.“

3Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorinis Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Autorinis Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:“

4Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems

priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai . Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.“⁶ straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, užkuriuos turi būti

mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai.

Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis organizacijomis .“

2. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „

8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje

nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos .“

3. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9

dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:“⁷ straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20¹

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Reprografijos įrenginių, užkuriuos turi

būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai.

Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat kompensacinio atlyginimo skaičiavimo, atsižvelgiant į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis kolektyvinio administravimo organizacijomis. “

2. Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „

7. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje

nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos kolektyvinio administravimo organizacijos .“

3. Pakeisti 20¹ straipsnio 9 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „9. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:“⁸ straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „

1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų išduodamas licencijas;“⁹ straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai

įgyvendinamos per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją organizaciją.

Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.“

2Pakeisti 53 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar

gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai šio straipsnio 4 dalyje numatytų teisių įgyvendinimui reikalingą informaciją.“¹⁰ straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti

tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.“

2Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą komisiją arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose.

Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.“

3Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams

ir fonogramų gamintojams gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija organizacijos , Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti administruojančios tokio pobūdžio teises, atsižvelgdama atsižvelgdamos į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.“¹¹ straipsnis. 59² straipsnio pakeitimas Pakeisti 59² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą

fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija organizacija . Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“¹² straipsnis. Įstatymo V skyriaus pakeitimas Pakeisti Įstatymo V skyrių ir jį išdėstyti taip: „ V

SKYRIUS

KOLEKTYVINIS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

65 straipsnis. Kolektyvinio

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis 1.

Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui. 2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių retransliacijos operatorių programos;

2) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);

4) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;

5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais. 3.

3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių

teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Jei išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliavimą, pateikdamas pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinį laisvos formos prašymą sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. 66 straipsnis. Kolektyvinio administravimo subjektai

1. Kolektyvinio administravimo subjektais

laikomi:

1) Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau šiame skyriuje – valstybėse narės) įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos;

2) Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigti kolektyvinio administravimo nepriklausomi subjektai;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialai ar atstovybės, vykdantys kolektyvinio administravimo veiklą Lietuvos Respublikoje. 2.

2. Šio skyriaus Pirmojo – Penktojo ir Septintojo

skirsnio nuostatos (išskyrus Įstatymo 72²⁸ straipsnio 2 dalies 4, 5,

6 punktų  nuostatas ir 72³⁰

straipsnio 2 dalies nuostatas) taikomos visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms. 3. Šio skyriaus Šeštojo skirsnio nuostatos, Įstatymo 72²⁸ straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatos ir 72³⁰ straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik toms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios administruoja autorių teises naudoti muzikos kūrinius internete daugelyje teritorijų ir teikia naudotojams kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas. 4. Tais atvejais, kai šio Įstatymo 67 straipsnio

2 dalyje numatytas atskiras kolektyvinio administravimo funkcijas kolektyvinio

administravimo organizacijų pavedimu atlieka jų valdomi ar kontroliuojami subjektai, jiems šio skyriaus nuostatos taikomos tiek, kiek jos taikomos tas funkcijas tiesiogiai atliekančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms. 5. Šio skyriaus 72¹² , 72¹⁵ ,⁷²¹⁷ straipsnių, 72¹⁸ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6,

7 punktų, 72¹⁹

, 72²⁸ ir 72³¹ straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kolektyvinio administravimo nepriklausomiems subjektams. 67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo apimtis ir pagrindiniai veiklos principai

1. Kolektyvinis administravimas vykdomas pagal k

olektyvinio administravimo organizacijos pasirašytas sutartis su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises.

Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus tuos atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas atsisakymo administruoti teises priežastis. 2. Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas:

1) kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą siekiant nustatyti, ar naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat išaiškinti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus.

Kolektyvinio administravimo organizacijos atliekamos stebėjimo funkcijos apima kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo peržiūras jų viešo atlikimo ar rodymo vietose, radijo ir televizijos programų, internetinių turinio prieigų ir kitų žiniasklaidos priemonių peržiūrą, išleistų kūrinių duomenų bazėse ir kataloguose esančios informacijos analizę;

3) kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą;

4) kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą;

5) kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo;

6) kitų su kolektyvinių administravimu susijusių funkcijų atlikimą vadovaujantis kolektyvinio administravimo sutartimis ir kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartimis. 3.

3. Vykdydamos kolektyvinio administravimo veiklą

kolektyvinio administravimo organizacijos turi laikytis šių pagrindinių veiklos principų:

1) veikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesais;

2) nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams tik tas pareigas, kurios pagrįstai reikalingos veiksmingai administruoti ir ginti jų teises ar interesus;

3) taikyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms, kurias administruoja pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis, tokias pat kolektyvinio administravimo sąlygas nustatant atlyginimo tarifus, kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymą, kokias taiko savo kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms. ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS STEIGIMAS IR VALDYMAS,  KOLEKTYVIAI

ADMINISTRUOJAMŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS

NARYSTĖS SĄLYGOS

68 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija

steigiama įstatymų numatytais pagrindais kolektyvinio administravimo organizacijos steigėjams pasirenkant įstatymų numatytą juridinio asmens teisinę formą. 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms. 3. Kolektyvinio administravimo organizacija veikia pagal įstatus, nuostatus, statutą, steigimo sutartį ar kitus steigimo dokumentus (toliau – įstatai). 69 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės 1.

Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, sudarydami su pasirinkta kolektyvinio administravimo organizacija kolektyvinio administravimo sutartį, turi teisę:

• 1) suteikti leidimą

administruoti visas turimas autorių teises ar gretutines teises, tam tikrų kategorijų teises arba tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje nepriklausomai nuo kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo vietos, jos buveinės vietos arba teisių turėtojo gyvenamosios vietos ar buveinės, kilmės šalies ar pilietybės;

• 2) numatyti sutartyje galimybę savarankiškai (ne kolektyvinio administravimo būdu)

teikti licencijas naudoti kolektyviai administruojamus kūrinius ar gretutinių teisių objektus nekomerciniais tikslais;

• 3) šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka panaikinti kolektyvinio administravimo

organizacijai suteiktą leidimą administruoti teises, savo pasirinkimu atšaukti leidimą administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės, jų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka turi būti išdėstytos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose arba narystės sąlygose. Kolektyvinio administravimo organizacija turi informuoti teisių turėtoją iki kolektyvinio administravimo sutarties sudarymo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises ir šio straipsnio 3 – 5 dalyse nurodytas jų įgyvendinimo sąlygas. 3.

3. Įgyvendindami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę panaikinti

suteiktą leidimą administruoti teises arba atšaukti leidimą administruoti pasirinktas teises, tam tikrų kategorijų teises ir tam tikrų rūšių kūrinius ar gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, kolektyviai administruojamų teisių turėtojai prieš 6 mėnesius iki leidimo administruoti teises panaikinimo arba atšaukimo turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodytos pagrįstos leidimo administruoti teises panaikinimo ar atšaukimo priežastys. Kolektyvinio administravimo organizacija gali nutarti, kad kolektyvinio administravimo organizacijai suteikto leidimo panaikinimas ar atšaukimas įsigalioja tik pasibaigus finansiniams metams. 4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi kolektyviai administruojamų`teisių turėtojui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal kolektyvinio administravimo organizacijos licenciją, suteiktą iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti tam tikras teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio

lieka galioti iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti tam tikras teises atšaukimo įsigaliojimo. 5. Kolektyvinio administravimo organizacija, kurios atžvilgiu buvo panaikintas leidimas administruoti visas teises ar atšauktas leidimas administruoti dalį teisių, negali reikalauti, kad teisių turėtojas suteiktų leidimą administruoti tas teises ar jų dalį kitai kolektyvinio administravimo organizacijai ar kitaip riboti teisių turėtojų galimybes pasirinkti Įstatyme numatytus teisių įgyvendinimo būdus. 70 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų narystės sąlygos 1.

Kolektyvinio administravimo organizacija priima į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ir jiems atstovaujančius asmenis, taip pat kitas kolektyvinio administravimo organizacijas ir teisių turėtojų asociacijas, jeigu jie atitinka narystės reikalavimus, grindžiamus objektyviais, skaidriais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Narystės reikalavimai ir kriterijai turi būti numatyti kolektyvinio administravimo įstatuose ar narystės sąlygose ir skelbiami viešai kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje. 2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ar kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, kuriomis remiantis buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas. 3.

3Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti:

1) kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose numatytą tinkamą ir veiksmingą visų kolektyvinio administravimo organizacijos narių dalyvavimo kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese tvarką, pagal kurią sprendimų  priėmimo procese įvairių kategorijų nariams turi būti atstovaujama atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą;

2) galimybę kolektyvinio administravimo organizacijos nariams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais, taip pat siekiant įgyvendinti kitas su naryste kolektyvinio administravimo organizacijoje susijusias kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises;

3) kolektyvinio administravimo narių registraciją, jų duomenų kaupimą ir nuolatinį atnaujinimą laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų. 71 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teisės

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir kolektyviai administruojamų teisių

turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, santykiams, atsirandantiems pagal kolektyvinio administravimo sutartis, įskaitant kolektyvinio administravimo dvišales ir daugiašales sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis, taikomos šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 72¹⁷ straipsnio, 72²⁵ straipsnio

3 dalies ir 72²⁷

straipsnio nuostatos. 2. Kolektyviai administruodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises, kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti tokias pat sąlygas, kokios taikomos kolektyviai administruojant teisių turėtojų – kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises.

Kolektyvinio administravimo organizacijos turi sudaryti sąlygas šiems kolektyviai administruojamų teisių turėtojams ar jų atstovams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sąlygas, kolektyvinio administravimo pajamas) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių kolektyviniu administravimu. 3. Kolektyvinio administravimo organizacijos organų veikloje gali dalyvauti tik tie kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie yra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai. 72 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos organai

1. Kolektyvinio administravimo organizacijoje

turi būti šie organai:

1) visuotinis kolektyvinio administravimo organizacijos narių susirinkimas (toliau – visuotinis narių susirinkimas) ar kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises;

2) vienasmenis ar kolegialus valdymo organas;

3) priežiūrą atliekantis organas. 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose. 72¹ straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas

1. Visuotinis

narių susirinkimas yra kolektyvinio administravimo organizacijos organas, kurio veikloje dalyvauja ir savo balsavimo teisėmis naudojasi kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, nepriklausomai nuo organizacijos teisinės formos, narystės trukmės, gaunamų kolektyvinio teisių administravimo pajamų.

Visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus gali vykdyti atstovų, kuriuos kas ketverius metus renka kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, susirinkimas (toliau šiame straipsnyje – atstovų susirinkimas), su sąlyga, kad visuotinio narių susirinkimo teises (įgaliojimus) turintis atstovų susirinkimas užtikrintų tinkamą ir veiksmingą narių dalyvavimą kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese ir teisingą bei proporcingą atstovavimą įvairių kategorijų nariams atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą. 2.

2. Visuotinis

narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):

1) priima sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų ir narystės sąlygų pakeitimų;

• 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, vertina jų veiklos rezultatus,

tvirtina jų atlyginimus, kitas pinigines ir nepinigines išmokas, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai priimti tokius sprendimus įstatuose numatyti priežiūros funkciją atliekančiam organui;

• 3) nustato licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo ir

atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygas;

• 4) nustato kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų

(įskaitant atlyginimo tarifų nuolaidų) patvirtinimo bendrąsias sąlygas (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus);

• 5) tvirtina teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarką ir teisių

turėtojams  nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarką, priima sprendimus dėl nepaskirstomų sumų panaudojimo;

• 6) tvirtina kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarką ir nustato kolektyvinio

administravimo atskaitymų dydžius, taip pat tvirtina kitų (ne kolektyvinio administravimo)  atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms, tvarką;

7) tvirtina bendrąją investicijų valdymo tvarką, taikomą kolektyvinio administravimo pajamoms ir bet kurioms pajamoms, gautoms iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų;

8) nustato kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarką;

9) tvirtina sprendimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar įkeitimo;

• 10) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo, kitų įmonių, jų akcijų

arba teisių įsigijimo patvirtinimo, taip pat sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos reorganizavimo (jungimo ar skaidymo) ar likvidavimo;

• 11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir

jų laidavimo patvirtinimo;

• 12) priima sprendimus dėl auditoriaus ar audito įmonės Įstatymo 72¹⁹

straipsnio 4 dalyje numatytam auditui atlikti paskyrimo ir atšaukimo;

• 13) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje

teikiama informacija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;

• 14) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomą į valdymo organą

paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarką (toliau – interesų deklaravimo tvarka) ir skundų nagrinėjimo tvarką;

• 15) priima sprendimus kitais svarbiais kolektyvinio administravimo klausimais.

Visuotinis narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):

1) priima sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų ir narystės sąlygų pakeitimų;

• 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, vertina jų veiklos rezultatus,

tvirtina jų atlyginimus, kitas pinigines ir nepinigines išmokas, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai priimti tokius sprendimus įstatuose numatyti priežiūros funkciją atliekančiam organui;

• 3) nustato licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo ir

atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygas;

• 4) nustato kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų

(įskaitant atlyginimo tarifų nuolaidų) patvirtinimo bendrąsias sąlygas (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus);

• 5) tvirtina teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarką ir teisių

turėtojams  nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarką, priima sprendimus dėl nepaskirstomų sumų panaudojimo;

• 6) tvirtina kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarką ir nustato kolektyvinio

administravimo atskaitymų dydžius, taip pat tvirtina kitų (ne kolektyvinio administravimo)  atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms, tvarką;

7) tvirtina bendrąją investicijų valdymo tvarką, taikomą kolektyvinio administravimo pajamoms ir bet kurioms pajamoms, gautoms iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų;

8) nustato kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarką;

9) tvirtina sprendimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar įkeitimo;

• 10) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo, kitų įmonių, jų akcijų

arba teisių įsigijimo patvirtinimo, taip pat sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos reorganizavimo (jungimo ar skaidymo) ar likvidavimo;

• 11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir

jų laidavimo patvirtinimo;

• 12) priima sprendimus dėl auditoriaus ar audito įmonės Įstatymo 72¹⁹

straipsnio 4 dalyje numatytam auditui atlikti paskyrimo ir atšaukimo;

• 13) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje

teikiama informacija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;

• 14) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomą į valdymo organą

paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarką (toliau – interesų deklaravimo tvarka) ir skundų nagrinėjimo tvarką;

• 15) priima sprendimus kitais svarbiais kolektyvinio administravimo klausimais. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose gali būti numatyta, kad visuotinio

narių susirinkimo sprendimu šio straipsnio 2 dalies 8-11 punktuose numatytos visuotinio narių susirinkimo funkcijos gali būti perduotos priežiūros funkciją atliekančiam organui. 4. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, kvorumą ir sprendimų priėmimo tvarką nustato kolektyvinio administravimo organizacijos pasirinktą teisinę formą reglamentuojantis įstatymas ir kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai. 72² straipsnis. Atstovavimas kolektyvinio administravimo organizacijos nariams visuotiniame narių susirinkime ir balsavimo teisės perleidimas. 1. Kiekvienas kolektyvinio administravimo organizacijos narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį (atstovą) jo vardu dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, jeigu dėl tokio įgaliojimo nekyla interesų konfliktų. 2. Įgaliojimas galioja tik vienam visuotiniam narių susirinkimui. Atstovas gali atstovauti tik vienam jį įgaliojusiam kolektyvinio administravimo organizacijos nariui. Visuotiniame narių susirinkime atstovas naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turėtų jį įgaliojęs narys. Atstovas balsuoja laikydamasis jį įgaliojusio nario nurodymų. 3. Teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime kolektyvinio administravimo organizacijos narys gali įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui, sudarydamas balsavimo teisės perleidimo sutartį. 72³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūra

1. Kolektyvinio

administravimo organizacijos valdymo priežiūrą užtikrina kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organas (stebėtojų taryba, revizijos komisija ar kt.), kuris prižiūri, kaip veikia ir savo pareigas vykdo kolektyvinio administravimo organizacijos vienasmenis ar kolegialus valdymo organas. 2.

2. Kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organo sudarymo tvarka

nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų kolektyvinio administravimo organizacijos nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą. 3. Priežiūros organo darbas organizuojamas posėdžiuose, kurie šaukiami reguliariai kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Priežiūros organo funkcijas nustato kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai ir visuotinis narių susirinkimas. 4. Priežiūros organas ne rečiau kaip kartą per metus visuotiniam narių susirinkimui teikia veiklos ataskaitą. Kiekvienas priežiūros organo narys visuotiniam narių susirinkimui pateikia metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti pateikta šio Įstatymo 72⁴ straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. 72⁴ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organo pareigos ir asmenų, paskirtų ar išrinktų į valdymo organą, interesų deklaravimas

1. K

olektyvinio administravimo organizacijos valdymo organas turi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, taikydamas patikimas administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės procedūras. 2. Šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 14 punkte numatytoje valdymo organo interesų deklaravimo tvarkoje (toliau – interesų deklaravimo tvarka) turi būti numatyti valdymo organui taikomi reikalavimai, kurie leistų išvengti valdymo organo ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų konfliktų, taip pat nustatytos procedūros, kurios leistų valdyti, stebėti ir atskleisti esamus ar galimus interesų konfliktus, siekiant išvengti jų neigiamo poveikio kolektyvinio administravimo organizacijos atstovaujamų teisių turėtojų kolektyviniams interesams. 3.

3. Į

kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organą paskirti ar išrinkti fiziniai asmenys pagal interesų deklaravimo tvarką turi pateikti visuotiniam narių susirinkimui metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie:

• 1) asmeninių interesų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų

faktinius arba galimus konfliktus;

• 2) praėjusiais finansiniais metais iš kolektyvinio administravimo organizacijos

gautus atlyginimus, kitas pinigines ar nepinigines išmokas;

• 3) praėjusiais finansiniais metais kolektyvinio administravimo organizacijos

jiems, kaip teisių turėtojams išmokėtas kolektyvinio administravimo pajamas;

• 4) faktinius arba galimus asmeninių interesų ir kolektyvinio administravimo

organizacijos interesų arba įsipareigojimų kolektyvinio administravimo organizacijai ir įsipareigojimų kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui konfliktus. TREČIASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS PAJAMŲ IR TURTO ADMINISTRAVIMAS

72⁵ straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų administravimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, įgyvendindama šio Įstatymo 67

straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatytas kolektyvinio administravimo funkcijas, turi užtikrinti kruopštų ir skaidrų kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą, teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija turi:

1) atskiroje banko sąskaitoje laikyti lėšas, gautas kaip kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų;

2) visą kitą finansinį ir materialų (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) turtą, kurį ji gali turėti, ir pajamas, gautas iš šio turto arba kolektyvinio administravimo atskaitymų, arba kitos veiklos registruoti atskirose buhalterinės apskaitos sąskaitose. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacija negali naudoti kolektyvinio

administravimo pajamų ir pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitiems tikslams nei paskirstymas ir išmokėjimas kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijai šio Įstatymo 72¹ straipsnio

2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka leidžiama atskaityti kolektyvinio

administravimo atskaitymus arba naudoti kolektyvinio administravimo pajamas ar pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, šio Įstatymo⁷²¹ straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta tvarka. 72⁶ straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų ir turto investavimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, investuodama kolektyvinio

administravimo pajamas ir pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitą finansinį ar materialųjį turtą, turi vadovautis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta bendrąja investicijų valdymo tvarka ir 72¹ straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarka. 2. Bendroji investicijų valdymo tvarka turi užtikrinti teisių turėtojų interesus, kurie įgyvendinami vadovaujantis šiais reikalavimais:

1) jeigu investuojant gali kilti interesų konfliktas tarp kolektyvinio administravimo organizaciją valdančių asmenų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, investavimo objektai turi būti pasirenkami atsižvelgiant vien tik į kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesus;

2) investicinis portfelis (finansinis ir materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis) turtas turi būti valdomas laikantis saugumo, likvidumo ir pelningumo principų. Investavimo strategija turi būti diversifikuota taip, kad būtų išvengta per didelio pasitikėjimo kuriais nors konkrečiais investavimo objektais. 72⁷ straipsnis. Kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti atskaitymai 1.

Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomus kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kitus atskaitymus (pavyzdžiui, socialinėms, kultūros arba švietimo reikmėms) iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitymai turi būti pagrįsti ir nustatyti remiantis   kolektyvinio administravimo organizacijos teisių turėtojams teikiamų kolektyvinio administravimo paslaugų ir šio Įstatymo 72⁸ straipsnyje numatytų socialinių, kultūros ar švietimo reikmių, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija finansuoja tokių reikmių paslaugas, objektyviais vertinimo kriterijais. 3. Kolektyvinio administravimo atskaitymai neturi viršyti pagrįstų ir dokumentais patvirtintų sąnaudų, kolektyvinio administravimo organizacijos patirtų administruojant autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo atskaitymams taikomus naudojimo ir skaidrumo reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti visiems kitiems atskaitymams, daromiems siekiant padengti kolektyvinio administravimo sąnaudas. 72⁸ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitymai socialinių, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms

1. Kolektyvinio administravimo organizacija gali finansuoti kolektyviai

administruojamų teisių turėtojų socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmes, nustatydama tam tikslui atskaitymus iš kolektyvinio administravimo pajamų ar iš bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikmių finansavimo tvarkoje kolektyvinio

administravimo organizacija turi nustatyti aiškius, sąžiningus ir nediskriminacinius tokių reikmių finansavimo ir su jomis susijusių paslaugų apimtimi ir prieiga teisių turėtojams kriterijus. 72⁹ straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas

1. Nepažeisdama šio Įstatymo 72¹¹

straipsnio 3 dalies ir 72²⁴ straipsnio nuostatų bei vadovaudamasi kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarka, numatyta šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte, kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos – jos narės, turi paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti teisių turėtojams mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus tuos atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijos neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų  pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, teisių identifikavimu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška, informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška. 3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai, arba buveinei nustatyti.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurias naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis. 4. Kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 2 dalyje nustatytas kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymo ir teisių turėtojams mokėtinų sumų išmokėjimo terminas, turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijos nariams ir visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis ji yra sudariusi atstovavimo sutartis, informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių vieno ar daugiau teisių turėtojų tapatybė ar gyvenamoji vieta arba buveinė nebuvo nustatyta. Šioje informacijoje, jei įmanoma, turi būti pateikti šie duomenys:

1) kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas;

2) teisių turėtojo vardas ir pavardė ar pseudonimas arba pavadinimas;

3) kūrinio ar gretutinių teisių objekto leidėjo ar gamintojo pavadinimas ar vardas ir pavardė;

4) visa kita kolektyvinio administravimo organizacijos turima informacija apie kūrinį ar gretutinių teisių objektą, kuri galėtų padėti nustatyti teisių turėtoją. 5.

5. Jei kolektyvinio administravimo organizacijos taikytos priemonės, numatytos šio

straipsnio 3 ir 4 dalyje, nedavė rezultatų, kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per vienerius metus, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, turi viešai paskelbti informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių teisių turėtojų nepavyko nustatyti ar surasti, nurodydama, jei įmanoma, šio straipsnio 4 dalies 1– 3 punktuose nurodytą informaciją apie tuos kūrinius ar gretutinio teisių objektus. 6. Kolektyvinio administravimo pajamas, kurios dėl objektyvių priežasčių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, nebuvo paskirstytos ir išmokėtos kolektyviai administruojamų teisių turėtojams per šio straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, kolektyvinio administravimo organizacija turi laikyti atskiroje, nepaskirstytų kolektyvinio administravimo pajamų, sąskaitoje. 72¹⁰ straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimas

1. Tais atvejais, kai teisių turėtojams mokėtinų sumų neįmanoma paskirstyti ir

išmokėti, nors kolektyvinio administravimo organizacija ėmėsi visų šio Įstatymo⁷²⁹ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų būtinų priemonių teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti, praėjus trejiems metams nuo finansinių metų, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, pabaigos, tos nepaskirstytos sumos laikomos teisių turėtojams nepaskirstomomis sumomis. 2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytoje teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkoje nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojui pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti senaties terminai. 72¹¹ straipsnis.

72¹¹ straipsnis. Atstovavimo sutartyse numatyti kolektyvinio administravimo atskaitymai, kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, administruodama teises pagal

sudarytas atstovavimo sutartis, iš atstovaujamajai kolektyvinio administravimo organizacijai surinktų kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio  administravimo pajamų, negali daryti jokių atskaitymų, išskyrus kolektyvinio administravimo atskaitymus. Ši nuostata netaikoma, kai atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija yra davusi aiškų leidimą dėl kitų konkrečių, atstovavimo sutartyje numatytų, atskaitymų. 2. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas. 3. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija neturi galimybės laikytis šių terminų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, teisių identifikavimu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška. 4.

4. Atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat

kolektyvinio administravimo organizacijos – jos narės, turi paskirstyti ir išmokėti iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos gautas sumas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai kolektyvinio administravimo organizacija gavo šias sumas iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija ar jos nariai, kurie yra teisių turėtojams atstovaujantys subjektai, neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, teisių identifikavimu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška. 5. Šio Įstatymo 72⁹ straipsnio 3 – 6 dalių ir 72¹⁰ straipsnio nuostatos mutatis  mutandis taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms kolektyvinio administravimo organizacijoms. KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ SANTYKIAI SU KOLEKTYVIAI  ADMINISTRUOJAMŲ KŪRINIŲ

AR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ NAUDOTOJAIS

72¹² straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ir jų teikimo sąlygos

1. Kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar

gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams (toliau šiame skyriuje – naudotojai) sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas.

Licencinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:

1) suteikiamos teisės (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdai);

2) kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas);

3) atlyginimo tarifai, atlyginimo mokėjimo tvarka ir terminai;

4) įpareigojimai dėl naudotojo teiktinų pranešimų apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos;

5) sutarties šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė. 2. Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios, pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintą licencijų teikimo tvarką (toliau šiame straipsnyje – licencijų teikimo tvarka). Licencijų teikimo tvarkoje turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti

licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas naudotojo prašymas), licencijų teikimo tvarkoje numatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui pateikti reikalingą informaciją. Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nuo tos dienos, kai buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją. 4.

4Kolektyvinio administravimo organizacija gali atsisakyti suteikti licenciją,

pateikdama naudotojui pagrįstą paaiškinimą apie atsisakymo suteikti licenciją priežastis, kurios nustatytos licencijų teikimo tvarkoje remiantis šiais pagrindais:

1) kolektyvinio administravimo organizacija neturi kolektyviai administruojamame repertuare kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kurių naudojimui prašoma suteikti licenciją;

2) kolektyviai administruojamų teisių turėtojai kolektyvinio administravimo sutartyje yra uždraudę naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus tokiais būdais ir (ar) sąlygomis, kurie yra nurodyti naudotojo pateiktame prašyme;

3) komercinės veiklos sritis ar tikslai, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, gali pažeisti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų (autorių ar atlikėjų) garbę ar reputaciją;

4) naudotojas yra skolingas kolektyvinio administravimo organizacijai už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą arba kitaip pažeidžia anksčiau suteiktos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos sąlygas ir, prieš pateikdamas prašymą licencijai gauti, nesiėmė priemonių apmokėti pateiktą kolektyvinio administravimo organizacijos sąskaitą ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus;

5) prašyme suteikti licenciją nėra informacijos apie kūrinių ar gretutinių teisių naudojimo būdus ar kitos licencijų teikimo tvarkoje nurodytos licencinei sutarčiai sudaryti būtinos informacijos, ir šie prašymo trūkumai nebuvo pašalinti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą. 5. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais. 6.

6. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija suteikia licenciją

naudotojui, kuris teikia naujos rūšies kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo paslaugą internetu, prieinamą valstybių narių visuomenei trumpiau nei trejus metus, kolektyvinio administravimo organizacija neprivalo šių naujų internetinių paslaugų atveju sutartomis sąlygomis vadovautis kaip precedentu teikiant licenciją kitų internetinių paslaugų atžvilgiu. 7. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas naudotojams teikti prašymus licencijai gauti elektroninėmis priemonėmis, taip pat tokiomis priemonėmis bendrauti su ja kitais licencijų teikimo, licencinės sutarties sudarymo ir kitais klausimais. Licencinėje sutartyje šalys gali numatyti galimybę naudotojui elektroninėmis priemonėmis teikti pranešimus apie licencijoje nurodytų teisių naudojimą. 72¹³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas

naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimo tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinio atlyginimo tarifus, taip pat atlyginimo tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse). 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti , inter alia, atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. 3 .

3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliacijai, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių) derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jei derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl teisių į kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliaciją, bet kuri iš jų gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikianti tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo. 72¹⁴ straipsnis. Naudotojų pranešimai apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos

1. Kolektyvinio

administravimo organizacijos prašymu n audotojai turi per 10 darbo dienų nuo kolektyvinio administravimo organizacijos prašymo gavimo dienos pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai pranešimą apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą (toliau – naudotojo pranešimas). Naudotojo pranešime turi būti nurodyta naudotojo turimą teisingą informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacijai yra būtina jos funkcijoms atlikti (surinkti kolektyvinio administravimo pajamas, jas paskirstyti ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas). 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir n audotojai sudarydami licencinę sutartį gali susitarti dėl kitų, nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje, naudotojo pranešimo pateikimo terminų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SKAIDRUMAS IR TEIKIAMOS ATASKAITOS

72¹⁵ straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams teikiama informacija apie jų teisių administravimą

1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi ne rečiau kaip kartą per metus

kiekvienam kolektyviai administruojamų teisių turėtojui, kuriam ji priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų arba pervedė mokėjimus, pateikti informaciją apie jo teisių administravimą tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija.

Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijoje turi būti pateikti duomenys apie:

1) visus kolektyvinio administravimo organizacijos turimus kolektyviai administruojamų teisių turėtojo kontaktinius duomenis, kuriuos teisių turėtojas yra suteikęs kolektyvinio administravimo organizacijai naudoti nustatant jo tapatybę, gyvenamąją vietą ar buveinę;

• 2) teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas;

3) teisių turėtojui sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pobūdį;

4) laikotarpį, kuriuo pagal suteiktas teises buvo naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, teisių turėtojui priskirtas ir sumokėtos sumas už šių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naudotojų pranešimais, numatytais šio Įstatymo 72¹⁴ straipsnyje, kolektyvinio administravimo organizacija negali pateikti šios informacijos;

• 5) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
• 6) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, įskaitant kitais įstatymais

numatytus valstybės administruojamus gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taip pat atskaitymus  socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms;

• 7) visas dar neišmokėtas teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas

už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;

• 8) kitus su teisių administravimu susijusius duomenis, kurie gali būti aptarti

narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyje.

Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijoje turi būti pateikti duomenys apie:

1) visus kolektyvinio administravimo organizacijos turimus kolektyviai administruojamų teisių turėtojo kontaktinius duomenis, kuriuos teisių turėtojas yra suteikęs kolektyvinio administravimo organizacijai naudoti nustatant jo tapatybę, gyvenamąją vietą ar buveinę;

• 2) teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas;

3) teisių turėtojui sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pobūdį;

4) laikotarpį, kuriuo pagal suteiktas teises buvo naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, teisių turėtojui priskirtas ir sumokėtos sumas už šių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naudotojų pranešimais, numatytais šio Įstatymo 72¹⁴ straipsnyje, kolektyvinio administravimo organizacija negali pateikti šios informacijos;

• 5) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
• 6) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, įskaitant kitais įstatymais

numatytus valstybės administruojamus gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taip pat atskaitymus  socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms;

• 7) visas dar neišmokėtas teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas

už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;

• 8) kitus su teisių administravimu susijusius duomenis, kurie gali būti aptarti

narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyje. 2.Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija priskiria kolektyvinio administravimo pajamų savo nariams, kurie yra kolektyvinio administravimo subjektai, atsakingi už tokių pajamų paskirstymą atstovaujamiems teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti šiems nariams informaciją, nurodytą šio straipsnio1 dalyje, jeigu jie tos informacijos neturi. 3.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti kolektyvinio administravimo subjektai turi pateikti kiekvienam teisių turėtojui, kuriam jie priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų, pervedė mokėjimus tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija. 72¹⁶ straipsnis. Atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms teikiama informacija Kolektyvinio administravimo organizacija ne rečiau kaip kartą per metus elektroninėmis priemonėmis turi pateikti informaciją kolektyvinio administravimo organizacijai, kurios administruojamas teises tą laikotarpį, su kuriuo susijusi informacija, ji administravo pagal atstovavimo sutartį. Kolektyvinio administravimo organizacija atstovaujamai kolektyvinio administravimo organizacijai turi pateikti informaciją apie:

• 1) priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas, kolektyvinio administravimo

organizacijos sumokėtas sumas pagal kolektyviai administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos ji administruoja pagal atstovavimo sutartį, naudojimo pobūdį ir visas priskirtas nesumokėtas kolektyvinio teisių administravimo pajamas už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;

• 2) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
• 3) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, numatytus

atstovavimo sutartyje;

• 4) informaciją apie bet kurias naudotojams suteiktas ar nesuteiktas licencijas,

susijusias su kūriniais ar gretutinių teisių objektais, kuriems taikoma atstovavimo sutartis;

• 5) visuotinio narių susirinkimo sprendimus, susijusius su teisių administravimu

pagal atstovavimo sutartį;

• 6) kitus su teisių administravimu pagal atstovavimo sutartį susijusius duomenis,

kurie buvo numatyti atstovavimo sutartyje. 72¹⁷ straipsnis.

72¹⁷ straipsnis. Informacija, teikiama esant kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kitų kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų prašymams Kolektyvinio administravimo organizacija, nepažeisdama šio Įstatymo 72²² straipsnio nuostatų, gavusi pagrįstą bet kurios kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios atstovaujamų teisių turėtojų teises administruoja pagal atstovavimo sutartį, kolektyviai administruojamo teisių turėtojo ar naudotojo prašymą, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi pateikti elektroninėmis priemonėmis prašymą pateikusiai kolektyvinio administravimo organizacijai, teisių turėtojui ar naudotojui informaciją apie:

• 1) kolektyviai administruojamą repertuarą, tiesiogiai arba pagal atstovavimo sutartis

administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja;

• 2) administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises

ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro. 72¹⁸ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijos viešinimas 1.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi viešai skelbti savo interneto svetainėje šią informaciją:

• 1) savo įstatus;

2) savo narystės sąlygas ir leidimo administruoti teises panaikinimo ar atšaukimo sąlygas, jei jos nenumatytos įstatuose;

• 3) kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintoje licencijų teikimo

tvarkoje numatytas licencinių sutarčių standartines sąlygas ir kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintus ar kolektyvinių derybų būdu nustatytus atlyginimų tarifus (įskaitant atlyginimų tarifų nuolaidas ir jų taikymo sąlygas);

• 4) kolektyvinio administravimo organizacijos kolegialaus valdymo organo ir priežiūros

funkcijas atliekančio organo narių sąrašus;

• 5) kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos

aprašą;

• 6) kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą;
• 7) kitų (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymų iš kolektyvinio administravimo

pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų socialinėms, kultūros ir švietimo paslaugas reikmėms, tvarkos aprašą;

8) kolektyvinio administravimo atstovavimo sutarčių sąrašą ir kolektyvinio administravimo organizacijų, su kuriomis sudarytos atstovavimo sutartys, pavadinimus;

• 9) teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą;
• 10) kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos skundų nagrinėjimo tvarkos

aprašą;

• 11) šio Įstatymo 72¹⁹

straipsnio 1 dalyje numatytą kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą (toliau – skaidrumo ataskaita), įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis;

• 12) kitas kolektyviniam teisių administravimu svarbias sąlygas, kurios nėra

aptartos įstatuose, narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyse. 2.

2. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į duomenų, dokumentų ar

kitos su kolektyviniam teisių administravimui svarbios informacinės medžiagos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, papildymą ar pakeitimą, turi nedelsdama atnaujinti savo interneto svetainėje skelbiamą informaciją. 72¹⁹ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos skaidrumo ataskaita

1. Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija nepriklausomai nuo jos

teisinės formos kasmet turi parengti skaidrumo ataskaitą, įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, iki kitų metų rugpjūčio

31 dienos, pasibaigus finansiniams metams, už kuriuos teikiama skaidrumo

ataskaita. 2. Skaidrumo ataskaitoje kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti su kolektyviniu administravimu susijusią kolektyvinio administravimo organizacijos apskaitos informaciją (finansines ataskaitas), veiklos ir kitą informaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą (toliau – informacijos sąrašas). 3. Specialiojoje ataskaitoje, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, pateikiama informacija apie socialinių, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms šio Įstatymo 72⁸ straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytų sumų panaudojimą. Specialiojoje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal šio straipsnio 2 dalyje numatytą informacijos sąrašą. 4. Skaidrumo ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija (finansinės ataskaitos) turi būti patikrinta Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka. Auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų audito turi būti įtraukta į skaidrumo ataskaitą. 5. Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti skaidrumo ataskaitos (įskaitant  specialiąją ataskaitą) viešą prieigą visuomenei savo interneto svetainėje penkerius metus nuo jos viešo paskelbimo dienos.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KOLEKTYVIAI

ADMINISTRUOJAMOS DAUGIATERITORĖS  LICENCIJOS NAUDOTI MUZIKOS KŪRINIUS

INTERNETE

72²⁰ straipsnis. Kolektyviai administruojamų daugiateritorių  licencijų taikymo sritis ir sąlygos

1. Visos Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtos kolektyvinio

administravimo organizacijos, teikdamos kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas (toliau – daugiateritorės licencijos) asmenims, teikiantiems vartotojams internetines muzikos paslaugas atsisiųsti muzikos kūrinių įrašus arba klausytis muzikos kūrinių įrašų srautinio duomenų siuntimo režimu ar kitais internetinės muzikos kūrinių prieigos būdais (toliau – internetinių muzikos paslaugų teikėjai), turi laikytis šio Įstatymo 72²¹

• 72²⁶ straipsniuose numatytų nuostatų. 2. Kolektyvinio administravimo organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies valdomų ar kontroliuojamų subjektų kolektyvinio administravimo veiklai taikomos šio skirsnio atitinkamos nuostatos, kurios būtų taikomos, jeigu šią kolektyvinio administravimo veiklą vykdytų pačios kolektyvinio administravimo organizacijos. 3.

3. Šio Įstatymo 72²¹

• 72²⁶ straipsnių nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms, kai jos laikydamosi konkurencijos taisyklių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)

101 ir 102 straipsniuose, teikia daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius

internete transliuojančiosioms organizacijoms, kurios viešai skelbia savo radijo ar televizijos programas, tuo pat metu, kai vyksta jų transliacija ar vėliau, pasibaigus šiai transliacijai, taip pat bet kokiai kitai pačios transliuojančiosios organizacijos ar jos užsakymu sukurtai internete pateikiamai medžiagai, įskaitant jos peržiūras, papildančias pirmąją radijo ar televizijos programos transliaciją. 72²¹ straipsnis. Reikalavimai daugiateritores licencijas teikiančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores

licencijas, turi gebėti atlikti šias funkcijas:

• 1) elektroniniu būdu efektyviai ir skaidriai tvarkyti duomenis, reikalingus

administruoti daugiateritores licencijas, įskaitant duomenis, reikalingus nustatyti ir tvarkyti pagal daugiateritores licencijas teikiamą kolektyviai administruojamą muzikos kūrinių repertuarą (toliau – daugiateritoris muzikos kūrinių repertuaras) ir stebėti jo naudojimą;

• 2) išrašyti ir pateikti elektroniniu būdu sąskaitas už muzikos kūrinių naudojimą

internetinių muzikos paslaugų teikėjams;

3) surinkti kolektyvinio administravimo pajamas ir paskirstyti muzikos kūrinių teisių turėtojams mokėtinas sumas. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti kolektyvinio

administravimo organizacija turi būti kompetentinga:

1) kiek įmanoma tiksliau nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų muzikos kūrinius ar jų dalis;

2) kiek įmanoma tiksliau nustatyti teises į kiekvieną muzikos kūrinį ar jo dalį, teisių galiojimo teritoriją ir tų kūrinių ar jų dalių teisių turėtojus, kurių teisėms kolektyvinio administravimo organizacija atstovauja;

• 3) taikyti tarptautinėse kolektyviai administruojamų muzikos kūrinių duomenų

bazėse muzikos kūriniams suteiktus skaitmeninius identifikavimo kodus, skirtus nustatyti teisių turėtojus ir muzikos kūrinius;

4) taikyti priemones, skirtas laiku ir veiksmingai nustatyti ir pašalinti netikslius duomenis, kuriuos turi kitos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikiančios daugiateritores licencijas. 72²² straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas teikiamo muzikos kūrinių repertuaro informacijos skaidrumas ir tikslumas

1Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas,

turi nustatyti daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos rinkimo, tikslinimo ir teikimo tvarką (toliau – daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarka), pagal kurią, gavusi pagrįstą internetinių muzikos paslaugų teikėjų ar atstovaujamų teisių turėtojų arba kitų kolektyvinio administravimo organizacijų prašymą, turi teikti jiems elektroninėmis priemonėmis naujausią informaciją, kuri leistų nustatyti kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamą daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą. Tokia informacija apima:

• 1) muzikos kūrinius, kurių naudojimui teikiamos daugiateritorės licencijos;
• 2) visas administruojamas teises į muzikos kūrinius ar jų dalį;
• 3) teritorijas, kuriose galioja administruojamos teisės į muzikos kūrinius. 2.

2. Kolektyvinio administravimo organizacija gali taikyti technines ar kitas pagrįstas

priemones, skirtas apsaugoti šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos duomenų tikslumą ir vientisumą, kontroliuoti jų pakartotinį naudojimą ir apsaugoti konfidencialią komercinę informaciją. 3. Teisių turėtojai, kitos kolektyvinio administravimo organizacijos ir internetinių muzikos paslaugų teikėjai gali pagal daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarką pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą ištaisyti informaciją, numatytą šio straipsnio 1 dalyje ir 72²¹ straipsnio 2 dalyje numatytus kolektyvinio administravimo organizacijos tvarkomus duomenis. Tokie teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų ir internetinių muzikos paslaugų teikėjų prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, kad duomenys arba informacija, susijusi su jų teisėmis naudoti muzikos kūrinius internete, yra netikslūs. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi pagrįstą prašymą, turi nedelsiant imtis numatytų priemonių ištaisyti duomenis ar patikslinti informaciją

4. Kolektyvinio administravimo organizacija turi suteikti kolektyviai

administruojamų teisių turėtojams, kurių muzikos kūriniai yra įtraukti į jos daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą, priemones elektronine forma teikti jai informaciją apie jų muzikos kūrinius, teises į tuos muzikos kūrinius ir teritorijas, kuriose teisių turėtojai suteikia leidimą kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jų teises. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 72²⁵ straipsnio ir 72²⁶ straipsnių nuostatomis, kolektyviai administruoja teises ir teikia daugiateritores licencijas pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje. 72²³ straipsnis.

72²³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų santykiai su internetinių muzikos paslaugų teikėjais

1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi stebėti, kaip internetinių

muzikos paslaugų teikėjai, kuriems suteikta daugiateritorė licencija, naudoja kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamus muzikos kūrinius atsižvelgiant į licencinėje sutartyje numatytus muzikos kūrinių naudojimo būdus ir sąlygas. 2. Internetinių muzikos paslaugų teikėjai turi teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslią informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas internetinių muzikos paslaugų teikėjams tokią informaciją teikti elektroniniu būdu, numatydama tokiems elektroniniams duomenų mainams bent vieną pranešimų teikimo formą. 3. Kolektyvinio administravimo organizacija sąskaitas internetinių muzikos paslaugų teikėjams turi pateikti elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 72²¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, sąskaitoje turi būti nurodyti kūriniai ar jų dalys ir jų naudojimo teisės, suteiktos daugiateritorėje licencijoje, ir faktinis muzikos kūrinių panaudojimas, kiek tai yra įmanoma pagal internetinių paslaugų teikėjo pateiktą informaciją. 4. Kolektyvinio administravimo organizacija internetinių muzikos paslaugų teikėjui turi nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas pateikė informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete) pateikti tikslias sąskaitas, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu. 5.

5. Internetinių muzikos paslaugų teikėjas kolektyvinio administravimo

organizacijos nustatyta tvarka gali pareikšti pretenziją dėl sąskaitos tikslumo, įskaitant atvejus, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas gauna sąskaitas iš vienos ar kelių kolektyvinio administravimo organizacijų už tų pačių muzikos kūrinių naudojimą internete. 72²⁴ straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas surinktų  kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per

šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, turi paskirstyti pagal daugiateritores licencijas surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, nustatydama kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į muzikos kūrinių faktinį naudojimą internete, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija, vykdydama mokėjimą pagal šio straipsnio 1 dalį, turi pateikti teisių turėtojams informaciją apie:

1) muzikos kūrinio naudojimo laikotarpį, už kurį teisių turėtojui paskirtos mokėtinos sumos, ir teritorijas, kuriose tas kūrinys naudotas;

2) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas kolektyvinio administravimo pajamas už kiekvieną suteiktą teisę naudoti muzikos kūrinius internete, kurią administruoti visiškai ar iš dalies leidimą suteikė teisių turėtojas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija  paskirstė;

3) kolektyvinio administravimo organizacijos iš kiekvieno internetinių muzikos paslaugų teikėjo surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė. 3.

3. Kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 72²⁵

ir 72²⁶ straipsnių nuostatomis, įgalioja kitą kolektyvinio administravimo organizaciją teikti daugiateritores licencijas, įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija tiksliai ir nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu, paskirsto šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyvinio administravimo pajamas ir teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją įgaliojančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai. Įgaliojančioji kolektyvinio administravimo organizacija yra atsakinga už tolesnį tokių pajamų paskirstymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimą teisių turėtojams, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje. 72²⁵ straipsnis. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas

1. Visos kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti

daugiateritores licencijas turi būti ne išimtinio pobūdžio. Įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja suteiktas teises ir teikia daugiateritores licencijas laikydamasi teisių turėtojų nediskriminavimo principų. 2.

2. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartyje turi būti numatytos šios

sąlygos:

1) pagrindinės sąlygos, pagal kurias bus teikiamos daugiateritorės licencijos naudoti įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinius internete (muzikos kūrinių naudojimo internete būdai, taikomi atlyginimo tarifai už suteiktas teises naudoti kūrinius, teikiamų daugiateritorių licencijų galiojimo terminai ir galiojimo teritorijos);

2) visos sąlygos, susijusios su teikiamų atstovavimo paslaugų kaina (kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti galimi atskaitymai iš kolektyvinio administravimo pajamų, surinktų už įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuaro naudojimą);

3) atstovavimo sutarties galiojimo terminas. 3. Įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos nariai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje numatytomis atstovavimo sutarčių sąlygomis. 72²⁶ straipsnis. Pareiga atstovauti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai teikiant daugiateritores licencijas

1. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija neteikia ir

nesiūlo teikti naudotojams savo muzikos kūrinių repertuaro daugiateritorių licencijų, ji turi pateikti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą sudaryti su ja kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį teikti daugiateritores licencijas. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi sutikti su tokiu prašymu sudaryti atstovavimo sutartį, jeigu ji jau teikia arba siūlo teikti tos pačios kategorijos teisių vienos ar daugiau kolektyvinio administravimo organizacijų muzikos kūrinių repertuaro daugiateritores licencijas. 2. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija atsako prašančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai raštu ir be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas sudaryti kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį). 3.

3. Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas, paprašytoji

kolektyvinio administravimo organizacija administruoja prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji administruoja savo pačios kolektyviai administruojamą repertuarą. 4. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi įtraukti prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą į visus savo pasiūlymus, kuriuos ji teikia internetinių muzikos paslaugų teikėjams. 5. Kolektyvinio administravimo atskaitymai už paslaugą, kurią paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija teikia prašančiajai organizacijai, neturi viršyti kolektyvinio administravimo sąnaudų, kurias pagrįstai patiria paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija. 6. Prašančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją, susijusią su savo muzikos kūrinių repertuaru, kurios reikia teikiant daugiateritores licencijas. Kai informacijos nepakanka arba ji pateikta tokia forma, kuri neleidžia paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai vykdyti šio skirsnio nuostatų, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę imti atlygį už sąnaudas, pagrįstai patirtas vykdant tuos reikalavimus, arba atsisakyti administruoti tuos muzikos kūrinius, apie kuriuos turima informacija yra nepakankama arba netinkama naudoti. SEPTINTASIS

SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR VALSTYBINĖ

PRIEŽIŪRA

72²⁷ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka 1.

Kolektyvinio administravimo organizacijos turi nustatyti savo nariams, teisių turėtojams ir atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms taikomą veiksmingą ir savalaikę skundų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią būtų nagrinėjami skundai, susiję su leidimais administruoti teises ir tokių leidimų panaikinimu arba atšaukimu, narystės sąlygomis, kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu ir atskaitymų iš šių sumų ir kitais kolektyvinio administravimo klausimais. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija į pateiktus skundus turi atsakyti raštu. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atmeta skundą kaip nepagrįstą, ji turi nurodyti skundo atmetimo priežastis. 3. Kolektyvinio administravimo organizacijos priimtas sprendimas atmesti skundą kaip nepagrįstą neatima iš skundą pateikusio asmens teisės kreiptis į teismą. 72²⁸ straipsnis. Valstybinė kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūra

1. Valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos

priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Vykdydama kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) sudaro, pastoviai atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių,  kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą, taip pat daugiateritores licencijas siūlančių ir/ar teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašai).

Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir pastoviai atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;

2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų, veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyje numatytas priemones, skirtas kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;

• 3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 72³⁰

straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;

• 4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms

su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;

• 5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią šio straipsnio

2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie  daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;

• 6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir

šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 72²¹

• 72²⁶ straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;

• 7) dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės (toliau

• Ekspertų grupė) veikloje.

Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir pastoviai atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;

2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų, veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyje numatytas priemones, skirtas kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;

• 3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 72³⁰

straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;

• 4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms

su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;

• 5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią šio straipsnio

2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie  daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;

• 6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir

šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 72²¹

• 72²⁶ straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;

• 7) dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės (toliau

• Ekspertų grupė) veikloje. 3.

3Kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai, naudotojai,

kolektyvinio administravimo organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys gali pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus. Šių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę gauti visą su kolektyvinių teisių administravimu susijusią jai reikalingą informaciją iš kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų, taip pat informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuri gali būti aktuali kolektyvinio administravimo veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti. 5. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus, prireikus gali atlikti kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviniu administravimu susijusios veiklos patikrinimą. 6.

6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigusios kolektyvinio

administravimo organizacijos (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), nesilaiko šiame Įstatyme kolektyvinio administravimo veiklai numatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones:

• 1) įpareigoja ir nustato terminą per kurį kolektyvinio administravimo

organizacijos turi pašalinti kolektyvinio administravimo veikloje nustatytus šio Įstatymo reikalavimų pažeidimus ir apie priimtas priemones informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;

• 2) kreipiasi į teismą dėl laikinojo pobūdžio priemonės – kolektyvinio

administravimo organizacijos veiklos sustabdymo taikymo iki bus ištaisyti kolektyvinio administravimo veiklos pažeidimai, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija nevykdo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimų;

• 3) viešai skelbia informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos

sustabdymą. 7. Kai Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad kitoje valstybėje narėje įsisteigta,  Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti, kolektyvinio administravimo organizacija, galimai nesilaiko tos valstybės narės, kurioje ji įsteigta, nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai. 8.

8. Vyriausybės įgaliota institucija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau

nei per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi atsakyti į kitos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą suteikti informaciją klausimais, susijusiais su kolektyviniu administravimu, daugiateritorių licencijų teikimu ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų veikla. 9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus Vyriausybės įgaliota institucija taip pat gali perduoti svarstyti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytai Ekspertų grupei. 10. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama kolektyvinio administravimo priežiūros funkcijas, turi užtikrinti kolektyvinio administravimo subjektų ir kitų asmenų konfidencialios informacijos apsaugą. Kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista tik įstatymų nustatytais atvejais. 72²⁹ straipsnis. Ginčų sprendimas Kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais ir kiti ginčai, kilę dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme. 72³⁰ straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo

organizacijų nariai, teisių turėtojai ir naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija). 2.

2Komisija sprendžia Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:

1) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais dėl šio Įstatymo 72¹² , 72²² ir 72²³ straipsnio nuostatų taikymo;

2) su teisių turėtojais dėl šio Įstatymo 72 22 _⁷² 26 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo;

3) su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis dėl šio Įstatymo 72²² _⁷² 26 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo. 3.

3Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:

• 1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio

administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo⁷²²⁸ straipsnio 6 – 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;

• 2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16

straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir mokėjimo tvarkos;

• 3) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio

Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų  derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo

55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir

viešą paskelbimą;

• 4) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu

tarpininkauja šio Įstatymo72¹² straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;

5) šio Įstatymo 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo tarifų už suteiktą retransliacijos teisę;

• 6) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja

sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ikiteisminę kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalies 3 – 6 punkte numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tarpininkavimo derybose tvarką.

Šiose tvarkose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau nei 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių. 5. Komisija sudaroma dvejiems metams iš 7 narių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka perkant Komisijos narių nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių srityje arba ne mažesnę kaip trejų metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį. 6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių paslaugos apmokamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Komisijos narių sudarytas atlygintinų paslaugų teikimo sutartis iš šiam tikslui Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 7. Komisijos sprendimai dėl kolektyvinio administravimo ginčų ir tarpininkavimo derybose pateikti pasiūlymai neatima iš ginčo ar derybų šalių teisės kreiptis į teismą. 72³¹ straipsnis. Asmens duomenų apsauga 1.

Asmens duomenų apsauga

1. Kolektyvinio administravimo subjektai, tvarkydami šio Skyriaus nuostatose

nustatytais tikslais asmens duomenis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame Skyriuje numatytų reikalavimų. 2. Taikydami šiame Skyriuje numatytas būtinas priemones teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai nustatyti, kolektyvinio administravimo subjektai turi teisę valstybės registrų ir informacinių sistemų bei asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti šių priemonių įgyvendinimui būtinus asmens duomenis iš valstybės registrų ir (ar) informacinių sistemų.“¹³ straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir

sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Tarybą Komisiją prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.“¹⁴ straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos , gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.“¹⁵ straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁸⁶ straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų

1. Kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar

gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais.

Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip. 3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. 4. Visą išieškotą atlyginimą kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių subjektams. “

86 straipsnis. kolektyvinio administravimo organizacijų ieškiniai dėl kolektyviai

administruojamų teisių turėtojų interesų

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai

administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 2. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais.

Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip. 3. Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. 4. Išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas. “¹⁶ straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 11 punktu: „

112014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL 2014 L 84, p. 72) .“¹⁷ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.

lapkričio 1d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacijos, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, iki

šio įstatymo įsigaliojimo, ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo:

• 1) suderinti savo steigimo ir kitus kolektyvinio administravimo veiklai būtinus

dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 72¹⁸ straipsnio 1 dalies 1– 12 punktuose, su šio Įstatymo V skyriaus nuostatomis ir viešai paskelbti juos kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje. 2) informuoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau yra suteikę joms leidimą administruoti autorių teises ar gretutines teises, apie Įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytas teisių turėtojų teises ir Įstatymo 69 straipsnio 3 – 5 dalyse numatytas jų įgyvendinimo sąlygas. 4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija iki 2017 m. balandžio 10 d. nepradeda teikti ar nesiūlo teikti daugiateritorių licencijų arba neįgalioja kitos kolektyvinio administravimo organizacijos atstovauti jai teikiant daugiateritores licencijas, teisių turėtojai gali atšaukti šiai kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti teises naudoti muzikos kūrinius internete teikiant daugiateritores licencijas, kad galėtų patys arba per kitą įgaliotą asmenį ar kolektyvinio administravimo organizaciją teikti savo teisių naudoti muzikos kūrinius internete daugiateritores licencijas. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamoms teisėms naudoti muzikos kūrinius internete teikiant nedaugiateritores licencijas. 6. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip 2017 m. spalio 10 d. turi pateikti Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo Lietuvos Respublikoje padėties ir plėtros ataskaitą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2016-10-14 · the official register ↗

Projekto XIIP-4649(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUTORIŲ

TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹

, 40, 53, 55, 58, 59²

, 75, 77, 86, 95, 96 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS IR 3 PRIEDO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius¹ straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti

2 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija –

kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje.“

2Papildyti 2 straipsnį nauja 18 dalimi:

„

18. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ar

(ir) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija .“

3Papildyti 2 straipsnį nauja 19 dalimi:

„19. Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų .“

4Papildyti 2 straipsnį nauja 20 dalimi:

„

20. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių

objektų naudotojas –  asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas .“

5Papildyti 2 straipsnį nauja 21 dalimi:

„ 21.

Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją .“

6Papildyti 2 straipsnį nauja 22 dalimi:

„

22. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių

administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos .“

7Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:

„

23. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių

administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo .“

8Papildyti 2 straipsnį nauja 24 dalimi:

„

24. Kolektyvinio

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas)

• juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo. “

9Papildyti 2 straipsnį nauja 25 dalimi:

„ 25.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo.“

10Papildyti 2 straipsnį nauja 26 dalimi:

„

26. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių

administravimo pajamos (toliau –kolektyvinio administravimo pajamos) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir už teises į atlyginimą arba teises į kompensaciją .“

11. Buvusias 2 straipsnio 17–33 dalis laikyti atitinkamai

27–43 dalimis. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio

kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją organizaciją .“

2Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba

autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių

15 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo

būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis organizacijomis .“

2. Pakeisti

15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į

fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją organizaciją .“

3. Pakeisti 15

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Fonogramų gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo

straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir

fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Šio kompensacinio atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) , atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos komisijos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.“⁵ straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti

autorinį kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) . Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.“

2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė

taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant.

Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.“

3Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorinis Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Autorinis Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:“

4Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems

priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai . Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.“⁶ straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, užkuriuos turi būti

mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai.

Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis organizacijomis .“

2. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „

8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje

nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos .“

3. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje

nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:“. 7 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20¹

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Reprografijos įrenginių, už kuriuos turi

būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas, kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius ir už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis

Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos kolektyvinio administravimo organizacijos .“

3. Pakeisti 20¹ straipsnio 9 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „9. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:“⁸ straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „

1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų išduodamas licencijas;“⁹ straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai

įgyvendinamos per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją organizaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.“

2Pakeisti 53 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar

gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo

straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.“

2Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą komisiją arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.“

3Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir

fonogramų gamintojams gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija organizacijos , Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti administruojančios tokio pobūdžio teises, atsižvelgdama atsižvelgdamos į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.“¹¹ straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijas organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio

4 ir 5 dalyse

3 dalyje

nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.“¹² straipsnis. 59² straipsnio pakeitimas Pakeisti 59² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą

fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija organizacija . Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“¹³ straipsnis. Įstatymo V skyriaus pakeitimas Pakeisti Įstatymo V skyrių ir jį išdėstyti taip: „ V

SKYRIUS

KOLEKTYVINIS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

65 straipsnis. Kolektyvinio

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis 1.

Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui. 9) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. 2.

2. Kolektyvinis administravimas privalomai

taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;

2) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);

4) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;

5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais. 3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Jeigu išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliavimą, pateikdamas pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinį laisvos formos prašymą sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. 66 straipsnis.

66 straipsnis. Kolektyvinio administravimo

subjektai

1. Kolektyvinio administravimo subjektais

laikomi:

1) Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau šiame skyriuje – valstybės narės) įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos;

2) Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigti kolektyvinio administravimo nepriklausomi subjektai;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialai ar atstovybės, vykdantys kolektyvinio administravimo veiklą Lietuvos Respublikoje. 2. Šio skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir septintojo skirsnių nuostatos (išskyrus šio Įstatymo 72²⁸ straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų  nuostatas ir 72³⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas) taikomos visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms. 3. Šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, šio Įstatymo⁷²²⁸ straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatos ir 72³⁰ straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik toms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios administruoja autorių teises naudoti muzikos kūrinius internete daugelyje teritorijų ir teikia naudotojams kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas. 4. Tais atvejais, kai šio Įstatymo 67 straipsnio

2 dalyje numatytas atskiras kolektyvinio administravimo funkcijas kolektyvinio

administravimo organizacijų pavedimu atlieka jų valdomi ar kontroliuojami subjektai, jiems šio skyriaus nuostatos taikomos tiek, kiek jos taikomos tas funkcijas tiesiogiai atliekančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms. 5. Šio skyriaus 72¹² , 72¹⁵ ,⁷²¹⁷ straipsnių, 72¹⁸ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6,

7 punktų, 72¹⁹

, 72²⁸ ir 72³¹ straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kolektyvinio administravimo nepriklausomiems subjektams. 67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo apimtis ir pagrindiniai veiklos principai 1.

Kolektyvinis administravimas vykdomas pagal k olektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų turimų autorių teisių ar gretutinių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas atsisakymo administruoti šias teises priežastis. 2. Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas:

1) kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus.

Kolektyvinio administravimo organizacijos atliekamos stebėjimo funkcijos apima kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo peržiūras jų viešo atlikimo ar rodymo vietose, radijo ir televizijos programų, internetinių turinio prieigų ir kitų žiniasklaidos priemonių peržiūrą, išleistų kūrinių duomenų bazėse ir kataloguose esančios informacijos analizę;

3) kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą;

4) kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą;

5) kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo;

6) kitų su kolektyviniu administravimu susijusių funkcijų atlikimą vadovaujantis kolektyvinio administravimo sutartimis ir kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartimis. 3.

3Vykdydamos kolektyvinio administravimo veiklą,

kolektyvinio administravimo organizacijos turi laikytis šių pagrindinių veiklos principų:

1) veikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesais;

2) nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams tik tas pareigas, kurios pagrįstai reikalingos jų teisėms ar interesams veiksmingai administruoti ir ginti;

3) taikyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms, kurias administruoja pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis, tokias pačias kolektyvinio administravimo sąlygas nustatant atlyginimo tarifus, kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymą, kokias taiko savo kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms. ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS STEIGIMAS IR VALDYMAS,  KOLEKTYVIAI

ADMINISTRUOJAMŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO

ORGANIZACIJOS NARYSTĖS SĄLYGOS

68 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija

steigiama įstatymų numatytais pagrindais kolektyvinio administravimo organizacijos steigėjams pasirenkant įstatymų numatytą juridinio asmens teisinę formą. 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms. 3. Kolektyvinio administravimo organizacija veikia pagal įstatus, nuostatus, statutą, steigimo sutartį ar kitus steigimo dokumentus (toliau – įstatai). 69 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės 1.

Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, sudarydami su pasirinkta kolektyvinio administravimo organizacija kolektyvinio administravimo sutartį, turi teisę:

• 1) suteikti leidimą

administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, nepriklausomai nuo kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo vietos, jos buveinės vietos arba teisių turėtojo gyvenamosios vietos ar buveinės, kilmės šalies ar pilietybės;

• 2) numatyti sutartyje galimybę savarankiškai (ne kolektyvinio administravimo būdu)

teikti licencijas naudoti kolektyviai administruojamus kūrinius ar gretutinių teisių objektus nekomerciniais tikslais;

• 3) šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka panaikinti kolektyvinio administravimo

organizacijai suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, savo pasirinkimu atšaukti leidimą administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės, jų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka turi būti išdėstytos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose arba narystės sąlygose. Kolektyvinio administravimo organizacija iki kolektyvinio administravimo sutarties sudarymo turi informuoti teisių turėtoją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas jų įgyvendinimo sąlygas. 3.

3. Įgyvendindami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę panaikinti

suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises arba atšaukti leidimą administruoti pasirinktas teises, tam tikrų kategorijų teises ir tam tikrų rūšių kūrinius ar gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, kolektyviai administruojamų teisių turėtojai prieš 6 mėnesius iki leidimo administruoti šias teises panaikinimo arba atšaukimo turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodytos pagrįstos leidimo administruoti šias teises panaikinimo ar atšaukimo priežastys. Kolektyvinio administravimo organizacija gali nutarti, kad kolektyvinio administravimo organizacijai suteikto leidimo panaikinimas ar atšaukimas įsigalioja tik pasibaigus finansiniams metams. 4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi kolektyviai administruojamų teisių turėtojui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal kolektyvinio administravimo organizacijos licenciją, suteiktą iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 72⁷

straipsniuose lieka galioti iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo. 5. Kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai buvo panaikintas leidimas administruoti visas teises ar atšauktas leidimas administruoti pasirinktas teises arba tam tikrų kategorijų  teises, negali reikalauti, kad teisių turėtojas suteiktų leidimą administruoti tas teises ar jų dalį kitai kolektyvinio administravimo organizacijai ar kitaip riboti teisių turėtojų galimybes pasirinkti šiame Įstatyme numatytus teisių įgyvendinimo būdus. 70 straipsnis.

70 straipsnis. Kolektyvinio

administravimo organizacijų narystės sąlygos

1. Kolektyvinio administravimo organizacija priima į kolektyvinio administravimo

organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ir jiems atstovaujančius asmenis, taip pat kitas kolektyvinio administravimo organizacijas ir teisių turėtojų asociacijas, jeigu jie atitinka narystės reikalavimus, grindžiamus objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Narystės reikalavimai ir kriterijai turi būti numatyti kolektyvinio administravimo įstatuose ar narystės sąlygose ir skelbiami viešai kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje. 2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ar kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, dėl kurių buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas. 3.

3Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti:

1) kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose numatytą tinkamą ir veiksmingą visų kolektyvinio administravimo organizacijos narių dalyvavimo kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese tvarką, pagal kurią priimant sprendimus įvairių kategorijų nariams turi būti atstovaujama atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą;

2) galimybę kolektyvinio administravimo organizacijos nariams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais, taip pat siekiant įgyvendinti kitas su naryste kolektyvinio administravimo organizacijoje susijusias kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises;

3) kolektyvinio administravimo narių registraciją, jų duomenų kaupimą ir nuolatinį atnaujinimą laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų. 71 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teisės

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir kolektyviai administruojamų teisių

turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, santykiams, atsirandantiems pagal kolektyvinio administravimo sutartis, įskaitant kolektyvinio administravimo dvišales ir daugiašales sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis, taikomos šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 72¹⁷ straipsnio, 72²⁵ straipsnio

3 dalies ir 72²⁷

straipsnio nuostatos. 2. Kolektyviai administruodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises, kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti tokias pačias sąlygas, kokios taikomos kolektyviai administruojant teisių turėtojų – kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises.

Kolektyvinio administravimo organizacijos turi sudaryti sąlygas šiems kolektyviai administruojamų teisių turėtojams ar jų atstovams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sąlygas, kolektyvinio administravimo pajamas) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių kolektyviniu administravimu. 3. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, negali dalyvauti kolektyvinio administravimo organų veikloje

. 72 straipsnis. Kolektyvinio administravimo

organizacijos organai

1. Kolektyvinio administravimo organizacijoje

turi būti šie organai:

1) visuotinis kolektyvinio administravimo organizacijos narių susirinkimas (toliau – visuotinis narių susirinkimas) ar kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises;

2) vienasmenis ar kolegialus valdymo organas;

3) priežiūrą atliekantis organas. 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose. 72¹ straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas

1. Visuotinis

narių susirinkimas yra kolektyvinio administravimo organizacijos organas, kurio veikloje dalyvauja ir savo balsavimo teisėmis naudojasi kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, nepriklausomai nuo organizacijos teisinės formos, narystės trukmės, gaunamų kolektyvinio teisių administravimo pajamų.

Visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus gali vykdyti atstovų, kuriuos kas ketverius metus renka kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, susirinkimas (toliau šiame straipsnyje – atstovų susirinkimas), su sąlyga, kad visuotinio narių susirinkimo teises (įgaliojimus) turintis atstovų susirinkimas užtikrintų tinkamą ir veiksmingą narių dalyvavimą kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese ir teisingą bei proporcingą atstovavimą įvairių kategorijų nariams atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą. 2.

2. Visuotinis

narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):

1) priima sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų ir narystės sąlygų pakeitimų;

• 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, vertina jų veiklos rezultatus,

tvirtina jų atlyginimus, kitas pinigines ir nepinigines išmokas, išskyrus atvejus, kai įgaliojimai priimti tokius sprendimus įstatuose numatyti priežiūros funkciją atliekančiam organui;

• 3) nustato licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo ir

atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygas;

• 4) nustato kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų

(įskaitant atlyginimo tarifų nuolaidų) patvirtinimo bendrąsias sąlygas (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus);

• 5) tvirtina kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų

paskirstymo tvarkos aprašą ir teisių turėtojams  nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą, priima sprendimus dėl nepaskirstomų sumų panaudojimo;

• 6) tvirtina kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą ir nustato

kolektyvinio administravimo atskaitymų dydžius, taip pat tvirtina kitų (ne kolektyvinio administravimo)  atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;

7) tvirtina bendrosios investicijų valdymo tvarkos, taikomos kolektyvinio administravimo pajamoms ir bet kurioms pajamoms, gautoms iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, aprašą (toliau – bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašas);

8) tvirtina kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašą;

9) tvirtina sprendimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar įkeitimo;

• 10) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo, kitų įmonių, jų akcijų

arba teisių įsigijimo patvirtinimo, taip pat sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos reorganizavimo (jungimo ar skaidymo) ar likvidavimo;

• 11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir

jų laidavimo patvirtinimo;

• 12) priima sprendimus dėl auditoriaus ar audito įmonės šio Įstatymo 72¹⁹

straipsnio 4 dalyje numatytam auditui atlikti paskyrimo ir atšaukimo;

• 13) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje

teikiama informacija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;

• 14) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos į valdymo organą

paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – interesų deklaravimo tvarkos aprašas) ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą;

• 15) priima sprendimus kitais svarbiais kolektyvinio administravimo klausimais.

Visuotinis narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):

1) priima sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų ir narystės sąlygų pakeitimų;

• 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, vertina jų veiklos rezultatus,

tvirtina jų atlyginimus, kitas pinigines ir nepinigines išmokas, išskyrus atvejus, kai įgaliojimai priimti tokius sprendimus įstatuose numatyti priežiūros funkciją atliekančiam organui;

• 3) nustato licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo ir

atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygas;

• 4) nustato kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų

(įskaitant atlyginimo tarifų nuolaidų) patvirtinimo bendrąsias sąlygas (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus);

• 5) tvirtina kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų

paskirstymo tvarkos aprašą ir teisių turėtojams  nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą, priima sprendimus dėl nepaskirstomų sumų panaudojimo;

• 6) tvirtina kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą ir nustato

kolektyvinio administravimo atskaitymų dydžius, taip pat tvirtina kitų (ne kolektyvinio administravimo)  atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;

7) tvirtina bendrosios investicijų valdymo tvarkos, taikomos kolektyvinio administravimo pajamoms ir bet kurioms pajamoms, gautoms iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, aprašą (toliau – bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašas);

8) tvirtina kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašą;

9) tvirtina sprendimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar įkeitimo;

• 10) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo, kitų įmonių, jų akcijų

arba teisių įsigijimo patvirtinimo, taip pat sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos reorganizavimo (jungimo ar skaidymo) ar likvidavimo;

• 11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir

jų laidavimo patvirtinimo;

• 12) priima sprendimus dėl auditoriaus ar audito įmonės šio Įstatymo 72¹⁹

straipsnio 4 dalyje numatytam auditui atlikti paskyrimo ir atšaukimo;

• 13) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje

teikiama informacija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;

• 14) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos į valdymo organą

paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – interesų deklaravimo tvarkos aprašas) ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą;

• 15) priima sprendimus kitais svarbiais kolektyvinio administravimo klausimais. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose gali būti numatyta, kad visuotinio

narių susirinkimo sprendimu šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytos visuotinio narių susirinkimo funkcijos gali būti perduotos priežiūros funkciją atliekančiam organui. 4. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, kvorumą ir sprendimų priėmimo tvarką nustato kolektyvinio administravimo organizacijos pasirinktą teisinę formą reglamentuojantis įstatymas ir kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai. 72² straipsnis. Atstovavimas kolektyvinio administravimo organizacijos nariams visuotiniame narių susirinkime ir balsavimo teisės perleidimas. 1. Kiekvienas kolektyvinio administravimo organizacijos narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį (atstovą) jo vardu dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, jeigu dėl tokio įgaliojimo nekyla interesų konfliktų. 2. Įgaliojimas galioja tik vienam visuotiniam narių susirinkimui. Atstovas gali atstovauti tik vienam jį įgaliojusiam kolektyvinio administravimo organizacijos nariui. Visuotiniame narių susirinkime atstovas naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turėtų jį įgaliojęs narys. Atstovas balsuoja laikydamasis jį įgaliojusio nario nurodymų. 3. Teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime kolektyvinio administravimo organizacijos narys gali įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui, sudarydamas balsavimo teisės perleidimo sutartį. 72³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organo pareigos ir asmenų, paskirtų ar išrinktų į valdymo organą, interesų deklaravimas

1. K

olektyvinio administravimo organizacijos valdymo organas turi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, taikydamas patikimas administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės procedūras. 2.

2. Šio Įstatymo 72¹

straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytame interesų deklaravimo tvarkos apraše turi būti numatyti valdymo organui taikomi reikalavimai, kurie leistų išvengti valdymo organo ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų konfliktų, taip pat nustatytos procedūros, kurios leistų valdyti, stebėti ir atskleisti esamus ar galimus interesų konfliktus, siekiant išvengti jų neigiamo poveikio kolektyvinio administravimo organizacijos atstovaujamų teisių turėtojų kolektyviniams interesams. 3. Į kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organą paskirti ar išrinkti fiziniai asmenys, remdamiesi  interesų deklaravimo tvarkos aprašu, turi pateikti visuotiniam narių susirinkimui metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie:

• 1) asmeninių interesų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų

faktinius arba galimus konfliktus;

• 2) praėjusiais finansiniais metais iš kolektyvinio administravimo organizacijos

gautą atlyginimą, kitas pinigines ar nepinigines išmokas;

• 3) praėjusiais finansiniais metais kolektyvinio administravimo organizacijos

jiems, kaip teisių turėtojams išmokėtas kolektyvinio administravimo pajamas;

• 4) faktinius arba galimus asmeninių interesų ir kolektyvinio administravimo

organizacijos interesų arba įsipareigojimų kolektyvinio administravimo organizacijai ir įsipareigojimų kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui konfliktus. 72⁴ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūra

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūrą užtikrina

kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organas (stebėtojų taryba, revizijos komisija ar kt.), kuris prižiūri, kaip veikia ir savo pareigas atlieka kolektyvinio administravimo organizacijos vienasmenis ar kolegialus valdymo organas. 2.

2. Kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organo sudarymo tvarka

nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų kolektyvinio administravimo organizacijos nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą. 3. Priežiūros organo darbas organizuojamas posėdžiuose, kurie šaukiami reguliariai kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Priežiūros organo funkcijas nustato kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai ir visuotinis narių susirinkimas. 4. Priežiūros organas ne rečiau kaip kartą per metus visuotiniam narių susirinkimui teikia veiklos ataskaitą. Kiekvienas priežiūros organo narys visuotiniam narių susirinkimui pateikia metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti pateikta šio Įstatymo 72³ straipsnio

3 dalyje nurodyta informacija. TREČIASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS PAJAMŲ IR TURTO ADMINISTRAVIMAS

72⁵ straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų administravimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, įgyvendindama šio Įstatymo 67

straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas kolektyvinio administravimo funkcijas, turi užtikrinti kruopštų ir skaidrų kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą, teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija turi:

1) atskiroje banko sąskaitoje laikyti lėšas, gautas kaip kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų;

2) visą kitą finansinį ir materialųjį (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) turtą, kurį ji gali turėti, ir pajamas, gautas iš šio turto arba kolektyvinio administravimo atskaitymų, arba kitos veiklos registruoti atskirose buhalterinės apskaitos sąskaitose. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacija negali naudoti kolektyvinio

administravimo pajamų ir pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitiems tikslams negu šių pajamų paskirstymas ir išmokėjimas kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijai šio Įstatymo 72¹ straipsnio

2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka leidžiama atskaityti kolektyvinio

administravimo atskaitymus arba naudoti kolektyvinio administravimo pajamas ar pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, šio Įstatymo⁷²¹ straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta tvarka. 72⁶ straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų ir turto investavimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, investuodama kolektyvinio

administravimo pajamas ir pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitą finansinį ar materialųjį turtą, turi vadovautis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašu ir 72¹ straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašu. 2. Bendrosios investicijų valdymo tvarkos apraše turi būti užtikrinti teisių turėtojų interesai, kurie įgyvendinami vadovaujantis šiais reikalavimais:

1) jeigu investuojant gali kilti interesų konfliktas tarp kolektyvinio administravimo organizaciją valdančių asmenų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, investavimo objektai turi būti pasirenkami atsižvelgiant vien tik į kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesus;

2) investicijų portfelis (finansinis ir materialusis (kilnojamasis ir nekilnojamasis) turtas) turi būti valdomas laikantis saugumo, likvidumo ir pelningumo principų. Investavimo strategija turi būti diversifikuota taip, kad būtų išvengta per didelio pasitikėjimo kuriais nors konkrečiais investavimo objektais. 72⁷ straipsnis. Kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti atskaitymai 1.

Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomus kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kitus atskaitymus (pavyzdžiui, socialinėms, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms) iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitymai turi būti pagrįsti ir nustatyti remiantis   kolektyvinio administravimo organizacijos teisių turėtojams teikiamų kolektyvinio administravimo paslaugų ir šio Įstatymo 72⁸ straipsnyje numatytų socialinių, kultūros ar švietimo reikmių, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija finansuoja tokių reikmių paslaugas, objektyviais vertinimo kriterijais. 3. Kolektyvinio administravimo atskaitymai neturi viršyti pagrįstų ir dokumentais patvirtintų sąnaudų, kolektyvinio administravimo organizacijos patirtų administruojant autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo atskaitymams taikomus jų naudojimo ir skaidrumo reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti visiems kitiems atskaitymams, daromiems siekiant padengti kolektyvinio administravimo sąnaudas. 72⁸ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitymai socialinių, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms

1. Kolektyvinio administravimo organizacija gali finansuoti kolektyviai

administruojamų teisių turėtojų socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmes, nustatydama tam tikslui atskaitymus iš kolektyvinio administravimo pajamų ar iš bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikmių finansavimo tvarkos apraše

kolektyvinio administravimo organizacija turi nustatyti aiškius, sąžiningus ir nediskriminacinius tokių reikmių finansavimo ir su jomis susijusių paslaugų apimties ir prieigos teisių turėtojams kriterijus. 72⁹ straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas

1. Nepažeisdama šio Įstatymo 72¹¹

straipsnio 3 dalies ir 72²⁴ straipsnio nuostatų bei vadovaudamasi šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašu, kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos turi paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti teisių turėtojams mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijos neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų  pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška, informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška. 3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai, arba buveinei nustatyti.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurias naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis. 4. Kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 2 dalyje nustatytas kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymo ir teisių turėtojams mokėtinų sumų išmokėjimo terminas, turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijos nariams ir visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis ji yra sudariusi atstovavimo sutartis, informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių vieno ar daugiau teisių turėtojų tapatybė ar gyvenamoji vieta arba buveinė nebuvo nustatyta. Šioje informacijoje, jeigu įmanoma, turi būti pateikti šie duomenys:

1) kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas;

2) teisių turėtojo vardas ir pavardė ar pseudonimas arba pavadinimas;

3) kūrinio ar gretutinių teisių objekto leidėjo ar gamintojo pavadinimas arba vardas ir pavardė;

4) visa kita kolektyvinio administravimo organizacijos turima informacija apie kūrinį ar gretutinių teisių objektą, kuri galėtų padėti nustatyti teisių turėtoją. 5.

5. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacijos taikytos priemonės, nurodytos

šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, nedavė rezultatų, kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per vienerius metus, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, turi viešai paskelbti informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių teisių turėtojų nepavyko nustatyti ar surasti, nurodydama, jeigu įmanoma, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie tuos kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 6. Kolektyvinio administravimo pajamas, kurios dėl objektyvių priežasčių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, nebuvo paskirstytos ir išmokėtos kolektyviai administruojamų teisių turėtojams per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, kolektyvinio administravimo organizacija turi laikyti atskiroje, nepaskirstytų kolektyvinio administravimo pajamų, sąskaitoje. 72¹⁰ straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams nepaskirstomų sumų naudojimas

1. Tais atvejais, kai teisių turėtojams mokėtinų sumų neįmanoma paskirstyti ir

išmokėti, nors kolektyvinio administravimo organizacija ėmėsi visų šio Įstatymo⁷²⁹ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų būtinų priemonių teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti, praėjus trejiems metams nuo finansinių metų, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, pabaigos, tos nepaskirstytos sumos laikomos teisių turėtojams nepaskirstomomis sumomis. 2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti senaties terminai. 72¹¹ straipsnis.

72¹¹ straipsnis. Atstovavimo sutartyse numatyti kolektyvinio administravimo atskaitymai, kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, administruodama teises pagal

sudarytas atstovavimo sutartis, iš atstovaujamajai kolektyvinio administravimo organizacijai surinktų kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio  administravimo pajamų, negali daryti jokių atskaitymų, išskyrus kolektyvinio administravimo atskaitymus. Ši nuostata netaikoma, kai atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija yra davusi aiškų leidimą dėl kitų konkrečių, atstovavimo sutartyje numatytų, atskaitymų. 2. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas. 3. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija neturi galimybės laikytis šių terminų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška. 4.

4Atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio

administravimo organizacijos, turi paskirstyti ir išmokėti iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos gautas sumas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai kolektyvinio administravimo organizacija gavo šias sumas iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija ar jos nariai, kurie yra teisių turėtojams atstovaujantys subjektai, neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška. 5. Šio Įstatymo 72⁹ straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių ir 72¹⁰ straipsnio nuostatos mutatis  mutandis taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms kolektyvinio administravimo organizacijoms. KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ SANTYKIAI SU KOLEKTYVIAI  ADMINISTRUOJAMŲ KŪRINIŲ

AR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ NAUDOTOJAIS

72¹² straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ir jų teikimo sąlygos

1. Kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar

gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams (toliau šiame skyriuje – naudotojai), sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas.

Licencinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:

1) suteikiamos teisės (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdai);

2) kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas);

3) atlyginimo tarifai, atlyginimo mokėjimo tvarka ir terminai;

4) įpareigojimai dėl naudotojo teiktinų pranešimų apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos;

5) sutarties šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė. 2. Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios, pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintą licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje

• licencijų teikimo tvarkos aprašas). Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti

licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gautas naudotojo prašymas) licencijų teikimo tvarkos apraše nustatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimo gavimo , pateikti reikalingą informaciją. Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją. 4.

4. Kolektyvinio administravimo organizacija gali atsisakyti suteikti

licenciją, pateikdama naudotojui pagrįstą paaiškinimą apie atsisakymo suteikti licenciją priežastis, kurios nustatytos licencijų teikimo tvarkos apraše, remdamasi šiais pagrindais:

1) kolektyvinio administravimo organizacija neturi kolektyviai administruojamame repertuare kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kurių naudojimui prašoma suteikti licenciją;

2) kolektyviai administruojamų teisių turėtojai kolektyvinio administravimo sutartyje yra uždraudę naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus tokiais būdais ir (ar) sąlygomis, kurie yra nurodyti naudotojo pateiktame prašyme;

3) komercinės veiklos sritis ar tikslai, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, gali pažeisti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų (autorių ar atlikėjų) garbę ar reputaciją;

4) naudotojas yra skolingas kolektyvinio administravimo organizacijai už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą arba kitaip pažeidžia anksčiau suteiktos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos sąlygas ir, prieš pateikdamas prašymą licencijai gauti, nesiėmė priemonių apmokėti pateiktą kolektyvinio administravimo organizacijos sąskaitą ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus;

5) prašyme suteikti licenciją nėra informacijos apie kūrinių ar gretutinių teisių naudojimo būdus ar kitos licencijų teikimo tvarkos apraše nurodytos licencinei sutarčiai sudaryti būtinos informacijos, ir šie prašymo trūkumai nebuvo pašalinti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą. 5. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais. 6.

6. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija suteikia licenciją

naudotojui, kuris internetu teikia naujos rūšies kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo paslaugą, prieinamą valstybių narių visuomenei trumpiau negu trejus metus, kolektyvinio administravimo organizacija neprivalo šių naujų internetinių paslaugų atveju sutartomis sąlygomis vadovautis kaip precedentu teikiant licenciją teikti kitas internetines paslaugas. 7. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas naudotojams teikti prašymus licencijai gauti elektroninėmis priemonėmis, taip pat tokiomis priemonėmis bendrauti su ja kitais licencijų teikimo, licencinės sutarties sudarymo ir kitais klausimais. Licencinėje sutartyje šalys gali numatyti galimybę naudotojui elektroninėmis priemonėmis teikti pranešimus apie licencijoje nurodytų teisių naudojimą. 72¹³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas

naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse). 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti , inter alia, atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. 3 .

3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliacijai, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių) derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl teisių į kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliaciją, bet kuri iš jų gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo. 72¹⁴ straipsnis. Naudotojų pranešimai apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos

1. Kolektyvinio

administravimo organizacijos prašymu n audotojai turi per 10 darbo dienų nuo kolektyvinio administravimo organizacijos prašymo gavimo dienos pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai pranešimą apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą (toliau – naudotojo pranešimas). Naudotojo pranešime turi būti nurodyta naudotojo turimą teisingą informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacijai yra būtina jos funkcijoms atlikti (surinkti kolektyvinio administravimo pajamas, jas paskirstyti ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas). 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir n audotojai sudarydami licencinę sutartį gali susitarti dėl kitų, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, naudotojo pranešimo pateikimo terminų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SKAIDRUMAS IR TEIKIAMOS ATASKAITOS

72¹⁵ straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams teikiama informacija apie jų teisių administravimą

1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi ne rečiau kaip kartą per metus

kiekvienam kolektyviai administruojamų teisių turėtojui, kuriam ji priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų arba pervedė mokėjimus, pateikti informaciją apie jo teisių administravimą tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija.

Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijoje turi būti pateikti duomenys apie:

1) visus kolektyvinio administravimo organizacijos turimus kolektyviai administruojamų teisių turėtojo kontaktinius duomenis, kuriuos teisių turėtojas yra suteikęs kolektyvinio administravimo organizacijai naudoti nustatant jo tapatybę, gyvenamąją vietą ar buveinę;

• 2) teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas;

3) teisių turėtojui sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pobūdį;

4) laikotarpį, kuriuo pagal suteiktas teises buvo naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, teisių turėtojui priskirtas ir sumokėtos sumas už šių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naudotojų pranešimais, numatytais šio Įstatymo⁷²¹⁴ straipsnyje, kolektyvinio administravimo organizacija negali pateikti šios informacijos;

• 5) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
• 6) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, įskaitant kitais įstatymais

numatytus valstybės administruojamus gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taip pat atskaitymus  socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms;

• 7) visas dar neišmokėtas teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas

už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;

• 8) kitus su teisių administravimu susijusius duomenis, kurie gali būti aptarti

narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyje. 2.

2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija priskiria kolektyvinio

administravimo pajamų savo nariams, kurie yra kolektyvinio administravimo subjektai, atsakingi už tokių pajamų paskirstymą atstovaujamiems teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti šiems nariams informaciją, nurodytą šio straipsnio1 dalyje, jeigu jie tos informacijos neturi. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus šio straipsnio 2 dalyje nurodyti kolektyvinio administravimo subjektai turi pateikti kiekvienam teisių turėtojui, kuriam jie priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų, pervedė mokėjimus tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija. 72¹⁶ straipsnis. Atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms teikiama informacija Kolektyvinio administravimo organizacija ne rečiau kaip kartą per metus elektroninėmis priemonėmis turi pateikti informaciją kolektyvinio administravimo organizacijai, kurios administruojamas teises tą laikotarpį, su kuriuo susijusi informacija, ji administravo pagal atstovavimo sutartį.

Kolektyvinio administravimo organizacija atstovaujamai kolektyvinio administravimo organizacijai turi pateikti informaciją apie:

• 1) priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas, kolektyvinio administravimo

organizacijos sumokėtas sumas pagal kolektyviai administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos ji administruoja pagal atstovavimo sutartį, naudojimo pobūdį ir visas priskirtas nesumokėtas kolektyvinio teisių administravimo pajamas už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;

• 2) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
• 3) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, numatytus

atstovavimo sutartyje;

• 4) informaciją apie bet kurias naudotojams suteiktas ar nesuteiktas licencijas,

susijusias su kūriniais ar gretutinių teisių objektais, kuriems taikoma atstovavimo sutartis;

• 5) visuotinio narių susirinkimo sprendimus, susijusius su teisių administravimu

pagal atstovavimo sutartį;

6) kitus su teisių administravimu pagal atstovavimo sutartį susijusius duomenis, kurie buvo numatyti atstovavimo sutartyje. 72¹⁷ straipsnis.

72¹⁷ straipsnis. Informacija, teikiama esant kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kitų kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų prašymams Kolektyvinio administravimo organizacija, nepažeisdama šio Įstatymo 72²² straipsnio nuostatų, gavusi pagrįstą bet kurios kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios atstovaujamų teisių turėtojų teises administruoja pagal atstovavimo sutartį, kolektyviai administruojamo teisių turėtojo ar naudotojo prašymą, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi pateikti elektroninėmis priemonėmis prašymą pateikusiai kolektyvinio administravimo organizacijai, teisių turėtojui ar naudotojui informaciją apie:

• 1) kolektyviai administruojamą repertuarą, tiesiogiai arba pagal atstovavimo sutartis

administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja;

• 2) administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises

ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro. 72¹⁸ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijos viešinimas 1.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi viešai skelbti savo interneto svetainėje šią informaciją:

• 1) savo įstatus;

2) savo narystės sąlygas ir leidimo administruoti teises panaikinimo ar atšaukimo sąlygas, jeigu jos nenumatytos įstatuose;

• 3) kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintame licencijų teikimo

tvarkos apraše numatytas licencinių sutarčių standartines sąlygas ir kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintus ar kolektyvinių derybų būdu nustatytus atlyginimų tarifus (įskaitant atlyginimų tarifų nuolaidas ir jų taikymo sąlygas);

• 4) kolektyvinio administravimo organizacijos kolegialaus valdymo organo ir priežiūros

funkcijas atliekančio organo narių sąrašus;

• 5) kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos

aprašą;

• 6) kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą;
• 7) kitų (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymų iš kolektyvinio administravimo

pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų socialinėms, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;

8) kolektyvinio administravimo atstovavimo sutarčių sąrašą ir kolektyvinio administravimo organizacijų, su kuriomis sudarytos atstovavimo sutartys, pavadinimus;

• 9) teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą;
• 10) kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos skundų nagrinėjimo tvarkos

aprašą;

• 11) šio Įstatymo 72¹⁹

straipsnio 1 dalyje numatytą kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą (toliau – skaidrumo ataskaita), įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis;

• 12) kitas kolektyviniam teisių administravimui svarbias sąlygas, kurios nėra

aptartos jos įstatuose, narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyse. 2.

2. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į duomenų, dokumentų ar

kitos su kolektyviniam teisių administravimui svarbios informacinės medžiagos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, papildymą ar pakeitimą, turi nedelsdama atnaujinti savo interneto svetainėje skelbiamą informaciją. 72¹⁹ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos skaidrumo ataskaita

1. Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija, neatsižvelgiant į jos

teisinę formą, kiekvienais metais turi parengti skaidrumo ataskaitą, įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos, pasibaigus finansiniams metams, už kuriuos teikiama skaidrumo ataskaita. 2. Skaidrumo ataskaitoje kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti su kolektyviniu administravimu susijusią kolektyvinio administravimo organizacijos apskaitos informaciją (finansines ataskaitas), veiklos ir kitą informaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą (toliau – informacijos sąrašas). 3. Specialiojoje ataskaitoje, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, pateikiama informacija apie socialinių, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms šio Įstatymo 72⁸ straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytų sumų panaudojimą. Specialiojoje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos sąrašą. 4. Skaidrumo ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija (finansinės ataskaitos) turi būti patikrinta Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka. Auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų audito turi būti įtraukta į skaidrumo ataskaitą. 5. Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti skaidrumo ataskaitos (įskaitant  specialiąją ataskaitą) viešą prieigą visuomenei savo interneto svetainėje penkerius metus nuo jos viešo paskelbimo dienos.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KOLEKTYVIAI

ADMINISTRUOJAMOS DAUGIATERITORĖS  LICENCIJOS NAUDOTI MUZIKOS KŪRINIUS

INTERNETE

72²⁰ straipsnis. Kolektyviai administruojamų daugiateritorių  licencijų taikymo sritis ir sąlygos

1. Visos Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtos kolektyvinio

administravimo organizacijos, teikdamos kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas (toliau – daugiateritorės licencijos) asmenims, teikiantiems vartotojams internetines muzikos paslaugas atsisiųsti muzikos kūrinių įrašus arba klausytis muzikos kūrinių įrašų srautinio duomenų siuntimo režimu ar kitais internetinės muzikos kūrinių prieigos būdais (toliau – internetinių muzikos paslaugų teikėjai), turi laikytis šio Įstatymo 72²¹ –72²⁶ straipsnių nuostatų. 2. Kolektyvinio administravimo organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies valdomų ar kontroliuojamų subjektų kolektyvinio administravimo veiklai taikomos šio skirsnio atitinkamos nuostatos, kurios būtų taikomos, jeigu šią kolektyvinio administravimo veiklą vykdytų pačios kolektyvinio administravimo organizacijos. 3. Šio Įstatymo 72²¹ –72²⁶ straipsnių nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms, kai jos, laikydamosi konkurencijos taisyklių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniuose, teikia daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete transliuojančiosioms organizacijoms, kurios viešai skelbia savo radijo ar televizijos programas, tuo pačiu metu, kai vyksta jų transliacija ar vėliau, pasibaigus šiai transliacijai, taip pat bet kokiai kitai pačios transliuojančiosios organizacijos ar jos užsakymu sukurtai internete pateikiamai medžiagai, įskaitant jos peržiūras, papildančias pirmąją radijo ar televizijos programos transliaciją.

72²¹ straipsnis. Reikalavimai daugiateritores licencijas teikiančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores

licencijas, turi gebėti atlikti šias funkcijas:

1) elektroniniu būdu efektyviai ir skaidriai tvarkyti duomenis, reikalingus daugiateritorėms licencijoms administruoti, įskaitant duomenis, reikalingus pagal daugiateritores licencijas teikiamam kolektyviai administruojamam muzikos kūrinių repertuarui (toliau – daugiateritoris muzikos kūrinių repertuaras) nustatyti ir tvarkyti bei jo naudojimui stebėti;

• 2) išrašyti ir pateikti elektroniniu būdu sąskaitas už muzikos kūrinių naudojimą

internetinių muzikos paslaugų teikėjams;

3) surinkti kolektyvinio administravimo pajamas ir paskirstyti muzikos kūrinių teisių turėtojams mokėtinas sumas. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti kolektyvinio

administravimo organizacija turi būti kompetentinga:

1) kiek įmanoma tiksliau nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų muzikos kūrinius ar jų dalis;

2) kiek įmanoma tiksliau nustatyti teises į kiekvieną muzikos kūrinį ar jo dalį, teisių galiojimo teritoriją ir tų kūrinių ar jų dalių teisių turėtojus, kurių teisėms kolektyvinio administravimo organizacija atstovauja;

• 3) taikyti tarptautinėse kolektyviai administruojamų muzikos kūrinių duomenų

bazėse muzikos kūriniams suteiktus skaitmeninius identifikavimo kodus, teisių turėtojams ir muzikos kūriniams nustatyti;

4) taikyti priemones, netiksliems duomenims, kuriuos turi kitos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikiančios daugiateritores licencijas, laiku ir veiksmingai nustatyti ir pašalinti. 72²² straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas teikiamo muzikos kūrinių repertuaro informacijos skaidrumas ir tikslumas

1Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas,

turi patvirtinti daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos rinkimo, tikslinimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašą), pagal kurį, gavusi pagrįstą internetinių muzikos paslaugų teikėjų ar atstovaujamų teisių turėtojų arba kitų kolektyvinio administravimo organizacijų prašymą, turi teikti jiems elektroninėmis priemonėmis naujausią informaciją, kuri leistų nustatyti kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamą daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą. Tokia informacija apima:

• 1) muzikos kūrinius, kuriems naudoti teikiamos daugiateritorės licencijos;
• 2) visas administruojamas teises į muzikos kūrinius ar jų dalį;
• 3) teritorijas, kuriose galioja administruojamos teisės į muzikos kūrinius. 2.

2. Kolektyvinio administravimo organizacija gali taikyti technines ar kitas pagrįstas

priemones, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos duomenų tikslumui ir vientisumui apsaugoti, jų pakartotiniam naudojimui kontroliuoti ir konfidencialiai komercinei informacijai apsaugoti. 3. Teisių turėtojai, kitos kolektyvinio administravimo organizacijos ir internetinių muzikos paslaugų teikėjai gali pagal daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašą pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą ištaisyti informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje ir 72²¹ straipsnio 2 dalyje nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos tvarkomus duomenis. Tokie teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų ir internetinių muzikos paslaugų teikėjų prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, kad duomenys arba informacija, susijusi su jų teisėmis naudoti muzikos kūrinius internete, yra netikslūs. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi pagrįstą prašymą, turi nedelsdama imtis priemonių ištaisyti duomenis ar patikslinti informaciją

4. Kolektyvinio administravimo organizacija turi suteikti kolektyviai

administruojamų teisių turėtojams, kurių muzikos kūriniai yra įtraukti į jos daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą, priemones elektronine forma teikti jai informaciją apie jų muzikos kūrinius, teises į tuos muzikos kūrinius ir teritorijas, kuriose teisių turėtojai suteikia leidimą kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jų teises. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 72²⁵ straipsnio ir 72²⁶ straipsnių nuostatomis, kolektyviai administruoja teises ir teikia daugiateritores licencijas pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje. 72²³ straipsnis.

72²³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų santykiai su internetinių muzikos paslaugų teikėjais

1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi stebėti, kaip internetinių

muzikos paslaugų teikėjai, kuriems suteikta daugiateritorė licencija, naudoja kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamus muzikos kūrinius atsižvelgiant į licencinėje sutartyje numatytus muzikos kūrinių naudojimo būdus ir sąlygas. 2. Internetinių muzikos paslaugų teikėjai turi teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslią informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas internetinių muzikos paslaugų teikėjams tokią informaciją teikti elektroniniu būdu, numatydama tokiems elektroniniams duomenų mainams bent vieną pranešimų teikimo formą. 3. Kolektyvinio administravimo organizacija sąskaitas internetinių muzikos paslaugų teikėjams turi pateikti elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 72²¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, sąskaitoje turi būti nurodyti kūriniai ar jų dalys ir jų naudojimo teisės, suteiktos daugiateritorėje licencijoje, ir faktinis muzikos kūrinių panaudojimas, kiek tai yra įmanoma pagal internetinių paslaugų teikėjo pateiktą informaciją. 4. Kolektyvinio administravimo organizacija internetinių muzikos paslaugų teikėjui turi nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas pateikė informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete) pateikti tikslias sąskaitas, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu. 5.

5. Internetinių muzikos paslaugų teikėjas kolektyvinio administravimo

organizacijos nustatyta tvarka gali pareikšti pretenziją dėl sąskaitos tikslumo, įskaitant atvejus, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas gauna sąskaitas iš vienos ar kelių kolektyvinio administravimo organizacijų už tų pačių muzikos kūrinių naudojimą internete. 72²⁴ straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas surinktų  kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas

1. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per

šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, turi paskirstyti pagal daugiateritores licencijas surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, nustatydama kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į muzikos kūrinių faktinį naudojimą internete, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija, vykdydama mokėjimą pagal šio straipsnio 1 dalį, turi pateikti teisių turėtojams informaciją apie:

• 1) muzikos kūrinio naudojimo laikotarpį, už kurį teisių turėtojui paskirtos

mokėtinos sumos, ir teritorijas, kuriose tas kūrinys naudotas;

2) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas kolektyvinio administravimo pajamas už kiekvieną suteiktą teisę naudoti muzikos kūrinius internete, kurią administruoti visiškai ar iš dalies leidimą suteikė teisių turėtojas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija  paskirstė;

3) kolektyvinio administravimo organizacijos iš kiekvieno internetinių muzikos paslaugų teikėjo surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė. 3.

3. Kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 72²⁵

ir 72²⁶ straipsnių nuostatomis, įgalioja kitą kolektyvinio administravimo organizaciją teikti daugiateritores licencijas, įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija tiksliai ir nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu, paskirsto šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyvinio administravimo pajamas ir teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją įgaliojančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai. Įgaliojančioji kolektyvinio administravimo organizacija yra atsakinga už tolesnį tokių pajamų paskirstymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimą teisių turėtojams, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje. 72²⁵ straipsnis. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas

1. Visos kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti

daugiateritores licencijas turi būti neišimtinės. Įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja suteiktas teises ir teikia daugiateritores licencijas laikydamasi teisių turėtojų nediskriminavimo principų. 2.

2. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartyje turi būti numatytos šios

sąlygos:

1) pagrindinės sąlygos, kuriomis bus teikiamos daugiateritorės licencijos naudoti įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinius internete (muzikos kūrinių naudojimo internete būdai, taikomi atlyginimo tarifai už suteiktas teises naudoti kūrinius, teikiamų daugiateritorių licencijų galiojimo terminai ir galiojimo teritorijos);

2) visos sąlygos, susijusios su teikiamų atstovavimo paslaugų kaina (kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti galimi atskaitymai iš kolektyvinio administravimo pajamų, surinktų už įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuaro naudojimą);

3) atstovavimo sutarties galiojimo terminas. 3. Įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos nariai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis atstovavimo sutarčių sąlygomis. 72²⁶ straipsnis. Pareiga atstovauti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai teikiant daugiateritores licencijas

1. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija neteikia ir

nesiūlo teikti naudotojams savo muzikos kūrinių repertuaro daugiateritorių licencijų, ji turi pateikti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą sudaryti su ja kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį teikti daugiateritores licencijas. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi sutikti su tokiu prašymu sudaryti atstovavimo sutartį, jeigu ji jau teikia arba siūlo teikti tos pačios kategorijos teisių vienos ar daugiau kolektyvinio administravimo organizacijų muzikos kūrinių repertuaro daugiateritores licencijas. 2. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija atsako prašančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai raštu ir be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas sudaryti kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį). 3.

3. Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, paprašytoji

kolektyvinio administravimo organizacija administruoja prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji administruoja savo pačios kolektyviai administruojamą repertuarą. 4. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi įtraukti prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą į visus savo pasiūlymus, kuriuos ji teikia internetinių muzikos paslaugų teikėjams. 5. Kolektyvinio administravimo atskaitymai už paslaugą, kurią paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija teikia prašančiajai organizacijai, neturi viršyti kolektyvinio administravimo sąnaudų, kurias pagrįstai patiria paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija. 6. Prašančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją, susijusią su savo muzikos kūrinių repertuaru, kurios reikia teikiant daugiateritores licencijas. Kai informacijos nepakanka arba ji pateikta tokia forma, kuri neleidžia paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai vykdyti šio skirsnio nuostatų, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę imti atlygį už sąnaudas, pagrįstai patirtas vykdant tuos reikalavimus, arba atsisakyti administruoti tuos muzikos kūrinius, apie kuriuos turima informacija yra nepakankama arba netinkama naudoti. SEPTINTASIS

SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR VALSTYBINĖ

PRIEŽIŪRA

72²⁷ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka 1.

Kolektyvinio administravimo organizacijos turi nustatyti savo nariams, teisių turėtojams ir atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms laiku ir veiksmingai taikomą skundų nagrinėjimo tvarką, kuria būtų nagrinėjami skundai, susiję su leidimais administruoti teises ir tokių leidimų panaikinimu arba atšaukimu, narystės sąlygomis, kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu ir atskaitymų iš šių sumų ir kitais kolektyvinio administravimo klausimais. 2. Kolektyvinio administravimo organizacija į pateiktus skundus turi atsakyti raštu. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atmeta skundą kaip nepagrįstą, ji turi nurodyti skundo atmetimo priežastis. 3. Kolektyvinio administravimo organizacijos priimtas sprendimas atmesti skundą kaip nepagrįstą neatima iš skundą pateikusio asmens teisės kreiptis į teismą. 72²⁸ straipsnis. Valstybinė kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūra

1. Valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos

priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Vykdydama kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) sudaro, nuolat atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių,  kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą, taip pat daugiateritores licencijas siūlančių ir (ar) teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašai).

Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;

2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas priemones kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;

• 3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 72³⁰

straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;

• 4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms

su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;

• 5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią šio straipsnio

2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie  daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;

• 6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir

šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 72²¹ –72²⁶ straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;

• 7) dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės (toliau

• ekspertų grupė) veikloje.

Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;

2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas priemones kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;

• 3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 72³⁰

straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;

• 4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms

su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;

• 5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią šio straipsnio

2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie  daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;

• 6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir

šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 72²¹ –72²⁶ straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;

• 7) dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės (toliau

• ekspertų grupė) veikloje. 3.

3Kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai, naudotojai,

kolektyvinio administravimo organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys gali pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus. Šių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę gauti visą su kolektyvinių teisių administravimu susijusią jai reikalingą informaciją iš kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų, taip pat informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuri gali būti aktuali kolektyvinio administravimo veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti. 5. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus, prireikus gali atlikti kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviniu administravimu susijusios veiklos patikrinimą. 6.

6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigusios kolektyvinio

administravimo organizacijos (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) nesilaiko šiame Įstatyme kolektyvinio administravimo veiklai numatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones:

• 1) įpareigoja ir nustato terminą per kurį kolektyvinio administravimo

organizacijos turi pašalinti kolektyvinio administravimo veikloje nustatytus šio Įstatymo reikalavimų pažeidimus, ir apie priimtas priemones informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;

• 2) kreipiasi į teismą dėl laikinojo pobūdžio priemonės – kolektyvinio

administravimo organizacijos veiklos sustabdymo taikymo, iki bus ištaisyti kolektyvinio administravimo veiklos pažeidimai, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija nevykdo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimų;

• 3) viešai skelbia informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos

sustabdymą. 7. Kai Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad kitoje valstybėje narėje įsisteigta,  Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti kolektyvinio administravimo organizacija, galimai nesilaiko tos valstybės narės, kurioje ji įsteigta, nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai. 8.

8. Vyriausybės įgaliota institucija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau

kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi atsakyti į kitos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą suteikti informaciją klausimais, susijusiais su kolektyviniu administravimu, daugiateritorių licencijų teikimu ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų veikla. 9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus Vyriausybės įgaliota institucija taip pat gali perduoti svarstyti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytai ekspertų grupei. 10. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama kolektyvinio administravimo priežiūros funkcijas, turi užtikrinti kolektyvinio administravimo subjektų ir kitų asmenų konfidencialios informacijos apsaugą. Kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista tik įstatymų nustatytais atvejais. 72²⁹ straipsnis. Ginčų sprendimas Kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais ir kiti ginčai, kilę dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme. 72³⁰ straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo

organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija). 2.

2. Komisija sprendžia Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio

administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:

1) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais dėl šio Įstatymo 72¹² , 72²² ir 72²³ straipsnio nuostatų taikymo;

2) su teisių turėtojais dėl šio Įstatymo 72²² –72²⁶ straipsniuose numatytų nuostatų taikymo;

3) su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis dėl šio Įstatymo 72²²

• 72

26 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo. 3.

3Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:

• 1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio

administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo⁷²²⁸ straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;

• 2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16

straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir mokėjimo tvarkos;

• 3) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio

Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;

• 4) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu

tarpininkauja šio Įstatymo72¹² straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;

5) šio Įstatymo 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo tarifų už suteiktą retransliacijos teisę;

• 6) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja

sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 3 – 6 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą.

Šiuose tvarkos aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių. 5. Komisija sudaroma dvejiems metams iš 7 narių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka perkant Komisijos narių nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių srityje arba ne mažesnę kaip trejų metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį. 6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių paslaugos apmokamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Komisijos narių sudarytas atlygintinų paslaugų teikimo sutartis iš šiam tikslui Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 7. Komisijos sprendimai dėl kolektyvinio administravimo ginčų ir tarpininkavimo derybose pateikti pasiūlymai neatima iš ginčo ar derybų šalių teisės kreiptis į teismą. 72³¹ straipsnis. Asmens duomenų apsauga 1.

Asmens duomenų apsauga

1. Kolektyvinio administravimo subjektai, tvarkydami šiame skyriuje nustatytais

tikslais asmens duomenis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame skyriuje numatytų reikalavimų. 2. Taikydami šiame skyriuje numatytas būtinas priemones teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai nustatyti, kolektyvinio administravimo subjektai turi teisę valstybės registrų ir informacinių sistemų bei asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti šioms priemonėms įgyvendinti būtinus asmens duomenis iš valstybės registrų ir (ar) informacinių sistemų.“¹⁴ straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir

sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Tarybą Komisiją prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.“¹⁵ straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo asociacijos organizacijos , gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.“¹⁶ straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁸⁶ straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų

1. Kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar

gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais.

Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip. 3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. 4. Visą išieškotą atlyginimą kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių subjektams. “

86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų ieškiniai dėl kolektyviai

administruojamų teisių turėtojų interesų

1. Kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai

administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 2. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais.

Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip. 3. Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. 4. Išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas. “

17 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali

būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą).

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir

(ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai nacionalinei įstaigai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.“

18 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus

nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas.

Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo asociacijų organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“¹⁹ straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 11 punktu: „

112014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL 2014 L 84, p. 72) .“²⁰ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gruodžio

1d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2016 m. lapkričio 30 d.  priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.

3. Kolektyvinio administravimo organizacijos, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, iki

šio įstatymo įsigaliojimo, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo:

• 1) suderinti savo steigimo ir kitus kolektyvinio administravimo veiklai būtinus

dokumentus, nurodytus šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo  72¹⁸ straipsnio

1 dalyje, su šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių

teisių ir gretutinių teisių įstatymo V skyriaus nuostatomis ir viešai paskelbti juos kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje;

• 2) informuoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojus, kurie iki šio įstatymo

įsigaliojimo jau yra suteikę joms leidimą administruoti autorių teises ar gretutines teises, apie šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatytas teisių turėtojų teises ir 69 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytas jų įgyvendinimo sąlygas. 4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija iki 2017 m. balandžio 10 d. nepradeda teikti ar nesiūlo teikti daugiateritorių licencijų arba neįgalioja kitos kolektyvinio administravimo organizacijos atstovauti jai teikiant daugiateritores licencijas, teisių turėtojai gali atšaukti šiai kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti teises naudoti muzikos kūrinius internete teikiant daugiateritores licencijas, kad galėtų patys arba per kitą įgaliotą asmenį ar kolektyvinio administravimo organizaciją teikti savo teisių naudoti muzikos kūrinius internete daugiateritores licencijas. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamoms teisėms naudoti muzikos kūrinius internete teikiant nedaugiateritores licencijas. 6.

6. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip 2017 m. spalio 10 d. turi pateikti Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo Lietuvos Respublikoje padėties ir plėtros ataskaitą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2016-08-18 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ

IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO

NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹

, 40, 53, 55, 59² ,

75, 77, 86 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO

V SKYRIAUS IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL 2014 L 84, p. 72) (toliau – Direktyva). Įstatymo projekto tikslas – pakeisti galiojančiame Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytą kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo (toliau – kolektyvinis administravimas) teisinį reglamentavimą, numatyti teisės normas, kurios užtikrintų kolektyvinio administravimo veiklos skaidrumą, sudarytų sąlygas kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijoms (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijos) taikyti aiškius, vidaus rinkoje suderintus reikalavimus kolektyvinio administravimo veiklai, kuri apima šias pagrindines funkcijas: kolektyviai administruojamų teisių licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą; kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą ir kontrolę; kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą; autorių ir gretutinių teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą.

Įstatymo projektu siekiama:

• suderinti kolektyvinio administravimo veiklą reglamentuojančias nacionalinės teisės normas su Europos Sąjungos teise;
• užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams teisę pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją;
• sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijoms pasirinkti teisinę formą, taip pat užtikrinti teisių turėtojams galimybę perduoti savo teises administruoti nepriklausomiems kolektyvinio administravimo subjektams (pelno siekiantiems subjektams);
• nustatyti aiškius reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacijų pajamų ir turto administravimui, jų veiklos skaidrumui ir teikiamoms ataskaitoms;
• reglamentuoti kolektyvinio administravimo organizacijų santykius su kūrinių ir gretutinių teisių naudotojais, užtikrinti naudotojams galimybę gauti informaciją apie atlyginimo tarifus ir kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų repertuarą;
• sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijoms teikti naudotojams daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje galiojančias daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete (toliau – daugiateritorės licencijos);
• nustatyti valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą ir sudaryti sąlygas ikiteisminiam su kolektyvinių administravimu susijusių ginčų sprendimui ir tarpininkavimui derybose dėl atlyginimo tarifų.

Įstatymo projektu siekiama:

• suderinti kolektyvinio administravimo veiklą reglamentuojančias nacionalinės teisės normas su Europos Sąjungos teise;
• užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams teisę pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją;
• sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijoms pasirinkti teisinę formą, taip pat užtikrinti teisių turėtojams galimybę perduoti savo teises administruoti nepriklausomiems kolektyvinio administravimo subjektams (pelno siekiantiems subjektams);
• nustatyti aiškius reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacijų pajamų ir turto administravimui, jų veiklos skaidrumui ir teikiamoms ataskaitoms;
• reglamentuoti kolektyvinio administravimo organizacijų santykius su kūrinių ir gretutinių teisių naudotojais, užtikrinti naudotojams galimybę gauti informaciją apie atlyginimo tarifus ir kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų repertuarą;
• sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijoms teikti naudotojams daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje galiojančias daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete (toliau – daugiateritorės licencijos);
• nustatyti valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą ir sudaryti sąlygas ikiteisminiam su kolektyvinių administravimu

susijusių ginčų sprendimui ir tarpininkavimui derybose dėl atlyginimo tarifų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija). Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-268 „Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinant 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje parengimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė: Agneta Lobačevskytė – buvusi kultūros viceministrė (darbo grupės pirmininkė), Gabrielė Vorobjovienė – Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė (darbo grupės sekretorė), Doc. dr. Ramūnas Birštonas – Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narys, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto direktorius; Nijolė Janina Matulevičienė

• Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento

Autorių teisių skyriaus vedėja, Lina Mickienė – Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narė, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja, Prof. dr. Jūratė Usonienė – Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto dėstytoja. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento (direktorė Irena Seliukaitė, tel. (8-5) 219 3444, el. p. [email protected] ) Autorių teisių skyrius (vedėja Nijolė Janina Matulevičienė, tel. (8-5) 219 3462, el. p. [email protected] ) . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kolektyvinį administravimą šiuo metų reglamentuoja galiojančio Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.

VIII-1185 (toliau

• Įstatymas) V skyriaus „Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinis administravimas“ 65 – 72 straipsnių normos ir Įstatymo 86 straipsnio nuostatos, kurios nustato kolektyvinio administravimo taikymo sritį, apibrėžia kolektyvinio administravimo asociacijos sampratą, nustato kolektyvinio administravimo asociacijos uždavinius, funkcijas ir veiklos metodus, užsienio autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių kolektyvinio administravimo principus, taip pat kolektyviai administruojamų kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų teises ir pareigas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kolektyvinio administravimo organizacija gali būti steigiama tik narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių ar jų susivienijimų asociacija. Įstatymas nenumato galimybės įsteigti kitos teisinės formos kolektyvinio administravimo organizacijų ir nesuteikia teisės joms verstis jokia kita veikla, išskyrus kolektyvinį administravimą. Įstatymo 2 straipsnyje kolektyvinio administravimo srityje vartojamos sąvokos nėra apibrėžtos, todėl praktikoje kyla tam tikrų teisinių neaiškumų, susijusių su kolektyviai administruojamo repertuaro, kolektyvinio teisių administravimo pajamų ar kolektyvinio administravimo atskaitymų samprata ir aiškinimu.

Nors Įstatymo 68 straipsnyje numatytos normos reglamentuoja kolektyvinio administravimo veiklos metodus, tačiau šis teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų užtikrinti aukštus standartus atitinkantį kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos ir finansų valdymą, skaidrumą skirstant teisių turėtojams kolektyvinio administravimo būdu surinktas pajamas, teikiant veiklos ir finansines ataskaitas, taip pat teikiant informaciją teisių turėtojams apie kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą. Kitas svarbus kolektyvinio administravimo srities aspektas, kuriam trūksta išsamesnio teisinio reglamentavimo – kolektyvinio administravimo organizacijų santykiai su kolektyviai administruojamų kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudotojais. Įstatymo 70 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų teises ir pareigas, neužtikrina naudotojams galimybės prieš derybas dėl licencinių sutarčių sudarymo susipažinti su kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų repertuaru. Taip pat trūksta išsamesnio teisinio reglamentavimo nustatant kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pareigas. Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose, 71¹ straipsnyje numatytos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) funkcijos, susijusios su kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra.

Patirtis rodo, kad Įstatyme numatytos kolektyvinio administravimo veiklos priežiūros priemonės yra nepakankamos, o teikiamos kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos ir finansinės ataskaitos nesuteikia Vyriausybės įgaliotai institucijai galimybės išsamiai įvertinti veiklos teisėtumą ir skaidrumą. Be to, nesant ataskaitose teiktinai informacijai nustatytų vienodų suderintų reikalavimų, ataskaitose pateikiama informacija nesudaro sąlygų Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikti kolektyvinio administravimo veiklos lyginamąją analizę. Įstatymo 72 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkto nuostatose numatytos visuomeninės institucijos – Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos (toliau – Taryba) funkcijos, susijusios su kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra. Į Tarybos funkcijas įeina tarpininkavimas derybose tarp kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų dėl autorinių licencinių sutarčių sudarymo, autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo, taip pat ginčų, kylančių dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo ir teisių pažeidimo nagrinėjimas. Patirtis rodo, kad Tarybos sudarymo principai ir sudėtis nesudaro sąlygų Tarybai atlikti jai pavestų funkcijų, susijusių su kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra, nes kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai dažniausiai atsisako Tarybos teikiamų tarpininkavimo paslaugų, atsižvelgdami į tai, kad dalis Tarybos narių yra kolektyvinio administravimo asociacijų atstovai. Įstatymo 86 straipsnio nuostatos reglamentuoja specialius kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių gynimo.

Kolektyvinio administravimo organizacijos turi teisę savarankiškai pareikšti teisme tokius ieškinius be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų įgaliojimo. Patirtis rodo, kad toks reglamentavimas sudaro geresnes sąlygas taikyti teisių gynimo priemones ir mažina administravimo sąnaudas, todėl toks reglamentavimas turėtų išlikti ir siūlomose naujose teisinio reguliavimo nuostatose, nes tai neprieštarauja Direktyvai. Įstatymas nereguliuoja Įstatymo projekte aptariamų teisinių santykių, susijusių su kolektyvinio administravimo organizacijų teise teikti naudotojams daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje galiojančias daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete. Muzikos kūrinių naudojimas internete vis dar licencijuojamas teritoriniu pagrindu, tačiau sparčiai auganti internetinių muzikos paslaugų rinka reikalauja palankesnių licencijavimo sąlygų, kurios užtikrintų galimybę suteikti licencijas naudoti muzikos kūrinius internete neskaldant skaitmeninės muzikos kūrinių rinkos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Derinant Įstatymo nuostatas su Direktyvoje numatytomis kolektyvinio administravimo teisinio reguliavimo priemonėmis, Įstatymo projekte siūloma pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Įstatymo V skyrių, kurio nuostatos reguliuoja kolektyvinio administravimo veiklą. Įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:

1) Vadovaujantis Direktyvos 3 straipsnyje pateiktomis terminų apibrėžtimis, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnį ir papildyti jį naujomis 17 – 26 dalimis, kuriose pateikiamos kolektyvinio administravimo srityje vartojamos sąvokos, kurių suderintos apibrėžtys turi būti vienodai suprantamos vidaus rinkoje.

Direktyvos 3 straipsnio e, f, g ir n punktuose numatytų terminų

„įstatai“, „visuotinis narių susirinkimas“, „direktorius“ ir „teisė naudoti

muzikos kūrinius internete“ Įstatymo projektu nesiūloma reglamentuoti Įstatymo

2 straipsnyje, nes sąvoka „direktorius“ Įstatymo projekte nevartojama, o kitas

minėtas sąvokas Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti kituose Įstatymo straipsniuose: kolektyviai administruojamos teisės naudoti kūrinius internete samprata pateikiama Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įstatų – Įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje, visuotinio narių susirinkimo – 72 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžti kolektyvinio administravimo organizacijos sąvoką, o šio straipsnio 25 dalyje – kolektyvinio administravimo nepriklausomo subjekto sąvoką, kuri Įstatyme iki šiol nebuvo vartojama. Direktyvos Konstatuojamosios dalies 16 punkte paaiškinama, kad audiovizualinių kūrinių prodiuseriai, fonogramų gamintojai, transliuotojai ir leidėjai neturėtų būti laikomi kolektyvinio administravimo nepriklausomais subjektais, nes jie neatlieka pagrindinių kolektyvinio administravimo funkcijų, susijusių su licencijų teikimu kūrinių ar gretutinių teisių naudotojams, atlyginimo už suteiktas teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus surinkimu ir paskirstymu teisių turėtojams. Tiek kolektyvinio administravimo organizacijos, tiek kolektyvinio administravimo nepriklausomo subjekto veiklos tikslas yra bendra kolektyviai administruojamų teisių turėtojų nauda.

Esminis kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų bruožas, skiriantis juos nuo kolektyvinio administravimo organizacijų yra tas, kad teisių turėtojai kolektyvinio administravimo subjekto nevaldo ir nekontroliuoja. Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje išvardinti konkrečias Įstatymo nuostatos, kurios bus taikomos kolektyvinio administravimo nepriklausomiems subjektams. 2) Derinant Įstatymą su Direktyvos 5 – 10 straipsniuose numatytomis normomis, Įstatymo projekte siūlomos naujos Įstatymo V Skyriaus Antrojo skirsnio nuostatos, kuriose nustatytos kolektyvinio administravimo organizacijų steigimo sąlygos, kolektyvinio administravimo veiklos pagrindai ir narystės sąlygos, kolektyvinio administravimo organizacijų valdymas, organų kompetencija ir valdymo priežiūra. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos (Įstatymo 68 straipsnio 1 dalis) suteiks galimybę steigti kolektyvinio administravimo organizaciją steigėjams pasirenkant juridinio asmens teisinę formą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kolektyvinio administravimo organizacijos gali būti steigiamos tik kaip autorių teisių ar gretutinių teisių asociacijos, todėl siūlomas naujas teisinis reguliavimas suteiks šioje srityje teisių turėtojams didesnes galimybes rinktis kolektyvinio administravimo veiklai įgyvendinti tinkamiausias kolektyvinio administravimo organizacijų teisines formas. Įgyvendinant Direktyvos 5 straipsnio nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 19 punkte pateiktus paaiškinimus, Įstatymo projekte numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kurios suteiks teisių turėtojams galimybę laisvai pasirinkti kolektyvinio administravimo organizacijas, kurios administruos jų autorių teises ar gretutines teises.

Leidimą administruoti autorių teises ar gretutines teises teisių turėtojai suteiks raštu sudarydami kolektyvinio administravimo sutartį (Įstatymo projekto 67 str. 1 dalis) su pasirinkta kolektyvinio administravimo organizacija. Sudarydami kolektyvinio administravimo sutartį (Įstatymo 69 str. 1 dalis), teisių turėjai turės teisę:

• suteikti leidimą administruoti visas turimas autorių teises ar gretutines teises, tam tikrų kategorijų teises arba tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje nepriklausomai nuo kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo vietos, jos buveinės vietos arba teisių turėtojo gyvenamosios vietos ar buveinės, kilmės šalies ar pilietybės;
• numatyti sutartyje galimybę savarankiškai (ne kolektyvinio administravimo būdu) teikti licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus nekomerciniais tikslais;
• panaikinti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti teises, savo pasirinkimu atšaukti leidimą administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje. Įstatymo projekte numatyta teisių turėtojų teisė savarankiškai teikti naudotojams licencijas naudoti nekomerciniai tikslais kūrinius ar gretutinių teisių objektus, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija (Įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sudarys palankesnes sąlygas kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų nekomercinei veiklai, susijusiai su kūrybinės veiklos rezultatų sklaida ir kultūros įvairovės skatinimu.

Direktyvos Konstatuojamosios dalies 18 punkto antrojoje pastraipoje atkreipiamas dėmesys į būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp teisių turėtojų laisvės naudoti savo kūrinius ir gretutinių teisių objektus savo nuožiūra ir kolektyvinio administravimo organizacijos gebėjimo veiksmingai administruoti teises. Atsižvelgiant į poreikį derinti interesus, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 69 straipsnio 3 – 5 dalyse išdėstytos nuostatos, kuriose numatyta kokiomis sąlygomis ir tvarka teisių turėtojai galės panaikinti leidimą administruoti teises ar atšaukti leidimą administruoti pasirinktas teises. Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta pareiga kolektyvinio administravimo organizacijoms, įsteigtoms iki Įstatymo projekte siūlomų Įstatymo normų įsigaliojimo, informuoti teisių turėtojus, kurie jau yra suteikę leidimą administruoti teises, apie Įstatymo 69 straipsnyje numatytas teisių turėtojų teises ir jų įgyvendinimo sąlygas. 3) Įgyvendinant Direktyvos 6 ir 7 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 20 – 22 punktuose išdėstytus paaiškinimus, Įstatymo projekte numatytas kolektyvinio administravimo organizacijų narystės sąlygų reglamentavimas. Kolektyvinio administravimo organizacijų narystė turi būti pagrįsta objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos kolektyvinio administravimo organizacijos turi numatyti savo įstatuose ar narystės sąlygose ir šiuos dokumentus turi skelbti viešai (Įstatymo 70 straipsnio 1 dalis).

Pagal Direktyvos 3 straipsnio d punkte pateiktą termino „narys“ apibrėžtį Įstatymo projekte siūloma apibrėžti kolektyvinio administravimo organizacijos nario sąvoką (Įstatymo 2 straipsnio 21 dalis), kuri apima ne tik autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojus, bet ir jiems atstovaujančius asmenis, kitas kolektyvinio administravimo organizacijas ar teisių turėtojų asociacijas. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva išplečia kolektyvinio administravimo organizacijos nario sąvoką, Įstatymo projekte numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kurios nustato kolektyvinio administravimo organizacijoms pareigą užtikrinti tinkamą ir veiksmingą visų narių dalyvavimo kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese tvarką, numatytą kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose, galimybę nariams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis ir narių registraciją, jų duomenų kaupimą ir nuolatinį atnaujinimą. Siekiant apsaugoti tuos teisių turėtojus, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai (neatitinka narystės reikalavimų, numatytų kolektyvinio administravimo organizacijoje ar dėl kitų priežasčių), tačiau yra atstovaujami kolektyvinio administravimo organizacijos, Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 71 straipsnyje numatyti nuostatas, kurios užtikrintų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teises.

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamos nuorodos į kitus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo straipsnius, kurių nuostatos teisių turėtojams, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, turėtų užtikrinti:

• galimybę teisių turėtojams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais (Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punktas);
• teisę gauti informaciją apie kolektyviai administruojamą repertuarą, tiesiogiai arba pagal atstovavimo sutartis administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro (Įstatymo 72 17 straipsnis);
• galimybę gauti pranešimus apie kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutarčių dėl daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas, galiojimo terminus ir įgaliotosios kolektyvinio administravimo organizacijos paslaugų teikimo kainą (Įstatymo 72²⁵ straipsnio 3 dalis);
• galimybę naudotis kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka (Įstatymo 72²⁷ straipsnis).

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamos nuorodos į kitus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo straipsnius, kurių nuostatos teisių turėtojams, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, turėtų užtikrinti:

• galimybę teisių turėtojams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais (Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punktas);
• teisę gauti informaciją apie kolektyviai administruojamą repertuarą, tiesiogiai arba pagal atstovavimo sutartis administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro (Įstatymo 72 17 straipsnis);
• galimybę gauti pranešimus apie kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutarčių dėl daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas, galiojimo terminus ir įgaliotosios kolektyvinio administravimo organizacijos paslaugų teikimo kainą (Įstatymo 72²⁵ straipsnio 3 dalis);
• galimybę naudotis kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka (Įstatymo 72²⁷ straipsnis). Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos turėtų užtikrinti, kad teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teisės bus administruojamos taikant tokias pat sąlygas, kokios taikomos administruojant teisių turėtojų – kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises.

Nors Direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje numatyti teisių turėtojams, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, daugiau teisių ir galimybių (pavyzdžiui, Direktyvos Konstatuojamosios dalies 21 punkte paaiškinama, kad valstybės narės galėtų suteikti tokiems teisių turėtojams galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese), Įstatymo projekte tokios platesnės teisės ir galimybės nesiūlomos atsižvelgiant į kolektyvinio administravimo veiklos patirtį Lietuvoje. Siekiant išvengti teisinių neaiškumų, siūlomo Įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad teisių turėtojai, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, negali dalyvauti kolektyvinio administravimo organizacijų organų veikloje. 4) Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą kolektyvinio administravimo organizacija galės pasirinkti įstatymuose numatytą teisinę formą, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad k olektyvinio administravimo organizacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose.

Įgyvendinant Direktyvos 8 straipsnio nuostatas, Įstatymo projekte numatyta detalus kolektyvinio administravimo organizacijos visuotinio narių susirinkimo įgaliojimų, sušaukimo, sprendimų priėmimo, kolektyvinio administravimo organizacijos narių dalyvavimo ir naudojimosi balsavimo teise sąlygos (Įstatymo 72¹ straipsnis), taip pat atstovavimo kolektyvinio administravimo organizacijos nariams visuotiniame narių susirinkime reglamentavimas (Įstatymo 72² straipsnis). Direktyvos 8 straipsnio 9 dalyje valstybėms narėms numatyta galimybė savo nacionaliniuose įstatymuose apriboti kolektyvino administravimo organizacijos narių teisę dalyvauti ir teisę pasinaudoti balsavimo teise visuotiniame narių susirinkime remiantis šiais kriterijais: narystės trukme ir

(ar) nario gautomis ar jam priklausančiomis kolektyvinio administravimo pajamomis. Įvertinus kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos patirtį Lietuvoje ir atsižvelgus į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 23 punkto nuostatas, rekomenduojančias sudaryti galimybę visiems kolektyvinio administravimo organizacijų nariams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, Įstatymo projekte numatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos nariai visuotiniame narių susirinkime dalyvauja ir savo balsavimo teisėmis naudojasi nepriklausomai nuo narystės trukmės ir gaunamų kolektyvinio administravimo pajamų (Įstatymo 72¹ straipsnio 1 dalis).

Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo normos, kuriose numatytos atstovavimo kolektyvinio administravimo organizacijos nariams visuotiniame narių susirinkime sąlygos (Įstatymo 72² straipsnis), sudarys galimybes kolektyvinio administravimo organizacijų nariams veiksmingai dalyvauti kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese. 5) Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytus teisinio reguliavimo tikslus, susijusius su kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimu, Įstatymo projekte numatytos naujos teisinio reguliavimo normos, skirtos kolektyvinio administravimo organizacijų valdymo priežiūrai (Įstatymo 72³ straipsnis) ir kolektyvinio administravimo valdymo organo pareigų reglamentavimui (Įstatymo 72⁴ straipsnis). Šios normos turėtų užtikrinti kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo vidinę priežiūrą, kuri kartu su valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos priežiūrą, numatytą Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnyje, turėtų sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos efektyvumui ir skaidrumui užtikrinti, padidintų kolektyvinio administravimo organizacijų atskaitomybę savo nariams ir kitiems teisių turėtojams.

Viena iš svarbiausių kolektyvinio administravimo sistemos efektyvumo ir skaidrumo didinimo teisinių priemonių – tai individualios interesų deklaracijos, kurias kasmet visuotiniam narių susirinkimui ar kitam organui, turinčiam visuotinio narių susirinkimo teises, privalės teikti kolektyvinio administravimo organizacijos vienasmenių ar kolegialių valdymo organų ir valdymo priežiūrą vykdančių organų nariai (Įstatymo 72³ straipsnio 4 dalis ir 72⁴ straipsnio 3 dalis). Įstatymo projekte nesiūloma šių deklaracijų skelbti viešai, nors Direktyvos Konstatuojamosios dalies 25 punkte tokia galimybė rekomenduojama, tačiau numatyta galimybė valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą vykdančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai prireikus pareikalauti šių dokumentų (Įstatymo 72²⁸ straipsnio 4 dalis). 6) Įgyvendinant Direktyvos 11 straipsnio nuostatas ir atsižvelgus į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 26 ir 27 punktuose pateiktus paaiškinimus, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72⁵ ir 72⁶ straipsniuose numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, skirtos kolektyvinio administravimo organizacijos pajamų ir turto administravimui. Kolektyvinio administravimo pajamų sąvoką Įstatymo projekte siūloma apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio naujoje 23 dalyje: „kolektyvinio teisių administravimo pajamos

• kolektyvinio administravimo organizacijos gaunamas atlyginimas už išimtines

teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, už teisę į atlyginimą arba kompensaciją“.

Pajamas už teisę į atlyginimą arba kompensaciją teisių turėtojams kolektyvinio administravimo organizacija surenka už kūrinių ar gretutinių objektų panaudojimą, susijusį su Įstatyme nustatytais turtinių autorių teisių ar gretutinių teisių apribojimais. Siekiant užtikrinti Direktyvoje numatyta reikalavimą užtikrinti kruopštų ir skaidrų kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72⁵ straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai kolektyvinio administravimo organizacijai: atskiroje banko sąskaitoje laikyti kolektyvinio administravimo pajamas ir visas pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų (t.y. bankų mokamos indėlių palūkanos ir kt.); visą kitą turtą, kurį ji gali turėti, ir pajamas, gautas iš tokio turto arba kolektyvinio administravimo atskaitymų arba kitos veiklos apskaityti atskirose buhalterinėse sąskaitose. Įstatymo projekte numatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacija investuodama kolektyvinio administravimo pajamas arba pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, turi laikytis visuotinio narių susirinkimo ar kito organo, turinčio visuotinio narių susirinkimo teises, nustatytos bendrosios investicijų valdymo tvarkos, kuri turėtų užtikrintų teisių turėtojų interesus. Atsižvelgiant į Direktyvos 11 straipsnio 5 dalies a – c punktuose numatytus reikalavimus, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72⁶ straipsnio 2 dalyje numatyti teisių turėtojų interesus užtikrinančios investavimo politikos reikalavimai.

Direktyvos konstatuojamosios dalies 27 punkte numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti griežtesnes investavimo taisykles, įskaitant draudimą investuoti kolektyvinio teisių administravimo pajamas už teisių naudojimą, tačiau įgyvendinant Direktyvos nuostatas į šią galimybę siūloma neatsižvelgti, nes panašaus pobūdžio draudimai apribotų Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio administravimo organizacijų narių privačius interesus, susijusius su jų turtinių teisių įgyvendinimu. 7) Įgyvendinant Direktyvos 12 straipsnio nuostatas ir atsižvelgiant į Konstatuojamosios dalies 28 punkte numatytas rekomendacijas, Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 72⁷ straipsnyje numatyti nuostatas, skirtas kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymams (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) ir kitiems atskaitymams reglamentuoti. Kolektyvinio administravimo atskaitymų sąvokos apibrėžtį siūloma pateikti Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje: „kolektyvinio administravimo atskaitymai

• kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų,

gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos“. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 12 straipsnyje numatyta galimybė kolektyvinio administravimo organizacijoms taikyti ir kitus atskaitymus (ne tik skirtus kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti), Įstatymo projekte siūloma numatyti naujas nuostatas, reglamentuojančias kolektyvinio administravimo organizacijų atskaitymus teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo reikmėms (Įstatymo 72⁸ straipsnis).

Įstatymo projekte numatyta, kad apie visus kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomus atskaitymus, teisių turėtojai turi būti išsamiai informuojami iki kolektyvinio administravimo sutarties sudarymo (Įstatymo 72⁷ straipsnio 1 dalis). Įstatymo projekte numatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacija, administruojanti teises pagal sudarytas atstovavimo sutartis, iš atstovaujamajai kolektyvinio administravimo organizacijai surinktų kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, pagal Įstatymo 72¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, suderintas su Direktyvos 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galės išskaityti tik kolektyvinio administravimo atskaitymus, išskyrus tuos atvejus, kai atstovavimo sutartyje atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija yra davusi leidimą dėl kitų konkrečių atskaitymų. 8) Įgyvendinant Direktyvos 13 straipsnio nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 29 punkte pateiktas rekomendacijas, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72⁹ straipsnyje reglamentuojamos teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo ir mokėjimo sąlygos, o Įstatymo 72¹⁰ straipsnyje – Kolektyvinio administravimo organizacijos nepaskirstomų pajamų panaudojimo sąlygos.

Šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos detaliai reglamentuoja reguliarų, kruopštų ir kiek įmanoma tikslų bei proporcingą teisių turėtojams mokėtinų sumų (kolektyvinio administravimo pajamų ir pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų) paskirstymą ir sumų, kurios bus pripažintos nepaskirstomomis, panaudojimą. Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti vieną iš esminių kolektyvinio administravimo subjektų veiklos principų – veikti administruojamų teisių turėtojų interesais (Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tokiu pat principu vadovaujantis ir įgyvendinant Direktyvos 15 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas) Įstatymo projekte (siūlomo Įstatymo 72¹¹ straipsnio 3 dalis) numatytos ir kolektyvinio administravimo organizacijų pagal atstovavimo sutartis su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis surinktų kolektyvinio teisių administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio teisių administravimo pajamų, paskirstymo ir mokėjimo teisių turėtojams sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 13 straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms apriboti arba nustatyti leidžiamus nepaskirstomų sumų panaudojimo būdus (pavyzdžiui, finansuojant teisių turėtojams naudingą socialinę, kultūros ir švietimo veiklą).

Įstatymo projektą parengusios darbo grupės nuomone ir atsižvelgiant į Direktyvos Įvadinės dalies 29 punkto paskutinėje pastraipoje pateiktą rekomendaciją leisti kolektyvinio administravimo organizacijos nariams patiems spręsti, kaip turėtų būti panaudojamos nepaskirstomos kolektyvinio administravimo pajamų sumos, tokie apribojimai Įstatymo projekte nesiūlomi (Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁰ straipsnio 2 dalis). 9) Įgyvendinant Direktyvos 16 ir 17 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 31 – 33 punktų nuostatas, Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo sąlygas (Įstatymo 72¹² straipsnis), kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų nustatymo tvarką ir sąlygas (Įstatymo⁷²¹³ straipsnis) ir kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų (toliau – naudotojai) pareigas (Įstatymo 72¹⁴ straipsnis). Įstatymo projekte siūlomas detalus kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų santykių reglamentavimas turėtų užtikrinti aiškias ir nediskriminacines licencijų teikimo sąlygas, galimybę potencialiems naudotojams susipažinti su kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamu repertuaru, taikomais tarifais ir jų nustatymo kriterijais.

Įstatymo projekte siūlomo 72¹² straipsnio 1 dalyje numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, suteikiančios galimybę naudotojams sudaryti licencinę sutartį prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos viešai skelbiamas standartines sąlygas, taip pat nustatytos būtinosios licencinės sutarties sąlygos ir galimybė šalims susitarti dėl kitų sutarties sąlygų (pavyzdžiui, sutartyje gali būti numatyti kiti nei nustatyti Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti informacijos apie kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudojimą pateikimo terminai). Įstatymo projekte siūlomo 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytos tokios pat teisinio reguliavimo nuostatos, kokios yra numatytos šiuo metu galiojančio Įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje (kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo kabelinei retransliacijai licencijavimas), nes jos yra suderintos su Palydovinės transliacijos ir kabelinės retransliacijos direktyva

1. Įstatymo projektu įgyvendinama Direktyva nedaro poveikio tolimesniam Palydovinės transliacijos ir kabelinės retransliacijos direktyvos nuostatų taikymui. 10) Įgyvendinant Direktyvos 18 – 22 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos konstatuojamosios dalies 34 – 36 punktuose pateiktus paaiškinimus, Įstatymo projekte numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kurių tikslas – nustatyti kolektyvinio administravimo veiklai taikomus skaidrumo reikalavimus siekiant padidinti teisių turėtojų, kūrinių ir (ar) gretutinių teisių naudotojų ir visuomenės pasitikėjimą kolektyvinio administravimo organizacijų teikiamomis kolektyvinio administravimo paslaugomis.

Tokios naujos Įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos numatytos Įstatymo 72¹⁵

• 72¹⁹ straipsniuose, kurie reglamentuoja informacijos apie kolektyvinį administravimą pateikimą atitinkamiems subjektams:
• teisių turėtojams teikiama informacija apie jų teisių administravimą (detalus teikiamos informacijos duomenų sąrašas ir informacijos pateikimo terminai reglamentuojami Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁵ straipsnyje);
• atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms teikiama informacija apie kolektyvinį teisių administravimą (detalus teikiamos informacijos sąrašas, informacijos pateikimo terminai ir forma reglamentuojami

Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁶ straipsnyje);

• teisių turėtojams, kitoms kolektyvinio administravimo organizacijoms ir naudotojams pagal jų prašymus teikiama informacija (detalus teikiamos informacijos sąrašas ir informacijos pateikimo forma reglamentuojami Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁷ straipsnyje). Įstatymo projekte numatyta kolektyvinio administravimo organizacijų pareiga viešai skelbti su kolektyvinio administravimo veiklos organizavimu ir įgyvendinimu susijusią informaciją, kurios nebaigtinis sąrašas pateikiamas

Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁸ straipsnyje.

Tokios informacijos viešas paskelbimas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisių turėtojams apsispręsti dėl narystės pasirinkimo konkrečioje kolektyvinio administravimo organizacijoje, o kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojams turėtų užtikrinti teisinį aiškumą autorių teisių ir gretutinių licencijavimo srityje. Siekiant sudaryti sąlygas teisių turėtojams, naudotojams, kolektyvinio administravimo priežiūrą vykdančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai ir visuomenei stebėti kolektyvinio administravimo organizacijų veiklą, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72¹⁹ straipsnio nuostatose numatyti reikalavimai kolektyvinio administravimo organizacijoms nepriklausomai nuo jų teisinės formos kasmet parengti ir viešai paskelbti metinę skaidrumo ataskaitą. Ataskaitoje teiktinos informacijos sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi jį su Direktyvos Priede numatytu metinėje skaidrumo ataskaitoje teiktinos informacijos sąrašu. 11) Įgyvendinant Direktyvos 23 – 32 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas, ir atsižvelgiant į Direktyvos konstatuojamosios dalies 37 – 48 punktuose pateiktas rekomendacines nuostatas, Įstatymo projekte siūlomos naujos Įstatymo 72²⁰

• 72²⁶ straipsniuose numatytos teisinio reguliavimo nuostatos, kurių pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas teikti vidaus rinkoje daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje galiojančias daugiatertores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete, taip užtikrinant teisėtų internetinių muzikos paslaugų plėtrą Europos Sąjungoje. Daugiateritorių licencijų sąvokos apibrėžtis pateikiama Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje.

Informacinės visuomenės direktyvoje (2001/29/EB)² nustatyti reikalavimai gauti kiekvienos teisės naudoti muzikos kūrinius internete licenciją (autorių teisės atgaminti kūrinį skaitmeniniu būdu ir teisės jį viešai skelbti interneto tinkle). Paprastai toks teisių licencijavimas vykdomas teritoriniu principu, todėl naudotojams tenka įdėti daug organizacinių, techninių ir finansinių sąnaudų siekiant įgyti autorių teisių licencijas muzikos kūrinių panaudojimui internete atskirose teritorijose. Galimybė įsigyti daugelyje teritorijoje galiojančias licencijas sudarys palankias sąlygas naudotojams (internetinių muzikos paslaugų teikėjams) teikti kokybiškas ir teisėtas muzikos kūrinių internetinės prieigos paslaugas. Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²¹ straipsnio nuostatos reglamentuoja funkcijas, kurias turi gebėti atlikti daugiateritores licencijas teikianti kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat tokios kolektyvinio administravimo organizacijos technines organizacines sąlygas ir kompetenciją, kuri būtina vykdant daugiateritorio licencijavimo veiklą. Teikiant šias kolektyvinio administravimo paslaugas ypatingai svarbu užtikrinti daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos skaidrumą ir tikslumą. Tokie reikalavimai numatyti Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²¹ straipsnio

1 dalyje, kuri reglamentuoja muzikos kūrinių repertuaro rinkimo, tikslinimo ir

teikimo internetinių paslaugų teikėjams, atstovaujamiems teisių turėtojams ar kitoms kolektyvinio administravimo organizacijoms tvarką atsižvelgiant į šių asmenų pagrįstus prašymus.

Kolektyviai administruodamos daugiateritores licencijas kolektyvinio administravimo organizacijoms turi užtikrinti kūrinių naudojimo internete pagal suteiktas licencijas stebėseną, o interneto paslaugų teikėjai turi teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslią informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą. Tokios teisinio reguliavimo nuostatos numatytos Įstatymo projektu siūlomo Įstatymo 72²³ straipsnio nuostatose, kurios reglamentuoja kolektyvinio administravimo organizacijų santykius su internetinių paslaugų teikėjais. Siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos užtikrins galimybę teikti informaciją, sąskaitas ir atlikti kitas kolektyvinio administravimo funkcijas šioje kūrinių panaudojimo srityje elektroniniu būdu, t.y. nedidinant administracinės naštos ūkio subjektams. Įgyvendinant Direktyvos 29 straipsnio nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos konstatuojamosios dalies 44 punkte pateiktus paaiškinimus Įstatymo projekte siūlomų 72²⁵ ir 72²⁶ straipsnių nuostatose numatytos galimybės kolektyvinio administravimo organizacijoms (nepageidaujančioms ar negalinčioms teikti savo muzikos repertuaro daugiateritorių licencijų) įgalioti kitas kolektyvinio administravimo organizacijas teikti jų muzikos kūrinių repertuaro daugiateritores licencijas. Toks repertuarų jungimas turėtų palengvinti naujų internetinių paslaugų plėtrą, skatinti kultūrų įvairovę ir sumažinti licencijavimo ir licencijų įsigijimo kaštus. Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁶ straipsnyje, kuris suderintas su Direktyvos 30 straipsniu, numatyta pareiga atstovauti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai teikiant daugiateritores licencijas.

Direktyvos Konstatuojamosios dalies 46 punkte atkreipiamas dėmesys, kad ginant teisių turėtojų interesus svarbu užtikrinti, kad mažesni ir ne tokie žinomi muzikos kūrinių repertuarai pasiektų vidaus rinką vienodomis sąlygomis. Tokius reikalavimus įgyvendinančios nuostatos numatytos siūlomo Įstatymo 72²⁶ straipsnio 3 dalyje. Direktyvos 31 straipsnyje numatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos dėl savo galimybių teikti daugiateritores licencijas turi apsispręsti iki 2017 m. balandžio 10 dienos. Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalyje numatytos nuostatos suteikiančios teisių turėtojams teisę atšaukti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti teises naudoti muzikos kūrinius internete teikiant daugiateritores licencijas, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija iki 2017 m. balandžio 10 d. nepradeda teikti ar nesiūlo teikti daugiateritorių licencijų arba neįgalioja kitos kolektyvinio administravimo organizacijos atstovauti jai teikiant daugiateritores licencijas. Šios nuostatos nebus taikomos kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamoms teisėms naudoti muzikos kūrinius internete teikiant nedaugiateritores licencijas (Įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalis). 12) Derinant Įstatymą su Direktyvos 33 – 38 straipsniuose numatytomis normomis, Įstatymo projekte siūlomos naujos Įstatymo V Skyriaus Septintojo skirsnio nuostatos, kuriose nustatytos kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos užtikrinimo priemonės ir valstybinė priežiūra.

Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnio nuostatos, suderintos su Direktyvos

33 straipsnio reikalavimais ir Direktyvos Konstatuojamosios dalies 49 punkto

rekomendaciniais paaiškinimais, numato pareigą kolektyvinio administravimo organizacijoms suteikti galimybę savo nariams, teisių turėtojams ir atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms naudotis specialia kolektyvinio administravimo skundų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią būtų nagrinėjami skundai, susiję su leidimais administruoti teises ir tokių leidimų panaikinimu arba atšaukimu, narystės sąlygomis, teisių turėtojams mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu ir atskaitymų iš šių sumų ir kitais kolektyvinio administravimo klausimais. Įgyvendinant Direktyvos 36 – 38 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos Konstatuojamosios dalies 50 ir 51 punkte pateiktus paaiškinimus, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnyje numatytos valstybinei kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrai būtinos nuostatos, kurios turėtų sudaryti sąlygas Vyriausybės įgaliotai institucijai vykdyti kolektyvinio administravimo veiklos stebėseną. Įstatymo projekte nesiūloma numatyti kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos licencijavimo, nes pagal Lietuvos nacionalinę teisę kolektyvinio administravimo veikla nebuvo licencijuojama, tokių reikalavimų nenumato ir Direktyva.

Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcija sudaryti, pastoviai atnaujinti ir viešai skelbti Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą, taip pat daugiateritores licencijas siūlančių ir/ar teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašai). Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esanti ir pastoviai atnaujinamą informacija apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas bus teikiama Europos Komisijai. Atsižvelgiant į Direktyvos 39 straipsnio reikalavimus, pirmąjį pranešimą apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija pateikė Europos Komisijai 2016 m. balandžio 10 dieną. Įgyvendinant Direktyvos 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, Įstatymo projekto 17 straipsnio 6 dalyje numatytas įpareigojimas Vyriausybės įgaliotai institucijai ne vėliau kaip 2017 m. spalio 10 d. pateikti Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo Lietuvos Respublikoje padėties ir plėtros ataskaitą. Direktyvos 36 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų nustatyta procedūra, pagal kurią kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai, naudotojai ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie veiklą ir aplinkybes, kurios, jų nuomone, pažeidžia kolektyvinį administravimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

Įstatymo projekte siūlomo 72²⁸ straipsnio 3 dalyje nesiūloma numatyti specialių procedūrų šiam reikalavimui įgyvendinti, nes šie klausimai gali būti sprendžiami taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje numatytas asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo nuostatas. Siekiant užtikrinti kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumą ir skaidrumą, Įstatymo projekte numatyta, kad visi svarbiausi su kolektyvinio administravimo veikla susiję dokumentai ir kolektyvinio administravimo organizacijų skaidrumo ataskaitos skelbiamos viešai, todėl siekiant nedidinti administracinės naštos kolektyvinio administravimo paslaugų srityje, Įstatymo projekte nenumatyti reikalavimai visus šiuos dokumentus teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Prireikus Vyriausybės įgaliota institucija visą su kolektyvinio administravimo veikla susijusią informaciją turės teisę gauti tiek iš kolektyvinio administravimo subjektų, tiek iš kitų įmonių įstaigų ir organizacijų (Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad priežiūrą vykdančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai būtina turėti atitinkamas priežiūros užtikrinimo priemones, kurios leistų profesionaliai įvertinti kolektyvinio administravimo veiklą, Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnio 5 dalyje Vyriausybės įgaliotai institucijai numatyta galimybė prireikus atlikti kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviniu administravimu susijusios veiklos patikrinimą.

Įgyvendinant Direktyvos 36 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atsižvelgiant į Direktyvos konstatuojamosios dalies 50 punkte pateiktus paaiškinimus, Įstatymo projekte siūlomo 72²⁸ straipsnio 6 dalyje numatytos priemonės, kurias Vyriausybės įgaliota institucija galės taikyti kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios nesilaikys Įstatyme kolektyvinio administravimo veiklai numatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sankcijos bus taikomos tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusioms kolektyvinio administravimo organizacijoms. Atsižvelgiant į Direktyvos 37 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, Įstatymo projekte numatyta, kad tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje įsisteigta kolektyvinio administravimo organizacija, galimai nesilaiko tos valstybės narės, kurioje ji įsteigta, nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, Vyriausybės įgaliota institucija galės visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai (siūlomo Įstatymo 72²⁸ straipsnio 7 dalis). 13) Kolektyvinio administravimo veiklos priežiūrai ir teisių gynimui užtikrinti atsižvelgiant į Direktyvos 34 straipsnio nuostatas ir Direktyvos Konstatuojamosios dalies 49 punkte pateiktas rekomendacijas Įstatymo projekte siūlomą numatyti ikiteisminę ginčų sprendimo ir tarpininkavimo derybose tvarką (siūlomo Įstatymo 72³⁰ straipsnis).

Įstatymo projekte numatyta, kad tokias ikiteisminio ginčų sprendimo ir tarpininkavimo derybose funkcijas atliktų Lietuvos autorių teisių ir gretutinių komisija (toliau – Komisija), kurios nuostatus ir sudėtį tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant užtikrinti Komisijos teikiamų paslaugų profesionalumą ir efektyvumą, Įstatymo projekte numatyta, kad Komisijos nariais galės būti asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės ar ekspertinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip trejų metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį. 14) Įstatymo projekte siūloma pakeisti Įstatymo 11, 15, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 77, 86 straipsnius ir atitinkamose šių straipsnių dalyse vietoj vartojamų skirtingų sąvokų „Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija“, „autorių teisių bei gretutinių teisių asociacija“,

„kolektyvinio administravimo asociacija“, „gretutinių teisių kolektyvinio

administravimo asociacija“, „gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija“ ir „kolektyvinio administravimo asociacija“ įrašyti sąvoką

„kolektyvinio administravimo organizacija“. Šios sąvokos apibrėžtis ir ją

įvardinantis pilnas terminas „kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija“ ir termino trumpinys „kolektyvinio administravimo organizacija“ pateikiami Įstatymo projekte siūlomo 2 straipsnio 17 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad vietoj šiuo metu galiojančio Įstatymo 72 straipsnyje numatytos Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos Įstatymo projekte numatoma sudaryti Komisiją, kurios kompetencijai būtų priskirtas ne tik ikiteisminis kolektyvinio administravimo ginčų sprendimas, bet ir kitos funkcijos (pasiūlymų Vyriausybės įgaliotai institucijai teikimas derinant Įstatymo 16 straipsnyje už knygų panaudą bibliotekose numatyto kompensacinio atlyginimo dydį ir jo mokėjimo tvarką, tarpininkavimas derybose sprendžiant ginčus dėl Įstatymo 75 straipsnyje numatytų techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimo), Įstatymo projekte siūloma pakeisti Įstatymo 16 ir 75 straipsnius ir vietoj žodžių „Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba“ ir „Taryba“ įrašyti atitinkamai žodžius „Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija“ ir „Komisija“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte Įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte kolektyvinio administravimo organizacijoms siūloma nustatyti savarankiško ieškinio teisę, Įstatymo projekte siūloma nauja redakcija išdėstyti Įstatymo 86 straipsnį, kuriame reglamentuojami kolektyvinio administravimo organizacijų ieškiniai dėl kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžio „atlyginimas“ įrašyti žodžius „kompensacinis atlyginimas“. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 –

3 dalyse siūloma pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 4 dalį ir vietoj

žodžių „autorinis atlyginimas“ įrašyti žodžius „kompensacinis atlyginimas“.

Kompensacinis atlyginimas – įstatymu numatytas atlyginimas, dėl kurio dydžio šalys nesidera ir nesudaro sutarties dėl jo mokėjimo. Jis skiriasi nuo autorinio atlyginimo, kurio nustatymo sąlygas reguliuoja galiojančio Įstatymo

48 straipsnis tuo, kad jo tarifai ir mokėjimo tvarka nustatomi įstatymu kaip

kompensacija už autorių turtinių teisių apribojimą. 15) Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo V Skyriaus „Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas“ straipsniai išdėstyti po

72 straipsnio numeruojami su novelomis (72¹

• 72³¹ straipsniai), tokiu būdu išvengiant poreikio keisti Įstatymo VI ir VI Skyrių visų straipsnių numeraciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių, nes siūlomi pakeitimai iš esmės nekeičia kolektyvinio administravimo sistemos teisinio pagrindo, veiklos metodų ir principų. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų užtikrinti kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos skaidrumą, sudaryti sąlygas taikyti aiškius ir Europos Sąjungos vidaus rinkoje suderintus reikalavimus kolektyvinio administravimo veiklai teikiant kolektyviai administruojamų teisių licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą, vykdant kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą ir kontrolę, kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir paskirstymą teisių turėtojams.

Siekiant tinkamai parengti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Kultūros ministerijos užsakymu atlikta galimybių studiją „Kolektyvinio teisių administravimo sistemos pertvarka“, kurioje pateiktos išvados turėtų padėti šiuo metu Lietuvoje veikiančioms kolektyvinio administravimo asociacijoms ir Vyriausybės įgaliotai institucijai imtis atitinkamų priemonių, kurios leistų sklandžiai įgyvendinti siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei šalies būklei ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Aiškios ir suderintos kolektyvinio administravimo veiklos teisinio reguliavimo nuostatos turės teigiamą įtaką verslo plėtrai, ypatingai skatinant teisėtą inertinių muzikos paslaugų prieigą visuomenei. Galimybė kolektyvinio administravimo organizacijoms jungti kolektyviai administruojamus muzikos kūrinių repertuarus ir teikti daugelyje Europos Sąjungos šalių galiojančias licencijas turėtų sudaryti sąlygas naujų internetinių paslaugų plėtrai, kūrinių licencijavimo ir licencijų įsigijimo kaštų mažinimui. Sudarytos teisinės sąlygos kolektyvinio administravimo organizacijoms verstis komercine veikla, investuoti turtą ir kolektyvinio administravimo pajamas, turėtų sudaryti geresnes sąlygas kūrybinių industrijų plėtrai.

Įstatymo projekte numatyti nauji licencijavimo modeliai sudarys sąlygas įgyvendinti

Europos skaitmeninės rinkos strategijoje

3 numatytas priemones kultūrų įvairovei skatinti ir informacinių paslaugų verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikės priimti ar keisti, priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, nurodyti Aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai

2015 m. rugsėjo 19 d. buvo įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko

įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2015-12-03 posėdyje aprobavo Kultūros ministerijos Terminijos komisijos pateikta terminų straipsnių rinkinį Nr. 2512. 10.

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2015/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybės įgaliota institucija iki Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo įsigaliojimo datos turėtų patvirtinti:

• Kolektyvinio administravimo organizacijos metinei skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;
• Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatus ir jos sudėtį;
• Ikiteisminę kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarką ir tarpininkavimo derybose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymui įgyvendinti Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane

2016 – 2018 metais yra numatyta kasmet skirti 17 tūkst. Eur valstybės biudžeto

lėšų, kurios bus reikalingos ikiteisminiam kolektyvinio administravimo ginčų nagrinėjimui užtikrinti (Komisijos organizaciniam techniniam aptarnavimui ir Komisijos narių nematerialių (intelektinių) paslaugų apmokėjimui). Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės.

Atsižvelgiant į naujas Vyriausybės įgaliotai institucijai numatomas funkcijas, susijusias su kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos valstybine priežiūra ir ikiteisminio ginčų sprendimo bei tarpininkavimo derybose paslaugų užtikrinimu, Kultūros ministerija yra pateikusi Vyriausybei pasiūlymus dėl vienos papildomos pareigybės poreikio Kultūros ministerijai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teikiamą Įstatymo projektą Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijų AGATA, LATGA ir AVAKA užsakymu įvertino advokatų kontoros Valiūnas Ellex advokatas dr. Vytautas Mizaras. Kultūros ministerija, atsižvelgdama į gautas Įstatymo projekto vertinimo išvadas, 2015 m. rugsėjo 15 d. organizavo Kultūros ministerijoje susitikimą su visų Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio administravimo asociacijų atstovais. Susitikimo metu buvo įvertinti ir suderinti išvadose pateikti pasiūlymai, į kuriuos atsižvelgta tobulinant Įstatymo projektą. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Kolektyvinis administravimas; kolektyvinio administravimo organizacija; daugiateritorė licencija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.¹

1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva

93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 17 skyrius, 1 tomas, p. 134)² 2001 m. gegužės 22 d.

• 134) 2

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 17 skyrius, 1tomas, p.230)³ Komisijos 2015 m. birželio 6 d. komunikatas Europos Parlamentui , Tarybai , Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nr. COM (2015) 192 final „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“.

Teisės departamento išvada

2016-08-18 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17,

20, 20(1), 40, 53, 55, 59(2), 75, 77, 86 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO V SKYRIAUS IR 3

PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-09-09 Nr. XIIP-4649 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 17 bei 25 dalyse (projekto 1 straipsnio 1 dalis) juridinio asmens požymis „pasirenkamos teisinės formos“ yra perteklinis ir teisiškai nereikšmingas. Nuoroda į „juridinius asmenis“ ir be šio požymio aprašymo suponuotų bet kokios teisinės formos viešąjį ar privatų juridinį asmenį. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (projekto 1 straipsnio 1 dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai“ neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančio juridinių asmenų ir jų dalyvių teisinio reguliavimo. Asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, yra vadinamas juridinio asmens dalyviu (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis). Juridinio asmens dalyvis, priklausomai nuo juridinio asmens formos, gali būti akcininkas (akcinė bendrovė), dalininkas (viešoji įstaiga), savininkas (valstybės įmonė, biudžetinė įstaiga), narys (asociacija, politinė partija). Kadangi projektas neriboja kolektyvinio administravimo organizacijos (toliau – ir organizacija) teisinės formos bei juridinio asmens rūšies (privatus ar viešasis), „nario“ ar „narystės“ tokioje organizacijoje nustatymas nėra tikslus ir pakankamas, norint apibrėžti organizacijos dalyvio (akcininko, dalininko, nario) statusą bei santykį su organizacija.

Vertinant sistemiškai projekto nuostatas, apibrėžiančias kolektyvinio administravimo organizacijų statusą bei jų „narių“ statusą (keičiamo įstatymo V skyriaus antrasis skirsnis, išdėstytas projekto 12 straipsnyje) akivaizdu, kad turimi omenyje bet kokios teisinės formos organizacijos dalyviai. Projekto nuostatas būtina nuosekliai peržiūrėti ir tikslinti pašalinant šį nesuderinamumą su nacionaline teise. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies (projekto 1 straipsnio 1 dalis) nuostata, kad organizaciją (juridinį asmenį) „valdo ar kontroliuoja“ jo paties nariai (pagal

2 pastabą - dalyviai) yra neaiškaus turinio bei neatitinka Lietuvos Respublikos

teisėje nustatyto juridinio asmens dalyvio statuso. Pagal Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatas, juridinio asmens dalyvis ex officio nėra juridinio asmens organas, taigi tiesiogiai juridinio asmens valdyme nedalyvauja. Juridinio asmens organas yra dalyvių susirinkimas, pagal to juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančius įstatymus bei juridinio asmens steigimo dokumentus turintis tam tikrą kompetenciją juridinio asmens valdyme. Be to, nėra nustatytos „kontroliavimo“ sąvokos, bendros visiems juridiniams asmenims ir visų sričių teisiniams santykiams. Kiekvienu atveju įstatymai nustato juridinio asmens „kontroliavimo“ apibrėžimą priklausomai nuo reguliuojamos srities (mokesčių, draudimo ir pan.). 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (projekto 1 straipsnio 1 dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „veikia nesiekdamas pelno“ nevisai atitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatytą viešųjų ir privačių juridinių asmenų statuso bei jų teisių reglamentavimą.

Turėti pelno gali iš esmės įvairių teisinių formų juridiniai asmenys, skiriasi tik turimo pelno panaudojimo galimybėms. Privataus juridinio asmens (kuris gali būti vadinamas pelno siekiančiu, verslu užsiimančiu, komerciniu) tikslas yra pelno siekimas ir jo paskirstymas dalyviams Tuo tarpu viešieji juridiniai asmenis steigiami asmenų (dalyvių), nesiekiančių pelno, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Jie gali siekti pelno, jo turėti, tačiau privalo jį panaudoti juridinio asmens tikslams, ir negali paskirstyti savo dalyviams. Taigi, vietoje „pelno (ne)siekimo“ požymio tiksliau būtų įvardinti viešąjį arba privatų juridinį asmenį. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies (projekto 1 straipsnio 9 dalis). 5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (projekto 1 straipsnio 6 dalis) apibrėžiamas kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas. Ši sąvoka savo apimtimi ir turiniu skiriasi nuo galiojančio įstatymo 2 dalies 20 dalyje (pagal projektą pernumeruojama į 30 dalį) apibrėžtos „kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo“ sąvokos, nors „naudojimo“ esmė ir turinys šiose sąvokose turėtų būti tapati, skiriasi tik naudojimo pagrindas. Svarstytina arba suderinti sąvokų apibrėžimus tarpusavyje, arba keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies sąvoką apibrėžti kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 (30) dalyje apibrėžtą sąvoką, turinčią papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (projekto 1 straipsnio 6 dalis) vartojama sąvoka „kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas“ nėra apibrėžta, todėl nėra pakankamai aiški.

Svarstytina šią sąvoką apibrėžti atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies (projekto 1 straipsnio 7 dalis) konstrukcija stokoja aiškumo ir logikos. Konstrukcija „atlyginimas už <...> teisę į atlyginimą arba kompensaciją“ nėra suprantama ir todėl tikslintina. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje (projekto 1 straipsnio 10 dalis) apibrėžiama

„kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“

sąvoka. Pažymime, kad ir projektu įgyvendinamoje direktyvoje 2014/26/ES, ir projekte „teisių turėtojo“ sąvoka dažniausiai vartojama bendrąja prasme, ir nebūtinai siejama su kolektyviniu administravimu, tačiau projekte nėra apibrėžta. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina keičiamo įstatymo

2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti iš pradžių „teisių turėtojo“ sąvoką, o

paskui „kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“ sąvoką, ją konstruojant kaip „teisių turėtoją“, turintį papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. 9. Projekte nuosekliai vartojama nauja sąvoka „kompensacinis atlyginimas“, atskiriant jį nuo autorinio atlyginimo. „Kompensacinio atlyginimo“ sąvoka įrašoma į keičiamo įstatymo 16, 17, 72¹³ , 72³⁰ straipsnius. Pažymime, kad ši sąvoka galiojančiame įstatyme vartojama tik 20 ir 20¹ straipsniuose. O 20 straipsnio 4 dalyje bei 20¹ straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos atskiros „kompensacinio atlyginimo“ sąvokos, ir nurodoma, kad jos vartojamos tik šiuose straipsniuose.

Siekiant reguliavimo nuoseklumo, kompensacinio atlyginimo sąvoką reikėtų arba apibrėžti kiekviename straipsnyje, kur ji vartojama (jei sąvokos skiriasi), arba keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti bendrą visam įstatymui sąvoką, arba apskritai šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti. 10. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje bei 96 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kolektyvinio administravimo asociacija“. Nors projektu ši sąvoka keičiama į „kolektyvinio administravimo organizaciją“, tačiau minėtos galiojančio įstatymo nuostatos projektu nėra keičiamos. 11. Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte (projekto 12 straipsnis) reikėtų vartoti sąvoką, apibrėžtą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies (projekto

12 straipsnis)

nuostatų nėra aiškus situacijos reglamentavimas, kuomet išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruotų daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, o autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nebūtų suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai arba nebūtų pateikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinio laisvos formos prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti mechanizmą, kaip būtų kolektyvinio administravimo organizacija parenkama, kuomet autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas įgaliojimų nebūtų suteikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai ir nebūtų pateikęs laisvos formos rašytinio prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. 13.

13. Keičiamo

įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) nurodyta, kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos pasirašytas sutartis su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto

1 straipsnio 1 dalimi

keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija įstatymo, teisių perdavimo, licencijos ar kitos sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. 14. Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje (projekto 12 straipsnis) nurodyta, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, kuriomis remiantis buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų tikslas, t. y. ar pateikus aiškias atsisakymo priimti priežastis  kolektyviai administruojamų teisių turėtojas turi teisę šį atsisakymą apskųsti, taip pat kokių teisinių priemonių galėtų imtis, kolektyvinio administravimo organizacijai nepateikus aiškių atsisakymo priimti priežasčių ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 15. Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl organo, „turinčio visas visuotinio narių susirinkimo teises“ nevisiškai dera su Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentavimu.

Pažymime, kad nors Civilinis kodeksas iš esmės nenustato išimtinės dalyvių susirinkimų kompetencijos bei apribojimų perduoti tam tikras funkcijas ar jų grupes kitiems valdymo organams, tačiau organas, turintis „visas dalyvių susirinkimo teises“, t.y. iš esmės galintis pakeisti ar atstoti dalyvių susirinkimą, nacionalinėje teisėje nėra numatytas. 16. Keičiamo įstatymo 72⁷ straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją. Pažymėtina, kad iš siūlomos projekto nuostatos nėra aišku, kaip ji būtų taikoma, kuomet kolektyvinis administravimas būtų vykdomas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies pagrindais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 17. Keičiamo įstatymo 72²⁸ straipsnio 7 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad kuomet Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad valstybėje narėje įsisteigta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai. Siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų taikyti tam tikro poveikio priemones pažeidus ir Lietuvos Respublikos atitinkamas teisės aktų nuostatas. 18.

18. Keičiamo

įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) nėra aišku, ar ginčai gali būti perduodami spręsti Komisijai bet kurio dalyje nurodyto subjekto iniciatyva, ar visų ginčo šalių sutarimu. Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-10-14 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17,

20, 20(1), 40, 53, 55, 58, 59(2), 75, 77, 86, 95, 96 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS IR

3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-11-02 Nr. XIIP-4649(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje (projekto 1 straipsnio 9 dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus “ neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančio juridinių asmenų ir jų dalyvių teisinio reguliavimo. Asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, yra vadinamas juridinio asmens dalyviu (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis). Juridinio asmens dalyvis, priklausomai nuo juridinio asmens formos, gali būti akcininkas (akcinė bendrovė), dalininkas (viešoji įstaiga), savininkas (valstybės įmonė, biudžetinė įstaiga), narys (asociacija, politinė partija). Kadangi projektas neriboja kolektyvinio administravimo organizacijos (toliau – ir organizacija) teisinės formos bei juridinio asmens rūšies (privatus ar viešasis), „nario“ ar „narystės“ tokioje organizacijoje nustatymas nėra tikslus ir pakankamas, norint apibrėžti organizacijos dalyvio (akcininko, dalininko, nario) statusą bei santykį su organizacija. Nors įprastai tokios organizacijos veikia kaip asociacijos, kurių dalyviai yra nariai, tačiau projektu siūloma terminija būtų netiksli pasirinkus kitokią organizacijos formą (pavyzdžiui, viešąją įstaigą, kurios dalyviai yra ne nariai, o dalininkai).

Sistemiškai vertinant projektą pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktuose vartojama terminija parenkama kaip bendros visoms 28 valstybėms narėms, turinčioms labai skirtingas teisės sistemas, nuostatos, ir šių teisės aktų įgyvendinimas kiekvienoje konkrečioje teisės sistemoje reiškia ne pažodinį normų perkėlimą, o būtent įgyvendinimą pritaikant, be kita, ko, tinkamą nacionalinę terminiją. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje (projekto 1 straipsnio 9 dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „veikia nesiekdamas pelno“ nevisai atitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatytą viešųjų ir privačių juridinių asmenų statuso bei jų teisių reglamentavimą. Turėti pelno gali iš esmės įvairių teisinių formų juridiniai asmenys, skiriasi tik turimo pelno panaudojimo galimybėms. Privataus juridinio asmens (kuris gali būti vadinamas pelno siekiančiu, verslu užsiimančiu, komerciniu) tikslas yra pelno siekimas ir jo paskirstymas dalyviams, tuo tarpu viešieji juridiniai asmenis steigiami asmenų (dalyvių), nesiekiančių pelno, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Jie gali siekti pelno, jo turėti, tačiau privalo jį panaudoti juridinio asmens tikslams, ir negali paskirstyti savo dalyviams. Taigi, vietoje „pelno nesiekimo“ požymio tiksliau būtų įvardinti viešąjį juridinį asmenį, tokių būdu eliminuojant juridinių asmenų teisines formas, nesuderinamas su kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos principais (pavyzdžiui, akcines bendroves ar ūkines bendrijas). 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies (projekto 1 straipsnio 10 dalis) konstrukcija stokoja aiškumo ir logikos.

Konstrukcija „atlyginimas už <...> teises į atlyginimą arba teises į kompensaciją“ nėra suprantama ir todėl tikslintina naudojant teisiškai tikslią konstrukciją „pajamos - <...> atlyginimas už suteiktas išimtines teises <...> bei atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą ar teisę į kompensaciją“. 4. Iš keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies (projekto 13 straipsnis) nuostatų nėra aiškus situacijos reglamentavimas, kuomet išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruotų daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, o autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nebūtų suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai arba nebūtų pateikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinio laisvos formos prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Neginčijant ir neribojant autoriaus pasirinkimo laisvės, teisės požiūriu minėta situacija neturėtų likti nereglamentuota. Įstatyme būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, analogišką nuostatą tai, kuria išsprendžiama situacija, kai subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę, t.y. galima būtų nustatyti, kad „subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis“ kiekvienos kolektyvinio administravimo organizacijos atžvilgiu. Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2016-08-18 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO,

MOKSLO IR KULTŪROS komitetaS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS

RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11,

15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86

STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO V SKYRIAUS IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIIP-4649ES)

2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 106-P-48

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Raimundas Paliukas – komiteto pirmininkas, komiteto nariai: Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Jaroslav Narkevič, Aleksandras Zeltinis; komiteto biuras: Kęstutis Kaminskas – komiteto biuro vedėjas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė; kviestieji asmenys: Rūta Kačkutė – Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja, Jonas Liniauskas – Asociacijos LATGA direktorius, Agnė Masalskytė – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos direktorė, Nijolė Matulevičienė – Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja, Šarūnas Narbutas – Respublikos Prezidentės patarėjas, Darius Vaitiekūnas – Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 bei 25 dalyse (projekto 1

straipsnio 1 dalis) juridinio asmens požymis „pasirenkamos teisinės formos“ yra perteklinis ir teisiškai nereikšmingas. Nuoroda į „juridinius asmenis“ ir be šio požymio aprašymo suponuotų bet kokios teisinės formos viešąjį ar privatų juridinį asmenį. Pritarti 2.

Pritarti

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (projekto 1 straipsnio 1

dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai“ neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančio juridinių asmenų ir jų dalyvių teisinio reguliavimo. Asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, yra vadinamas juridinio asmens dalyviu (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis). Juridinio asmens dalyvis, priklausomai nuo juridinio asmens formos, gali būti akcininkas (akcinė bendrovė), dalininkas (viešoji įstaiga), savininkas (valstybės įmonė, biudžetinė įstaiga), narys (asociacija, politinė partija). Kadangi projektas neriboja kolektyvinio administravimo organizacijos (toliau – ir organizacija) teisinės formos bei juridinio asmens rūšies (privatus ar viešasis), „nario“ ar „narystės“ tokioje organizacijoje nustatymas nėra tikslus ir pakankamas, norint apibrėžti organizacijos dalyvio (akcininko, dalininko, nario) statusą bei santykį su organizacija. Vertinant sistemiškai projekto nuostatas, apibrėžiančias kolektyvinio administravimo organizacijų statusą bei jų „narių“ statusą (keičiamo įstatymo V skyriaus antrasis skirsnis, išdėstytas projekto 12 straipsnyje) akivaizdu, kad turimi omenyje bet kokios teisinės formos organizacijos dalyviai. Projekto nuostatas būtina nuosekliai peržiūrėti ir tikslinti pašalinant šį nesuderinamumą su nacionaline teise. Pritarti

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies (projekto 1 straipsnio 1

dalis) nuostata, kad organizaciją (juridinį asmenį) „valdo ar kontroliuoja“ jo paties nariai (pagal 2 pastabą - dalyviai) yra neaiškaus turinio bei neatitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatyto juridinio asmens dalyvio statuso.

Pagal Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatas, juridinio asmens dalyvis ex officio nėra juridinio asmens organas, taigi tiesiogiai juridinio asmens valdyme nedalyvauja. Juridinio asmens organas yra dalyvių susirinkimas, pagal to juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančius įstatymus bei juridinio asmens steigimo dokumentus turintis tam tikrą kompetenciją juridinio asmens valdyme. Be to, nėra nustatytos „kontroliavimo“ sąvokos, bendros visiems juridiniams asmenims ir visų sričių teisiniams santykiams. Kiekvienu atveju įstatymai nustato juridinio asmens „kontroliavimo“ apibrėžimą priklausomai nuo reguliuojamos srities (mokesčių, draudimo ir pan.). Pritarti

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (projekto 1 straipsnio 1

dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „veikia nesiekdamas pelno“ nevisai atitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatytą viešųjų ir privačių juridinių asmenų statuso bei jų teisių reglamentavimą. Turėti pelno gali iš esmės įvairių teisinių formų juridiniai asmenys, skiriasi tik turimo pelno panaudojimo galimybėms. Privataus juridinio asmens (kuris gali būti vadinamas pelno siekiančiu, verslu užsiimančiu, komerciniu) tikslas yra pelno siekimas ir jo paskirstymas dalyviams Tuo tarpu viešieji juridiniai asmenis steigiami asmenų (dalyvių), nesiekiančių pelno, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Jie gali siekti pelno, jo turėti, tačiau privalo jį panaudoti juridinio asmens tikslams, ir negali paskirstyti savo dalyviams. Taigi, vietoje „pelno (ne)siekimo“ požymio tiksliau būtų įvardinti viešąjį arba privatų juridinį asmenį.

Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 2

straipsnio 25 dalies (projekto 1 straipsnio 9 dalis). Pritarti

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

6

5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (projekto 1 straipsnio 6

dalis) apibrėžiamas kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas. Ši sąvoka savo apimtimi ir turiniu skiriasi nuo galiojančio įstatymo 2 dalies 20 dalyje (pagal projektą pernumeruojama į 30 dalį) apibrėžtos „kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo“ sąvokos, nors „naudojimo“ esmė ir turinys šiose sąvokose turėtų būti tapati, skiriasi tik naudojimo pagrindas. Svarstytina arba suderinti sąvokų apibrėžimus tarpusavyje, arba keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies sąvoką apibrėžti kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 (30) dalyje apibrėžtą sąvoką, turinčią papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. Atsižvelgti

6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

6

6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (projekto 1 straipsnio 6

dalis) vartojama sąvoka „kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas“ nėra apibrėžta, todėl nėra pakankamai aiški. Svarstytina šią sąvoką apibrėžti atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. Atsižvelgti

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

7

7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies (projekto 1 straipsnio 7

dalis) konstrukcija stokoja aiškumo ir logikos. Konstrukcija „atlyginimas už

<...> teisę į atlyginimą arba kompensaciją“ nėra suprantama ir todėl

tikslintina. Atsižvelgti

8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

10

8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje (projekto 1 straipsnio 10

dalis) apibrėžiama „kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“ sąvoka.

Pažymime, kad ir projektu įgyvendinamoje direktyvoje 2014/26/ES, ir projekte „teisių turėtojo“ sąvoka dažniausiai vartojama bendrąja prasme, ir nebūtinai siejama su kolektyviniu administravimu, tačiau projekte nėra apibrėžta. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti iš pradžių „teisių turėtojo“ sąvoką, o paskui „kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“ sąvoką, ją konstruojant kaip „teisių turėtoją“, turintį papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. Atsižvelgti

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09

9. Projekte nuosekliai vartojama nauja sąvoka „kompensacinis

atlyginimas“, atskiriant jį nuo autorinio atlyginimo. „Kompensacinio atlyginimo“ sąvoka įrašoma į keičiamo įstatymo 16, 17, 72¹³ , 72³⁰ straipsnius. Pažymime, kad ši sąvoka galiojančiame įstatyme vartojama tik 20 ir 20¹ straipsniuose. O 20 straipsnio 4 dalyje bei 20¹ straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos atskiros „kompensacinio atlyginimo“ sąvokos, ir nurodoma, kad jos vartojamos tik šiuose straipsniuose. Siekiant reguliavimo nuoseklumo, kompensacinio atlyginimo sąvoką reikėtų arba apibrėžti kiekviename straipsnyje, kur ji vartojama (jei sąvokos skiriasi), arba keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti bendrą visam įstatymui sąvoką, arba apskritai šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti. Pritarti

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09

10. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje

bei 96 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kolektyvinio administravimo asociacija“. Nors projektu ši sąvoka keičiama į „kolektyvinio administravimo organizaciją“, tačiau minėtos galiojančio įstatymo nuostatos projektu nėra keičiamos. Pritarti 11.

Pritarti

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

11. Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte (projekto 12 straipsnis)

reikėtų vartoti sąvoką, apibrėžtą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Pritarti

12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3

dalies (projekto 12 straipsnis) nuostatų nėra aiškus situacijos reglamentavimas, kuomet išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruotų daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, o autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nebūtų suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai arba nebūtų pateikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinio laisvos formos prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti mechanizmą, kaip būtų kolektyvinio administravimo organizacija parenkama, kuomet autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas įgaliojimų nebūtų suteikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai ir nebūtų pateikęs laisvos formos rašytinio prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Atsižvelgti

13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

13. Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis)

nurodyta, kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos pasirašytas sutartis su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija įstatymo, teisių perdavimo, licencijos ar kitos sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti 14.

Pritarti

14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

14. Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje (projekto 12 straipsnis)

nurodyta, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, kuriomis remiantis buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų tikslas, t. y. ar pateikus aiškias atsisakymo priimti priežastis  kolektyviai administruojamų teisių turėtojas turi teisę šį atsisakymą apskųsti, taip pat kokių teisinių priemonių galėtų imtis, kolektyvinio administravimo organizacijai nepateikus aiškių atsisakymo priimti priežasčių ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Atsižvelgti

15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

15. Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl

organo, „turinčio visas visuotinio narių susirinkimo teises“ nevisiškai dera su Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentavimu. Pažymime, kad nors Civilinis kodeksas iš esmės nenustato išimtinės dalyvių susirinkimų kompetencijos bei apribojimų perduoti tam tikras funkcijas ar jų grupes kitiems valdymo organams, tačiau organas, turintis „visas dalyvių susirinkimo teises“, t.y. iš esmės galintis pakeisti ar atstoti dalyvių susirinkimą, nacionalinėje teisėje nėra numatytas. Atsižvelgti

16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

16. Keičiamo įstatymo 72⁷

straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją.

Pažymėtina, kad iš siūlomos projekto nuostatos nėra aišku, kaip ji būtų taikoma, kuomet kolektyvinis administravimas būtų vykdomas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies pagrindais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti

17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

17. Keičiamo įstatymo 72²⁸

straipsnio 7 dalyje (projekto

12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad kuomet Vyriausybės įgaliota

institucija mano, kad valstybėje narėje įsisteigta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai. Siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kad

Vyriausybės įgaliota institucija galėtų taikyti tam tikro poveikio priemones

pažeidus ir Lietuvos Respublikos atitinkamas teisės aktų nuostatas. Pritarti

18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

18. Keičiamo įstatymo 72³⁰

straipsnio 1 dalyje (projekto

12 straipsnis) nėra aišku, ar ginčai gali būti perduodami spręsti Komisijai

bet kurio dalyje nurodyto subjekto iniciatyva, ar visų ginčo šalių sutarimu. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Asociacija LATGA

2016-09-13

6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti

kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“¹

2. Pakeisti 20

straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, užkuriuos turi būti mokamas kompensacinis

atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.“²

3Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių

subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.“³

4. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą

ir ją išdėstyti taip:

„10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio

straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip: Atsižvelgti

12 straipsniu keičiamo įstatymo V skyriaus 65 straipsnį pakeisti ir

išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo

sritis 1.

Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;

9) kitiems kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimo būdams pagal pasirašytas sutartis dėl kolektyvinio administravimo. 2.

2. Kolektyvinis administravimas privalomai

taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių retransliacijos operatorių programos;

2) Fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);

4) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;

• 5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų

kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais. 3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus.

Jei išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš jų bus laikoma įgaliota administruoti jo teises.“ Atsižvelgti Pakeisti Įstatymo 1 priedo pavadinimą ir išdėstyti jį taip:

„TUŠČIOS GARSO

IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS

UŽ

AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ

KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ

ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI“

Atsižvelgti Asociacija

AGATA

I. Dėl kolektyvinio administravimo organizacijų ir kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų (toliau – nepriklausomi subjektai) priežiūros ir kontrolės. Įstatymo projektas nustato skirtingas priežiūros ir kontrolės sąlygas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse įregistruotų kolektyvinio administravimo organizacijų atžvilgiu, taip pat kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų  (toliau – nepriklausomi subjektai) atžvilgiu. Tokiu būdu ne tik sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos kolektyvinio administravimo organizacijoms, bet ir atsiranda prielaidos kai kurių organizacijų piktnaudžiavimui dėl nepakankamos jų priežiūros. Atkreipiame dėmesį, kad tokia situacija gali kelti didelių nepatogumų kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojams (transliuotojams, kabelinės televizijos operatoriams, viešbučiams, restoranams ir kt.). Neužtikrinus pakankamo kontrolės mechanizmo, į naudotojus galėtų kreiptis praktiškai bet kuris juridinis asmuo ir reikalauti sudaryti licencinę sutartį.

Tokiu būdu naudotojai būtų priversti mokėti atlyginimą net kelioms organizacijoms, nors nebūtų tikri, ar jų sumokėtas atlyginimas iš tikrųjų pasiekia teisių turėtojus, o atitinkama organizacija ar nepriklausomas subjektas veikia sąžiningai ir teisėtai. AGATA nuomone, Įstatymo projektu įgyvendinama direktyva 2014/26/ES (toliau – Direktyva) numato tik minimalius standartus dėl kitose ES valstybėse narėse įregistruotų kolektyvinio administravimo organizacijų bei nepriklausomų subjektų priežiūros, todėl Įstatymo projektas galėtų numatyti papildomos, griežtesnes priemones šioje srityje. AGATA pastabos ir pasiūlymai dėl priežiūros ir kontrolės priemonių:

• 1) Siūlome

papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kurios leistų Vyriausybės įgaliotai institucijai taikyti tam tikras poveikio priemones kitose valstybėse narėse įsisteigtoms ir LR teritorijoje veiklą vykdančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms, jeigu jos pažeidžia LR teisės aktų nuostatas. Pagal šiuo metu keičiamo įstatymo 72²⁸ str. 7 d. (Įstatymo projekto 12 str.) Vyriausybės įgaliota institucija turi kompetenciją veikti tik tuomet, kai yra manoma, kad yra pažeidžiama valstybės, kurioje įsteigta atitinkama organizacija, teisė, bet ne LR teisė. Be to, ši kompetencija apsiriboja kreipimusi į atitinkamą kitos valstybės kompetentingą instituciją. Pažymime, kad analogišką pastaba yra išsakyta ir LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados (2016-09-09 Nr. XIIP-464) 17 punkte. 2) Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 66 str. 5 d. (Įstatymo projekto 12 str.) nepriklausomiems subjektams šiuo metu siūloma taikyti tik dalį keičiamame įstatyme numatytų reikalavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabartinį Įstatymo projektą tokiems subjektams netaikomos nuostatos dėl teisių turėtojams surinkto atlyginimo paskirstymo ar nepriklausomiems subjektams liekančių atskaitymų nuo šio atlyginimo, taip pat dėl sąžiningo tarifų nustatymo naudotojams ir kitų svarbių veiklos principų. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios užtikrintų, jog nepriklausomų subjektų veikla būtų vykdoma sąžiningai ir skaidriai. 3) Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo projekto 17 str. 3 d. 1 p. kolektyvinio administravimo organizacijos, įsteigtos LR iki šio įstatymo įsigaliojimo, ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo keičiamo įstatymo įsigaliojimo privalo suderinti atitinkamus savo veiklos dokumentus su Įstatymo projekto nuostatomis ir juos viešai paskelbti. Tuo tarpu nėra numatyta jokio mechanizmo, kuris užtikrintų, kad naujai steigiamos organizacijos taip pat įvykdytų šiuos reikalavimus ir veiklą pradėtų vykdyti tik tuomet, kai būtų įgyvendinti atitinkami Įstatymo projekto keliami reikalavimai. Todėl siūlome atitinkamai papildyti Įstatymo projektą dėl naujų kolektyvinio administravimo organizacijų. Atsižvelgti II. Dėl kolektyvinio administravimo sričių. Keičiamo įstatymo 65 str. 1 d. numato baigtinį kolektyvinio administravimo sričių sąrašą, nors toks reguliavimas iki šiol nebuvo taikomas ir nėra numatytas Direktyvoje. AGATA nuomone, šis pakeitimas yra ydingas, nes užkerta kelią pačiam teisių turėtojui apsispręsti dėl sąraše nepaminėtų teisių administravimo per kolektyvinio administravimo organizacijas. Neįvertinama ir tai, kad ateityje teisių turėtojams gali būti suteiktos kitokios ar papildomos teisės. Pagal siūlomą pataisą tokios teisės negalės būti įgyvendinamos kolektyvinio administravimo būdu. Todėl siūlome papildyti keičiamo įstatymo 65 str. 1 d. tokiu būdu: „1.

1 d. tokiu būdu:

„1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau –

kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

• 1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir

priemonėmis;

• 2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam

viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

• 3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai

prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;

9) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. “ Atsižvelgti Asociaicja

AVAKA

I. Dėl kolektyvinio administravimo organizacijų ir kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų (toliau – nepriklausomi subjektai) priežiūros ir kontrolės. Įstatymo projektas nustato skirtingas priežiūros ir kontrolės sąlygas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse įregistruotų kolektyvinio administravimo organizacijų atžvilgiu, taip pat kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų  (toliau – nepriklausomi subjektai) atžvilgiu. Tokiu būdu ne tik sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos kolektyvinio administravimo organizacijoms, bet ir atsiranda prielaidos kai kurių organizacijų piktnaudžiavimui dėl nepakankamos jų priežiūros.

Atkreipiame dėmesį, kad tokia situacija gali kelti didelių nepatogumų kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojams (transliuotojams, kabelinės televizijos operatoriams, viešbučiams, restoranams ir kt.). Neužtikrinus pakankamo kontrolės mechanizmo, į naudotojus galėtų kreiptis praktiškai bet kuris juridinis asmuo ir reikalauti sudaryti licencinę sutartį. Tokiu būdu naudotojai būtų priversti mokėti atlyginimą net kelioms organizacijoms, nors nebūtų tikri, ar jų sumokėtas atlyginimas iš tikrųjų pasiekia teisių turėtojus, o atitinkama organizacija ar nepriklausomas subjektas veikia sąžiningai ir teisėtai. Mūsų nuomone, Įstatymo projektu įgyvendinama direktyva 2014/26/ES (toliau – Direktyva) numato tik minimalius standartus dėl kitose ES valstybėse narėse įregistruotų kolektyvinio administravimo organizacijų bei nepriklausomų subjektų priežiūros, todėl Įstatymo projektas galėtų numatyti papildomos, griežtesnes priemones šioje srityje. Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl priežiūros ir kontrolės priemonių:

1) Siūlome papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kurios leistų Vyriausybės įgaliotai institucijai taikyti tam tikras poveikio priemones kitose valstybėse narėse įsisteigtoms ir LR teritorijoje veiklą vykdančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms, jeigu jos pažeidžia LR teisės aktų nuostatas. Pagal šiuo metu keičiamo įstatymo 72²⁸ str. 7 d. (Įstatymo projekto 12 str.) Vyriausybės įgaliota institucija turi kompetenciją veikti tik tuomet, kai yra manoma, kad yra pažeidžiama valstybės, kurioje įsteigta atitinkama organizacija, teisė, bet ne LR teisė. Be to, ši kompetencija apsiriboja kreipimusi į atitinkamą kitos valstybės kompetentingą instituciją.

Pažymime, kad analogiška pastaba yra išsakyta ir LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados (2016-09-09 Nr. XIIP-464) 17 punkte. 2) Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 66 str. 5 d. (Įstatymo projekto 12 str.) nepriklausomiems subjektams šiuo metu siūloma taikyti tik dalį keičiamame įstatyme numatytų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal dabartinį Įstatymo projektą, tokiems subjektams netaikomos nuostatos, dėl teisių turėtojams surinkto atlyginimo paskirstymo ar nepriklausomiems subjektams liekančių atskaitymų nuo šio atlyginimo. Taip pat dėl nėra numatytos prievolės dėl sąžiningo tarifų nustatymo naudotojams ir kitų svarbių veiklos principų. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios užtikrintų, jog nepriklausomų subjektų veikla būtų vykdoma sąžiningai ir skaidriai. 3) Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo projekto 17 str. 3 d. 1 p. kolektyvinio administravimo organizacijos, įsteigtos LR iki šio įstatymo įsigaliojimo, ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo keičiamo įstatymo įsigaliojimo privalo suderinti atitinkamus savo veiklos dokumentus su Įstatymo projekto nuostatomis ir juos viešai paskelbti. Tuo tarpu nėra numatytas mechanizmas, kuris nurodytų reikalavimus naujai steigiamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, norinčioms pradėti kolektyvinio administravimo organizacijų veiklą. Todėl siūlome atitinkamai papildyti Įstatymo projektą dėl naujų kolektyvinio administravimo organizacijų. Atsižvelgti II. Dėl kolektyvinio administravimo sričių. Keičiamo įstatymo 65 str. 1 d. numato baigtinį kolektyvinio administravimo sričių sąrašą, nors toks reguliavimas iki šiol nebuvo taikomas ir nėra numatytas Direktyvoje. AVAKA nuomone, šis pakeitimas yra ydingas, nes užkerta kelią pačiam teisių turėtojui apsispręsti dėl sąraše nepaminėtų teisių administravimo per kolektyvinio administravimo organizacijas.

Neįvertinama ir tai, kad ateityje teisių turėtojams gali būti suteiktos kitokios ar papildomos teisės. Pagal siūlomą pataisą tokios teisės negalės būti įgyvendinamos kolektyvinio administravimo būdu. Todėl siūlome papildyti keičiamo įstatymo 65 str. 1 d. tokiu būdu:

„1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių

administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;

9) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. “

Atsižvelgti

4. Valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.

VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹

, 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4649ES ir s iūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento,

LATGA,

AGATA ir AVAKA pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                 Raimundas Paliukas

Komiteto išvada

2016-08-18 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

INFORMACINĖS

VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS

PAPILDOMO

KOMITETO

I Š V A D O

S DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ

TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹

, 40, 53, 55, 59²

, 75, 77, 86 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO V SKYRIAUS IR 3

PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIIP-4649)

2016 m. rugsėjo 21 d. Nr. 280-P-21

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėja Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos atstovė Nijolė Matulevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 bei 25 dalyse (projekto 1 straipsnio 1

dalis) juridinio asmens požymis „pasirenkamos teisinės formos“ yra perteklinis ir teisiškai nereikšmingas. Nuoroda į „juridinius asmenis“ ir be šio požymio aprašymo suponuotų bet kokios teisinės formos viešąjį ar privatų juridinį asmenį. Apsispręsti pagrindiniame komitete

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (projekto 1 straipsnio 1 dalis)

nustatytas juridinio asmens požymis „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai“ neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančio juridinių asmenų ir jų dalyvių teisinio reguliavimo.

Asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, yra vadinamas juridinio asmens dalyviu (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis). Juridinio asmens dalyvis, priklausomai nuo juridinio asmens formos, gali būti akcininkas (akcinė bendrovė), dalininkas (viešoji įstaiga), savininkas (valstybės įmonė, biudžetinė įstaiga), narys (asociacija, politinė partija). Kadangi projektas neriboja kolektyvinio administravimo organizacijos (toliau – ir organizacija) teisinės formos bei juridinio asmens rūšies (privatus ar viešasis), „nario“ ar

„narystės“ tokioje organizacijoje nustatymas nėra tikslus ir pakankamas,

norint apibrėžti organizacijos dalyvio (akcininko, dalininko, nario) statusą bei santykį su organizacija. Vertinant sistemiškai projekto nuostatas, apibrėžiančias kolektyvinio administravimo organizacijų statusą bei jų

„narių“ statusą (keičiamo įstatymo V skyriaus antrasis skirsnis, išdėstytas

projekto 12 straipsnyje) akivaizdu, kad turimi omenyje bet kokios teisinės formos organizacijos dalyviai. Projekto nuostatas būtina nuosekliai peržiūrėti ir tikslinti pašalinant šį nesuderinamumą su nacionaline teise. Apsispręsti pagrindiniame komitete

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies (projekto 1 straipsnio 1 dalis)

nuostata, kad organizaciją (juridinį asmenį) „valdo ar kontroliuoja“ jo paties nariai (pagal 2 pastabą - dalyviai) yra neaiškaus turinio bei neatitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatyto juridinio asmens dalyvio statuso.

Pagal Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatas, juridinio asmens dalyvis ex officio nėra juridinio asmens organas, taigi tiesiogiai juridinio asmens valdyme nedalyvauja. Juridinio asmens organas yra dalyvių susirinkimas, pagal to juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančius įstatymus bei juridinio asmens steigimo dokumentus turintis tam tikrą kompetenciją juridinio asmens valdyme. Be to, nėra nustatytos „kontroliavimo“ sąvokos, bendros visiems juridiniams asmenims ir visų sričių teisiniams santykiams. Kiekvienu atveju įstatymai nustato juridinio asmens „kontroliavimo“ apibrėžimą priklausomai nuo reguliuojamos srities (mokesčių, draudimo ir pan.). Apsispręsti pagrindiniame komitete

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

1

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (projekto 1 straipsnio 1 dalis)

nustatytas juridinio asmens požymis „veikia nesiekdamas pelno“ nevisai atitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatytą viešųjų ir privačių juridinių asmenų statuso bei jų teisių reglamentavimą. Turėti pelno gali iš esmės įvairių teisinių formų juridiniai asmenys, skiriasi tik turimo pelno panaudojimo galimybėms. Privataus juridinio asmens (kuris gali būti vadinamas pelno siekiančiu, verslu užsiimančiu, komerciniu) tikslas yra pelno siekimas ir jo paskirstymas dalyviams Tuo tarpu viešieji juridiniai asmenis steigiami asmenų (dalyvių), nesiekiančių pelno, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Jie gali siekti pelno, jo turėti, tačiau privalo jį panaudoti juridinio asmens tikslams, ir negali paskirstyti savo dalyviams. Taigi, vietoje „pelno (ne)siekimo“ požymio tiksliau būtų įvardinti viešąjį arba privatų juridinį asmenį.

Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio

25 dalies (projekto 1 straipsnio 9 dalis). Apsispręsti

pagrindiniame komitete

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

6

5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (projekto 1 straipsnio 6 dalis)

apibrėžiamas kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas. Ši sąvoka savo apimtimi ir turiniu skiriasi nuo galiojančio įstatymo 2 dalies 20 dalyje (pagal projektą pernumeruojama į 30 dalį) apibrėžtos „kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo“ sąvokos, nors „naudojimo“ esmė ir turinys šiose sąvokose turėtų būti tapati, skiriasi tik naudojimo pagrindas. Svarstytina arba suderinti sąvokų apibrėžimus tarpusavyje, arba keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies sąvoką apibrėžti kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 (30) dalyje apibrėžtą sąvoką, turinčią papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. Apsispręsti pagrindiniame komitete

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

6

6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (projekto 1 straipsnio 6 dalis)

vartojama sąvoka „kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas“ nėra apibrėžta, todėl nėra pakankamai aiški. Svarstytina šią sąvoką apibrėžti atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. Apsispręsti pagrindiniame komitete

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

7

7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies (projekto 1 straipsnio 7 dalis)

konstrukcija stokoja aiškumo ir logikos. Konstrukcija „atlyginimas už <...> teisę į atlyginimą arba kompensaciją“ nėra suprantama ir todėl tikslintina. Apsispręsti pagrindiniame komitete

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹

10 8.

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje (projekto 1 straipsnio 10 dalis) apibrėžiama „kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“ sąvoka. Pažymime, kad ir projektu įgyvendinamoje direktyvoje 2014/26/ES, ir projekte „teisių turėtojo“ sąvoka dažniausiai vartojama bendrąja prasme, ir nebūtinai siejama su kolektyviniu administravimu, tačiau projekte nėra apibrėžta. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti iš pradžių „teisių turėtojo“ sąvoką, o paskui „kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“ sąvoką, ją konstruojant kaip „teisių turėtoją“, turintį papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. Apsispręsti pagrindiniame komitete

9. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09

9Projekte nuosekliai vartojama nauja sąvoka „kompensacinis atlyginimas“,

atskiriant jį nuo autorinio atlyginimo. „Kompensacinio atlyginimo“ sąvoka įrašoma į keičiamo įstatymo 16, 17, 72¹³ , 72³⁰ straipsnius. Pažymime, kad ši sąvoka galiojančiame įstatyme vartojama tik 20 ir 20¹ straipsniuose. O 20 straipsnio 4 dalyje bei 20¹ straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos atskiros „kompensacinio atlyginimo“ sąvokos, ir nurodoma, kad jos vartojamos tik šiuose straipsniuose. Siekiant reguliavimo nuoseklumo, kompensacinio atlyginimo sąvoką reikėtų arba apibrėžti kiekviename straipsnyje, kur ji vartojama (jei sąvokos skiriasi), arba keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti bendrą visam įstatymui sąvoką, arba apskritai šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti. Apsispręsti pagrindiniame komitete

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09

10. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje bei 96

straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kolektyvinio administravimo asociacija“.

Nors projektu ši sąvoka keičiama į „kolektyvinio administravimo organizaciją“, tačiau minėtos galiojančio įstatymo nuostatos projektu nėra keičiamos. Pritarti

11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

11. Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte (projekto 12 straipsnis)

reikėtų vartoti sąvoką, apibrėžtą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Apsispręsti pagrindiniame komitete

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies

(projekto 12 straipsnis) nuostatų nėra aiškus situacijos reglamentavimas, kuomet išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruotų daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, o autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nebūtų suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai arba nebūtų pateikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinio laisvos formos prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti mechanizmą, kaip būtų kolektyvinio administravimo organizacija parenkama, kuomet autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas įgaliojimų nebūtų suteikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai ir nebūtų pateikęs laisvos formos rašytinio prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete

13. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

13Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) nurodyta,

kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos pasirašytas sutartis su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais.

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija įstatymo, teisių perdavimo, licencijos ar kitos sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Apsispręsti pagrindiniame komitete

14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

14Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje (projekto 12 straipsnis) nurodyta,

kad kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, kuriomis remiantis buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų tikslas, t. y. ar pateikus aiškias atsisakymo priimti priežastis  kolektyviai administruojamų teisių turėtojas turi teisę šį atsisakymą apskųsti, taip pat kokių teisinių priemonių galėtų imtis, kolektyvinio administravimo organizacijai nepateikus aiškių atsisakymo priimti priežasčių ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Apsispręsti pagrindiniame komitete

15. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

15Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl organo,

„turinčio visas visuotinio narių susirinkimo teises“ nevisiškai dera su

Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentavimu.

Pažymime, kad nors Civilinis kodeksas iš esmės nenustato išimtinės dalyvių susirinkimų kompetencijos bei apribojimų perduoti tam tikras funkcijas ar jų grupes kitiems valdymo organams, tačiau organas, turintis „visas dalyvių susirinkimo teises“, t.y. iš esmės galintis pakeisti ar atstoti dalyvių susirinkimą, nacionalinėje teisėje nėra numatytas. Apsispręsti pagrindiniame komitete

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

16. Keičiamo įstatymo 72⁷

straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją. Pažymėtina, kad iš siūlomos projekto nuostatos nėra aišku, kaip ji būtų taikoma, kuomet kolektyvinis administravimas būtų vykdomas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies pagrindais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Apsispręsti pagrindiniame komitete

17. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

17. Keičiamo įstatymo 72²⁸

straipsnio 7 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad kuomet Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad valstybėje narėje įsisteigta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai.

Siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų taikyti tam tikro poveikio priemones pažeidus ir Lietuvos Respublikos atitinkamas teisės aktų nuostatas. Apsispręsti pagrindiniame komitete

18. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-09-09¹²

18. Keičiamo įstatymo 72³⁰

straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) nėra aišku, ar ginčai gali būti perduodami spręsti Komisijai bet kurio dalyje nurodyto subjekto iniciatyva, ar visų ginčo šalių sutarimu. Apsispręsti pagrindiniame komitete 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4649 ir s iūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:

M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys

Komiteto išvada

2016-10-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADOS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR

GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹

, 40, 53, 59³

, 75, 77, 86 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO V SKYRIAUS IR 3 PRIEDO

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-4649

2016-10-12 Nr. 102-P-33 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Kultūros ministerijos atstovė N. Matulevičienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas R. Dzikovič, Asociacijos AVAKA atstovai S. Mikėnaitė ir K. Vaičekauskas, asociacijos LATGA atstovai J. Liniauskas, R. Bieliauskienė, G. Naprušienė, Mykolo Riomerio Universiteto atstovai R.Birštonas ir J. Ūsonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹ 8,⁹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 bei 25 dalyse

(projekto 1 straipsnio 1 dalis) juridinio asmens požymis „pasirenkamos teisinės formos“ yra perteklinis ir teisiškai nereikšmingas. Nuoroda į

„juridinius asmenis“ ir be šio požymio aprašymo suponuotų bet kokios teisinės

formos viešąjį ar privatų juridinį asmenį. Pritarti Nuoroda „ pasirenkamos teisinės formos “ perteklinė, todėl Projektas patobulintas jos atsisakant.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2016-09-09)¹⁹

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje

(projekto 1 straipsnio 1 dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai“ neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančio juridinių asmenų ir jų dalyvių teisinio reguliavimo. Asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, yra vadinamas juridinio asmens dalyviu (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis). Juridinio asmens dalyvis, priklausomai nuo juridinio asmens formos, gali būti akcininkas (akcinė bendrovė), dalininkas (viešoji įstaiga), savininkas (valstybės įmonė, biudžetinė įstaiga), narys (asociacija, politinė partija). Kadangi projektas neriboja kolektyvinio administravimo organizacijos (toliau

• ir organizacija) teisinės formos bei juridinio asmens rūšies (privatus ar viešasis), „nario“ ar „narystės“ tokioje organizacijoje nustatymas nėra tikslus ir pakankamas, norint apibrėžti organizacijos dalyvio (akcininko, dalininko, nario) statusą bei santykį su organizacija. Vertinant sistemiškai projekto nuostatas, apibrėžiančias kolektyvinio administravimo organizacijų statusą bei jų „narių“ statusą (keičiamo įstatymo V skyriaus antrasis skirsnis, išdėstytas projekto 12 straipsnyje) akivaizdu, kad turimi omenyje bet kokios teisinės formos organizacijos dalyviai. Projekto nuostatas būtina nuosekliai peržiūrėti ir tikslinti pašalinant šį nesuderinamumą su nacionaline teise.

Pritarti iš dalies Kolektyvinio administravimo organizacijos narių statusas nors ir atitinka juridinio asmens dalyvio teisines charakteristikas (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis), pačiame įstatyme „dalyvio“ sąvoka nevartotina, kadangi ji nebūdinga reguliuojamiems santykiams, o be to sukeltų nereikalingą įtampą su Civilinio kodekso 2.45 straipsniu, kaip lex generalis . Atskiras juridinių asmenų teisines formas reguliuojantiems įstatymams kaip lex specialis nėra būtinas tiesioginis ir pažodinis Civiliniame kodekse kaip lex generalinis vartojamos terminijos perėmimas. Kita vertus, reikėtų sutikti, kad požymis „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai“ yra pernelyg neapibrėžtas, gali turėti įvairių reikšmių skirtingais reguliaciniais tikslais. Atsižvelgiant į tai, šis požymis keistinas į konkrečių požymių visumą: „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus“ Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymas ir veiklos kontrolė bus vykdoma organizacijos nariams dalyvaujant organuose. Nors įstatymas neriboja juridinio asmens formos pasirinkimo, atsižvelgiant į šios srities specifiką, kurioje teisių turėtojų narystė organizacijoje yra svarbi, nes leidžia kontroliuoti veiklą, susijusią su jų teisių valdymu ir viešojo intereso užtikrinimu kultūros prieinamumo srityje, paprastai tokios organizacijos veikia kaip asociacijos, taip pat jos gali būti kooperatinės bendrovės, turinčius narius. Direktyva negali riboti pasirinkimo, tačiau tas pasirinkimas galimas atsižvelgiant į organizacijos veiklos tikslus. Vienas iš svarbiausių tokios veiklos tikslų, kuriuos akcentuoja Direktyva – atlikti kultūrinės raiškos įvairovės propaguotojų vaidmenį, suteikiant galimybių mažesniems ir ne tokiems žinomiems repertuarams pasiekti rinką.

Teikdamos teisių turėtojams ir visuomenei naudingas socialines, kultūrines ir švietimo paslaugas jos užtikrina ir viešąjį visuomenės interesą gauti kultūros ir meno srities paslaugas, užtikrinant kuo platesnę jų turinio įvairovę. Tuo kolektyvinio administravimo organizacijos iš esmės skiriasi nuo nepriklausomų kolektyvinio administravimo subjektų , kurie įsigiję autorių teises ir gretutines teises sieks kuo didesnės komercinės naudos iš jų panaudojimo. Akivaizdu, kad jų pasirinkta teisinė forma bus susijusi su pelno siekimu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹⁹

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies

(projekto 1 straipsnio 1 dalis) nuostata, kad organizaciją (juridinį asmenį)

„valdo ar kontroliuoja“ jo paties nariai (pagal 2 pastabą - dalyviai) yra

neaiškaus turinio bei neatitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatyto juridinio asmens dalyvio statuso. Pagal Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatas, juridinio asmens dalyvis ex officio nėra juridinio asmens organas, taigi tiesiogiai juridinio asmens valdyme nedalyvauja. Juridinio asmens organas yra dalyvių susirinkimas, pagal to juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančius įstatymus bei juridinio asmens steigimo dokumentus turintis tam tikrą kompetenciją juridinio asmens valdyme. Be to, nėra nustatytos „kontroliavimo“ sąvokos, bendros visiems juridiniams asmenims ir visų sričių teisiniams santykiams. Kiekvienu atveju įstatymai nustato juridinio asmens „kontroliavimo“ apibrėžimą priklausomai nuo reguliuojamos srities (mokesčių, draudimo ir pan.).

Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, šis požymis keistinas į konkrečių požymių visumą: „jį valdo ir kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus“ Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymą jos nariai atliks per įstatyme numatytus organus. Pritartina, kad nėra nustatytos „kontroliavimo“ sąvokos, bendros visiems juridiniams asmenims ir visų sričių teisiniams santykiams, tačiau konkretaus įstatymo nuostatos leidžia sukurti ir įgyvendinti tokį kontrolės mechanizmą, kuris atitinka reguliuojamos srities specifiką. Keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su finansiniu valdymu, pajamų administravimo reikalavimais, skaidrumo ataskaitų teikimu, valdymo ir priežiūros organų interesų deklaravimu ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojams teikiama informacija apie jų teisių administravimą, yra skirtos organizacijos veiklos kontrolei. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹⁹

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje

(projekto 1 straipsnio 1 dalis) nustatytas juridinio asmens požymis „veikia nesiekdamas pelno“ nevisai atitinka Lietuvos Respublikos teisėje nustatytą viešųjų ir privačių juridinių asmenų statuso bei jų teisių reglamentavimą. Turėti pelno gali iš esmės įvairių teisinių formų juridiniai asmenys, skiriasi tik turimo pelno panaudojimo galimybėms. Privataus juridinio asmens (kuris gali būti vadinamas pelno siekiančiu, verslu užsiimančiu, komerciniu) tikslas yra pelno siekimas ir jo paskirstymas dalyviams Tuo tarpu viešieji juridiniai asmenis steigiami asmenų (dalyvių), nesiekiančių pelno, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Jie gali siekti pelno, jo turėti, tačiau privalo jį panaudoti juridinio asmens tikslams, ir negali paskirstyti savo dalyviams.

Taigi, vietoje „pelno (ne)siekimo“ požymio tiksliau būtų įvardinti viešąjį arba privatų juridinį asmenį. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies (projekto 1 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgti iš dalies Įstatymo projekte atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus, numatyti dviejų rūšių kolektyvinio administravimo subjektai:

• 1) kolektyvinio

administravimo organizacija , kuri turi ne tik įgyvendinti autorių ir gretutinių teisių subjektų teisę gauti pajamų iš kūrinių ir kitų objektų panaudojimo, bet turi  užtikrinti ir visuomenės interesą kultūros ir meno prieinamumo srityje, todėl pelno siekimas nėra jos tikslas;

• 2) nepriklausomas kolektyvinio administravimo subjektas. Tai komercinis subjektas, kurio

tikslas gauti komercinę naudą iš administruojamų teisių. Todėl jo veikla susijusi su pelno siekimu šioje srityje. Atsižvelgiant į direktyvos reikalavimus, įstatyme turi būti numatyti šie skiriamieji požymiai. Tačiau j uridinio asmens teisnumas, teisinis subjektiškumas yra bendras, todėl kriterijus, kad subjektas veikia nesiekdamas pelno, gali būti pasiektas ir užtikrintas tik privatų juridinį asmenį įsteigus kaip pelno nesiekiantį subjektą. Kitaip gautųsi, kad kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijos apibrėžimą formaliai tenkintų ir uždaroji akcinė bendrovė, kurios įstatuose būtų numatyta, kad ji nebūtinai turi siekti pelno, nors tokia įstatų nuostata de jure niekaip neribotų pelno siekimo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹⁶⁴

5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje

(projekto 1 straipsnio 6 dalis) apibrėžiamas kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas.

Ši sąvoka savo apimtimi ir turiniu skiriasi nuo galiojančio įstatymo 2 dalies 20 dalyje (pagal projektą pernumeruojama į 30 dalį) apibrėžtos „kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo“ sąvokos, nors „naudojimo“ esmė ir turinys šiose sąvokose turėtų būti tapati, skiriasi tik naudojimo pagrindas. Svarstytina arba suderinti sąvokų apibrėžimus tarpusavyje, arba keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies sąvoką apibrėžti kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 (30) dalyje apibrėžtą sąvoką, turinčią papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. Nepritarti Svarbu apibrėžti objektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojo sąvoka, kaip naudotojo, gavusio leidimą naudoti kūrinį per kolektyvinio administravimo organizaciją, arba siejant tokį naudojimą su kolektyvinio administravimo sistema įstatymo nustatyta tvarka. Šis terminas nuosekliai vartojamas keičiamo įstatymo nuostatose, susijusiose su kolektyvinio administravimo veikla ir suteikia daugiau teisinio aiškumo, atskleidžiant šios veiklos esmę. Tuo tarpu galiojančio įstatymo 2 dalies 20 dalyje apibrėžtos kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo sąvokos svarbi paskirtis atskirti kūrinio naudotoją nuo kūrinio atlikėjo, kuris neorganizuoja ir nefinansuoja kūrinio panaudojimo, nors jį ir atlieka. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹⁴

6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje

(projekto 1 straipsnio 6 dalis) vartojama sąvoka „kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas“ nėra apibrėžta, todėl nėra pakankamai aiški. Svarstytina šią sąvoką apibrėžti atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi.

Nepritarti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalyje, taip pat Vartotojų teisių gynimo įstatymo 23 straipsnio

19 dalyje įtvirtinta

vartotojo sąvoka (v artotojas

• fizinis asmuo,

su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis . ) yra pakankama reguliuojant aptariamos srities visuomeninius santykius. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹¹⁰

7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies

(projekto 1 straipsnio 7 dalis) konstrukcija stokoja aiškumo ir logikos. Konstrukcija „atlyginimas už <...> teisę į atlyginimą arba kompensaciją“ nėra suprantama ir todėl tikslintina. Nepritarti Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisių turėtojai turi teisę gauti 3 rūšių pajamas:

1) atlyginimą, gaunamą pagal sutartis už perduotas ar suteiktas turtines teises naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą;

2) atlyginimą už įstatyme numatytą teisę į atlyginimą (tai yra tie atvejai, kai autoriams arba gretutinių teisių subjektams įstatymas nenumato išimtinių teisių leisti arba uždrausti naudoti kūrinį ar kitą objektą, bet numato tik teisę į atlyginimą, t.y. leidžia tik susitarti dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų (pavyzdžiui, galiojančio įstatymo 55 str. atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė gauti tam tikrą atlyginimą už fonogramų transliaciją ir viešą paskelbimą);

• 3) kompensacinį

atlyginimą, t.y. įstatyme numatytas atlyginimas, dėl kurio šalys nesidera, nes jis numatytas įstatymu, kaip kompensacija už autorių turtinių teisių apribojimą. Tačiau nuostatos redakcija tobulintina:  „ Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir, už teisę teises į atlyginimą arba teises į kompensaciją“.

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2016-09-09)¹³

8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje

(projekto 1 straipsnio 10 dalis) apibrėžiama „kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“ sąvoka. Pažymime, kad ir projektu įgyvendinamoje direktyvoje 2014/26/ES, ir projekte „teisių turėtojo“ sąvoka dažniausiai vartojama bendrąja prasme, ir nebūtinai siejama su kolektyviniu administravimu, tačiau projekte nėra apibrėžta. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti iš pradžių „teisių turėtojo“ sąvoką, o paskui

„kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojo“

sąvoką, ją konstruojant kaip „teisių turėtoją“, turintį papildomų požymių, susijusių su kolektyviniu administravimu. Atsižvelgti Pažymėtina, kad „ teisių turėtojo

“ sąvokos apibrėžtis nepateikiama ir šiuo metu galiojančioje

įstatymo redakcijoje. Be abejo, jos įvedimas leistų pasiekti didesnį teisinės technikos nuoseklumą. Tačiau aptariamo Projekto atveju nėra esminis ir neišvengiamas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl daugybės pastaruoju metu padarytų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų ir papildymų siekiant teisinio aiškumo iš esmės turi būti rengiama  nauja įstatymo redakcija. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad š.m. rugsėjo 14 d. Europos Komisija pateikė 5 naujus pasiūlymus (ES teisės aktų projektus), kurių svarstymas jau pradėtas. Todėl 2017 metais, siekiant įgyvendinti nuostatas dėl autorių teisių apribojimų regėjimo negalią turinčių asmenų naudai, vėl reikės keisti įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymas turės būti dėstomas nauja redakcija. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)²

9. Projekte nuosekliai vartojama nauja sąvoka

„kompensacinis atlyginimas“, atskiriant jį nuo autorinio atlyginimo. „Kompensacinio atlyginimo“ sąvoka įrašoma į keičiamo įstatymo

16, 17, 72¹³ , 72³⁰ straipsnius. Pažymime, kad ši sąvoka galiojančiame įstatyme vartojama tik 20 ir 20¹ straipsniuose. O 20 straipsnio 4 dalyje bei 20¹ straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos atskiros „kompensacinio atlyginimo“ sąvokos, ir nurodoma, kad jos vartojamos tik šiuose straipsniuose. Siekiant reguliavimo nuoseklumo, kompensacinio atlyginimo sąvoką reikėtų arba apibrėžti kiekviename straipsnyje, kur ji vartojama (jei sąvokos skiriasi), arba keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti bendrą visam įstatymui sąvoką, arba apskritai šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti. Atsižvelgti Galiojančio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje bei 20¹ straipsnio 3 dalyje nėra apibrėžiamos atskiros „kompensacinio atlyginimo“ sąvokos, o tik nurodoma kokiu pagrindu atitinkamais straipsniais reguliuojamuose santykiuose nustatomas kompensacinis atlyginimas, t.y.:

20 str. 4 d. –

autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas);²⁰¹ straipsnio 3 dalyje – autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). Projekto nuostatos tobulinamos tokia pat logika:

4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai . Šio Kompensacinio atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos komisijos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.“

5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti

autorinį kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) . Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.“

2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo

teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.“

3Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorinis Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų.

Autorinis Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:“

4Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali

perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai . Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.“⁷²¹³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai

1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas

naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginim o ų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais

tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse). Papildomai pažymėtina, kad k ompensacinis atlyginimas skiriasi nuo autorinio atlyginimo, numatyto galiojančio Įstatymo

48 straipsnyje tuo, kad, jo tarifai ir mokėjimo tvarka nustatomi įstatymu

kaip kompensacija už autorių turtinių teisių apribojimą. Galiojančio Įstatymo

48 straipsnyje reglamentuojamas pagal autorinę sutartį šalių susitarimu

nustatomo atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo Įstatymo projekto 4 straipsnyje ir 5 str.

1–3 dalyse vartojamas terminas „kompensacinis atlyginimas“, t.y. įstatyme numatytas atlyginimu, dėl kurio šalys nesidera ir nesudaro sutarties dėl jo mokėjimo, nes jis numatytas įstatymu (kompensacinis atlyginimas). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09) 11, 17,¹⁸

N

10Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje,

95 straipsnio 1 dalyje bei 96 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka

„kolektyvinio administravimo asociacija“. Nors projektu ši sąvoka keičiama į

„kolektyvinio administravimo organizaciją“, tačiau minėtos galiojančio

įstatymo nuostatos projektu nėra keičiamos. Pritarti Pritariant pastabai, Projektas papildytas naujais straipsniais. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹³

• (65) (2)
• (1) 11. Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies

1 punkte (projekto 12 straipsnis) reikėtų vartoti sąvoką, apibrėžtą keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Pritarti Nuostata tobulintina: „1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;“

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2016-09-09)¹³

• (65) (3)

12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo

įstatymo 65 straipsnio 3 dalies (projekto 12 straipsnis) nuostatų nėra aiškus situacijos reglamentavimas, kuomet išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruotų daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, o autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nebūtų suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai arba nebūtų pateikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinio laisvos formos prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo.

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti mechanizmą, kaip būtų kolektyvinio administravimo organizacija parenkama, kuomet autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas įgaliojimų nebūtų suteikęs jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai ir nebūtų pateikęs laisvos formos rašytinio prašymo sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Nepritarti Keičiamo įstatymo

65 str. 3 dalies nuostatos suderintos su

1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių

teisių ir gretutinių teisių taisyklių taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 9 str. 2 dalies nuostatomis. Šios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę perkeltos 2003 m. ir praktiškai jokių problemų dėl jų taikymo nekyla. Šių nuostatų esmė – užtikrinti, kad kabelinės retransliacijos operatorius, sumokėjęs pagal sutartis kolektyvinio administravimo organizacijoms atlyginimą už suteiktą teisę retransliuoti kūrinius, būtų apsaugotas nuo autorių ar gretutinių teisių subjektų individualių pretenzijų į atlyginimą už retransliacija, nes tokio atlyginimo jie gali reikalauti tik iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Direktyva ir įstatymas suteikia autoriui pasirinkimo laisvę į kurią organizaciją kreiptis, jeigu retransliacijos teises administruoja kelios organizacijos.

Nei valstybė, nei kolektyvinio administravimo organizacijos negali už ji nuspręsti, nes taip būtų pažeista jo teisė pasirinkti . 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹³

• (67) (1)

13. Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje

(projekto 12 straipsnis) nurodyta, kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos pasirašytas sutartis su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija įstatymo, teisių perdavimo, licencijos ar kitos sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Koks bebūtų pradinis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytas pagrindas teisių kolektyviniam administravimui, sutartis turi būti sudaryta, nes tai svarbu administruojamo repertuaro ir asmens duomenų tikslinimui ir kt. (įvairų atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų suderinimui). Tačiau atsižvelgiant į pastabą, tikslintina keičiamo įstatymo 2 str. 25 dalis ir vietoj žodžių „įstatymo, teisių perdavimo, licencinės sutarties ar kitos sutarties pagrindu“ įrašytini žodžiai

„įstatymo ir sutarties pagrindu“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2016-09-09)¹³

• (70) (2)

14.

Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje (projekto 12 straipsnis) nurodyta, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, kuriomis remiantis buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų tikslas, t. y. ar pateikus aiškias atsisakymo priimti priežastis  kolektyviai administruojamų teisių turėtojas turi teisę šį atsisakymą apskųsti, taip pat kokių teisinių priemonių galėtų imtis, kolektyvinio administravimo organizacijai nepateikus aiškių atsisakymo priimti priežasčių ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Nepritarti Įstatymo projekte yra numatytos teisinės priemonės, kurios galės būti taikomos tokiais atvejais: 72²⁷

• str. kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka;

72²⁸ str. 3 d. numatyta galimybė pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimus; 72³⁰ str. numatytas ikiteisminis ginčų sprendimas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹³

• (72) (1)
• (1) 15. Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies

1 punkto nuostata dėl organo, „turinčio visas visuotinio narių susirinkimo

teises“ nevisiškai dera su Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentavimu. Pažymime, kad nors Civilinis kodeksas iš esmės nenustato išimtinės dalyvių susirinkimų kompetencijos bei apribojimų perduoti tam tikras funkcijas ar jų grupes kitiems valdymo organams, tačiau organas, turintis „visas dalyvių susirinkimo teises“, t.y. iš esmės galintis pakeisti ar atstoti dalyvių susirinkimą, nacionalinėje teisėje nėra numatytas.

Nepritarti Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, asociacijos įstatuose gali būti numatytas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas. Pavyzdžiui, konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vienu iš asociacijos organu nurodytas visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. Pažymėtina ir tai, kad siūloma nuostata susijusi su kolektyvinio administravimo organizacijų specifika. Jos gali turėti dešimtis tūkstančių narių, todėl tokiais atvejais neįmanoma surengti visuotinio susirinkimo, jo įgaliojimus vykdytų atstovų konferencija. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹³ (72⁷ )

• (1) 16. Keičiamo įstatymo 72⁷

straipsnio

1 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad Kolektyvinio

administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją. Pažymėtina, kad iš siūlomos projekto nuostatos nėra aišku, kaip ji būtų taikoma, kuomet kolektyvinis administravimas būtų vykdomas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies pagrindais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Atsižvelgti Koks bebūtų pradinis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytas pagrindas teisių kolektyviniam administravimui, sutartis turi būti sudaryta, nes tai svarbu administruojamo repertuaro ir asmens duomenų tikslinimui ir kt. (įvairų atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų suderinimui). Tačiau nutarta patikslinti 2 straipsnio 25 nuostatą ir vietoj žodžių „įstatymo, teisių perdavimo, licencinės sutarties ar kitos sutarties pagrindu“ įrašyti žodžius

„įstatymo ir sutarties pagrindu“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2016-09-09)¹³ (72²⁸ )

• (7) 17. Keičiamo įstatymo 72²⁸

straipsnio 7 dalyje (projekto 12 straipsnis) siekiama nustatyti, kad kuomet Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad valstybėje narėje įsisteigta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsteigta kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai. Siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų taikyti tam tikro poveikio priemones pažeidus ir Lietuvos Respublikos atitinkamas teisės aktų nuostatas. Nepritarti Pateiktas pasiūlymas prieštarauja Direktyvos 2014/26/ES 37 str. 2 ir 3 dalių nuostatoms. Atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus Įstatymo projekte (Įstatymo 72²⁸ straipsnio 7 dalis)  numatyta, galimybė Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl priežiūros priemonių taikymo k itoje valstybėje ES narėje įsisteigusiai, bet Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančiai kolektyvinio administravimo organizacijai, kreiptis į atitinkamos ES šalies Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Įstatymo

72²⁸ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad šis klausimas gali būti perduotas svarstyti Europos Komisijoje įsteigtai Ekspertų grupei. Kultūros ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad tokia pati priežiūros sistema taikoma ir audito paslaugas teikiančioms įmonėms, įsisteigusioms kitoje ES šalyje, taip pat audiovizualines paslaugas teikiančioms įmonėms, įsiteigusioms kitose ES šalyse. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-09)¹³ (72³⁰ )

• (1) 18. Keičiamo įstatymo 72³⁰

straipsnio 1 dalyje (projekto 12 straipsnis) nėra aišku, ar ginčai gali būti perduodami spręsti Komisijai bet kurio dalyje nurodyto subjekto iniciatyva, ar visų ginčo šalių sutarimu. Atsižvelgti Nors keičiamo įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalies (projekto 12 straipsnis) normos formuluotės konstrukcija aiškiai implikuoja, kad bet kuris iš nurodytų subjektų gali inicijuoti ginčo sprendimą nurodytu būdu, nuostata tikslintina:

„1. Kolektyvinio administravimo organizacijos,

kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ir ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija)“. 19.

19. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė

13 (71) (3) Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos organų veikloje gali dalyvauti tik tie kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie yra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai . Atsižvelgiant į Įstatymo 71 straipsnio pavadinimą „Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teisės “, manytina, kad minėtoji nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Siūlytina ją perkelti į kitą straipsnį, pavyzdžiui 72 straipsnį „Kolektyvinio administravimo organizacijos organai“ arba 71 straipsnio 3 dalį tobulinti, nustatant, kad kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, negali dalyvauti kolektyvinio administravimo organizacijos organų veikloje. Pritarti Projektu dėstoma Įstatymo 71 straipsnio 3 dalis tobulintina: „

3Kolektyvinio administravimo organizacijos organų veikloje gali dalyvauti tik tie kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie yra nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, negali dalyvauti kolektyvinio administravimo organų veikloje .“

20. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė

13 (72³ ,⁷² 4 ) Siūlytina apsvarstyti galimybę sukeisti Projekto 12 straipsniu dėstomus straipsnius 72³ ir 72⁴ vietomis, tai yra logiškai pirma įtvirtinant Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organų pareigas ir asmenų, paskirtų ar išrinktų į valdymo organą, interesų deklaravimą (projekto 72⁴ straipsnis), o po to Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūrą (72³ straipsnis) reglamentuojančias nuostatas. Pritarti Projektas patobulintas. 21.

21. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

M.Civilkienė

12 (72¹² ) Projekto 12 straipsniu dėstomo 72¹² straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad k olektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas naudotojo prašymas), licencijų teikimo tvarkoje numatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui pateikti reikalingą informaciją . Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nuo tos dienos, kai buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją. Siūlytina patikslinti nuostatas, nustatant konkretų terminą per kurį naudotojas turėtų pateikti reikalingą informaciją kolektyvinio administravimo organizacijai tuo atveju, jei naudotojas iš karto nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti. Šio termino nustatymas svarbus atsižvelgiant į tai, kad to paties 72¹² straipsnio 4 dalies 5 punkte prašymo trūkumų nepašalinimas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą, yra įvardinamas kaip pagrindas atsisakyti suteikti licenciją. Pritarti Projektas patobulintas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Asociacija LATGA

(2016-09-21) Siunčiame Jums LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20 ir 65 straipsnių, ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusį Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.

VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17,

20, 201, 40, 53, 55, 592, 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašome Jūsų įtraukti šių straipsnių projektų svarstymą į darbotvarkę kartu su įstatymo projektu, perkeliančiu Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje. Šios pataisos yra būtinos užtikrinti, kad LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas neprieštarautų 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo nuostatoms bei leistų visų sričių autoriams teisingai kompensuoti už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Šiuo metu įstatymas tokią teisę užtikrina tik audiovizualinių kūrinių bei muzikos kūrinių autoriams, palikdamas be teisės gauti kompensaciją literatūros autorius, dailininkus, fotografus, dramaturgus bei kitus autorius, kurių kūrinius įstatymas kopijuoti leidžia. Prisegtuose dokumentuose kartu su įstatymo projektais pateikiami ir išsamūs paaiškinimai. Atsižvelgti iš dalies Pažymėtina, kad Komitete gali būti svarstomi tik tie projektai, kurie yra pateikti asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, be kita ko neapeinant esminių įstatymų leidybos stadijų – projekto užregistravimo, taip pat pateikimo Seimo posėdyje (kurio metu paskiriami Komitetai šio projekto svarstymui). Atsižvelgiant į tai, kad pateikta medžiaga neatitinka teisės aktuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų įstatymo projekto svarstymui, pateikti pasiūlymai bus svarstomi kaip Asociacijos

„LATGA“ pateikti siūlymai svarstomam projektui XIIP-4649 tobulinti. 2.

2. Asociacija LATGA

(2016-09-21) * Asociacija LATGA pateikė aiškinamojo rašto formoje surašytus siūlymų argumentus:

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai

ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau tekste - LR ATGTĮ) 20 straipsnis „Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais“ nustato autorių teisių apribojimą, pagal kurį fiziniai asmenys išimtinai asmeniniais tikslais be autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atgaminti kūrinius. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tik architektūros kūriniams (pastatų ar kitokių statinių pavidalu), kompiuterių programoms bei elektroninėms duomenų bazėms. Tačiau šio straipsnio 4 d. nustato, kad kompensacinį atlyginimą turi teisę gauti tik autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai už jų audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Tokiu būdu įstatymas ne tik apriboja  visų kūrybinių sričių autorių teises, kadangi teisę gauti kompensacinį atlyginimą nustato tik už audiovizualinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą, bet ir sąlygoja ginčus tarp autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų. Pažymėtina, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA užsakytas tyrimas (kuris yra atliekamas kiekvienais metais) atskleidžia, jog asmeniniais tikslais ženkliu mastu kopijuojami ne tik audiovizualiniai bei fonogramose įrašyti kūriniai, tačiau ir dramos, literatūros bei vizualiųjų menų kūriniai. Pagal 2015 metais atlikto tyrimo gautus rezultatus be muzikos ir audiovizualinių kūrinių, 16,59 % respondentų kopijuoja vizualiojo meno kūrinius: nuotraukas, paveikslus, iliustracijas; 14,14 % - literatūros kūrinius: knygas, straipsnius; 5,8 % - dramos kūrinius.

Pagal šiuo metu galiojantį LR ATGTĮ kompensacinio atlyginimo už kūrinkių atgaminimą asmeniniais tikslais reguliavimą, šių išvardintų asmeniniais atgamintų kūrinių autoriai negali gauti teisingo atlyginimo. Tai diskriminuoja juos audiovizualinių kūrinių autorių bei muzikos kūrinių autorių atžvilgiu. Taip pat tai pažeidžia teisingo atlyginimo principą, įtvirtintą europos sąjungos teisėje. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau tekste - Direktyva) aiškiai nurodo visas teisių turėtojų kategorijas, kurioms turi būti taikomas teisingo kompensavimo už jų kūrinių asmeninį atgaminimą principas: „38) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti išimtį ar apribojimus atgaminimo teisei tam tikriems garso, vaizdo ir audiovizualinės medžiagos atgaminimo asmeniniam naudojimui atvejams, kartu nustatant ir teisingą kompensaciją“. Tą patvirtina ir direktyvos 5 straipsnis, kuris vėlgi kalba apie visus teisių turėtojus, neišskirdamas konkrečių sričių autorių: „...kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją“. Akivaizdu, kad LR įstatymu susiaurintas autorių ratas, o tai reiškia, kad galimybę gauti kompensacinį atlyginimą praranda dailininkai, fotografai, iliustruotojai, grožinės, mokslinės literatūros ir kitų meno sričių autoriai. Kaip jau minėta LR įstatymas neįgyvendina teisingos kompensacijos už kūrinių panaudojimą principo bei neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos.

Įstatymo projekto pirminiai siūlytojai ir autoriai - kolektyvinio administravimo asociacija LATGA. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo

20 ir 65 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto ir Autorių teisių

ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 201, 40, 53, 55, 592, 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra išplėsti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų, galinčių gauti kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, ratą, kad būtų įgyvendintas teisingos kompensacijos už kūrinių panaudojimą principas, nediskriminuojant tam tikrų sričių autorių ir gretutinių teisių subjektų ir, kad Įstatymo nuostatos atitiktų aukščiau minėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 4 d. numato galimybę autorių teisių ir gretutinių teisių subjektams gauti kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais tik už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 201, 40, 53, 55, 592, 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo 6 punktas keičiantis Įstatymo 20 straipsnį, nenumato kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais subjektų rato išplėtimo ir palieka Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį nepakeistą. 4.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai

reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Numatoma išplėsti Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatomą autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų, galinčių gauti kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniais tikslais ratą. Išplėtus minėtų subjektų ratą būtų vienodai ir teisingai įgyvendinta autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisė gauti kompensacinį atlyginimą už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais bei Įstatymas teisingai įgyvendintų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB nuostatas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 13 d. nutarimu patvirtintą Kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir gražinimo tvarkos aprašą. 9.

9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos,

Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 13 d. nutarimu patvirtintą Kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir gražinimo tvarkos aprašą. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo įgyvendinimas Valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu gauta Dr. Vytauto Mizaro teisinė nuomonė dėl LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 str. bei Tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos CISAC Europos komiteto priimta rezoliucija dėl Kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais Lietuvoje. 14.

14. Įstatymo projekto a

utorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Įstatymo projekto autorius Asociacija LATGA. Įstatymo projektą remia Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Autorių teisės, atgaminimas asmeniniais tikslais, kompensacinis atlyginimas, kolektyvinio administravimo asociacija, audiovizualiniai kūriniai, fonogramose įrašyti kūriniai, autorių teisių subjektai, teisingas atlyginimas, atgaminimas laikmenoje. 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra. Asociacija LATGA taip pat pateikė dr. Vytauto Mizaro raštą, adresuotą asociacijai:

DĖL KOMPENSACINIO ATLYGINIMO UŽ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS

TIKSLAIS

Pateikiame teisinę nuomonę dėl LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTI) 20 straipsnio aiškinimo. Pažymėtina, kad ATGTI 20 straipsnis susijęs su 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau Direktyvos 2001/29/EB) 5 straipsnio 2 dalies (b) punkto nuostatų įgyvendinimu. Todėl nacionalinio įstatymo norma turi būti aiškinama, atsižvelgiant į Direktyvos 2001/29/EB minėto straipsnio nuostatas, jų esmę bei taikymo tikslus, o nustačius, kad jis netinkamai įgyvendina minėtą Direktyvos 2001/29/EB normą, reiktų siūlyti nacionalinį įstatymą atitinkamai keisti.

Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punkte numatyta, kad valstybės narės Direktyvos 2 straipsnyje numatytai atgaminimo teisei gali numatyti apribojimą, kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją [...]. Pabrėžtina, kad Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punkte numatytas apribojimas taikomas atgaminimo teisei, o šią teisę, vadovaujantis tos pačios Direktyvos 2 straipsniu turi autoriai į savo kūrinius (nesvarbu, kokios rūšies) ir gretutinių teisių subjektai atitinkamai į savo teisių objektus. Šios Direktyvos normos aiškinimui svarbi ir Direktyvos 35 konstatuojamoji dalis, be kita ko nurodanti, kad taikant apribojimus teisių turėtojai turėtų gauti teisingą atlyginimą, jog jiems būtų deramai kompensuota už naudojimąsi jų saugomais kūriniais ar kitais objektais. Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punkto norma taikoma ir aiškinama turėtų būti taip, kad: (1) ji apima atgaminimo teisės į visus kūrinius (ne tik audiovizualinius kūrinius) apribojimą; (2) apribojimas taikomas, kai atgaminama bet kurioje laikmenoje, t. y. bet kurioje laikmenoje, kurioje yra patalpinamas (išsaugomas, fiksuojamas) kūrinys arba gretutinių teisių objektas, konkrečiai garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma, ir tai gali būti atgaminta bet kokia technologija. Laikmenos gali būti ir analoginės, ir skaitmeninės. Kaip matome, aptartosios Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies

(b) punkto nuostata taikytina visų atgaminamų kūrinių bei gretutinių teisių objektų atžvilgiu, nesvarbu kokioje laikmenoje atgaminama.

Taip pat svarbu pažymėti, kad Direktyva nevardina, kokie konkretūs teisių turėtojai turėtų gauti kompensaciją už atgaminimo teisės apribojimą, todėl valstybių narių įstatymuose turėtų būti numatyti teisių subjektai, turintys teisę i minimą kompensaciją. Tačiau išeitinė pozicija būtų tokia, kad teisę į kompensaciją už atgaminimo teisės apribojimą, turėtų turėti visi teisių subjektai, kuriems numatyta atgaminimo teisė. Kitaip tariant, bendras principas yra toks: atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2 straipsnį atgaminimo teisę turi autoriai į savo kūrinius, atlikėjai į savo atlikimų įrašus, fonogramų gamintojai į savo fonogramas, audiovizualinio įrašo gamintojai į originalus ir įrašų kopijas, transliuojančiosios organizacijos - į savo transliacijų įrašus, šie teisių subjektai turėtų turėti ir teisę į kompensacinį atlyginimą pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punktą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje nėra konkrečiai įvardinti konkretūs teisės subjektai, turintys teisę į kompensacinį atlyginimą, būtina, kad valstybių narių įstatymuose būtų jie numatyti. Analizuodami ATGTI 20 straipsnio nuostatas, kurios, minėta, susijusios su minėtų Direktyvos normų įgyvendinimu, išskirtini tokie aspektai. Viena vertus, ATGTI 20 straipsnio 1 dalyje (kaip ir analizuotose Direktyvos 2001/29/EB nuostatose) numatyta, kad be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių. Taigi, ši įstatymo norma numato, kad bet kokio kūrinio atgaminimas patenka į minimo atgaminimo teises apribojimo apimtį.

Tačiau ATGTI 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisę gauti kompensacinį atlyginimą už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais turi autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai. Aiškinant ATGTI 20 straipsnio 1 ir 4 dalies normas, galima jų tarpusavio prieštaravimas, nes šio straipsnio 4 dalis reguliuoja siauriau, lyginant su ATGTI 20 straipsnio 1 dalimi. Tai sąlygoja toki teisinį padarinį, kad minimo straipsnio 1 dalis numato atgaminimo teisės apribojimą visų kūrinių autoriams, o straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad teisę gauti kompensacinį atlyginimą turi tik audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių autoriai. Jeigu taip būtų aiškinamas ir taikomas ATGTI 20 straipsnis, tai tokia teisinė situacija prieštarautų Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punktui, kadangi pastaroji ES teisės akto norma numato, kad kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas visų kūrinių atgaminimo asmeniniam naudojimui atvejais. Arba, valstybė narė, jeigu ji numato, kad tik tam tikrų kūrinių autoriais turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą, tai ir pats asmeniniam naudojimui atgaminimo teisės apribojimas turi būti siaurinamas. Tačiau pastaruoju atveju būtų sudėtinga arba objektyviai neįmanoma kontroliuoti atgaminimo atvejų ir uždrausti tokius veiksmus. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama minimas Direktyvos nuostatas, numatydama visų kūrinių atgaminimo teisės apribojimą (ATGTI 20 str. 1 d.), turėjo kartu numatyti visų kūrinių autoriams ir teisę į kompensacinį atlyginimą. Todėl ATGTI 20 straipsnio 4 dalis ir atitinkamos kitos dalys turi buti keičiamos, numatant, kad visų asmeniniam naudojimui atgaminamų kūrinių autoriai ar gretutinių teisių subjektai, turintys teises į atgaminamus objektus, turi teisę į kompensacinį atlyginimą, jeigu saugomi objektai, yra atgaminami.

Siūlytina ATGTI 20 straipsnio 4 dalį patikslinti ir ją formuluoti taip: ,,4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacini atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame  straipsnyje - kompensacinis atlyginimas) garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje." Pasiūlymas: „6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį

atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje . 1² . Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „

6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, užkuriuos turi būti

mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.“²

3. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 8.

Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.“³

4. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio

straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:““ Atsižvelgti Komiteto sprendimus dėl pateiktų siūlymų žiūrėti lentelėje prie konkrečių asociacijos LATGA siūlymų. 3. Asociacija LATGA (2016-09-21)

• (20) 6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį

atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“¹

2. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, užkuriuos turi būti mokamas kompensacinis

atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.“²

3Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.“³

4. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą

ir ją išdėstyti taip:

„10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje

nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip: Atsižvelgti Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“,

„AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 4. Asociacija LATGA (2016-09-21)¹³

• (65) 12 straipsniu

keičiamo įstatymo V skyriaus 65 straipsnio 2 dalies 5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „ <...> 2.

Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių retransliacijos operatorių programos;

2) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);

4) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;

• 5) audiovizualinių

kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais.

<...>“

Atsižvelgti Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“,

„AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 5. Asociacija LATGA (2016-09-21) N

3 straipsnis.

Įstatymo 1 priedo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo pavadinimą ir išdėstyti jį taip:

„TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS

IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ

AUDIOVIZUALINIŲ

KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ

KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS,

IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI“

Atsižvelgti Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“,

„AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 6. Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2016-09-28

• (20) KREIPIMASIS DĖL TEISĖS GAUTI TEISINGĄ ATLYGINIMĄ

2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos

narės: Lietuvos dailininkų sąjunga, vienijanti virš 1400 profesionalių Lietuvos menininkų, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, burianti 275 narius bei Lietuvos tautodailininkų sąjunga, telkianti virš dviejų tūkstančių narių kreipėsi į atsakingas institucijas dėl LRATGT įstatymo straipsnio Nr. 20

„Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais“ pakeitimo. Atkreipiame Jūsų dėmėsi, kad 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EC (toliau tekste -

Direktyva) dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo buvo neteisingai perkelta į LR Autorių teisių ir gretutinių teisių Įstatymą (toliau tekste - Įstatymas).

Būtent netinkamas Direktyvos perkėlimas sąlygojo, kad Įstatymo 20 straipsnis („Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais“) suteikė teisę gauti atlyginimą už kūrinių kopijavimą asmeniniam naudojimui tik audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų (muzikos kūriniai) autoriam s, bet atėmė tokią teisę iš vizualiųjų menų, literatūros ir dramos kūrinių autorių. Vizualiųjų menų atstovų kūriniai gausiai rodomi televizijų laidose, filmuose, videoklipuose, viešinami internete. Jų kūriniais įliustruojama gausybė knygų, leidinių bei straipsnių. Kasmet atliekami tyrimai rodo, kad Lietuvoje net 16 % respondentų kopijuoja vizualiųjų menų kūrinius iš interneto tinklapių, fotografuoja mobiliaisiais telefonais, atgamina ir įsirašo televizijos filmus ir laidas apie minėtų sričių kūrėjų kūrybą. Tačiau šiuo metu galiojantis diskriminuojantis Įstatymas atima iš dailininkų, iliustruotojų, dizainerių teisę gauti teisingą atlyginimą už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Įstatymas apriboja visiems autoriams vienodai teisę j jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, tačiau teisę į kompensaciją numato tik „išrinktiesiems“. 2015-ais metais nebuvo išmokėta kompensacija vizualiųjų menų atstovams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Žinome, kad

2015 m. buvo surinkta daugiau kaip 3 milijonai eurų už kūrinių atgaminimą

asmeniniais tikslais. Kompensaciją gavo ir atlikėjai, ir prodiuseriai, ir fonogramų gamintojai, kompozitoriai, režisieriai, operatoriai, bet ne dailininkai ir fotografai.

Argi už specializuotose kassavaitinėse televizijos laidose parodytus šimtus vizualiojo meno kūrinių, šių sričių kūrėjai neturi tesės gauti kompensacinio atlyginimo, kai tuo tarpu tų laidų operatoriams bei režisieriams yra kompensuojama? Juk naudotojas atgamina ir dar kartą peržiūri laidas apie vizualiųjų menų atstovų kūrybą, pirmiausia dėl parodytų kūrinių, bet ne dėl operatoriaus darbo. Dėl šio Įstatymo dailininkai, tautodailininkai, dizaineriai ir fotografai 2015 metais prarado 46 990 eurų kompensaciją, kuri turėtų priklausyti jiems. Meno kūrėjai piktinasi šiuo Lietuvos Respublikos įstatymu, kuris diskriminuoja juos ir ragina gerbiamus įstatymų leidėjus atsižvelgti į pagrindinį kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais principą - teisę visiem s autoriam s gauti teisingą atlyginimą. Tikimės, kad gerbiami LR Seimo nariai atsižvelgs į vizualiųjų menų kūrėjų lūkesčius ir atstatys teisingumą - tinkamai pakeis bei suderins su Direktyva LRATGT įstatymo straipsnį Nr.20 „Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais“, kad gausūs ir kūrybingi vizualiųjų menų autoriai nebūtų diskriminuojami. Atsižvelgti Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“,

„AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos

fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 7. Asociacija

AVAKA

2016-10-04 * Dėl asociacijos LATGA pasiūlymų Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.

VIII-1185, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4649ES

• I. faktinės

aplinkybės

1. 2016-09-28

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete vyko Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau –

ATGTĮ

) Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto

Nr. XIIP-4649ES

(toliau – Įstatymo projektas ) svarstymas. Aptariamu Įstatymo projektu yra siekiama įgyvendinti 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/26/ES (toliau – Direktyva ) nuostatas dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo. 2. Tik 2016-09-28 vykusio Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio metu Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA (toliau –

AVAKA

) sužinojo apie asociacijos LATGA (toliau –

LATGA

) pasiūlymus dėl ATGTĮ 20 str. 4 d., Įstatymo projekto 65 str. 2 d. 5 punkto ir ATGTĮ 1 priedo pavadinimo pakeitimų (toliau – Pasiūlymai ). 3. AVAKA įsitikinimu, LATGA Pasiūlymų perkėlimas į ATGTĮ nuostatas prieštarautų Direktyvoje įtvirtintiems tikslams ir sudarytų prielaidas LATGA‘i formaliai prisidengti Direktyvos įgyvendinimu ir pasiekti, kad būtų priimtos tik šiai asociacijai naudingos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, AVAKA šiuo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui teikia savo pastabas dėl LATGA Pasiūlymų ir nurodo motyvus, kurių pagrindu LATGA Pasiūlymai turi būti atmesti. II. latga pateikti pasiūlymai yra atmestini

4. Autorių

ir gretutinių teisių saugomų objektų atgaminimas patenka į išimtinį autorių ir gretutinių teisių savininkų turinį. Neatsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas įtvirtino šios turtinės teisės apribojimus inter alia kūrinio atgaminimo asmeniniais tikslais atveju. 5.

5. Siekiant

užtikrinti autorių ir gretutinių teisių savininkų bei visuomenės narių interesus, minėtas atgaminimo teisės apribojimas tam tikrų autorių ir gretutinių teisių saugomų objektų atveju yra atlygintinas (vadinamoji licencija pagal įstatymą ). Atlyginimas už išimtinės teisės apribojimus numatomas tik tais atvejais, kai nėra tenkinamos „trijų pakopų testo“ sąlygos, t.y. (i) autorių ir gretutinių teisių apribojimas per daug reikšmingai konkuruoja su įprastu kūrinių naudojimu arba (ii) per daug kenkia teisėtiems autorių ir gretutinių teisių savininkų interesams. 6. Dėl šios priežasties, įvertinus „trijų pakopų testo“ taikymo sąlygas ir įgyvendinant 2001-05-22 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Informacinės visuomenės direktyva ), Lietuvos Respublikoje atlygintini autorių ir gretutinių teisių apribojimai ( licencijos pagal įstatymą ) yra numatyti tik dviem atvejais :

• 7. už

audiovizualinio kūrinio arba fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimą asmeniniais tikslais (ATGTĮ 20 str. 3 d.),

• 8. už

straipsnio ar kito trumpo kūrinio, ar trumpos rašytinio kūrinio ištraukos su iliustracijomis ar be jų atgaminimą nekomerciniais tikslais reprografijos būdu (ATGTĮ 20¹ str. 1 d.) (toliau kartu – Atlygintini Apribojimai). 9. Tai reiškia, kad visi kiti autorių ir gretutinių teisių apribojimai nepriklausomai nuo (i) autorių ir gretutinių teisių saugomų objektų rūšies bei (ii) jų panaudojimo būdų atitinka „trijų pakopų testo“ sąlygas ir dėl to yra neatlygintini . 10.

10. Visgi, pasinaudodama dėl Direktyvos įgyvendinimo vykstančia ATGTĮ peržiūra ir poreikiu pakeisti atitinkamas ATGTĮ nuostatas sutinkamai su Direktyvoje įtvirtintu reguliavimu, LATGA siekia išplėsti atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo apimtį visų autorių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių atžvilgiu :

ATGTĮ/Įstatymo projekto reglamentavimas LATGA pasiūlymas Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (ATGTĮ 20 str. 4 d.). Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje. 11. Akivaizdu, kad šiuo metu galiojantis ir po Direktyvos įgyvendinimo numatomas reglamentavimas atlygintiną atgaminimą asmeniniais tikslais numato tik konkrečių autorių ir gretutinių teisių saugomų objektų – audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių – atžvilgiu. Tuo tarpu LATGA siūlomas reglamentavimas atgaminimo asmeniniais tikslais atlygintinumo nebesieja su konkrečiais autorių ir gretutinių teisių saugomais objektais (vietoj saugomų objektų išvardinant laikmenų tipus), dėl ko atlyginimas už atgaminimą asmeniniais tikslais turėtų būti mokamas absoliučiai visų autorių ir gretutinių teisių saugomų objektų atžvilgiu. 12. Atitinkamai, išplėtus atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais taikymo apimtį, LATGA siūlo išplėsti ir privalomo kolektyvinio administravimo ribas:

ATGTĮ/Įstatymo projekto

65

• str. reglamentavimas

LATGA pasiūlymas Galiojanti ATGTĮ redakcija :

<..>

2Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:

<..>

• 13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių

atgaminimui asmeniniais tikslais; 3.

Šio straipsnio 2 dalies 4, 6, 10, 11 ir

13 punktuose nurodytos teisės įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu .

<..>

2. Kolektyvinis administravimas privalomai

taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas

šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse: <..>

• 5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių

atgaminimui asmeniniais tikslais. 13. Atitinkamai, LATGA siūlo pakeisti ir ATGTĮ 1 priedo pavadinimą: ATGTĮ/Įstatymo projekto 1 priedo pavadinimas LATGA pasiūlymas

„Tuščios garso ir audiovizualinės laikmenos ir įrenginiai,

už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais , ir kompensacinio atlyginimo tarifai.“

„Tuščios garso ir audiovizualinės laikmenos ir įrenginiai,

už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais , ir kompensacinio atlyginimo tarifai.“

14. Šie

LATGA Pasiūlymai yra atmestini. 15. Visų pirma , LATGA Pasiūlymai apskritai neturi jokio ryšio su Direktyvos įgyvendinimu. 16. Direktyvos tikslas yra nustatyti reikalavimus, kurie yra taikomi kolektyvinio administravimo organizacijoms, ir užtikrinti aukštus standartus atitinkantį kolektyvinio administravimo organizacijų valdymą, finansinį valdymą, skaidrumą ir ataskaitų teikimą. Direktyva taip pat yra siekiama apsaugoti kolektyvinio administravimo organizacijų narių, teisių turėtojų ir trečiųjų šalių interesus suteikiant daugiateritores licencijas dėl muzikos kūrinių naudojimo internetu. 17.

17. Nei

preambulė, nei Direktyvos straipsniai nenumato, kad įgyvendinant Direktyvą, valstybės narės turėtų pareigą priimti ar keisti nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius autorių ir gretutinių teisių turinį, apribojimus ar autorių ir gretutinių teisių administravimą. Priešingai, Direktyvoje expressis verbis nurodyta, kad ja apskritai nėra daromas poveikis valstybių narių nuostatoms dėl (i) atlygintinų autorių ir gretutinių teisių apribojimų ar

(ii) kolektyvinių licencijų teikimo, privalomo kolektyvinio administravimo apimties ir teisių perdavimo kolektyvinio administravimo asociacijoms. 18. Todėl akivaizdu, kad LATGA Pasiūlymai, kuriais siekiama išplėsti (i) autorių ir gretutinių teisių atlygintinų apribojimų ir (ii) privalomo kolektyvinio administravimo apimtį, nekoreliuoja su Direktyvos tikslais ir jos įgyvendinimu. 19. Antra , atlygintinas apribojimas audiovizualinio kūrinio arba fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimo asmeniniais tikslais atveju įgyvendina Informacinės visuomenės direktyvos, kuri numato baigtinį autorių ir gretutinių teisių apribojimų sąrašą, nuostatas. 20. Informacinės visuomenės direktyvoje aiškiai nurodoma, kad valstybės narės gali nustatyti išimtį ar apribojimus atgaminimo teisei tam tikriems garso , vaizdo ir audiovizualinės medžiagos atgaminimo asmeniniam naudojimui atvejams, kartu nustatant ir teisingą kompensaciją . Šis reguliavimas atsispindi ATGTĮ 20 str. 4 d. ir 58 str. 2 d. nuostatose. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika yra užtikrinusi vieningą ir su Europos Sąjungos reguliavimu suderintą atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo reglamentavimą. 21. Minėta, Direktyva apskritai nėra siekiama daryti poveikį valstybių narių nuostatoms dėl atlygintinų autorių ir gretutinių teisių apribojimų. Todėl nėra jokio poreikio įgyvendinant Direktyvą peržiūrėti šiuo metu galiojantį autorių ir gretutinių teisių apribojimų reguliavimą. 22.

22. Trečia

, autorių ir gretutinių teisių apribojimai yra susiję su pamatinių visuomenės narių teisėtų interesų – nuomonės reiškimo laisvės, teisės į informaciją, teisės laisvai mokytis ir vykdyti tyrimus, teisės tenkinti asmeninių interesų protingus poreikius (Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 str., LR Konstitucijos 22 str. 1 d., 25 str. 1 – 2 d. 26 str. 1 d., 42 str. 1 d.) – užtikrinimu. 23. Dėl šios priežasties, beveik visi įstatymo leidėjo numatyti autorių ir gretutinių teisių apribojimai yra neatlygintini . Tokiu būdu, visuomenei sudaromos galimybės nepažeidžiant autorių ir gretutinių teisių savininkų interesų laisvai naudotis kūrybos rezultatais. Minėta, atlygintini apribojimai yra numatomi tik tais atvejais, kai nėra tenkinama bent viena „trijų pakopų testo“ sąlyga. Tai yra atvejai, kai (i) autorių ir gretutinių teisių apribojimas per daug reikšmingai konkuruoja su įprastu kūrinių naudojimu arba

(ii) per daug kenkia teisėtiems autorių ir gretutinių teisių savininkų interesams (trečioji sąlyga – apribojimai taikomi tik įstatymo nustatytais specialiais atvejais). 24. Minėta, kad įvertinus „trijų pakopų testo“ sąlygas, Lietuvos Respublikoje atlygintinas apribojimas atgaminimo asmeniniais tikslais atveju yra taikomas tik audiovizualinio kūrinio arba fonogramoje įrašyto kūrinio atžvilgiu. Tik šių autorių ir gretutinių teisių saugomų objektų atžvilgiu įstatymų leidėjas laiko, kad neatlygintinas kūrinių naudojimas per daug reikšmingai konkuruotų su įprastu audiovizualinių arba fonogramoje įrašytų kūrinių naudojimu ir per ne lyg apribotų autorių ir gretutinių teisių savininkų interesus. 25. Savo ruožtu, siekdama, kad atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimas būtų atlygintinas absoliučiai visų autorių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių atžvilgiu, LATGA nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kurie: 26.

Atskleistų, kodėl „trijų pakopų testo“ kontekste yra būtina išplėsti atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo apimtį visų kūrinių atžvilgiu. 27. Paaiškintų, kaip kiekvienos autorių ir gretutinių teisių saugomų objektų rūšies (pvz. literatūros kūrinių, muzikinių dramų, skulptūrų) atveju pasireiškia (i) per daug reikšmingas autorių ir gretutinių teisių apribojimo konkuravimas su įprastu kūrinių naudojimu arba

(ii) per didelė žala teisėtiems autorių ir gretutinių teisių savininkų interesams. 28. Patvirtintų, kad aukščiau nurodyti teisėti visuomenės narių interesai, išplėtus atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo apimtį visų kūrinių atžvilgiu, nebus paneigti. 29. Leistų įvertinti, ar Europos Sąjungos valstybėse narėse yra plečiama atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo apimtis. 30. Autorių ir gretutinių teisių apribojimų teisinė prigimtis lemia, kad bent vienos iš

„trijų pakopų testo“ sąlygos neatitikimas yra būtina sąlyga tam, kad autorių

ir gretutinių teisių apribojimas būtų atlygintinas (vadinamoji licencija pagal įstatymą ). 31. Nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų (i) „trijų pakopų testo“ pažeidimą ir (ii) poreikį išplėsti atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo apimtį visų kūrinių atžvilgiu, LATGA Pasiūlymai turi būti atmesti kaip neturintys realaus pagrindimo. 32. Ketvirta , LATGA Pasiūlymų patvirtinimas lemtų, kad kai kurie autorių ir gretutinių teisių savininkai kompensacinį atlyginimą už atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimą gautų be jokio ekonominio pagrindimo, kitų autorių ir gretutinių teisių savininkų sąskaita. 33.

33. Kompensacinis

atlyginimas kūrinio atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo atveju yra surenkamas už pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas, t.y.:

• 34. visų

tipų kompaktinius diskus,

• 35. visų

tipų universaliuosius diskus,

• 36. diskus

„Blu-ray“,

• 37. atminties

korteles,

38. USB

atmintines,

• 39. išorinius

ir vidinius neintegruotus asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD),

• 40. skaitmeninius

ir analoginius garso ir vaizdo leistuvus su atminties įtaisais bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija,

• 41. mobiliuosius

telefonus su atminties įtaisais ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija,

• 42. televizorius

su atminties įtaisais ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija,

43. TV

imtuvus (priedėlius) su atminties įtaisais ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija,

• 44. stacionarius

kompiuterius, nešiojamuosius kompiuterius, hibridinius kompiuterius,

• 45. planšetinius

kompiuterius ir žaidimų konsoles. 46. Akivaizdu, šios laikmenos ir įrenginiai yra tinkami užfiksuoti – taigi, ir atgaminti – tik kai kuriuos autorių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius. Iš tiesų, aukščiau išvardintos laikmenos ir įrenginiai praktikoje ir yra tos priemonės, kurios yra naudojamos būtent audiovizualinių arba fonogramoje įrašytų kūrinių užfiksavimui (atgaminimui). 47. Dėl šios priežasties, kompensacinis atlyginimas turtinių teisių į audiovizualinius ir fonogramose užfiksuotus kūrinių savininkams ir yra surenkamas už aukščiau išvardintas pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamas, pagamintas ar įvežtas laikmenas ir įrenginius. 48.

48. Tokiu

būdu, nėra aišku, kodėl iš esmės savo prigimtimi audiovizualinių ir fonogramose užfiksuotų kūrinių savininkams priklausantis ir surenkamas atlyginimas turėtų būti paskirstomas taip pat ir, pavyzdžiui, literatūros kūrinių, kalbų, paskaitų, mokslinių paskaitų, dramų, muzikinių dramų ar kitų scenoje atliekamų kūrinių, taip pat skulptūros, tapybos, grafikos, architektūros, taikomosios dailės, sodų ir parkų projektų ir kitų autorių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių savininkams. 49. Akivaizdu, kad eilė autorių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių objektų net teoriškai negali būti užfiksuoti aukščiau išvardintose laikmenose ir įrenginiuose. Kita vertus, net jei kai kurie autorių ir gretutinių teisių saugomi objektai teoriškai gali būti užfiksuoti aukščiau išvardintose laikmenose ir įrenginiuose (pavyzdžiui, sodų ar parkų projektai, kalbos, paskaitos), toks kūrinių naudojimas nėra paplitęs ir iš esmės visais atvejais nėra komercinio pobūdžio. Kitaip tariant, net jei aukščiau išvardintos laikmenos ir įrenginiai teoriškai gali būti panaudoti užfiksuojant kai kuriuos autorių ir gretutinių teisių saugomus objektus, atgaminimo teisės naudojimas per daug reikšmingai nekonkuruoja su įprastu kūrinių naudojimu ir per daug nekenkia teisėtiems autorių ir gretutinių teisių savininkų interesams. 50. Patvirtinus LATGA Pasiūlymus, eilė turtinių teisių į autorių ir gretutinių teisių saugomus objektus savininkų atlyginimą už atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimą gautų nepaisant fakto, kad (i) tie kūriniai apskritai negali būti atgaminti aukščiau išvardintomis laikmenomis ir įrenginiais, arba, (ii) nors ir galėtų būti atgaminami, praktikoje atitinkami autorių ir gretutinių teisių saugomi objektai nėra atgaminami. 51. Tai reiškia, kad iš esmės už audiovizualinių ir fonogramose užfiksuotų kūrinių atgaminimą surinktas atlyginimas būtų išmokamas kūrinių, kurie net nėra naudojami atitinkamu būdu, autorių ir gretutinių teisių savininkams.

Aptariama situacija yra ydinga ekonomine prasme ir iš esmės įteisintų kai kurių autorių ir gretutinių teisių savininkų nepagrįstą praturtėjimą. 52. Dėl šios priežasties, LATGA Pasiūlymai negali būti patvirtinti. 53. Pagaliau , Direktyva įtvirtintų tikslų įgyvendinimas iš esmės turi sudaryti prielaidas sąžiningai ir efektyviai kolektyvinių administravimo organizacijų konkurencijai. 54. Visgi, pasinaudodama dėl Direktyvos įgyvendinimo vykstančia ATGTĮ peržiūra ir poreikiu pakeisti atitinkamas ATGTĮ nuostatas, LATGA siekia įtvirtinti tik sau palankų teisinį reguliavimą. 55. Minėta, LATGA siekia išplėsti atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo apimtį visų kūrinių atžvilgiu, nors kompensacinis atlyginimas iš esmės būtų surenkamas išimtinai už audiovizualinių ir fonogramose užfiksuotų kūrinių atgaminimą. 56. Pažymime, kad AVAKA atstovauja išimtinai audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams ir atitinkamai administruoja šiems asmenims priklausantį kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. LATGA, savo ruožtu, atstovauja kur kas platesnei autorių ir gretutinių teisių savininkų grupei, į kurią patenka, pavyzdžiui, ir dramos kūrinių autoriai. Todėl patvirtinus LATGA pasiūlymus ir išplėtus atlygintino atgaminimo asmeniniais tikslais apribojimo taikymo ribas, susiklostytų situacija, kai iš esmės už AVAKA nariams priklausančių kūrinių atgaminimą surinktos lėšos būtų paskirstytos ir LATGA nariams, nors šių narių kūriniai apskritai negali būti atgaminti aukščiau minėtomis laikmenomis ir įrenginiais. 57. Tokia situacija būtų ydinga ne tik ekonomine prasme, tačiau ir paneigtų pamatinius Direktyvos tikslus siekiant užtikrinti sąžiningą ir efektyvią kolektyvinio administravimo organizacijų konkurenciją.

• III. dalykas

58. Atsižvelgiant

į aukščiau išdėstytus motyvus ir argumentus, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA prašo atmesti asociacijos LATGA pasiūlymus pakeisti:

59. Autorių

ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185

20 straipsnio 4 dalį

,

60. Autorių

ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4649ES

65 straipsnio 2 dalies 5 punktą

, Autorių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185

1 priedo

pavadinimą . Atsižvelgti Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“,

„AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 8. Asociacija AGATA, Asociacija AVAKA (2016-09-21)¹³ I. Dėl kolektyvinio administravimo organizacijų ir kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų (toliau – nepriklausomi subjektai) priežiūros ir kontrolės. Įstatymo projektas nustato skirtingas priežiūros ir kontrolės sąlygas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse įregistruotų kolektyvinio administravimo organizacijų atžvilgiu, taip pat kolektyvinio administravimo nepriklausomų subjektų (toliau – nepriklausomi subjektai) atžvilgiu. Tokiu būdu ne tik sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos kolektyvinio administravimo organizacijoms, bet ir atsiranda prielaidos kai kurių organizacijų piktnaudžiavimui dėl nepakankamos jų priežiūros.

Atkreipiame dėmesį, kad tokia situacija gali kelti didelių nepatogumų kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojams (transliuotojams, kabelinės televizijos operatoriams, viešbučiams, restoranams ir kt.). Neužtikrinus pakankamo kontrolės mechanizmo, į naudotojus galėtų kreiptis praktiškai bet kuris juridinis asmuo ir reikalauti sudaryti licencinę sutartį. Tokiu būdu naudotojai būtų priversti mokėti atlyginimą net kelioms organizacijoms, nors nebūtų tikri, ar jų sumokėtas atlyginimas iš tikrųjų pasiekia teisių turėtojus, o atitinkama organizacija ar nepriklausomas subjektas veikia sąžiningai ir teisėtai. Mūsų nuomone, Įstatymo projektu įgyvendinama direktyva 2014/26/ES (toliau – Direktyva) numato tik minimalius standartus dėl kitose ES valstybėse narėse įregistruotų kolektyvinio administravimo organizacijų bei nepriklausomų subjektų priežiūros, todėl Įstatymo projektas galėtų numatyti papildomos, griežtesnes priemones šioje srityje. Pastabos ir pasiūlymai dėl priežiūros ir kontrolės priemonių:

1) Siūlome papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kurios leistų Vyriausybės įgaliotai institucijai taikyti tam tikras poveikio priemones kitose valstybėse narėse įsisteigtoms ir LR teritorijoje veiklą vykdančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms, jeigu jos pažeidžia LR teisės aktų nuostatas. Pagal šiuo metu keičiamo įstatymo 72²⁸ str. 7 d. (Įstatymo projekto 12 str.) Vyriausybės įgaliota institucija turi kompetenciją veikti tik tuomet, kai yra manoma, kad yra pažeidžiama valstybės, kurioje įsteigta atitinkama organizacija, teisė, bet ne LR teisė. Be to, ši kompetencija apsiriboja kreipimusi į atitinkamą kitos valstybės kompetentingą instituciją. Pažymime, kad analogišką pastaba yra išsakyta ir LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados (2016-09-09 Nr.

XIIP-464) 17 punkte. Nepritarti Atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus Įstatymo projekte (Įstatymo 72²⁸ straipsnio 7 dalis)  numatyta, galimybė Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl priežiūros priemonių taikymo k itoje valstybėje ES narėje įsisteigusiai, bet Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančiai kolektyvinio administravimo organizacijai, kreiptis į atitinkamos ES šalies Vyriausybės įgaliotą instituciją. Įstatymo⁷²²⁸ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad šis klausimas gali būti perduotas svarstyti Europos Komisijoje įsteigtai Ekspertų grupei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pati priežiūros sistema taikoma ir audito paslaugas teikiančioms įmonėms, įsisteigusioms kitoje ES šalyje, taip pat audiovizualines paslaugas teikiančioms įmonėms, įsiteigusioms kitose ES šalyse. 9. Asociacija AGATA, Asociacija AVAKA (2016-09-21)¹³

• (66) (5)

2) Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 66 str. 5 d. (Įstatymo projekto 12 str.) nepriklausomiems subjektams šiuo metu siūloma taikyti tik dalį keičiamame įstatyme numatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabartinį Įstatymo projektą tokiems subjektams netaikomos nuostatos dėl teisių turėtojams surinkto atlyginimo paskirstymo ar nepriklausomiems subjektams liekančių atskaitymų nuo šio atlyginimo, taip pat dėl sąžiningo tarifų nustatymo naudotojams ir kitų svarbių veiklos principų. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios užtikrintų, jog nepriklausomų subjektų veikla būtų vykdoma sąžiningai ir skaidriai. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomo 66 straipsnio 5 dalies nuostatose jau numatyti daug griežtesni reikalavimai nepriklausomiems kolektyvinio administravimo subjektams, palyginti su Direktyvos 2 str. 4 dalyje siūlomais reikalavimais nepriklausomiems kolektyvinio administravimo subjektams. 10.

10Asociacija AGATA,

Asociacija AVAKA (2016-09-21)²⁰³¹

3) Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo projekto 17 str. 3 d. 1 p. kolektyvinio administravimo organizacijos, įsteigtos LR iki šio įstatymo įsigaliojimo, ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo keičiamo įstatymo įsigaliojimo privalo suderinti atitinkamus savo veiklos dokumentus su Įstatymo projekto nuostatomis ir juos viešai paskelbti. Tuo tarpu nėra numatyta jokio mechanizmo, kuris užtikrintų, kad naujai steigiamos organizacijos taip pat įvykdytų šiuos reikalavimus ir veiklą pradėtų vykdyti tik tuomet, kai būtų įgyvendinti atitinkami Įstatymo projekto keliami reikalavimai. Todėl siūlome atitinkamai papildyti Įstatymo projektą dėl naujų kolektyvinio administravimo organizacijų. Nepritarti Naujai, t.y. po įstatymo įsigaliojimo, steigiamos organizacijos privalės vykdyti galiojančio įstatymo nuostatas. Tuo tarpu Projekto 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis siekiama suderinti dokumentų priimtų pagal iki šiol galiojusi teisinį reguliavimą suderinamumą su Įstatymo pakeitimais. 11. Asociacija AGATA, Asociacija AVAKA (2016-09-21)¹³

• (65) (1)

II. Dėl kolektyvinio administravimo sričių. Keičiamo įstatymo

65 str. 1 d. numato baigtinį kolektyvinio administravimo sričių sąrašą, nors

toks reguliavimas iki šiol nebuvo taikomas ir nėra numatytas Direktyvoje. AGATA nuomone, šis pakeitimas yra ydingas, nes užkerta kelią pačiam teisių turėtojui apsispręsti dėl sąraše nepaminėtų teisių administravimo per kolektyvinio administravimo organizacijas. Neįvertinama ir tai, kad ateityje teisių turėtojams gali būti suteiktos kitokios ar papildomos teisės. Pagal siūlomą pataisą tokios teisės negalės būti įgyvendinamos kolektyvinio administravimo būdu. Todėl siūlome papildyti keičiamo įstatymo 65 str. 1 d. tokiu būdu: „1.

1 d. tokiu būdu: „1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;

9) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. “ Pritarti Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir galiojančiame įstatyme. Be to, vystantis technologijoms galimi vis nauji kūrinių panaudojimo būdai, todėl praktikoje sąrašas gali plėstis. 12. Lietuvos leidėjų asociacija,

2016-10-11

(

20¹ ) Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA) šiuo raštu pažymi, kad Seimui teikiamas A utorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) keitimo projektas ( kei čiama daugiau nei 15 straipsnių) nuosekliai parengtas ir suderintas Kultūros ministerijos, siekiant įgyvendinti direktyvą 2014/26/ES ir sureguliuoti kolektyvinio administravimo reglamentavimą. Tačiau Asociacijos LATGA teikiama 20 str. 4 d. pataisa yra skubota ir šiandien nesuderinta, nors iniciatyva gali būti prasminga . Teikiamu 20 str.

Teikiamu 20 str. 4 d. projektu pakeitus ATGTĮ, kompensacinis atlyginimas turėtų būti mokamas autoriams

(ATGTĮ

20 str. 10 d.). Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo (ATGTĮ 6 str. 1

d.). Tačiau ATGTĮ 20 str. 4 d. (galiojanti ir siūloma redakcija) ir 20 str. 8 d. nustatyta, kad kompensacinis atlyginimas mokamas autorių teisių subjektams ir gretutinių teisių subjektams. Gretutinių teisių subjektai – fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojai, o autorių teisų subjektais, kuriems priklauso išimtines turtines teises į kūrinį gali būti ne tik fiziniai asmenys sukūrę kūrinį, bet ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, pvz. leidykla ir pan. (ATGTĮ 2 str. 5 d.). Taigi, vertinant ATGTĮ 20 str. 4 d. pakeitimo projektą, bei  ATGTĮ 2 str. 5 d.; 6 str. 1 d.; 20 str. 4 d., 8 d., 10 d., kyla tam tikrų neaiškumų ir prieštaravimų. Akivaizdu, kad keičiant ATGTĮ 20 str. 4 d. turėtų būti koreguojamas ir įstatymo 1 priedas, bei 2012 06 13 Vyriausybės nutarimas Nr. 699, kuris net savo pavadinimu reglamentuoja tik audiovizualinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo kompensavimą. Be visa kito turėtų būti numatyta bei suinteresuotų šalių aptarta tokio kompensacinio atlyginimo skaičiavimo ir skirstymo tvarka. Siekiant išvengti nesusipratimų, turėtų būti vadovaujamasi tam tikru literatūros kūrinių autorių teisių subjektų registru (LLA Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) metaduomenų baze), nes autoriaus pavardė ant viršelio ar C ženklas ne visada yra tikslus teisių turėtojo rodiklis. NKPK yra numatytas tokios informacijos skelbimas. Tačiau pateikta Asociacijos LATGA iniciatyva turėtų būti toliau svarstoma ir derinama. Atsižvelgiant į 2016-09-13 pateiktą siūlymą, siūlytume papildyti ATGTĮ Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo projektą XIIP-4649ES, kuriuo prašoma pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) garsų, vaizdų, judančių vaizdų ar teksto forma analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad iš šios aukščiau nurodytos asociacijos LATGA pateikto pasiūlymo formuluotės galima suprasti, kad įteisinus bei priėmus siūlomus pakeitimus,

ATGTĮ

sudarytų sąlygas atgaminti asmeniniais tikslais bet kokius kūrinius neribojant atgaminimo apimties, įskaitant ir tekstinių kūrinių (pvz. popierinių ir elektroninių knygų) atgaminimą tekstine forma analoginėje ar skaitmeninėje aplinkoje (skaitmenizuoti iš popierinės į elektroninę ar atgaminti elektroninę knygą, padarant jos kopiją, tokiu būdu pagaminant papildomą kūrinio analoginės ar skaitmeninės formos egzempliorių). Toks

ATGTĮ

pakeitimas kelia leidėjų (kaip turtinių teisių turėtojų) susirūpinimą, nes būtų nenuoseklus ir nelogiškas esamo reglamentavimo atžvilgiu, nepagrįstai išplėstų kūrinių naudotojų teises, būtų neproporcingas autorių teisių subjektų ir kūrinių naudotojų interesų santykio atžvilgiu bei neatitinka Trijų pakopų testo sąlygų, kurių pagrindu leidžiami autorių teisių ribojimai (išimtys).

Visų pirma, paminėtina, kad doktrinoje jau senokai pripažįstama, kad tobulėjant technologijoms atsirado ir kitų būdų, kurie sudaro galimybes funkciniu požiūriu pasiekti iš esmės panašų rezultatą kaip ir atgaminant popieriuje (pvz. skenavimas), o ATGTĮ 20¹ straipsnio norma turėtų būti taikoma ir kitiems į reprografinį atgaminimą popieriuje panašiems atgaminimo būdams, kurie funkcionalumo požiūriu duoda tokį patį efektą, o skiriasi tik atgaminimo technologijos. Dėl to, pavyzdžiui, 2001 m. Informacinės visuomenės direktyvos 5 straipsnio 2 dalies

(a) punkte sakoma, kad apribojimas apima atgaminimą popieriuje ar kitokioje panašioje laikmenoje, bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio būdus ( angl. – reproduction on paper or any similar medium, effected process by the use of any kind of photographic technique or by some other process having similar effects ). Taigi reikėtų laikyti, kad šio apribojimo sąlygos taikomos ir kitiems analogiškiems kūrinio atgaminimo būdams (t. y. bet kokiam panašiam knygų atgaminimui tekstine forma), kadangi funkcine prasme nėra skirtumo, ar kūrinio kopija bus padaroma ją atspausdinus popieriuje, ar nuskenavus naudojant kompiuteriu, ar elektroninių knygų skaitykle ar kitu prietaisu.

Dėl teisinio aiškumo manytina, kad būtų reikalinga papildytį esančią formuluotę, „popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje“ ATGTĮ 20 bei 20¹ straipsniuose, o ribojimas turėtų būti taikomas ne tik teisėtai išleistiems, bet ir viešai paskelbtiems kūriniams, taip neapsiribojant tik išleistomis materialiomis kūrinių kopijomis ir taip suteikiant neabejotiną teisę į kompensaciją kūrinių autoriams bei leidėjams. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad reprografinis atgaminimas (o atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ir skaitmeninis) negali būti

ATGTĮ

leidžiamas viso kūrinio atgaminimui šių autoriaus teisių apribojimų prasme (tiek

ATGTĮ

20 str., tiek 20¹

str.), nes pripažįstama, kad tam tikrais atvejais kūrinių atgaminimo būdas pats savaime gali lemti nepagrįstą autorių teisių subjekto interesų pažeidimą, ir būtent todėl Įstatyme nurodomi kūriniai, kurių atgaminimui taikant atitinkamą atgaminimo būdą šis teisių apribojimas netaikomas: draudžiama reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu) atgaminti visą knygos tekstą ar didesnę jo dalį arba muzikos kūrinio natas (Įstatymo²⁰¹ str. 2d.) . Taigi, ši bendra taisyklė tiek ATGTĮ, tiek doktrinoje nurodo, kad atgaminti knygas pilna apimtimi draudžiama.

Šis teiginys taip pat pagrindžiamas Trijų pakopų testo reikalavimais, kuriais privalo remtis (jų visetu) įstatymų leidėjas numatydamas autorių išimtinių teisių apribojimus: Vienas iš trijų pakopų testo reikalavimų nurodantis, kad apribojimas neturi konkuruoti su įprastu kūrinio naudojimu reiškia, kad joks apribojimas negali panaikinti ar iš esmės

“nusavinti” išimtinės teisės, pateisinant vien atlyginimo mokėjimu

(kompensacija). Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad nustatant apribojimus pati išimtinė teisė turi išlikti ir autoriui turi likti galimybė ja naudotis. Kita taisyklė nurodo, kad nustatomas apribojimas neturi nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus interesų. Bendriausiu požiūriu tai reiškia, kad apribojimas neturi pradėti ekonomiškai labai ir reikšmingai rungtyniauti su teisių turėtojų teise įprastai gauti ekonominę naudą iš šios teisės į kūrinį įgyvendinimo. Taigi atsižvelgiant į tai, kiek autorius ar kitas teisių turėtojas gauna ekonominės naudos pardavus kūrinį (pvz.: knygą) ir kiek jis jos gautų leidžiant kiekvienam naudotojui atgaminti knygas pilna apimtimi, visiškai Įstatymui atimant iš autoriaus ar kito teisių turėtojo teisę patiems spręsti dėl atgaminimo teisės į kūrinį naudojimo, tačiau numatant tik kompensaciją, gautų pajamų skirtumas būtų pakankamai reikšmingas teigti, kad toks kompensavimas yra nepakankamas ir pažeidžia autoriaus ar kito teisių turėtojo teisę gauti ekonominę naudą iš tokios teisės į kūrinį įgyvendinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad knygos įprastinis naudojimas galėtų būti apibrėžiamas kaip knygos įsigijimas asmeniniam naudojimui, tai reiškia, kad pakeitus pagrindinį ir vienintelį autorių ir leidėjų būdą įgyti ekonominę naudą iš kūrinio realizacijos (t.y. išleidimą knygos pavidalu ir pardavimą) galimybe atgaminti jį pilna apimtimi asmeniniais tikslais, autoriui ir kitiems teisių turėtojams visiškai atimama galimybė naudotis šia turtine teise ir toks apribojimas konkuruoja su įprastiniu kūrinio naudojimu. Paminėtina, kad apribojimai turi būti siauri tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu atžvilgiu. Siauras apribojimo taikymas turi būti siejamas su naudojimu tik tam tikram išskirtiniam ir atskiram tikslui, nes jeigu kūrinys naudojamas ne kokiam nors specialiai išskirtiniam tikslui, toks kūrinio naudojimas (pagal išimtį) aiškiai konkuruotų su įprastiniu kūrinio naudojimu, kurį kontroliuoti išimtinę teisę turi autorius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei siūlomus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus, siūloma:

1. Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį

išdėstyti taip:

6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais

tikslais 2.

Kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu ( bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje, skaitmeninėje ar kitoje panašioje laikmenoje ) reglamentuoja šio Įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 2. Papildyti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

7 straipsnis. 20¹

straipsnio pakeitimas Pakeisti  20¹ straipsnį ir ją išdėstyti jį taip:²⁰¹ straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu

1. Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito šio

kūrinio autorių teisių subjekto leidimo atgaminti asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje, skaitmeninėje ar kitoje panašioje laikmenoje) teisėtai išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį arba trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų, kai atgaminama nekomerciniais tikslais. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos reprografijos būdu (įskaitant ir atgaminimą skaitmeninėse ar kitose panašiose laikmenose) viso knygos teksto ar didesnės jo dalies arba muzikos kūrinio natų atgaminimui. 3. Autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). 4. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – reprografijos įrenginiai) ir skaitmenines ar kitas panašias laikmenas.

Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius) ir skaitmenines ar kitas panašias laikmenas (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje. 5. Reprografijos įrenginių, skaitmeninių ar kitų panašių laikmenų, už kurias turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas, kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius, skaitmenines ar kitas panašias laikmenas ir už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis. 6. Už reprografijos įrenginius, skaitmenines ar kitas panašias laikmenas sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:

• 1) kai reprografijos įrenginiai,

skaitmeninės ar kitos panašios laikmenos yra įsigyti profesionalioms reikmėms.

Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos reprografijos paslaugas teikiančių asmenų reikmės ir asmenų, kurie reprografijos įrenginius, skaitmenines ar kitas panašias laikmenas įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);

• 2) kai reprografijos įrenginiai,

skaitmeninės ar kitos panašios laikmenos yra įsigyt os neįgalių žmonių reikmėms;

• 3) kai reprografijos įrenginiai,

skaitmeninės ar kitos panašios laikmenos yra išvežam os iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 7. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijomis. 8. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms. 9.

9. Iš

surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – vaizduojamojo meno kūrinių autoriams ir 10 procentų – publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);

2) 20 procentų skiriama knygų leidėjams;

3) 20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams. 10. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas reprografijos įrenginių, skaitmeninių ar kitų panašių laikmenų pardavimas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašant sąskaitas jų pastabose nurodoma, kad reprografijos įrenginius, skaitmenines ar kitas panašias laikmenas įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio

6 dalyje numatytais atvejais. LLA siūlytų ATGTĮ 20 str. 4 d. pakeitimo projektą

nuosekliai ir sistemiškai įvertinti atsižvelgiant į reikalingus susijusius ATGTĮ pakeitimus, tačiau ne su LRKM parengtu ATGTĮ keitimo projektu. Prašytume Komiteto leisti posėdyje išsakyti LLA nuomonę. Atsižvelgti Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“,

„AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 4.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas,

2016-09-21 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4649 ir s iūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pritarta ne visoms Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams. Argumentus žiūrėti prie konkrečių siūlymų. 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-09-28 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 59² , 75, 77, 86 straipsnių, įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4649ES ir s iūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LATGA, AGATA ir AVAKA pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pritarta ne visoms Teisės departamento ir Asociacijų pastaboms ir pasiūlymams. Argumentus žiūrėti prie konkrečių siūlymų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20¹ , 40, 53, 55, 58, 59² , 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.

7.2. Pasiūlymas: siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų „LATGA“, „AVAKA“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl 2001 m. gegužės

22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir

gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parengti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 pakeitimo projektą. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė