2016-09-06 Nr. XIIP-4633 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant projekto sąvoką, nurodoma, kad tai „verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą, tenkinti parengtas ir sutelktinio finansavimo platformoje pristatytas projektas, kuriam įgyvendinti projekto savininkas siekia pritraukti sutelktinio finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kokioms „kitoms reikmėms“ tenkinti skirtas parengtasis projektas bei apibrėžti, ką reiškia projekto pristatymas platformoje. 2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant projekto savininko sąvoką, nurodoma, jog tai „asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravęs veiklą, kurios poreikiams tenkinti siekia gauti sutelktinio finansavimo lėšų, ir kuris šiuo tikslu inicijuoja ir per sutelktinio finansavimo platformą pateikia projektą finansuotojams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog projektas yra parengtas tenkinti „verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą“, todėl nėra aišku, kokią veiklą įregistruoti turi asmuo. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. 3. Siūlytina suvienodinti projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamus žodžius „reikmėms“ – „poreikiams“, „pristatytas“ – „pateikia“ bei „pritraukti“
sąvoką nurodoma, kad tai yra finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projekto idėją savo lėšomis remia su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad finansavimo būdas įsigyjant parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises niekuo nesiskiria nuo tiesioginio investavimo į projekto savininką . Abejotina, ar piniginių reikalavimų pirkimas – pardavimas galėtų būti laikomas finansavimu savo esme. Be to, sąvokoje esantis žodis „idėją“ brauktinas kaip perteklinis. 5. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog sutelktinio finansavimo platformos operatorius administruoja sutelktinio finansavimo platformą, o šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog jis valdo šią platformą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas. 6. Remiantis projekto 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 8 dalį prieš žodžius „juridinis asmuo“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtas ir veikiantis“. 7. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovu laikomas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys. Siekiant tiesinio aiškumo, siūlytina įvardinti konkretų įstatymą, reglamentuojantį sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus teisinę formą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis projekto 2 straipsnio 8 dalimi, sutelktinio finansavimo platformos operatorius gali neturėti juridinio asmens statuso.
Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos tikslintinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kas turima omenyje, kai alternatyviai nurodoma, jog operatoriaus vadovu gali būti „priežiūros organo narys“. Nėra aišku kokias atvejais tokia alternatyva galėtų būti taikoma ir nuo kokių kriterijų priklauso tokios alternatyvos pasirinkimo galimybė. Pastebėtina, jog įstatyme negali būti alternatyvaus reguliavimo nenustatant vienos iš alternatyvų pasirinkimo atvejų ir kriterijų, nes priešingu atveju, reguliavimas prieštarautų teisės aiškumo principui. 8. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, jog finansuotojas gali suteikti projekto savininkui sutelktinio finansavimo lėšas „paskolos ar kita pinigine forma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kokia kitokia piniginė forma yra galima. 9. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „finansuotojas per vieną sutelktinio finansavimo platformą gali investuoti ne daugiau kaip 1000 eurų per
riba <...> vertintina kaip pakankamas saugiklis, leidžiantis sumažinti finansuotojų riziką dėl lėšų praradimo“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nevertėtų įtvirtinti nuostatos, keliose sutelktinio finansavimo platformose finansuotojas gali investuoti per 12 mėnesių laikotarpį. Šioje projekto dalyje įtvirtinta nuostata, jog šis finansavimo sumos limitas netaikomas, jeigu sutelktinio finansavimo platformos operatoriui atlikus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą, nustatoma, jog šis sandoris finansuotojui yra priimtinas arba finansuotojas yra informuotasis investuotojas. Svarstytina, ar projekte nevertėtų įtvirtinti konkrečių sumų ir šiuo atveju. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas dėstyti atskira straipsnio dalimi. 10.
sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai galioja vienus metus nuo finansuotojo informavimo apie rezultatus dienos visiems finansuotojo sudaromiems finansavimo sandoriams. Remiantis projekto 3 straipsnio 4 dalimi, finansuotojas sutelktinio finansavimo platformos operatoriui privalo pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su planuojamu sudaryti finansavimo sandoriu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, sutelktinio finansavimo platformos operatoriui kartą įvertinus informaciją, susijusią su konkretaus planuojamo sudaryti finansavimo sandorio priimtinumu, vertinimo rezultatai turės įtakos visiems kitiems finansuotojo sandoriams vienerių metų laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad finansuotojo patirtis ir kompetencija skirtingose finansavimo srityse gali būti skirtinga, siūlytina nuostatas tikslinti. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio 3 dalį, nurodant, kiek galioja finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai finansavimo sandoriams dėl finansinių priemonių įsigijimo. Be to, iš diskutuojamos nuostatos nėra aišku, ar šie finansavimo sandoriai neturi būti vertinami. 11. Projekto
Jeigu atlikus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą nustatoma, kad finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas <...> sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo nesuteikti galimybės sudaryti finansavimo sandorį per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą kitomis nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis“. Teikiamo reguliavimo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog nėra aišku kodėl pasirinktas draudimo metodas, galutinio sprendimo teisę dėl finansuotojo prisiimamos rizikos dydžio perkeliant sutelktinio finansavimo platformos operatoriui.
Svarstytina, ar aptartame kontekste teikiamas reguliavimas neįsiterpia į sutarties laisvės principą, ir ar pagrįstai riboja šalių teisę spręsti dėl savo įsipareigojimų ir rizikos apimties. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta, jog finansuotojas turėtų būti aiškiai įspėjamas, kad finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas, tačiau palikti galimybę finansuotojui pačiam priimti sprendimą dėl investavimo sumos ir pačiam prisiimti riziką dėl tokio sprendimo. Tam, kad tokiu atveju nenukentėtų ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus interesai, analogiškai galima būtų papildyti projekto 15 straipsnį nustatant, jog skelbiama informacija ir apie tai, kaip vykdomi įsipareigojimai tais atvejais, kai buvo nustatyta, jog finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas, tačiau finansuotojas pasirinko teisę investuoti daugiau nei rekomenduojama pagal limitą, nustatytą projekto 3 straipsnio 1 dalyje. 12. Projekto 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucija. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokias nuostatas priežiūros institucija turėtų detalizuoti šioje tvarkoje ir kokius kriterijus turėtų nustatyti, kuriais vadovautųsi operatoriai, priimdami sprendimą dėl finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis nuostatomis reguliuojami santykiai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis - sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus sprendimo priėmimas, remiantis finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarka, turės įtakos finansuotojo galimybėms finansuoti sandorius .
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina , kad su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose, siūlytina projekte nurodyti, kas konkrečiai minėtoje tvarkoje turėtų būti nustatyta . Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio 6 dalį, nurodant kokiame dokumente turi būti detalizuojama finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarka. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 1 daliai, 7straipsnio 5 daliai, 9 straipsnio 2 daliai, 11 straipsnio 8 daliai, 16 straipsnio 2 daliai. 13. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo parengti ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinį dokumentą, kuriame nurodoma informacija apie projekto savininką ir siūlomą sudaryti sandorį, ir finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti. Priežiūros institucija detalizuoja informacinio dokumento turinį. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus informacinio dokumento pateikimo tvirtinti tikslas. Taip pat pažymėtina, kad neaišku, kokias nuostatas informacinio dokumento turiniui turėtų detalizuoti priežiūros institucija.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visais atvejais tvirtinti pateiktą informacinį dokumentą, ar priežiūros institucija nustatytų sąlygas, kuriomis remiantis operatorius turėtų teisę jį tvirtinti ar atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju šios nuostatos būtų tiesiogiai susijusios su projekto savininko teisėmis ir pareigomis – projekto savininko galimybe per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti finansavimo sandorius. V adovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina , kad su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose, siūlytina projekte nurodyti, kas konkrečiai informaciniame dokumente turėtų būti nustatyta. Antra, nurodoma, jog projekto savininkas privalo parengti informacinį dokumentą ir
„finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo
susipažinti“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turi būti sudaroma galimybė susipažinti su šiuo dokumentu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kuo remiantis projekto savininkui, siekiančiam sudaryti sandorius, kurių bendra suma yra iki 100 tūkstančių arba virš 5 milijonų eurų, nėra pareigos finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinio dokumento. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „kitais būdais“, nes jos turinys nėra aiškus. 15. Siūlytina papildyti projekto 4 straipsnio 3 dalį, nurodant, kas turėtų įvertinti visų projekto savininko viešai siūlomų tos pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl turi būti vertinamos tik tos pačios rūšies finansinių priemonių bendra pardavimo suma.
Be to, šioje dalyje taip pat numatyta, kad finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių. Tačiau nėra nurodyta, ar šių finansavimo sandorių sumos yra sumuojamos. Projekto nuostatos tikslintinos. 16. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog projekto savininkas
„<...> privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų
nuosavų lėšų“. Nuostata pildytina, po žodžio „procentų“ įrašant formuluotę
„finansavimo sandorio sumos iš“. Be to, siūlytina patikslinti, ar tos lėšos
turi būti skiriamos viso projekto eigoje, ar prieš sudarant finansavimo sandorį jos turi būti pervedamos į atskirą sąskaitą, kas tikrins šio reikalavimo laikymosi ir pan. 17. Iš projekto 6 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar teisę verstis sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla asmuo įgyja tą pačią dieną, kuomet priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, ar po įrašymo į minėtąjį sąrašą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 18. Vadovaujantis projekto 2 straipsnio 11 dalimi, nustatančia valstybė narės apibrėžimą, kad tai yra Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė narė, siūlytina projekto 6 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „Europos Sąjungos“. 19. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar šis asmuo atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
Naujai išrinktas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, jei jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, tuo atveju, jeigu šiomis nuostatomis siekiama, kad iki paskutinės esamo sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo darbo dienos būtų gautas priežiūros institucijos pritarimas būsimo vadovo kandidatūrai, siūlytina projekte nurodyti terminus, kada sutelktinio finansavimo platformos operatorius turi pateikti informaciją ir per kiek laiko priežiūros institucija turi priimti sprendimą. Antra, siūlytina projekte aptarti nuostatas, susijusias su laikino vadovo skyrimo galimybėmis ir skyrimo procedūromis, kuomet esamas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas atsistatydina, o priežiūros institucija nepritaria naujo vadovo kandidatūrai. Trečia, projekto 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežiūros institucijos atsisakymo pritarti planuojamų rinkti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovų kandidatūroms sąlygos. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalys, aiškiai nurodant, ar priežiūros institucija vertina dar tik planuojamų rinkti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovų kandidatūras, ar jau išrinkto sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovą. 20. Projekto
dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą asmuo turi būti faktiškai įrašytas į šį sąrašą.
Be to, nurodytina kaip skaičiuojamas 30 dienų terminas, kai buvo paskirtas terminas trūkumams šalinti, nes neaišku, ar po trūkumų šalinimo vėl skiriamas naujas 30 dienų terminas. Taip pat lieka neaišku kiek kartų galima būtų šalinti trūkumus ir koks yra maksimalus sprendimo dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą priėmimo terminas. 21. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti, jog priežiūros institucija raštu nurodo besikreipiančiam asmeniui pašalinti trūkumus ir (arba) pateikti papildomus dokumentus. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 dalies 2 punktui. 22. Projekto 12 straipsnis galimai turėtų būti papildytas nauja dalimi, nustatančia tam tikras teisines pasekmes asmeniui, kurį atsisakyta įrašyti į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, kad šis reguliavimas nebūtų savitikslis. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis po atsisakymo įrašyti į šį sąrašą, kurio metu asmuo neturėtų teisės pakartotinai teikti dokumentus įrašymui į sąrašą ar kt. Toks reguliavimas užtikrintų, jog visi asmenys į savo teises ir pareigas žiūrėtų atsakingai ir nesukurtų papildomos administracinės naštos priežiūros institucijai, kai asmuo be jokių apribojimų su tais pačiais dokumentais galėtų kreiptis į priežiūros instituciją, o šiai iš naujo reikėtų vertinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus. 23. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje esanti nuorodą „5 dalies 2 punkte“ keistina nuoroda „4 dalies 2 punkte“. 24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminą, per kurį turi būti įvertintas informacinis dokumentas ir priimamas sprendimas jį patvirtinti. 25.
institucija turi teisę įpareigoti sutelktinio finansavimo platformos operatorių nutraukti veiklą, galimai pažeidžiančią šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, kokiais terminais priežiūros institucija turėtų atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra susijusios su laikinu sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sustabdymui, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina , siūlytina projekte nurodyti konkrečias sąlygas, nustatant tokio sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindus bei terminus. 26. Projekto 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad poveikio priemonės tais pačiais pagrindais gali būti taikomos ir sutelktinio finansavimo veiklą vykdantiems juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso, neįrašytiems į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, valdantis sutelktinio finansavimo platformą. Kitose valstybėse narėse įsteigtas investicinių paslaugų teikėjas, jeigu investicinių paslaugų teikėjo licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, gali neturėti juridinio asmens statuso. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikomos poveikio priemonės sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, t.y. juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 27. Projekto
straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių, t.y. bauda.
Analogiškas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir dėl kitų projekto 22 straipsnio 1 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo atvejų ir kriterijų. Aptariamo reguliavimo nebuvimas netoleruotinas asmenų atsakomybės kontekste, nes kiekvienas asmuo turi tiksliai žinoti kokia atsakomybė jam gresia. Pažymėtina, jog ir Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl sankcijų nustatymo asmenims ne kartą buvo deklaruota, jog visos sankcijos asmeniui ir jų taikymo atvejai turi būti nustatomos tik įstatymuose. 28. Atsižvelgiant į tai, kad visame projekte terminai skaičiuojami darbo dienomis (projekto 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys, 12 straipsnio 3, 7 dalys, 25 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis), siūlytina patikslinti projekto 26 straipsnio 2 dalyje esančią formuluotę „40 dienų“ bei 3 dalyje esančią formuluotę „kitą dieną“, įvardinant kalendorines arba darbo dienas. 29. Projekto
terminologija, derėtų aiškiai nustatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 30. Projekto 28 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, jog „šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei į teisės aktų priėmimo procedūras, įstatymo įsigaliojimo data koreguotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2016-10-28 Nr. XIIP-4633(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje nurodoma, kad šis įstatymas netaikomas „ne finansiniu atlygiu grįstam sutelktiniam finansavimui“. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant sutelktinio finansavimo sąvoką nurodoma, kad tai yra ir toks finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis remia su tuo projektu nesusiję finansuotojai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti nuostatų „ne finansiniu atlygiu grįstas sutelktinis finansavimas“ ir
„projekto rėmimas“ skirtumą. 2. Projekto 2 straipsnio 9
dalyje vartojama formuluotė „ar kita pinigine forma“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia kita pinigine forma finansuotojas suteiktų ar įsipareigotų suteikti projekto savininkui sutelktinio finansavimo lėšas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekte esanti formuluotė „kita piniginė forma“ turėtų būti tikslintina. Atitinkamai tikslintina ir projekto 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 9 punktas. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „<...> finansavimo sandorio rūšis suprantama kaip finansavimo sandorio formos (investavimo ar skolinimo) konkreti rūšis (konkreti finansinė priemonė, paskola, reikalavimo teisės ir panašiai)“.
Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių , manytina, kad projekte esanti formuluotė „ir panašiai“ brauktina kaip perteklinė arba projekto nuostatos turi būti tikslintinos, nurodant finansavimo sandorio formos konkrečių rūšių baigtinį sąrašą. 4. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad j eigu numatyta sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu turi teisę be atskiro įgaliojimo atlikti veiksmus, susijusius su finansuotojo atstovavimu ir jo interesų gynimu teismuose, balsuojant projekto savininko visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, laikantis akcininko duotų nurodymų ir kituose santykiuose su projekto savininku, santykiuose su valstybės institucijomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, valstybės įmone Registrų centras, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Pirma, iš siūlomų nuostatų nėra aiški suteikiamų įgaliojimų apimtis, t.y. ar sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje numačius, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius turi teisę atstovauti finansuotoją, sutelktinio finansavimo platformos operatorius įgys absoliučią teisę atstovauti finansuotoją teisme ir visose kitose institucijose, ar sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje šalys galėtų nustatyti suteikiamo įgaliojimo apimtį.
Antra, siekiant teisės akto glaustumo , siūlytina atsisakyti perteklinių nuostatų ir nurodyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu turi teisę atstovauti „teisme ir kitose institucijose“. Pažymėtina, kad šalys, vadovaudamosis sutarties laisvės principu, įgaliojimo apimtį galėtų nustatyti sudaromoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje. 5. Projekto 9 straipsnio 3 punkte numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo „turėti ir taikyti organizacines priemones interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti finansuotojo ir projekto savininko interesus, vengti, nustatyti ir valdyti“. Iš siūlomos nuostatos nėra aišku, ko sutelktinio finansavimo platformos operatorius turėtų „vengti, nustatyti ir valdyti“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 6. Projekto 28 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, jog „šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.“. Atsižvelgiant į teisės aktų priėmimo procedūras, įstatymo įsigaliojimo data koreguotina, atitinkamai koreguotina ir šio straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
Nr. XIIP-4633
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo projekto (toliau – projektas)
„verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus
vartojimą, tenkinti parengtas ir sutelktinio finansavimo platformoje pristatytas projektas, kuriam įgyvendinti projekto savininkas siekia pritraukti sutelktinio finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kokioms „kitoms reikmėms“ tenkinti skirtas parengtasis projektas bei apibrėžti, ką reiškia projekto pristatymas platformoje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę per sutelktinio finansavimo platformas pritraukti lėšas kuo platesniam asmenų ratui.
Išimtis daroma tik vartojimo kreditams, nes šios srities kreditų teikimas per internetines platformas yra reglamentuotas Vartojimo kredito įstatyme. Pateikus galutinį sąrašą tikslų, kuriems tenkinti būtų pasitelkiamos sutelktinio finansavimo platformos, galimai būtų susiaurintas asmenų ratas, kurie gali pasinaudoti šia finansavimo priemone. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Projektas
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant projekto savininko sąvoką, nurodoma, jog tai „asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravęs veiklą, kurios poreikiams tenkinti siekia gauti sutelktinio finansavimo lėšų, ir kuris šiuo tikslu inicijuoja ir per sutelktinio finansavimo platformą pateikia projektą finansuotojams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog projektas yra parengtas tenkinti „verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą“, todėl nėra aišku, kokią veiklą įregistruoti turi asmuo. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. Pritarti Žiūrėti argumentus Teisės departamento 3 pastabai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-062 3,4 Siūlytina suvienodinti projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamus žodžius „reikmėms“ –
„poreikiams“, „pristatytas“ – „pateikia“ bei „pritraukti“ – „gauti“. Pritarti
Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Projektas
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiant sutelktinio finansavimo sąvoką nurodoma, kad tai yra finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projekto idėją savo lėšomis remia su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad finansavimo būdas įsigyjant parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises niekuo nesiskiria nuo tiesioginio investavimo į projekto savininką . Abejotina, ar piniginių reikalavimų pirkimas – pardavimas galėtų būti laikomas finansavimu savo esme. Be to, sąvokoje esantis žodis „idėją“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje kitose valstybėse veikia platformos, kuriose investavimas į projektus vyksta netiesiogiai – pirma į projekto savininką investuoja platformos operatorius ar kitas subjektas ir tik po to vyksta reikalavimo teisių perleidimas finansuotojams – yra tikslinga tokią veiklą prilyginti sutelktinio finansavimo veiklai. Priešingu atveju tokio pobūdžio veiklai galiotų Finansų įstaigų įstatyme įtvirtintas draudimas priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš nenustatytų iš anksto asmenų.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sutelktinis finansavimas
platformoje viešai paskelbtą projekt o ą idėją savo lėšomis remia su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises. “
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog sutelktinio finansavimo platformos operatorius administruoja sutelktinio finansavimo platformą, o šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog jis valdo šią platformą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sutelktinio finansavimo platformos operatorius
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Remiantis projekto 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 8 dalį prieš žodžius
„juridinis asmuo“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos teritorijoje
įsteigtas ir veikiantis“.
Nepritarti Įstatymo projekto
sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje, be to, šioje dalyje taip pat nustatyta ir išimtis, kada sutelktinio finansavimo platformos operatorius gali veikti ir neįregistravęs buveinės Lietuvos Respublikoje. Siūlomas patikslinimas susiaurintų asmenų, kurie gali verstis sutelktinio finansavimo platformos operatorius veikla, ratą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovu laikomas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys. Siekiant tiesinio aiškumo, siūlytina įvardinti konkretų įstatymą, reglamentuojantį sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus teisinę formą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis projekto 2 straipsnio 8 dalimi, sutelktinio finansavimo platformos operatorius gali neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos tikslintinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kas turima omenyje, kai alternatyviai nurodoma, jog operatoriaus vadovu gali būti „priežiūros organo narys“. Nėra aišku kokias atvejais tokia alternatyva galėtų būti taikoma ir nuo kokių kriterijų priklauso tokios alternatyvos pasirinkimo galimybė.
Pastebėtina, jog įstatyme negali būti alternatyvaus reguliavimo nenustatant vienos iš alternatyvų pasirinkimo atvejų ir kriterijų, nes priešingu atveju, reguliavimas prieštarautų teisės aiškumo principui. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklą, priklausomai nuo jos formos (investavimu ar skolinimu pagrįstas finansavimas) gali vykdyti įvairaus pobūdžio subjektai (pvz. kredito įstaigos, finansų maklerių ar finansų patarėjų įmonės), nėra tikslinga įvardyti konkrečių įstatymų, reglamentuojančių to asmens teisinę formą. Be to pažymėtina, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius gali būti ir kitose valstybėse narėse įsisteigęs asmuo, todėl visų konkrečių įstatymų, reglamentuojančių to asmens teisinę formą, įvardyti būtų neįmanoma. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 Projekto 2 straipsnio
finansavimo lėšas „paskolos ar kita pinigine forma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kokia kitokia piniginė forma yra galima. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad rinka nuolat vystosi, galutinio piniginių formų sąrašo nustatyti neįmanoma. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „finansuotojas per vieną sutelktinio finansavimo platformą gali investuoti ne daugiau kaip 1000 eurų per 12 mėnesių laikotarpį“.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „1000 eurų riba <...> vertintina kaip pakankamas saugiklis, leidžiantis sumažinti finansuotojų riziką dėl lėšų praradimo“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nevertėtų įtvirtinti nuostatos, keliose sutelktinio finansavimo platformose finansuotojas gali investuoti per 12 mėnesių laikotarpį. Šioje projekto dalyje įtvirtinta nuostata, jog šis finansavimo sumos limitas netaikomas, jeigu sutelktinio finansavimo platformos operatoriui atlikus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą, nustatoma, jog šis sandoris finansuotojui yra priimtinas arba finansuotojas yra informuotasis investuotojas. Svarstytina, ar projekte nevertėtų įtvirtinti konkrečių sumų ir šiuo atveju. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas dėstyti atskira straipsnio dalimi. Nepritarti Siūlymas vertinti investuotą sumą keliose sutelktinio finansavimo platformose būtų sunkiai įgyvendinamas praktiškai ir juridiškai, kadangi asmens duomenų apsaugos reikalavimai neleidžia keistis informacija apie asmenis. Nustatyti, kad investavę tam tikrą pinigų sumą informuotieji investuotojai turėtų taip pat atlikti priimtinumo testą nėra tikslinga. Minėtas testas skirtas įsitikinti, kad neprofesionalūs investuotojai turi pakankamai žinių ir patirties investavimo srityje. Informuotaisiais investuotojai pripažįstami tie asmenys, kurie jau yra profesionalūs investuotojai arba tie, kurie investuoja dideles sumas ir kurių žinios bei patirtis jau yra įvertinta. 10.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai galioja vienus metus nuo finansuotojo informavimo apie rezultatus dienos visiems finansuotojo sudaromiems finansavimo sandoriams. Remiantis projekto 3 straipsnio 4 dalimi, finansuotojas sutelktinio finansavimo platformos operatoriui privalo pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su planuojamu sudaryti finansavimo sandoriu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, sutelktinio finansavimo platformos operatoriui kartą įvertinus informaciją, susijusią su konkretaus planuojamo sudaryti finansavimo sandorio priimtinumu, vertinimo rezultatai turės įtakos visiems kitiems finansuotojo sandoriams vienerių metų laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad finansuotojo patirtis ir kompetencija skirtingose finansavimo srityse gali būti skirtinga, siūlytina nuostatas tikslinti. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio 3 dalį, nurodant, kiek galioja finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai finansavimo sandoriams dėl finansinių priemonių įsigijimo. Be to, iš diskutuojamos nuostatos nėra aišku, ar šie finansavimo sandoriai neturi būti vertinami. Pritarti Atsižvelgiant į šią ir 11 Teisės departamento pastabas, siūloma patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
daugiau kaip 1 000 eurų per 12 mėnesių laikotarpį.
Šis finansavimo sumos limitas netaikomas, jeigu:
sudaryti finansavimo sandorį per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą, atlieka konkretaus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą, kaip tai numatyta šio straipsnio 4 dalyje, ir nustato, kad tas finansavimo sandoris finansuotojui yra priimtinas, arba
straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų laikymąsi atsakingas sutelktinio finansavimo platformos operatorius. 31 . Sutelktinio finansavimo platformos operatorius, prieš suteikdamas galimybę finansuotojui per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą pirmą kartą sudaryti konkrečios rūšies finansavimo sandorį, privalo atlikti konkrečios finansavimo sandorio rūšies priimtinumo finansuotojui vertinimą. Šio straipsnio tikslais finansavimo sandorio rūšis suprantama kaip finansavimo sandorio formos (investavimo ar skolinimo) konkreti rūšis (konkreti finansinė priemonė, paskola, reikalavimo teisės ir pan.). Finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai galioja vienus metus nuo finansuotojo informavimo apie rezultatus dienos visiems finansuotojo sudaromiems finansavimo sandoriams, kuriais finansuotojas suteikia ar įsipareigoja suteikti projekto savininkui sutelktinio finansavimo lėšas paskolos ar kita pinigine forma, išskyrus finansavimo sandorius dėl finansinių priemonių įsigijimo. 42 . Sutelktinio finansavimo platformos operatorius, atlikdamas konkrečios finansavimo sandorio rūšies priimtinumo finansuotojui vertinimą, privalo paprašyti finansuotojo pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su planuojam a u sudaryti finansavimo sandoriu sandorio rūšimi .
Atsižvelgdamas į gautą iš finansuotojo informaciją, sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo įvertinti, ar konkret
. Jeigu atlikus finansavimo sandorio rūšies priimtinumo finansuotojui vertinimą nustatoma, kad konkreti finansavimo sandori o rūšis s finansuotojui nėra priimtina priimtinas arba finansuotojas atsisako sutelktinio finansavimo platformos operatoriui suteikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje , sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo finansuotoją apie tai įspėti ir papildomai pateikti finansuotojui 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą informaciją. 4. Jeigu finansuotojas atsisako sutelktinio finansavimo platformos operatoriui suteikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ar pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį konkrečios finansavimo sandorio rūšies sudarymo srityje, sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo įspėti finansuotoją, kad finansuotojo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia sutelktinio finansavimo platformos operatoriui nustatyti, ar konkreti finansavimo sandorio rūšis yra tinkama klientui, ir pateikti finansuotojui 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą informaciją. nesuteikti galimybės sudaryti finansavimo sandorį per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą kitomis nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 5.
straipsnio 1-4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai finansuotojas yra informuotasis investuotojas. 6 . Finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucija. 7. Jeigu sutelktinio finansavimo platformos operatorius teikia Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas investicines paslaugas, jis papildomai turi laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatyme finansų makleri o ų įmonei, teikiančiai investicines paslaugas klientams, nustatytų pareigų.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
155 Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jeigu atlikus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą nustatoma, kad finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas <...> sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo nesuteikti galimybės sudaryti finansavimo sandorį per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą kitomis nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis“. Teikiamo reguliavimo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog nėra aišku kodėl pasirinktas draudimo metodas, galutinio sprendimo teisę dėl finansuotojo prisiimamos rizikos dydžio perkeliant sutelktinio finansavimo platformos operatoriui. Svarstytina, ar aptartame kontekste teikiamas reguliavimas neįsiterpia į sutarties laisvės principą, ir ar pagrįstai riboja šalių teisę spręsti dėl savo įsipareigojimų ir rizikos apimties. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta, jog finansuotojas turėtų būti aiškiai įspėjamas, kad finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas, tačiau palikti galimybę finansuotojui pačiam priimti sprendimą dėl investavimo sumos ir pačiam prisiimti riziką dėl tokio sprendimo.
Tam, kad tokiu atveju nenukentėtų ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus interesai, analogiškai galima būtų papildyti projekto 15 straipsnį nustatant, jog skelbiama informacija ir apie tai, kaip vykdomi įsipareigojimai tais atvejais, kai buvo nustatyta, jog finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas, tačiau finansuotojas pasirinko teisę investuoti daugiau nei rekomenduojama pagal limitą, nustatytą projekto 3 straipsnio 1 dalyje. Pritarti iš dalies Dėl projekto 3 straipsnio 5 dalies - žiūrėti argumentus Teisės departamento 10 pastabai. Dėl siūlymo papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tikslas – nustatyti, ar konkretus finansavimo sandoris yra tinkamas asmeniui, ar asmuo gali suprasti riziką, kurią prisiima suteikdamas finansavimą. Šio vertinimo rezultatas niekaip neįtakoja ir neparodo, ar projekto savininkas vykdys savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga pildyti 15 straipsnio nustatant pareigą skelbti informaciją apie įsipareigojimų vykdymą, kai finansuotojas nusprendžia suteikti projekto savininkui lėšas nepaisant to, kad buvo nustatyta, jog finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas. Be to, 15 straipsnis jau ir taip numato pareigą operatoriui skelbti informaciją apie projektus, kurių savininkai nevykdo savo įsipareigojimų finansuotojams ar vėluoja juos vykdyti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucija.
Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokias nuostatas priežiūros institucija turėtų detalizuoti šioje tvarkoje ir kokius kriterijus turėtų nustatyti, kuriais vadovautųsi operatoriai, priimdami sprendimą dėl finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis nuostatomis reguliuojami santykiai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis
Atkreiptinas dėmesys, kad investavimas per sutelktinio finansavimo platformą iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymu reglamentuojamo investavimo, todėl ir Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti panašią tvarką vertinant ar finansavimo sandoris yra priimtinas finansuotojui.
Be to, projekto 3 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 7straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 8 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje priežiūros institucijai pavedama ne numatyti papildomus reikalavimus, o tik detalizuoti dokumentų ar informacijos teikimo tvarką ar tų dokumentų turinį. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo parengti ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinį dokumentą, kuriame nurodoma informacija apie projekto savininką ir siūlomą sudaryti sandorį, ir finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti. Priežiūros institucija detalizuoja informacinio dokumento turinį. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus informacinio dokumento pateikimo tvirtinti tikslas. Taip pat pažymėtina, kad neaišku, kokias nuostatas informacinio dokumento turiniui turėtų detalizuoti priežiūros institucija. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visais atvejais tvirtinti pateiktą informacinį dokumentą, ar priežiūros institucija nustatytų sąlygas, kuriomis remiantis operatorius turėtų teisę jį tvirtinti ar atmesti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju šios nuostatos būtų tiesiogiai susijusios su projekto savininko teisėmis ir pareigomis – projekto savininko galimybe per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti finansavimo sandorius. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose, siūlytina projekte nurodyti, kas konkrečiai informaciniame dokumente turėtų būti nustatyta. Antra, nurodoma, jog projekto savininkas privalo parengti informacinį dokumentą ir „finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turi būti sudaroma galimybė susipažinti su šiuo dokumentu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kuo remiantis projekto savininkui, siekiančiam sudaryti sandorius, kurių bendra suma yra iki 100 tūkstančių arba virš 5 milijonų eurų, nėra pareigos finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinio dokumento. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Nepritarti Pagal šiuo metu galiojančią tvarką akcinė bendrovė, išleisdama viešas vertybinių popierių emisijas 100 tūkstančių – 5 mln. Sumai, turi parengti informacinį dokumentą. Pasiekus ir viršijus 5 mln. ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu bendrovei kyla pareiga parengti vertybinių popierių prospektą, kurį tvirtina priežiūros institucija – Lietuvos bankas.
ES nustatytas teisinis reguliavimas (Prospektų direktyva 2004/109/EB su vėlesniais pakeitimais) suteikia galimybę valstybėms narėms nustatyti savo nacionalinį reguliavimą tik emisijoms, kurių vertė, skaičiuojant emisijos kaina, yra intervale tarp 100 tūkst. ir 5 mln eurų. Analogišką tvarką siūloma įtvirtinti ir įstatymo projekte, t.y. įstatymo projektu nėra sukuriama nauja tvarka, o tik įtvirtinama, kad tokiose ribose (vidutinio dydžio) numatomoms emisijoms, kurios būtų platinamos per sutelktinio finansavimo platformą, taip pat galiotų jau esančios taisyklės (nuo 2016-11-01 įsigalios atnaujinta jų redakcija: 2016-07-28 LB valdybos nutarimas Nr. 03-107). Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas numato, kad informacinis dokumentas visais atvejais, prieš paskelbiant, būtų patvirtintas platformos operatoriaus. Naujos redakcijos taisyklėse nurodyta, kad informacinį dokumentą pasirašo už jame pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą atsakingas išleidžiančios bendrovės vadovas, valdymo ar priežiūros organai ir kiti asmenys, todėl platformos operatorius, patvirtindamas dokumentą nebus atsakingas už jame pateiktos informacijos teisingumą, bet patvirtins, kad dokumentas parengtas pagal galiojančias taisykles. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „kitais būdais“, nes jos turinys nėra aiškus.
Pritarti iš dalies Argumentai: priemonės gali būti platinamos viešai ne tik per sutelktinio finansavimo platformą, bet ir per biržą, pačios bendrovės jėgomis, pagal sutartį su viešo siūlymo tarpininku ir kitais būdais, kurių visų išvardyti nėra įmanoma, be to, ir nėra tikslinga atsižvelgiant į tai, kad greitai besivystant finansų rinkoms atsiranda naujų platinimo priemonių. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Projekto savininkui numatant vykdyti kelis projektus, išleidžiant
finansines priemones ir jas platinant per sutelktinio finansavimo platformą arba viešai ir kitais būdais, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos skaičiuojamos įvertinant visų projekto savininko viešai siūlomų tos pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį. Finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių, tačiau tokiu pačiu būdu.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Siūlytina papildyti projekto 4 straipsnio 3 dalį, nurodant, kas turėtų įvertinti visų projekto savininko viešai siūlomų tos pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl turi būti vertinamos tik tos pačios rūšies finansinių priemonių bendra pardavimo suma. Be to, šioje dalyje taip pat numatyta, kad finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių. Tačiau nėra nurodyta, ar šių finansavimo sandorių sumos yra sumuojamos. Projekto nuostatos tikslintinos.
Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte nustatyti apribojimai kyla iš kitų specialių teisės aktų nuostatų – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Vertybinių popierių įstatymo (šiame įstatyme įtvirtintas ES prospektų direktyvos (Nr. 2004/109/EB su vėlesniais pakeitimais) reguliavimas). Informacinio dokumento parengimo reikalavimas nustatomas konkrečiai emisijai, iš čia ir reikalavimas skaičiuoti bendrą pardavimo sumą atskirai (priešingu atveju būtų lengva apeiti reikalavimą išleidžiant daug „smulkių“ emisijų). Šis principas galioja tiek finansinių priemonių, tiek kitų atskirų priemonių atžvilgiu. Projekto savininkas yra atsakingas, kad vertybiniai popieriai būtų siūlomi laikantis teisės aktų reikalavimų, o reikalavimo laikymosi patikrinimas galės būti atliekamas gaunant informaciją iš Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo apie visas projekto savininko išplatintas/platinamas emisijas. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Projekto savinink ui as, numatant is vykdyti kelis projektus, išleidžiant finansines priemones ir jas platinant per sutelktinio finansavimo platformą arba viešai
pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį. Finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių, tačiau tokiu pačiu būdu.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog projekto savininkas „<...> privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų nuosavų lėšų“. Nuostata pildytina, po žodžio „procentų“ įrašant formuluotę „finansavimo sandorio sumos iš“.
Be to, siūlytina patikslinti, ar tos lėšos turi būti skiriamos viso projekto eigoje, ar prieš sudarant finansavimo sandorį jos turi būti pervedamos į atskirą sąskaitą, kas tikrins šio reikalavimo laikymosi ir pan. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos išdėstytus argumentus (žr. šių išvadų 3 lentelę), siūloma projekto 4 straipsnio 4 dalį išbraukti ir 4 straipsnį išdėstyti taip: „
pritraukimo sąlygos
platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalo parengti ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinį dokumentą, kuriame nurodoma informacija apie projekto savininką ir siūlomą sudaryti sandorį, ir finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti. Priežiūros institucija detalizuoja informacinio dokumento turinį. 2. Projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma per 12 mėnesių laikotarpį yra 5 milijonai eurų arba didesnė, gali tai padaryti tik išleisdamas vertybinius popierius Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. 3. Projekto savininkui numatant vykdyti kelis projektus, išleidžiant finansines priemones ir jas platinant per sutelktinio finansavimo platformą arba viešai ir kitais būdais, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos skaičiuojamos įvertinant visų projekto savininko viešai siūlomų tos pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį.
Finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių, tačiau tokiu pačiu būdu. 4. Projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą paskolos ar kita pinigine forma sudaryti projekto finansavimo sandorį, kurio suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų nuosavų lėšų. 54 . Per sutelktinio finansavimo platformą platinamų finansinių priemonių emitentu gali būti tik juridinis asmuo. 65 . Per sutelktinio finansavimo platformą platinamų finansinių priemonių apskaita tvarkoma Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Iš projekto 6 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar teisę verstis sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla asmuo įgyja tą pačią dieną, kuomet priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, ar po įrašymo į minėtąjį sąrašą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę verstis sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla asmuo įgyja tik tada nuo dienos , kai priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą.“ 18.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Vadovaujantis projekto
Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė narė, siūlytina projekto 6 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „Europos Sąjungos“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, vykdantis arba siekiantis vykdyti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius finansinių paslaugų teikimą, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigę asmenys turi teisę tarpininkauti sudarant finansavimo sandorius neįregistravę buveinės Lietuvos Respublikoje arba įsteigę filialus Lietuvos Respublikoje.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar šis asmuo atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Naujai išrinktas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, jei jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, tuo atveju, jeigu šiomis nuostatomis siekiama, kad iki paskutinės esamo sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo darbo dienos būtų gautas priežiūros institucijos pritarimas būsimo vadovo kandidatūrai, siūlytina projekte nurodyti terminus, kada sutelktinio finansavimo platformos operatorius turi pateikti informaciją ir per kiek laiko priežiūros institucija turi priimti sprendimą. Antra, siūlytina projekte aptarti nuostatas, susijusias su laikino vadovo skyrimo galimybėmis ir skyrimo procedūromis, kuomet esamas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas atsistatydina, o priežiūros institucija nepritaria naujo vadovo kandidatūrai. Trečia, projekto 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežiūros institucijos atsisakymo pritarti planuojamų rinkti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovų kandidatūroms sąlygos. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalys, aiškiai nurodant, ar priežiūros institucija vertina dar tik planuojamų rinkti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovų kandidatūras, ar jau išrinkto sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 6 dalyje jau yra įtvirtinta, kaip priežiūros institucija priima sprendimus, t.y. kad 8 straipsnio 4 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas priimamas šio įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais terminais ir tvarka (t.y. per 30 darbo dienų). Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabos antrąją dalį, pažymėtina, kad priežiūros institucija taip pat turi pritarti ir valdymo ar priežiūros organo narių kandidatūroms. Susidarius Teisės departamento minimai situacijai, vadovo pareigas galėtų eiti minėti asmenys. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar šis asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai išrinktas s S utelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, jei jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 11 straipsnio
viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą asmuo turi būti faktiškai įrašytas į šį sąrašą. Be to, nurodytina kaip skaičiuojamas 30 dienų terminas, kai buvo paskirtas terminas trūkumams šalinti, nes neaišku, ar po trūkumų šalinimo vėl skiriamas naujas 30 dienų terminas. Taip pat lieka neaišku kiek kartų galima būtų šalinti trūkumus ir koks yra maksimalus sprendimo dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą priėmimo terminas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlytina nenustatyti maksimalaus skaičiaus, kiek kartų būtų galima šalinti trūkumus. Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai dėl smulkių techninių netikslumų priežiūros institucija privalėtų atmesti prašymą įrašyti asmenį į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų, duomenų ir vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir apie tai praneša pareiškėjui.
Jeigu priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą pateikęs asmuo ir (arba) priežiūros institucija dėl dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos pateikimo kreipiasi į šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus asmenis, sprendimą dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą priima ir apie tai praneša pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos. “
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
452 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti, jog priežiūros institucija raštu nurodo besikreipiančiam asmeniui pašalinti trūkumus ir (arba) pateikti papildomus dokumentus. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 dalies 2 punktui. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija ne vėliau kaip per 20
darbo dienų nuo paskutinių dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos gali raštu nurodyti besikreipiančiam asmeniui pašalinti trūkumus ir (arba) pateikti papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus vertinimui užbaigti.
Trūkumai privalo būti pašalinti, o papildomi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija pateikti per priežiūros institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų. “ Patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmuo, priežiūros institucijai raštu paprašius ištaisyti trūkumus ar pateikti papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją jos nustatytu terminu, nepateikia visų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos arba pateikia tokius dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, kurių turinys neatitinka šio straipsnio 1 arba 2 dalies reikalavimų;“
Projekto 12 straipsnis galimai turėtų būti papildytas nauja dalimi, nustatančia tam tikras teisines pasekmes asmeniui, kurį atsisakyta įrašyti į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, kad šis reguliavimas nebūtų savitikslis. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis po atsisakymo įrašyti į šį sąrašą, kurio metu asmuo neturėtų teisės pakartotinai teikti dokumentus įrašymui į sąrašą ar kt. Toks reguliavimas užtikrintų, jog visi asmenys į savo teises ir pareigas žiūrėtų atsakingai ir nesukurtų papildomos administracinės naštos priežiūros institucijai, kai asmuo be jokių apribojimų su tais pačiais dokumentais galėtų kreiptis į priežiūros instituciją, o šiai iš naujo reikėtų vertinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus. Nepritarti Siūlomas patikslinimas galėtų apsunkinti įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą procedūrą.
Įstatymo projekto tikslas – paskatinti alternatyvių finansavimo subjektų vystymą. Manytina, kad nėra tikslinga užkirsti kelią asmeniui, pašalinus trūkumus, kurie nulėmė neigiamą priežiūros institucijos sprendimą, nedelsiant kreiptis dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Be to, mažai tikėtina, kad asmuo, norintis tapti sutelktinio finansavimo platformos operatoriumi, piktnaudžiautų savo teise teikti dokumentus priežiūros institucijai. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 12 straipsnio
punkte“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2, 3 dalyse ir54 dalies 2 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija priima sprendimą išbraukti sutelktinio finansavimo platformos operatorių iš viešojo sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašo, jeigu per sutelktinio finansavimo platformą nebuvo sudaryta finansavimo sandorių arba jie yra pasibaigę, arba jei sutelktinio finansavimo platformos administravimas, t. y. sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus pareigos pagal šį įstatymą, yra perduotos kitam sutelktinio finansavimo platformos operatoriui.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminą, per kurį turi būti įvertintas informacinis dokumentas ir priimamas sprendimas jį patvirtinti. Nepritarti Manytina, kad sutelktinio finansavimo operatorius yra suinteresuotas kuo greičiau įvertinti informacinį dokumentą. Be to, tai yra sutartinių santykių dalykas, kurių priežiūros institucija nevykdo. 25.
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 21 straipsnio
sutelktinio finansavimo platformos operatorių nutraukti veiklą, galimai pažeidžiančią šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, kokiais terminais priežiūros institucija turėtų atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra susijusios su laikinu sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sustabdymui, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, siūlytina projekte nurodyti konkrečias sąlygas, nustatant tokio sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindus bei terminus. Nepritarti Įstatymo projekto
priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir Vertybinių popierių įstatymu, kur ir yra nurodyti priežiūros institucijos tyrimų atlikimo tvarka. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 22 straipsnio
taikomos ir sutelktinio finansavimo veiklą vykdantiems juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso, neįrašytiems į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, valdantis sutelktinio finansavimo platformą. Kitose valstybėse narėse įsteigtas investicinių paslaugų teikėjas, jeigu investicinių paslaugų teikėjo licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, gali neturėti juridinio asmens statuso.
Projekto 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikomos poveikio priemonės sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, t.y. juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės tais pačiais pagrindais gali būti taikomos ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklą vykdantiems juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso, neįrašytiems į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą.“
Projekto 24 straipsnyje apibrėžiami atvejai, kai gali būti taikoma viena iš projekto 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių, t.y. bauda. Analogiškas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir dėl kitų projekto 22 straipsnio 1 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo atvejų ir kriterijų. Aptariamo reguliavimo nebuvimas netoleruotinas asmenų atsakomybės kontekste, nes kiekvienas asmuo turi tiksliai žinoti kokia atsakomybė jam gresia. Pažymėtina, jog ir Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl sankcijų nustatymo asmenims ne kartą buvo deklaruota, jog visos sankcijos asmeniui ir jų taikymo atvejai turi būti nustatomos tik įstatymuose. Nepritarti Visi poveikio priemonių taikymo pagrindai yra nustatyti įstatymo projekto 23 straipsnyje.
Detaliau konkretizuoti, kokį pažeidimą atlikus kokia poveikio priemonė bus taikoma, būtų neįmanoma, nes skiriant poveikio priemonę priežiūros institucija turi įvertinti kiekvieną konkretų pažeidimą, atsižvelgti į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, žalos dydį, pažeidimo trukmę ir kitas aplinkybes. Be to, patikslinus minėtą straipsnį priežiūros institucija ne visada galėtų tinkamai apsaugoti investuotojų interesus. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 Atsižvelgiant į tai, kad visame projekte terminai skaičiuojami darbo dienomis (projekto 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys, 12 straipsnio 3, 7 dalys, 25 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis), siūlytina patikslinti projekto 26 straipsnio 2 dalyje esančią formuluotę „40 dienų“ bei 3 dalyje esančią formuluotę „kitą dieną“, įvardinant kalendorines arba darbo dienas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucijos paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per
nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per
25 darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. “ „3.
Priežiūros institucijai priėmus sprendimą taikyti 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą poveikio priemonę, ji pradedama taikyti kitą darbo dieną nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įteikimo asmeniui iki sprendime nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu).“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 26 straipsnio 2 dalyje, derinant terminologiją su Civilinio proceso kodekso terminologija, derėtų aiškiai nustatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti Žiūrėti argumentus Teisės departamento 28 pastabai. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 28 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, jog „šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei į teisės aktų priėmimo procedūras, įstatymo įsigaliojimo data koreguotina. Nepritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis taip pat nustato , kad toje dalyje minimi naujojo reguliavimo įsigaliojimo terminai netaikomi, kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Be to, minima nuostata yra skirta apsaugoti esamus ūkio subjektus, suteikiant jiems pakankamai laiko prisitaikyti prie jų veiklą reglamentuojančių įstatymų pokyčių.
Kadangi iki šiol sutelktinio finansavimo veikla Lietuvoje nebuvo reglamentuota ir sutelktinio finansavimo platformų šiuo metu nėra, netikslinga įvesti pereinamuosius laikotarpius, skirtus ūkio subjektams prisitaikyti prie naujojo reguliavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 2016-10-04913
Alternatyvus finansavimas Lietuvoje ir visame pasaulyje įgyja vis didesnę reikšmę. Pasinaudodami alternatyva, paskolų davėjai gali investuoti savo lėšas jas skolindami verslui, kurie ieško alternatyvaus finansavimo. Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo (toliau – Sutelktinio finansavimo įstatymas ) ir su juo susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, kad kapitalo rinkos priemonių panaudojimas smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui ir alternatyvių bankams finansavimo šaltinių paieškos ir finansinių priemonių sukūrimo klausimai yra įtraukti tiek į Lietuvos Vyriausybės, tiek į Europos Komisijos prioritetus. Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis apie 40 proc. smulkių ir vidutinių įmonių paraiškų bankams paskoloms gauti yra atmetama [1] (ES šis rodiklis siekia beveik 13 proc. [2] ), daugiau, kaip 50 proc. Lietuvos namų ūkių santaupas laiko grynaisiais pinigais [3] , didelis bankų dominavimas finansų rinkose (beveik 70 proc. ES visų verslo įsipareigojimų yra bankams [4] ).
Todėl Lietuvos Respublikos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija (toliau – Asociacija ) sveikina Lietuvos banko kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijomis iniciatyvą sureglamentuoti sutelktinį finansavimą Lietuvoje. Siekdami, kad planuojamas sutelktinio finansavimo reglamentavimas Lietuvoje būtų aiškus, tikslus bei skatinantis alternatyvaus finansavimo ir refinansavimo raidą, teikiame šiuos pasiūlymus Sutelktinio finansavimo įstatymo projektui:
Pagal dabartinį įstatymo projektą sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo turėti ir taikyti organizacines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti finansuotojo ir projekto savininko interesus. Pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 21 str. 1 d. “ Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus”. Panašūs reikalavimai keliami ir valdymo įmonėms, kurios “turi patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą interesų konfliktų vengimo politiką ”. „Nustatyta tvarka patvirtintoje interesų konfliktų vengimo politikoje turi būti nurodytos: su valdymo įmonės arba jos vardu vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veikla susijusios aplinkybės, kurios sukelia arba gali sukelti interesų konfliktą, dėl kurio gali būti pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto arba vieno ar kelių kitų klientų interesai ; procedūros, kurių turi būti laikomasi, ir priemonės, kurių turi būti imamasi siekiant valdyti interesų konfliktus (Lietuvos banko nutarimo “Dėl Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” 90-91 p.). Sutelktinio finansavimo operatoriui nėra įmanoma visuomet interesų konfliktui užkirsti kelią. Tokias situacijose, kuomet dėl vienokių ar kitokių priežasčių kyla interesų konfliktas, jis turėtų būti tinkamai valdomas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto 9 str. 1 d. 3 p. jį išdėstant taip: turėti ir taikyti organizacines priemones, skirtas užkirsti kelią nustatyti ir valdyti interesų konflikt am u s, kurie galėtų neigiamai paveikti finansuotojo ir projekto savininko interesus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Aptariama nuostata siekiama maksimaliai suderinti sutelktinio finansavimo operatoriams taikomus reikalavimus su reikalavimais, taikomais kitiems finansų rinkos dalyviams. Asociacijos siūloma formuluotė neapima viso interesų konflikto vengimo turinio. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą jį išdėstant taip:
„3) turėti ir taikyti organizacines priemones,
skirtas užkirsti kelią vengti, nustatyti ir valdyti interesų konflikt am u s, kurie galėtų neigiamai paveikti finansuotojo ir projekto savininko interesus;“. Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą 7.2 lentelėje. 2. Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 201665 Pagal dabartinį įstatymo projektą: „Jei tai numatyta sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu atlieka veiksmus, susijusius su jo interesų gynimu santykiuose su projekto savininku.“ Tinkamas finansuotojo atstovavimas yra itin svarbus. Praktikoje sutelktinio finansavimo operatorius finansuotojo vardu dažnai atlieka daug darbų: tvarko dokumentus VĮ „Registrų centras“, kreipiasi į teismą gindamas finansuotojo interesus, atstovauja jį kitose institucijose, pavyzdžiui, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Dėl tokių teisių ir pareigų apimties įprastai susitariama su finansuotoju sudaromoje paslaugų teikimo sutartyje.
Todėl pagal siūlomą Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto formuluotę praktikoje gali kilti neaiškumų, kaip šią nuostatą reikėtų vertinti, ar įgaliojimas gali būti nustatytas su finansuotoju sudaromoje paslaugų teikimo sutartyje. Dar daugiau, itin svarbu patikslinti, kad įgaliojimas galioja ir bendraujant su valstybės institucijomis, o sutelktinio finansavimo operatorius turėtų teisę pavesti . Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto 6 str. 5 d. jį išdėstant taip : „Jei tai numatyta su finansuotoju sudarytoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu turi teisę be atskiro įgaliojimo atli eka kti veiksmus, susijusius su finansuotojo atstovavimu ir jo interesų gynimu teismuose, balsuojant projekto savininko visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kituose santykiuose su projekto savininku , santykiuose su valstybės institucijomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, VĮ
„Registrų centras“, Valstybine mokesčių inspekcija. Jei tai numatyta su
finansuotoju sudarytoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo operatorius turi teisę šias funkcijas paskirti kitam asmeniui “. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jei tai numatyta su finansuotoju sudarytoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu turi teisę be atskiro įgaliojimo atli eka kti veiksmus, susijusius su finansuotojo atstovavimu ir jo interesų gynimu teismuose, balsuojant projekto savininko visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, laikantis akcininko duotų nurodymų, ir kituose santykiuose su projekto savininku , santykiuose su valstybės institucijomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, VĮ
„Registrų centras“, Valstybine mokesčių inspekcija. Jei tai numatyta su
finansuotoju sudarytoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo operatorius turi teisę šias funkcijas paskirti kitam asmeniui .“ Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą 7.2 lentelėje. 3. Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 201644 Pagal dabartinį Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto 4 str. 4 d. projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą paskolos ar kita pinigine forma sudaryti projekto finansavimo sandorį, kurio suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų nuosavų lėšų. Ši nuostata turėtų būti ištrinta, nes – priešingai Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams – stabdytų galimybę finansuotis pasinaudojant sutelktinio finansavimo galimybėmis, padaro sutelktinį finansavimą sunkiau dar sunkiau prieinamą nei bankuose. Žemiau pateikiame tai pagrindžiančius argumentus. Sutelktiniu finansavimu siekiama alternatyviai pritraukti lėšų per sutelktinio finansavimo platformą todėl, kad šis būdas yra efektyvesnis arba kredito įstaiga nesuteikia finansavimo.
Tačiau nustačius 10 procentų nuosavų lėšų reikalavimą esant paskolos ar investicijos poreikiams, finansavimas tampa neprieinamu. Asmenys dažnai siekia skolintis todėl, kad jiems trūksta apyvartinių lėšų verslo auginimui. 10 procentų reikalavimas – priešingai – įpareigoja tokių lėšų turėti. Taigi lėšų pritraukimas per platformą tampa sudėtingesnis nei bankuose. Atsižvelgdami į tai, siūlome Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto 4 str. 4 d. panaikinti. Pritarti Žiūrėti argumentus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabai. 4. Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 20163 Siūlome tikslinti Sutelktinio finansavimo įstatymo 3 straipsnį. Dabartinėje formuluotėje esantys investavimo ribojimai (3 str. 1 d.) neatitinka siekiamo tikslo, t.y. skatinti smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavimą. Sutelktinio finansavimo operatoriaus pareigos turėtų apsiriboti investicijos tinkamumo nustatymu ir investuotojo informavimu apie rezultatus. Pritarti Žiūrėti argumentus Seimo kanceliarijos
finansavimo asociacija, 201613 Europos Sąjungoje populiarėja donation-based (labdaros) ir reward-based (atlygiu grįstas) sutelktinis finansavimas (Kickstarter, Indiegogo). Jų metu lėšos yra suteikiamos profesinėms, mokslo ar tiriamosioms reikmėms. Šiais atvejais finansuojančios šalys nesitiki finansinės grąžos, tačiau siekia prisidėti prie profesines, mokslo ar tiriamosios veiklos, kuri galimai sukurs naudą prisidėjusiems prie Projekto įgyvendinimo (atlygį, pavyzdžiui, išspausdintą knygą, kvietimą į koncertą, sukurtą programą) ar visuomenei (parems tam tikrą labdaros projektą). Tokio tipo projektų vystytojai dažniausiai dalyvauja prisidėdami savo skiriamu laiku ir žiniomis.
Pagal Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto 1 str. 3 d.: „ Šis įstatymas netaikomas labdarai ir (ar) paramai, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme”. Kaip mes suprantame, šio įstatymo nebuvo reglamentuoti donation-based (labdaros) ir reward-based (atlygiu grįsto) sutelktinio finansavimo. Todėl, siekdami teisinio aiškumo, siūlytume papildyti, kad Sutelktinio finansavimo įstatymas nebus taikomas ir atlygiu grįsto sutelktinio finansavimo atveju. Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto 1 str. 3 d. jį išdėstant taip :
Šis įstatymas netaikomas labdarai ir (ar) paramai, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme ir atlygiu grįstam sutelktiniam finansavimui . Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Siekiant aiškumo patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šis įstatymas netaikomas labdarai ir (ar) paramai, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme ir ne finansiniu atlygiu grįstam sutelktiniam finansavimui .“ Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą 7.2 lentelėje. 6. Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 201646
Pagal galiojančią Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 1 d. redakciją „Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos bankas.“ Siūlome kartu su Sutelktinio finansavimo įstatymo projektu šią nuostatą papildyti leidžiant akcinių bendrovių akcijų, platinamų pasitelkiant sutelktinio finansavimo platformą pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustatyti Lietuvos bankui.
Sutelktinio finansavimo platforma taip pat kaip ir reguliuojamoji rinka veikia naudojantis IT priemonėmis. Nepadarius šio pakeitimo kiekvienas finansuotojas turėtų fiziškai atvykti ir pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šis reikalavimas apsunkintų ar netgi padarytų neįmanoma tinkamą akcijų išleidimo ir pasirašymo procedūrą, ypač tais atvejais, kuomet finansuotojas investuoja iš kitos šalies. Praktinis pavyzdys: įminei siekiant pritraukti finansuotojų lėšų yra išplatinama 1000 vnt. akcijų, kurias ketina įsigyti 300 investuotojų. Nesant nurodyto pakeitimo kiekvienas finansuotojas turėtų atvykti ir pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 str. 1 d. jį išdėstant taip:
Akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones ar per sutelktinio finansavimo platformą , pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos bankas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant, kad visi santykiai būtų reglamentuoti viename – Sutelktinio finansavimo įstatyme, siūlome asociacijos pasiūlytą tikslinimą nustatyti sutelktinio finansavimo įstatymo projekte. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį papildant jį nauju 6 punktu: „6. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų per sutelktinio finansavimo platformą pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato naudojimosi sutelktinio finansavimo platformos tvarkos aprašas.“ Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą 7.2 lentelėje. 7. Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
4 Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo projekto XIIP-4633 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo projektą XIIP-4633 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas. Pritariame Įstatymo projekto tikslui plėsti kreditavimo instrumentų pasirinkimą Lietuvoje ir argumentui, kad palankus sutelktinio finansavimo reglamentavimas pasitarnaus abiem pusėms – tiek finansuotojams, tiek projektų savininkams. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kelios Įstatymo projekte numatytos nuostatos apsunkins sutelktinio finansavimo procesą. Primename, kad esant laisvam kapitalo judėjimui tarp ES šalių pernelyg griežtas sutelktinio finansavimo platformų reguliavimas skatins žmones ir įmones rinktis sutelktinio finansavimo paslaugas iš platformų registruotų kitose ES šalyse, kur reguliavimas yra palankesnis.
lėšų reikalavimas yra perteklinis
4 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad p rojekto savininkas, siekiantis sudaryti projekto finansavimo sandorį, kurio suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų nuosavų lėšų. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi nepagrįstai apsunkina sutelktinio finansavimo veiklą ir nepasitarnauja vartotojų apsaugai. Ši nuostata apskritai paneigia sutelktinio finansavimo esmę ir jos privalumus smulkiajam verslui. Sutelktinio finansavimo paslauga reikalinga tam, kad projekto savininkas galėtų prisitraukti trūkstamų lėšų. Todėl reikalavimas projektui skirti ne mažiau kaip 10 proc. savo lėšų neproporcingai apsunkina projektų finansavimą per sutelktinio finansavimo platformas. Ekonomine prasme analogiškuose sandoriuose, kuomet juridiniai asmenys skolinasi apyvartinėms lėšoms ar investicijoms ekonominės veiklos tikslams, tokio privalomo nuosavų lėšų reikalavimo nėra. Nuosavų lėšų kriterijus gali būti naudojamas kaip papildomas projekto savininko argumentas, kuriuo jis siekia įtikinti potencialius investuotojus sandorio patikimumu. Tačiau tokia galimybė turėtų būti savanoriška, o ne sąlyga apskritai finansuoti projektus per sutelktinio finansavimo platformas. Siūlome atsisakyti 4 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo skirti ne mažiau kaip
Žiūrėti argumentus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabai. 8.
8Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2016-10-113 4,5 Finansavimo sandorio priimtinumo investuotojui vertinimo rezultatai neturėtų būti privalomi Įstatymo projekto
numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo įvertinti, ar konkretus finansavimo sandoris yra priimtinas finansuotojui. Jei jis įvertinamas kaip nepriimtinas, arba trūksta informacijos priimtinumo įvertinimui, platformos operatorius privalo nesuteikti galimybės sudaryti finansavimo sandorį. Sutelktinio finansavimo platformos operatorius neturėtų būti laikomas atsakingu už finansuotojų sprendimus investuoti per sutelktinio finansavimo platformą. Platformos operatoriaus pareiga yra užtikrinti skaidrumą ir suteikti visą reikiamą informaciją, kad finansuotojas galėtų pats priimti teisingą sprendimą. Tačiau operatorius yra tarpininkas tarp finansuotojų ir projekto savininkų, ir galutinį sprendimą dėl investavimo turėtų priimti pats finansuotojas, įvertinęs jam pateiktą informaciją. Dėl to siūlome numatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius, įvertinęs sandorio priimtinumą, turėtų ne spręsti dėl galimybės sudaryti finansavimo sandorį, o teikti rekomendaciją potencialiam finansuotojui dėl sandorio priimtinumo. Pasiūlymai · Atsisakyti 4 straipsnio 4 dalyje numatyto 10 proc. nuosavų lėšų reikalavimo; · Numatyti, kad 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas finansinio sandorio priimtinumo vertinimas būtų rekomendacinio pobūdžio. Pritarti Žiūrėti argumentus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11 nutarimas Nr. 726 Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1.
Pritarti Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Įgalioti finansų ministrę Rasą Budbergytę, o jai negalint dalyvauti – finansų viceministrą Algimantą Rimkūną atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymus , kuriems Komitetas pritarė, įstatymo projektui Nr. XIIP-4633 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-10-1265 Argumentai: Tinkamas finansuotojo atstovavimas yra itin svarbus. Praktikoje sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu dažnai atlieka daug funkcijų: tvarko dokumentus VĮ „Registrų centras“, kreipiasi į teismą gindamas finansuotojo interesus, atstovauja jį kitose institucijose, pavyzdžiui, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Dėl tokių teisių ir pareigų apimties įprastai susitariama su finansuotoju sudaromoje paslaugų teikimo sutartyje. Todėl pagal siūlomą Sutelktinio finansavimo įstatymo projekto formuluotę praktikoje gali kilti neaiškumų, kaip šią nuostatą reikėtų vertinti, ar įgaliojimas gali būti nustatytas su finansuotoju sudaromoje paslaugų teikimo sutartyje. Dar daugiau, itin svarbu patikslinti, kad įgaliojimas galioja ir santykiuose su valstybės institucijomis. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jei tai numatyta su finansuotoju sudarytoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu turi teisę be atskiro įgaliojimo atli eka kti veiksmus, susijusius su finansuotojo atstovavimu ir jo interesų gynimu teismuose, balsuojant projekto savininko visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, laikantis akcininko duotų nurodymų, ir kituose santykiuose su projekto savininku , santykiuose su valstybės institucijomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, VĮ „Registrų centras“, Valstybine mokesčių inspekcija. Jei tai numatyta su finansuotoju sudarytoje sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartyje, sutelktinio finansavimo operatorius turi teisę šias funkcijas paskirti kitam asmeniui .“
finansų komitetas, 2016-10-1213 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projektas pildytinas numatant, kad Sutelktinio finansavimo įstatymas nebus taikomas ir atlygiu grįsto sutelktinio finansavimo atveju. Pasiūlymas: Siekiant aiškumo patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šis įstatymas netaikomas labdarai ir (ar) paramai, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme ir ne finansiniu atlygiu grįstam sutelktiniam finansavimui .“
finansų komitetas, 2016-10-1246 N Argumentai: Siekiant, kad visi santykiai būtų reglamentuoti viename – Sutelktinio finansavimo įstatyme, siūlome projektą papildyti nuostata, leidžiančia nustatyti akcinių bendrovių akcijų, platinamų pasitelkiant sutelktinio finansavimo platformą pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauju 6 punktu ir 4 straipsnį išdėstyti taip: „
lėšų pritraukimo sąlygos
platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalo parengti ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinį dokumentą, kuriame nurodoma informacija apie projekto savininką ir siūlomą sudaryti sandorį, ir finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti. Priežiūros institucija detalizuoja informacinio dokumento turinį. 2. Projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma per 12 mėnesių laikotarpį yra 5 milijonai eurų arba didesnė, gali tai padaryti tik išleisdamas vertybinius popierius Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. 3.
projektus, išleidžiant finansines priemones ir jas platinant per sutelktinio finansavimo platformą arba viešai ir kitais būdais, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos skaičiuojamos įvertinant visų projekto savininko viešai siūlomų tos pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį. Finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių, tačiau tokiu pačiu būdu. 4. Projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą paskolos ar kita pinigine forma sudaryti projekto finansavimo sandorį, kurio suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų nuosavų lėšų. 5
platinamų finansinių priemonių emitentu gali būti tik juridinis asmuo. 6
platinamų finansinių priemonių apskaita tvarkoma Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka. 6. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų per sutelktinio finansavimo platformą pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato naudojimosi sutelktinio finansavimo platformos tvarkos aprašas.“
finansų komitetas, 2016-10-12913 Argumentai: Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptariama nuostata siekiama maksimaliai suderinti sutelktinio finansavimo operatoriams taikomus reikalavimus su reikalavimais, taikomais kitiems finansų rinkos dalyviams, tačiau ji neapima viso interesų konflikto vengimo turinio.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą jį išdėstant taip: „3) turėti ir taikyti organizacines priemones, skirtas užkirsti kelią vengti, nustatyti ir valdyti interesų konflikt am u s, kurie galėtų neigiamai paveikti finansuotojo ir projekto savininko interesus;“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Nesteckis, K. Glaveckas.. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto išvados rengėjų parengtas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija . Pasiūlymai dėl priemonių, skirtų alternatyviam smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvoje skatinti, 2015, p. 2. [2] Žalioji knyga: Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas. Europos Komisija, 2015.02.18. Brussels. COM(2015), p. 14. [3] Namų ūkių apklausos dėl finansinės elgsenos apžvalga. Lietuvos bankas, 2015, p. 6. [4] Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija . Pasiūlymai dėl priemonių, skirtų alternatyviam smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvoje skatinti, 2015, p. 1.