Projekto-2 lyginamasis variantas
civilinio PROCESO KODEKSO 603, 626, 692 ir 755
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 603 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo
pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas dėl jo konfiskavimo, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir valstybinė mokesčių inspekcija .“
Papildyti 626 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „
5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. “
Pakeisti 692 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
turto realizavimas Konfiskuoto turto realizavimas Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą dėl turto konfiskavimo, antstolis vykdomajame rašte nurodytą konfiskuotą turtą areštuoja ir perduoda realizuoti šiame Kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. “
Pakeisti 755 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „755 straipsnis. Teismo nuosprendžio Nuosprendžio
konfiskavimo vykdymo eilė
nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. 2.
nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka. 1. Jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. 2. Jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą antstolis išieško atsižvelgdamas į šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. “ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti vykdyti
teismo sprendimai dėl turto konfiskavimo vykdomi pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
civilinio PROCESO KODEKSO 603, 626, 692 ir 755
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 603 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo
pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas dėl jo konfiskavimo, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir valstybinė mokesčių inspekcija .“
Papildyti 626 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „
5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. “
Pakeisti 692 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
turto realizavimas Konfiskuoto turto realizavimas Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą dėl turto konfiskavimo, antstolis vykdomajame rašte nurodytą konfiskuotą turtą areštuoja ir perduoda realizuoti šiame Kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. “
Pakeisti 755 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „755. Teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareigūno nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė. 1. Vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. 2.
nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka. 1. Jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. 2. Jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą antstolis išieško atsižvelgdamas į šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. “ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti vykdyti teismo sprendimai dėl turto konfiskavimo vykdomi pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
baudžiamojo proceso KODEKSO 342 ir 357 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymo ir
RESPUBLIKOS CIVILINIO proceso
603, 626, 692 ir 755 STRAIPSNIų
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) parengimą paskatino praktinės problemos, su kuriomis susiduriama vykdant teismų sprendimus dėl turto konfiskavimo. Asmeniui padarius nusikalstamą veiką, už kurią numatytas turto konfiskavimas, užtikrindama galimą turto konfiskavimą, ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija apriboja nuosavybės teises į konfiskuotiną turtą ir šį turtą paima iš nusikalstamą veiką padariusio asmens ar kito asmens, pas kurį tas turtas yra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 4 dalimi, turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra taip pat gali būti perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali tik prokuroras ar teismas. Taigi net ir tais atvejais, kai turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu yra perduotas saugoti tretiesiems asmenims, šis turtas vis tiek yra ikiteisminio tyrimo institucijos žinioje ir tik ji yra įgaliota priimti sprendimus dėl turto saugojimo ar grąžinimo savininkui.
Teismas, paskelbęs nuosprendį, kuriuo paskirtas turto konfiskavimas, vykdomąjį raštą dėl turto konfiskavimo šiuo metu visais atvejais vykdyti siunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris užveda vykdomąją bylą, konfiskuotą turtą areštuoja ir perduoda realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuosavybės teises į konfiskuotą turtą jau yra apribojusi ikiteisminio tyrimo institucija, konfiskuotas turtas yra ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos žinioje (saugomas ikiteisminio tyrimo institucijoje arba šios institucijos sprendimu perduotas saugoti tretiesiems asmenims), antstolis iš esmės atlieka perteklinius veiksmus, dėl ko nepagrįstai užsitęsia turto konfiskavimo procesas, patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su antstolio atliekamais veiksmais, o dėl užsitęsusio konfiskavimo proceso valstybė taip pat patiria papildomas išlaidas, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo institucija yra apribojusi nuosavybės teises į konfiskuotiną turtą, teismui paskelbus nuosprendį iš esmės reikia atlikti tik formalų veiksmą – konfiskuotą turtą perduoti realizuoti arba sunaikinti, Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad teismas nuosprendį dėl turto konfiskavimo vykdyti pateiktų ikiteisminio tyrimo institucijai, kurios žinioje šis turtas yra. Ikiteisminio tyrimo institucija konfiskuotą turtą perduotų ne antstoliui, o šis – valstybės institucijai, įgaliotai konfiskuotą turtą realizuoti, bet iš karto perduotų konfiskuotą turtą valstybės institucijai realizuoti.
Tuo tarpu antstoliui vykdomąjį raštą dėl turto konfiskavimo siūloma teikti tik tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo atlikimo metu nebuvo apribotos nuosavybės teisės į konfiskuotą turtą arba teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas supaprastintų turto konfiskavimo procesą, pagreitintų jį ir leistų taupyti biudžeto lėšas, nes antstolis konfiskavimo procese dalyvautų tik tais atvejais, kai reikia atlikti priverstinio vykdymo veiksmus – surasti ir areštuoti konfiskuotą turtą arba išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. kovo 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą ir 2014 m. kovo 25 d. nauja redakcija išdėsčius Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, konfiskuotą turtą, priklausomai nuo jo rūšies, administruoja ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bet ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 692 straipsnyje siūloma panaikinti nuostatą, kad antstolis konfiskuotą turtą realizuoti perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai, vietoj to nustatant, kad konfiskuotą turtą antstolis areštuoja ir perduoda realizuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, nepriklausomai nuo to, pas ką tas turtas yra ar kieno vardu įregistruotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 755 straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą antstoliui išieškojimą nukreipti į konfiskuotą turtą, o 626 straipsnyje nustatyti pareigą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė paduoti ieškinį dėl arešto konfiskuotam turtui panaikinimo, atsakovais patraukiant asmenis, kurių turtas areštuotas, ir valstybinę mokesčių inspekciją. Pažymėtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka gali būti konfiskuojamas tik uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra atsakomybėn patraukto asmens nuosavybė, o nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe, todėl areštuojant konfiskuotą turtą yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turto areštas yra fakto, bet ne ginčo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę paduoti ieškinį dėl arešto konfiskuotam turtui panaikinimo, nes tokia teisė suponuoja galimybę civilinio proceso tvarka peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus, priimtus baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-297-264/2016 , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 4 dalis numato, kad draudimas išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo netaikomas kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Asmuo, kurio daiktas konfiskuotas, turi teisę įstatymais nustatyta tvarka ginti savo interesus ir reikalauti iš asmens, dėl kurio kaltės daiktas konfiskuotas, žalos atlyginimo. Tuo tarpu sąžiningas konfiskuoto turto įgijėjas turi teisę reikalauti iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos t eisingumo ministerija. 3.
Dabartinis teisinis reguliavimas nustato, kad visais atvejais vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo siunčiamas vykdyti antstoliui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė paduoti ieškinį dėl arešto konfiskuotam turtui panaikinimo, kas suponuoja galimybę civilinio proceso tvarka ginčyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, priimtus baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, ir neleidžia įgyvendinti įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 755 straipsnyje nustatyta, kad, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas suteikia skolininkui galimybę su kreditoriais atsiskaityti turtu, kuris jau nebėra jo nuosavybė, taip pat sukuria galimybes savo įsiskolinimus apmokėti iš neteisėtos ar nusikalstamos veiklos gautomis pajamomis (pvz.: pajamomis, gautomis iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, sukčiavimo, kontrabandos ir t.t.). Taip pat galimi atvejai, kai, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ar nuosprendį, kuriais paskirta bauda, baudos išieškojimą nukreipiant į kitoje administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamojoje byloje konfiskuotą to paties asmens turtą, viena bausmė būtų įvykdoma kitos bausmės sąskaita, be to – ji būtų įvykdoma valstybės lėšomis, nes nuo nutarimo ar nuosprendžio, kuriuo turtas buvo konfiskuotas, įsiteisėjimo, šis turtas yra ne asmens, bet valstybės nuosavybė. 4.
nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad nuosprendis dėl turto konfiskavimo būtų pateikiamas vykdyti ikiteisminio tyrimo institucijai, o tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą nebuvo apribotos arba teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo būtų pateikiamas vykdyti antstoliui. Siūlomas teisinis reguliavimas supaprastintų ir paspartintų turto konfiskavimo procesą, taip pat leistų taupyti biudžeto lėšas. Įstatymų projektais taip pat siūloma panaikinti galimybę civilinio proceso tvarka teikti ieškinį dėl konfiskuoto turto arešto ir nustatyti draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto pagal asmens, iš kurio tas turtas konfiskuotas, prievoles. Toks teisinis reguliavimas leistų užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo įgyvendinimą ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9.
9Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 17 punktą numatant, kad, konfiskavus žemės sklypą, antstolio surašytas turto arešto aktas šiame punkte nurodytoms institucijoms pateikiamas tik tais atvejais, kai teisės aktų nustatyta tvarka turto konfiskavimą vykdo ne ikiteisminio tyrimo institucija, bet antstolis. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektuose numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13.
Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymų projektams nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „nuosprendžio vykdymas“, „turto konfiskavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2016-08-26 Nr. XIIP-4646 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – CPK)
draudimą antstoliui išieškojimą nukreipti į konfiskuotą turtą, o 626 straipsnyje nustatyti pareigą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.“ Pagal šiuo metu galiojančią CPK 755 straipsnio 1 dalį, „vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos“. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs CPK 755 straipsnio 1 dalies taikymo ypatumus: „Jeigu teismo sprendime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas galimas tik iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, tai savaime panaikina galimybę taikyti šią normą, kai konfiskuojamas nusikalstamu būdu gautas turtas, kuris negali būti pripažįstamas kaltininko nuosavybe.“ [1] Teisės departamento nuomone, projekte teikiamomis pataisomis gali būti užkertamas kelias teisiamojo (nuteistojo) kreditoriams (tarp jų – tiesiogiai nuo asmens padaryto pažeidimo nukentėjusiems asmenims) patenkinti savo teisėtus reikalavimus. Pastebime, kad konfiskuotinas turtas gali būti vienintelis turtas, iš kurio dar būtų įmanoma patenkinti kreditorių reikalavimus. Tokiu būdu keltinas valstybės intereso įvykdyti poveikio priemonę ir kreditorių teisėtų interesų užtikrinimo proporcingumo ir pusiausvyros klausimas. Remiantis proporcingumo principu, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. 2. Teikiamo projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 755 straipsnio pavadinime išbraukiamas žodis „Teismo“. Tokiu būdu straipsnio pavadinime ir jo naujoje 1 dalyje paliekama tik dokumento forma (
nutarimas), nenurodant atitinkamą dokumentą priėmusio subjekto. Manytina, kad vienas iš tokios pataisos motyvų buvo nauja Administracinių nusižengimų kodekso
teismas, bet ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Vis dėlto, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, CPK 755 straipsnyje siūloma detalizuoti ne tik dokumento, kuriuo paskiriamas turto konfiskavimas, formą, bet ir jį priėmusį subjektą. Viešosios teisės skyriaus vedėja, Jurgita Meškienė pavaduojanti departamento direktorių S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt P. Veršekys, tel. (8 5)
[email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika. 2010.
DĖL
2019-06-14 Nr. XIIP-4646(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-04-10
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev , Teisinių institucijų grupės patarėjas Artūras Remeikis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-08-264 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo:
„Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
(toliau – CPK)755 straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą antstoliui išieškojimą nukreipti į konfiskuotą turtą, o 626 straipsnyje nustatyti pareigą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.“ Pagal šiuo metu galiojančią CPK 755 straipsnio 1 dalį,
„vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo,
skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos“. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs CPK 755 straipsnio 1 dalies taikymo ypatumus: „Jeigu teismo sprendime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas galimas tik iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, tai savaime panaikina galimybę taikyti šią normą, kai konfiskuojamas nusikalstamu būdu gautas turtas, kuris negali būti pripažįstamas kaltininko nuosavybe. Teisės departamento nuomone, projekte teikiamomis pataisomis gali būti užkertamas kelias teisiamojo (nuteistojo) kreditoriams (tarp jų – tiesiogiai nuo asmens padaryto pažeidimo nukentėjusiems asmenims) patenkinti savo teisėtus reikalavimus. Pastebime, kad konfiskuotinas turtas gali būti vienintelis turtas, iš kurio dar būtų įmanoma patenkinti kreditorių reikalavimus.
Tokiu būdu keltinas valstybės intereso įvykdyti poveikio priemonę ir kreditorių teisėtų interesų užtikrinimo proporcingumo ir pusiausvyros klausimas. Remiantis proporcingumo principu, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. Nepritarti Kaip nurodyta Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 išaiškino, kad nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe, nepriklausomai nuo to, pas ką tas turtas yra ar kieno vardu įregistruotas. Taigi galiojančios Civilinio proceso kodekso 755 straipsnio nuostatos suteikia asmeniui galimybę už savo prievoles atsiskaityti svetimu turtu (priklausančiu valstybei). Taip pat pažymėtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka gali būti konfiskuojamas ne bet koks turtas, bet tik uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, Civilinio proceso kodekso 755 straipsnio nuostatos sukuria galimybes savo įsiskolinimus apmokėti iš neteisėtos ar nusikalstamos veiklos gautomis pajamomis (pvz.: pajamomis, gautomis iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, sukčiavimo, kontrabandos ir t.t.). Skirtingai, nei nurodyta pastaboje, konfiskuotas turtas gali būti registruotas tiek atsakomybėn patraukto, tiek kito asmens vardu. Tais atvejais, kai konfiskuotas turtas registruotas atsakomybėn patraukto asmens vardu, galiojančios Civilinio proceso kodekso 755 straipsnio nuostatos suteikia galimybę asmeniui atsiskaityti šiuo turtu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2019 m. vasario 6 d. pritarė su turto civiliniu konfiskavimu susijusiems įstatymų projektams, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas ne tik apribotų galimybę legalizuoti iš nelegalios ar nusikalstamos veiklos gautas pajamas jomis apmokant skolas, bet ir atitiktų valstybės politiką sprendžiant nelegalių pajamų ar neteisėto praturtėjimo problemas. 2. Seimo kanceliarijos
straipsnio pavadinime išbraukiamas žodis „Teismo“. Tokiu būdu straipsnio pavadinime ir jo naujoje 1 dalyje paliekama tik dokumento forma (
priėmusio subjekto. Manytina, kad vienas iš tokios pataisos motyvų buvo nauja Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto konfiskavimą gali skirti ne tik teismas, bet ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Vis dėlto, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, CPK 755 straipsnyje siūloma detalizuoti ne tik dokumento, kuriuo paskiriamas turto konfiskavimas, formą, bet ir jį priėmusį subjektą. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad procesinį sprendimą dėl turto konfiskavimo priima ne tik teismas, bet ir institucija ar pareigūnas, Civilinio proceso kodekso 755 straipsnio pavadinimą tikslinga išdėstyti taip:
nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareigūno nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė. 3. Komiteto biuro vedėja D.
13 Projekto 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse su rengėjais suderintos ir atitinkamai patikslintos įstatymo įsigaliojimo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos: 2020 m sausio 1 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos antstolių rūmai
4 Lietuvos antstolių rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktais įstatymų projektais – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais ir teikia šias pastabas. Projekto rengėjai siūlo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 755 straipsnyje įtvirtinti draudimą antstoliui išieškojimą nukreipti į konfiskuotą turtą, o 626 straipsnyje nustatyti pareigą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. Šiems siūlymams nepritariame, nes siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl nuteistojo kreditorių galimybės patenkinti savo teisėtus reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Toks teisinis reguliavimas šiai dienai yra veikiantis ir užtikrinantis nuteistojo kreditorių turtinius reikalavimus.
Pavyzdžiui, kai skolininko atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai kitų išieškotojų naudai, realizavus didesnės vertės konfiskuotą turtą, yra galimybė patenkinti visų išieškotojų reikalavimus. Pažymėtina, kad neretai konfiskuotas turtas yra likęs vienintelis turtas, iš kurio dar galėtų būti patenkami nuteistojo kreditorių reikalavimai. Manome, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką turėtų būti paliekama galimybė antstoliams priklausomai nuo vykdomosios bylos aplinkybių nuteistojo kreditorių turtinius reikalavimus patenkinti ir iš konfiskuoto turto. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas savo 2018-08-26 d. išvadoje, pasisakydamas dėl CPK 755 str. teikiamų pataisų, pastebėjo, kad, vadovaujantis proporcingumo principu, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. Dėl Įstatymų projektų rengėjų siūlymo nustatyti, kad vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo vykdyti antstoliui būtų pateikiamas tik tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apribotos nuosavybės teisės į konfiskuotą turtą arba nuosprendį priėmusiam teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, pastabų neturime. Nepritarti Kaip nurodyta Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 išaiškino, kad nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe, nepriklausomai nuo to, pas ką tas turtas yra ar kieno vardu įregistruotas. Taigi galiojančios Civilinio proceso kodekso 755 straipsnio nuostatos suteikia asmeniui galimybę už savo prievoles atsiskaityti svetimu turtu (priklausančiu valstybei).
Taip pat pažymėtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka gali būti konfiskuojamas ne bet koks turtas, bet tik uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, Civilinio proceso kodekso 755 straipsnio nuostatos sukuria galimybes savo įsiskolinimus apmokėti iš neteisėtos ar nusikalstamos veiklos gautomis pajamomis (pvz.: pajamomis, gautomis iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, sukčiavimo, kontrabandos ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2019 m. vasario 6 d. pritarė su turto civiliniu konfiskavimu susijusiems įstatymų projektams, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas ne tik apribotų galimybę legalizuoti iš nelegalios ar nusikalstamos veiklos gautas pajamas jomis apmokant skolas, bet ir atitiktų valstybės politiką sprendžiant nelegalių pajamų ar neteisėto praturtėjimo problemas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-10-05 * Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-4645 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-4646 projektai. Pateiktiems įstatymų projektams nepritariame. Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, viso konfiskuoto turto administravimo našta teks ikiteisminio tyrimo įstaigai. Policijos įstaigos, administruodamos turtą, kuriam yra laikinai apribotos nuosavybės teisės, patiria saugojimo, aptarnaujančio personalo darbo užmokesčio, paimtų daiktų apskaitos informacinės sistemos, transportavimo, daiktų naikinimo išlaidas.
Pažymėtina, kad atskiri asignavimai tokiam turtui saugoti, naikinti ir realizuoti policijai nėra skiriami, o vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis, dengiami iš jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šios išlaidos nėra dengiamos iš pajamų, gautų realizavus turtą (patirtos išlaidos yra išskaitomos tik Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai). Pažymėtina, kad net tais atvejais, kai nuosavybės teisės į turtą yra apribotos, turtas ne visais atvejais yra saugomas ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Pavyzdžiui, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. (vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jei nusikalstamą veiką padarė transporto priemonės savininkas, taikomas transporto priemonės konfiskavimas. Siekiant kuo mažiau apriboti žmogaus teises į nuosavybės neliečiamumą, bet kartu užtikrinti galimą teismo sprendimo konfiskuoti transporto priemonę vykdymą, transporto priemonė prokuroro sprendimu grąžinama savininkui saugoti, prieš tai apribojus nuosavybės teises ir įspėjus dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį („Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas“).
Šiuo atveju, teismui priėmus sprendimą konfiskuoti transporto priemonę ir sprendimo vykdymą pavedus ikiteisminio tyrimo įstaigai, jai atsirastų papildoma administravimo našta – imtis priemonių paimti turtą iš asmens, kuriam jis buvo perduotas saugoti, o tam tikrais atvejais jį ir surasti. Taigi, ikiteisminio tyrimo institucijoms būtų primesta joms nebūdinga funkcija, o vadovaujantis Policijos įstatymo 6 straipsnio 3 d., naujos funkcijos policijai pavedamos tik užtikrinus jų finansavimą iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotas turtas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento tampa valstybės, kuriai, atsižvelgiant į konfiskuoto turto rūšį, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, nuosavybe, nuosprendis dėl turto konfiskavimo vykdymo turėtų būti pateiktas valstybei atstovaujančioms institucijoms, kurios ir turėtų imtis veiksmų perimti turtą, jį realizuoti ar sunaikinti. O ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri atlieka visai kitas funkcijas, neturi spręsti konfiskuoto turto perdavimo realizuoti ar sunaikinimo klausimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2011 m. lapkričio 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-P-60-4-20 „Bešeimininkio, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto realizavimas ir naikinimas“ nurodyta, jog bešeimininkio, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduotino turto administravimas nėra policijos ar kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcija, tai nesusiję su šių institucijų paskirtimi, misija, tikslais. Be to, 2014 m. balandžio 3 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva), kuri įpareigoja valstybes nares imtis priemonių, kad turtas nuo jo įšaldymo momento iki teismo sprendimo priėmimo būtų tinkamai administruojamas, kad neprarastų savo ekonominės vertės (Direktyvos preambulės 32 punktas), ir siūloma valstybėse narėse įsteigti centralizuotas tarnybas ar specializuotų tarnybų tinklą (Direktyvos 10 straipsnio 1 dalis). Todėl svarstytinas klausimas dėl vienos institucijos sukūrimo, kuri visos valstybės mastu administruotų bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, daiktinius įrodymus. Nepritarti Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra gali būti perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal
246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali tik prokuroras ar teismas.
Taigi net ir tais atvejais, kai turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu yra perduotas saugoti savininkui ar tretiesiems asmenims, šis turtas vis tiek yra ikiteisminio tyrimo institucijos žinioje ir būtent ji yra įgaliota priimti sprendimus, susijusius su šio turto saugojimu ar perdavimu kitiems asmenims. Pažymėtina, kad, valstybinė mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinė žemės tarnyba apskaito ir perima tik tokį konfiskuotą turtą, kuris yra realizuotinas. Jeigu apžiūrėjus konfiskuotą turtą nustatoma, kad jis yra nerealizuotinas, šio turto neapskaitymo dokumentas per 10 darbo dienų nuo šio dokumento surašymo (priėmimo), pateikiamas institucijai, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, ir šios institucijos sprendimu konfiskuotas turtas pripažįstamas atliekomis ( Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 20 punktas) . Taigi konfiskuoto turto perdavimo ir apskaitymo procese ikiteisminio tyrimo institucijos dalyvauja ir šiuo metu, taip pat būtent ikiteisminio tyrimo institucijoms teisės aktai numato pareigą konfiskuotą turtą pripažinti atliekomis, jeigu nustatoma, kad konfiskuotas turtas yra nerealizuotinas. Be to, įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas taip pat užtikrintų teisinės sistemos vientisumą ir nuoseklumą, nes, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 687 straipsniu, konfiskavimą taip pat vykdo ne antstolis, bet institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą. 2.
2018-10-04 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautus įstatymų projektus Nr. XIIP-4645 dėl Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo ir Nr. XIIP-4646 dėl Civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo, pastabų ir pasiūlymų neturime, projektams pritariame. Atsižvelgti
ministerijos 2018-10-05 * Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštu, kuriuo pateikti derinimui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4645 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4646, informuoja, kad pastabų bei pasiūlymų dėl minėtų įstatymo projektų neturi. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4646(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė