Projekto lyginamasis variantas
4, 5, 7, 8 IR 9
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų;“. 2. Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi: „
savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos vadovas arba jo pavaduotojas. Koordinuodamas prevencijos priemonių įgyvendinimą, savivaldybės administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi teisę gauti iš savivaldybių institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, prevencijos priemonėms įgyvendinti būtinus duomenis . “
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:
1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. 2.
2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas. Dėl šių priemonių į teismą gali kreiptis ir smurto artimoje aplinkoje faktą nustatęs policijos pareigūnas. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis. 5. Skiriant šio straipsnio 1 dalies
smurtautojas dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, Valstybinė teismo medicinos tarnyba užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka. „
patyrusio asmens apsaugos užtikrinim as
artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą , gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:
1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. 2.
ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau, kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo įvertina riziką, ir ją nustatęs arba esant raštiškam smurtą patyrusio asmens prašymui, nedelsiant kreipiasi į teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių skyrimo. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol , kol bus priimtas procesinis sprendimas. Teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas. 4. Teismo sprendimas skirti šias priemones per 48 valandas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Teismo sprendimo apskundimas paskirtų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių vykdymo nesustabdo. 5. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis. 6. Skiriant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones, jeigu smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, prokuroras nedelsiant, bet ne vėliau kaip 48 valandas imasi priemonių užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą. 8. Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, Valstybinė teismo medicinos tarnyba užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka. “
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pareigūnų funkcijos 1.
Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas bei užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. 2. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka nepilnametis, policijos pareigūnai apie tai praneša vaiko teisių apsaugos skyriui. 5. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Kontrolė atliekama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. „
organizuojant pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui
apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. 2. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą.
Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka nepilnametis, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. 5. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo, policijos pareigūnai apie tai informuoja galintį šiuo asmeniu pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios yra savivaldybės administracijos vadovo patvirtintame sąraše ir gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Kontrolė atliekama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 7. Pareigūnas, tai yra prokuroras ar tyrėjas, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės taikymą. Pareigūnas, skyręs kardomąją priemonę arba jos skyrimą inicijavęs arba skyręs šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, nedelsdamas informuoja apie šių priemonių skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
valdymas
1Pagalbos valdymas apima pagalbos priemonių planavimą,
administravimą, organizavimą, atsakomybės paskirstymą ir finansavimo užtikrinimą. 2. Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę pagalbos teikimo ir finansavimo programą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir tarptautinių programų. 3.
institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms. 4. Specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia visą parą. 5. Savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka teikia ir įgyvendina ilgalaikės pagalbos paslaugas. 6. Pagalbos teikimą prižiūri atsakingos institucijos. „
valdymas
priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, atsakomybės paskirstymą ir finansavimo užtikrinimą. 2. Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę pagalbos teikimo ir finansavimo programą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir tarptautinių programų. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms. 4. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir, pagal poreikį, jų šeimos nariams bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Specializuota kompleksinė pagalba, įskaitant ilgalaikės pagalbos paslaugas, negalią turintiems asmenims teikiama atsižvelgiant į specialiuosius šių asmenų poreikius. 5. Smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Šie telefoniniai pokalbiai apmokami iš valstybės biudžeto. 6. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Laikinojo apgyvendinimo paslauga, jeigu tai yra būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu. 7.
institucijos ir nevyriausybinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka teikia ir įgyvendina pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, įskaitant ilgalaikės pagalbos paslaugas. 8. Pagalbos teikimą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija. “
išdėstyti taip:
„1. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą,
informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, ir nedelsdami apie įvykį gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys.“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui , jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu toje aplinkoje auga ar įvykio metu buvo vaikas arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis . “
Šis įstatymas , išskyrus šio įstatymo 7 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 7 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Zita Žvikienė Marija Aušrinė Pavilionienė Ona Valiukevičiūtė Sergej Ursul Rimantė Šalaševičiūtė.
Projekto lyginamasis variantas
2, 4, 5, 7, 8, 9
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Ilgalaikės pagalbos paslaugos
pagalbos centrų, savivaldybių, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų įstatymų nustatyta tvarka organizuojamų ir (ar) teikiamų paslaugų visuma (teisinių, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, socialinės pagalbos ir kitų) ir užtikrinamas efektyviai pagalbai suteikti reikalingas šių paslaugų tęstinumas, siekiant visiškai panaikinti ar sumažinti smurtu artimoje aplinkoje asmeniui sukeltą neigiamą poveikį sveikatai (įskaitant psichinę sveikatą) ir socialiniam gyvenimui. “
straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6,
jį išdėstyti taip: „2) organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų;“. 2. Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi: „
įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Koordinuodamas prevencijos priemonių įgyvendinimą, savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas turi teisę gauti iš savivaldybių institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, prevencijos priemonėms įgyvendinti būtinus duomenis . “
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
asmens apsaugos užtikrinimo priemonės
artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:
1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas. Dėl šių priemonių į teismą gali kreiptis ir smurto artimoje aplinkoje faktą nustatęs policijos pareigūnas. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis. 5. Skiriant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones, jeigu smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 6.
6Ikiteisminiuose tyrimuose,
susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, Valstybinė teismo medicinos tarnyba užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka. „
patyrusio asmens apsaugos užtikrinim as
artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą , gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:
1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. 2. Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol , kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apylinkės teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas. 4. Teismo sprendimas skirti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones per 48 valandas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Teismo sprendimo apskundimas paskirtų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių vykdymo nesustabdo . 5. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis. 6.
punktuose nustatytas priemones, jeigu smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad būtų užtikrinta nukentėjusiojo apsauga, prokuroras, esant Baudžiamojo proceso kodekse nustatytiems pagrindams, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
nicijuoja kardomosios priemonės skyrimą. 8. Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, Valstybinė teismo medicinos tarnyba užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnį. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pareigūnų funkcijos
aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas bei užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. 2. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka nepilnametis, policijos pareigūnai apie tai praneša vaiko teisių apsaugos skyriui. 5.
vykdomas teismo sprendimas. Kontrolė atliekama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. „7
organizuojant apsaugą ir pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui
artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. 2. Kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, pareigūnai imasi veiksmų, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka, per kuo trumpesnius terminus. 3. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. 4. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. 6. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo, policijos pareigūnai apie tai informuoja galintį šiuo asmeniu pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame sąraše ir gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu. 7.
pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Kontrolė atliekama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 8. Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą. Pareigūnas, skyręs kardomąją priemonę arba jos skyrimą inicijavęs arba kreipęsis į apylinkės teismą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šių priemonių skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
valdymas
priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, atsakomybės paskirstymą ir finansavimo užtikrinimą. 2. Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę pagalbos teikimo ir finansavimo programą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir tarptautinių programų. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms. 4. Specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia visą parą. 5. Savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka teikia ir įgyvendina ilgalaikės pagalbos paslaugas. 6. Pagalbos teikimą prižiūri atsakingos institucijos. „8
valdymas
priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, atsakomybės paskirstymą ir finansavimo užtikrinimą. 2.
įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę pagalbos teikimo ir finansavimo programą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir tarptautinių programų. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms. 4. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir, pagal poreikį, jų šeimos nariams bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Specializuota kompleksinė pagalba, įskaitant ilgalaikės pagalbos paslaugas, negalią turintiems asmenims teikiama atsižvelgiant į specialiuosius šių asmenų poreikius. 5. Smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Šie telefoniniai pokalbiai apmokami iš valstybės biudžeto. 6. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Laikinojo apgyvendinimo paslauga, jeigu tai yra būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu. 7. Savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka teikia ir įgyvendina pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, įskaitant ilgalaikės pagalbos paslaugas. 8. Pagalbos teikimą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija. “8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1.
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį , kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie įvykį gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys.“
taip: „3. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas, vaikas gyvenantis ar buvęs įvykio metu aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba įtariamas smurtautojas yra nepilnametis . “
4Papildyti 9 straipsnį 4 dalimi:
„4. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti. “9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas
įstatymo710 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 10 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė, Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
4, 5,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje Nr. XI-1425 įstatymo 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės 2016-01-20 Nr. V-2016-20 rašte išdėstytą prašymą Seimo žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymus dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) tobulinimo. Seimo žmogaus teisių komitetas, siekdamas išsiaiškinti Įstatymo taikymo problemas ir nustatyti konkrečius poreikius tobulinti šį įstatymą, remdamasis Seimo statuto 48 straipsnio 8 dalimi, 2016 m. sausio 13 d. komiteto posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti. Darbo grupė, pasitelkusi deleguotus valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų specialistus ir ekspertus, išanalizavo situaciją ir nustatė, kad Į statyme nustatytos prevencinės priemonės yra įgyvendinamos nenuosekliai. Buvo išsiaiškinta, kad nėra nustatyto aiškaus prevencijos mechanizmo, įtvirtintų prevencijos etapų, nenustatytos konkrečios institucijų funkcijos kiekvienam prevencijos etapui, nėra nustatytas institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo mechanizmas tiek reaguojant į smurto artimoje aplinkoje įvykį, tiek ir užtikrinant prevencines priemones bei teikiant pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Taip pat nevyksta nuoseklus ir koordinuotas bendradarbiavimas tarp institucijų užtikrinant pagalbą ir apsaugą smurtą patyrusiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja penktus metus, tačiau su smurtu artimoje aplinkoje siejama statistika liudija itin didelius šio reiškinio mastus, taip pat tragiškai pasibaigę smurto artimoje aplinkoje įvykiai atkreipia dėmesį tiek į įstatymo įgyvendinimo spragas, tiek į paties įstatymo nuostatų tobulinimo poreikį. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą įstatyme nustatytų tikslų ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą, įgyvendinimą. Kartu teikiamas Seimo nutarimo projektas Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo, kuriuo siūlomos efektyvesnio įstatymo įgyvendinimo priemonės. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir rengė 2016 m. sausio 13 d. komiteto sprendimu patvirtinta darbo grupė ir darbo grupės veiklai pasitelkti specialistai (ekspertai): Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto narės Ona Valiukevičiūtė, Marija Aušrinė Pavilionienė; komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Rima Ažubalytė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; N acionalinės teismų administracijos teisės skyriaus vedėja Lina Griškevič ; Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vedėja Eglė Kanopaitė
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas (iki 2016 m. balandžio 14 d.), Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas (nuo 2016 m. balandžio 27 d.) ; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė;
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Artūras Bajorinas ; Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti atstovai:
Vilniaus m. savivaldybės Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė, Raseinių raj. savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja Regina Klevinskienė; Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus patarėja Andželika Balčiūnienė; Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Čeledinienė;
Lietuvos televizijos ir radijo Radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė.
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir rengė 2016 m. sausio 13 d. komiteto sprendimu patvirtinta darbo grupė ir darbo grupės veiklai pasitelkti specialistai (ekspertai): Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto narės Ona Valiukevičiūtė, Marija Aušrinė Pavilionienė; komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Rima Ažubalytė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; N acionalinės teismų administracijos teisės skyriaus vedėja Lina Griškevič ; Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vedėja Eglė Kanopaitė
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas (iki 2016 m. balandžio 14 d.), Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas (nuo 2016 m. balandžio 27 d.) ; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė;
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Artūras Bajorinas ; Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti atstovai:
Vilniaus m. savivaldybės Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė, Raseinių raj. savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja Regina Klevinskienė; Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus patarėja Andželika Balčiūnienė; Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Čeledinienė;
Lietuvos televizijos ir radijo Radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme yra nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų pagal kompetenciją pareiga įgyvendinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją. Viena iš priemonių – teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje, mokymų ir kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas. Įstatyme nustatyta, kad savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Įstatymas nustato ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinamo principus: bendradarbiavimo, dalyvavimo, kompleksiškumo, prieinamumo ir kokybės, solidarumo, tinkamumo, koordinavimo, teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, proporcingumo, humaniškumo, teisingumo, veiksmingumo, objektyvumo ir efektyvumo. Įstatymas nustato smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu bei įpareigojimą smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Pagal galiojantį reglamentavimą, šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šių, smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių, nustatytų Įstatyme, skyrimo pagrindas, skirtingai nei minėtų kardomųjų priemonių, nėra siejamas su galimo pakartotinio smurto ar kito neteisėto poveikio nukentėjusiajam rizikos laipsniu.
Įstatymo nustatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės skiriamos nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir siejamos su baudžiamąja byla, nors pradėjus ikiteisminį tyrimą, pradeda galioti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tačiau teisės aktuose nėra numatyta smurtą patyrusio asmens apsauga, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Įstatymą, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas bei užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui teikia specializuotos pagalbos centrai, kurie steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms. Pagal galiojantį reglamentavimą, specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia visą parą – tokia praktika nepasitvirtino, nes smurtą patyrę asmenys dažniausiai atsisako pagalbos iškarto po įvykio, todėl visų centrų darbas kiaurą parą brangiai kainuoja, tuo tarpu pridėtinės vertės neturi. Įstatymas nustato policijos pareigūnų veiksmus gavus pranešimą apie smurto artimoje aplinkoje įvykį. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, ir nedelsdami apie įvykį praneša specializuotos pagalbos centrui.
Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša vaiko teisių apsaugos skyriui, jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis. Remiantis susiklosčiusia praktika, specializuoti pagalbos centrai ir vaiko teisių apsaugos skyriai apie smurto įvykį informuojami tik nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje reiškinio latentinį pobūdį, daugeliu atveju smurtą patyrę asmenys, įskaitant vaikus, dėl įvairių priežasčių nenustačius smurto fakto, netenka galimybės gauti pagalbą ir būti apsaugoti nuo pakartotino smurto (ypač psichinio ar seksualinio smurto, seksualinės prievartos ar priekabiavimo atvejais). Tai leidžia įvertinti ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika: 2015 metais buvo gauta 38 510 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tuo tarpu pradėtų ikiteisminių tyrimų užfiksuota gerokai mažiau – 10 703. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti Įstatymo 4 straipsnio
asmenų, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, mokymai. Taip siekiama: bendrais mokymais suvienodinti visų dirbančių šioje srityje asmenų įstatymo uždavinių ir tikslų sampratą bei gebėjimus bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus; specializuotais mokymais – užtikrinti kiekvienos srities specialisto kompetentingą reagavimą vykdant savo funkcijas.
Taip pat Įstatymo 4 straipsnis papildomas nuostata, įpareigojančia savivaldybės administracijos vadovą ar jo pavaduotoją koordinuoti prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse . Šia nuostata siekiama užtikrinti koordinuotą bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių institucijų bei nuoseklius ir koordinuotus atsakingų institucijų veiksmus įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją. Siūloma nustatyti smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių skyrimą, tais atvejais, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat siūloma reglamentuoti skirtų priemonių apskundimo tvarką, tačiau nustatant, kad teismo sprendimo apskundimas paskirtų priemonių vykdymo nesustabdo . Taip pat siūloma detalizuoti teisėsaugos pareigūnų funkcijas gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje įvykio. Trūkstant duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, siūloma nustatyti pareigą tyrėjui atlikti specialiųjų apsaugos poreikių rizikos vertinimą ir, nustačius riziką, kreiptis į teismą, kad būtų skirtos šiame įstatyme nustatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės . Jeigu rizika nenustatyta, tačiau smurtą patyręs asmuo išgyvena baimę dėl smurto grėsmės, pagal siūlomą reglamentavimą, tyrėjas turėtų kreiptis į teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui skirti šias priemones. Priėmus įstatymą, būtų reglamentuoti pareigūnų veiksmai, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo.
Siūloma įstatymą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis pareigūną informuoti smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie skirtas kardomąsias priemones ar Įstatyme nustatytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, šių skirtų priemonių pakeitimą ar panaikinimą. Įvertinus specializuotų pagalbos centrų nuomonę, dėl šių centrų darbo visą parą tikslingumo nebuvimo, siūloma atsisakyti nuostatos, jog specializuoti pagalbos centrai dirba visą parą, o užtikrinti nenutrūkstamai veikiančią telefono liniją, kuria būtų teikiama psichologinė pagalba ne tik smurtą patyrusiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams. Taip pat, įvertinus smurtą patyrusių asmenų nuomonę, specializuotų pagalbos centrų atstovų nuomonę, siūloma, esant poreikiui užtikrinti laikinojo apgyvendinimo paslaugas, kurios yra reikalingos tais atvejais, kai smurtą patyręs asmuo yra įbaugintas, patiria spaudimą iš smurtautojo artimųjų, ypač tada, kai su jais gyvena, kai gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas siekiant jam suteikti kompleksinę pagalbą. Taip pat siūloma tikslinti Įstatymo nuostatas dėl specializuotos pagalbos centrų ir vaiko teisių skyrių informavimo apie įvykį. Remiantis susiklosčiusia praktika, specializuoti pagalbos centrai ir vaiko teisių skyriai apie smurto įvykį informuojami tik nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją, siūloma nustatyti, kad apie visus gautus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje yra informuojami specializuoti pagalbos centrai ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, kai toje aplinkoje auga ar įvykio metu buvo vaikas arba, jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Ilgalaikėje perspektyvoje manoma, kad įstatymo pataisos gali lemti kriminogeninės situacijos gerėjimą, korupcijai siūlomi pakeitimai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės pakeisti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su smurto artimoje aplinkoje prevencijos organizavimu, teisėsaugos pareigūnų veikla, pagalbos smurtą patyrusiam asmeniui ir jo šeimos nariams teikimu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2017 m. sausio 1 d. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlytina kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų poreikio paskaičiavimo. Lėšos būtų taupomos atsisakius specializuotos pagalbos centrų darbo visą parą (ne darbo valandomis), tačiau papildomų lėšų pareikalautų nuostata dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų smurtą patyrusiems asmenims bei pagalbos negalią turintiems asmenims užtikrinimas, atsižvelgiant į specialiuosius šių asmenų poreikius. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu vertinimus ir išvadas teikė darbo grupės veikloje dalyvavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos televizijos ir radijo atstovai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje“, „smurtą patyręs asmuo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai:
Zita Žvikienė Marija Aušrinė Pavilionienė Ona Valiukevičiūtė Sergej Ursul Rimantė Šalaševičiūtė.
DĖL
2016-07-14 Nr. XIIP-4593 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamojo rašto 1 punkte teigiama, kad „su smurtu artimoje aplinkoje siejama statistika liudija itin didelius šio reiškinio mastus“, ir tuo remdamiesi projekto rengėjai „atkreipia dėmesį tiek į įstatymo įgyvendinimo spragas, tiek į paties įstatymo nuostatų tobulinimo poreikį“. Tačiau diskutuotina, ar didelis registruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius neliudija, kad įstatymo nuostatos tiesiog gerai veikia ir jomis yra aktyviai naudojamasi praktikoje. 2. Iš projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės projekto lyginamojo varianto tekste išbrauktinas žodis „nauja“. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje sąvoka „savivaldybės administracijos vadovas“ keistina sąvoka „savivaldybės administracijos direktorius“. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamo įstatymo 5 ir 7 straipsniuose naudojama „smurtautojo“ sąvoka, o projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir galiojančios redakcijos įstatymo 11 straipsnyje minimas įtariamas smurtautojas (smurtavęs asmuo). Siūlytina suvienodinti projekte ir galiojančioje įstatymo redakcijoje naudojamas sąvokas. 5. Diskutuotina, ar, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją, nereikia keisti ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 5 straipsnyje minimų laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių santykis su kardomosiomis priemonėmis, numatytomis Baudžiamojo proceso kodekse, ir su bausmėmis bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, numatytomis Baudžiamajame kodekse. Pažymėtina, kad galiojančioje įstatymo 5 straipsnio redakcijoje šis santykis yra aptartas. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje redaguotina formuluotė
„įvertina riziką, ir ją nustatęs“: manytina, kad neįmanoma įvertinti to, ko
galbūt vėliau nenustatysi. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje po žodžių „laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos“ įrašytinas žodis „užtikrinimo“. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse patikslintina, koks teismas ar teisėjas turimas mintyje: apylinkės teismas, apylinkės teismo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kt. 9. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje patikslintina, koks „procesinis sprendimas“ yra turimas mintyje: ar tos pačios straipsnio dalies antrajame sakinyje minimas „sprendimas“ (beje, nebe procesinis), ar koks nors kitas (pavyzdžiui, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, skirti kardomąją priemonę ir pan.). 10. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nėra aptarta situacija dėl priemonių vykdymo, kai aukštesnės instancijos teismas skundą patenkina. 11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vengtina konstrukcijos „tai yra“; siūlytina tiesiog išvardyti pareigūnus.
Be to, nėra aišku, kodėl minimas tik tyrėjas, o policijos pareigūnas neminimas (plg. su kitomis tiek projekto, tiek galiojančios redakcijos įstatymo nuostatomis, taip pat žr. galiojančios redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą). 12. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje patikslintina, kokia „ši priemonė“ yra turima mintyje: tame pačiame, pirmajame sakinyje minimas sulaikymas, antrajame sakinyje minima kardomoji priemonė, aukščiau 7 straipsnyje minimas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ar kokia nors kita. 13. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje patikslintina, ką konkrečiai informuoja pareigūnas apie kardomosios arba smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą. 14. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies tekstas nesutampa projekte ir jo lyginamajame variante (plg. naudojamas formuluotes „nemokamai gauti“ ir „gauti nemokamą“). 15. Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „pranešimas dėl smurto“, tuo tarpu kai projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje – sąvoka „pranešimas apie smurtą“. 16. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „jeigu toje aplinkoje auga ar įvykio metu buvo vaikas arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis“. Pirma, galiojančios redakcijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta sąvoka „smurtautojas“. Antra, nei projekte, nei galiojančios redakcijos įstatyme nėra minima, kad vaikas kažkokioje aplinkoje „auga“.
Trečia, galiojančios redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta sąvoka „ smurtą patyręs asmuo“ reiškia asmenį, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaiką, tapusį smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantį aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, o sąvoka „smurto artimoje aplinkoje liudininkas“ apima situaciją, kuomet vaikas „įvykio metu buvo“ toje aplinkoje. Todėl siūlytina vartoti formuluotę „jeigu smurtą patyręs asmuo arba įtariamas smurtautojas yra vaikas“. 17. Projekte ir galiojančios redakcijos įstatyme vartojamos dvi skirtingos tą patį subjektą apibūdinančios sąvokos „vaikas“ ir „nepilnametis“ (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 7 dalyse, projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, galiojančios redakcijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 4 dalyje). Siūlytina suvienodinti projekte ir galiojančios redakcijos įstatyme vartojamas sąvokas. 18. Siūlytina sujungti projekto 6 ir 7 straipsnius, konstruojant vieną straipsnį iš dviejų dalių. 19. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama: „Siūlytina kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų poreikio paskaičiavimo.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, jog kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu (...) pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta, kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais), t. y. lėšų poreikį paskaičiuoti ir jį projekto aiškinamajame rašte nurodyti turėtų patys projekto rengėjai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R.
Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. ruta.rutkauskaite @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-07- Nr. Į 2016-07-07 Nr. S-2016-4980 DĖL Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4593 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projekto Nr. XIIP-4594 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4593 (toliau – Projektas Nr. XIIP‑4593) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projektą Nr. XIIP-4594 norime atkreipti dėmesį, kad:
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – Įstatymas) perkelia ir įgyvendina 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR nuostatas. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktas apibrėžia, kad auka – tai fizinis asmuo, kuris tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė žalą, įskaitant fizinę, psichinę ar emocinę žalą arba ekonominius nuostolius, taip pat auka laikomi asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariai , kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties.
Direktyvos nuostatos įpareigoja užtikrinti tam tikras teises:
i) dėl nusikalstamos veikos žalą patyrusiems fiziniams asmenims (aukoms); ii) asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariams, kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties (taip pat laikomiems aukomis); iii) aukos šeimos nariams. Pirmu ir antru atvejais garantuojamų teisių apimtis sutampa, nes abiem atvejais asmenys yra laikomi aukomis. Tačiau trečiu atveju garantuotinų teisių apimtis skiriasi ir yra siauresnės apimties, lyginant su teisėmis, priklausančiomis aukoms ( inter alia , tiems šeimos nariams, kurie dėl savo giminaičio mirties patys laikytini auka pagal 2 straipsnio 1 dalies a punktą). Kitaip tariant, pagal direktyvą šeimos nariams turi būti suteikiamos skirtingos apimties garantijos, atsižvelgiant į tai, ar tokie šeimos nariai pakliūna į aukos apibrėžimo kategoriją. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti koreguojama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu būtų laikomas ne tik asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, ar vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, tačiau ir nuo smurto artimoje aplinkoje mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos . Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendintos direktyvos nuostatos, reikalaujančios šeimos nariams, kurie pagal 2 straipsnio 4 dalį laikytini auka , garantuoti teises, kurios priklauso aukai, o ne gerokai siauresnės apimties garantijas, kuriomis gali naudotis aukos šeimos nariai. Pavyzdžiui, projekto Nr. XIIP‑4593 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir, pagal poreikį, jų šeimos nariams . Taigi, asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariams, kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties, pagal šią nuostatą pagalba būtų suteikiama tik „pagal poreikį“, tačiau vadovaujantis direktyvos nuostatomis tokie šeimos nariai patys laikytini aukomis ir todėl jiems turėtų būti prieinama ta pati (tokios pačios apimties) pagalba kaip asmeniui, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Atitinkamai reikėtų koreguoti ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projekto Nr.
XIIP-4594 preambulės 2 punktą, kuriame yra nuoroda į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. 2. Projekto Nr. XIIP‑4593 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad to straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol , kol bus priimtas procesinis sprendimas . Manome, kad terminas „procesinis sprendimas“ nėra visiškai aiškus (pavyzdžiui, sprendimas dėl to straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo taip pat yra procesinio pobūdžio), todėl minėtas terminas turėtų būti sukonkretintas. 3. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP‑4593 2 straipsniu keičiamo Įstatymo
tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, prokuroras nedelsiant, bet ne vėliau kaip 48 valandas, imasi priemonių užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą“. Mūsų nuomone, po žodžių „ne vėliau kaip“, tikėtina, kad trūksta žodžio „per“. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2016-09-26 Nr. XIIP-4593(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lyginamojo varianto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies antras punktas parengtas neatsižvelgiant į įstatymo aktualioje redakcijoje išdėstytą konstrukciją. 2. Projekto 3 ir
sąvoka, o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir galiojančios redakcijos įstatymo 11 straipsnyje minimas įtariamas smurtautojas (smurtavęs asmuo). Projekte ir galiojančioje įstatymo redakcijoje naudojamos sąvokos suvienodintinos. 3. Nėra aiškus projekto
asmens apsaugos užtikrinimo priemonių santykis su kardomosiomis priemonėmis, numatytomis Baudžiamojo proceso kodekse, ir su bausmėmis bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, numatytomis Baudžiamajame kodekse. Pažymėtina, kad galiojančioje įstatymo 5 straipsnio redakcijoje šis santykis yra aptartas. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298,
lyginamojo varianto tekste nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio tekstas, perbrauktas plona linija. Pastaba taikytina projekto 4 straipsnio, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 6 straipsnis, tekstui projekto lyginamajame variante.
Be to, nėra aišku, kodėl yra nutarta atsisakyti galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnio ir jį sujungti su septintuoju. Pažymėtina, kad Teisės departamentas savo 2016 m. liepos 14 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIP-4593 siūlė sujungti ne projektu keičiamo įstatymo, o projekto
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, po jo einančių straipsnių pernumeruoti nereikia. Pastaba taikytina projekto 5 ir 6 straipsniams, kuriais keičiami ir pernumeruojami keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsniai. 6. Projekte yra 8, 9 ir 10 straipsniai, tačiau nėra septintojo. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje projekto tekste minimas „sulaikymas“, projekto lyginamojo varianto tekste – „laikinas sulaikymas“. Be to, minėto sakinio konstrukcija suderintina su įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtomis smurtą patyrusio asmens teisėmis – projekte siekiama įtvirtinti formuluotę „ Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą „; aktualioje redakcijoje nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo turi teisę nedelsiant gauti informaciją „ iš policijos pareigūno ir
(ar) tyrėjo apie smurtautojo sulaikymą ir apie smurtautojui taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą“. Be to, tobulintina
straipsnio 8 dalies pirmojo sakinio konstrukcija „Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją <...>“ – prokuroro funkcija įstatymo kontekste yra inicijuoti kardomosios priemonės skyrimą, tačiau ne sulaikyti smurtautoją. 8.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies tekstas skliaustuose yra perteklinis: kas yra „smurtą patyręs asmuo“ yra apibrėžta galiojančios redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje. Be to, projekto lyginamojo varianto tekste išbraukiama konstrukcija „jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis“ projekto tekste yra paliekama. 9. Siūlytina sujungti projekto (o ne projektu keičiamo įstatymo ) 9 ir 10 straipsnius, reguliuojančius įstatymo įsigaliojimą ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, konstruojant vieną straipsnį iš dviejų dalių. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. ruta.rutkauskaite @lrs.lt
Žmogaus teisių komitetas
: komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, Mantas Adomėnas, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont , Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė ir Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė;
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alina Jakavonienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė, Policijos departamento atstovai Artūras Bajorinas ir Eglė Maziliauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji specialistė Rūta Rutkauskaitė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
aiškinamojo rašto 1 punkte teigiama, kad „su smurtu artimoje aplinkoje siejama statistika liudija itin didelius šio reiškinio mastus“, ir tuo remdamiesi projekto rengėjai „atkreipia dėmesį tiek į įstatymo įgyvendinimo spragas, tiek į paties įstatymo nuostatų tobulinimo poreikį“.
Tačiau diskutuotina, ar didelis registruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius neliudija, kad įstatymo nuostatos tiesiog gerai veikia ir jomis yra aktyviai naudojamasi praktikoje. Nepritarti Didelis reiškinio mastas liudija, kad yra būtinos papildomos priemonės šiam reiškiniui mažinti. 2. Iš projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės projekto lyginamojo varianto tekste išbrauktinas žodis „nauja“. Pritarti
45
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje sąvoka „savivaldybės administracijos vadovas“ keistina sąvoka „savivaldybės administracijos direktorius“. Pritarti Pasiūlymas: projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Koordinuodamas prevencijos priemonių įgyvendinimą, savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas turi teisę gauti iš savivaldybių institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, prevencijos priemonėms įgyvendinti būtinus duomenis . “ Pasiūlymas: projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „ 5.
Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo, policijos pareigūnai apie tai informuoja galintį šiuo asmeniu pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame sąraše ir gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu. “93
dėmesys į tai, kad projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamo įstatymo 5 ir 7 straipsniuose naudojama „smurtautojo“ sąvoka, o projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir galiojančios redakcijos įstatymo 11 straipsnyje minimas įtariamas smurtautojas (smurtavęs asmuo). Siūlytina suvienodinti projekte ir galiojančioje įstatymo redakcijoje naudojamas sąvokas. Pritarti Keičiamuose straipsniuose naudoti smurtautojo sąvoką. 5. Diskutuotina, ar, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją, nereikia keisti ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 5 straipsnyje minimų laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių santykis su kardomosiomis priemonėmis, numatytomis Baudžiamojo proceso kodekse, ir su bausmėmis bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, numatytomis Baudžiamajame kodekse. Pažymėtina, kad galiojančioje įstatymo 5 straipsnio redakcijoje šis santykis yra aptartas.
Nepritarti? (diskutuotina, ar priėmus siūlomas nuostatas nenukentės smurtą patyrusio asmens apsauga, kai nėra aiškaus pagrindo skirti kardomąją priemonę PBK 1321 ar kt.) Siūloma teisinio reglamentavimo redakcija parengta pagal teisėsaugos atstovų siūlymus, pateiktus atsižvelgiant į įstatymo taikymo problemas ir siekiant atskirti veiksmus bei taikomas priemones iki prasidedant baudžiamajam procesui, ir priemonės baudžiamajame procese – kai jau taikomos kardomosios ar baudžiamojo poveikio priemonės. 52
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje redaguotina formuluotė
„įvertina riziką, ir ją nustatęs“: manytina, kad neįmanoma įvertinti to, ko
galbūt vėliau nenustatysi. Pritarti Pasiūlymas: projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau, kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant raštiškam smurtą patyrusio asmens prašymui, nedelsiant kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. “52
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje po žodžių „laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos“ įrašytinas žodis „užtikrinimo“. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse patikslintina, koks teismas ar teisėjas turimas mintyje: apylinkės teismas, apylinkės teismo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kt. Pritarti Pasiūlymas: projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
taip: „
dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol , kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Apylinkės teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas. “
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje patikslintina, koks „procesinis sprendimas“ yra turimas mintyje: ar tos pačios straipsnio dalies antrajame sakinyje minimas „sprendimas“ (beje, nebe procesinis), ar koks nors kitas (pavyzdžiui, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, skirti kardomąją priemonę ir pan.). Pritarti
pastabai 6 psl. 54
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nėra aptarta situacija dėl priemonių vykdymo, kai aukštesnės instancijos teismas skundą patenkina. Nepritarti
būti įvardintos priemonės po skundo patenkinimo? 77
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vengtina konstrukcijos „tai yra“; siūlytina tiesiog išvardyti pareigūnus. Be to, nėra aišku, kodėl minimas tik tyrėjas, o policijos pareigūnas neminimas (plg. su kitomis tiek projekto, tiek galiojančios redakcijos įstatymo nuostatomis, taip pat žr. galiojančios redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Pritarti Pasiūlymas: projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „
7. Policijos pareigūnas, prokuroras ar tyrėjas, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės sulaikymo taikymą – smurtautojo sulaikymą ir jo paleidimą.
Pareigūnas, skyręs kardomąją priemonę arba jos skyrimą inicijavęs arba kreipęsis į apylinkės teismą dėl šio įstatymo 5 straipsnio
smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šių priemonių skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą. “77
sakinyje patikslintina, kokia „ši priemonė“ yra turima mintyje: tame pačiame, pirmajame sakinyje minimas sulaikymas, antrajame sakinyje minima kardomoji priemonė, aukščiau 7 straipsnyje minimas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ar kokia nors kita. Pritarti
pastabai, 7 psl. 77
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje patikslintina, ką konkrečiai informuoja pareigūnas apie kardomosios arba smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies tekstas nesutampa projekte ir jo lyginamajame variante (plg. naudojamas formuluotes „nemokamai gauti“ ir
straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „pranešimas dėl smurto“, tuo tarpu kai projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje – sąvoka „pranešimas apie smurtą“.
Pritarti Pasiūlymas: projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą išdėstyti taip: „
smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą , gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: “ Pasiūlymas: projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. “93
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „jeigu toje aplinkoje auga ar įvykio metu buvo vaikas arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis“. Pirma, galiojančios redakcijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta sąvoka „smurtautojas“. Antra, nei projekte, nei galiojančios redakcijos įstatyme nėra minima, kad vaikas kažkokioje aplinkoje „auga“. Trečia, galiojančios redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta sąvoka „smurtą patyręs asmuo“ reiškia asmenį, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaiką, tapusį smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantį aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, o sąvoka „smurto artimoje aplinkoje liudininkas“ apima situaciją, kuomet vaikas „įvykio metu buvo“ toje aplinkoje.
Todėl siūlytina vartoti formuluotę „jeigu smurtą patyręs asmuo arba įtariamas smurtautojas yra vaikas“. Pritarti iš dalies Argumentai:
„vaiko“ sąvoka apima visus asmenis, nesulaukusius pilnametystės, tuo tarpu
smurtautoju (padariusiu nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu artimoje aplinkoje), gali būti pripažintas tik nepilnametis, Vartojant sąvoką
„smurtautojas vaikas“ galėtų, būtų leistina prielaida, kad smurtautoju gali
būti laikomas ir mažametis. Pasiūlymas: projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša
savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, jeigu nepilnametis patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkas, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba jeigu įtariamas smurtavęs asmuo yra nepilnametis apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas, vaikas gyvenantis ar buvęs įvykio metu aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba įtariamas smurtautojas yra nepilnametis . “
galiojančios redakcijos įstatyme vartojamos dvi skirtingos tą patį subjektą apibūdinančios sąvokos „vaikas“ ir „nepilnametis“ (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 7 dalyse, projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, galiojančios redakcijos įstatymo 1 straipsnio
galiojančios redakcijos įstatyme vartojamas sąvokas.
Pritarti iš dalies Keičiamuose straipsniuose vartoti sąvoką „vaikas“, išskyrus 5 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį (žr. argumentus Teisės departamento 16 pastabai, 11 psl.). 18. Siūlytina sujungti projekto 6 ir 7 straipsnius, konstruojant vieną straipsnį iš dviejų dalių. Pritarti iš dalies Panaikinti 6 straipsnį, jo nuostatas prijungiant prie 7 straipsnio ir 7 straipsnį konstruojant iš 8 dalių, atitinkamai pakeičiant straipsnių numeraciją Pasiūlymas: 7 straipsnį išdėstyti taip: „7
pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui
pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. 2. Kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, pareigūnai imasi veiksmų, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka, per kuo trumpesnius terminus. 3. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. 4. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. 6.
atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo, policijos pareigūnai apie tai informuoja galintį šiuo asmeniu pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame sąraše ir gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu. 7. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Kontrolė atliekama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 8. Policijos pareigūnas, prokuroras ar tyrėjas, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės sulaikymo taikymą – smurtautojo sulaikymą ir jo paleidimą. Pareigūnas, skyręs kardomąją priemonę arba jos skyrimą inicijavęs arba kreipęsis į apylinkės teismą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šių priemonių skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą. “
19. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama: „Siūlytina kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų poreikio paskaičiavimo.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto
įstatymo projektu (...) pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta, kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais), t. y. lėšų poreikį paskaičiuoti ir jį projekto aiškinamajame rašte nurodyti turėtų patys projekto rengėjai.
Atsižvelgti Nėra numatyta Seimo komitete sudarytos darbo grupės kreipimosi į Vyriausybę ir savivaldybes dėl lėšų, reikalingo įstatymo įgyvendinimui, procedūra. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo grupėje dalyvavo deleguoti visų įgyvendinančių institucijų atstovai, ir, formuojant biudžetą 2017 metams turėtų būti atsižvelgta į galimą lėšų poreikį. Vertintina tai, kad atsisakius specializuotos pagalbos centrų darbo visą parą lėšos būtų taupomos. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-07-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4593 (toliau – Projektas Nr. XIIP‑4593) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projektą Nr. XIIP-4594 norime atkreipti dėmesį, kad:
Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – Įstatymas) perkelia ir įgyvendina 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR nuostatas.
Direktyvos 2 straipsnio
tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė žalą, įskaitant fizinę, psichinę ar emocinę žalą arba ekonominius nuostolius, taip pat auka laikomi asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariai , kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties. Direktyvos nuostatos įpareigoja užtikrinti tam tikras teises:
i) dėl nusikalstamos veikos žalą patyrusiems fiziniams asmenims (aukoms); ii) asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariams, kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties (taip pat laikomiems aukomis); iii) aukos šeimos nariams. Pirmu ir antru atvejais garantuojamų teisių apimtis sutampa, nes abiem atvejais asmenys yra laikomi aukomis. Tačiau trečiu atveju garantuotinų teisių apimtis skiriasi ir yra siauresnės apimties, lyginant su teisėmis, priklausančiomis aukoms ( inter alia , tiems šeimos nariams, kurie dėl savo giminaičio mirties patys laikytini auka pagal 2 straipsnio 1 dalies a punktą). Kitaip tariant, pagal direktyvą šeimos nariams turi būti suteikiamos skirtingos apimties garantijos, atsižvelgiant į tai, ar tokie šeimos nariai pakliūna į aukos apibrėžimo kategoriją. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalis analogiškai apibrėžia nukentėjusiojo sąvoką: nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti koreguojama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu būtų laikomas ne tik asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, ar vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, tačiau ir nuo smurto artimoje aplinkoje mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos . Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendintos direktyvos nuostatos, reikalaujančios šeimos nariams, kurie pagal 2 straipsnio 4 dalį laikytini auka , garantuoti teises, kurios priklauso aukai, o ne gerokai siauresnės apimties garantijas, kuriomis gali naudotis aukos šeimos nariai. Pavyzdžiui, projekto Nr. XIIP‑4593 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir, pagal poreikį, jų šeimos nariams . Taigi, asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariams, kurie patyrė žalą dėl to asmens mirties, pagal šią nuostatą pagalba būtų suteikiama tik „pagal poreikį“, tačiau vadovaujantis direktyvos nuostatomis tokie šeimos nariai patys laikytini aukomis ir todėl jiems turėtų būti prieinama ta pati (tokios pačios apimties) pagalba kaip asmeniui, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Atitinkamai reikėtų koreguoti ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projekto Nr.
XIIP-4594 preambulės 2 punktą, kuriame yra nuoroda į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgti Už direktyvos nuostatų perkėlimą yra atsakingos atitinkamos ministerijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi atitinkamą projektą, kuris yra derinimo stadijoje. Direktyvos nuostatų perkėlimas nebuvo darbo grupės veiklos tikslas. 53
straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad to straipsnio 1 dalies 1 ir
, kol bus priimtas procesinis sprendimas . Manome, kad terminas „procesinis sprendimas“ nėra visiškai aiškus (pavyzdžiui, sprendimas dėl to straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo taip pat yra procesinio pobūdžio), todėl minėtas terminas turėtų būti sukonkretintas. Pritarti Žr. siūlymą 8 Teisės departamento pastabai
dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP‑4593 2 straipsniu keičiamo Įstatymo
tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, prokuroras nedelsiant, bet ne vėliau kaip 48 valandas, imasi priemonių užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą“. Mūsų nuomone, po žodžių „ne vėliau kaip“, tikėtina, kad trūksta žodžio „per“. Pritarti Pasiūlymas: projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „
fakto, prokuroras nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, imasi priemonių užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą .“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:-. 7.
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : Pritari įstatymo projektui ir tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas Argumentai: siekiant aiškumo, siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu keičiančiu galiojančio įstatymo 2 straipsnį – papildant jį nauja 2 dalimi kurioje būtų apibrėžta ilgalaikių pagalbos paslaugų sąvoka. Atitinkamai pakeičiamas ir įstatymo projekto pavadinimas. Taip pat pavadinimas keičiamas, įvertinus Teisės departamento siūlymą sujungti 6 ir 7 straipsnius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2, 4, 5, 7,
22 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte naudojama ilgalaikės pagalbos sąvoka, siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, keičiančiu galiojančio įstatymo 2 straipsnį papildant jį nauja 2 dalimi ir apibrėžti ilgalaikės pagalbos paslaugos sąvoką. Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 1 straipsniu:
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Ilgalaikės pagalbos paslaugos
pagalbos centrų, savivaldybių, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamos ir (ar) teikiamos tęstinės paslaugos (teisinės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, socialinės pagalbos ir kitos), kuriomis siekiama suteikti efektyvią pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, visiškai panaikinti ar sumažinti smurtu artimoje aplinkoje šiam asmeniui sukeltą neigiamą poveikį sveikatai (įskaitant psichikos sveikatą) ir socialiniam gyvenimui . “
laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis. Pritarti
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad prokuroras tiesiogiai neužtikrina smurtą patyrusio asmens apsaugos, siūloma tikslinti 5 straipsnio 7 dalies formuluotę. Pasiūlymas:5 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą, prokuroras, esant Baudžiamojo proceso kodekse nustatytiems pagrindams, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, inicijuoja kardomosios priemonės skyrimą. 4. 91 Argumentai: siūloma detalizuoti informacijos pateikimą smurtą patyrusiam asmeniui. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 1 dalį: ir ją išdėstyti taip:
„1. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje
aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį , kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie įvykį gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys.“ Pritarti 5.
Žmogaus teisių komitetas Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad smurtinėje aplinkoje augančiam vaikui gali būti reikalinga psichologinė ar kitokia pagalba nedelsiant po smurto artimoje aplinkoje įvykio, siūloma nustatyti pareigą vaiko teisių skyriui susisiekti su vaiku ir įvertinti pagalbos poreikį nedelsiant, bet ne vėliau, kaip kitą dieną, kai gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasiūlymas: projekto 6 straipsniu keičiamą 9 straipsnį papildyti 4 dalimi: „
aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį, imasi priemonių, geriausiems vaiko interesams užtikrinti. “
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Zita Žvikienė