Lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67,68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. Įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas , ar teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per septynias darbo dienas nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Šiuo atveju apie prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui.“. 2 straipsnis. Įstatymo 31 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta “
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams Regionų apygardos administraciniam teismui , skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal pareiškėjo pasirinkimą.“
dalimi: „
šiam teismui pateikiamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“3 straipsnis. Įstatymo 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.
“. 2. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Teisėjų kolegijos narius, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo administracinio teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas .“4 straipsnis. Įstatymo 63 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda kito teismo veiklos teritorijoje arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė,
nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.“. 5 straipsnis. Įstatymo 67 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
Pirmininko ar jo paskirto teisėjo priimtoje nutartyje nurodoma:
1) teisėjų kolegijos nariai, jos pirmininkas;
2) posėdžio laikas ir vieta;
3) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti šaukimus proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems liudytojui, specialistui, ekspertui ir vertėjui arba kitaip pranešti apie posėdį;
4) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;
5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.“6 straipsnis. Įstatymo
1Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas
posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą tokie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti sujungiami į vieną bylą nutartimi . Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas.
Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį dėl jų sujungimo priima teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, kuris taip pat išsprendžia klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui ar konkretiems teismo rūmams perdavimo klausimą išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu. 2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).“. 7 straipsnis. Įstatymo
1Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams :
1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus atvejus) ;
2) kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles;
3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą);43 ) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose , konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies43 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas. 3.
šalis yra teisėjas o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Šioje dalyje nustatyta taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 4. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 5. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 36 .
3
6. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.“8 straipsnis. Įstatymo
Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą , skelbimų lentoje.“. 9 straipsnis. Įstatymo
Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas , ir tikslus adresas ir, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, pavadinimas ir tikslus adresas ;“. 10 straipsnis. Įstatymo
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vieta “
dalimi: „
teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. “
dalimi: „
gali vykti ir ne šio straipsnio 4 dalyje nurodytose patalpose, jeigu kitoje vietoje byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau , konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą. “. 11 straipsnis. Įstatymo
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama proceso šalims. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint. “
3Papildyti 84 straipsnį nauja 6 dalimi:
„
nustatyta tvarka ir nei vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną. “
straipsnis. Įstatymo 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
administracinės bylos (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), kurios kyla dėl norminio teisės administracinio akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“13 straipsnis. Įstatymo
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų.
Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama proceso šalims. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
143 straipsnį 6 dalimi: „
priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir nei vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą, sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos narių pasirašyto sprendimo pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną. “14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Julius Sabatauskas, Valdas Skarbalius, Vitalijus Gailius
Lyginamasis Projekto
lyginamasis variantas
administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67,68, 69, 72, 73, 77, 84, 127 IR 143 straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas , ar teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per septynias darbo dienas nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisėjas , ar teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Šiuo atveju apie prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui.“2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta “
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams Regionų apygardos administraciniam teismui , skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.“
dalimi: „
5Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas,
pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“3 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.
“. 2. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Teisėjų kolegijos narius, kolegi jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo administracinio teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas .“ 4 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Teism iniai o pavedimai
1Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, kito teismo veiklos teritorijoje, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Nutartyje dėl teism ini o pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti nustatyti , įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui , ar teismo rūmams, kuriems kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 3. Teism inis o pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo. 4. Visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.“
5 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
Teismo P p irmininko ar jo paskirto teisėjo priimtoje nutartyje nurodoma:
1) teisėjų kolegijos nariai, kolegi jos pirmininkas;
2) posėdžio laikas ir vieta;
3) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti šaukimus proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems liudytojui, specialistui, ekspertui ir vertėjui arba kitaip pranešti apie posėdį;
4) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;
5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.“6 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas
posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą . Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas.
Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį dėl jų sujungimo priima teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, kartu išspręsdamas klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui ar konkretiems teismo rūmams perdavimo klausimą išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu. 2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).“7 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui , o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams :
1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme , o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus) ;
jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles;
3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą);43 ) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme , o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose , konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies43 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas. 3.
yra teisėjas ir byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 4. Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 5. Kai teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 36 . Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.“
Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą , skelbimų lentoje.“9 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas , ir tikslus adresas , o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, ir teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, pavadinimas ir tikslus adresas
straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vieta “
dalimi: „
teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas (paskirti) bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. “
dalimi: „
gali vykti ir ne šio straipsnio 4 dalyje nurodytose patalpose, jeigu kitoje vietoje byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau , konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą. “11 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo.
Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. Visi posėdžių salėje esantys asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama proceso šalims. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami.
Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint. “
3Papildyti 84 straipsnį nauja 6 dalimi:
„
dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną. “
straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
bylos (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), kurios kyla dėl norminio teisės administracinio akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“13 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų.
Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama proceso šalims. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
143 straipsnį 6 dalimi: „
nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą, sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos narių pasirašyto teismo sprendimo ar nutarties pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną. “14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas [ZL1] Ne labai įsivaizduoju kaip čia koreguoti? Ir ar tikrai čia to reikia?
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 straipsnių pakEitimo ĮSTATYMO
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą „Dėl teismų reorganizavimo“ Nr. XII-2209, o 2016 m. birželio 23 d. priėmė su šio nutarimo įgyvendinimu susijusius įstatymus (įstatymų paketas (Nr. XII-2474-2481). Šiame pakete buvo teiktas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 69, 70, 78, 73, 74, 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-3017). Komitetas apsvarstė šį projektą ir priėmė sprendimą i š esmės pritarti projekto tikslams ir projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas, įstatymo projektą atmetė bei nusprendė Komiteto narių vardu registruoti pataisas jau naujajai šio įstatymo redakcijai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Kadangi naujoji Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 1 d., šio įstatymo nuostatos nėra suderintos su priimto teismų reformos įstatymų pataisų paketo nuostatomis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Šiuo projektu iš esmės derinamos Administracinių bylų teisenos nuostatos su Seime priimtų įstatymų Nr. XII-2474-2481 nuostatomis. Pakeitimai turėtų įsigalioti kartu su teismų reorganizavimą reglamentuojančiais įstatymais, todėl nustatoma, kad šiuo projektu siūlomos pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Šis įstatymo projektas suderintas su Teisingumo ministerija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šio įstatymo nuostatos iš esmės atspindi įstatymo projekto Nr.
XIIP-3017 siūlomą teisinį reguliavimą, o pastarasis įstatymo projektas buvo teiktas derinti Lietuvos Respublikos teismams, Teisėjų tarybai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teismas“, „teismo rūmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Julius Sabatauskas Valdas Skarbalius Vitalijus Gailius
Blankas ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-07- Nr. Į 2016-07-18 Nr. S-2016-5151 dėl Lietuvos respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 straipsnių pakeitimo įstatymo p ROJEKTO NR. XIIP-4618 a TITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-2016-5151 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIP-4618 , informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67,68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-07-18 Nr. XIIP-4618 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms , pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
Teisingumo ministerijos 2016-07-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-2016-5151 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIP-4618, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė