Projekto lyginamasis variantas
OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO NR. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsniŲ PAKEITIMO ir 2 straipsniO BEI 6 priedėlio PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato mokesčių mokėjimą už pramoninės nuosavybės objektų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, – išradimo patento, dizaino, puslaidininkinio gaminio topografijos, prekių ženklo – registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą, taip pat už išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą, patentinio patikėtinio registravimą Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (toliau – Valstybinis patentų biuras).“
įstatymo sąvokos
išradimo patentas, dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas. 2. Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, Vyriausybės patvirtintų Patentinių patikėtinių nuostatų nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčių mokėtojai Mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą (toliau – mokesčiai) moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką, už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą, taip pat už išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą, patentinio patikėtinio registravimą Valstybiniame patentų biure.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 6 punktą. 6) patentinio patikėtinio registravimą (6 priedėlis). 5 straipsnis.
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už teisingą mokesčių sumokėjimą atsakingas Valstybinis
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – Valstybinis patentų biuras).“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai sumokėjus mokesčius nesikreipiama dėl pramoninės
nuosavybės objektų registravimo ir su tuo susijusių dokumentų išdavimo, taip pat dėl išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo, patentinio patikėtinio registravimo.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 6 priedėlį. MOKESČIŲ UŽ PATENTINIŲ
registravimą 57
Respublikos patentinių patikėtinių registre 34
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4632(2) lyginamasis variantas
OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO NR. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsniŲ PAKEITIMO ir 2 straipsniO BEI 6 priedėlio PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato mokesčių mokėjimą už pramoninės nuosavybės objektų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, – išradimo patento, dizaino, puslaidininkinio gaminio topografijos, prekių ženklo – registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą, taip pat už išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą, patentinio patikėtinio registravimą Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (toliau – Valstybinis patentų biuras).“
įstatymo sąvokos
išradimo patentas, dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas. 2. Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, Vyriausybės patvirtintų Patentinių patikėtinių nuostatų nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčių mokėtojai Mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą (toliau – mokesčiai) moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką, už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą, taip pat už išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą, patentinio patikėtinio registravimą Valstybiniame patentų biure.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 6 punktą. 6) patentinio patikėtinio registravimą (6 priedėlis). 5 straipsnis.
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už teisingą mokesčių sumokėjimą atsakingas Valstybinis
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – Valstybinis patentų biuras).“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai sumokėjus mokesčius nesikreipiama dėl pramoninės
nuosavybės objektų registravimo ir su tuo susijusių dokumentų išdavimo, taip pat dėl išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo, patentinio patikėtinio registravimo.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 6 priedėlį. MOKESČIŲ UŽ PATENTINIŲ
registravimą 57
Respublikos patentinių patikėtinių registre 34
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. kovo 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos DIZAINO ĮSTATYMO NR. IX-1181 2, 16 IR 51¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo NR. I-372 2 ir 14 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo NR. VIII-1981 2, 11 ir 55¹ straipsniŲ pakeitimo įstatymo projekto ir LIETUVOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną, įpareigojančią įstatymų leidėją nustatyti šios teisės įgyvendinimo sąlygas[1]. Kiekvieno žmogaus konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą įgyvendinimo sąlygas turi nustatyti įstatymai, o ne įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti tinkamą patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybę ir tinkamą pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos veikimą, patentiniams patikėtiniams turi būti keliami specialūs kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, ir į tai, jog specialūs kvalifikaciniai reikalavimai tam tikrai profesijai ir kitos konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygos turi būti nustatytos įstatyme, Įstatymo projektu siekiama nustatyti patentiniams patikėtiniams keliamus reikalavimus, reglamentuoti profesinę patentinių patikėtinių veiklą, apibrėžti pagrindinius profesinės veiklos principus, nustatyti profesines teises ir pareigas bei įtvirtinti patentinių patikėtinių profesinę savivaldą.
Numatomi Įstatymo tikslai – nustatyti aiškias teisines sąlygas patentinių patikėtinių profesinei veiklai, užtikrinant sąžiningą konkurenciją, sudarant galimybes aukštai patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti ir šios profesijos plėtrai bei aukštam pramoninės nuosavybės apsaugos lygiui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Iniciatyvą dėl Įstatymo projekto pateikė Patentinių patikėtinių asociacija. Pasiūlymus dėl Įstatymo projekto pateikė Patentinių patikėtinių asociacija ir Valstybinis patentų biuras. Įstatymo projektą ir kartu teikiamus Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo Nr. IX-1181 2, 16 ir 51¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 55¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3, 4, 6,
galios įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel.
266 2993, el. paštas [email protected], tiesioginis rengėjas – departamento patarėjas Algis Baležentis, tel. 266 2927, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Patentinių patikėtinių profesinė veikla nėra nuosekliai ir išsamiai reglamentuota. Teisės aktai fragmentiškai reglamentuoja atskirus aspektus, susijusius su šia veikla. Patentinių patikėtinių veikloje aktualūs šie teisės aktai:
nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Patentinių patikėtinių nuostatai), nustato reikalavimus, kurie keliami patentiniams patikėtiniams, patentinio patikėtinio egzamino laikymo tvarka, patentinio patikėtinio statuso įgijimas ir netekimas. Pagal Patentinių patikėtinių nuostatus Valstybinis patentų biuras įrašo asmenį į patentinių patikėtinių registrą, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turi aukštąjį universitetinį techninį, gamtos mokslų, matematikos, kompiuterijos ar teisinį išsilavinimą, turi ne mažesnį kaip 5 metų praktinio darbo stažą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje ir yra išlaikęs patentinio patikėtinio egzaminą. 2.
įstatymas, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas ir Lietuvos Respublikos puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas apibrėžia patentinio patikėtinio sąvoką ir nustato patentinių patikėtinių išskirtinę teisę atstovauti Valstybiniame patentų biure užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, nuolat negyvenantiems Lietuvos Respublikoje ar neturintiems nuolatinės buveinės, įregistruoto filialo ar atstovybės Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje. 3. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas apibrėžia patentinio patikėtinio sąvoką ir nustato mokesčio už patentinio patikėtinio įregistravimą Valstybiniame patentų biure dydį ir mokėjimo tvarką. 4. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas nustato bendrąsias įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir ūkinės paslaugų teikimo veiklos laisvės įgyvendinimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas ir patentinių patikėtinių teikiamoms paslaugoms. Pagal Paslaugų įstatymo 5 straipsnį leidimų (kurie suprantami kaip licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti valstybės registre ar žinybiniame registre arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks leidimo vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas teikėjui ar leidimo gauti paslaugą suteikimas gavėjui) išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais.
Įstatymo projektas atitinka Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir būtinumo principus:
1) Asmenys, siekiantys būti pripažinti patentiniais patikėtiniais, nėra diskriminuojami dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar įsteigimo vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekte numatyti pripažinimo patentiniu patikėtiniu reikalavimai netaikomi asmeniui, kuriam pagal Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę verstis patentinio patikėtinio veikla visų pramoninės nuosavybės objektų atžvilgiu. 2) Įstatymo projekte numatyti reikalavimai yra proporcingi, nes jie neriboja teisės teikti paslaugas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje (teikti konsultacijas, rengti dokumentus, atstovauti klientams) ar šių paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui – nustatyti aiškias teisines sąlygas patentinių patikėtinių profesinei veiklai, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir aukštą patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybę – pasiekti.
Pažymėtina, kad realių, mažiau ribojančių alternatyvų Įstatymo projektui nėra, o išankstinis asmens patikrinimas, laikant patentinio patikėtinio kvalifikacinį egzaminą, iš esmės sumažina patentinio patikėtinio veikla keliamą riziką. 3) Įstatymo projekte numatyti reikalavimai yra būtini, nes pateisinami svarbiais visuomenės interesais: patentinio patikėtinio veiksmai, rengiant ir teikiant su pramoninės nuosavybės objektų registravimu susijusius dokumentus ir atstovaujant klientus Valstybiniame patentų biure, lemia teisių į pramoninės nuosavybės objektus (nuosavybės teisinių santykių) atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, o nekokybiškas atstovavimas gali padaryti turtinės ir neturtinės žalos paslaugų gavėjams (klientams). 5. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti inter alia patentinio patikėtinio paslaugas. 6. Patentinio patikėtinio paslaugos klientui teikiamos pagal paslaugų sutartį, kuriai taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 – 6.725 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normos nereglamentuoja patentinių patikėtinių statuso ir jų profesinės veiklos, tačiau tam tikrais atvejais nustato reikalavimą, kad suinteresuotiems asmenims atstovautų profesionalus atstovas (t. y. patentinis patikėtinis), pavyzdžiui: 1.
Patentinės kooperacijos sutarties 27 straipsnyje numatyta patentų tarnybos, nagrinėjančios tarptautinę paraišką patentui, teisė reikalauti, kad pareiškėjui atstovautų agentas, turintis teisę atstovauti pareiškėjams toje tarnyboje. 2. Patentų teisės sutarties 7 straipsnis numato, kad galima reikalauti, jog pareiškėjas, savininkas ar kitas suinteresuotas asmuo paskirtų atstovą dalyvauti tarnybos atliekamoje procedūroje, išskyrus tam tikrus atvejus. 3. Singapūro sutarties dėl prekių ženklų įstatymų 4 straipsnis numato, kad galima reikalauti, jog asmeniui, kuris tos valstybės teritorijoje neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei realios ir veikiančios pramonės arba prekybos įmonės, prekių ženklų registracijos tarnybos atliekamose procedūrose atstovautų patikėtinis. 4. Panašaus pobūdžio nuostatos dėl privalomo atstovavimo, jeigu to reikalauja nacionalinė teisė, yra numatytos Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto 16 straipsnyje ir Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo 9bis straipsnyje. 5. Europos patentų konvencija numato, kad atliekant procedūras, numatytas šioje konvencijoje, fiziniams ar juridiniams asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar pagrindinės verslo vietos susitariančiojoje valstybėje, privalo atstovauti profesionalus atstovas (133 straipsnis). Šios konvencijos pagrindu įsteigtos Europos patentų organizacijos Europos patentų tarnyboje gali atstovauti išimtinai tik profesionalūs atstovai, kurių pavardės yra įrašytos į tam tikslui sudarytą Europos patentų tarnybos sąrašą (134 straipsnis). 6. 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo numato privalomą profesionalų atstovų atstovavimą fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie Bendrijoje neturi savo gyvenamosios ar pagrindinio verslo vietos arba neturi faktiškų ir veikiančių pramoninių ir komercinių atstovybių (92 ir 93 straipsniai). Analogiškos nuostatos numatytos ir 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 77 ir 78 straipsniuose. 7. 2013 m. vasario 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl bendro patentų teismo 48 straipsnis numato, kad Bendrame patentų teisme ginčo šalims gali atstovauti Europos patentiniai patikėtiniai, turintys teisę veikti kaip profesionalūs atstovai Europos patentų tarnyboje pagal Europos patentų konvencijos 134 straipsnį ir turintys tinkamą kvalifikaciją. Susitarime taip pat nustatoma, kad ginčo šalių atstovams gali padėti patentiniai patikėtiniai, kuriems leidžiama kalbėti teismo posėdžiuose. Nei galiojantys pramoninės nuosavybės apsaugos srities įstatymai (Patentų įstatymas, Prekių ženklų įstatymas, Dizaino įstatymas, Puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas), nei Patentinių patikėtinių nuostatai, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja patentinių patikėtinių veiklos formų, profesinės etikos, patentinių patikėtinių ir klientų teisinių santykių, patentinių patikėtinių profesinių teisių ir pareigų, patentinių patikėtinių profesinės savivaldos. Pažymėtina, kad patentinių patikėtinių profesinės etikos ir interesų konflikto vengimo reikalavimai, taip pat profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas laikytini aukštos patentinių patikėtinių paslaugų kokybės teikimo sąlygomis. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors galiojantys teisės aktai nurodo Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą, tačiau jis iš esmės yra praktikuojančių patentinių patikėtinių sąrašas, o ne valstybės registras, atitinkantis valstybės informacinius išteklius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio aiškinimo doktriną, įpareigojančią įstatymų leidėją teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą įgyvendinimo sąlygas reglamentuoti įstatymais, siūloma patentinių patikėtinių profesinės veiklos sąlygas ir apribojimus reglamentuoti įstatymu, o ne įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje pramoninės nuosavybės objektų apsaugos teisinis reguliavimas yra įtvirtintas atskirais įstatymais: Patentų įstatymu, Prekių ženklų įstatymu, Dizaino įstatymu, Puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymu. Mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų įregistravimą, įskaitant už patentinio patikėtinio įregistravimą, nustato Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas. Šių įstatymų reguliavimo sritys yra santykinai atskiros ir lygiavertės teisinėje sistemoje. Patentiniai patikėtiniai gali dirbti visose šių įstatymų reglamentuotose pramoninės nuosavybės apsaugos srityse arba tik kai kuriose iš jų. Todėl patentinių patikėtinių veiklos reglamentavimą integruoti į kurį nors vieną iš nurodytųjų atskirų pramoninės nuosavybės objektų apsaugą reglamentuojančių įstatymų teisės sistemos požiūriu nebūtų pagrįsta dėl šių pagrindinių priežasčių:
skirti pramoninės nuosavybės objektų registravimui ir teisinei apsaugai. Patentinių patikėtinių profesinės veiklos teisinių pagrindų reglamentavimas (pavyzdžiui, patentinių patikėtinių profesinės pareigos ir teisės, profesinės savivaldos klausimai) nėra neatsiejamai susiję su pramoninės nuosavybės objektų registravimu ir teisine apsauga;
taikymo sritis.
Be to, patentiniai patikėtiniai galės teikti ir kitas paslaugas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Reglamentavus patentinių patikėtinių profesinę veiklą viename iš atskirų pramoninės nuosavybės objektų apsaugą reglamentuojančių įstatymų, būtų suardyti teisinio reguliavimo loginiai ir sisteminiai ryšiai;
3) kyla poreikis patentinių patikėtinių profesinę veiklą reglamentuoti sąlyginai plačiai (analogiškai teisinių profesijų atstovams, užsiimantiems profesine veikla), apimant ne tik patentiniams patikėtiniams keliamus reikalavimus, bet ir pripažinimo patentiniu patikėtiniu tvarką, profesinės veiklos principus, profesines teises ir pareigas, profesinės savivaldos organizavimą, drausminę atsakomybę ir kt. Šių klausimų detalus reglamentavimas įstatyme, nustatančiame pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos materialinės teisės normas, nederėtų su įstatymo paskirtimi ir iškreiptų nusistovėjusią pramoninės nuosavybės objektų teisinio reguliavimo sistemą. Be to, atskiri patentinių patikėtinių profesinę veiklą reglamentuojantys įstatymai yra priimti Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse. Įstatymo projekte numatoma reglamentuoti patentinių patikėtinių profesinės veiklos teisinius pagrindus. Siūloma įtvirtinti šiuos patentinių patikėtinių profesinės veiklos principus: patentinio patikėtinio profesinės veiklos laisvė ir nepriklausomumas; patentinių patikėtinių tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija; patentinių patikėtinių profesinės veiklos teisėtumas; profesinės paslapties neatskleidimas.
Įstatymo projekte įtvirtinami reikalavimai, keliami asmeniui, siekiančiam tapti patentiniu patikėtiniu: inter alia, nustatomas 2 metų praktinio darbo stažo pramoninės nuosavybės apsaugos srityje reikalavimas (šiuo metu taikomas 5 metų praktinio darbo stažo pramoninės nuosavybės apsaugos srityje reikalavimas), taip pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Įstatymo projekte numatomas patentinio patikėtinio kvalifikacinis egzaminas ir reglamentuojamos patentinio patikėtinio veiklos sąlygos. Patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino komisija bus sudaryta iš valstybės institucijų ir patentinių patikėtinių profesinės savivaldos organizacijos pasiūlytų atstovų. Už egzamino laikymą bus imama valstybės rinkliava. Įstatymo projekte, įgyvendinant licencijų išdavimo modelį „D“ („deklaravimas“), numatoma, kad asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus, gali pradėti teikti patentinio patikėtinio paslaugas kitą dieną po deklaracijos apie patentinio patikėtinio paslaugų teikimą pateikimo Valstybiniam patentų biurui dienos. Įstatymo projekte numatytas patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Patentiniai patikėtiniai, teikdami profesines paslaugas, susiduria su įvairia rizika, dėl kurios gali būti padaroma turtinė ir (ar) neturtinė žala klientams ar kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad žala dėl patentinių patikėtinių veiklos gali kilti atstovaujant klientams, registruojantiems pramoninės nuosavybės objektus, tvarkant šių objektų registracijų duomenis, mokant mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir atliekant kitus procedūrinius veiksmus ar konsultuojant klientus dėl pramoninės nuosavybės registravimo. Pažymėtina, kad inovacijos reikalauja didelių investicijų, o pramoninės nuosavybės teisės gali būti prarastos netinkamai atliekant pramoninės nuosavybės teisių registravimo ir (ar) teisių gynimo veiksmus (pavyzdžiui, laiku nepateikus paraiškos patentui gauti, prekių ženklui ar dizainui registruoti, laiku nesumokėjus mokesčio už patento pratęsimą, Europos patento įsigaliojimą ir pan.). Taip pat praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai patentinis patikėtinis, teikdamas klientams konsultacijas dėl pramoninės nuosavybės registravimo, gali netinkamai įvertinti trečiųjų asmenų teises, ir dėl to ateityje gali būti nuginčytos pramoninės nuosavybės objekto registracijos arba pradedami teisių pažeidimų ginčai teismuose. Įstatymo projekte numatyta, kad vieno patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra
reglamentuoti patentinių patikėtinių teises ir pareigas, numatoma, kad patentiniai patikėtiniai privalo sąžiningai vykdyti savo profesines pareigas. Atlikdami savo profesines pareigas, jie turi laikytis patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekso reikalavimų. Taip pat svarbu pažymėti, kad įtvirtinama patentinio patikėtinio pareiga vengti interesų konflikto. Įstatymo projekte nustatoma patentinių patikėtinių drausminė atsakomybė už Įstatymo ir patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekso pažeidimus.
Drausmines nuobaudas patentiniams patikėtiniams skirs Patentinių patikėtinių profesinės etikos komisija, išnagrinėjusi drausmės bylą. Patentinių patikėtinių profesinės etikos komisija bus sudaryta iš patentinių patikėtinių ir teisingumo ministro paskirtų asmenų. Numatoma, kad patentinių patikėtinių profesinę savivaldą įgyvendins viešasis juridinis asmuo – patentinius patikėtinius vienijanti asociacija Patentinių patikėtinių institutas (šiuo metu veikianti Patentinių patikėtinių asociacija pakeis pavadinimą). Siekiant užtikrinti aukštą patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybę, kuri iš dalies priklauso ir nuo profesinės savivaldos vykdomų profesijos priežiūros funkcijų, Įstatymas nustato privalomą patentinių patikėtinių narystę patentinių patikėtinių profesinės savivaldos organizacijoje. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime pateiktus argumentus, patentinių patikėtinių privaloma narystė profesinės savivaldos organizacijoje vertintina neapsiribojant vien Lietuvos Respublikos Konstitucijos
alia 48 straipsnio, kontekste. Be to, vertinant, ar profesiniu pagrindu numatyta privaloma narystė profesinės savivaldos organizacijoje nepažeistų asociacijų laisvės, atsižvelgtina į Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad įstatymais nustatytos profesinės organizacijos, vienijančios valstybės kontroliuojamų profesijų atstovus, nelaikytinos asociacijomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalies prasme (pavyzdžiui, 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją).
Užsienio valstybių teisėkūros analizė rodo, jog didelėje dalyje Europos valstybių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, yra taikoma privaloma patentinių patikėtinių narystė profesinėje organizacijoje[2]. Įvertinus patentinių patikėtinių drausminės atsakomybės ir profesinės etikos reikalavimų poreikį, siekiant patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybės, patentinių patikėtinių narystė profesinės savivaldos organizacijoje atitiktų būtinumo ir proporcingumo principams. Aukšta patentinių patikėtinių paslaugų kokybė tiesiogiai susijusi su tinkamu inovacijų valdymu, nes patentinio patikėtinio paslaugų pagalba užtikrinama pramoninės nuosavybės objektų apsauga sudaro sąlygas aukštesniam inovacijos konkurencingumui rinkoje. Dėl šios priežasties privaloma patentinių patikėtinių narystė savivaldos organizacijoje vertintina ir kaip priemonė, prisidedanti prie inovatyvaus verslo konkurencingumo skatinimo. Patentinių patikėtinių profesinės savivaldos organizacijai numatoma suteikti įgaliojimus dalyvauti formuojant patentinių patikėtinių profesinį korpusą ir atliekant patentinių patikėtinių profesinės veiklos priežiūrą: dalyvauti sudarant patentinių patikėtinių kvalifikacinio egzamino programą ir egzamino komisijoje, spręsti dėl patentinių patikėtinių profesinės etikos reikalavimų, jų įgyvendinimo priežiūros, patentinių patikėtinių kvalifikacijos tobulinimo ir drausminės atsakomybės priemonių taikymo.
Lydimuosiuose Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 55¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo Nr. IX-1181 2, 16 ir 51¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, siekiant užtikrinti 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo) 86 straipsnio 2 dalies ir
Bendrijos dizainų (Reglamento dėl Bendrijos dizainų) 71 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas suinteresuotos šalies prašymu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka patikrina įsiteisėjusio Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainai) sprendimo autentiškumą ir išduoda vykdomąjį raštą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Numatomas naujas patentinių patikėtinių profesinės veiklos teisinis reguliavimas užtikrins aukštesnę patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybę.
Patentinių patikėtinių profesinės etikos reikalavimai, įskaitant interesų konflikto vengimo reikalavimą, pareiga apdrausti patentinio patikėtinio profesinę civilinę atsakomybę, drausminės atsakomybės nustatymas ir profesinės savireguliacijos mechanizmų reglamentavimas yra būtinos ir adekvačios priemonės, siekiant užtikrinti aukštą patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybę. Manoma, kad Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas taps pagrindu patentinių patikėtinių profesinės veiklos plėtrai. Taip pat Įstatymas turėtų netiesiogiai teigiamai paveikti pramoninės nuosavybės objektų gynimo efektyvumą ir gerinti verslo bei inovacijų aplinką Lietuvoje. Profesionalios patentinių patikėtinių teikiamos paslaugos palengvins įmonių inovacinės veiklos plėtrą, skatins mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (technologinę) plėtrą. Įsigaliojus Europos Sąjungos teisės aktams dėl bendro galiojimo Europos patento ir pradėjus veikti Bendram patentų teismui, Patentinių patikėtinių įstatymas padidins Lietuvos patentinių patikėtinių konkurencingumą kitų Europos Sąjungos valstybių narių patentinių patikėtinių atžvilgiu. Įstatymas nustato naujus patentinių patikėtinių profesinės veiklos reikalavimus, taip pat privalomą patentinių patikėtinių narystę jų profesinės savivaldos organizacijoje, todėl galimos neigiamos Įstatyme numatomo teisinio reguliavimo pasekmės mažam skaičiui patentinių patikėtinių, kurie profesine veikla užsiima neaktyviai arba ši veikla yra papildoma. Priėmus Įstatymą, gali nežymiai padidėti administracinė našta patentiniams patikėtiniams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manoma, kad numatomas teisinis reguliavimas taps pagrindu patentinių patikėtinių profesinės veiklos plėtrai. Įstatyme įtvirtinus patentinių patikėtinių profesinės veiklos teisinius pagrindus, bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas šia profesija užsiimantiems asmenims ir jų klientams, todėl turėtų išaugti pasitikėjimas patentinių patikėtinių institutu. Taip pat tai didins šios profesijos žinomumą ir stabilumą, skatins jaunus darbuotojus rinktis šią profesiją. Taip pat Įstatymas turėtų netiesiogiai teigiamai paveikti pramoninės nuosavybės objektų gynimo efektyvumą ir gerinti verslo bei inovacijų aplinką Lietuvoje. Profesionalios patentinių patikėtinių teikiamos paslaugos palengvins įmonių inovacinės veiklos plėtrą, skatins mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (technologinę) plėtrą. Įstatymo įgyvendinimas padidins Lietuvos patentinių patikėtinių konkurencingumą kitų Europos Sąjungos valstybių narių patentinių patikėtinių atžvilgiu Europos Sąjungos teisės aktų dėl bendro galiojimo Europos patento ir Bendro patentų teismo kontekste. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiami šie lydimieji įstatymų projektai:
Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo, siekiant išvengti skirtingų patentinio patikėtinio sąvokos apibrėžčių, siūloma patentinio patikėtinio sąvoką apibrėžti tik Patentinių patikėtinių įstatyme. 2. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 55¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo, siekiant išvengti skirtingų patentinio patikėtinio sąvokos apibrėžčių, siūloma patentinio patikėtinio sąvoką apibrėžti tik Patentinių patikėtinių įstatyme. 3. Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo Nr.
IX-1181 2, 16 ir 51¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo, siekiant išvengti skirtingų patentinio patikėtinio sąvokos apibrėžčių, siūloma patentinio patikėtinio sąvoką apibrėžti tik Patentinių patikėtinių įstatyme. 4. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, kuriuo, siekiant išvengti skirtingų patentinio patikėtinio sąvokos apibrėžčių, siūloma patentinio patikėtinio sąvoką apibrėžti tik Patentinių patikėtinių įstatyme ir atsisakyti nuostatų dėl patentinių patikėtinių registravimo. Taip pat siūloma panaikinti mokestį už patentinio patikėtinio registravimą ir mokestį už pakeitimus patentinių patikėtinių registre, tokiu būdu sumažinant patentinių patikėtinių patiriamą finansinę naštą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas ir kartu teikiami susiję įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir kartu su juo teikiamų susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui turės būti priimti šie įstatymų įgyvendinamieji aktai:
patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Jas tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino programos;
patikėtinio kvalifikacinio egzamino organizavimo ir laikymo tvarkos
Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino komisijos patvirtinimo;
Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino komisijos darbo tvarkos;
patentų biuro direktoriaus įsakymas dėl praktinio darbo stažo pramoninės nuosavybės apsaugos srityje nustatymo tvarkos;
patentų biuro direktoriaus įsakymas dėl deklaracijos apie patentinio patikėtinio paslaugų teikimą formos ir jos pateikimo tvarkos;
patentų biuro direktoriaus įsakymas dėl informacijos pateikimo Patentinių patikėtinių institutui tvarkos;
patikėtinių instituto patvirtintos Patentinių patikėtinių sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės;
patvirtintas Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksas;
patvirtintos Patentinių patikėtinių profesinės kvalifikacijos tobulinimo taisyklės;
patvirtintas Patentinių patikėtinių profesinės etikos komisijos darbo reglamentas. Priėmus įstatymus, turės būti pakeisti šie įstatymų įgyvendinamieji aktai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 188 „Dėl Prekių ženklų registro nuostatų patvirtinimo“; 2.
Lietuvos Respublikos dizaino registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 325
„Dėl Lietuvos Respublikos dizaino registro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos
dizaino registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458
„Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir
grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos valstybinio patentų biuro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1R-100 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1999 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 36 „Dėl puslaidininkinių gaminių topografijų registravimo taisyklių patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pripažinti netekusiais galios šie teisės aktai:
Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 362 „Dėl Patentinių patikėtinių nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3R-62 „Dėl patentinių patikėtinių egzaminų organizavimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Patentinių patikėtinių įstatymui ir su juo susijusiems įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės finansinių išteklių nereikės. Mokesčių už patentinių patikėtinių registravimą atsisakymas valstybės biudžetui sukels itin nežymų finansinį poveikį. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Konsultuojantis su suinteresuotaisiais asmenimis (patentiniais patikėtiniais), dėl numatomo Įstatymo projekto 2014 m. sausio 17 d. buvo surengtas susitikimas su patentiniais patikėtiniais Valstybiniame patentų biure. Įstatymų projektai buvo suderinti su Patentinių patikėtinių asociacija, Lietuvos advokatūra, Lietuvos apeliaciniu teismu ir Lietuvos draudikų asociacija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Patentinis patikėtinis, intelektinė nuosavybė, pramoninė nuosavybė, patentas, prekių ženklas, dizainas, topografija, mokestis, atstovavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Šiuo metu veikiančios Patentinių patikėtinių asociacijos, kurios veikloje patentiniai patikėtiniai dalyvauja savanoriškai, nariais yra apie 40 patentinių patikėtinių. Patentinių patikėtinių registre šiuo metu yra įrašyti 56 patentiniai patikėtiniai. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2015 m. Valstybinis patentų biuras gavo
Patentinių patikėtinių registrą. Laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2015 m. į Patentinių patikėtinių registrą buvo įrašytas 1 patentinis patikėtinis, kuris yra kitos ES valstybės narės pilietis. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis [1] Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai. [2] žr. plačiau: http://www.patentepi.com/fileadmin/user_upload/Pictures/Downloads/TToR_-v10_Clean.pdf
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO NR. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 2 STRAIPSNIO BEI 6 PRIEDĖLIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-28 Nr. XIIP-4632(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 8 straipsniu siūloma nustatyti, kad „įstatymas, įsigalioja 2018 m. kovo 15 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3. 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4632 2017-05-31
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: : Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. Kvietstieji asmenys: S.Griciūnas (Teisingumo ministerija), A.Želvys (Valst. patentų biuras). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-25 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIP-4632. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10.
nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. birželio 21 d. Nr. 102-P-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Justas Pankauskas, Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys, Patentinių patikėtinių asociacijos atstovė Otilija Klimaitė, Tomas Bukelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-25 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė8
patentinių patikėtinių įstatymo projektu XIIP-4628 patikslinta data. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2017-04-25 * Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo projektu Nr. XIIP-4628 bei su juo susijusiais įstatymų projektais
minėtiems projektams pritaria. Atsižvelgti
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2017-05-31 * Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIP-4632. Pritarti
Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos stojimo į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau - EBPO) kontekste vyksta Lietuvos investicijų politikos peržiūra EBPO Investicijų komitete ir Lietuva Investicijų komiteto stojimo raporte ir peržiūros komitete metu informavo EBPO šalis nares, jog yra parengtas Patentinių patikėtinių įstatymo projektas, nenustatantis pilietybės reikalavimo patentinių patikėtinių paslaugų teikimui, kurį tikimasi priimti 2017 m. LR Seimo II (pavasario) sesijos metu, bei įvertinant klausimo svarbą ir numatomų Lietuvos peržiūrų EBPO komitetuose kalendorių, siūlome Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo projektą XIIP-4628(2) bei lydimuosius projektus (XIIP-4629(2)-XIIP-4632(2)) svarstyti skubos tvarka. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Lauras Stacevičius, Česlav Olševski. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė