Projekto lyginamasis variantas
18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 39¹ STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas)
2Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Ilgalaikis planavimas – elektros energijos
gamybos, perdavimo ir skirstymo pajėgumų plėtros, tiekimo vartotojams patikimumo užtikrinimo ir su tuo susijusių tam reikalingų ilgalaikių investicijų planavimas dešimties metų laikotarpiui, siekiant patenkinti elektros energijos poreikį sistemoje.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„32. Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas
(toliau – pažeidžiamas vartotojas) – buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kuris šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis pažeidžiamiems vartotojams nustatytomis papildomomis garantijomis.“ 4.
Buvusias 2 straipsnio 32-55 dalis laikyti atitinkamai 33-56 dalimis. 5. Pakeisti 2 straipsnio 54 dalį ir ją išdėstyti taip: „53
teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu.“
Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustatyti aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį, visų pirma užtikrinant elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą, socialiai pažeidžiamų vartotojų ir jų grupių apsaugą, teisės į informaciją įgyvendinimą ir veiksmingas teisių gynimo priemones;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) elektros energijos prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą bei socialiai pažeidžiamų vartotojų grupių teisių ir teisėtų interesų apsaugos;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) efektyvių pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų technologijų, išmaniųjų energijos apskaitos sistemų ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtros skatinimo;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1.
taip:
„5) tvirtina nustato viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų sąrašą ir nustato jų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarką, šių paslaugų teikimo apimčių nustatymo tvarką;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
lėšų administratoriaus skyrimo tvarką skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„9) nustato pažeidžiamiems vartotojams taikomų
papildomų garantijų įgyvendinimo tvarką;“. 4. Buvusį 6 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. 5. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus skyrimo tvarka skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių nustato socialiai pažeidžiamų elektros energijos vartotojų ir jų grupių sąrašą ir (ar) tokiems vartotojams ar jų grupėms taikomas papildomas garantijas, susijusias su aprūpinimu elektros energija;“. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir jų teikimo ir apimčių nustatymo tvarkos aprašą;“. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu:
„21) derina pagal Komisijos patvirtintą metodiką
tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą laikyti 22 punktu. 7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 10 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nagrinėja buitinių vartotojų skundus ir ginčus
dėl energetikos įmonių taikomų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nagrinėja buitinių vartotojų skundus ir ginčus
dėl elektros energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos;“. 8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perdavimo sistemos Tinklų operatorius,
įvertindamas elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, gerindamas naudojimosi sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą, derindamas ją su Energetikos ministerija, Komisija ir skirstomųjų kitais tinklų operatoriais. Ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros planavimas turi būti pagrįstas moksliniu, technologiniu ir ekonominiu įvertinimu. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų Tinklų operatoriai privalo bendradarbiauti, siekdami užtikrinti perdavimo ir skirstomųjų tinklų optimalią plėtrą.“
1Pakeisti 31 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti
perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo ir patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus, pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų technologijų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros kryptis planus ir reikalavimus bei ekonomines sąlygas;“. 2.
2Pakeisti 31 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) organizuoti ir diegti perdavimo tinklų elektros
energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, užtikrindamas pažangių išmaniųjų energijos apskaitos sistemų sistemų įrengimą;“. 10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Atsiskaitymo už elektros energijos
persiuntimą perdavimo tinklais garantijos Skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas, susijusias su elektros persiuntimu. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas, skirstomųjų tinklų operatorius ar vartotojas, pažeidę su perdavimo sistemos operatoriumi sudarytą sutartį, privalo perdavimo sistemos operatoriaus reikalavimu užtikrinti visų savo prievolių įvykdymą.“
1Pakeisti 39 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius
tinklus, atsižvelgdamas į pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų technologijų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros kryptis planus ir reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam
priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, užtikrindamas pažangių išmaniosios energijos apskaitos sistemų sistemos įrengimą;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 39¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu:
„39¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų plėtros
planavimas 1.
Skirstomųjų tinklų operatorius rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, grindžiamą esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa elektros energetikos sistemoje, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planais ir reikalavimais. Planas turi būti atnaujinamas kasmet ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 dienos paskelbiamas skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. Prieš paskelbiant 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plane inter alia nurodoma:
1) skirstomųjų tinklų įrengimo, atnaujinimo gairės – infrastruktūros dalys, kurios bus įrengiamos ar atnaujinamos per planuojamą 10 metų laikotarpį;
2) bendroji investicijų programa, dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį;
3) bendrosios investicijų programos ir naujų investicijų rodiklių (apimčių) planuojami įgyvendinimo terminai;
4) veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti;
5) skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstos prognozės, kuriomis remiantis buvo sudarytas planas, ir jų prielaidos. 3. Rengdamas skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius įvertina prognozes apie elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgdamas į valstybės politikos kryptis, pagrįstas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais. 4.
ir modernizavimo investicijų plano įgyvendinimo stebėseną. Komisija, nustačiusi skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plano neatitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams, teikia skirstomųjų tinklų operatoriui pastabas dėl skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plano koregavimo ar keitimo ir nurodo protingą terminą šiems veiksmams atlikti. Skirstomųjų tinklų operatorius, savo interneto svetainėje nepaskelbęs skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plano šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais arba paskelbęs planą nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nepašalinęs nustatytų pažeidimų per Komisijos nurodytą terminą, laikomas pažeidusiu reguliuojamos elektros energijos skirstymo veiklos sąlygas. 5. Tuo atveju, kai skirstomųjų tinklų operatorius neatlieka investicijų, kurios pagal skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą turėjo būti padarytos per praėjusius 3 metus, Komisija gali įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių atlikti atitinkamas investicijas ir (ar) imtis kitų šiame įstatyme ir Energetikos įstatyme nustatytų priemonių siekiant užtikrinti skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plano įgyvendinimą. 6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos skirstomųjų tinklų operatoriams, aptarnaujantiems mažiau kaip 100 000 vartotojų.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis.
Atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais garantijos Vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas bei už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, ir vartotojas, pažeidęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi sudarytą sutartį, privalo skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimu pateikti visų savo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimą.“
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Balansavimo energijos tiekėjai prekiauja balansavimo
elektros energija su perdavimo sistemos operatoriumi. Balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų su balansavimo elektros tiekėjais, standartines sąlygas rengia ir, suderinęs su Komisija, savo interneto svetainėje skelbia perdavimo sistemos operatorius.“
Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuo 2013 m. sausio 1 d. visuomeninis tiekėjas privalo
sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, taip pat socialiai pažeidžiamiems vartotojams ar jų grupėms.
Socialiai pažeidžiamais vartotojais gali būti pripažįstami asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka taikomas socialinis aprūpinimas ir (ar) teikiamos socialinės paslaugos. Socialiai pažeidžiamų vartotojų ir jų grupių sąrašą ir (ar) tokiems vartotojams ar jų grupėms taikomas papildomas garantijas, susijusias su aprūpinimu elektros energija, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pažeidžiamiems vartotojams.“
taip:
„1) garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui
užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu, visuomeniniam tiekėjui pradėjus teikti garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą, ne vėliau kaip, jei vartotojas per 3 2 savaites nuo visuomeninio nepriklausomo tiekėjo rašytinio pranešimo apie teikiamą paslaugą nutraukiamą veiklą gavimo dienos vartotojas sudaro sutartį nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės
Jeigu per 6 mėnesius vartotojas sutarties nesudaro nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui ar jo objektams. Apie garantinio tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos;“. 2. Papildyti 44 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 2
savaičių nepriklausomo tiekėjo pranešimo terminas netaikomas ir garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bet kurios iš šių aplinkybių atsiradimo:
1) vartotojo pasirinktam nepriklausomam tiekėjui pažeidus reguliuojamos veiklos sąlygas Komisija sustabdo ar panaikina elektros energijos tiekimo veiklos leidimą;
2) balansavimo energijos tiekėjui ar perdavimo sistemos operatoriui nutraukus balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, ir nesant balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties su kitu balansavimo tiekėju;
3) nepriklausomam tiekėjui yra iškelta bankroto byla arba kreditorių susirinkime priimtas nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka;
4) kitais, tiesiogiai nuo nepriklausomo tiekėjo veiksmų nepriklausančiais, atvejais, dėl kurių nepriklausomas tiekėjas nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją vartotojams (force majeure).“
3Papildyti 44 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, bet
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo dienos, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo kontaktinius duomenis.
Vartotojai, kurių sunaudotą elektros energiją apskaitančių prietaisų rodmenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo garantinio elektros energijos tiekimo pradžios, jei apie tai jie buvo tinkamai informuoti, privalo užfiksuoti faktinius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir juos pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui. Nepriklausomiems tiekėjams ar vartotojams neįvykdžius ar tinkamai neįvykdžius šioje straipsnio dalyje nustatytų pareigų, garantinio elektros energijos tiekimo metu tiekiamos elektros energijos kiekis nustatomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
taip:
„5) socialiai pažeidžiamiems vartotojams ir jų
grupėms, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, užtikrinamas visuomeninis imasi priemonių elektros energijos tiekimas neribotą laikotarpį trūkumo klausimams spręsti, rengia su tuo susijusius nacionalinius energetikos veiksmų planus;“
2Pripažinti netekusiu galios 49 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
6) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija imasi tinkamų priemonių elektros energijos trūkumo klausimams spręsti, rengia su tuo susijusius nacionalinius energetikos veiksmų planus, įstatymų nustatyta tvarka teikia socialinės apsaugos sistemos lengvatas, skirtas užtikrinti reikiamą elektros energijos tiekimą socialiai pažeidžiamiems vartotojams ir jų grupėms bei paramą siekiant didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą. 18 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) susipažinti su elektros energijos suvartojimo
duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, sudarę aiškų susitarimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo skaitiklių duomenimis, kuriuos nemokamai turi teisę gauti pats vartotojas;“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai sudaro
tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusias paslaugas. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Vartotojui pageidaujant gauti popierines sąskaitas tiekėjai ir tinklų operatoriai turi teisę vartotojui taikyti tokios sąskaitos pateikimo mokestį, kurį iš anksto nusistato tiekėjas ar elektros tinklų operatorius atsižvelgdamas į popierinės sąskaitos pateikimo sąnaudas.
Vartotojo prašymu ir vartotojui priimtina forma, suteikdami elektroninę prieigą ar raštu, tiekėjai ir (ar) tinklų operatoriai pateikia:
1) esamas faktines elektros energijos ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusių paslaugų kainas ir faktinį energijos suvartojimą bent kartą per kalendorinius metus;
2) vartotojo einamuoju metu suvartojamo elektros energijos kiekio ir elektros energijos, suvartotos per tą patį praėjusių metų laikotarpį, palyginimą;
3) kai tai įmanoma, palyginimą su vidutinio tos pačios grupės vartotojo elektros energijos suvartojimu.“
3Papildyti 51 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Elektros tinklų operatoriai elektros energijos
valandinius suvartojimo duomenis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį kartu su sąskaita už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas elektroniniu būdu pateikia vartotojams, kurių objektuose vartojamą elektros energiją apskaitantys prietaisai yra prijungti prie automatinės duomenų nuskaitymo ar išmaniosios energijos apskaitos sistemų. Vartotojams ir (ar), vartotojams raštiškai sutikus, nepriklausomiems tiekėjams elektros tinklų operatoriai už iš anksto operatorių nustatytą paslaugos kainą, pagrįstą patiriamomis sąnaudomis, gali sudaryti galimybę naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo ar išmaniosios energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis.“
1Papildyti 52 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Papildomos pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:
1) pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir
(ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus;
2) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė nei minus 15 °C ar aukštesnė nei plius 30 °C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Tokiais atvejais tiekimas vartotojui gali būti nutrauktas kitą dieną po šiame papunktyje nustatytų aplinkybių pasibaigimo, jeigu pažeidžiamas vartotojas apie tai buvo įspėtas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių ir kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) pažeidžiami vartotojai turi teisę iki paskutinės mėnesio, einančio po kalendorinio mėnesio, per kurį persiunčiama ir (ar) tiekiama elektros energija ar teikiamos kitos su tuo susijusios paslaugos vartotojui, dienos (išskyrus atvejus, kai pažeidžiamo vartotojo prašymu yra susitarta dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų) atsiskaityti su skirstomųjų tinklų operatoriumi ar tiekėju;
4) pažeidžiamiems vartotojams vykdant elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, jeigu prijungimo įmoka didesnė kaip 600 eurų, 60 procentų prijungimo įmokos dalis sumokama per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo, kita įmokos dalis – per 10 kalendorinių dienų nuo rangos darbų pabaigos.
Prijungimo paslauga pradedama teikti, kai pažeidžiamas vartotojas sumoka pirmąją prijungimo paslaugos įmokos dalį. Apie rangos sutartyje nustatytų darbų pabaigą skirstomųjų tinklų operatorius praneša pažeidžiamam vartotojui ir pateikia jam mokėti reikalingus dokumentus prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka;
5) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas 3 mėnesius nuo termino praleidimo dienos delspinigiai nėra skaičiuojami;
6) pažeidžiamam vartotojui pageidaujant gauti popierinį apmokėjimo dokumentą, skirstomųjų tinklų operatorius ar tiekėjas negali reikalauti kompensuoti popierinio apmokėjimo dokumento pateikimo vartotojui išlaidų.“
1.
1Papildyti 58 straipsnį 5 dalimi:
„5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta
naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis bei vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams, principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybą vykdo visuomeninis tiekėjas ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje, be kita ko, reglamentuojama tokios įmonės pakeitimo procedūra, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir visuomeninio tiekėjo ar paskirtosios įmonės vartotojams.
Paskirtoji įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros pardavimą savo vartotojams;
4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
5) įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir informacijos mainų sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą;
6) įmonė įsipareigoja vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Paskirtoji įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros pardavimą savo vartotojams;
4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
5) įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir informacijos mainų sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą;
6) įmonė įsipareigoja vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas iki kol bus paskirta nauja įmonė.“
2Papildyti 58 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Nustačiusi, kad paskirtoji įmonė neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šio straipsnio 5 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Prekybos elektros energija taisyklių ir kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja paskirtąją įmonę apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį nei 2 mėnesių terminą pašalinti veiklos trūkumus. Paskirtajai įmonei per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų Energetikos ministerija organizuoja naujos paskirtosios įmonės atranką ir paskyrimą.“
1Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Vartotojų Komisija, tvirtindama vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką tvirtina, nustatydama įkainius nustato ir juos diferencijuoja Komisija, vadovaudamasi diferencijuodama, taip pat derindama operatorių parengtą prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:
1) tinklų naudotojų nediskriminavimo;
2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo ir sąnaudų pagrįstumo;
3) elektros energijos vartojimo efektyvumo;
4) tinklų naudotojų ūkinės veiklos aplinkybių įvertinimo;
5) tinklų naudotojų įrenginių prijungimo poreikio įvertinimo;
6) atokių ir menkai apgyvendintų regionų elektrifikavimo;
7) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo;
8) pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų ir (ar) elektros energijos gamybos technologijų išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros;
9) galimybės panaudoti elektros įmonių objektus kitų tinklų naudotojų įrenginiams prijungti įvertinimo;
10) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų gamintojų įrenginių prijungimui, įvertinimo.“
išdėstyti taip:
„1) buitiniai vartotojai, taip pat kiti vartotojai, Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodyti kaip socialiai pažeidžiami vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį;“. 3. Papildyti 67 straipsnį 12 dalimi: „12.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šiame įstatyme nustatytą galutinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą nustato Komisija.“
Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine
linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Perdavimo sistemos operatorius šiems vartotojams asmenims galios ir energijos rezervavimo funkcijos neatlieka. Vartotojų Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Komisija.“
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Elektros energijos persiuntimas vartotojams gali būti
laikinai nutrauktas nesant vartotojų kaltės tik siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tarp jų Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, arba atliekant naujų vartotojų prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus. Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir su tuo tiesiogiai susijusių pagrįstų nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato energetikos ministras.“
2Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Elektros tinklų priežiūros darbams atlikti perdavimo
sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius elektros tinklų operatoriai gali iš dalies arba visiškai atjungti vartotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš 10
energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato Energetikos ministerijos patvirtintos taisyklės.“
3Papildyti 71 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Apskaičiuojant ir atlyginant su laikinu elektros energijos persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, susijusius nuostolius vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
1) tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ekstremaliai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui, bei tuomet, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus;
2) elektros energijos persiuntimo nutraukimo laikas, nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis ir priežastys nustatomos pagal tinklų operatoriaus bei vartotojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis. Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų vertė nustatoma šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas;
3) prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos.
Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos;
4) tinklų operatoriai vartotojams nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo jų vertės ir vartotojo prašymo pagrįstumo nustatymo dienos, jei vartotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip. Tinklų operatoriai vartotojų prašymus vertina vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais.“
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius
gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų.“
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
elektros energetikos sektoriuje ir įvertinusi rinkos dalyvių vykdomą veiklą, jos pobūdį, mastą ir poveikį bendrai valstybės elektros energetikos sistemai, gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
dalies nuostatomis, patvirtina viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustato šių paslaugų teikimo tvarką. 3. Vyriausybė skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus skyrimo tvarka. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir įvertinusi rinkos dalyvių vykdomą veiklą, jos pobūdį, mastą ir poveikį bendrai valstybės elektros energetikos sistemai, gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. 5. Tvirtinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais. 1. 2.
ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti, kad įpareigoti rinkos dalyvius teikti šias viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje priskiriama:
1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimas ir jos centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;
3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla.;
8) elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą.
Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti, kad įpareigoti rinkos dalyvius teikti šias viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje priskiriama:
1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimas ir jos centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;
3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla.;
8) elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą. 3.
teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams bei nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Vyriausybė vadovaujasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams principais. Energetikos ministerija ne rečiau kaip kartą per 5 metus turi atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų analizę, kuri, inter alia, apimtų kiekvienos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos turinio, aplinkybių, kuriomis energetikos veikla priskiriama šioms paslaugoms, vertinimą, taip pat paslaugų, kurios yra būtinos viešiesiems poreikiams užtikrinti, galimų finansavimo šaltinių vertinimą bei optimalios paslaugų apimties nustatymą, siekiant mažiausios finansinės naštos vartotojams. 4.
interesus atitinkančių paslaugų lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka renkamos iš asmenų:
1) naudojančių elektros energiją ūkiniams poreikiams tenkinti, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų;
2) naudojančių savo pasigamintą elektros energiją savo ūkiniams poreikiams tenkinti, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, už visą savo ir asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją;
3) savo ūkiniams poreikiams tenkinti naudojančių termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą elektros energiją, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir savo bei asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją. 5. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos už:
1) gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;
2) elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti, o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse už elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui užtikrinti;
3) elektros energiją, būtiną elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos technologiniam procesui užtikrinti.
Šios energijos metinis kiekis negali būti didesnis už tiems kalendoriniams metams Komisijos konkrečiam skirstomųjų tinklų operatoriui apskaičiuojant elektros energijos skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas naudotą procentinį dydį (normatyvinį arba faktinį, jei pastarasis mažesnis);
4) elektros energijos kiekį, kuris elektros energiją gaminančio vartotojo buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 6. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos gali būti naudojamos tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 6. 7. Rinkos dalyviai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudų apskaitą tvarko atskirai nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Komisijos patvirtintomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis. 8.
administratoriumi skiriama valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
2) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš elektros energijos rinkos dalyvių, dalyvaujančių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, gauti ir jiems siųsti;
3) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio lėšų surinkimo ir išmokėjimo galimiems neatitikimams padengti, įvertinamą pagal jos dvejų paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
4) įmonė privalo turėti darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, elektros energijos rinkos dalyviams, dalyvaujantiems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, informuoti ir konsultuoti, skundams dėl vykdomos veiklos sąlygų nagrinėti;
5) įmonė negali būti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančiu asmeniu;
6) įmonė, kurią valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
7) įmonės vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriumi skiriama valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
2) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš elektros energijos rinkos dalyvių, dalyvaujančių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, gauti ir jiems siųsti;
3) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio lėšų surinkimo ir išmokėjimo galimiems neatitikimams padengti, įvertinamą pagal jos dvejų paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
4) įmonė privalo turėti darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, elektros energijos rinkos dalyviams, dalyvaujantiems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, informuoti ir konsultuoti, skundams dėl vykdomos veiklos sąlygų nagrinėti;
5) įmonė negali būti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančiu asmeniu;
6) įmonė, kurią valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
7) įmonės vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Įmonės vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
administratorius privalo užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant numatytiems aplinkybių, kurios įtakoja asmens atitikimą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 5 darbo dienas, raštu apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo ir kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį nei 2 mėnesių terminą pašalinti veiklos trūkumus. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų Energetikos ministerija organizuoja naujo administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius vykdo funkcijas iki kol bus paskirtas naujas administratorius. 10.
pagamintos elektros energijos, asmenų savo ūkiniams poreikiams suvartotos ir asmenų, iš gamintojų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams suvartotos elektros kiekio kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija.“
1Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Elektros energijos persiuntimui skirtos žemos žemosios
ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse ir transformatorių pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros tinklų priklausinius, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.“
2Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros
energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.
Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.“
3Pakeisti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų
tinklų Tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio priklausančių ar jų eksploatuojamo eksploatuojamų elektros energetikos objekto tinklų, esančio esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (esant žemės savininko sutikimui; dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.
Be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo elektros energetikos objektų tinklų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus. Prašymą dėl šių darbų atlikimo tinklų operatoriai turi išnagrinėti ir į juos atsakyti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą tinklų operatorius neatsako, laikoma, kad jis sutinka.“
4Pripažinti 75 straipsnio 6 dalį netekusia galios. „6. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų
operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tinklų operatoriams atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus.“
1Papildyti įstatymo priedą nauju 4 punktu:
„4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).“
atitinkamai 5-9 punktais. 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 dieną. 2. Vyriausybė, energetikos, žemės ūkio ministrai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. spalio 31 dienos priima teisės aktus, būtinus šio įstatymo įgyvendinimui. 3. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalyje numatytas planas pirmą kartą turi būti paskelbtas ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 1 dieną. 4.
elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, taikomos taip pat ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, skirtų elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vyriausybė, atsižvelgdama į preliminarų vienkartinių kompensacijų už nuostolius dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytų servitutų dydį ir nuomonę apie jo įtaką elektros energijos tarifams, kuriuos Vyriausybei po konsultacijų su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iki 2017 m. gegužės 1 d. nustato tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Nurodytos vienkartinės kompensacijos pradedamos mokėti
ne vėliau, kaip per 2 metus nuo prašymo dėl vienkartinės kompensacijos ar dėl kompensacijos peržiūrėjimo (padidėjus teisės aktais nustatomoms elektros tinklų apsaugos zonoms) pateikimo perdavimo sistemos ir (arba) skirstomųjų tinklų operatoriams dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
4, 6, 7, 9, 10, 16, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 39¹
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – elektros energijos buitinis vartotojas, savo, kaip vartotojo, objekte, taip pat biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga, valdanti valstybės ar savivaldybės nuosavybės ar patikėjimo teise statinius, šiuose statiniuose iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys gaminantis elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintys turintis teisę pagamintą, bet ir savo reikmėms bei ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“
2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Elektros energijos garantinis tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – elektros energijos tiekimas, siekiant užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, aprūpinimą elektros energija.“
2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Ilgalaikis planavimas – elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo pajėgumų plėtros, tiekimo vartotojams patikimumo užtikrinimo ir su tuo susijusių tam reikalingų ilgalaikių investicijų planavimas dešimties metų laikotarpiui, siekiant patenkinti elektros energijos poreikį sistemoje.“
2 straipsnį nauja 32 dalimi: „32.
Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas (toliau – pažeidžiamas vartotojas) – buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kuris šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis pažeidžiamiems vartotojams nustatytomis papildomomis garantijomis.“
2 straipsnio 54 dalį ir ją išdėstyti taip: „53 54. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustatyti aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį, visų pirma užtikrinant elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą, socialiai pažeidžiamų vartotojų ir jų grupių apsaugą, teisės į informaciją įgyvendinimą ir veiksmingas teisių gynimo priemones;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) elektros energijos prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą bei socialiai pažeidžiamų vartotojų grupių teisių ir teisėtų interesų apsaugos;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) efektyvių pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų technologijų, išmaniųjų energijos apskaitos sistemų ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtros skatinimo;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1.
6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir nustato jų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarką, šių paslaugų teikimo apimčių nustatymo tvarką;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus skyrimo tvarką skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu: „9) nustato pažeidžiamiems vartotojams taikomų papildomų garantijų įgyvendinimo tvarką;“. 4. Buvusį 6 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. 5. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus skyrimo tvarka skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių nustato socialiai pažeidžiamų elektros energijos vartotojų ir jų grupių sąrašą ir (ar) tokiems vartotojams ar jų grupėms taikomas papildomas garantijas, susijusias su aprūpinimu elektros energija;“. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir jų teikimo ir apimčių nustatymo tvarkos aprašą;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustato pažangiųjų elektros tvirtina išmaniųjų tinklų technologijų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros kryptis planus;“. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas 1.
9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu: „21) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą laikyti 22 punktu. 7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
10 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nagrinėja buitinių vartotojų skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių taikomų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nagrinėja buitinių vartotojų skundus ir ginčus dėl elektros energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos;“. 8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
taip: „10. Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas ir numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 5 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose.“
2Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu asmuo numato plėsti (įrengti) elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas ir numato plėsti (įrengti) elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus, kurių įrengtoji galia ne didesnės kaip 5 kW. Asmuo, numatantis plėsti (įrengti) ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos pajėgumus ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys, numatantys plėsti (įrengti) ne didesnės kaip 5 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių. “
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perdavimo sistemos Tinklų operatorius, įvertindamas elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, gerindamas naudojimosi sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą, derindamas ją su Energetikos ministerija, Komisija ir skirstomųjų kitais tinklų operatoriais. Ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros planavimas turi būti pagrįstas moksliniu, technologiniu ir ekonominiu įvertinimu. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų Tinklų operatoriai privalo bendradarbiauti, siekdami užtikrinti perdavimo ir skirstomųjų tinklų optimalią plėtrą.“
31 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo ir patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus, pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų technologijų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros kryptis planus ir reikalavimus bei ekonomines sąlygas;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) organizuoti ir diegti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, užtikrindamas pažangių išmaniųjų energijos apskaitos sistemų sistemų įrengimą;“. 11 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais garantijos Skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas, susijusias su elektros persiuntimu. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas, skirstomųjų tinklų operatorius ar vartotojas, pažeidę su perdavimo sistemos operatoriumi sudarytą sutartį, privalo perdavimo sistemos operatoriaus reikalavimu užtikrinti visų savo prievolių įvykdymą.“12 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas 1.
39 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, atsižvelgdamas į pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų technologijų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros kryptis planus ir reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, užtikrindamas pažangių išmaniosios energijos apskaitos sistemų sistemos įrengimą;“. 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 39¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų plėtros planavimas
planą, grindžiamą esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa elektros energetikos sistemoje, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planais ir reikalavimais. Planas turi būti atnaujinamas kiekvienais metais ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 dienos paskelbiamas skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. Prieš paskelbiant 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo,
modernizavimo ir investicijų plane, be kita ko, nurodoma:
bus įrengiamos ar atnaujinamos per planuojamą 10 metų laikotarpį;
tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį;
planuojami įgyvendinimo terminai;
paslaugų kokybei užtikrinti;
sudarytas planas, ir jų prielaidos. 3. Rengdamas skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius įvertina prognozes apie elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgdamas į valstybės politikos kryptis, pagrįstas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais. 4. Komisija vykdo skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano įgyvendinimo stebėseną. Komisija, nustačiusi skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano neatitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams, teikia skirstomųjų tinklų operatoriui pastabas dėl skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plano koregavimo ar keitimo ir nurodo protingą terminą šiems veiksmams atlikti.
Skirstomųjų tinklų operatorius, savo interneto svetainėje nepaskelbęs skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais arba paskelbęs planą nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nepašalinęs nustatytų pažeidimų per Komisijos nurodytą terminą, laikomas pažeidusiu reguliuojamos elektros energijos skirstymo veiklos sąlygas. 5. Tuo atveju, kai skirstomųjų tinklų operatorius neatlieka investicijų, kurios pagal skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą turėjo būti padarytos per praėjusius 3 metus, Komisija gali įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių atlikti atitinkamas investicijas ir (ar) imtis kitų šiame įstatyme ir Energetikos įstatyme nustatytų priemonių siekiant užtikrinti skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano įgyvendinimą.“14 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais garantijos Vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.
Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas bei už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, ir vartotojas, pažeidęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi sudarytą sutartį, privalo skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimu pateikti visų savo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimą.“15 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Balansavimo energijos tiekėjai prekiauja balansavimo elektros energija su
perdavimo sistemos operatoriumi. Balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų su balansavimo elektros tiekėjais, standartines sąlygas rengia ir, suderinęs su Komisija, savo interneto svetainėje skelbia perdavimo sistemos operatorius.“16 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nuo
sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, taip pat socialiai pažeidžiamiems vartotojams ar jų grupėms. Socialiai pažeidžiamais vartotojais gali būti pripažįstami asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka taikomas socialinis aprūpinimas ir (ar) teikiamos socialinės paslaugos.
Socialiai pažeidžiamų vartotojų ir jų grupių sąrašą ir (ar) tokiems vartotojams ar jų grupėms taikomas papildomas garantijas, susijusias su aprūpinimu elektros energija, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pažeidžiamiems vartotojams.“
išdėstyti taip: „1. Vartotojams, šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytais terminais nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
44 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu, visuomeniniam tiekėjui pradėjus teikti garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą, ne vėliau kaip, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo per 3
pranešimo apie teikiamą paslaugą nutraukiamą veiklą ar nutraukiamą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos vartotojas sudaro sutartį nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės – tokiais atvejais vartotojų su visuomeniniu nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta.
Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos tiekimą. Garantinio elektros energijos tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Jeigu per 6 mėnesius vartotojas sutarties nesudaro nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui ar jo objektams. Apie garantinio elektros energijos tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki elektros energijos nutraukimo dienos;“. 3. Papildyti 44 straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 2 savaičių nepriklausomo tiekėjo pranešimo terminas netaikomas ir garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bet kurios iš šių aplinkybių atsiradimo:
sąlygas Komisija sustabdo ar panaikina elektros energijos tiekimo veiklos leidimą;
balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, ir nesant balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties su kitu balansavimo tiekėju;
priimtas nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka;
atvejais, dėl kurių nepriklausomas tiekėjas nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją vartotojams (force majeure).“
44 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas,
ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo kontaktinius duomenis. Vartotojai, kurių sunaudotą elektros energiją apskaitančių prietaisų rodmenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo garantinio elektros energijos tiekimo pradžios, jeigu apie tai jie buvo tinkamai informuoti, privalo užfiksuoti faktinius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir juos pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui.
Nepriklausomiems tiekėjams ar vartotojams neįvykdžius ar tinkamai neįvykdžius šioje straipsnio dalyje nustatytų pareigų, garantinio elektros energijos tiekimo metu tiekiamos elektros energijos kiekis nustatomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
jį išdėstyti taip: „3) vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, jeigu tokiems vartotojams elektros energija nėra tiekiama visuomenine elektros energijos kaina, šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinamas garantinis tiekimas;“. 2. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialiai pažeidžiamiems vartotojams ir jų grupėms, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, užtikrinamas visuomeninis imasi priemonių elektros energijos tiekimas neribotą laikotarpį trūkumo klausimams spręsti, rengia su tuo susijusius nacionalinius energetikos veiksmų planus;“
netekusiu galios 49 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
energijos trūkumo klausimams spręsti, rengia su tuo susijusius nacionalinius energetikos veiksmų planus, įstatymų nustatyta tvarka teikia socialinės apsaugos sistemos lengvatas, skirtas užtikrinti reikiamą elektros energijos tiekimą socialiai pažeidžiamiems vartotojams ir jų grupėms bei paramą siekiant didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą..“
51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, sudarę aiškų susitarimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo skaitiklių duomenimis, kuriuos nemokamai turi teisę gauti pats vartotojas;“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai sudaro tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusias paslaugas. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Jeigu vartotojui pageidauja gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai neturi teisės vartotojui taikyti tokios sąskaitos pateikimo mokesčio.
Vartotojo prašymu ir vartotojui priimtina forma, suteikdami elektroninę prieigą ar raštu, tiekėjai ir (ar) tinklų operatoriai pateikia:
1) esamas faktines elektros energijos ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusių paslaugų kainas ir faktinį energijos suvartojimą bent kartą per kalendorinius metus;
2) vartotojo einamuoju metu suvartojamo elektros energijos kiekio ir elektros energijos, suvartotos per tą patį praėjusių metų laikotarpį, palyginimą;
3) kai tai įmanoma, palyginimą su vidutinio tos pačios grupės vartotojo elektros energijos suvartojimu.“
51 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Elektros tinklų operatoriai elektros energijos valandinius suvartojimo duomenis
už praėjusį ataskaitinį laikotarpį kartu su sąskaita už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas elektroniniu būdu pateikia vartotojams, kurių objektuose vartojamą elektros energiją apskaitantys prietaisai yra prijungti prie automatinės duomenų nuskaitymo ar išmaniosios energijos apskaitos sistemų. Vartotojams ir (ar), vartotojams raštiškai sutikus, nepriklausomiems tiekėjams elektros tinklų operatoriai už iš anksto operatorių nustatytą paslaugos kainą, pagrįstą patiriamomis sąnaudomis, gali sudaryti galimybę naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo ar išmaniosios energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis.“
51 straipsnio 5–10 dalis laikyti atitinkamai 6–11 dalimis. 20 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
52 straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Papildomos pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:
energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus;
elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė negu 15 °C ar aukštesnė negu 30 °C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Tokiais atvejais tiekimas vartotojui gali būti nutrauktas kitą dieną po šiame papunktyje nustatytų aplinkybių pasibaigimo, jeigu pažeidžiamas vartotojas apie tai buvo įspėtas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;
mėnesio, per kurį persiunčiama ir (ar) tiekiama elektros energija ar teikiamos kitos su tuo susijusios paslaugos vartotojui, dienos (išskyrus atvejus, kai pažeidžiamo vartotojo prašymu yra susitarta dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų) atsiskaityti su skirstomųjų tinklų operatoriumi ar tiekėju;
tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, jeigu prijungimo įmoka didesnė kaip 600 eurų, 60 procentų prijungimo įmokos dalis sumokama per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo, kita įmokos dalis – per 10 kalendorinių dienų nuo rangos darbų pabaigos.
Prijungimo paslauga pradedama teikti, kai pažeidžiamas vartotojas sumoka pirmąją prijungimo paslaugos įmokos dalį. Apie rangos sutartyje nustatytų darbų pabaigą skirstomųjų tinklų operatorius praneša pažeidžiamam vartotojui ir pateikia jam mokėti reikalingus dokumentus prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka;
elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas 3 mėnesius nuo termino praleidimo dienos delspinigiai nėra skaičiuojami.“
52 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 21 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
58 straipsnį 5 dalimi: „5.
Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis bei vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams, principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybą vykdo visuomeninis tiekėjas ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje, be kita ko, reglamentuojama tokios įmonės pakeitimo procedūra, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir visuomeninio tiekėjo, ir paskirtosios įmonės vartotojams.
Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
elektros energija taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros pardavimą savo vartotojams;
atsinaujinančių išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
5) įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą;
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
elektros energija taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros pardavimą savo vartotojams;
atsinaujinančių išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
5) įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą;
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.“ 2.
Papildyti 58 straipsnį 6 dalimi: „6. Nustačiusi, kad paskirtoji įmonė neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šio straipsnio 5 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, Prekybos elektros energija taisyklių ir kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja paskirtąją įmonę apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Paskirtajai įmonei per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų Energetikos ministerija organizuoja naujos paskirtosios įmonės atranką ir paskyrimą.“
67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vartotojų Komisija, tvirtindama vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką tvirtina, nustatydama įkainius nustato ir juos diferencijuoja Komisija, vadovaudamasi diferencijuodama, taip pat derindama operatorių parengtą prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:
1) tinklų naudotojų nediskriminavimo;
3) elektros energijos vartojimo efektyvumo;
4) tinklų naudotojų ūkinės veiklos aplinkybių įvertinimo;
5) tinklų naudotojų įrenginių prijungimo poreikio įvertinimo;
6) atokių ir menkai apgyvendintų regionų elektrifikavimo;
7) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo;
8) pažangiųjų elektros išmaniųjų tinklų ir (ar) elektros energijos gamybos technologijų išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros;
9) galimybės panaudoti elektros įmonių objektus kitų tinklų naudotojų įrenginiams prijungti įvertinimo;
10) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų gamintojų įrenginių prijungimui, įvertinimo.“
67 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) buitiniai vartotojai, taip pat kiti vartotojai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodyti kaip socialiai pažeidžiami vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį;“. 3.
punktu:
„2) nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prijungiami prie skirstomųjų tinklų, ir
kurių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 1 MW, ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;”
straipsnio 7 dalies 2, 3 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 3, 4 ir 5 punktais.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 3) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punkte punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį;“. 6. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų.
Tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 3 punkte, elektros įrenginius. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“
67 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Tuo atveju, kai buitinis vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektros įrenginių prijungimo momento pradeda vartoti šiais įrenginiais patiektą elektros energiją savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu vartotoju ir, gavęs atitinkamą skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimą, privalo apmokėti likusią sąnaudų dalį, apskaičiuojamą šio straipsnio 7 dalies 3 2 punkte nustatyta tvarka.“
8Papildyti 67 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11.
Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai. “
laikyti atitinkamai 12 ir 13 dalimis.”
10Papildyti 67 straipsnį 14 dalimi:
„14. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šiame įstatyme nustatytą galutinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą nustato Komisija.“
Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Perdavimo sistemos operatorius šiems vartotojams asmenims galios ir energijos rezervavimo funkcijos neatlieka. Vartotojų Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Komisija.“
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Laikino elektros energijos persiuntimo vartotojams
nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant vartotojų kaltės
energijos persiuntimas vartotojams gali būti laikinai nutrauktas nesant vartotojų kaltės tik siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tarp jų Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, arba atliekant naujų vartotojų prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus.
Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir su tuo tiesiogiai susijusių pagrįstų nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato energetikos ministras. 2. Elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis vartotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą. 3. Atlikdami naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo ar Eelektros tinklų priežiūros darbus darbams atlikti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius elektros tinklų operatoriai gali iš dalies arba visiškai atjungti vartotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš 10 5 kalendorines dienas pranešęs pranešę vartotojams. Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato Energetikos ministerijos patvirtintos taisyklės. 4.
persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, atlyginimo ir apskaičiavimo vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
1) tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tada, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus;
2) elektros energijos persiuntimo nutraukimo laikas, nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis ir priežastys nustatomos pagal tinklų operatoriaus bei vartotojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis. Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų dydis nustatomas šalių susitarimu.
Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas;
3) prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo;
4) tinklų operatoriai, nustatę, kad vartotojo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, vartotojams nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu vartotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip. Tinklų operatoriai vartotojų prašymus nagrinėja vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais.“
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros
energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų.“
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
teikimas atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje 1.
Vyriausybė, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrindama konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtina atrankos procedūrų vykdymo tvarka gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. 2. Vyriausybė, išimtinai vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, patvirtina viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustato šių paslaugų teikimo tvarką. 3. Vyriausybė skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus skyrimo tvarka. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir įvertinusi rinkos dalyvių vykdomą veiklą, jos pobūdį, mastą ir poveikį bendrai valstybės elektros energetikos sistemai, gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. 5. Tvirtinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais. 1. 2.
politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti, kad įpareigoti rinkos dalyvius teikti šias viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje priskiriama:
1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimas ir jos centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šio įstatymo
energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;
3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
saugumo didinimu, įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla.;
8) elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą.
Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti, kad įpareigoti rinkos dalyvius teikti šias viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje priskiriama:
1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimas ir jos centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šio įstatymo
energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;
3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
saugumo didinimu, įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla.;
8) elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą. 3.
ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtina atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Energetikos ministerija ne rečiau kaip kartą per 5 metus turi atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų analizę, kuri, be kita ko, apimtų kiekvienos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos turinio, aplinkybių, kuriomis energetikos veikla priskiriama šioms paslaugoms, vertinimą, taip pat paslaugų, kurios yra būtinos viešiesiems poreikiams užtikrinti, galimų finansavimo šaltinių vertinimą ir optimalios paslaugų apimties nustatymą, siekiant mažiausios finansinės naštos vartotojams. 4.
tvarka renkamos iš asmenų:
1) naudojančių elektros energiją ūkiniams poreikiams tenkinti, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų;
2) naudojančių savo pasigamintą elektros energiją savo ūkiniams poreikiams tenkinti, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, už visą savo ir asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją;
3) savo ūkiniams poreikiams tenkinti naudojančių termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą elektros energiją, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir savo bei asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją. 5. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos už:
veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;
užtikrinti, o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse už elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui užtikrinti;
technologiniam procesui užtikrinti.
Šios energijos metinis kiekis negali būti didesnis už tiems kalendoriniams metams Komisijos konkrečiam skirstomųjų tinklų operatoriui apskaičiuojant elektros energijos skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas naudotą procentinį dydį (normatyvinį arba faktinį, jeigu pastarasis mažesnis);
patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 6. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos gali būti naudojamos tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 6. 7. Rinkos dalyviai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudų apskaitą tvarko atskirai nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Komisijos patvirtintomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis. 8.
interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriumi skiriama valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
priemones, kurių reikia pranešimams iš elektros energijos rinkos dalyvių, dalyvaujančių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, gauti ir jiems siųsti;
kalendorinių mėnesių laikotarpio lėšų surinkimo ir išmokėjimo galimiems neatitikimams padengti, įvertinamą pagal jos dvejų paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
ataskaitoms rengti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, elektros energijos rinkos dalyviams, dalyvaujantiems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, informuoti ir konsultuoti, skundams dėl vykdomos veiklos sąlygų nagrinėti;
asmeniu;
atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriumi skiriama valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
priemones, kurių reikia pranešimams iš elektros energijos rinkos dalyvių, dalyvaujančių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, gauti ir jiems siųsti;
kalendorinių mėnesių laikotarpio lėšų surinkimo ir išmokėjimo galimiems neatitikimams padengti, įvertinamą pagal jos dvejų paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
ataskaitoms rengti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, elektros energijos rinkos dalyviams, dalyvaujantiems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, informuoti ir konsultuoti, skundams dėl vykdomos veiklos sąlygų nagrinėti;
asmeniu;
atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Įmonės vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant numatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, raštu apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas administratorius. 10.
energijos, asmenų savo ūkiniams poreikiams suvartotos ir asmenų, iš gamintojų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams suvartotos elektros kiekio kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija.“
75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Elektros energijos persiuntimui skirtos žemos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse ir transformatorių pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros tinklų priklausinius, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.“
75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.
Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.“
75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų Tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio priklausančių ar jų eksploatuojamo eksploatuojamų elektros energetikos objekto tinklų, esančio esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (esant žemės savininko sutikimui; dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.
Be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo elektros energetikos objektų tinklų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo krovos, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus. Prašymą dėl šių darbų atlikimo tinklų operatoriai turi išnagrinėti ir į juos atsakyti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą tinklų operatorius neatsako, laikoma, kad jis sutinka.“
netekusia galios 75 straipsnio 6 dalį. „6. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tinklų operatoriams atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus.“28 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Įstatymo priedą nauju 4 punktu: „4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).“
priedo 4–8 punktus laikyti atitinkamai 5–9 punktais. 29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 12 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose taikomos ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų šiuo įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, skirtų elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į preliminarų vienkartinių kompensacijų už nuostolius dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytų servitutų dydį ir nuomonę apie jo įtaką elektros energijos tarifams, kuriuos Vyriausybei po konsultacijų su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iki 2018 m. gegužės 1 d. nustato tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Nurodytos vienkartinės kompensacijos pradedamos mokėti 2018 m. gegužės 1 d. ir žemės bei kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmokamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo prašymo dėl vienkartinės kompensacijos ar dėl kompensacijos peržiūrėjimo (padidėjus teisės aktais nustatomoms elektros tinklų apsaugos zonoms) pateikimo perdavimo sistemos ir (arba) skirstomųjų tinklų operatoriams dienos. 5.
įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo dienos leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavusiems elektros energijos gamintojams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atlikus konsultacijas su Europos Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, kuri turi atitikti 2014 m. birželio
apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) numatytus reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS NR. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 39¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-07-11 Nr. XIIP-4598 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 32 dalimi, kuria nustatoma pažeidžiamo elektros energijos vartotojo apibrėžtis, o projekto 19 straipsniu siūloma pakeisti 52 straipsnį, nustatant jame papildomas pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės. Pagal projektą, pažeidžiamu vartotoju būtų laikomas „buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą <...>“. Projekto
nauju 9 punktu, nustatant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato pažeidžiamiems vartotojams taikomų papildomų garantijų įgyvendinimo tvarką. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, neaišku, kokie asmenys būtų laikomi turinčiais teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą: tik tie asmenys, dėl kurių yra priimtas sprendimas skirti piniginę socialinę paramą, tačiau jie dar šios paramos negavo, ar ir tie, kurie atitinka nurodytame įstatyme nustatytus kriterijus piniginei socialinei paramai gauti, tačiau dėl jos nesikreipė arba kreipėsi, bet dar nėra priimtas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos jiems skyrimo.
Taip pat neaišku, ar pažeidžiamais vartotojais būtų laikomi asmenys, kuriems yra paskirta piniginė socialinė parama, tačiau jos teikimas yra sustabdytas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Antra, pagal projektą neaišku, kokiu būdu energetikos įmonės sužinos, kurie buitiniai vartotojai yra priskirtini pažeidžiamiems vartotojams (gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą), kuriems turi būti taikomos įstatyme nustatytos papildomos teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės (draudimas apriboti ar nutraukti elektros energijos tiekimą laiku neatsiskaičius už teikiamas paslaugas, draudimas nutraukti elektros energijos tiekimą įstatyme nurodytomis dienomis ar esant įstatyme nurodytai vidutinei paros oro temperatūrai ir pan.). Jeigu manoma, kad asmenys, norintys pasinaudoti pažeidžiamiems vartotojams teikiamomis garantijomis, turėtų deklaruoti energetikos įmonei apie savo teisę gauti piniginę socialinę paramą, tai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Jame taip pat turėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą. Jeigu manoma, kad apie asmenis, kurie gali būti laikomi pažeidžiamais vartotojais, energetikos įmonėms turės pranešti atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos, tai tokia šių institucijų pareiga pranešti ir energetikos įmonių teisė gauti tokius asmens duomenis taip pat turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Šiame kontekste pastebėtina, kad piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų sąrašas nuolat kinta, jis nėra pastovus, todėl energetikos įmonėms pateikti duomenys apie piniginę socialinę paramą gaunančius ar turinčius teisę gauti asmenis turėtų būti reguliariai atnaujinami. Be to, svarstant projektą turėtų būti įvertinta galima energetikos įmonių ir joms duomenis teikiančių subjektų papildoma administracinė našta. Taip pat svarstytina, ar nurodyti subjektai galės pasirengti vertinamų nuostatų įgyvendinimui iki 2016 m. lapkričio 1 d, kaip tai nurodyta projekto 28 straipsnio 1 dalyje. 2. Projekto 5 straipsniu kartu reikėtų pakeisti ir įstatymo
pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptis, atsižvelgiant į tai, kad kitais projekto straipsniais žodžių junginiai „pažangiosios elektros tinklų technologijos“ keičiami į žodžių junginius „išmanieji tinklai“. 3. Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 39¹ straipsniu, kurio 2 dalyje vartojamas lotyniškas terminas „inter alia“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Pažymėtina, kad lotyniškas terminas „inter alia“ lietuvių kalba reiškia „be kita ko“ ir neturi jokios specialios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios negalima būtų perteikti vartojant lietuvišką atitikmenį. Todėl siūlytina atsisakyti lotyniško termino vartojimo.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 74 straipsnis ir šio straipsnio 3 dalyje vartojamas tas pats lotyniškas terminas. 4. Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 39¹ straipsniu, kurio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog šio straipsnio nuostatos netaikomos skirstomųjų tinklų operatoriams, kurie aptarnauja mažiau kaip 100 000 vartotojų. Toks straipsnio taikymo taisyklės įtvirtinimas straipsnio pabaigoje vertintinas kritiškai atsižvelgiant į teisinės logikos ir teisės technikos taisykles. Siūlytina aptariamos straipsnio dalies atsisakyti, o straipsnio pirmoje dalyje po žodžių „Skirstomųjų tinklų operatorius“ įrašyti žodžius „aptarnaujantis daugiau nei 100 000 vartotojų“, kad straipsnio taikymo sritis būtų aiški iš karto. 5. Projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 43 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, jog šioje dalyje nustatyta data „2013-01-01“ jau yra suėjusi ir nuostata yra įsigaliojusi ir nuo šios datos yra taikoma praktiškai, todėl siūlytina šios datos nuostatoje atsisakyti. Tuo atveju, jei yra poreikis atskirai reguliuoti normos taikymo pradžią, toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas projekto 28 straipsnyje. 6. Projekto
tinklų operatoriui. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo straipsnio nuostatos reguliuoja garantinį elektros energijos tiekimą, svarstytina, ar nurodytoje nuostatoje vietoj skirstomųjų tinklų operatoriaus neturėtų būti įrašytas visuomeninis tiekėjas. 7. Projekto
tobulintina. Šios dalies 6 punkto paskutinio sakinio nuostata, kad ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas iki kol bus paskirta nauja įmonė, nedera su šios dalies nuostata „paskirtoji įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:“.
Be to, iš projekto nuostatų seka, kad Vyriausybė turės nustatyti paskirtosios įmonės pakeitimo procedūrą, tačiau projekte nėra išvardinti galimi įmonės pakeitimo pagrindai. Jeigu manoma, kad paskirtoji įmonė galės būti pakeista tik vertinamo straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais, tai nuostata dėl pakeitimo procedūros reguliavimo turėtų būti perkelta į pastarąją dalį. 8. Projekto
punkto nuostata, kad vartotojui jokiais atvejais neatlyginami nuostoliai, kuriuos jis patiria dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbus, kelia abejonių. Pastebėtina, kad šiame punkte pirmiausia išskiriami atvejai, kai vartotojui neatlyginami nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo, kai tai susiję su visuomenės interesais (gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai ir pan.). Pagal įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinas elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimas atliekant naujų vartotojų prijungimo darbus nėra siejamas su visuomenės interesų apsauga. Taigi abejotina, ar minėtiems 71 straipsnio 4 dalies 1 punkte išvardintiems išskirtiniams atvejams gali būti prilyginti atvejai, kai vartotojas patiria nuostolius dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo vykdant naujų vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo darbus.
Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatyme nenustatyta laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo aptariamais atvejais tvarka, nenustatyta, kaip ir kada vartotojas turi būti įspėtas, kokias jis turi teises ginti savo teisėtus interesus, pavyzdžiui, jei darbai vilkinami, trunka nepagrįstai ilgą laiką. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pritarti nuostatai dėl nuostolių neatlyginimo minėtais atvejais, tai ši nuostata turėtų būti dėstoma atskira dalimi, joje turėtų būti nustatyta ir įspėjimo apie laikiną elektros energijos persiuntimo nutraukimą dėl naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbų vykdymo tvarka, kaip tai nustatyta įstatymo 71 straipsnio
tuo susijusios vartotojų teisių garantijos. Be to, siūloma 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata „tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių“ nedera su 4 dalies nuostata: „Apskaičiuojant ir atlyginant su laikinu elektros energijos persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, susijusius nuostolius vadovaujamasi šiomis nuostatomis:“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad atvejai, kai vartotojui nuostoliai neatlyginami turėtų būti dėstomi atskiroje straipsnio dalyje. 9. Projekto
punkte siūloma nustatyti: „<..>Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus.
Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų vertė nustatoma šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas.“ Projekto nuostatos stokoja aiškumo, todėl gali būti skirtingai interpretuojamos. Pirma, neaišku, kas priima sprendimą dėl nuostolių dydžio, kai juos galima nustatyti pagal turimą informaciją ir ar tokiu atveju turi būti pasirašytas šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad 71 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti prašymo dėl nuostolių atlyginimo pateikimo ir tokio prašymo išnagrinėjimo terminus, tačiau ir jame nenurodoma, kokį sprendimą priima tinklų operatorius, ar su vartotoju sudaromas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo (ar nuostoliai atlyginami pagal vienašalį tinklų operatoriaus sprendimą). Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Antra, neaišku, kas turėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių dydžio nustatymo „šalims nesusitarus“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimu bus suinteresuotas vartotojas, o ne tinklų operatoriai, tai įstatyme specialiai neaptarus kreipimosi į teismą tvarkos, tikėtina, kad tinklų operatoriai į teismą nesikreips, o kreiptis turės vartotojas. Taigi vartotojui teks ir su bylinėjimusi susijusių išlaidų našta (atlyginimas už ieškinio parengimą, žyminio mokesčio sumokėjimas ir pan.). Svarstytina galimybė tobulinti projektą ir jame įtvirtinti vartotojo interesus ginančias nuostatas. 10. Projekto
punkte nurodytas 30 kalendorinių dienų terminas siejamas su dviem aplinkybėmis, todėl neaiški jo skaičiavimo tvarka.
Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, gali būti nustatomas nuostolių dydis, o ne nuostolių vertė, vartotojo prašymas nagrinėjamas, o ne vertinamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsniu siūloma pakeisti dvi iš trijų galiojančio įstatymo 71 straipsnio dalis ir straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, todėl siūlytina 71 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
16, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 39¹ STRAIPSNIU
2017-07-03 Nr. XIIP-4598(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliojimai nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus skyrimo tvarką yra nustatomi projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte, išbrauktini pertekliniai žodžiai
„Vyriausybės patvirtinta“. 2. Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse po skaičiaus ir žodžio „31
straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis „1 dalies“. 3. Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse po skaičiaus ir žodžio „39 straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis „1 dalies“. 4. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą įrašytina nuoroda į šio straipsnio 2 dalies 1 punktą. Be to, keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 punkte vietoj žodžio „leidimą“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimą“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti 44 straipsnio dvi dalis iš trijų ir papildyti straipsnį naujomis dalimis, siekiant aiškumo, siūlytina 44 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. 5. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičių „5-10“ įrašytini skaičiai „6-12“. 6. Projekto 22 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes, atsižvelgiant į pakeitimo turinį, siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalį, o ne 4 dalį. 7.
pakeitimo turinį, siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 67 straipsnio 7 dalį, o ne
dalies 1 punkte išbrauktini žodžiai „prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija)“, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 9. Projekto 26 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, išbrauktini žodžiai
„vadovaudamasi Vyriausybės patvirtina atrankos procedūrų vykdymo tvarka“ kaip
pertekliniai. 10. Projekto 28 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičių „4- 8“ įrašytini skaičiai „4-9“, o vietoj skaičių „5-9“ įrašytini skaičiai
„5-10“. 11. Projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj nuorodų į 12 straipsnį
ir 18 straipsnio 3 dalį, įrašytinos nuorodos į 13 straipsnį ir 19 straipsnio 3 dalį. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Energetikos įstatymo
kita nei vertinamo projekto 8 straipsnio 2 dalyje dėstoma Energetikos įstatymo
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetaS
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos skyriaus vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, Elektros ūkio skyriaus vyr.specialistas Mindaugas Mikalonis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Jūratė Pravalackaitė, Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, LAIE konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, LVEA direktorius Aistis Radavičius, LVEA tarybos narys Tadas Navickas, UAB „Solet Technics“ direktorius Darius Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 32 dalimi, kuria nustatoma pažeidžiamo elektros energijos vartotojo apibrėžtis, o projekto 19 straipsniu siūloma pakeisti 52 straipsnį, nustatant jame papildomas pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės. Pagal projektą, pažeidžiamu vartotoju būtų laikomas „buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą <...>“. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir papildyti ją nauju 9 punktu, nustatant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato pažeidžiamiems vartotojams taikomų papildomų garantijų įgyvendinimo tvarką. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, neaišku, kokie asmenys būtų laikomi turinčiais teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą: tik tie asmenys, dėl kurių yra priimtas sprendimas skirti piniginę socialinę paramą, tačiau jie dar šios paramos negavo, ar ir tie, kurie atitinka nurodytame įstatyme nustatytus kriterijus piniginei socialinei paramai gauti, tačiau dėl jos nesikreipė arba kreipėsi, bet dar nėra priimtas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos jiems skyrimo. Taip pat neaišku, ar pažeidžiamais vartotojais būtų laikomi asmenys, kuriems yra paskirta piniginė socialinė parama, tačiau jos teikimas yra sustabdytas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Antra, pagal projektą neaišku, kokiu būdu energetikos įmonės sužinos, kurie buitiniai vartotojai yra priskirtini pažeidžiamiems vartotojams (gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą), kuriems turi būti taikomos įstatyme nustatytos papildomos teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės (draudimas apriboti ar nutraukti elektros energijos tiekimą laiku neatsiskaičius už teikiamas paslaugas, draudimas nutraukti elektros energijos tiekimą įstatyme nurodytomis dienomis ar esant įstatyme nurodytai vidutinei paros oro temperatūrai ir pan.). Jeigu manoma, kad asmenys, norintys pasinaudoti pažeidžiamiems vartotojams teikiamomis garantijomis, turėtų deklaruoti energetikos įmonei apie savo teisę gauti piniginę socialinę paramą, tai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Jame taip pat turėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą. Jeigu manoma, kad apie asmenis, kurie gali būti laikomi pažeidžiamais vartotojais, energetikos įmonėms turės pranešti atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos, tai tokia šių institucijų pareiga pranešti ir energetikos įmonių teisė gauti tokius asmens duomenis taip pat turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste pastebėtina, kad piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų sąrašas nuolat kinta, jis nėra pastovus, todėl energetikos įmonėms pateikti duomenys apie piniginę socialinę paramą gaunančius ar turinčius teisę gauti asmenis turėtų būti reguliariai atnaujinami. Be to, svarstant projektą turėtų būti įvertinta galima energetikos įmonių ir joms duomenis teikiančių subjektų papildoma administracinė našta.
Taip pat svarstytina, ar nurodyti subjektai galės pasirengti vertinamų nuostatų įgyvendinimui iki 2016 m. lapkričio 1 d, kaip tai nurodyta projekto 28 straipsnio 1 dalyje. Pritarti5
punktą, kuriame nustatyta, kad energetikos ministerija nustato pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptis, atsižvelgiant į tai, kad kitais projekto straipsniais žodžių junginiai „pažangiosios elektros tinklų technologijos“ keičiami į žodžių junginius „išmanieji tinklai“. Pritarti12
3Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 39¹ straipsniu,
kurio 2 dalyje vartojamas lotyniškas terminas „inter alia“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Pažymėtina, kad lotyniškas terminas „inter alia“ lietuvių kalba reiškia „be kita ko“ ir neturi jokios specialios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios negalima būtų perteikti vartojant lietuvišką atitikmenį. Todėl siūlytina atsisakyti lotyniško termino vartojimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 74 straipsnis ir šio straipsnio 3 dalyje vartojamas tas pats lotyniškas terminas. Pritarti12
4Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 39¹ straipsniu,
kurio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog šio straipsnio nuostatos netaikomos skirstomųjų tinklų operatoriams, kurie aptarnauja mažiau kaip 100 000 vartotojų. Toks straipsnio taikymo taisyklės įtvirtinimas straipsnio pabaigoje vertintinas kritiškai atsižvelgiant į teisinės logikos ir teisės technikos taisykles.
Siūlytina aptariamos straipsnio dalies atsisakyti, o straipsnio pirmoje dalyje po žodžių „Skirstomųjų tinklų operatorius“ įrašyti žodžius „aptarnaujantis daugiau nei 100 000 vartotojų“, kad straipsnio taikymo sritis būtų aiški iš karto. Pritarti15
5Projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 43 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, jog šioje dalyje nustatyta data „2013-01-01“ jau yra suėjusi ir
nuostata yra įsigaliojusi ir nuo šios datos yra taikoma praktiškai, todėl siūlytina šios datos nuostatoje atsisakyti. Tuo atveju, jei yra poreikis atskirai reguliuoti normos taikymo pradžią, toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas projekto 28 straipsnyje. Pritarti163
papildomas nauja 4 dalimi, nustatoma vartotojų pareiga pranešti atitinkamus duomenis skirstomųjų tinklų operatoriui. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo straipsnio nuostatos reguliuoja garantinį elektros energijos tiekimą, svarstytina, ar nurodytoje nuostatoje vietoj skirstomųjų tinklų operatoriaus neturėtų būti įrašytas visuomeninis tiekėjas. Nepritarti20
redakcija tobulintina. Šios dalies 6 punkto paskutinio sakinio nuostata, kad ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas iki kol bus paskirta nauja įmonė, nedera su šios dalies nuostata „paskirtoji įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:“. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad Vyriausybė turės nustatyti paskirtosios įmonės pakeitimo procedūrą, tačiau projekte nėra išvardinti galimi įmonės pakeitimo pagrindai. Jeigu manoma, kad paskirtoji įmonė galės būti pakeista tik vertinamo straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais, tai nuostata dėl pakeitimo procedūros reguliavimo turėtų būti perkelta į pastarąją dalį.
233
dalies 1 punkto nuostata, kad vartotojui jokiais atvejais neatlyginami nuostoliai, kuriuos jis patiria dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbus, kelia abejonių. Pastebėtina, kad šiame punkte pirmiausia išskiriami atvejai, kai vartotojui neatlyginami nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo, kai tai susiję su visuomenės interesais (gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai ir pan.). Pagal įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinas elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimas atliekant naujų vartotojų prijungimo darbus nėra siejamas su visuomenės interesų apsauga. Taigi abejotina, ar minėtiems 71 straipsnio 4 dalies 1 punkte išvardintiems išskirtiniams atvejams gali būti prilyginti atvejai, kai vartotojas patiria nuostolius dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo vykdant naujų vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo darbus. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatyme nenustatyta laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo aptariamais atvejais tvarka, nenustatyta, kaip ir kada vartotojas turi būti įspėtas, kokias jis turi teises ginti savo teisėtus interesus, pavyzdžiui, jei darbai vilkinami, trunka nepagrįstai ilgą laiką.
Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pritarti nuostatai dėl nuostolių neatlyginimo minėtais atvejais, tai ši nuostata turėtų būti dėstoma atskira dalimi, joje turėtų būti nustatyta ir įspėjimo apie laikiną elektros energijos persiuntimo nutraukimą dėl naujų elektros energijos vartotojų ir
(ar) gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbų vykdymo tvarka, kaip tai nustatyta įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje, kai vykdomi elektros tinklų priežiūros darbai, įtvirtintos kitos su tuo susijusios vartotojų teisių garantijos. Be to, siūloma 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata „tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių“ nedera su 4 dalies nuostata: „Apskaičiuojant ir atlyginant su laikinu elektros energijos persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, susijusius nuostolius vadovaujamasi šiomis nuostatomis:“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad atvejai, kai vartotojui nuostoliai neatlyginami turėtų būti dėstomi atskiroje straipsnio dalyje. Nepritarti233
dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „<..>Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų vertė nustatoma šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas.“ Projekto nuostatos stokoja aiškumo, todėl gali būti skirtingai interpretuojamos.
Pirma, neaišku, kas priima sprendimą dėl nuostolių dydžio, kai juos galima nustatyti pagal turimą informaciją ir ar tokiu atveju turi būti pasirašytas šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad
atlyginimo pateikimo ir tokio prašymo išnagrinėjimo terminus, tačiau ir jame nenurodoma, kokį sprendimą priima tinklų operatorius, ar su vartotoju sudaromas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo (ar nuostoliai atlyginami pagal vienašalį tinklų operatoriaus sprendimą). Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Antra, neaišku, kas turėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių dydžio nustatymo
„šalims nesusitarus“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimu bus
suinteresuotas vartotojas, o ne tinklų operatoriai, tai įstatyme specialiai neaptarus kreipimosi į teismą tvarkos, tikėtina, kad tinklų operatoriai į teismą nesikreips, o kreiptis turės vartotojas. Taigi vartotojui teks ir su bylinėjimusi susijusių išlaidų našta (atlyginimas už ieškinio parengimą, žyminio mokesčio sumokėjimas ir pan.). Svarstytina galimybė tobulinti projektą ir jame įtvirtinti vartotojo interesus ginančias nuostatas. Nepritarti233
dėstomame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas 30 kalendorinių dienų terminas siejamas su dviem aplinkybėmis, todėl neaiški jo skaičiavimo tvarka. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, gali būti nustatomas nuostolių dydis, o ne nuostolių vertė, vartotojo prašymas nagrinėjamas, o ne vertinamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsniu siūloma pakeisti dvi iš trijų galiojančio įstatymo 71 straipsnio dalis ir straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, todėl siūlytina 71 straipsnį dėstyti nauja redakcija.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė.
Ekonomikos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS NR. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 39¹ STRAIPSNIU
2017-06-28 Nr. 108-P-32 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, padėjėjos:
Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-12 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį nauja 32 dalimi, kuria nustatoma pažeidžiamo elektros energijos vartotojo apibrėžtis, o projekto 19 straipsniu siūloma pakeisti 52 straipsnį, nustatant jame papildomas pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės. Pagal projektą, pažeidžiamu vartotoju būtų laikomas „buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą <...>“. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir papildyti ją nauju
pažeidžiamiems vartotojams taikomų papildomų garantijų įgyvendinimo tvarką. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, neaišku, kokie asmenys būtų laikomi turinčiais teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą: tik tie asmenys, dėl kurių yra priimtas sprendimas skirti piniginę socialinę paramą, tačiau jie dar šios paramos negavo, ar ir tie, kurie atitinka nurodytame įstatyme nustatytus kriterijus piniginei socialinei paramai gauti, tačiau dėl jos nesikreipė arba kreipėsi, bet dar nėra priimtas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos jiems skyrimo.
Taip pat neaišku, ar pažeidžiamais vartotojais būtų laikomi asmenys, kuriems yra paskirta piniginė socialinė parama, tačiau jos teikimas yra sustabdytas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Antra, pagal projektą neaišku, kokiu būdu energetikos įmonės sužinos, kurie buitiniai vartotojai yra priskirtini pažeidžiamiems vartotojams (gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą), kuriems turi būti taikomos įstatyme nustatytos papildomos teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės (draudimas apriboti ar nutraukti elektros energijos tiekimą laiku neatsiskaičius už teikiamas paslaugas, draudimas nutraukti elektros energijos tiekimą įstatyme nurodytomis dienomis ar esant įstatyme nurodytai vidutinei paros oro temperatūrai ir pan.). Jeigu manoma, kad asmenys, norintys pasinaudoti pažeidžiamiems vartotojams teikiamomis garantijomis, turėtų deklaruoti energetikos įmonei apie savo teisę gauti piniginę socialinę paramą, tai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Jame taip pat turėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą. Jeigu manoma, kad apie asmenis, kurie gali būti laikomi pažeidžiamais vartotojais, energetikos įmonėms turės pranešti atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos, tai tokia šių institucijų pareiga pranešti ir energetikos įmonių teisė gauti tokius asmens duomenis taip pat turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Šiame kontekste pastebėtina, kad piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų sąrašas nuolat kinta, jis nėra pastovus, todėl energetikos įmonėms pateikti duomenys apie piniginę socialinę paramą gaunančius ar turinčius teisę gauti asmenis turėtų būti reguliariai atnaujinami. Be to, svarstant projektą turėtų būti įvertinta galima energetikos įmonių ir joms duomenis teikiančių subjektų papildoma administracinė našta. Taip pat svarstytina, ar nurodyti subjektai galės pasirengti vertinamų nuostatų įgyvendinimui iki 2016 m. lapkričio 1 d, kaip tai nurodyta projekto 28 straipsnio 1 dalyje. Nepritarti Įvertinant tai, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos galiojančiame Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 527, yra suformuota jo taikymo praktika, interpretacijų dėl asmenų statuso neturėtų būti. Iš esmės pažeidžiamais vartotojais yra ir bus laikomi asmenys, įtraukti į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazę, pagal kurios duomenis ir yra nustatoma, ar asmuo galimu būti laikomas pažeidžiamu vartotoju. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktą, kuriame nustatyta, kad energetikos ministerija nustato pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptis, atsižvelgiant į tai, kad kitais projekto straipsniais žodžių junginiai „pažangiosios elektros tinklų technologijos“ keičiami į žodžių junginius „išmanieji tinklai“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų sąrašą ir jų teikimo ir apimčių nustatymo tvarkos aprašą;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nustato pažangiųjų elektros tvirtina išmaniųjų tinklų
technologijų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros kryptis planus;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2623
3Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 39¹ straipsniu,
kurio 2 dalyje vartojamas lotyniškas terminas „inter alia“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Pažymėtina, kad lotyniškas terminas „inter alia“ lietuvių kalba reiškia „be kita ko“ ir neturi jokios specialios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios negalima būtų perteikti vartojant lietuvišką atitikmenį. Todėl siūlytina atsisakyti lotyniško termino vartojimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 74 straipsnis ir šio straipsnio 3 dalyje vartojamas tas pats lotyniškas terminas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
2 dalies pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane, be kita ko, nurodoma:“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtina atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Energetikos ministerija ne rečiau kaip kartą per 5 metus turi atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų analizę, kuri, be kita ko, apimtų kiekvienos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos turinio, aplinkybių, kuriomis energetikos veikla priskiriama šioms paslaugoms, vertinimą, taip pat paslaugų, kurios yra būtinos viešiesiems poreikiams užtikrinti, galimų finansavimo šaltinių vertinimą ir optimalios paslaugų apimties nustatymą, siekiant mažiausios finansinės naštos vartotojams.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1316
4Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 39¹ straipsniu,
kurio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog šio straipsnio nuostatos netaikomos skirstomųjų tinklų operatoriams, kurie aptarnauja mažiau kaip 100 000 vartotojų. Toks straipsnio taikymo taisyklės įtvirtinimas straipsnio pabaigoje vertintinas kritiškai atsižvelgiant į teisinės logikos ir teisės technikos taisykles. Siūlytina aptariamos straipsnio dalies atsisakyti, o straipsnio pirmoje dalyje po žodžių „Skirstomųjų tinklų operatorius“ įrašyti žodžius „aptarnaujantis daugiau nei 100 000 vartotojų“, kad straipsnio taikymo sritis būtų aiški iš karto. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa elektros energetikos sistemoje, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planais ir reikalavimais. Planas turi būti atnaujinamas kiekvienais metais ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 dienos paskelbiamas skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. Prieš paskelbiant 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis.“
įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalį: „6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos skirstomųjų tinklų operatoriams, aptarnaujantiems mažiau kaip 100 000 vartotojų.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5Projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 43 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, jog šioje dalyje nustatyta data „2013-01-01“ jau yra suėjusi ir
nuostata yra įsigaliojusi ir nuo šios datos yra taikoma praktiškai, todėl siūlytina šios datos nuostatoje atsisakyti. Tuo atveju, jei yra poreikis atskirai reguliuoti normos taikymo pradžią, toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas projekto 28 straipsnyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. visuomeninis Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, taip pat socialiai pažeidžiamiems vartotojams ar jų grupėms. Socialiai pažeidžiamais vartotojais gali būti pripažįstami asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka taikomas socialinis aprūpinimas ir (ar) teikiamos socialinės paslaugos. Socialiai pažeidžiamų vartotojų ir jų grupių sąrašą ir (ar) tokiems vartotojams ar jų grupėms taikomas papildomas garantijas, susijusias su aprūpinimu elektros energija, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pažeidžiamiems vartotojams.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
papildomas nauja 4 dalimi, nustatoma vartotojų pareiga pranešti atitinkamus duomenis skirstomųjų tinklų operatoriui. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo straipsnio nuostatos reguliuoja garantinį elektros energijos tiekimą, svarstytina, ar nurodytoje nuostatoje vietoj skirstomųjų tinklų operatoriaus neturėtų būti įrašytas visuomeninis tiekėjas. Nepritarti Įvertinant tai, kad už tinkamą elektros energijos apskaitos organizavimą (taip pat ir rodmenų fiksavimą) yra atsakingas skirstomųjų tinklų operatorius, rodmenys turi būti pateikiami jam. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
redakcija tobulintina. Šios dalies 6 punkto paskutinio sakinio nuostata, kad ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas iki kol bus paskirta nauja įmonė, nedera su šios dalies nuostata „paskirtoji įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:“.
Be to, iš projekto nuostatų seka, kad Vyriausybė turės nustatyti paskirtosios įmonės pakeitimo procedūrą, tačiau projekte nėra išvardinti galimi įmonės pakeitimo pagrindai. Jeigu manoma, kad paskirtoji įmonė galės būti pakeista tik vertinamo straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais, tai nuostata dėl pakeitimo procedūros reguliavimo turėtų būti perkelta į pastarąją dalį. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 58 straipsnį 5 dalimi: „5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis bei vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybą vykdo visuomeninis tiekėjas ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje, be kita ko, reglamentuojama tokios įmonės pakeitimo procedūra, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir visuomeninio tiekėjo, ir paskirtosios įmonės vartotojams. Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-1224 8.
Projekto 23 straipsnio 3 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kad vartotojui jokiais atvejais neatlyginami nuostoliai, kuriuos jis patiria dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbus, kelia abejonių. Pastebėtina, kad šiame punkte pirmiausia išskiriami atvejai, kai vartotojui neatlyginami nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo, kai tai susiję su visuomenės interesais (gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai ir pan.). Pagal įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinas elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimas atliekant naujų vartotojų prijungimo darbus nėra siejamas su visuomenės interesų apsauga. Taigi abejotina, ar minėtiems 71 straipsnio 4 dalies 1 punkte išvardintiems išskirtiniams atvejams gali būti prilyginti atvejai, kai vartotojas patiria nuostolius dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo vykdant naujų vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo darbus. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatyme nenustatyta laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo aptariamais atvejais tvarka, nenustatyta, kaip ir kada vartotojas turi būti įspėtas, kokias jis turi teises ginti savo teisėtus interesus, pavyzdžiui, jei darbai vilkinami, trunka nepagrįstai ilgą laiką. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pritarti nuostatai dėl nuostolių neatlyginimo minėtais atvejais, tai ši nuostata turėtų būti dėstoma atskira dalimi, joje turėtų būti nustatyta ir įspėjimo apie laikiną elektros energijos persiuntimo nutraukimą dėl naujų elektros energijos vartotojų ir
(ar) gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbų vykdymo tvarka, kaip tai nustatyta įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje, kai vykdomi elektros tinklų priežiūros darbai, įtvirtintos kitos su tuo susijusios vartotojų teisių garantijos.
Be to, siūloma 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata „tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių“ nedera su 4 dalies nuostata: „Apskaičiuojant ir atlyginant su laikinu elektros energijos persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, susijusius nuostolius vadovaujamasi šiomis nuostatomis:“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad atvejai, kai vartotojui nuostoliai neatlyginami turėtų būti dėstomi atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Laikino elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant vartotojų kaltės
gali būti laikinai nutrauktas nesant vartotojų kaltės tik siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tarp jų Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, arba atliekant naujų vartotojų prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus. Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir su tuo tiesiogiai susijusių pagrįstų nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato energetikos ministras. 2.
persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis vartotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą. 3. Atlikdami naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus elektros tinklų operatoriai gali iš dalies arba visiškai atjungti vartotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas pranešę vartotojams. 4.
laikinu elektros energijos persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, atlyginimo ir apskaičiavimo vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
1) tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tada, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus;
2) elektros energijos persiuntimo nutraukimo laikas, nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis ir priežastys nustatomos pagal tinklų operatoriaus bei vartotojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis. Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų dydis nustatomas šalių susitarimu.
Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas;
3) prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo;
4) tinklų operatoriai, nustatę, kad vartotojo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, vartotojams nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu vartotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip. Tinklų operatoriai vartotojų prašymus nagrinėja vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „<..>Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų vertė nustatoma šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas.“ Projekto nuostatos stokoja aiškumo, todėl gali būti skirtingai interpretuojamos. Pirma, neaišku, kas priima sprendimą dėl nuostolių dydžio, kai juos galima nustatyti pagal turimą informaciją ir ar tokiu atveju turi būti pasirašytas šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo.
Šiame kontekste pastebėtina, kad
atlyginimo pateikimo ir tokio prašymo išnagrinėjimo terminus, tačiau ir jame nenurodoma, kokį sprendimą priima tinklų operatorius, ar su vartotoju sudaromas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo (ar nuostoliai atlyginami pagal vienašalį tinklų operatoriaus sprendimą). Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Antra, neaišku, kas turėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių dydžio nustatymo
„šalims nesusitarus“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimu bus
suinteresuotas vartotojas, o ne tinklų operatoriai, tai įstatyme specialiai neaptarus kreipimosi į teismą tvarkos, tikėtina, kad tinklų operatoriai į teismą nesikreips, o kreiptis turės vartotojas. Taigi vartotojui teks ir su bylinėjimusi susijusių išlaidų našta (atlyginimas už ieškinio parengimą, žyminio mokesčio sumokėjimas ir pan.). Svarstytina galimybė tobulinti projektą ir jame įtvirtinti vartotojo interesus ginančias nuostatas. Nepritarti Įvertinant tai, kad žalos (nuostolių) atlyginimo klausimus reguliuoja LR civilinio kodekso nuostatos (6.249 str. ir kt.), nėra būtinybės specifinę valstybės ūkio sritį reglamentuojančiame teisės akte numatyti specialių nuostatų dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomame keičiamo įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas 30 kalendorinių dienų terminas siejamas su dviem aplinkybėmis, todėl neaiški jo skaičiavimo tvarka. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, gali būti nustatomas nuostolių dydis, o ne nuostolių vertė, vartotojo prašymas nagrinėjamas, o ne vertinamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsniu siūloma pakeisti dvi iš trijų galiojančio įstatymo 71 straipsnio dalis ir straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, todėl siūlytina 71 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnio formuluotę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Energijos skirstymo operatorius“,
23 Argumentai: Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato galimybės vartotojams ar gamintojams, kurių jungiami elektros įrenginiai prie skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų, teisės savo lėšomis įrengti, rekonstruoti skirstomuosius elektros tinklus. Siūlome įstatymo projekte reglamentuoti atvejus, kai vartotojams, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 250 kW, ir gamintojams, kurių elektrinės įrengtoji galia yra didesnė nei 250 kW suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo jėgomis skirstomųjų tinklų operatoriaus naudai įrengti, rekonstruoti skirstomuosius tinklus, reikalingus vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų. Galios dydis (250 kW) nustatytas atsižvelgiant į diskusijas su verslo atstovais bei atlikus esamų vartotojų poreikių analizę. Priėmus įstatymą, tam tikriems vartotojams ir gamintojams būtų sudaryta galimybė greičiau prisijungti elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų, bei būtų pagerintos verslo kūrimo ir plėtros bei investuotojų pritraukimo sąlygos Lietuvoje.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) Papildyti 67 straipsnio 6 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti
taip: „5) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia, ar gamintojai, kurių elektrinės įrengtoji galia, yra didesnė nei 250 kW, ir, kurių elektros įrenginių prijungimui reikia įrengti, rekonstruoti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, pageidaujantys Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis skirstomųjų tinklų operatoriaus naudai įrengti, rekonstruoti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.“ Pritarti iš dalies Pritarta Seimo nario V.Sinkevičiaus (2017-06-20) pateiktam pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 22 straipsnio formuluotę. 2. AB „Energijos skirstymo operatorius“,
2 Argumentai: Siekiant efektyviai eksploatuoti skirstomųjų tinklų operatoriaus infrastruktūrą sudarantį turtą ir taip užtikrinti skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė) nuolat organizuoja skirstomojo tinklo priežiūros darbus. Vykdydama šiuos remonto (priežiūros) darbus, o taip pat, prijungdama naujus elektros energijos įrenginius prie skirstomųjų tinklų, Bendrovė yra priversta atskiriems vartotojams laikinai nutraukti elektros energijos tiekimą.
Elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ) šiuo metu numato, jog planinis elektros energijos persiuntimo nutraukimas yra galimas tik apie tai prieš 10 dienų pranešus vartotojams (šiuo metu nagrinėjamame Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-4598
(priežiūros) poreikiui, kyla grėsmė dar didesniam gedimui atsirasti. Dėl šių priežasčių, siūlome koreguoti įstatymo projekto 23 straipsnio
įstatymo 71 straipsnio 3 dalis, nustatant trumpesnį t. y. 5 kalendorinių dienų laikino elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimo (nesant vartotojų kaltės) įspėjimo terminą. Manome, jog šio termino sutrumpinimas padėtų sutrumpinti naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomojo tinklo terminus, o tai turėtų teigiamos įtakos Pasaulio Banko tyrimo „Doing Business“ ataskaitos rezultatams. Vertinant šį termino sutrumpinimo pasiūlymą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklą reglamentuojančio Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog gamtinių dujų įmonė turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą, nesant vartotojo kaltės, raštu apie tai įspėjusi vartotoją ne vėliau kaip prieš 5 dienas.
Todėl, Bendrovės vertinimu, 5 kalendorinių dienų terminas įspėti vartotoją apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą yra protingas bei pakankamas pasirūpinti įrenginių bei kito turto apsauga, laikinu elektros energijos šaltiniu ir tai nepažeis vartotojų teisių bei teisėtų interesų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Elektros tinklų priežiūros darbams atlikti elektros tinklų operatoriai gali iš dalies arba visiškai atjungti vartotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas pranešęs vartotojams.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies formuluotę. 3. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2016-09-2929 Argumentai:
Siūlome papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį, nustatant teisinį pagrindą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai (toliau – Energetikos ministerija) reglamentuoti vartotojų, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia, ar gamintojų, kurių elektrinės įrengtoji galia, yra didesnė nei 250 kW, pageidaujančių savo lėšomis įrengti, rekonstruoti skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstomuosius tinklus, skirstomųjų tinklų įrengimo bei perdavimo skirstomųjų tinklų operatoriui, tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnį,
ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 23. Vyriausybė, energetikos, žemės ūkio ministrai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. spalio 31 dienos priima teisės aktus, būtinus šio įstatymo įgyvendinimui. 34. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalyje numatytas planas pirmą kartą turi būti paskelbtas ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 1 dieną. 45. Šiame įstatyme išdėstytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, taikomos taip pat ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, skirtų elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir
(ar) naudojimui užtikrinti, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Vyriausybė, atsižvelgdama į preliminarų vienkartinių kompensacijų už nuostolius dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytų servitutų dydį ir nuomonę apie jo įtaką elektros energijos tarifams, kuriuos Vyriausybei po konsultacijų su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iki
šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Nurodytos vienkartinės kompensacijos pradedamos mokėti 2017 m. gegužės 1 d. ir žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmokamos ne vėliau, kaip per
peržiūrėjimo (padidėjus teisės aktais nustatomoms elektros tinklų apsaugos zonoms) pateikimo perdavimo sistemos ir (arba) skirstomųjų tinklų operatoriams dienos. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 29 straipsnio formuluotę, kur numatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų datos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 16 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto raštą Nr. 107-22-87 (toliau – Raštas) su kvietimu 2016 m. rugsėjo 21 d. dalyvauti Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame bus svarstomi: (1) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2958 (toliau – AIEĮ projektas I), (2) Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4598 (toliau – EEĮ projektas), (3) Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4599 (toliau – EĮ projektas), (4) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštunto skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4600 (toliau – AIEĮ projektas II). Komisija, išnagrinėjusi Rašte nurodytų įstatymų projektus, pagal kompetenciją teikia savo pastebėjimus. 1.
projekto I Komisija, kaip institucija, kuri, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) kainas, pažymi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos vėjo elektrinių kvotos padidinimas nuo
kasmet apytiksliai po 17,3 mln. Eur , arba apie 207,6 mln. Eur. per skatinamąjį 12 metų laikotarpį. Lyginant padidėjusį VIAP lėšų poreikį (17,3 mln. Eur) dėl vėjo elektrinių kvotos padidinimo su 2016 metams VIAP lėšų biudžete nustatytu VIAP lėšų poreikiu atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir balansavimui – 92,243 mln. Eur, darytina išvada, kad VIAP lėšų biudžetas padidėtų apie 20 proc. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vėjo elektrinių plėtros projektų rėmimas galėtų būti vykdomas ne per VIAP paramos schemą, bet sudarant galimybes gamintojams pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais. Pritarti
komisija,
projekto II
projekto II 12 straipsnio 7 dalimi siūlomoje keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje tikslinama elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – Gaminantys vartotojai) sąvoka. Pastebėtina, jog AIEĮ projekto II 12 straipsnio 7 dalyje nurodyta Gaminančių vartotojų sąvoka nėra aiški ir tiksli, t. y. nėra aišku, ar pirkimo–pardavimo sutartį turi sudaryti tik juridinis asmuo, ar ir fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto II 12 straipsnio 7 dalyje nurodytą Gaminančių vartotojų sąvoką. 2.2. AIEĮ projekto II 14 ir 15 straipsniais keičiamas dujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiamų į gamtinių dujų sistemas (toliau – Biodujos), teisinis reglamentavimas atsisakant privalomo Biodujų supirkimo ir Biodujų persiuntimo tvarkos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Biodujų sektoriaus reglamentavimas turi daug spragų, o AIEĮ projekto II 14 ir
tik institucijoms, kurios turi vykdyti joms priskirtas funkcijas, susijusias su Biodujų sektoriumi, bet ir sektoriaus vystytojams. Komisija, matydama šiuo metu kylančias problemas dėl teisės aktų neapibrėžtumų bei siekdama skaidriai ir objektyviai veikti pagal įstatymuose numatytą kompetenciją, siekia atkreipti dėmesį į kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo neapibrėžtumus, kurie, siekiant įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatytus rodiklius, turėtų būti kompleksiškai įvertinti ir apibrėžti teisės aktuose. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 punktais, 30 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi, Komisijos kompetencijai priskirta nustatyti dujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiamų į gamtinių dujų sistemas, supirkimo tarifus (toliau – Supirkimo tarifai) bei prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip Biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir ar skaidriai vykdomas Biodujų supirkimas. Atitinkamai Komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodiką (toliau
O3-187 ,,Dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ pakeitė Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodiką. Pažymėtina, jog, atsižvelgdama į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra numatyti Supirkimo tarifų nustatymo privalomieji įvertinti rodikliai, nėra apibrėžtas Supirkimo tarifo taikymo laikotarpis ir tarifo taikymo pradžios užfiksavimo momentas, bei į tai, kad nėra patvirtinta Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tvarka ir sąlygos, Komisija Metodikoje numatė Supirkimo tarifų nustatymo rodiklius ir skatinamąjį laikotarpį, atsižvelgdama į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatytą skatinimo laikotarpį ir 20 straipsnio 4 dalyje nurodytus rodiklius, kurie privalomai turi būti įvertinti nustatant fiksuotų tarifų dydžius elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog Vyriausybė, nustatydama Biodujų jėgainių skatinimo tvarką ir sąlygas, atitinkamai pasisakys ir dėl Supirkimo tarifų nustatymo ir taikymo principų. Todėl neatmestina, jog Komisijai kils pareiga atitinkamai koreguoti Supirkimo tarifus, kad jie atitiktų naujai suformuotas Biodujų sektoriaus skatinimo apimtis ir reikalavimus. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalimi, Biodujų gamyba ir Biodujų įrenginių prijungimas yra VIAP. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Supirkimo tarifų ir prijungimo prie gamtinių dujų sistemų nuolaidų taikymas šiuo metu nėra galimas, kadangi nėra numatyto VIAP teikimo mechanizmo gamtinių dujų sektoriuje, t. y. nėra patvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis turėtų būti naudojamos VIAP lėšos, nėra paskirtas VIAP lėšų administratorius ir t. t.
Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, VIAP teikimo tvarkos aprašo tvirtinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra numatyta Biodujų supirkimo kiekio kvota. Komisijos nuomone, toks neapibrėžtumas gali lemti neribojamą Biodujų jėgainių steigimąsi ir netikslingą VIAP lėšų naudojimą bei neracionalią Biodujų sektoriaus plėtrą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme taip pat turėtų būti numatyta galimybė Biodujų jėgainių vystytojams rinktis skatinimo priemones, t. y. naudotis Supirkimo tarifu ir prijungimo prie gamtinių dujų sistemų kompensavimu (40 proc.) arba pasinaudoti parama investicijoms biodujų jėgainių įrenginiams įsigyti. Pritarti
komisija,
1
projekto
projekto 6 straipsniu siūlomu papildyti Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punktu, Komisijos kompetencijai priskirta derinti pagal Komisijos patvirtintą metodiką tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius.
EEĮ projekto 21 straipsniu siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo 64 straipsnio 4 dalį numatant, kad Komisija, „<...> derindama operatorių parengtą prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi <...>.“ Vertinant šias EEĮ projekto nuostatas, pastebėtina, kad nuostatos prieštarauja viena kitai, t. y. EEĮ projekto 6 straipsnyje nurodyta, kad Komisija derina paslaugų įkainius, vadovaudamasi Komisijos patvirtinta metodika, o EEĮ projekto 21 straipsnyje nurodyta, kad Komisija derina tinklų operatorių parengtas įkainių nustatymo metodikas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti EEĮ projekto 6 straipsnį pagal EEĮ projekto 21 straipsnio nuostatas. 3.2. EEĮ projekto 14 straipsniu keičiamoje Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad perdavimo sistemos operatorius rengia standartines balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių sąlygas ir jas derina su Komisija. Pažymėtina, jog Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad elektros energija prekiaujama pagal Prekybos elektros energija taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.
1-244 „Dėl prekybos elektros energija taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyti reikalavimai atitinka Elektros energetikos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos prekyba vykdoma vadovaujantis Taisyklėmis, atitinkamai tai suponuoja, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys turėtų atitikti Taisyklių reikalavimus, todėl siūlytina Taisyklėse įtvirtinti reikalavimus balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių sąlygoms ir (arba) Taisyklėse nurodyti pavyzdines balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių formas. 3.3. EEĮ projekto 20 straipsniu siūlomoje papildyti Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje (ir AIEĮ projekto II 12 straipsniu siūlomoje pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje) įvedama centralizuotos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo/prekybos sąvoka. Manytina, jog ši nuostata galimai prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintam nediskriminavimo principui, t. y. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas netektų galimybės elektros energija prekiauti kitais Taisyklėse nustatytais būdais, kuriais naudojasi kiti gamintojai. Siūlytina centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimą taikyti kaip vieną iš galimų pardavimo variantų, suteikiant gamintojams teisę pasirinkti pardavimo būdą. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
projekto II, EEĮ projekto ir EĮ projekto įsigaliojimo termino.
AIEĮ projekto II 25 straipsnyje, EEĮ projekto 28 straipsnyje ir EĮ projekto 8 straipsnyje nurodoma, kad šie įstatymai, išskyrus atitinkamas minėtų straipsnių dalis, įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d. Atitinkamai Komisija įpareigojama iki įstatymų įsigaliojimo priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“,
kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdama į tai, jog, siekiant įgyvendinti AIEĮ projektą II, EEĮ projektą ir EĮ projektą, reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, Komisija siūlo numatyti protingą minėtų įstatymų projektų įsigaliojimo terminą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4598 (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4599 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4600 (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 1.
Siekiant aiškiai nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir tinklų operatorių teises ir pareigas nustatant elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius ir atsižvelgiant į tai, kad Komisija, derindama nurodytus įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas, turės visas galimybes visapusiškai įvertinti jų teisingumą ir nesudarys prielaidų taikyti skirtingas skaičiavimo metodikas valstybės mastu skirtingoms įmonėms, o nustačiusi neatitikimų turės teisę nederinti tinklų operatorių pateiktų projektų, taip pat į tai, kad tinklų operatoriai, vykdydami veiklą ir pastebėję reikšmingų pasikeitimų, galės operatyviai patikslinti metodikas ir įkainius, pateikdami juos derinti Komisijai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punkto nuostatą ir nustatyti, kad Komisija „derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu:
„21) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių
išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
22
2Atsižvelgdami į tai,
kad Komisija reguliuoja elektros energijos skirstymo paslaugos kainas ir jai tikslinga turėti duomenis apie finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto
elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plane turi būti nurodoma „bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį“. Pritarti Komiteto pasiūlymas;
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį;“
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Siekiant užtikrinti vartotojų teisę laiku gauti informaciją, susijusią su garantiniu elektros energijos tiekimu, ir atsižvelgiant į galimus atvejus, kad nepriklausomas tiekėjas gali nutraukti ne tik savo veiklą, bet ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, reikėtų tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 44 straipsnio 1 dalies bei 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Tikslinant Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį, pakeičiant šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, siūlome numatyti, kad
„garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo
rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, per 2 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo apie nutraukiamą veiklą ar elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, – tokiais atvejais vartotojų su nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta. Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos tiekimą.
Garantinio elektros energijos tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Jeigu per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos“. Tuo pačiu tikslu siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio
tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo kontaktinius duomenis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
projekto 1 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
taip: „14. Elektros energijos garantinis tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – elektros energijos tiekimas, siekiant užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, aprūpinimą elektros energija.“ 2.
Pakeisti likusių įstatymo projekto 1 straipsnio dalių numeraciją. 3. Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip: „1. Vartotojams, šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytais terminais nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
įstatymo projekto 17 straipsnio dalių numeraciją. 5.Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) garantinis elektros energijos tiekimas
vartotojui užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu, visuomeniniam tiekėjui pradėjus teikti garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą, ne vėliau kaip, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo per 3 2 savaites nuo visuomeninio nepriklausomo tiekėjo rašytinio pranešimo apie teikiamą paslaugą nutraukiamą veiklą ar nutraukiamą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos vartotojas sudaro sutartį nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės – tokiais atvejais vartotojų su visuomeniniu nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta. Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos tiekimą. Garantinio elektros energijos tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Jeigu per 6 mėnesius vartotojas sutarties nesudaro nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui ar jo objektams. Apie garantinio elektros energijos tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki elektros energijos nutraukimo dienos;“. 6. Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Papildyti 44 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Papildyti 44 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo
dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, ir jo kontaktinius duomenis. Vartotojai, kurių sunaudotą elektros energiją apskaitančių prietaisų rodmenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo garantinio elektros energijos tiekimo pradžios, jeigu apie tai jie buvo tinkamai informuoti, privalo užfiksuoti faktinius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir juos pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui. Nepriklausomiems tiekėjams ar vartotojams neįvykdžius ar tinkamai neįvykdžius šioje straipsnio dalyje nustatytų pareigų, garantinio elektros energijos tiekimo metu tiekiamos elektros energijos kiekis nustatomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.“ 7.Papildyti įstatymo projekto 18 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį
išdėstyti taip: „3) vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, jeigu tokiems vartotojams elektros energija nėra tiekiama visuomenine elektros energijos kaina, šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinamas garantinis tiekimas;“. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
20216 4.
Siekiant užtikrinti elektros energijos vartotojų interesus ir teisę nemokamai gauti visų rūšių sąskaitas (įskaitant popierines) už suvartotą elektros energiją, siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad, vartotojui pageidaujant gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai turi teisę taikyti vartotojui tokios sąskaitos pateikimo mokestį. Atsižvelgdami į šį siūlymą, taip pat siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai
sudaro tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusias paslaugas. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Jeigu vartotojui pageidauja gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai neturi teisės vartotojui taikyti tokios sąskaitos pateikimo mokesčio.
Vartotojo prašymu ir vartotojui priimtina forma, suteikdami elektroninę prieigą ar raštu, tiekėjai ir
(ar) tinklų operatoriai pateikia:
1) esamas faktines elektros energijos ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusių paslaugų kainas ir faktinį energijos suvartojimą bent kartą per kalendorinius metus;
2) vartotojo einamuoju metu suvartojamo elektros energijos kiekio ir elektros energijos, suvartotos per tą patį praėjusių metų laikotarpį, palyginimą;
3) kai tai įmanoma, palyginimą su vidutinio tos pačios grupės vartotojo elektros energijos suvartojimu.“
dalies 6 punktą“ „6) pažeidžiamam vartotojui pageidaujant gauti popierinį apmokėjimo dokumentą, skirstomųjų tinklų operatorius ar tiekėjas negali reikalauti kompensuoti popierinio apmokėjimo dokumento pateikimo vartotojui išlaidų.“
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
15
sudaro ne tik gamybos prognozavimo, bet ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį, todėl atskira sutartis dėl informacijos mainų nesudaroma, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 20 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatą ir nustatyti, kad „įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos,
gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą;
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
31 6.
Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, kai dėl tinklų operatoriaus kaltės susidaro ekstremalioji padėtis, o nuostoliai vartotojui neatlyginami, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą ir nustatyti, kad tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tuomet, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13 7.
Siekiant nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį terminą, per kurį vartotojas gali kreiptis dėl nuostolių, patirtų laikinai nutraukus elektros energijos persiuntimo paslaugą, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą – numatyti, kad „prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo“. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
22
bendrojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, metinis mastas nuo 2014 metų palaipsniui buvo mažinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2017 metams nustatymo“ 2016 ir 2017 metams remtinos elektros energijos gamybos apimtys aptariamai paslaugai nebuvo nustatytos. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), preambulės 35 dalyje nurodyta, kad didelio naudingumo kogeneracija suteikia daug pirminės energijos taupymo galimybių, kurios Europos Sąjungoje iš esmės nėra išnaudotos.
Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės užtikrina, jog teikiant bet kokią paramą kogeneracijai būtų nustatyta sąlyga, kad elektros energija būtų pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, o atliekinė šiluma efektyviai naudojama siekiant sutaupyti pirminės energijos. Šios aplinkybės sudaro prielaidas keisti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jame nustatyti, kad viešuosius interesus atitinkančia paslauga laikytina ne elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, o elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3¹dalyje. Taip pat siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo
taikomas tik po šio įstatymo įsigaliojimo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavusiems elektros energijos gamintojams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atlikus konsultacijas su Europos Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, kuri turi atitikti 2014 m. birželio
apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) numatytus reikalavimus.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija
gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 3¹dalyje termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
dalyviams, kurie teiks viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, būtų taikoma konkurencinga atrankos (vertinimo) procedūra.
Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad veikia nuolatinės srovės tarpsisteminės elektros jungtys su Švedija bei Lenkija ir nebenustatomos elektros energijos gamybos apimtys viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, ir energijos gamybai nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), su kuriomis buvo sietini ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams principai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį ir numatyti, kad, tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Atitinkamai siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybė, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrindama konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtina atrankos procedūrų vykdymo tvarka gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.“
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
rengti 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, o elektros tinklų operatoriams – sudaryti galimybę nepriklausomiems tiekėjams naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo, ar išmaniosios energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis, ir šių veiksmų atlikimas reikalauja specialaus pasirengimo, siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti išimtį dėl šio projekto 12 straipsnio ir 18 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo ir nustatyti vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11Atsižvelgdami į tai, kad dėl Elektros energetikos įstatymo projekto 16 ir 25 straipsnių įsigaliojimo taip pat reikės
parengti /pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje nenumatyti išimties dėl šių straipsnių įsigaliojimo
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 12.
Siūlome atsisakyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad, statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką, atsižvelgiant į tai, kad tinklų operatoriaus išduodamos išankstinės prijungimo sąlygos – tai preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų, ir tinklų operatoriai, kol nėra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie tinklų techninis projektas, neturi reikiamų duomenų ir galimybių pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina ir terminai pateikiami elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje, kurios projektas pateikiamas statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui po to, kai yra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų techninis projektas. Pritarti Žr. EK patobulintą AEĮ pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4600. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 13.
Siūlome tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole (toliau – ketinimų protokolas) nurodomas terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje numatytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Vadovaujantis Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“, 2.2 papunkčiu, asmuo, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, privalo per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatomis, vienas iš dokumentų šiam leidimui gauti yra tinklų operatoriaus pateiktas galimybės prijungti elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų patvirtinimas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.
1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 20.1 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo yra laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, prie prašymo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jis turi pateikti ketinimų protokolo kopiją. Įvertinus tai, kad elektrinė turi būti pastatyta per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą ir šis terminas yra ribotas, tikslinga susieti nurodyto leidimo galiojimo terminą ir ketinimų protokole nurodytą terminą, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti. Pritarti
15Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
rašte nurodytus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo tikslus ir tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte nenumatomas biodujų supirkimo laikotarpis ir superkami kiekiai, siūlome panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustatyti biodujų supirkimo tarifus ir pripažinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
16Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 15.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra vartojamos sąvokos „prijungimo sąlygos“, „prisijungimo sąlygos“, siūlome patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir nustatyti, kad „Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios prijungimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas“ ir „Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 5 dalis yra pripažinta netekusia galios, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
„organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio
Žr. Energetikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-4599. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 17.
Atsižvelgdami į tai, kad energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, prekes ir paslaugas įsigyja ne tik iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) nurodytų subjektų, bet ir iš kitų asmenų, o tokia informacija Komisijai reikšminga įsitikinant iš tokių asmenų gaunamų prekių ir paslaugų kainų pagrįstumu, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio
prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją arba duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
19Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 18.
Siūlome nustatyti vėlesnę Elektros energetikos įstatymo projekto, Energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai patikslinti Įstatymų projektų įgyvendinimą reglamentuojančias nuostatas ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, turi priimti iki 2017 m. liepos 31 dienos. Pritarti
20Seimo narys Virginijus Sinkevičius,
3 Argumentai: Vienas iš svarbiausių aspektų, lemiančių investicinės aplinkos konkurencingumą gamybinių projektų įgyvendinimui Lietuvoje, yra konkurencingos energijos išteklių ir prisijungimo prie elektros kainos lyginant su kaimyninėmis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Lietuva 2017 m. Pasaulio Banko „Doing Business“ reitingo skyriuje, vertinančiame prisijungimo prie elektros tinklų procesą, yra vertinama 55 vieta pasaulyje, ir atsilieka nuo tokių Centrinės ir Rytų Europos valstybių kaip Latvijos (42 vieta), Estijos (38 vieta), Slovėnijos (16 vieta), Čekijos, Slovakijos (53 vieta) bei Lenkijos (46 vieta). Iki 2012 m. vasario 7 d. visi vartotojai dengdavo 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų, tačiau pagal esamą reguliavimą pramoniniai vartotojai Lietuvoje dengia 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų. Šios sąnaudos stambiems pramoniniams vartotojams neurbanizuotose teritorijose gali siekti net 500 000 eurų. Tai labai didelė finansinė našta naujai besisteigiantiems vartotojams, dėl kurios Lietuva tampa nekonkurencinga lyginant su kaimyninėmis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Palyginimui Lenkijoje nebuitiniai vartotojai, prisijungiantys prie didesnio nei 1 kV elektros tinklo, moka 25 procentus prijungimo įmokos dalies.
Latvijoje daug elektros energijos suvartojantys (daugiau nei
įmokos dalies. Taigi, siekiant gerinti investicinę aplinką gamybiniams projektams ir tapti konkurencingesne Centrinės ir Rytų Europos regione, būtina sumažinti stambių vartotojų prijungimo prie elektros tinklų kaštus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 4.2.5.2. papunktyje taip pat yra numatytas vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų mažinti prijungimo prie elektros išlaidas, t.y. „Palankių prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų pramonės vartotojams sudarymas siekiant nustatyti, kad vartotojas moka 10 proc. prijungimo išlaidų dalį, jeigu jis įsipareigoja 10 metų nemažinti užsakytos elektros įrenginių leistinosios naudoti galios“. Taigi, pasiūlymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus. Papildomai pažymėtina, kad 2016 m. II pusmečio Eurostat duomenimis, Lietuva išsiskiria vienu iš didžiausių elektros energijos tarifų pramonės vartotojams Centrinės ir Rytų Europos regione – 7,9 ct/kWh. Už Lietuvoje siūlomą elektros energijos tarifą mažesnį tarifą turi tokios kaimyninės šalys kaip Vengrija, Rumunija, Slovėnija, Lenkija, Čekija ir Bulgarija. Kadangi elektros energijos kaina yra svarbus faktorius gamybos investicijų atsiperkamumui, tai lemia, kad kaimyninės šalys turi konkurencinį pranašumą prieš Lietuvą pritraukiant tarptautinius gamybos projektus. Atsižvelgiant į tai, siūlome sumažinti didesniems nei 1 MW elektros energijos vartotojams tenkančią prijungimo išlaidų dalį nuo 40 proc. iki 10 proc. Šie vartotojai privalės įsipareigoti ne mažiau nei 10 metų nemažinti leistinosios naudoti galios.
Tais atvejais, kai vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia būtų didesnė kaip 1 MW, bet jie neketintų pasinaudoti siūlomu 10 proc. prijungimo įmokos dydžiu ir nenorėtų įsipareigoti 10 m. nemažinti leistinosios naudoti galios, turėtų, kaip numatyta pagal esamą reguliavimą, apmokėti 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 67 straipsnio 7 dalį nauju 2
punktu ir jį išdėstyti taip: “2) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį;”
atitinkamai 3-5 punktais.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 67 straipsnio 7 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 67 straipsnio 7 dalį nauju 2 punktu:
„2) nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai pirmą
kartą prijungiami prie skirstomųjų tinklų, ir kurių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 1 MW, ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;” 21.
Seimo narys Virginijus Sinkevičius,
6 Žr. argumentaciją 1 punkte. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų. Tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba
vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 3 punkte, elektros įrenginius. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“
22Seimo narys Virginijus Sinkevičius,
7 Žr. argumentaciją 1 punkte. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 67 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Tuo atveju, kai buitinis vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektros įrenginių prijungimo momento pradeda vartoti šiais įrenginiais patiektą elektros energiją savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu vartotoju ir, gavęs atitinkamą skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimą, privalo apmokėti likusią sąnaudų dalį, apskaičiuojamą šio straipsnio 7 dalies 3 2 punkte nustatyta tvarka.“
23Seimo narys Virginijus Sinkevičius,
8 Argumentai: Siūloma įstatyme nustatyti ir pasekmes, jei vartotojas nevykdys savo įsipareigojimo 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios. Toks vartotojas turės apmokėti 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo elektros įrenginius. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: “7. Papildyti 67 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų. “
dalimis.” Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 22 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 67 straipsnį nauja 11 dalimi
ir ją išdėstyti taip: „11.
Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2016-09-21 Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-06-288 N Argumentai: Siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią asmenims, planuojantiems įsirengti mažos galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, siūloma nustatyti, kad leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nereikalingi elektros energijos gaminančių vartotojų planuojamoms statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 5 kW.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas ir numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 5 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose.“
2Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus
nereikalingas, jeigu asmuo numato plėsti (įrengti) elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo
iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus, kurių įrengtoji galia ne didesnės kaip 5 kW.
Asmuo, numatantis plėsti (įrengti) ne didesnės kaip
gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio
įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių. “
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė