DĖL psichologų praktinės veiklos Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Psichologai dirbdami švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose srityse sprendžia visuomenės psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės problemas. Psichologai teikia psichologinio testavimo, psichologinio konsultavimo ir psichoterapines paslaugas pažeidžiamoms asmenų grupėms: asmenims, turintiems psichologinių sunkumų, vaikams ir jų šeimos nariams, smurto ir patyčių aukoms, bandžiusiems nusižudyti ir nusižudžiusių artimiesiems bei kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, būtina reglamentuoti psichologų praktinę veiklą įstatymu ir ją licencijuoti. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių psichologo paslaugų kokybė yra užtikrinama įstatymais. Europoje psichologo profesija yra reglamentuojama remiantis Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) 2010 m. patvirtintu Europos psichologo profesiniu standartu (EuroPsy). Šis standartas apibrėžia minimalius kvalifikacinius reikalavimus norint teikti psichologo paslaugas Europoje. Teikiamas įstatymo projektas parengtas remiantis EuroPsy reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. patvirtintu psichologijos studijų krypties aprašu, suderintu su EuroPsy. Lietuvoje nuolat rengiamos ir adaptuojamos naujausios psichologų darbo priemonės: testai ir kitos metodikos, taip pat rengiami nauji psichologinės pagalbos būdai ir metodai. Pastovus psichologų kvalifikacijos kėlimas užtikrintų naujausių moksliškai pagrįstų psichologinio įvertinimo ir psichologinės pagalbos metodų naudojimą praktikoje. Šiuo metu kvalifikacijos tobulinimo reikalavimo psichologo praktinei veiklai nėra, nors dirbant su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, nepilnamečiais, jų šeimomis būtina aukšta psichologų kvalifikacija.
Šiuo Įstatymo projektu siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Įstatymas užtikrintų ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuojant psichologų rengimą, podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą, kvalifikacijos kėlimą. Pagrindiniai Įstatymo projekto uždaviniai:
kvalifikaciją ir rengimą;
praktinės veiklos licencijavimą;
profesines teises, pareigas ir atsakomybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos psichologų sąjunga. Įstatymo projekto rengėjai: Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-635 patvirtinta darbo grupė
"Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos
įstatymo projektui parengti sudarymo", Seimo kanclerio 2014 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-130 skirti Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir kultūros, Sveikatos reikalų, komitetų biurų ir Komisijų biuro patarėjai bei Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ir Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu psichologų praktinė veikla įstatymu nėra reglamentuota. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr.
V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, – medicinos psichologo – profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ar jų rinkiniai. Taip pat šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tačiau nenustatyti rengimo bei atsakomybės klausimai. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. ISAK-2512 "Dėl švietimo ir mokslo ministro
ir išsilavinimo reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo" (toliau - Aprašas) buvo pakeistas Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymas ir išdėstyta nauja redakcija, kurioje nurodyta, kad švietimo sistemoje dirbančių psichologų profesija yra įtraukta į reglamentuojamų profesijų sąrašą ir šios kvalifikacijos įgijimo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis atitinkamais teisės aktais. Aprašas yra skirtas apibrėžti reikalingą kvalifikaciją ir išsilavinimą psichologams, dirbantiems mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (lopšeliuose-darželiuose, darželiuose, mokyklose-darželiuose), bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus ligoninių mokyklas, suaugusiųjų mokyklas), meninio ir sportinio ugdymo mokyklose, vykdančiose formaliojo ugdymo programas ar jų modulius, profesinėse mokyklose (toliau – mokyklos), pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" buvo patvirtintas Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, kuriame reglamentuota psichologinės pagalbos paskirtis, uždaviniai, sritis bei organizavimas.
Pažymėtina, kad psichologinę pagalbą teikia psichologai, kurių kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme Nr. I - 1489 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo" (toliau - Aprašymas) nurodyti reikalavimai mokyklos psichologo asistentui bei jo pagrindinės funcijos ir atsakomybė. Įstatymo projektu siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – klinikinė ir sveikatos, darbo ir organizacinė, edukacinė ir mokyklų, bendruomenės ir kt. psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Reglamentavimas turi atitikti 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti psichologo praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas ilgalaikėje perspektyvoje. Įstatymo projekte yra apibrėžiami psichologo kvalifikaciniai standartai ir rengimo reikalavimai. Psichologu apibrėžiamas asmuo, įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius. Įstatyme apibrėžiama podiplominė praktinė veikla, kuri numato, kad pirmus metus po psichologijos magistro studijų baigimo, psichologas privalo dirbti su psichologo-supervizoriaus priežiūra. Ši nuostata yra patvirtinta EuroPsy standartuose. Taip pat reikalavimas dirbti su priežiūra yra ir kitose profesijose (advokatūroje, architektūroje, medicinoje ir kt.).
Podiplominės priežiūros metu numatoma, kad psichologas gali dirbti savo įgytos kompetencijos ribose, tačiau turi kartą per savaitę aptarti savo profesinę veiklą ir atsiskaityti labiau patyrusiam psichologui-supervizoriui. Atlikęs podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą, psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją, kuri suteiktų teisę užsiimti savarankiška psichologo praktine veikla individualiai arba pagal darbo sutartį. Licencijavimą vykdytų Lietuvos psichologų sąjunga. Asmenys, norintys įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją, galėtų ją gauti šiose praktikos srityse: klinikinė ir organizacinė psichologija, darbo ir organizacinė psichologija, edukacinė ir mokyklų psichologija, bendruomenės psichologija ir kitoje (kurią būtina nurodyti). Psichologas gali įgyti licenciją daugiau nei vienoje srityje. Už licencijos išdavimą psichologas mokėtų nustatyto dydžio rinkliavą. Įstatymo projekte yra reglamentuoti licencijavimo pagrindai, aprašytos sąlygos, kurioms esant gali būti atsisakyta išduoti licenciją, reglamentuoti licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Psichologui licencija būtų išduota neterminuotai, tačiau psichologas privalėtų kas penkerius metus pristatyti Licencijuojančiai institucijai dokumentus apie psichologo praktinę veiklą ir kvalifikacijos tobulinimą tam, kad licencija būtų pratęsta. Licencijos pratęsimas yra siejamas su psichologo praktine veikla bei kvalifikacijos kėlimu. Taip siūloma todėl, kad neatlikdamas psichologo praktinės veiklos, psichologas praranda savo, kaip psichologo, kvalifikaciją. Taip pat neturėtų būti pratęsiama psichologo praktinės veiklos licencija kvalifikacijos nekeliančiam psichologui. Kvalifikacijos kėlimas kaip licencijos pratęsimo sąlyga yra taikomas medicinoje bei kitose srityse. Įstatymo projekte siekiama reglamentuoti psichologo teises ir pareigas.
Psichologas įpareigojamas laikytis profesinės etikos kodekso, užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. Įstatymo projekte numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį dirbantys psichologai galėtų įgyti licencijas psichologo praktinei veiklai. Pereinamuoju laikotarpiu podiplominė prižiūrima veikla prilyginama dviejų metų darbo stažui ir tai įgalintų dirbančius psichologus įgyti licenciją. Jeigu psichologas įstatymo įsigaliojimo metu neturėtų dviejų metų stažo, per penkerius pereinamojo laikotarpio metus jis galėtų įgyti tokį stažą ir įgyti licenciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės papildyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą.
Jame nustatyta, kad už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas asmenims paslaugas, kurios Rinkliavų įstatyme apibrėžtos kaip juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimas, taip pat jų perregistravimas ir kitos paslaugos, imama valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į šias nuostatas, už įstatymo projekte nurodytą psichologų registravimą bei psichologų specialistų įrašymą į Psichologų specialistų sąrašą (jei šią paslaugą teiks valstybės institucija) turėtų būti imama valstybės rinkliava. Todėl, priėmus įstatymo projektą, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat priėmus Įstatymą reikės keisti kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriais šiuo metu reglamentuojama psichologų praktinė veikla bei parengti naujus:
Pakeisti:
apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK 1522 "Dėl psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo";
tvarkos aprašo patvirtinimo";
2005 m. liepos 22 d. įsakymą Nr.
ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo". Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti naujus poįstatyminius teisės aktus:
licencijavimo taisykles; 2.Sąrašą ligų, kuriomis sergant psichologui uždraudžiama verstis psichologo praktine veikla;
veiklos aprašą;
veiklos vertinimo komisiją. Lietuvos psichologų sąjungai parengti ir patvirtinti Psichologų profesinės etikos kodeksą. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Numatoma, kad įgyvendinant įstatymą, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Licencijavimą vykdys Lietuvos psichologų sąjunga.
Už licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą bus imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas derintas su Lietuvos psichologų sąjunga, kuri projektą pristatė kitoms psichologų organizacijoms bei psichologų studijas vykdančioms institucijoms - buvo atsižvelgta į jų išsakytas pastabas. Rengiant įstatymo projektą taip pat buvo atsižvelgta į Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-635 patvirtintos darbo grupės "Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti sudarymo" narių pasiūlymus ir pastabas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra
"psichologas", "licencija", "psichologo praktinė
veikla". 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Irena Degutienė Seimo narys Algimantas Dumbrava Seimo narė Vilija Filipovičienė Seimo narė Dalia Kuodytė Seimo narė Rita Tamašunienė
2016-07-01 Nr. XIIP-4553 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstyti taip: „Šis įstatymas numato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas bei psichologų teises ir pareigas. 2. Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo profesine kvalifikacija, o ne šiai profesinei kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šių reikalavimų nustatymas, mūsų nuomone, yra ne šio įstatymo, o aukštąjį išsilavinimą reguliuojančių įstatymų ir poįstatyminių tesiės aktų dalykas). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlytina nustatyti, kad psichologas – tai asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (turintis psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją, baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas) arba jam prilygintą išsilavinimą. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvoką siūlome konkretinti, psichologo supervizoriaus statusą siejant ne vien tik su licencijos ir darbo stažo turėjimu, tačiau ir su būtina vadovavimo licencijos neturintiems psichologams sąlyga.
Be to, šioje dalyje (ar kitose psichologo supervizoriaus statusą reglamentuojančiose normose) reikėtų plačiau atskleisti reikalavimo dėl 3 metų praktinio arba pedagoginio darbo stažo turinį, t.y. nėra aišku kokios srities ar profesijos praktinio darbo bei kokio pobūdžio ir srities pedagoginio darbo stažas reikalaujamas. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūlome atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t.y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti šią instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors šioje dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija nustato psichologų įrašymo į licencijuotų psichologų sąrašą reikalavimus bei tvarko šį sąrašą, kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Vertinant siūlymą dėl licencijuotų psichologų sąrašo tvarkymo (kartu su psichologų licencijavimu), atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio ribojimai, kai naudojami du valstybinės priežiūros modeliai iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir jau minėtais nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principais, taikomais nustatytiems reikalavimams teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo forma. 6.
projekto 2 straipsnio 4 dalies tikslingumas, nes licencijuojanti institucija yra nurodoma projekto 6 straipsnio 2 dalyje. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamą
„psichologo podiplominę praktinę veiklą“ siūlome sieti ne su psichologo
subjektyviais norais ar siekiais, o su objektyviu kriterijumi, t.y. su neturėjimu galiojančios praktinės veiklos licencijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „siekiančio įgyti licenciją“, įrašytini žodžiai
„neturinčio galiojančios psichologo praktinės veiklos licencijos“. Be to,
siekiant atskirti šią veiklą nuo licencijuojamos psichologo praktinės veiklos, tikslinga šią sąvoką dėstyti taip: „podiplominė psichologo praktika“. 8. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio, nustatančio subjektą, įgaliotą konstatuoti psichologo praktinės veiklos klaidą, siūlome atsisakyti kaip perteklinio (analogiško turinio nuostata įtvirtinta projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Taip pat siūlome, atsižvelgiant į tai, kad psichologo praktinės veiklos klaidos nustatymas turės rimtas teisines pasekmes psichologui, bei į psichologo teikiamų paslaugų specifiką, projekte aiškiau atskleisti „padarytos žalos kliento sveikatai“ turinį. 9. Projekto 3 straipsnio dėstymas keistinas ir tikslintinas iš esmės:
Pirma, straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Galbūt tikslinga straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Psichologo kvalifikacijos įgijimas ir rengimasis praktinei veiklai“. Antra, straipsnio 1 ir 2 dalies reikia atsisakyti, nes bendrieji reikalavimai pirmos ir antros pakopų studijų programų apimčiai ir turiniui nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, reguliuojančiame studijų organizavimą aukštosiose mokyklose.
Trečia, šio straipsnio nuostatos nesiderina su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad psichologo profesinė kvalifikacija gali būti įgyjama ir baigus vientisąsias psichologijos krypties studijas. Ketvirta, šio straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma aiškiai įtvirtinant, kad psichologo podiplominė praktinė veikla nėra studijų tęsimo forma, o privaloma teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo (t.y. licencijos įgijimo) sąlyga. Penkta, siekiant teisinio aiškumo šio straipsnio 3 dalies turinys turi būti konkretinamas ir tikslinamas atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas:
žodžiai „prižiūrima“ bei „prižiūrimos“ (derinant su projekto 2 straipsnyje pateiktu šios sąvokos apibrėžimu);
praktinė veikla“;
kreditų“, nes podiplominė praktinė veikla nėra laikoma studijomis, kurių apimčiai taikoma kreditų sistema. Be to, šiam punktui taikytina pastaba ne tik dėl antrosios pakopos, tačiau ir vientisųjų studijų baigimo galimybės numatymo;
atkreiptinas dėmesys, kad psichologai galės verstis praktine veikla ne tik darbo sutarties pagrindu kokioje nors „organizacijoje“, tačiau ir savarankiškai (projekto 6 straipsnio 1 dalis);
įrašytini žodžiai „psichologo veiklos“;
„individualių supervizijų valandų“ bei „supervizijų dirbant grupėje“ turinys.
„vykdymo“. 10.
10Projekto 4 straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į šiuos aspektus:
Pirma, reikėtų aiškiai nurodyti, kad esminė teisės vykdyti praktinę veiklą Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlyga yra išduota ir galiojanti psichologo praktinės veiklos licencija. Tuo tarpu aukštojo mokslo kvalifikacija bei podiplominė praktika yra būtina ne praktinės veiklos vykdymo, o licencijos išdavimo sąlyga. Antra, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos yra ydingos tuo, kad iš esmės nenustato jokių reguliacinio pobūdžio normų, o tiesiog įtvirtina deklaratyvias, konkrečių įgalinimų viešojo administravimo subjektams nenustatančias, normas. Atkreipiame dėmesį, kad esminės licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose jokios Lietuvos Respublikos ministerijos kompetencijai nepriklauso nustatyti ir tvirtinti psichologų teikiamų paslaugų reikalavimų ar psichologų praktinės veiklos aprašų, todėl tokia nuostata teisinio reguliavimo požiūriu yra niekinė. Trečia, projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti
„neteisėto vertimosi“ psichologo praktine veikla turinį (galbūt turima omenyje,
vertimasis praktine veikla neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato atsakomybės už vertimąsi neteisėtas psichologo praktine veikla, todėl siūloma nuostata iš esmės yra niekinė. Ketvirta, projekto 4 straipsnio 2 dalyje ir toliau projekto tekste vartojama sąvoka „asmuo“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje.
Penkta, pastebėtina, jog 4 straipsnio 2 dalies nuoroda į projekto 3 straipsnį, nurodant jog šiame straipsnyje nustatomi tam tikri reikalavimai asmenims, yra klaidinanti ir netiksli, nes projekto 3 straipsnis reguliuoja psichologų rengimą, o ne reikalavimus asmenims siekiantiems verstis psichologo praktine veikla. 11. Projekto 5 straipsnio nuostatos iš esmės tobulintinos, derinant jas su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, kuris įgyvendina 2005 m. rugsėjo
kvalifikacijų pripažinimo, reglamentuojama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimas, kai kvalifikacijos pripažinimo siekiantis asmuo pagal įgytą profesiją ketina Lietuvos Respublikoje faktiškai verstis ekonomine veikla tiek neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra (t. y. teisė įsisteigti), tiek ir laikinai ar vienkartinai (t. y. teisė teikti paslaugas) bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 5 straipsnio 1-3 dalyse yra reglamentuojama tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisė laikinai ar vienkartinai teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, t. y. tik teisė teikti paslaugas. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik jų teisė teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume užsienyje įgytų psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybių piliečių teisę laikinai arba įsisteigus Lietuvoje nuolat teikti psichologų paslaugas (vykdyti psichologų praktinę veiklą) reguliuoti atskirais straipsniais. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje turėtų būti nustatomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei teisės verstis psichologo praktine veikla Lietuvoje sąlygos. Be to, šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes šiame straipsnyje reguliuojami ir teisiniai santykiai, susiję trečiosiomis valstybėmis, o ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Taip pat, nurodytina kas turima omenyje straipsnio pavadinime vartojant sąvoką „ kitų Europos Sąjungos valstybių narių“, nes prieš tai einančiame įstatymo tekste neaptariami jokie santykiai susiję su kažkuriomis Europos Sąjungos valstybėmis, kurių atžvilgiu būtų galima vartoti žodį „kitų“. 13. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „valstybė narė“. Ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. 14. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje ir kitose šio straipsnio dalyse reguliuojami teisniai santykiai, susiję su laikinu psichologo paslaugų teikimu. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo projektas stokoja teisės normų, apibrėžiančių laikinumo sąvoką, kriterijus, lemiančius laikinumo pobūdį, be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar psichologo paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus.
Pažymėtina ir tai, jog projekte nenumatoma jokia asmenų, laikinai teikiančių psichologo paslaugas, registracija, taigi niekas net nesužinotų, jog tam tikri asmenys laikinai teikia psichologo paslaugas. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 15. Projekto 5 straipsnio 2 dalis savo turiniu kartoja projekto 4 straipsnio
perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. Siūlytina šios straipsnio dalies atsisakyti. 16. Tuo atveju, jei projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojant sąvoką „trečioji šalis“ kalbama apie valstybes, sąvoka tobulintina. Be to, ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. 17. Projekto 6 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo turinio. Atsižvelgiant į tai, jog straipsnyje reguliuojamas licencijų išdavimo procesas, straipsnis galėtų vadintis Psichologo praktikos licencijavimas . 18. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlome aiškiai nurodyti vertimosi psichologo praktine veikla savarankiškai formas. Taip pat nėra aišku, kam išskirti vertimosi psichologo praktine veikla būdus, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 6 straipsnio 1 dalis papildytina nuostata, jog psichologas turi teisę verstis psichologo praktine veikla tik turėdamas psichologo praktikos licenciją. 19.
pavadinimo „Lietuvos psichologų sąjunga“ vartojimo, nes ši institucija projekto
institucija. 20. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencijas išduoda ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Lietuvos psichologų sąjunga. Šis siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl pasirenkamas dvejopas psichologų praktinės veiklos reguliavimo modelis, pagal kurį, dalį psichologų praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų siūloma nustatyti valstybės institucijų, įgyvendinančių viešąją valdžią, sprendimais (pvz. Vyriausybės įgaliota institucija tvirtintų podiplominės praktikos vykdymo tvarką, ministerija tvirtintų psichologų praktinės veiklos aprašus, Vyriausybės sudaryta komisija vertintų profesinę kvalifikaciją ir konstatuotų praktinės veiklos klaidas), o dalį – psichologų savivaldą įgyvendinančių institucijų sprendimais. Antra, projekte numatoma, kad psichologų licencijavimą vykdo viešo juridinio asmens teisinę formą turinti Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau šios sąjungos veiklos teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 6 straipsnio 2 dalimi, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles ir jas patvirtina. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte numatyti ne tik sąjungos funkcijas, bet ir nurodyti jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, veiklos uždavinius ir principus, teises ir pareigas, narytę (jei tokia yra), sąjungos valdymo organus, atsakingus už atskirų funkcijų vykdymą, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Taip pat piktnaudžiavimo teise požiūriu ginčytinas reguliavimas, pagal kurį psichologų praktinę veiklą licencijuotų institucija, kuriai psichologai, siekiantys gauti licenciją, nepriklauso. 21. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad licencija išduodama asmeniui, pateikusiam Licencijavimo institucijai jos patvirtintose taisyklėse nurodytus dokumentus. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Vadovaujantis šiuo principu, manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinta kokių dokumentų (t.y. kokią informaciją ar duomenis pagrindžiančių) gali būti pareikalauta iš pareiškėjų, siekiančių gauti psichologo praktinės veiklos licenciją. 22. Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams, siūlome atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma ( Apostille) kaip nebūtino ir perteklinio. Mūsų nuomone, dokumentų vertimo tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas užsienyje išduotų dokumentų autentiškumo įrodymas.
Be to, šioje straipsnio dalyje apibrėžtina apie kokias užsienio valstybes šioje straipsnio dalyje kalbama, pavyzdžiui, ar tarp šių užsienio valstybių patenka ir Europos Sąjungos valstybės narės. 23. Projekto 6 straipsnio 5 dalies antras sakinys dėstytinas atskiroje straipsnio dalyje, nes tai yra savarankiška teisės norma, jokiais loginiais ryšiais nesusijusi su teisės norma, dėstoma šios straipsnio dalies pirmame sakinyje. 24. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas privalo taisyklėse nustatyta tvarka kas 5 metus pranešti Licencijavimo institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir psichologo praktinę veiklą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokio pobūdžio informacija apie vykdomą faktinę praktinę veiklą turės būti teikiama. Be to, svarstytinas pats reikalavimo dėl informacijos apie vykdomą psichologo veiklą ir teikiamas paslaugas licencijuojančiai institucijai pagrįstumas, t.y. nėra aišku, kaip informavimas apie savo veiklą siejasi su licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi. 25. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t.y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu ar kitų sąlygų įgyvendinimu. 26. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų. 27.
nuostata, numatanti, kad už Lietuvos psichologų sąjungos išduodamų licencijų išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, prieštarauja Rinkliavų įstatyme įtvirtintai principinei nuostatai, pagal kurią valstybės rinkliava kaip privaloma įmoka imama už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas . 28. Projekto
„priima sprendimą dėl licencijos išdavimo“. Pastebėtina, jog savo turiniu tai
nėra identiškos sąvokos ir suponuoja skirtingą veiksmų seką. Vienu atveju, asmuo negauna jokio licencijos dokumento, kitu – asmeniui išduodamas dokumentas. Svarstytina, ar pagrįsta nustatyti skirtingą licencijos išdavimo tvarką ir būdą tos pačios kategorijos asmenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai bus tik laikoma, jog asmeniui išduota licencija, nėra aišku, kaip galėtų būti taikomos projekto 6 straipsnio 10 ir 11 dalys ir koks jų tarpusavio santykis, nes pagal 9 dalį asmuo jau bus laikomas turinčiu licenciją ir galės verstis psichologo praktine veikla, tuo tarpu 10 ir 11 dalys nustato, jog gali būti skirtas terminas trūkumams šalinti, jei pateikti ne visi dokumentai ir tik pašalinus šiuos trūkumus, išduodama licencija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog skirtingų licencijos išdavimo būdų nederėtų reguliuoti vienoje straipsnio dalyje. Apibendrinant šias pastabas ir a tsižvelgiant į komplikuotą situaciją, kuri būtų sukurta priėmus siūlomą reguliavimą, siūlytina apsispręsti dėl licencijos išdavimo tvarkos ir būdo bei taikyti jį visais atvejais, atitinkamai pakeičiant ir papildant visą siūlomą reguliavimą. 29. Projekto
išduodanti institucija“. Ši sąvoka neatitinka projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos „licencijuojanti institucija“.
Kadangi vartojant abi sąvokas kalbama apie tą pačią instituciją, sąvokos „licencijas išduodanti institucija“ projekto tekste atsisakytina. 30. Teisinio aiškumo požiūriu ydingas projekto 6 straipsnio 9 dalies dėstymas, pagal kurį dalis nuostatų skirta Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, o kita dalis Lietuvos Respublikos piliečiams. Kaip minėta aukščiau, siūlome užsienio valstybių narių teisės verstis psichologo praktine veikla sąlygas dėstyti atskiruose straipsniuose. 31. Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „deklaruoja atitiktį minėtam reikalavimui“ turinys, t.y. nėra aišku kuriam įstatyme įtvirtintam reikalavimui atitiktis turi būti deklaruojama. 32. Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas prieštarauja vienas kitam, nes pirmojoje pastraipoje numatyta, kad užsienio piliečiui licencija laikoma išduota nuo deklaracijos pateikimo dienos, o 1 punkte, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius (nes užsienio piliečiams taikytinas kitoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas). 33. Nesuprantama, kodėl projekto 6 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodomas ne didesnis kaip 30 dienų terminas siejamas tik su projekto 11 straipsnio, nustatančio licencijos išdavimą psichologui, kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas, nuostatomis. Vertinant šį siūlymą, nėra aiškus koks būtų licencijos išdavimo terminas visais kitais kreipimosi dėl licencijų išdavimo atvejais. 34. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje žodžiai „Europos Sąjungos šalies“ keistini į žodžius „Europos Sąjungos valstybės narės“. 35. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje nurodytina, ar šioje dalyje kalbama apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečius, ar apie bet kurių valstybių piliečius, kurie yra psichologai ir svarbus yra tik tas faktas, jog jie atvyko
„iš kitos Europos Sąjungos šalies“, neatsižvelgiant į jų pilietybę. 36.
institucija ar koks teisės aktas nustato Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika formą bei tokios Deklaracijos turinio reikalavimus. 37. Projekto 6 straipsnio 10 dalies nuostatos pildytinos, nurodant, kad licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai. Be to, ši dalis papildytina nuostata, numatančia teisines termino trūkumams pašalinti praleidimo pasekmes. 38. Sistemiškai analizuojant projekto 6 straipsnio 9 ir 11 dalis darytina išvada, jog teikiamu reguliavimu siūloma nustatyti skirtingus licencijos išdavimo modelius priklausomai nuo to, kokios valstybės pilietis kreipiasi dėl licencijos išdavimo. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pagal aptariamo straipsnio 9 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykęs psichologas, jam taikomas „ D“ (deklaravimo) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš asmeniui įgyjant teisę vykdyti tam tikrą veiklą asmens patikrinimas neatliekamas, nes asmens atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir
(ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų, ir (ar) paties asmens pateiktais duomenimis, ir (ar) dokumentais, todėl gali būti vertinama po to, kai licencija yra išduota [1] . Šiuo atveju licencija laikoma išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika pateikimo dienos.
Pagal aptariamo straipsnio 11 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi bet kurie kiti asmenys, t.y. kurie nėra iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykę psichologai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečiai, taikomas
„G“ (griežtas) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš suteikiant asmeniui
teisę vykdyti tam tikrą veiklą yra būtina atlikti asmens pateiktų dokumentų, informacijos, priskiriamos valstybės informaciniams ištekliams, veiklos vykdymo vietos ir priemonių, veiklą vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos ir panašiai patikrinimą dėl jo atitikties įstatymuose, reguliuojančiuose tam tikros rūšies veiklos licencijavimą, nustatytiems reikalavimams [2] . Šiuo atveju Licencijavimo institucija per 30 dienų priima sprendimą išduoti ar neišduoti licenciją. Toks skirtingas teisinis reguliavimas, taikytinas iš esmės niekuo nesiskiriančioms asmenų grupėms, vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą. Pastebėtina, jog konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, jog konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pavyzdžiui, 2010-04-20 nutarimas). Siūlytina tobulinti reguliavimą. 39. Projekto
apie kokį sprendimą šioje nuostatoje kalbama. 40. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsniu ir kitomis projekto nuostatomis, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, siekiama licencijuoti psichologų praktinę veiklą siekiant užtikrinti kokybiškas psichologines paslaugas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projekte visiškai nereguliuojami teisiniai santykiai, susiję su asmenų teise žinoti apie psichologus, kurie teikia paslaugas be licencijos, t.y. nenustatoma jokia procedūra, kurios metu asmenys, turintys teisę verstis psichologo praktine veikla, būtų viešinami, pavyzdžiui, būtų skelbiamas licencijas turinčių psichologų sąrašas, psichologų, kurių licencijos galiojimas sustabdytas sąrašas ir kiti sąrašai. 41. Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytais reikalavimais licencijai gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos. 42. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina sąvokos „suklastoti“ vartojimo, nes ši sąvoka sietina su baudžiamosios teisės kategorijomis, tuo tarpu licencija turėtų būti neišduodama ir tais atvejais, kai dokumentuose nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai turėtų būti papildyta ir kitais pagrindais, kuriems esant asmeniui nebūtų išduodama licencija, pavyzdžiui, asmens veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava ir kt. 43.
deramoje projekto vietoje nustatytina, jog ir pirminis kreipimasis dėl licencijos išdavimo vykdomas tokia pat tvarka, nes neturi ir negali būti skirtumų dėl kreipimosi tvarkos, kai kreipiamasi dėl to paties dalyko. O šiuo atveju, projekte nenustatoma kokia tvarka vyks pirminis kreipimaisi dėl licencijos išdavimo. 44. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad licencijuojančios institucijos sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka turi būti dėstoma ne šiame straipsnyje, o kaip bendroji nuostata, nurodanti, kad visi licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlome nurodyti, kad šie sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 45. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių licencijuojamų veiklos sąlygų nevykdymas gali būti licencijos galiojimo sustabdymo pagrindu. 46. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikia tikslinti šiais aspektais:
praktinės veiklos vertinimo komisijos statusas, sudarymo tvarka, funkcijos bei jos sprendimų teisinė galia ir santykis su licencijuojančios institucijos priimamais sprendimais;
skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) ši komisija galėtų vertinti licencijos turėtojo profesinę kompetenciją.
Be to, nėra aišku kokiu būdu ir pagrindu būtų vertinama profesinė kompetencija, nes teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimas nesiejamas su reikalavimu tenkinti tam tikras profesinės kompetencijos sąlygas (licencijos išdavimas siejamas tik su atitinkamu išsilavinimu ir atlikta podiplominę praktika);
kodekso statusą, t.y. nėra aišku nei institucija rengianti ir (ar) tvirtinanti šį teisės aktą, nei jo teisinė galia. 47. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas, numatantis, kad neištaisius netinkamai įformintų dokumentų trūkumų, licencijos galiojimas sustabdomas, prieštarauja projekto 7 straipsnio 1 dalies 1punktui, kuriame nustatyta, kad per nustatytą terminą neištaisius dokumentų trūkumų licencija apskritai neišduodama. Be to nurodytina kokie trūkumai turėtų ir galėtų būti laikoma mažareikšmiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog trūkumų šalinimo termino jokiais atvejais negali nustatyti Taisyklės, nes šis terminas yra susijęs su asmens teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu. 48.
punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. 49. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kuris gali būti ne ilgesnis kaip vieneri metai“ įrašytini žodžiai „kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai“. Be to, reikėtų numatyti ir trumpesnį licencijos galiojimo sustabdymo terminą tuo atveju, kai licencija sustabdoma licencijos turėtojo prašymu jo prašomam terminui. 50. Siekiant logiško teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalis keistinos vietomis. Be to, 5 dalis tikslintina:
įvesta santrumpa);
pašalinti trūkumus“ braukiant kaip perteklinius ir ne šios dalies reguliavimą dalyką;
licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą“ (analogiškai tikslintina ir projekto 10 straipsnio 3 dalis). 51. Projekto 8 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies redakcijos tikslintinos, nes jos suponuoja, kad licencijuojanti institucija gali sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą savo nuožiūra ir nesant įstatyme nurodytiems licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindams, priešingu atveju nuostata vertintina kaip neatitinkanti konstitucinio teisinės valstybės principo, nes asmenų teisės būtų ribojamos nesant įstatyminio pagrindo, o tik esant institucijos norui (iniciatyvai). 52. Projekto
licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo.
Termino nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu. 53. Dėl projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų licencijos panaikinimo pagrindų išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl atsisakymo išduoti licenciją pagrindų. 54. Projekto
atitinkami sprendimai ir apie juos informuojami asmenys. Termino nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu. 55. Nesuprantamas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią licencijuojančiai institucijai privalo būti grąžinamas licencijos originalas, tikslas. Manome, kad visi sprendimai dėl licencijų išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo tiesiog turėtų būti skelbiami viešai, pvz. licencijuojančios institucijos interneto svetainėje. Be to, neaišku kokia atsakomybė būtų taikoma (ir ar ji atitiktų teisinio reguliavimo protingumo ir proporcingumo principus), jeigu psichologas per 3 darbo dienas negrąžintų licencijos originalo. Taip pat pastebėtina, jog neaišku ką turėtų grąžinti asmuo, kuris tik laikomas asmeniu, kuriam išduota licencija pagal projekto 6 straipsnio 9 dalį. 56. Projekto 11 straipsnio tikslingumas yra neaiškus, nes nenustato jokių specialių licencijos išdavimo sąlygų asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlome atsisakyti šio straipsnio kaip perteklinio.
Be to, šis straipsnio abi dalys derintinos tarpusavyje bei tikslintinos atsižvelgiant į kituose projekto straipsniuose vartojamą terminiją ir įvestas santrumpas. Taip pat tikslintina ir šio straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į 11 straipsnį (turėtų būti pateikta nuoroda į 10 straipsnį). Taip pat pažymėtina, jog nėra suprantama kodėl asmuo, kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai pateikti suklastoti dokumentai licencijai gauti, arba pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą, vėl be jokių apribojimų, nedelsiant po licencijos galiojimo panaikinimo, vėl galėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo, nenustatant šiems asmenims jokių apribojimų ir nesvarstant šių asmenų tinkamumo vykdyti psichologo praktinę veiklą. Toks nuostatų turinys kelia abejonių dėl jų proporcingumo, be to, svarstytina, ar toks teikiamas reguliavimas užtikrina asmenų teisę gauti tinkamas psichologų paslaugas. 57. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „Įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės, nes projekte neaptartas toks santrumpos vartojimas. 58. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta psichologo teisė kelti kvalifikaciją turėtų būti dėstoma prie 13 straipsnyje numatytų psichologo pareigų, nes už jos nevykdymą gali būti taikoma įstatyme numatyta atsakomybė (licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas). 59. Nėra aiškus projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamos sąvokos
„žala” turinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala gali būti padaroma
tokia nusikalstama veika, kuri tiriama tik privataus kaltinimo tvarka, todėl ginčytina paties psichologo teisė savo iniciatyva pranešti apie tai įgaliotoms institucijoms. 60.
dalies punktas. Be to, už šios pareigos nevykdymą kylančios pasekmės (licencijos galiojimo sustabdymas) turėtų būti dėstomos atitinkamose projekto nuostatose, reglamentuojančiose licencijos galiojimo sustabdymo pagrindus . Taip pat projekte reikia nurodyti kokia institucija turi numatyti profesinė kvalifikacijos kėlimo tvarką. 62. Projekto 14 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio reguliavimo dalyko ir paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio paskirtis yra nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo praktinę veiklą vykdžiusių psichologų teisės vykdyti psichologų praktinę veiklą šio įstatymo nustatyta tvarka įgijimo sąlygas, siūlome straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „įstatymo taikymas“ arba
„baigiamosios nuostatos“. 63. Pažymėtina,
kad projekto 14 straipsnio nuostatos išdėstytos neaiškiai, padrikai, su nuorodomis į neegzistuojančius projekto straipsnių dalių punktus, todėl sunku vertinti ir teikti pastabas dėl jų turinio. Reikėtų šį straipsnį dėstyti nuosekliai, aiškiai, atskirai apibrėžiant iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusių psichologų, kurie:
1) atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus;
2) atitinka nustatytus išsilavinimo reikalavimus, tačiau neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimų;
3) netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo pereinamuoju laikotarpiu sąlygas. 64. Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų.
Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. 65. Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] . [1] Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 "Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo" pakeitimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ TAR.62B1ABB28B06/sTzrAxxnfz [2] Ten pat.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-28 Nr. S-2016-4737 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIP4553 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB [1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu, Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams . Be to, pagal Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovą, ši direktyva taikoma ne tik Europos Sąjungos piliečiams, bet ir jų šeimos nariams , taip pat asmenims turintiems teisę nuolat gyventi ir asmenims įgijusiems pabėgėlio statusą Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, turintiems aukštojo mokslo diplomą ir gavusiems darbo pasiūlymą [2] , [3] . Todėl Projekto nuostatos turėtų būti formuluojamas taip, kad jos apimtų ne tik Europos Sąjungos piliečius, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, taip pat kitus minėtus asmenis. Taip pat pažymime, kad Projekte vartojamos skirtingos sąvokos:
„Europos Sąjungos valstybių narių psichologai“ ir „asmuo“ (Projekto 5 straipsnis),
„Europos Sąjungos šalies psichologas“ (Projekto 6 straipsnio 9 dalis), „Europos
Sąjungos valstybės narės pilietis“ (Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Manytume, šių skirtingų sąvokų turinys turėtų būti vienodas ir apimti anksčiau minėtus asmenis.
Todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlytume įvertinti tikslingumą Projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka, kurios apibrėžtyje būtų nurodyti pirmoje šių pastabų pastraipoje įvardinti asmenys, kuriems yra taikomas profesinių kvalifikacijų pripažinimas. 2. Projekto 5 straipsnio pavadinimas nurodo, kad juo siekiam reglamentuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, tačiau šio straipsnio nuostatos įtvirtina psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimą, kai asmuo siekia psichologo paslaugas teikti laikinai ir kartais Lietuvos Respublikoje. Pažymime, kad profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas, kai asmenys į Lietuvos Respublika atvyksta laikinai ir kartais teikti paslaugas (Projekto 5 straipsnis), taip pat kai asmenys ketina profesine veikla užsiimti nuolat, įsisteigdami Lietuvos Respublikoje (Projekto 6 straipsnis). Todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlytume tikslinti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir aiškiai įvardinti, kad šiame straipsnyje įtvirtina profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kai asmenys siekia laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje. 3. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje įtvirtinama, kad iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės atvykusiam psichologui licencija yra išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktiką pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos . Tos paties dalies 1 punkte, be to, nurodoma, kad kitais atvejais licencijas išduodanti institucija nuo tos dienos , kurią psichologas pateikė visus dokumentus , priima sprendimą dėl licencijos išdavimo arba atsisakymo išduoti ne vėliau kaip per tris mėnesius , kai psichologui taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Atkreipiame dėmesį, kas siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra neaiškus.
Projekto
turėtų būti pripažinta, jeigu jie nori užsiimti psichologo profesine veikla Lietuvos Respublikoje (įsisteigti), grupei įtvirtinti skirtingas licencijos išdavimo modelius [4] . Tačiau nėra aišku, kokiais atvejais galėtų būti taikoma vienas arba kitas licencijų išdavimo modelis. Atsižvelgdami į Direktyvos 2005/36/EB 51 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalis), kurioje įtvirtinta, kad prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija, kai asmuo ketina įsisteigti, nagrinėjimo procedūra turi būti užbaigta kuo greičiau ir bet kuriuo atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas pareiškėjo dokumentų rinkinys, manytume, kad asmeniui, kuris nori užsiimti psichologo profesine veikla Lietuvos Respublikoje, turėtų būti taikomas tas modelis, kai prieš asmeniui išduodant licencija tikrinama jo įgyta profesinė kvalifikacija. Papildomai siūlytume atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas panašus teisinis reguliavimas kaip ir siekiamas įtvirtinti Projekto 6 straipsnio 9 dalimi.
Medicinos praktikos įstatyme asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiams ir turintiems teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje), norintiems užsiimti nuolatine medicinos praktika Lietuvos Respublikoje, licencija laikoma išduota kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą verstis medicinos praktika pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos, o kitais atvejais ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jeigu asmeniui taikytina kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra, ir ne vėliau kaip per 30 dienų, jeigu netaikytina įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra. Jeigu nurodytas reguliavimas atitinka Projekto tikslus, siūlytume vadovautis minėto įstatymo nuostatų pavyzdžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekto 6 straipsnio 9 dalies nuostatas tikslinti. 4. Pažymime, kad Projekto 6 straipsnio 9 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė“ turėtų būti suprantama, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarijos Konfederacija [5] . Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytume įvertinti tikslingumą Projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „valstybė narė“ ir ją atitinkamai apibrėžti. 5. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, tačiau teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nurodyta nuostata tikslintina. Pirma, kaip jau minėta šių pastabų 1 punkte, Direktyvoje 2005/36/EB įtvirtintomis teisėmis suteikiama platesnei subjektų grupei, t. y. ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams.
Antra, pažymime, kad pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus draudimas užsiimti psichologo profesine veika, būtų taikomas asmenims, kurie yra, pavyzdžiui, trečiųjų valstybių piliečiai teisėtai gyvenantys ir įgiję psichologo profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra aišku, kuo remiantis toks draudimas ir diskriminavimas pilietybės pagrindu yra pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 7. Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos.
Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p.
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf >. [3]
irektyvos 2013/55/ES1 konstatuojamoji dalis. [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 11–13 punktuose nustatyti du licencijų išdavimo modeliai: „G“ („griežtas“) – ūkio subjekto tikrinimas atliekamas prieš išduodant licencija, ir „D“ („deklaravimas“) – licencija išduodama pateiktus deklaraciją ir ūkio subjekto tikrinimas neatliekamas. [5] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovo I dalies 7 punktas.
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
PROJEKTO Nr. xiip-4553 2017-10-11
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Seimo narės R. Šalaševičiūtės padėjėja S. Jendovickaitė-Krasavska, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys A. Laurinavičius, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė N. Grigutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsnį siūlytume dėstyti taip:
„Šis įstatymas numato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų
praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas bei psichologų teises ir pareigas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 3.
Projekto
apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo profesine kvalifikacija, o ne šiai profesinei kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šių reikalavimų nustatymas, mūsų nuomone, yra ne šio įstatymo, o aukštąjį išsilavinimą reguliuojančių įstatymų ir poįstatyminių tesiės aktų dalykas). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlytina nustatyti, kad psichologas – tai asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (turintis psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją, baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas) arba jam prilygintą išsilavinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
statusą siejant ne vien tik su licencijos ir darbo stažo turėjimu, tačiau ir su būtina vadovavimo licencijos neturintiems psichologams sąlyga. Be to, šioje dalyje (ar kitose psichologo supervizoriaus statusą reglamentuojančiose normose) reikėtų plačiau atskleisti reikalavimo dėl 3 metų praktinio arba pedagoginio darbo stažo turinį, t. y. nėra aišku kokios srities ar profesijos praktinio darbo bei kokio pobūdžio ir srities pedagoginio darbo stažas reikalaujamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 straipsnio 4 dalyje siūlome atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t. y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti šią instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors šioje dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija nustato psichologų įrašymo į licencijuotų psichologų sąrašą reikalavimus bei tvarko šį sąrašą, kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Vertinant siūlymą dėl licencijuotų psichologų sąrašo tvarkymo (kartu su psichologų licencijavimu), atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t. y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio ribojimai, kai naudojami du valstybinės priežiūros modeliai iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir jau minėtais nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principais, taikomais nustatytiems reikalavimams teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo forma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodoma projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamą „psichologo podiplominę praktinę veiklą“ siūlome sieti ne su psichologo subjektyviais norais ar siekiais, o su objektyviu kriterijumi, t. y. su neturėjimu galiojančios praktinės veiklos licencijos.
Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „siekiančio įgyti licenciją“, įrašytini žodžiai „neturinčio galiojančios psichologo praktinės veiklos licencijos“. Be to, siekiant atskirti šią veiklą nuo licencijuojamos psichologo praktinės veiklos, tikslinga šią sąvoką dėstyti taip: „podiplominė psichologo praktika“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio, nustatančio subjektą, įgaliotą konstatuoti psichologo praktinės veiklos klaidą, siūlome atsisakyti kaip perteklinio (analogiško turinio nuostata įtvirtinta projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Taip pat siūlome, atsižvelgiant į tai, kad psichologo praktinės veiklos klaidos nustatymas turės rimtas teisines pasekmes psichologui, bei į psichologo teikiamų paslaugų specifiką, projekte aiškiau atskleisti „padarytos žalos kliento sveikatai“ turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 straipsnio dėstymas keistinas ir tikslintinas iš esmės: Pirma, straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Galbūt tikslinga straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Psichologo kvalifikacijos įgijimas ir rengimasis praktinei veiklai“. Antra, straipsnio 1 ir 2 dalies reikia atsisakyti, nes bendrieji reikalavimai pirmos ir antros pakopų studijų programų apimčiai ir turiniui nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, reguliuojančiame studijų organizavimą aukštosiose mokyklose. Trečia, šio straipsnio nuostatos nesiderina su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad psichologo profesinė kvalifikacija gali būti įgyjama ir baigus vientisąsias psichologijos krypties studijas.
Ketvirta, šio straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma aiškiai įtvirtinant, kad psichologo podiplominė praktinė veikla nėra studijų tęsimo forma, o privaloma teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo (t.y. licencijos įgijimo) sąlyga. Penkta, siekiant teisinio aiškumo šio straipsnio 3 dalies turinys turi būti konkretinamas ir tikslinamas atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas:
punktuose brauktini žodžiai „prižiūrima“ bei „prižiūrimos“ (derinant su projekto 2 straipsnyje pateiktu šios sąvokos apibrėžimu);
„psichologo podiplominė praktinė veikla“;
„arba 60 studijų kreditų“, nes podiplominė praktinė veikla nėra laikoma
studijomis, kurių apimčiai taikoma kreditų sistema. Be to, šiam punktui taikytina pastaba ne tik dėl antrosios pakopos, tačiau ir vientisųjų studijų baigimo galimybės numatymo;
aiškus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad psichologai galės verstis praktine veikla ne tik darbo sutarties pagrindu kokioje nors „organizacijoje“, tačiau ir savarankiškai (projekto 6 straipsnio 1 dalis);
žodžių „toje pačioje“ įrašytini žodžiai „psichologo veiklos“;
formuluočių „individualių supervizijų valandų“ bei „supervizijų dirbant grupėje“ turinys.
įrašytinas žodis „vykdymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 10.
Projekto 4 straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į šiuos aspektus: Pirma, reikėtų aiškiai nurodyti, kad esminė teisės vykdyti praktinę veiklą Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlyga yra išduota ir galiojanti psichologo praktinės veiklos licencija. Tuo tarpu aukštojo mokslo kvalifikacija bei podiplominė praktika yra būtina ne praktinės veiklos vykdymo, o licencijos išdavimo sąlyga. Antra, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos yra ydingos tuo, kad iš esmės nenustato jokių reguliacinio pobūdžio normų, o tiesiog įtvirtina deklaratyvias, konkrečių įgalinimų viešojo administravimo subjektams nenustatančias, normas. Atkreipiame dėmesį, kad esminės licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose jokios Lietuvos Respublikos ministerijos kompetencijai nepriklauso nustatyti ir tvirtinti psichologų teikiamų paslaugų reikalavimų ar psichologų praktinės veiklos aprašų, todėl tokia nuostata teisinio reguliavimo požiūriu yra niekinė. Trečia, projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti „neteisėto vertimosi“ psichologo praktine veikla turinį (galbūt turima omenyje, vertimasis praktine veikla neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato atsakomybės už vertimąsi neteisėtas psichologo praktine veikla, todėl siūloma nuostata iš esmės yra niekinė. Ketvirta, projekto 4 straipsnio 2 dalyje ir toliau projekto tekste vartojama sąvoka „asmuo“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje.
Penkta, pastebėtina, jog 4 straipsnio 2 dalies nuoroda į projekto 3 straipsnį, nurodant jog šiame straipsnyje nustatomi tam tikri reikalavimai asmenims, yra klaidinanti ir netiksli, nes projekto 3 straipsnis reguliuoja psichologų rengimą, o ne reikalavimus asmenims siekiantiems verstis psichologo praktine veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinos, derinant jas su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, kuris įgyvendina 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, reglamentuojama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimas, kai kvalifikacijos pripažinimo siekiantis asmuo pagal įgytą profesiją ketina Lietuvos Respublikoje faktiškai verstis ekonomine veikla tiek neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra (t. y. teisė įsisteigti), tiek ir laikinai ar vienkartinai (t. y. teisė teikti paslaugas) bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 5 straipsnio 1-3 dalyse yra reglamentuojama tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisė laikinai ar vienkartinai teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, t. y. tik teisė teikti paslaugas. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik jų teisė teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume užsienyje įgytų psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybių piliečių teisę laikinai arba įsisteigus Lietuvoje nuolat teikti psichologų paslaugas (vykdyti psichologų praktinę veiklą) reguliuoti atskirais straipsniais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje turėtų būti nustatomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei teisės verstis psichologo praktine veikla Lietuvoje sąlygos. Be to, šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes šiame straipsnyje reguliuojami ir teisiniai santykiai, susiję trečiosiomis valstybėmis, o ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Taip pat, nurodytina kas turima omenyje straipsnio pavadinime vartojant sąvoką „ kitų Europos Sąjungos valstybių narių“, nes prieš tai einančiame įstatymo tekste neaptariami jokie santykiai susiję su kažkuriomis Europos Sąjungos valstybėmis, kurių atžvilgiu būtų galima vartoti žodį „kitų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „valstybė narė“. Ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje ir kitose šio straipsnio dalyse reguliuojami teisniai santykiai, susiję su laikinu psichologo paslaugų teikimu.
Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo projektas stokoja teisės normų, apibrėžiančių laikinumo sąvoką, kriterijus, lemiančius laikinumo pobūdį, be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar psichologo paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog projekte nenumatoma jokia asmenų, laikinai teikiančių psichologo paslaugas, registracija, taigi niekas net nesužinotų, jog tam tikri asmenys laikinai teikia psichologo paslaugas. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte nustatytą išimtį, todėl ši straipsnio dalis vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. Siūlytina šios straipsnio dalies atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojant sąvoką „trečioji šalis“ kalbama apie valstybes, sąvoka tobulintina. Be to, ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio reguliavimo turinio. Atsižvelgiant į tai, jog straipsnyje reguliuojamas licencijų išdavimo procesas, straipsnis galėtų vadintis Psichologo praktikos licencijavimas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 18.
Projekto
veikla savarankiškai formas. Taip pat nėra aišku, kam išskirti vertimosi psichologo praktine veikla būdus, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 6 straipsnio 1 dalis papildytina nuostata, jog psichologas turi teisę verstis psichologo praktine veikla tik turėdamas psichologo praktikos licenciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
atsisakytina pavadinimo „Lietuvos psichologų sąjunga“ vartojimo, nes ši institucija projekto 2 straipsnio 4 dalyje jau yra apibrėžta ir įvardinta kaip Licencijuojanti institucija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencijas išduoda ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Lietuvos psichologų sąjunga. Šis siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl pasirenkamas dvejopas psichologų praktinės veiklos reguliavimo modelis, pagal kurį, dalį psichologų praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų siūloma nustatyti valstybės institucijų, įgyvendinančių viešąją valdžią, sprendimais (pvz. Vyriausybės įgaliota institucija tvirtintų podiplominės praktikos vykdymo tvarką, ministerija tvirtintų psichologų praktinės veiklos aprašus, Vyriausybės sudaryta komisija vertintų profesinę kvalifikaciją ir konstatuotų praktinės veiklos klaidas), o dalį – psichologų savivaldą įgyvendinančių institucijų sprendimais. Antra, projekte numatoma, kad psichologų licencijavimą vykdo viešo juridinio asmens teisinę formą turinti Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau šios sąjungos veiklos teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra išsamus ir pakankamas.
Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 6 straipsnio 2 dalimi, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles ir jas patvirtina. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte numatyti ne tik sąjungos funkcijas, bet ir nurodyti jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, veiklos uždavinius ir principus, teises ir pareigas, narytę (jei tokia yra), sąjungos valdymo organus, atsakingus už atskirų funkcijų vykdymą, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Taip pat piktnaudžiavimo teise požiūriu ginčytinas reguliavimas, pagal kurį psichologų praktinę veiklą licencijuotų institucija, kuriai psichologai, siekiantys gauti licenciją, nepriklauso. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad licencija išduodama asmeniui, pateikusiam Licencijavimo institucijai jos patvirtintose taisyklėse nurodytus dokumentus. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais.
Vadovaujantis šiuo principu, manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinta kokių dokumentų (t. y. kokią informaciją ar duomenis pagrindžiančių) gali būti pareikalauta iš pareiškėjų, siekiančių gauti psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
administracinę naštą pareiškėjams, siūlome atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma ( Apostille) kaip nebūtino ir perteklinio. Mūsų nuomone, dokumentų vertimo tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas užsienyje išduotų dokumentų autentiškumo įrodymas. Be to, šioje straipsnio dalyje apibrėžtina apie kokias užsienio valstybes šioje straipsnio dalyje kalbama, pavyzdžiui, ar tarp šių užsienio valstybių patenka ir Europos
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies antras sakinys dėstytinas atskiroje straipsnio dalyje, nes tai yra savarankiška teisės norma, jokiais loginiais ryšiais nesusijusi su teisės norma, dėstoma šios straipsnio dalies pirmame sakinyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas privalo taisyklėse nustatyta tvarka kas 5 metus pranešti Licencijavimo institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir psichologo praktinę veiklą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokio pobūdžio informacija apie vykdomą faktinę praktinę veiklą turės būti teikiama.
Be to, svarstytinas pats reikalavimo dėl informacijos apie vykdomą psichologo veiklą ir teikiamas paslaugas licencijuojančiai institucijai pagrįstumas, t. y. nėra aišku, kaip informavimas apie savo veiklą siejasi su licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t.y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu ar kitų sąlygų įgyvendinimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostata, numatanti, kad už Lietuvos psichologų sąjungos išduodamų licencijų išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, prieštarauja Rinkliavų įstatyme įtvirtintai principinei nuostatai, pagal kurią valstybės rinkliava kaip privaloma įmoka imama už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 28.
Projekto
„priima sprendimą dėl licencijos išdavimo“. Pastebėtina, jog savo turiniu tai
nėra identiškos sąvokos ir suponuoja skirtingą veiksmų seką. Vienu atveju, asmuo negauna jokio licencijos dokumento, kitu – asmeniui išduodamas dokumentas. Svarstytina, ar pagrįsta nustatyti skirtingą licencijos išdavimo tvarką ir būdą tos pačios kategorijos asmenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai bus tik laikoma, jog asmeniui išduota licencija, nėra aišku, kaip galėtų būti taikomos projekto 6 straipsnio 10 ir 11 dalys ir koks jų tarpusavio santykis, nes pagal 9 dalį asmuo jau bus laikomas turinčiu licenciją ir galės verstis psichologo praktine veikla, tuo tarpu 10 ir 11 dalys nustato, jog gali būti skirtas terminas trūkumams šalinti, jei pateikti ne visi dokumentai ir tik pašalinus šiuos trūkumus, išduodama licencija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog skirtingų licencijos išdavimo būdų nederėtų reguliuoti vienoje straipsnio dalyje. Apibendrinant šias pastabas ir atsižvelgiant į komplikuotą situaciją, kuri būtų sukurta priėmus siūlomą reguliavimą, siūlytina apsispręsti dėl licencijos išdavimo tvarkos ir būdo bei taikyti jį visais atvejais, atitinkamai pakeičiant ir papildant visą siūlomą reguliavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
išduodanti institucija“. Ši sąvoka neatitinka projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos „licencijuojanti institucija“. Kadangi vartojant abi sąvokas kalbama apie tą pačią instituciją, sąvokos „licencijas išduodanti institucija“ projekto tekste atsisakytina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 30.
Teisinio aiškumo požiūriu ydingas projekto 6 straipsnio 9 dalies dėstymas, pagal kurį dalis nuostatų skirta Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, o kita dalis Lietuvos Respublikos piliečiams. Kaip minėta aukščiau, siūlome užsienio valstybių narių teisės verstis psichologo praktine veikla sąlygas dėstyti atskiruose straipsniuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pirmajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „deklaruoja atitiktį minėtam reikalavimui“ turinys, t. y. nėra aišku kuriam įstatyme įtvirtintam reikalavimui atitiktis turi būti deklaruojama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas prieštarauja vienas kitam, nes pirmojoje pastraipoje numatyta, kad užsienio piliečiui licencija laikoma išduota nuo deklaracijos pateikimo dienos, o 1 punkte, kad ne vėliau kaip per
profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodomas ne didesnis kaip 30 dienų terminas siejamas tik su projekto 11 straipsnio, nustatančio licencijos išdavimą psichologui, kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas, nuostatomis. Vertinant šį siūlymą, nėra aiškus koks būtų licencijos išdavimo terminas visais kitais kreipimosi dėl licencijų išdavimo atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 35.
Projekto 6 straipsnio 9 dalyje nurodytina, ar šioje dalyje kalbama apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečius, ar apie bet kurių valstybių piliečius, kurie yra psichologai ir svarbus yra tik tas faktas, jog jie atvyko „iš kitos Europos Sąjungos šalies“, neatsižvelgiant į jų pilietybę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalyje nurodytina kokia institucija ar koks teisės aktas nustato Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika formą bei tokios Deklaracijos turinio reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nuostatos pildytinos, nurodant, kad licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai. Be to, ši dalis papildytina nuostata, numatančia teisines termino trūkumams pašalinti praleidimo pasekmes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
skirtingus licencijos išdavimo modelius priklausomai nuo to, kokios valstybės pilietis kreipiasi dėl licencijos išdavimo. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pagal aptariamo straipsnio 9 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykęs psichologas, jam taikomas „ D“ (deklaravimo) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš asmeniui įgyjant teisę vykdyti tam tikrą veiklą asmens patikrinimas neatliekamas, nes asmens atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų, ir (ar) paties asmens pateiktais duomenimis, ir (ar) dokumentais, todėl gali būti vertinama po to, kai licencija yra išduota [1] .
Šiuo atveju licencija laikoma išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika pateikimo dienos. Pagal aptariamo straipsnio 11 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi bet kurie kiti asmenys, t.y. kurie nėra iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykę psichologai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečiai, taikomas „G“ (griežtas) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš suteikiant asmeniui teisę vykdyti tam tikrą veiklą yra būtina atlikti asmens pateiktų dokumentų, informacijos, priskiriamos valstybės informaciniams ištekliams, veiklos vykdymo vietos ir priemonių, veiklą vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos ir panašiai patikrinimą dėl jo atitikties įstatymuose, reguliuojančiuose tam tikros rūšies veiklos licencijavimą, nustatytiems reikalavimams [2] . Šiuo atveju Licencijavimo institucija per 30 dienų priima sprendimą išduoti ar neišduoti licenciją. Toks skirtingas teisinis reguliavimas, taikytinas iš esmės niekuo nesiskiriančioms asmenų grupėms, vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą.
Pastebėtina, jog konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, jog konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pavyzdžiui, 2010-04-20 nutarimas). Siūlytina tobulinti reguliavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
apie kokį sprendimą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, jog projekto 6 straipsniu ir kitomis projekto nuostatomis, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, siekiama licencijuoti psichologų praktinę veiklą siekiant užtikrinti kokybiškas psichologines paslaugas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projekte visiškai nereguliuojami teisiniai santykiai, susiję su asmenų teise žinoti apie psichologus, kurie teikia paslaugas be licencijos, t. y. nenustatoma jokia procedūra, kurios metu asmenys, turintys teisę verstis psichologo praktine veikla, būtų viešinami, pavyzdžiui, būtų skelbiamas licencijas turinčių psichologų sąrašas, psichologų, kurių licencijos galiojimas sustabdytas sąrašas ir kiti sąrašai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytais reikalavimais licencijai gauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
su baudžiamosios teisės kategorijomis, tuo tarpu licencija turėtų būti neišduodama ir tais atvejais, kai dokumentuose nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai turėtų būti papildyta ir kitais pagrindais, kuriems esant asmeniui nebūtų išduodama licencija, pavyzdžiui, asmens veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
deramoje projekto vietoje nustatytina, jog ir pirminis kreipimasis dėl licencijos išdavimo vykdomas tokia pat tvarka, nes neturi ir negali būti skirtumų dėl kreipimosi tvarkos, kai kreipiamasi dėl to paties dalyko. O šiuo atveju, projekte nenustatoma kokia tvarka vyks pirminis kreipimaisi dėl licencijos išdavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 44.
Projekto
institucijos sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka turi būti dėstoma ne šiame straipsnyje, o kaip bendroji nuostata, nurodanti, kad visi licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlome nurodyti, kad šie sprendimai skundžiami
kanceliarijos Teisės departamentas,
veiklos sąlygų nevykdymas gali būti licencijos galiojimo sustabdymo pagrindu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
8 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikia tikslinti šiais aspektais:
sudaromos Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijos statusas, sudarymo tvarka, funkcijos bei jos sprendimų teisinė galia ir santykis su licencijuojančios institucijos priimamais sprendimais;
pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) ši komisija galėtų vertinti licencijos turėtojo profesinę kompetenciją.
Be to, nėra aišku kokiu būdu ir pagrindu būtų vertinama profesinė kompetencija, nes teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimas nesiejamas su reikalavimu tenkinti tam tikras profesinės kompetencijos sąlygas (licencijos išdavimas siejamas tik su atitinkamu išsilavinimu ir atlikta podiplominę praktika);
profesinės etikos kodekso statusą, t. y. nėra aišku nei institucija rengianti ir (ar) tvirtinanti šį teisės aktą, nei jo teisinė galia. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įformintų dokumentų trūkumų, licencijos galiojimas sustabdomas, prieštarauja projekto 7 straipsnio 1 dalies 1punktui, kuriame nustatyta, kad per nustatytą terminą neištaisius dokumentų trūkumų licencija apskritai neišduodama. Be to nurodytina kokie trūkumai turėtų ir galėtų būti laikoma mažareikšmiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog trūkumų šalinimo termino jokiais atvejais negali nustatyti Taisyklės, nes šis terminas yra susijęs su asmens teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 48.
Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytini žodžiai „kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai“. Be to, reikėtų numatyti ir trumpesnį licencijos galiojimo sustabdymo terminą tuo atveju, kai licencija sustabdoma licencijos turėtojo prašymu jo prašomam terminui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
logiško teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalis keistinos vietomis. Be to, 5 dalis tikslintina:
žodį „Taisyklėse“ (nes įvesta santrumpa);
nustatytą terminą turi pašalinti trūkumus“ braukiant kaip perteklinius ir ne šios dalies reguliavimą dalyką;
žodžius „nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 51.
Projekto 8 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies redakcijos tikslintinos, nes jos suponuoja, kad licencijuojanti institucija gali sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą savo nuožiūra ir nesant įstatyme nurodytiems licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindams, priešingu atveju nuostata vertintina kaip neatitinkanti konstitucinio teisinės valstybės principo, nes asmenų teisės būtų ribojamos nesant įstatyminio pagrindo, o tik esant institucijos norui (iniciatyvai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nustatytinas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo. Termino nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų licencijos panaikinimo pagrindų išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl atsisakymo išduoti licenciją pagrindų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
priimti atitinkami sprendimai ir apie juos informuojami asmenys. Termino nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią licencijuojančiai institucijai privalo būti grąžinamas licencijos originalas, tikslas.
Manome, kad visi sprendimai dėl licencijų išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo tiesiog turėtų būti skelbiami viešai, pvz. licencijuojančios institucijos interneto svetainėje. Be to, neaišku kokia atsakomybė būtų taikoma (ir ar ji atitiktų teisinio reguliavimo protingumo ir proporcingumo principus), jeigu psichologas per 3 darbo dienas negrąžintų licencijos originalo. Taip pat pastebėtina, jog neaišku ką turėtų grąžinti asmuo, kuris tik laikomas asmeniu, kuriam išduota licencija pagal projekto 6 straipsnio 9 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
licencijos išdavimo sąlygų asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlome atsisakyti šio straipsnio kaip perteklinio. Be to, šis straipsnio abi dalys derintinos tarpusavyje bei tikslintinos atsižvelgiant į kituose projekto straipsniuose vartojamą terminiją ir įvestas santrumpas. Taip pat tikslintina ir šio straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į 11 straipsnį (turėtų būti pateikta nuoroda į 10 straipsnį). Taip pat pažymėtina, jog nėra suprantama kodėl asmuo, kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai pateikti suklastoti dokumentai licencijai gauti, arba pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą, vėl be jokių apribojimų, nedelsiant po licencijos galiojimo panaikinimo, vėl galėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo, nenustatant šiems asmenims jokių apribojimų ir nesvarstant šių asmenų tinkamumo vykdyti psichologo praktinę veiklą.
Toks nuostatų turinys kelia abejonių dėl jų proporcingumo, be to, svarstytina, ar toks teikiamas reguliavimas užtikrina asmenų teisę gauti tinkamas psichologų paslaugas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
raidės, nes projekte neaptartas toks santrumpos vartojimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų būti dėstoma prie 13 straipsnyje numatytų psichologo pareigų, nes už jos nevykdymą gali būti taikoma įstatyme numatyta atsakomybė (licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškus projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamos sąvokos „žala” turinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala gali būti padaroma tokia nusikalstama veika, kuri tiriama tik privataus kaltinimo tvarka, todėl ginčytina paties psichologo teisė savo iniciatyva pranešti apie tai įgaliotoms institucijoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dubliuoja 4 punkto nuostatą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 61.
Projekto
to, už šios pareigos nevykdymą kylančios pasekmės (licencijos galiojimo sustabdymas) turėtų būti dėstomos atitinkamose projekto nuostatose, reglamentuojančiose licencijos galiojimo sustabdymo pagrindus. Taip pat projekte reikia nurodyti kokia institucija turi numatyti profesinė kvalifikacijos kėlimo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio paskirtis yra nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo praktinę veiklą vykdžiusių psichologų teisės vykdyti psichologų praktinę veiklą šio įstatymo nustatyta tvarka įgijimo sąlygas, siūlome straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „įstatymo taikymas“ arba „baigiamosios nuostatos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
63Pažymėtina,
kad projekto 14 straipsnio nuostatos išdėstytos neaiškiai, padrikai, su nuorodomis į neegzistuojančius projekto straipsnių dalių punktus, todėl sunku vertinti ir teikti pastabas dėl jų turinio. Reikėtų šį straipsnį dėstyti nuosekliai, aiškiai, atskirai apibrėžiant iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusių psichologų, kurie:
darbo stažo reikalavimų;
verstis psichologo praktine veikla įgijimo pereinamuoju laikotarpiu sąlygas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
64Pažymėtina,
kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų.
Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIP4553 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB [1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu, Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams . Be to, pagal Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovą, ši direktyva taikoma ne tik Europos Sąjungos piliečiams, bet ir jų šeimos nariams , taip pat asmenims turintiems teisę nuolat gyventi ir asmenims įgijusiems pabėgėlio statusą Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, turintiems aukštojo mokslo diplomą ir gavusiems darbo pasiūlymą [2] , [3] .
Todėl Projekto nuostatos turėtų būti formuluojamas taip, kad jos apimtų ne tik Europos Sąjungos piliečius, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, taip pat kitus minėtus asmenis. Taip pat pažymime, kad Projekte vartojamos skirtingos sąvokos: „Europos Sąjungos valstybių narių psichologai“ ir „asmuo“ (Projekto 5 straipsnis), „Europos Sąjungos šalies psichologas“ (Projekto 6 straipsnio 9 dalis), „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ (Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Manytume, šių skirtingų sąvokų turinys turėtų būti vienodas ir apimti anksčiau minėtus asmenis. Todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlytume įvertinti tikslingumą Projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka, kurios apibrėžtyje būtų nurodyti pirmoje šių pastabų pastraipoje įvardinti asmenys, kuriems yra taikomas profesinių kvalifikacijų pripažinimas. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
nurodo, kad juo siekiam reglamentuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, tačiau šio straipsnio nuostatos įtvirtina psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimą, kai asmuo siekia psichologo paslaugas teikti laikinai ir kartais Lietuvos Respublikoje. Pažymime, kad profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas, kai asmenys į Lietuvos Respublika atvyksta laikinai ir kartais teikti paslaugas (Projekto 5 straipsnis), taip pat kai asmenys ketina profesine veikla užsiimti nuolat, įsisteigdami Lietuvos Respublikoje (Projekto 6 straipsnis).
Todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlytume tikslinti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir aiškiai įvardinti, kad šiame straipsnyje įtvirtina profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kai asmenys siekia laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
atvykusiam psichologui licencija yra išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktiką pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos . Tos paties dalies 1 punkte, be to, nurodoma, kad kitais atvejais licencijas išduodanti institucija nuo tos dienos , kurią psichologas pateikė visus dokumentus , priima sprendimą dėl licencijos išdavimo arba atsisakymo išduoti ne vėliau kaip per tris mėnesius , kai psichologui taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Atkreipiame dėmesį, kas siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra neaiškus. Projekto 6 straipsnio 9 dalimi siekiama tai pačiai asmenų, kurių profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta, jeigu jie nori užsiimti psichologo profesine veikla Lietuvos Respublikoje (įsisteigti), grupei įtvirtinti skirtingas licencijos išdavimo modelius [4] . Tačiau nėra aišku, kokiais atvejais galėtų būti taikoma vienas arba kitas licencijų išdavimo modelis.
Atsižvelgdami į Direktyvos 2005/36/EB 51 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalis), kurioje įtvirtinta, kad prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija, kai asmuo ketina įsisteigti, nagrinėjimo procedūra turi būti užbaigta kuo greičiau ir bet kuriuo atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas pareiškėjo dokumentų rinkinys, manytume, kad asmeniui, kuris nori užsiimti psichologo profesine veikla Lietuvos Respublikoje, turėtų būti taikomas tas modelis, kai prieš asmeniui išduodant licencija tikrinama jo įgyta profesinė kvalifikacija. Papildomai siūlytume atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas panašus teisinis reguliavimas kaip ir siekiamas įtvirtinti Projekto 6 straipsnio 9 dalimi. Medicinos praktikos įstatyme asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiams ir turintiems teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje), norintiems užsiimti nuolatine medicinos praktika Lietuvos Respublikoje, licencija laikoma išduota kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą verstis medicinos praktika pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos, o kitais atvejais ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jeigu asmeniui taikytina kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra, ir ne vėliau kaip per 30 dienų, jeigu netaikytina įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra. Jeigu nurodytas reguliavimas atitinka Projekto tikslus, siūlytume vadovautis minėto įstatymo nuostatų pavyzdžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekto 6 straipsnio 9 dalies nuostatas tikslinti. Pritarti 69.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
dalies 1 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė“ turėtų būti suprantama, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarijos Konfederacija [5] . Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytume įvertinti tikslingumą Projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „valstybė narė“ ir ją atitinkamai apibrėžti. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
dėmesį, kad pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą psichologo profesine veikla negalės užsiimti asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, tačiau teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nurodyta nuostata tikslintina. Pirma, kaip jau minėta šių pastabų 1 punkte, Direktyvoje 2005/36/EB įtvirtintomis teisėmis suteikiama platesnei subjektų grupei, t. y. ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Antra, pažymime, kad pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus draudimas užsiimti psichologo profesine veika, būtų taikomas asmenims, kurie yra, pavyzdžiui, trečiųjų valstybių piliečiai teisėtai gyvenantys ir įgiję psichologo profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra aišku, kuo remiantis toks draudimas ir diskriminavimas pilietybės pagrindu yra pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pritarti 71.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos
procedūrinių klausimų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos KSPS KMC Regioninės pakomisės Vilniuje psichologė I . Puošiūnaitė, 2016-09-09 Siekdama atkreipti dėmesį į retesnius psichologų išsilavinimo atvejus bei inspiruoti atitinkamų įstatymo punktų patikslinimą, naudojuosi Lietuvos Respublikos piliečio teise teikti pasiūlymą teisės akto projektui. Įstatymų kūrimas, tikslinimas, tvirtinimas – tai labai atsakingi žingsniai, kurie iš vienos pusės gali saugoti profesinius tikslus, tačiau iš anksto visko išsamiai neapsvarsčius - taipogi ir pakenkti daliai specialistų.
Todėl lankstumas, išankstinis išskirtinų atvejų aptarimas yra būtinas įstatymų kūrimo etapas. 2001 m esu baigusi VDU sveikatos psichologijos krypties magistro studijas (vadov. Prof. A. Goštautas) ir apsigynusi baigiamąjį magistro diplominį darbą maksimaliu įvertinimu. Kadangi savo studijų programose derinau 2 mokslo sritis (menotyros ir psichologijos), tai mano bakalauro diplomas – VDU išduotas menotyros. Po bakalauro studijų, kadangi buvau pažangi ir labai motyvuota studentė, savo darbuose derinau 2 mokslo sričių sintezę, VDU vadovybė man suteikė galimybę magistro studijų metu (magistro studijas pailginant iki 3 mokslo metų) išklausyti tuo metu būtinus psichologijos bakalauro dalykus ir juos išklausius baigti sveikatos psichologijos magistro studijas. Po magistro studijų nuolatos tobulinu savo profesines žinias bei įgūdžius - esu baigusi VU podiplomines klinikinės psichodiagnostikos studijas (vadov. prof. G. Gudaitė), taip pat VU Specialiosios psichologijos laboratorijos mokymus dirbti su WAIS - III ir WASI, VU baigusi BEPP mokymus ir kt. Jau 17 metų sėkmingai dirbu tiesioginį psichologo darbą: pradžioje - vaikų ligų stacionaruose, o nuo 2001 m. psichologe Lietuvos Kariuomenėje (pagrindinė darbo kryptis psichologinė šauktinių atranka, psichodiagnostika, psichologiniai mokymai).
Taigi, faktiškai esu išklausiusi ir bazinius psichologijos bakalauro (turiu pažymą apie magistro studijų metu išklausytus bakalauro pakopos bazinius psichologijos dalykus), ir psichologijos magistro reikiamus psichologijos (ir visus kitus bendrojo pobūdžio, nespecializuotus dalykus) dalykus, tačiau bakalauro diplomas – menotyros, o magistro – psichologijos ( bendra dieninių studijų trukmė 7 metai: 4 bakalauro+3 magistro ); turiu nepriekaištingą ilgametį medicinos psichologo darbo stažą. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM, remiantis visais aukščiau aprašytais dokumentais bei atsižvelgdama į ilgametę, tiesioginę medicinos psichologo darbo praktiką, yra man išdavusi medicinos psichologo spaudą su numeriu. Skaitant psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą, kyla pagrįstas nerimas, nes 2 str. 1 punkte teigiama:
asmuo, turintis universitetinius psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba penkių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą arba LR Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo išsilavinimą, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą. Todėl siūlau: praplėsti 2 str. 1 punktą, papildant Psichologas – asmuo, turintis universitetinį psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir ilgametę profesinės veiklos praktiką (detalizuojant galbūt reiktų patikslinti: 5 ar 10 metų) arba galbūt šią pataisą būtų galima įtraukti į tame pačiame punkte minimą LR Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, prilyginantį aukštojo mokslo išsilavinimo aprašą?
Derėtų atkreipti dėmesį, kad panašios formuluotės buvo taikomos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM reikalavimuose sveikatos psichologo spaudui su numeriui gauti. Be to, 2001 m baigus sveikatos psichologijos magistro studijas, pagal to meto universiteto programų reikalavimus, universiteto vadovybės sprendimus ir aukštojo mokslo įstatymą : mano išsilavinimas ir diplomas garantavo psichologo kvalifikaciją ir užtikrino teisę dirbti tiesioginį psichologo darbą. Šiai dienai, jei projektas bus patvirtintas šiuo metu esamu variantu, ( t. y. mano išsilavinimo atvejo pavyzdžio nedetalizuojant ir neapimant jo kaip pvz. LR Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilyginto aukštojo mokslo išsilavinimo arba neįtraukiant į psichologo apibrėžimą sampratos, kad tai asmuo turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ir ilgametę profesinės veiklos patirtį) – mano išsilavinimas staiga, po 16 metų, ima nebeatitikti profesinės kvalifikacijos reikalavimų ir tai tikrai nėra gera žinia įstatymus ir savo profesinį darbą gerbiančiam psichologui. O nauji įstatymai juk neturėtų prieštarauti jau įsigaliojusiems? Turiu viltį, kad planuojant, pildant, tikslinant bei tvirtinant įstatymus bus atsižvelgta į išskirtinius, galbūt retesnius, atvejus. Juk turbūt logiška, kad asmuo, baigęs aukštesnio lygio studijas (magistro) bei turintis nepriekaištingą ilgametę profesinę patirtį bei nuolatinį profesinį tobulėjimą, tuo pagrindžia savo kompetencijas ir vertę vadintis tos profesijos, kuriai atsiduoda kasdien, vardu? Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2.
psichologų sąjunga, 2016-11-17 Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas yra reikalingas Lietuvai. LPS siekia, kad Lietuvos psichologų veikla atitiktų Europinius standartus, suformuluotus Europos psichologų asociacijų federacijos minimaliuose kvalifikaciniuose reikalavimuose EuroPsy. Šie reikalavimai numato, kad savarankiškai psichologo praktinei veiklai atlikti yra reikalinga psichologo bakalauro ir psichologo magistro kvalifikacija (arba ne trumpesnės kaip penkerių metų nuoseklios psichologijos studijos) ir vienerių metų prižiūrima praktika. Svarstomas įstatymo projektas įtvirtina šiuos esminius reikalavimus psichologo praktinei veiklai. Kertinėms įstatymo nuostatoms (išsilavinimo, vienerių metų prižiūrimos praktikos bei licencijavimo) buvo pritarta jau 2010 metu memorandume, pasirašytame LPS, Lietuvos universitetų Psichologijos katedrų bei psichologų asociacijų vadovų. Įstatymo projekte įrašytas memorandume minimas 5-erių metų pereinamasis laikotarpis, kuris turėtų padėti laipsniškai įdiegti podiplominę praktinę veiklą bei licencijavimą. Pereinamuoju laikotarpiu 24 mėnesių darbo stažą turintiems psichologams numatoma išduoti licencijas, o neturintys pakankamo išsilavinimo asmenys galės jį įgyti ir tęsti savo profesinę veiklą. Lietuvos psichologų sąjunga atidžiai išnagrinėjusi svarstomą įstatymo projektą ir gavusi pastabų iš savo narių teikia šias išvadas ir pasiūlymus:
I. Įstatymo projektas reikalingas siekiant užtikrinti kvalifikuotą ir licencijuojamą psichologų praktinę veiklą Lietuvoje. II. Įstatymas savo esminėmis nuostatomis atitinka pagrindinius Europos psichologų asociacijų federacijos psichologo kvalifikacijai keliamus reikalavimams. III. Tobulinant įstatymą ir rengiant poįstatyminius aktus būtų svarbu apibrėžti:
Vyriausybės sudarytą Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisiją, jos sudėtį ir veiklos nuostatos; 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, atsakingą už Psichologo podiplominės prižiūrimos praktinės veiklos įgyvendinimo tvarkos parengimą ir šios veiklos priežiūrą;
institucijos ir licencijavimo administravimo (įrašymo į licencijuotų psichologų sąrašą ir jo tvarkymo, psichologo praktinės veiklos licencijų suteikimo, pratęsimo, panaikinimo ir kt.) finansavimo tvarką;
reikalingų darbo stažo ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus. 5. Supervizijų viešajame ir privačiame sektoriuje tvarką (kriterijai supervizoriui, supervizorių sąrašas, finansavimo tvarka);
veikla ne darbo sutarties pagrindu (pvz., savarankiškai);
klaidas ir psichologo profesinių pareigų laikymąsi teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., pranešimas teisėsaugos institucijoms bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika). Lietuvos psichologų sąjunga, kuri yra didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti visuomeninė organizacija, yra pasirengusi bendradarbiauti tobulinant Psichologų praktinės veiklos įstatymą ir užtikrinant kokybiškų psichologinių paslaugų teikimą. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“, 2016-11-18 LR Seimo sveikatos reikalų komitetas 2016 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 111-S-20 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto svarstymo parengiamųjų darbų“. Sveikiname tebesitęsiančias pastangas reglamentuoti praktinę psichologų veiklą. Susipažinę su LR Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu XIIP-4553 VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ ir „Lietuvos sveikatos psichologų sąjungos“ vardu teikiame šias pastabas: 1.
Atskiru įstatymu reglamentuoti vienos profesijos veiklą - itin suvaržanti ūkinės veiklos reguliavimo praktika, todėl pirmiausiai būtina įsitikinti, kad neveikia kiti veiklos reglamentavimo būdai. Susidaro įspūdis, kad visas įstatymo projektas parengtas vien tam, kad nustatyti teisę „naudoti psichologo profesinį vardą“. 2. Neaišku kam reikalingas įstatymas, nurodantis, kad visą profesinės praktinės veiklos turinį apibrėžia ne siūlomas įstatymo projektas, ne psichologijos mokslas, specifinės kompetencijos arba profesinė bendruomenė, bet Lietuvos Respublikos ministerijų patvirtinti „psichologų paslaugų teikimo reikalavimai, psichologų praktinės veiklos aprašai" (4 straipsnio 3 dalis). 3. Nors įstatymas vadinasi
„Psichologų praktinės veiklos įstatymas", tačiau visame projekte
praktinė veikla apibūdinta tik vienu sakiniu kaip sąvoka 2 straipsnio 2-oje dalyje. Praktinė veikla pagal įstatymo projektą grindžiama „įgyta kvalifikacija", kurią konkretaus psichologo atveju lemia baigta studijų programa ir įgytas aukštojo mokslo diplomas. Lietuvoje veikia apie dešimt akredituotų psichologijos studijų programų ir jose įgyjamos nevienodos kompetencijos. Įstatymo projekte nenurodytos jokios specifinės psichologo kompetencijos apibrėžiančios profesinę veiklą. 4. Projekto 2 straipsnio 2-oje dalyje nurodoma, kad psichologo praktinė veikla apima „psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą ir psichoterapinių metodų taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“. Nepateikta nei vienos veiklos apibrėžtis, nenurodyti jų tikslai, nei viena veikla nepriklauso išimtinai psichologo kompetencijai. Tokia formuluotė ne tik panaikina psichologo veiklos specifiškumą, bet ir bereikalingai apriboja psichologo galimybes veikti.
Pavyzdžiui, neaišku kuo „šviečiamoji ir prevencinė psichologo veikla“ skiriasi nuo „šviečiamosios ir prevencinės“ mokytojo, gydytojo, slaugytojo, socialinio darbuotojo veiklos. Psichoterapija neturėtų būti įtraukta į šiame punkte ir įstatyme reglamentuojamą veiklą, nes gydymo metodus reglamentuoja kiti sveikatos priežiūros sistemos teisės aktai. 5. Psichologo profesinė veikla tikriausiai grindžiama (nors įstatyme tai nenurodyta) psichologijos mokslu, kuris yra dėstomas profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose beveik visų krypčių, sričių ir šakų studentams, o žinias, įgūdžius ir metodus laisvai taiko įvairių profesijų žmonės. Vienai profesijai skirtas įstatymas neapriboja kitų profesijų specialistų galimybių taikyti psichologijos mokslo žinias, įgūdžius, pasiekimus ir metodus savo veikloje. Kaip didelis trūkumas vertintina ir tai, kad siūlomame projekte neminima, kad praktinė psichologo veikla turi remtis mokslo įrodymais, turi būti veiksminga. 6. Psichologo profesinę veiklą reglamentuojantis įstatymas neturėtų be jokių apibrėžimų į praktinės veiklos sąvoką įtraukti kitų profesijų naudojamas sąvokas: pavyzdžiui, psichoterapiniai metodai, klinikinis ir kt. Psichologija mokslų klasifikacijoje priskirta socialiniams mokslams, todėl šiame Projekte neturėtų būti sąvokų be turinio, tiesiog pasiskolintų iš biomedicinos krypties mokslo. Sąvokos „klinikinis psichologas“ prasmė šiame kontekste ypatingai neaiški, nesuderinta su kitais įstatymais. Žodis „klinika“ medicinoje reiškia gydymo įstaigą, „klinikinis“ - tai susijęs su ligomis ir jų gydymu. Ligų gydymas medicinos gydytojo, o ne psichologo, licencijuojama veikla. 7.
studijų sistema, todėl teisę vadintis psichologu bei užsiimti praktine veikla išsimokslinimo suteiktos kvalifikacijos ribose turi visi psichologijos bakalauro ir/arba, magistro ir/arba daktaro kvalifikaciją įgiję asmenys. 8. Įstatymas būtų naudingesnis, jeigu reglamentuotų ne psichologų praktinę veiklą apskritai, dėl pernelyg menko jos specifiškumo, bet tik licencijuojama psichologo praktinę veiklą tose srityse, kurias jau dabar reglamentuoja specializuoti įstatymai ir kiti teisės aktai - tai sveikatos priežiūros, vidaus reikalų ir švietimo sistemos. Siūlytume atsisakyti licencijavimo mažai specifinėse srityse tokiose kaip organizacinė psichologija, bendruomenės psichologija ir kt., kad kuo mažiau apriboti psichologijos specialistų galimybes teikti paslaugas, nesumenkinti paslaugų prieinamumo. 9. Visų sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių specialistų praktinę veiklą reglamentuoja „Medicinos normos“. Tai turėtų būti taikoma ir psichologams. 10. Rekomenduotume atsisakyti sąvokos „Psichologo praktinės veiklos klaida“ dėl neaiškaus taikymo ir potencialiai didelės bylinėjimosi rizikos. Aiškesnė sąvoka būtų praktinės veiklos arba etikos taisyklių pažeidimas, kuris Projekte minimas, bet neapibrėžtas. Pernelyg išplėstos galios, tačiau neapibrėžti vertinimo kriterijai, kuriais remiantis veikia „Praktinės veiklos vertinimo komisija“, galinti panaikinti psichologo licenciją. Tokia padėtis kelia nemažą piktnaudžiavimo riziką. 11. Projekte vartojama sąvoka
„žala sveikatai“ netikslinga, nes jau apibrėžta kituose įstatymuose, be to
kelia neproporcingą teisinio įrodinėjimo riziką individualiam psichologui. Žalos sveikatai, kurią sukelia psichologo veiksmai, jam dalyvaujant paciento tyrime ir gydyme, atlyginimą jau reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, tuo tarpu bet kokio asmens (ir psichologo) sukelta „žala sveikatai“ sukuria kaltam asmeniui pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. 12.
tai, kad Lietuvoje ir pasaulyje nėra vienintelio pripažįstamo psichologų etikos kodekso. Įvairių sričių psichologų nevyriausybinės organizacijos turi specializuotus etikos kodeksus, kurie nebūtinai pritaikomi kitoms sritims: pvz., teismo psichologijos etika, skiriasi nuo etikos švietimo arba krašto apsaugos sistemoje. Sveikatos priežiūros sistemoje dirbantis psichologas turi laikytis Biomedicininės etikos reikalavimų ir sveikatos priežiūros sistemą reglamentuojančių įstatymų, kaip ir visi kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. 13. Siūlytumėm atsisakyti įstatyme numatytos nuostatos riboti psichologo galimybes gauti licenciją dėl sveikatos būklės, ligų, kuriomis sergama. Tai diskriminuojanti nuostata. Galimybę vykdyti praktinę veiklą turėtų lemti išsimokslinimas, kompetencija, o ne sveikatos būklė. 14. Neaišku, kodėl licencijuojančia institucija turėtų tapti konkreti nevyriausybinė organizacija (NVO), kai Projekte aiškiai nurodyta, jog visą praktinę psichologų veiklą konkrečioje srityje reglamentuotų NVO nepavaldžios LR ministerijos, kurios gali parengti ir patvirtinti psichologų veiklos aprašus kartu su bet kuria pasirinkta šalies arba tarptautine NVO, gali remtis užsienio šalių patirtimi, arba ministerijos darbo grupių rekomendacijomis. Licencijuojanti organizacija turi turėti galią nustatyti reikalavimus veiklai, kurti ir keisti veiklos aprašus bei kontroliuoti praktinę veiklą. Pateiktas įstatymo Projektas pasižymi rimtais trūkumais ir esama forma neturėtų būti priimtas. Svarstant įstatymą reikėtų daugiau dėmesio skirti kryptingam nuostatų derinimui su įvairiomis psichologų organizacijomis, taip pat tų sričių, kuriose psichologai turės veikti kaip tarpdisciplininės komandos nariai specialistais ir jų organizacijomis. Būtina išnagrinėti visas galimybes psichologų praktinę veiklą reglamentuoti kiek įmanoma mažiau suvaržant ir galimai ne tik įstatymu.
Tik taip būtų galima pasiekti kokybiško, lankstaus ir piliečiams naudingo psichologų praktinės veiklos reglamentavimo. Prašytumėm apie planuojamus įstatymo projekto svarstymus pranešti ir VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjungai, nes nuolat dalyvaujame psichikos sveikatos priežiūros sistemos specialistų kvalifikaciją reglamentuojančių teisės aktų tobulinime. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Neetatinis Sveikatos reikalų komiteto ekspertas R. Povilaitis, 2016-11-18 Pilnai pritariu pateiktam Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui XIIP-4553. Įstatyme įtvirtintos nuostatos atitinka Europos Sąjungos valstybių narių gerąją praktiką, psichologų praktikai keliamus reikalavimus bei Europos psichologų asociacijos federacijos (www.efpa.eu) patvirtintam EuroPsy sertikatui (http://www.europsy-efpa.eu/) keliamiems reikalavimams. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija, 2017-06-07 Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymas reglamentuoja skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numato jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir k.t. Šis įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, rengiant įstatymo redakcijas nebuvo atsižvelgta į Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos, bei kitų psichologus vienijančių asociacijų interesus, nepagrįstai suteikiant išskirtines sprendimo galias Lietuvos psichologų sąjungai. Į darbo grupę Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti buvo įtraukti tik vienos psichologų organizacijos (Lietuvos psichologų sąjungos) atstovai, kurie atstovauja apie 20 proc. praktinį darbą dirbančių psichologų.
Veikiausiai dėl minėtos priežasties Lietuvos psichologų sąjunga pasirinkta kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam priskiriama funkcija išduoti licencijas ir numatytos kitos viešojo administravimo funkcijos, nors šį sąjunga nėra vienintelė asociacija, vienijanti psichologus. Toks pasirinkimas gali tapti nepakankamo skaidrumo vykdant licencijavimo veiklą, licencijų priežiūrą, prielaida. Siūlymai dėl įstatymo XIIP-4553 projekto:
Psichologo praktinės veiklos licencijas (toliau - licencija) išduoda, atsisako išduoti, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos duomenis tikslina, dublikatą išduoda ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Lietuvos psichologų taryba, (toliau
Licencijuojančios institucijos patvirtintomis Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). 6.2.1. Lietuvos psichologų tarybą sudaro visų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų psichologų asociacijų atstovai. Po vieną atstovų nuo kiekvienos psichologus vienijančios asociacijos. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija yra pasirengusi prisidėti prie Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo rengimo. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedra, 2016-11-11 Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros posėdyje 2016 m. lapkričio
įstatymo projektas Nr. XIIP-4553. Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos katedra, kurios misija - ne tiktai parengti profesionalius psichologus, bet ir padėti jiems pasiruošti praktinei veiklai bei į ją sėkmingai įsilieti, sveikina ir palaiko iniciatyvą reglamentuoti psichologų praktinės veiklos Lietuvos Respublikoje tvarką ir tokiu būdu sudaryti sąlygas siekti geresnės psichologo paslaugų kokybės bei didesnės profesijos integracijos į įvairias šalies ūkio sritis. Tačiau LR Seimo Kanceliarijos Teisės Departamento išvadoje suformuluotos pastabos, o ir žemiau išdėstytos VDU psichologų bendruomenės pastabos liudija, kad įstatymo projektas turėtų būti toliau tobulinamas tiek teisiniu ir teisingumo požiūriu, tiek siekiant didesnio aiškumo ir atitikimo psichologų bendruomenės poreikiams bei psichologų teisinio reguliavimo kitose šalyse praktikai. Toliau pateikiami konkretūs VDU Psichologijos katedros posėdžio metu Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553 išsakyti pastebėjimai ir pasiūlymai:
1) LPS yra visuomeninė organizacija ir gali atstovauti tik savo narius (jokiu būdu ne visus psichologus, nes didžioji dalis Lietuvos psichologų LPS nepriklauso ir neprašė jų atstovauti). Visų psichologų (kaip ir bet kokios kitos profesijos) licencijavimas gali būti tik valstybės funkcija ir jos jokia visuomeninė ar nevyriausybinė organizacija atlikti negali. Nuspręsdama licencijuoti kokią nors veiklą, tik valstybė gali nustatyti, kokiomis sąlygomis ta veikla bus licencijuojama. Lietuvos Respublikoje veikia keliolika psichologus jungiančių nevyriausybinių organizacijų.
Manome, kad įstatyme vienai iš daugelio psichologus jungiančių nevyriausybinių organizacijų suteikus įstatymo vykdymo galią, atsiranda prielaida nesąžiningumui. Tokiu būdu, visų psichologų licencijavimo tvarkos numatymas ir prižiūrėjimas būtų pavestas grupei žmonių, kurios atsakomybė ir veikla įstatyme nėra aiškiai apibrėžta. Manome, kad neteisinga yra vienai NVO suteikti neribotą galią priimti sprendimus visose psichologų veiklos srityse, nes įstatymas apibrėžia ne tik licencijavimo tvarką, bet tarp eilučių jai suteikiama kur kas daugiau teisių. Manome, kad licencijavimą ir psichologų praktinę veiklą prižiūrėti turi valstybinė institucija, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti veiklos skaidrumą. Kita galima alternatyva – taryba iš visų psichologus atstovaujančių NVO. 2) Manome, kad kartu su įstatymu turi būti tvirtinamas ir Psichologų profesinės etikos kodeksas arba įstatyme įtvirtinami pagrindiniai etikos principai, arba nurodyta, kokiu kodeksu turės vadovautis Lietuvos psichologai. Nes psichologo etika projekte minima dažnai, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra vieningo psichologo etikos kodekso, o kiekviena NVO (įskaitant ir LPS) gali parengti savo etikos kodeksą, kuris galios jos nariams, bet ne visiems psichologams. 3) Projekto 2 straipsnyje siūlomas psichologo supervizoriaus apibrėžimas kelia didelių abejonių dėl numatomų supervizoriaus kompetencijų - 3 metų tikrai nepakanka ekspertizės įgijimui dirbamoje srityje, be to, supervizorius privalėtų turėti ir papildomų kompetencijų nei tik psichologo, t. y. supervizavimo, kurios turėtų būti įgyjamos papildomų mokymų būdu. 4) Ten pat pateiktas psichologo praktinės veiklos klaidos apibrėžimas yra painus: psichologas tiesioginių intervencijų asmenų fizinei sveikatai nedaro, todėl apibrėžimą reikėtų tikslinti, vietoj „sveikatai“ nurodant „psichikos sveikatai“.
5) 3 straipsnio 3 punkte ne iki galo reglamentuota podiplominė prižiūrima praktika. Nėra aišku, ar jos metu praktikantas gali dirbti psichologu, t. y. vykdyti praktinę veiklą su priežiūra ir gauti už tai atlygį. Ar kalba eina apie tai, kad įstaiga priima psichologą praktikai be atlygio ir psichologas gali vykdyti tik supervizoriaus nurodymus? Neaišku, ar gali psichologas atlikti podiplominę prižiūrimą praktiką savo privačiame psichologo kabinete ir t. t. 6) 4 straipsnio 3 punkte minimi LR ministerijų patvirtinti psichologų praktinės veiklos aprašai, kuriais vadovaujantis vykdoma praktinė veikla. Neaišku, kokiais aprašais vadovaujantis būtų vykdoma privačiai dirbančių (ne ministerijų pavaldume) psichologų praktinė veikla. 7) 6 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad psichologas privalo kas 5 m. pranešti Licencijavimo institucijai apie savo praktinę veiklą. Neaišku, kokiu tikslu ši nuostata suformuluota, nes nei licencijos išdavimo, nei galiojimo sustabdymo nuostatose neminima, kad psichologas per 5 m. privalo turėti apibrėžtą praktinės veiklos kiekį. O jei dėl nepakankamo kiekio ar trukmės praktinės veiklos gali būti nustatyta, kad psichologo profesija nepakankama (pagal 8 straipsnio
veikla būtina per 5 m. 8) 7 straipsnio 1.4 punkto formuluotė kelia abejonių: neaišku, kokia institucija ir kokiu pagrindu gali spręsti, kokiomis ligomis sirgdamas asmuo negalėtų užsiimti praktine psichologo veikla. Tai gali tapti pagrindu asmens diskriminavimui. 9) 8 straipsnio 3 ir 4 punktuose apibrėžtos licencijos galiojimo sustabdymas abejotinas.
Kaip bus užtikrintas 3 punkto laikymasis, jei asmuo užsiima privačia praktika ir nėra darbdavio, kuris gali nušalinti psichologą nuo pareigų? Pagal šias nuostatas asmuo, dirbantis privačioje praktikoje, bus palankesnėje situacijoje nei dirbantis pagal darbo sutartį, nes pastarąjį darbdavys nušalins nuo pareigų, kai pirmasis galės sėkmingai tęsti savo privačia praktiką, jei nebus kitokio kontrolės mechanizmo. 10) Jei, vadovaujantis 8 straipsnio 1.3 ir 3 punktais (kai psichologo kvalifikacija nepakankama arba pažeistas etikos kodeksas), licencijos galiojimas sustabdomas ir psichologas negali verstis profesine praktika, kaip jis ištaisys savo klaidas ir kels kvalifikaciją? Tokiu atveju licencijos galiojimo sustabdymas lygus panaikinimui. Gal geriau būtų numatyti bandomąjį laikotarpį, per kurį psichologas turėtų įvykdyti Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijos numatytas sąlygas ir tik tada būtų sprendžiama apie licencijos panaikinimą ar nepanaikinimą. 11) Iš 12.1.4 ir 13.3 punktų neaišku, ar kelti kvalifikaciją yra psichologo teisė, ar pareiga. 12) 12 straipsnio 1.2 punktas apie psichologo profesines teises numato: „atsisakyti teikti paslaugas, jeigu tai prieštarauja Psichologų profesinės etikos kodeksui“ - labai neaišku, apie ką eina kalba, todėl reikėtų sukonkretinti, nurodant tokius atvejus, kad nekiltų nesusipratimų. 13) 14 straipsnio 1.1 punkte neaiškiai apibrėžtas reikalingas darbo stažas - nenurodyta, kokiu etato dydžiu psichologas turėjo dirbti ne mažiau kaip 24 mėn. Neaišku ir kuo remiantis nurodytas būtent 24 mėn. darbo stažas. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2.
universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra, 2016-11-17 Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra, reaguodama į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 111-S-20 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553 svarstymo parengiamųjų darbų“ teikia savo poziciją;
1) pritariame, kad psichologų praktinė veikla būtų reglamentuojama įstatymu;
2) pritariame psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui XIIP-4553, projekte apibrėžti psichologams keliami kvalifikaciniai reikalavimai licencijai gauti ir licencijavimo sąlygos tinkamos. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, 2016-11-18 Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistų nuomone, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymas neabejotinai reikalingas siekiant užtikrinti kvalifikuotą ir profesionalią psichologų veiklą Lietuvoje. Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą (toliau - Projektas), iš esmės pritariame Projektui, ypač pozityviai vertindami jame apibrėžtus būtinus psichologo išsilavinimo standartus, atitinkančius Europos psichologų asociacijų federacijos minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Projektui teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektą svarbu numatyti parengti atitinkamus įstatymą lydinčius teisės aktus: 1.1. Projekto 3 str. 3 d. 4 p. numatyta, kad Psichologo podiplominės prižiūrimos praktinės veiklos įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreipiame dėmesį, kad šioje tvarkoje būtina nustatyti atskirų ministerijų reguliavimo srityse dirbančių psichologų prižiūrimos veiklos įgyvendinimo ir finansavimo mechanizmus. 1.2. Projekto 14 str.
Projekto 14 str. 2 d. nustatyta, kad asmenys, neįgiję reikiamo išsilavinimo, terminuotą laiką gali dirbti psichologo asistentais. Atkreipiame dėmesį, kad „psichologo asistento“ pareigybė buvo įteisinta tik švietimo sistemoje, apibrėžiant tokio specialisto veiklas ir atsakomybes. Jei įstatyme nuostata dėl tokios pareigybės išliks, turi būti numatyta parengti atitinkamus teisės aktus kitų ministerijų reguliavimo sritims priklausančioms psichologų pareigybėms. 2. Projekto 10 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad psichologo licencijos galiojimas panaikinamas Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijai nustačius, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą. Siekiant sumažinti subjektyvumo ir šališkumo faktorių riziką, siūlytume apibrėžti, kas yra laikoma praktinės veiklos klaidomis. 3. Projekto 13 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad psichologas privalo „saugoti asmens jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti“. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė, nes to paties straipsnio 1 d. 1 p. numatyta, kad psichologas privalo laikytis Psichologų profesinės veiklos etikos, kurioje yra apibrėžti konfidencialumo laikymosi reikalavimai ir ribos. 4. Siūlytume keisti Projekto 4 str. 2 d. formuluotę išdėstant ją taip: „Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis asmuo, kurio išsilavinimas atitinka 3 str. nustatytus reikalavimus, ir kuris turi šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią psichologo praktikos licenciją, išskyrus šio įstatymo 5 str. 2 d. nurodytą atvejį.“ Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-17 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr.
SV-S-1722 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
nuostatas ir nustatyti aiškią psichologų praktinės veiklos reglamentavimo sistemą, Įstatymo projekto 1 straipsnį reikėtų išdėstyti taip: „Šis įstatymas nustato psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas ir psichologų teises ir pareigas“. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto struktūrą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ – išbraukti žodžius „ir psichoterapinių metodų taikymą“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
kvalifikacijos įgijimo reikalavimų, todėl Įstatymo projektą būtina papildyti
Beje, Įstatymo projekto
projekto 3 straipsnį, kuriame nustatytos psichologų rengimo, o ne licencijuojamos veiklos sąlygos, todėl Įstatymo projekto 4 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti visas sąlygas, kurios būtinos siekiant vykdyti licencijuojamą veiklą, taip pat ir išsilavinimo reikalavimus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
dokumentuose nepaaiškina, kodėl būtent Lietuvos psichologų sąjunga pasirenkama kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam priskiriama funkcija išduoti licencijas ir numatytos kitos viešojo administravimo funkcijos (juk Lietuvos psichologų sąjunga nėra vienintelė asociacija, vienijanti psichologus). Turėtų būti įvertinta, ar toks pasirinkimas nesukels neskaidrumo ir licencijavimo veiklos priežiūros vykdymo problemų. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
ir 10 dalių, 8 straipsnio 5 ir 6 dalių, 10 straipsnio
jos perkeltinos į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
išduodama neterminuotam laikui, o licencijos turėtojas privalo Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka kas 5 metus pranešti licencijavimo institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir psichologo praktinę veiklą.
Kadangi esant neterminuotai licencijai kvalifikacijos tobulinimas negali būti neterminuotos licencijos pratęsimo sąlyga, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, o tik vienas iš neterminuotos licencijos sustabdymo pagrindų, reikėtų šiuo požiūriu tikslinti
Respublikos Vyriausybė,
psichologams, tiek Lietuvos Respublikos piliečiams turėtų būtų taikomas vienodas licencijų išdavimo modelis „D“ (tai yra kai ūkio subjekto atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytiems reikalavimams grindžiama tik informacija ar dokumentais, išduotais kitų institucijų, ar paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis, teisė vykdyti veiklą įgyjama kitą dieną po deklaracijos pateikimo; išankstinis patikrinimas šiuo atveju neturi būti atliekamas). Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl neaišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos ir kokios kiltų pasekmės, jeigu būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą pažymėta, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), todėl, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodytas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, nustatytos esminės atitinkamos veiklos sąlygos ir atsakomybė už jų nesilaikymą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
viešojo administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ar galiojimą panaikina per valstybės informacines sistemas. registrus ar specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Taigi reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio ir kitas nuostatas, o dublikatų – atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
derintinos su 11 dalies nuostatomis. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-05-17 11.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad licencijos galiojimo sustabdymo terminą nustato licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas licencijavimo taisyklėse. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio
pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą, vėl be jokių apribojimų iš karto po licencijos galiojimo panaikinimo galėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo, nenustatant šiems asmenims jokių apribojimų ir nesvarstant šių asmenų tinkamumo vykdyti psichologo praktinę veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad licencijos galiojimo panaikinimas nėra savitikslis dalykas, jis yra naujos licencijos neišdavimo sąlyga ir prielaida; naujos licencijos neišdavimas pratęsia ir papildo, iš esmės įprasmina licencijos galiojimo panaikinimo veiksmą, nes licencijos galiojimo panaikinimas savaime vargu ar turėtų kokią nors įmanomą aiškiai nustatytą prasmę, jeigu teisės pažeidėjas, kuriam už imperatyvių teisės reikalavimų nesilaikymą buvo panaikinta licencija, tokią pat licenciją galėtų iškart gauti iš naujo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai ir tai, kad psichologai sprendžia psichologinės gerovės problemas, dirba su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, nepilnamečiais, Įstatymo projekte tikslinga nustatyti protingą terminą, kuriam nepraėjus būtų laikoma, kad asmuo neatitinka licencijos išdavimo sąlygų. Pritarti 13.
Respublikos Vyriausybė,
punkto, kaip nekuriančio pridėtinės vertės ir neaiškaus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
veikla, įstatymo įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų ir jų padėtis iš esmės pablogės, todėl siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo Įstatymo projekte reikėtų nustatyti tam tikrą laikotarpį, per kurį asmenims, neatitinkantiems nurodytų reikalavimų, būtų sudaryta galimybė tuos reikalavimus atitikti, nepabloginant jų padėties. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. liepos 1 d. išvados Nr. XIIP-4553
punktuose pateiktas pastabas. Atsižvelgti
Respublikos Vyriausybė,
projekto nuostatas, reikėtų Įstatymo projekte nustatyti vėlesnę siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): atsižvelgiant į tai, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553 iniciatoriai pateikė alternatyvų šiam įstatymo projektui
atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP- 4553 . 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, I Rozova. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė [1]
kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf >. [3] Direktyvos 2013/55/ES 1 konstatuojamoji dalis. [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 11–13 punktuose nustatyti du licencijų išdavimo modeliai: „G“ („griežtas“) – ūkio subjekto tikrinimas atliekamas prieš išduodant licencija, ir „D“ („deklaravimas“) – licencija išduodama pateiktus deklaraciją ir ūkio subjekto tikrinimas neatliekamas. [5] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovo I dalies 7 punktas.