LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. IX-2453 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje kultūros paveldo išsaugojimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija, gavę Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Komisija) teikiamus paveldosaugos tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. Komisija renka informaciją apie esamą Lietuvos kultūros paveldo situaciją, ją analizuoja kultūriniu, socialiniu, politiniu ir ekonominiu aspektais. Apibendrinusi informaciją, priima sprendimus, nutarimus ir kitus dokumentus, taip dalyvaudama formuojant ir įgyvendinant vieno iš nacionalinio saugumo objektų – kultūros paveldo – apsaugos valstybės politiką ir strategiją. Lietuvos Respublika yra atsakinga už kultūros paveldo objektų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą. Pasaulio paveldo vietovėms nustatyti privalomi reikalavimai, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų visuotinei išskirtinei vertei. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama praplėsti Komisijos vykdomas funkcijas, aiškiau reglamentuoti jos kompetenciją, nustatyti Komisijos veiklos principus, Komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarką, papildyti Komisijos pirmininko kompetenciją, nustatyti Komisijos veiklos finansavimo šaltinius. Projektas išdėstytas nauja redakcija. Kartu su Įstatymo projektu parengtas jam įgyvendinti reikalingas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo projektas. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius – Valstybinė kultūros paveldo komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme (toliau – Komisijos įstatymas) nėra numatytas Komisijos narių ir Komisijos pirmininko kadencijų skaičius. Nėra reglamentuoti reikalavimai renkamam Komisijos nariui iš asociacijų. Komisijos įstatyme nėra numatyti Komisijos veiklos principai. Komisijos įstatyme nėra numatyta, kiek Komisijos narių turi pritarti Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai Komisijos įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyti tik Komisijos uždaviniai, neišskiriant funkcijų. Komisijos įstatyme nėra numatyta Komisijos pirmininko teisė dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą bei vykdyti kūrybinę veiklą pagal autorinę sutartį. Pagal Komisijos įstatymą Komisijos veikla finansuojama tik iš valstybės biudžeto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte siūloma:
Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja ne tik kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo, bet ir kultūros paveldo valstybinės politikos vertinimo ir tobulinimo klausimais. 2. Nustatyti Komisijos veiklos principus, kuriais vadovaujantis yra grindžiama Komisijos veikla. 3. Numatyti, jog Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, esantis kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas; Komisijos narys yra valstybės pareigūnas. Nustatyti Komisijos narių bei Komisijos pirmininko kadencijų skaičių. Nustatyti 2 mėnesių terminą, per kurį Komisija turi pateikti Seimo Kultūros komitetui Komisijos pirmininko kandidatūrą. 4.
tvarką bei Komisijos pirmininko ir (ar) jo pavaduotojo atšaukimo tvarką. 5. Reglamentuoti Komisijos uždavinius bei funkcijas. 6. Atsisakyti Komisijos teisės „Vyriausybės nustatyta tvarka neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių registrų, kadastrų, klasifikatorių, duomenų bazių duomenimis, reikalingais jai nustatytoms funkcijoms vykdyti“. 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, tikslinti Komisijos priimtų sprendimų ir nutarimų skelbimo Teisės aktų registre tvarką. 8. Numatyti, Komisijos pirmininko pareigą kas dvejus metus teikti pranešimą Lietuvos Respublikos Seimui apie kultūros paveldo apsaugos problemas, raidą, būklę bei pažangą. 9. Numatyti Komisijos pirmininko teisę dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą bei užsiimti kūrybine veikla. 10. Numatyti, jog Komisijos veikla finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto lėšų, bet ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. 11. Numatyti, jog Komisija gali leisti leidinius. Priėmus Įstatymo projektą, Komisijos veikla taps efektyvesnė dalyvaujant kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavime ir įgyvendinime. Priėmus Įstatymo projektą keistina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, kurioje turi būti numatytas Komisijos pritarimas dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų ir vietovių skelbimo valstybės saugomais. Komisija savo veikla siekia kultūros paveldo apsaugos prioritetų nustatymo, todėl vykdydama naują funkciją prisidės prie apskaitos proceso efektyvinimo ir skaidrumo, išryškinant Lietuvai reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, skelbiamus valstybės saugomais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatus,
Nr. ĮV-564 patvirtintą „Inicijuojamų skelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektų atrankos kriterijų aprašą“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Šio Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai – „kultūros paveldas“, „paveldo komisija“, „paveldo apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo Ramūnas Karbauskis Arūnas Gelūnas Vytautas Juozapaitis Vytautas Kernagis Gediminas Kirkilas Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-07-07 Nr. S-2016-4980 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4589 ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4590 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4589 ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4590, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-05 Nr. S-2017-5642 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4589(2) ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4590(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4589(2) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4590(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2017-06-28 Nr. XIIP-4589(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos Prezidento“ įrašytini žodžiai „(toliau – Respublikos Prezidentas)“. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatant reikalavimus Paveldo komisijos nariams turi būti apibrėžti konkretūs nepriekaištingos reputacijos kriterijai arba pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame apibrėžti šie reikalavimai būtų taikomi ir sudarant Paveldo komisiją. 3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių skirtų ir atleistų Seimas. Komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui teikia komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, komisijos narių ir komisijos pirmininko kadencijos laikotarpiai sutampa – 4 metai. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos suponuoja prielaidą, jog naujai išrinktos komisijos pirmininku galėtų būti tik ankstesnės kadencijos komisijos narys, kadangi komisija privalėtų teikti komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui nepasibaigus ankstesnės komisijos kadencijai ir tik iš ankstesnės kadencijos komisijos narių. Taip pat pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus komisijos pirmininko statusas, teisės ir pareigos tuo atveju, jeigu išrinkus naują komisiją, komisijos pirmininkas netaptų jos nariu antrai kadencijai. 4.
nustatyti, kad komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, kreipiantis į jį rinkusią ar skirusią instituciją, jei jie atsisako jas eiti arba Paveldo komisijos narių motyvuotu sprendimu, jeigu už jį balsavo dauguma Paveldo komisijos narių. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje jau yra nustatyta, kad komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas. Todėl siūlytina 4 straipsnio 6 dalyje atsisakyti perteklinių žodžių „kreipiantis į jį rinkusią ar skirusią instituciją“, o vietoj to – 4 straipsnio 5 dalyje po žodžio „skiria“ įrašyti žodžius „ir atleidžia“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-05-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Juozas Algirdas Pilipavičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-28)1
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje redaguotina gramatinė klaida – vietoje „teisinę statusą“ įrašytini žodžiai „teisinį statusą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-28)1
dalyje formuluotė „Respublikos Prezidento“ keistina į „Lietuvos Respublikos
Teisės departamentas (2017-03-28)1
3.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo - kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo įtvirtinimas, pats savaime, yra deklaratyvus, nes nėra universalių nepriekaištingos reputacijos kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama, ar asmuo atitinka tokį reikalavimą. Šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose nustatant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kiekvienu atskiru atveju yra nustatomi konkretūs tokio reikalavimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projektu keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimo kriterijai. Antra, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas būtų laikoma visuomenės veikėju ir kokiais kriterijais remiantis būtų nusprendžiama, kad kandidatas į komisijos narius atitinka visuomenės veikėjo apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-28)1
aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių skirtų ir atleistų Seimas. Komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui teikia komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, komisijos narių ir komisijos pirmininko kadencijos laikotarpiai sutampa – 4 metai.
Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos suponuoja prielaidą, jog naujai išrinktos komisijos pirmininku galėtų būti tik ankstesnės kadencijos komisijos narys, kadangi komisija privalėtų teikti komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui nepasibaigus ankstesnės komisijos kadencijai ir tik iš ankstesnės kadencijos komisijos narių. Taip pat pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus komisijos pirmininko statusas, teisės ir pareigos tuo atveju, jeigu išrinkus naują komisiją, komisijos pirmininkas netaptų jos nariu antrai kadencijai. Antra, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvestą trumpinį, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies antrame ir trečiame sakiniuose prieš žodį „Kultūros“ brauktinas žodis „Seimo“. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-28)1
komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, jei jie atsisako jas eiti arba komisijos narių motyvuotu sprendimu, už kurį balsavo dauguma komisijos narių. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai neturi įgaliojimų priimti sprendimų, kurie priskirtini Seimo kompetencijai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-28)1
siūloma nustatyti, kad komisija teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, savivaldybių institucijoms, kitoms institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2,
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-28)2
teisės aktus, taisytinas projekto 2 straipsnis, kurio pavadinimas keistinas į
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ ir kuriame turėtų būti ne tik
įstatymo įsigaliojimo data, bet ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui tobulinant įstatymo projektą numatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kultūros paveldo komisija (2017-04-25) Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau - Paveldo komisija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Projektas) teikia šiuos siūlymus: 1.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikloje naudojamas institucijos sutrumpintas pavadinimas “Paveldo komisija”, todėl siūlome visame Projekte institucijos sutrumpintą pavadinimą rašyti ne “Komisija”, o
“Paveldo Komisija”. Spręsti pagrindiniame komitete
kultūros paveldo komisija (2017-04-25)
apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę atliekantis specialistas privalo turėti 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje, manome, jog ir Paveldo komisijos - ekspertinės institucijos - narys privalo turėti ne 5, o ne mažesnę kaip 7 metų patirtį paveldo apsaugos srityje. Spręsti pagrindiniame komitete
kultūros paveldo komisija (2017-04-25)1
kultūros paveldo apsaugos sričių specialistų skaičius, todėl siūlome papildyti Projekto 4 straipsnio 1 dalį nuostata, jog Paveldo komisijos narius reikėtų skirti atsižvelgiant į kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį (“1. Komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius - Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau - Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius - Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu,
asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant komisijos narius turi būti atsižvelgiama j skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo - kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5- 7 metus dirbęs visuomenės veikėjas.”).
Spręsti pagrindiniame komitete Jeigu bus pritarta pasiūlymui, tikslinga apibrėžti kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikio Komisijoje nustatymo kriterijus. 4. Valstybinė kultūros paveldo komisija (2017-04-25)1
Paveldo komisija teikia siūlymus ne tik Respublikos Prezidentui ir Seimui dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo, bet ir Vyriausybei, kadangi pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 3 straipsnį Vyriausybė turi iniciatyvos teisę dėl tarptautinių sutarčių sudarymo (“5) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui, ir Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;“)
kultūros paveldo komisija (2017-04-25)1
apsaugos politiką ir strategiją įgyvendininčias programas ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimą savivaldybėse, siūlome papildyti ir Projekto 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kad Paveldo komisija vertina savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu (“8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;“). Pritarti Siūloma nuostata yra galiojančioje įstatymo redakcijoje. 6. Valstybinė kultūros paveldo komisija (2017-04-25)1
6.
Siūlome Projekto 6 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, jog Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į Paveldo komisijos narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo, jei Paveldo komisijos narys praleido daugiau nei pusę vykusių Paveldo komisijos posėdžių per metus (“2. Jeigu Komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Komisija gali priimti sprendimą kreiptis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo.“). Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-4589(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Algis Strelčiūnas Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
Kultūros komitetas
2017-06-07 Nr. 121-P-27 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas. Komiteto biuras: komiteto patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas, Jurgita Bieliūnienė patarėjos: Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys:
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281
formuluotė „Respublikos Prezidento“ keistina į „Lietuvos Respublikos
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281
3.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo - kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo įtvirtinimas, pats savaime, yra deklaratyvus, nes nėra universalių nepriekaištingos reputacijos kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama, ar asmuo atitinka tokį reikalavimą. Šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose nustatant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kiekvienu atskiru atveju yra nustatomi konkretūs tokio reikalavimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projektu keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimo kriterijai. Antra, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas būtų laikoma visuomenės veikėju ir kokiais kriterijais remiantis būtų nusprendžiama, kad kandidatas į komisijos narius atitinka visuomenės veikėjo apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Iš dalies pritarti Argumentai:
Siūloma nepriekaištingos reputacijos sampratą apibrėžti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-03-01 pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl nekilnojamąjį kultūros paveldą administruojančių įstaigų veiklos, sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų pažymėjo, kad aukščiausio lygio ekspertinės institucijos nariams, kurie turi įtakos formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką, vykdo paveldosaugos institucijų ir lėšų panaudojimo kontrolę, turi būti taikomi aukščiausi reikalavimai, t.y. nepriekaištinga reputacija ir kompetencija paveldosaugos srityje. Komitetas siūlo tokią formuluotę:
tvarka
ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo – kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas atstovas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281
nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių skirtų ir atleistų Seimas.
Komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui teikia komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, komisijos narių ir komisijos pirmininko kadencijos laikotarpiai sutampa – 4 metai. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos suponuoja prielaidą, jog naujai išrinktos komisijos pirmininku galėtų būti tik ankstesnės kadencijos komisijos narys, kadangi komisija privalėtų teikti komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui nepasibaigus ankstesnės komisijos kadencijai ir tik iš ankstesnės kadencijos komisijos narių. Taip pat pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus komisijos pirmininko statusas, teisės ir pareigos tuo atveju, jeigu išrinkus naują komisiją, komisijos pirmininkas netaptų jos nariu antrai kadencijai. Antra, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvestą trumpinį, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies antrame ir trečiame sakiniuose prieš žodį „Kultūros“ brauktinas žodis „Seimo“. Pritarti Visų Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių kadencijų pradžia ir pabaiga nesutampa. (pvz. Seimas skyrė 2017 m., 2019 m. bus teikiamos Lietuvos Respublikos Prezidento kandidatūros). Komitetas siūlo tokią formuluotę:
tvarka
komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Paveldo komisijos pirmininko kandidatūrą Kultūros komitetui teikia Paveldo komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Paveldo komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Pasibaigus Paveldo komisijos pirmininko kadencijai, Paveldo komisijos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo.
Tas pats asmuo Paveldo komisijos pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281
nustatyti, kad komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, jei jie atsisako jas eiti arba komisijos narių motyvuotu sprendimu, už kurį balsavo dauguma komisijos narių. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai neturi įgaliojimų priimti sprendimų, kurie priskirtini Seimo kompetencijai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
tvarka
pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, kreipiantis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją, jeigu jie atsisako jas eiti, arba Paveldo komisijos narių motyvuotu sprendimu, jeigu už jį balsavo dauguma Paveldo komisijos narių. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281
siūloma nustatyti, kad komisija teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, savivaldybių institucijoms, kitoms institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktams.
Nepritarti Argumentai: 2004-03-22 Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. I/13-516/04, vertindamas Valstybinės paminklosaugos komisijos (Šiuo metu pavadinimas pakeistas į Valstybinę kultūros paveldo komisiją) kompetenciją, padarė išvadą, jog Valstybinė paminklosaugos komisija „gali vertinti kultūros vertybių apsaugos valstybės valdymo institucijų veiklą ir teikti siūlymus jų veiklai tobulinti, keldama esamas problemas šioje srityje“
kanceliarijos Teisės departamentas
keisti kitus teisės aktus, taisytinas projekto 2 straipsnis, kurio pavadinimas keistinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ ir kuriame turėtų būti ne tik įstatymo įsigaliojimo data, bet ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio spalio
institucija iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Kultūros paveldo komisija 2017-04-25 Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau - Paveldo komisija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Projektas) teikia šiuos siūlymus: 1.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikloje naudojamas institucijos sutrumpintas pavadinimas “Paveldo komisija”, todėl siūlome visame Projekte institucijos sutrumpintą pavadinimą rašyti ne
“Komisija”, o “Paveldo Komisija”. Pritarti
kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę atliekantis specialistas privalo turėti 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje, manome, jog ir Paveldo komisijos - ekspertinės institucijos - narys privalo turėti ne 5, o ne mažesnę kaip 7 metų patirtį paveldo apsaugos srityje. Nepritarti Siekiant išvengti diskriminacijos dėl amžiaus ir užtikrinant jaunų žmonių galimybę pretenduoti į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, komisijos nariui pakanka 5 metų profesinės patirties kultūros paveldo apsaugos srityje. 3. Valstybinė Kultūros paveldo komisija 2017-04-251
Manome, kad Paveldo komisijoje turi būti proporcingas įvairių kultūros paveldo apsaugos sričių specialistų skaičius, todėl siūlome papildyti Projekto 4 straipsnio 1 dalį nuostata, jog Paveldo komisijos narius reikėtų skirti atsižvelgiant į kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį (“1. Komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius - Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau - Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius - Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant komisijos narius turi būti atsižvelgiama j skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje.
Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo - kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5- 7 metus dirbęs visuomenės veikėjas.”). Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
tvarka
ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu turi būti gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo – kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas atstovas. 4. Valstybinė Kultūros paveldo komisija 2017-04-251
5 Siūlome Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą papildyti, jog Paveldo komisija teikia siūlymus ne tik Respublikos Prezidentui ir Seimui dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo, bet ir Vyriausybei, kadangi pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo
sudarymo (“5) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui, ir Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;“) Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
2.
Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
5) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;
Kultūros paveldo komisija 2017-04-251
8
kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančias programas ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimą savivaldybėse, siūlome papildyti ir Projekto 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kad Paveldo komisija vertina savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu (“8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;“). Pritarti Siūloma nuostata yra galiojančioje įstatymo redakcijoje. Komiteto siūlo tokią formuluotę:
funkcijos
uždavinius, atlieka šias funkcijas:
8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;
Kultūros paveldo komisija 2017-04-251
nuostata, jog Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į Paveldo komisijos narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo, jei Paveldo komisijos narys praleido daugiau nei pusę vykusių Paveldo komisijos posėdžių per metus (“2.
Jeigu Komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Komisija gali priimti sprendimą kreiptis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo.“). Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į šį narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl jo atšaukimo. 1. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-06 Aiškinamojo rašto dėl įstatymų projektų: Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-4589(2) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-4590(2) (toliau - Įstatymų projektai) 2 punkte “Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai“ - nurodytas Projekto iniciatorius – Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – VKPK). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti“.
Svarstytina, ar Seimas įstatymu gali išplėsti šį subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ratą, juolab kad Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-4589(2) (toliau – Projektas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas VKPK suteikia teisę rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus <...>. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog po Įstatymo projektu yra pasirašę Seimo nariai, tai laikytina, kad Įstatymo projekto rengėjai yra Seimo nariai, o iniciatyva kilo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos. 2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-06 Projekto parengimas tos pačios institucijos (VKPK), kuri vėliau priėmus šį Projektą Seime ir turės jį įgyvendinti, iniciatyva yra ydingas antikorupcine prasme. Šiuo atveju Seimas tampa įstatymus tvirtinančia, o ne įstatymus leidžiančia institucija. Kadangi VKPK pagal Projekte siūlomas atlikti funkcijas (Projekto 5 straipsnio 2 dalies 9-11 punktai) tampa vis labiau vykdomąja institucija, o ne ekspertine-patariamąja, kaip tai yra nurodyta Projekto (ir dabar galiojančio VKPK įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiančiame VKPK teisinę padėtį), tai labai svarbu pažymėti, kad ta pati institucija negalėtų ekspertuoti ir vertinti tos srities, kurioje ji dalyvauja sprendimų priėmimo procese „svarstydama ir aprobuodama siūlymus“.
Kaip savo 2013-11-18 Valstybinio audito ataskaitoje „Kaip tvarkomos ir prižiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės“ 2 rekomendacijoje Valstybės kontrolė teisingai pažymėjo, kad „siekiant paspartinti ir supaprastinti kilnojamųjų vertybių įrašymą į Kultūros vertybių registrą ir išvengti funkcijų dubliavimo, inicijuoti klausimą dėl VKPK dalyvavimo įrašant kilnojamąjį daiktą į KVR tikslingumą“, tai yra ne tik procesą biurokratizuojantis, bet ir antikorupciniu požiūriu ydingas atsakomybės paskirstymas tarp 3 institucijų. Nepritarti Teigiamai vertintina praktika, kai institucija, pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl savo veiklos efektyvumo tobulinimo. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 9-11 punktuose numatytais sprendimais, Valstybinė kultūros paveldo komisija išreiškia savo, kaip eksperto nuomonę – kiek kultūros paveldo objektai ir vietovės, bei kilnojamosios kultūros vertybės yra reikšmingos ir svarbios jog būtų saugomos. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo manipuliuoti kultūros paveldo vertėmis ir atsižvelgiant į tai, jog valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ar vietovės gali pretenduoti į valstybės biudžeto lėšomis vykdomą kompensavimą būtinas papildomas filtras, kurį galėtų atlikti Valstybinė kultūros paveldo komisija. Vykdomosios valdžios paskirtis – įstatymų vykdymas, įgyvendinimas. Tik vykdomoji valdžia yra įgaliota įgyvendinti įstatymus juos detalizuodama, tikslindama ir konkretizuodama poįstatyminiais teisės aktais.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijos, numatytos Projekto 5 straipsnio 2 dalyje neatitinka vykdomosios valdžios pobūdžio. 3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-06 Aiškinamojo rašto dėl Įstatymų projektų 6 punkte, turinčiame atsakyti į tai, „kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?“ teigiama, kad „Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas“. Abejotina, ar toks vertinimas buvo atliktas, nes pagal minėtas Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas antikorupcinis teisės aktų ar jų projektų vertinimas yra atliekamas, kai rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su „licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu“. O pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad
„Galiojančių teisės aktų ir jų projektų, kuriais numatoma reguliuoti
visuomeninius santykius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu“. Projektas (jo antras variantas) Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) vertintas nebuvo. Siūlome Seimo Kultūros komitetui kreiptis į STT dėl Projekto įvertinimo antikorupciniu požiūriu.
Nepritarti Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnį Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikla nepriskiriama prie reguliuojamų visuomeninių santykių, kuriems antikorupcinį vertinimą atlikti privaloma. 4. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-061
VKPK teisę siūlyti Respublikos Prezidentui, Seimui, o pagal Projektui pateiktą VKPK pasiūlymą, kuriam pritarus bus galima siūlyti, ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo. Visiškai nėra aiški Respublikos Prezidento institucijos, o taip pat ir Vyriausybės pozicija dėl tokio siūlymo juridinės reikšmės, be to, ar joms kaip institucijoms tokio patarimo šiais klausimais reikia, ar neužtenka Kultūros ministerijos arba Respublikos Prezidento institucijos pozicijos šiais klausimais, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 4 dalį „Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Projektas turi būti įvertintas Tarptautinių sutarčių įstatymo Nr. VIII-1248 nuostatų atitikties prasme, nes šio įstatymo 3 straipsnis nustatantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo iniciatyvos teisę turinčius subjektus VPKP nenumatė. O siūlymas, pavyzdžiui, denonsuoti ratifikuotą tarptautinę sutartį, susijusią su kultūros paveldu, yra tam tikras įstatymų leidybos iniciatyvos teisės pasireiškimas, kuris buvo aptartas pirmojoje pastaboje. Beje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis Seimo ratifikuotinų ar denonsuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sąrašas, kuriame neįvardytos tarptautinės sutartys susijusios su kultūros paveldu.
Siūlome vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto
prie Teisingumo ministerijos, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi prašyti Seimo valdybos, kad būtų kreiptasi dėl Vyriausybės ir Respublikos Prezidento institucijos išvados dėl Projekto nuostatų. Nepritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu nesiekiama apibrėžti Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos bei Vyriausybės pozicijos dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymų pasirašyti, ratifikuoti ar denonsuoti tarptautines sutartis juridinės reikšmės. Šiuo punktu nei Seimui, nei Prezidentui nenustatoma pareiga kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją dėl pritarimo ar nepritarimo pasirašyti, ratifikuoti ar denonsuoti tarptautines sutartis. Šiuo punktu nustatoma komisijos funkcija, kuri įgalioja Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kaip ekspertą teikti pasiūlymus Seimui, Prezidentui, jei šios institucijos kreipiasi. 5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-06 Sutikdami su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-03-28 išvada dėl šio Projekto ir joje išdėstytomis pastabomis papildomai pastebime, kad Projektas neturi atskiro straipsnio, kuris būtų paaiškinęs tam tikrų sąvokų ir žodžių junginių esančių Projekte sampratas.
Siūlome Projekte atskirame straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ atskleisti Projekte vartojamų „visuomenės veikėjo“ arba jei bus pritarta Seimo narių siūlymui
„visuomenės atstovo“, „tendencingų klausimų“, „prioritetinio finansavimo“,
„kultūros paveldo integralumo su kitomis politikos valdymo sritimis“,
„nepriekaištingos reputacijos asmens“, „kultūros paveldo apsaugos
specialisto“, „pateisinama priežastis“, „darbo užmokesčio, nustatyto pagal einamas pareigas“ ir pan. sąvokų turinį. Nepritarti Siūlomų sąvokų aiškinimas nėra šio Įstatymo projekto tikslas. Įstatymo projekte neįvedamos naujos sąvokos ir formuluotės, kurios nebūtų naudojamos praktikoje. 6.
departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-061
Projekto 4 straipsnio 2 dalis teigia, kad „Komisijos narys yra valstybės pareigūnas“:
1) žinant, kad mažiausiai 2 nariai iš 12 yra renkami iš visuomenės veikėjų arba visuomenės atstovų, Projektas nenustato, ar tokie visuomenės atstovai Komisijos posėdžių metu pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalį įgiję valstybės pareigūno statusą turėtų nusišalinti nuo klausimų, kurie iškelti tos pačios visuomenės arba „įregistruotų asociacijų, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu“;
2) iš Projekto nuostatų neaišku, ar VKPK nariams - pareigūnams bus mokamas atlyginimas (darbo užmokestis) pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 8 ar 9 punktą (nes 8 punkte nurodomas vadovas ir pareigūnai (kas sektų iš Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos), o 9 punktas nurodo į komisijos pirmininko, jo pavaduotojo ir komisijos narių darbo užmokestį);
3) Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, taikomų tik VKPK pirmininkui, pasidaro neaišku, ar visų VKPK narių darbo užmokestis yra nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, ar tik VKPK pirmininko, nes kitiems VKPK nariams darbinio pobūdžio apribojimai netaikomi. Taip pat neaišku ir ar klausimais, susijusiais su VKPK narių darbdaviais, VKPK nariai turėtų nusišalinti. Nepritarti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ir jie privalo nusišalinti nuo bet kurio klausimo, kuris gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nagrinėjimo ar sprendimo priėmimo. Dėl to, šiuo Projektu netikslinga dar kartą nustatyti sąlygas, kurioms esant Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys privalo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui, pavaduotojui ir nariams darbo užmokestis mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punktą (“9) Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;“). Valstybinė kultūros paveldo komisija yra valstybinė, nuolatinė komisija, veikianti pagal specialų įstatymą. Nei Finansų ministerija, nei Valstybės kontrolė, tikrindama Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą, pastabų dėl darbo užmokesčio procedūrų neteikė. 7. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-06-061
dubliuoja Valstybės kontrolės funkcijas ta apimtimi, kuria VKPK „vertina ir teikia išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančių programų ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo“, nes tokia funkcija pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį yra Valstybės kontrolės kompetencija - „Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas”. Būtų svarbu gauti Valstybės kontrolės išvadą dėl šio Projekto. Nepritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta funkcija yra ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Nuostata tik patikslinta, jog ne tik vertina, bet ir teikia išvadas. Ši funkcija nesidubliuoja su Valstybės kontrolės funkcijomis, nes Projekte Valstybinei kultūros paveldo komisijai nenustatyta pareiga prižiūrėti valdomo, naudojamo turto bei valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo.
Šiame punkte Valstybinei kultūros paveldo komisijai nustatyta pareiga vertinti programas ir skiriamų lėšų kultūros paveldo panaudojimą, t. y. vertinti ir teikti išvadas ar yra įgyvendintos programos, ir ar lėšos panaudotos tikslingai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-05-24 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4589(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo NR. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4589(3). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kultūros komitetas (2017-06-07)
1 Pasiūlymas:
„4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu turi būti gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo – kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas atstovas.“
komitetas (2017-06-07)1
Pasiūlymas:
„4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Paveldo komisijos pirmininko kandidatūrą Kultūros komitetui teikia Paveldo komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Paveldo komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Pasibaigus Paveldo komisijos pirmininko kadencijai, Paveldo komisijos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo. Tas pats asmuo Paveldo komisijos pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
komitetas (2017-06-07)1
Pasiūlymas:
„4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 6.
Paveldo komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, kreipiantis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją, jeigu jie atsisako jas eiti, arba Paveldo komisijos narių motyvuotu sprendimu, jeigu už jį balsavo dauguma Paveldo komisijos narių.“
komitetas (2017-06-07)2 Pasiūlymas:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
komitetas (2017-06-07)1
5 Pasiūlymas:
„5 straipsnis. Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
5) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;
komitetas (2017-06-07)1
8 Pasiūlymas:
„5 straipsnis. Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;“
komitetas (2017-06-07)1
Pasiūlymas: „6 straipsnis. Paveldo komisijos teisės Pakeisti straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Jeigu Paveldo komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į šį narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl jo atšaukimo“. Pritarti
paskirti pranešėjai: V. Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Agnė Jonaitienė