Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 9 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: „8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas leidimus, juos keičia, sustabdo licencijų, leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų, leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą ir veiklą, kuriai reikalingi leidimai;“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) išduoda leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“
1.
1Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus;“
2Papildyti 21 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla, mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir (arba) muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų sumą.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“ 2.Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1 punkte nurodytus leidimus verstis
prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Komisija Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informacija apie išduotus leidimus skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas
asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 arba 9 dalyse nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentus.“ 2.
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“
3Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 9 punktu:
„9) visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką asmenys privalo turėti šio straipsnio 8 dalyje arba, šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis – šio straipsnio 9 dalyje nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentą;“ 4.
Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 10 punktu: „10) nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.“
5Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1-3 punktuose nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Komisija Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informacija apie išduotus leidimus skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka.“
6Papildyti 24 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8.
Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leidimą išduodančiai institucijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio, arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio asmens mokestinių prievolių sumokėjimą, jeigu asmuo, vykdantis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai.“
7Papildyti 24 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 8 dalyje numatytos vertės laidavimo arba garantijos dydis gali
būti sumažintas iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) turi ne mažesnį nei 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
2) neturi didesnių kaip 1500 eurų dydžio mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir
(arba) muitinei;
3) didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos.“
8Papildyti 24 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytų laidavimo arba garantijos dokumentų išdavimo, dydžio nustatymo tvarką bei laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.”
straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio, išskyrus jo 6 dalį, įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2016 m. spalio 31 d. 2.
straipsnių, 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 6 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Asmenys, kuriems leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais buvo išduoti iki 2016 m. spalio 31 d., šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytose Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 arba 9 dalyse numatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentą leidimus išduodančiai institucija privalo pateikti iki 2016 m. gruodžio 1 d. 4. Leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, išduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d., galioja ne ilgiau nei iki 2017 m. birželio 30 d., jei asmenys, kuriems šie leidimai išduoti, nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iki 2017 m. kovo 31 d. 5. Asmenys, kuriems leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir kurie pageidauja verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis 2017 m. liepos 1 d. ir vėliau, privalo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujo leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar suskystintomis naftos dujomis išdavimo ne vėliau nei iki
prašomą leidimą, iki šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui išduotas leidimas netenka galios. 6. Šio įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnis, išskyrus jo 6 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 7. Šio įstatymo 1, 2 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Raimundas Markauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-17 Nr. S-2016-4515 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4538, LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4539 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO projektO NR. XIIP-4540 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4538 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4538), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4539 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4539), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4540, pagal kompetenciją teikiame pastabas. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu Nr. XIIP-4539 keičiamo Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išlaikytas joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis. Atsargų kiekis kaupiamas, be kita ko, nustatant įpareigojimus įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr.
XIP‑4539 siūloma keisti naftos perdirbimo įmonėms, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančioms įmonėms ir įvežančioms įmonėms, patenkančioms į įpareigotųjų įmonių sąvoką, tenkančios atsargų kaupimo pareigos apimtys, turėtų būti įvertintas tokių pakeitimų poveikis atsargų kaupimo įgyvendinimo politikai. Be to, išplečiant įpareigojimo taikymą, kyla klausimas, ar tai bus pagrįsta realiais atsargų kaupimo poreikiais ir nesudarys perteklinės naštos verslui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip atsakingos už atsargų kaupimo ir verslo aplinkos politikas formuojančios institucijos, išvadą. 2. Projekto Nr. XIIP-4538 1 ir 2 straipsniais siūloma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perduoti su didmenine prekyba naftos produktais susijusią ūkio veiklos priežiūrą. Primename, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teises aktais[1], reglamentuojančiais energetikos sektorių, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, privalu užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir nešališkumą. Siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, turi būti užtikrinti adekvatus žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, būtini funkcijoms atlikti. Kitaip tariant, suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai atitinkamas funkcijas privalu įvertinti šioms atlikti būtinų išteklių poreikį. Priešingu atveju, galėtų būti pažeistas nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti, ar papildomų funkcijų perdavimas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepareikalaus papildomų asignavimų iš biudžeto ar žmogiškųjų išteklių. 3. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 3, 6, 7 dalimis siūloma įteisinti laidavimo arba garantijos prievolę asmenims, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
Siūloma nustatyti 1 milijono arba 100 tūkstančių eurų vertės laidavimo arba garantijos dydžius. Akivaizdu, kad šios prievolės atsiradimas ir minėti laidavimo arba garantijos dydžiai turės reikšmingą įtaką prekybininkams ir jų ūkinei veiklai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo, įstatymo įgyvendinimo ir poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimas. 4. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad nefasuotais naftos produktais prekiaujanti energetikos įmonė privalo nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Kitaip tariant, nustatomas reikalavimas gaminių prekybos taisyklėms, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis Projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. 5. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 8 dalimi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama, be kita ko, numatyti laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką. Kitaip tariant, įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis bus vertinama koks sumažinto laidavimo arba garantijos dydis konkrečiu atveju galėtų būti taikomas ūkio subjektui.
Tai reiškia, kad be įstatyme nurodytų sąlygų įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos papildomos ir, iš esmės, lygiavertės ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias bus vertinamas sumažinto dydžio diferencijavimas, pradedant nuo 100 tūkstančių eurų sumos. Šiame kontekste norėtume priminti, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, <...> pagal Konstituciją galima tik įstatymu“[2]. Atsižvelgdami į tai, manome, kad visos laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). [2] Šiuo klausimu žiūrėti Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-27 Nr. XIIP-4538 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir atkreipiame dėmesį, jog kai kurios projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame įtvirtintas vienas iš licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo pagrindų, siejamas su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu ar per pastaruosius penkerius metus priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu už šiame punkte išvardintas nusikalstamas veikas. Projekto rengėjai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą papildo žodžiais „kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė sistemiškai nėra suderinta su Baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK), kuriame įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys. Teiktina pastaba dėl vartojamos formuluotės „kitoks dalyvavimas nusikalstamose veikose“, kurios turinys nėra aiškus BK kontekste. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo siejamas šio punkto pagrindas, paprastai priimamas ne už „dalyvavimą“ ar
„kitokį dalyvavimą“, o už nusikalstamos veikos „padarymą“. Be to, dalyvavimas
kaip veika įtvirtintas tik atskirose ir specifinėse nusikalstamų veikų sudėtyse (pavyzdžiui, nusikalstamo susivienijimo, valstybės perversmo ir kt.), kurios yra siejamos ne tik su dideliu veikos pavojingumu, bet ir susiformavusia asmenų grupe ar trunkamuoju veikos pobūdžiu.
Išvardinti kriterijai netinka didžiajai daliai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte vardinamų nusikalstamų veikų. Pastebėtina ir tai, kad teikiamas įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimas nukreipia į rūšines sudėtis, įtvirtintas BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose („nusikalstamos veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai“), nors prieš tai jame išvardintos konkrečios nusikalstamos veikos (aprašytos ne tik minėtuose BK skyriuose). Teisės technikos aspektu turėtų būti apsispręsta, ar palikti nuorodas į atskirus BK straipsnius, ar skyrius. Šiame kontekste taip pat abejotina dėl penkerių metų po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ribojamo pobūdžio termino racionalumo visų išvardintų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad penkerių metų teistumo terminas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose vyrauja apysunkių ir nesunkių nusikaltimų sudėtys (past. – teistumo terminai trumpesni), yra ne viena neatsargaus nusikaltimo (teistumas tik bausmės atlikimo laikotarpiu) ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (teistumas apskritai nekyla). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiant įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, būtina pataisyti ir šiuo metu egzistuojančias atitinkamo punkto spragas. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra nurodyta „tarpininko kyšininkavimo“ sudėtis, kuri 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 yra pakeista į „prekybos poveikiu“ nusikalstamos veikos sudėtį (žiūrėti BK 226 straipsnį).
Be to, formuluotė
„nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems“ keistina į
„nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam“, nes baudžiamoji
atsakomybė kyla ir už vienintelio nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar dalyvavimą jame. Be to, pastebėtina, jog iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, jog asmenims taikomos sankcijos tik tais atvejais, kai tam tikros nusikalstamos veikos padarytos
„disponuojant naftos produktais“ ir tokiu būdu praplečiant veikų ratą, dėl
kurių padarymo būtų ribojamos asmens teisės. Svarstytina, ar toks asmens teisių ribojimo išplėtimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei dėl projekto 5 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkto. 2. Projekto
punktu nustatant, jog leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šios sąlygos: „nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais“. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas atsižvelgiant į tai, jog norima reguliuoti tik prekybinius santykius tarp Lietuvos subjektų, tačiau neaišku, kaip ji galėtų būti pritaikoma, kai nefasuoti naftos produktai įsigyjami tarptautinėje rinkoje. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą.
Be to, pažymėtina, jog aptartame kontekste neaišku, kaip būtų sprendžiamas asmenų lygiateisiškumo principo klausimas, nes vieniems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš Lietuvoje veikiančių pardavėjų, būtų taikomas ribojimas nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, o kitiems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš užsienyje veikiančių pardavėjų, toks ribojimas nebūtų taikomas. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą, priešingu atveju svarstytinas klausimas dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. 3. Projekto 5 straipsnio 6 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 8 dalimi ir joje nustatyti, jog: „Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leidimą išduodančiai institucijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio, arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio asmens mokestinių prievolių sumokėjimą, jeigu asmuo, vykdantis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai“. Be to, projekto 5 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 9 dalimi ir joje nustatyti, jog laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas „iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos“. Bei šios dalies 3 punkte nustatyti, jog viena iš garantijos ar laidavimo sumažinimo sąlygų yra ta, jog asmuo „didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos“.
Nurodyto dydžio laidavimą arba garantiją ūkio subjektai turi turėti visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką (projekto 5 straipsnio 3 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 9 punktas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, vertinamomis nuostatomis siūloma nustatyti papildomą reikalavimą (ūkinės veiklos sąlygą) asmenims, siekiantiems gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Pastebėtina, kad šis papildomas reikalavimas pateikti laidavimo ar garantijos dokumentą nėra siejamas su mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu praeityje ar prašymo išduoti leidimą atitinkamai veiklai momentu, t.y. reikalaujama pateikti bet kokios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą dar jos nesant ir niekaip nepažeidus teisės aktų reikalavimų, be to, visiems subjektams nustatomas vienodo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimas (atitinkamai 1 mln. arba 100 tūkstančių eurų), neatsižvelgiant į jų turėtas ar turimas mokestines prievoles, šių prievolių vykdymo istoriją. Nurodytas papildomas reikalavimas vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė – tai sutarčių laisvė, sąžiningos konkurencijos laisvė, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas. Riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jei tai daroma įstatymu, yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti konstituciškai svarbius tikslus ir ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama visuomenei svarbaus tikslo
Respublikos akcizų įstatymą, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą. Pastebėtina, kad siūlomas reguliavimas skiriasi nuo nustatyto nurodytuose įstatymuose: pagal Elektros energetikos įstatymą turi būti užtikrinamas prievolių įvykdymas pagal konkrečias sutartis su atitinkamais ūkio subjektais, pagal Turizmo įstatymą laidavimu ar garantija turi būti užtikrintas turistų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir tik Akcizų įstatymo nustatytais atvejais laidavimu ar garantija gali būti užtikrinamas mokestinės prievolės įvykdymas, tačiau jis nustatomas ūkio subjektams tik įstatymo nustatytais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ir nėra taikomas visam šių subjektų veiklos laikotarpiui. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad laidavimas ar garantija, kuriais turi būti užtikrinamas mokestinių prievolių, kurios neįvardytos ir kurių dydis nežinomas, įvykdymas, turi galioti visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį. Taigi negalima teigti, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas galiojančiam.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnį, mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai to reikia tinkamam mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, jei šios nebus vykdomos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama nurodyto įstatymo nuostatą, 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ patvirtino Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašą. Jame nustatytas 21 atvejis, kai mokesčių administratorius gali pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos yra taikomos visiems mokesčių mokėtojams, taigi ir tiems, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra būtinas. Minėta, kad ūkinės veiklos laisvė apima ir ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą. Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pastebėtina, kad asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais yra mokesčių mokėtojai ir jeigu jie nevykdo mokestinių prievolių, jiems turi būti taikomos tokios pačios poveikio priemonės, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams. Taigi abejotina, ar vien aiškinamajame rašte nurodyto fakto, kad didmeninėje naftos produktų rinkoje veikia nesąžiningi ir galimai nusikalstamą veiklą vykdantys subjektai, kurie pirkėjams siūlo degalus už reikšmingai mažesnę kainą nei juos parduoda kiti rinkos dalyviai, taip pat jame paminėtų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išaiškintų sukčiavimo atvejų nurodymo pakanka, kad būtų galima teigti, jog tarp didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančių asmenų ir kitų ūkio subjektų - mokesčių mokėtojų yra tokio pobūdžio skirtumų, kad būtų objektyviai pateisinamas projektu siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas, kuris vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar jis nepažeidžia ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo, todėl kyla abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti įstatymo
atestato galiojimas sustabdomas, jeigu: „paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla, mokestinių nepriemokų ir
(arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir
(arba) muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų sumą.“ Atsižvelgiant į tai, jog dokumentų, įgalinančių asmenį užsiimti tam tikra veikla, galiojimas stabdomas, kai mokestinis įsiskolinimas viršija 10 tūkstančių eurų sumą, nėra suprantamos siūlomos nustatyti laidavimo arba garantijos sumos, siekiančios 1 milijono eurų sumą. Teigtina, jog tokia disproporcija neatitinka proporcingo teisinio reguliavimo principo. Trečia, vertintina, jog tokio dydžio laidavimo arba garantijos sumos, o kartu ir kriterijus, jog laidavimo arba garantijos suma gali būti sumažinama tik asmenims, kurie jau veikia rinkoje ne mažiau nei trejus metus, nesiejant veiklos su jokiais kriterijais, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimu teisės aktų nustatytais terminais, ar veikla be jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų, ar kt., tiesiogiai apriboja galimybę naujiems asmenims verstis didmenine prekyba nefasuotas naftos produktais ir saugo esamų rinkos dalyvių interesus, kad į šią rinką sunkiai patektų nauji asmenys. Toks ribojimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną dėl konkurencijos teisės normų.
Konstitucinis Teismas 1999-10-06 nutarime nurodė, jog „Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.“ Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog „Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Vertinant išdėstytas pastabas ir argumentus svarstytina, ar siūlomi nustatyti ribojimai, ypač siūlomas nustatyti garantijos ar laidavimo sumos dydis, visiems naujiems rinkos dalyviams lygus 1 milijonui eurų, pagrįstai apribos ūkio subjektų galimybes verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar jis nepažeidžia konkurencijos teisės normų, ar jis atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, ar toks ribojimas yra grindžiamas konstitucinėmis ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygomis. 4. Projekto 5 straipsnio 8 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 10 dalimi ir joje, be kita ko, nustatyti, jog garantijos ar laidavimo dokumentų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos ar laidavimo dokumentus išduos Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padaliniai, arba draudimo bendrovės, todėl nėra suprantama, kaip Vyriausybė galėtų nustatyti privačių asmenų išduodamų dokumentų išdavimo tvarką. Svarstytina galimybė keisti nuostatą. 5. Projekto 6 straipsnio nuostatos taisytinos, nes neaiškios įstatymo įsigaliojimo taisyklės: straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalyse turėtų būti pateiktos nuorodos ne tik į projekto straipsnių dalis, bet ir į keičiamo įstatymo straipsnių dalis. 6. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją energetikos srityje ir konkrečią Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]