Projekto lyginamasis variantas
IR 382
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,15. Laivybos vienetas – Lietuvos apmokestinamasis vienetas arba užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ir vykdantis veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusia veikla.“
dalimi: „18
1. Nauda iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties – laivybos vieneto pajamos, gaunamos jūrų laivą perleidžiančiam asmeniui atsisakius visų ar dalies reikalavimų, kylančių iš jūrų laivo perleidimą reglamentuojančios sutarties arba jūrų laivo įsigijimą finansuojančiai kredito įstaigai atsisakius visų ar dalies reikalavimų, kylančių iš kredito sutarties, įskaitant palūkanas ir kitus mokėjimus, numatytus šia sutartimi. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „34.
Su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla
1) jūrų laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas, įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas techninė priežiūra , saugumo reikalavimų užtikrinimas ir kt.);
2) draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;
3) keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;
4) krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir
(arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba netrukus po iškrovimo;
5) konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas užsakovui;
6) paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų vykdomų pačiame jūrų laive, teikimas ir prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai, ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;
7) gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų laivas;
frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas, užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę laivybos vieneto nuosavybės teise valdomo jūrų laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out ), kai pajamos pagal šią sutartį gaunamos ne ilgiau negu trejus metus ;
9) trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;
10) reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos jūrų laivuose išnuomojimu;
11) agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų laivams;
12) eksploatuojamo turto perleidimas, jei jeigu pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui . ;
13) jūrų laivo įsigijimo finansavimas, įskaitant įsigijimo finansavimą per laivybos vieneto patronuojamąją įmonę, tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai vykdyti;
14) naudos iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties, sudarytos tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai vykdyti, gavimas. “ 4.
Su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla
1) jūrų laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas, įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas techninė priežiūra , saugumo reikalavimų užtikrinimas ir kt.);
2) draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;
3) keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;
4) krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir
(arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba netrukus po iškrovimo;
5) konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas užsakovui;
6) paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų vykdomų pačiame jūrų laive, teikimas ir prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai, ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;
7) gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų laivas;
frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas, užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę laivybos vieneto nuosavybės teise valdomo jūrų laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out ), kai pajamos pagal šią sutartį gaunamos ne ilgiau negu trejus metus ;
9) trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;
10) reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos jūrų laivuose išnuomojimu;
11) agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų laivams;
12) eksploatuojamo turto perleidimas, jei jeigu pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui . ;
13) jūrų laivo įsigijimo finansavimas, įskaitant įsigijimo finansavimą per laivybos vieneto patronuojamąją įmonę, tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai vykdyti;
14) naudos iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties, sudarytos tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai vykdyti, gavimas. “
taip: ,,35.
Tarptautinis vežimas jūrų laivais – laivybos vieneto vykdomas keleivių ir (arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kurie priklauso tam laivybos vienetui kuriuos laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ), arba kuriuos naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in arba charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.“ 2 straipsnis. 381 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 381 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„381 straipsnis. Tarptautinio vežimo jūrų laivais arba Tarptautinio tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų apmokestinimas“. 2. Pakeisti 381 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1.
Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės, per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas apmokestinamojo vieneto, įregistruoto ar organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdo vykdančio veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę , mokestinį laikotarpį laivybos vienetas atitinka šiuos kriterijus :
valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ), arba naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in arba charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, ro-ro keleivinius įvažiuojamuosius, keleivinius, kruizinius), kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre ir yra naudojami tarptautiniam vežimui ar su juo tiesiogiai susijusiai veiklai ; , ir
2) laivybos vieneto nuosavybės teise valdomų jūrų laivų NT yra ne mažesnė kaip2510 procentai procentų laivybos vieneto visų valdomų jūrų laivų NT ; , ir
3) laivybos vieneto pagal frachtavimo sutartis (laivo frachtavimo sutartis laivo reisui arba terminuotas frachtavimo sutartis (charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, naudojamų jūrų laivų NT yra ne didesnė kaip 75 procentai visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT, o pagal laivo nuomos be įgulos sutartis ( bareboat out ) išnuomotų jūrų laivų, turimų nuosavybės teise, NT yra ne didesnė kaip 30 procentų visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT;
laivybos vienetas teikia Lietuvoje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kai laivybos vieneto jūrų laivai (valdomi nuosavybės teise) išnuomojami pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out) ; , ir
laivybos vieneto valdomi nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivai, kurie naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusioje veikloje susijusiai veiklai vykdyti , atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų nustatytus saugumo reikalavimus.“ 3.
Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės, per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas apmokestinamojo vieneto, įregistruoto ar organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdo vykdančio veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę , mokestinį laikotarpį laivybos vienetas atitinka šiuos kriterijus :
valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ), arba naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in arba charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, ro-ro keleivinius įvažiuojamuosius, keleivinius, kruizinius), kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre ir yra naudojami tarptautiniam vežimui ar su juo tiesiogiai susijusiai veiklai ; , ir
2) laivybos vieneto nuosavybės teise valdomų jūrų laivų NT yra ne mažesnė kaip2510 procentai procentų laivybos vieneto visų valdomų jūrų laivų NT ; , ir
3) laivybos vieneto pagal frachtavimo sutartis (laivo frachtavimo sutartis laivo reisui arba terminuotas frachtavimo sutartis (charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, naudojamų jūrų laivų NT yra ne didesnė kaip 75 procentai visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT, o pagal laivo nuomos be įgulos sutartis ( bareboat out ) išnuomotų jūrų laivų, turimų nuosavybės teise, NT yra ne didesnė kaip 30 procentų visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT;
laivybos vienetas teikia Lietuvoje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kai laivybos vieneto jūrų laivai (valdomi nuosavybės teise) išnuomojami pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out) ; , ir
laivybos vieneto valdomi nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivai, kurie naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusioje veikloje susijusiai veiklai vykdyti , atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų nustatytus saugumo reikalavimus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma iki 2016 2026 m. gruodžio 31 d. Laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir pasirinkęs taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių administratorių iki mokestinio laikotarpio, kurį pirmą kartą laivybos vienetas įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį, pirmojo ketvirčio paskutinės dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 382 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
25000
jūrų laivo NT vienetų – 0,27 euro per dieną.“
taikymas
taikomos apskaičiuojant 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 3. Laivybos vienetas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkęs apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių administratorių iki 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio paskutinės dienos. 4. Laivybos vieneto, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkusio apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, sumokėtas 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio avansinis pelno mokestis grąžinamas (įskaitomas) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-4529 (2) lyginamasis variantas
IR 382
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,15. Laivybos vienetas
dalimi: „18
1. Nauda iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties – laivybos vieneto pajamos, gaunamos jūrų laivą perleidžiančiam asmeniui atsisakius visų ar dalies reikalavimų, kylančių iš jūrų laivo perleidimą reglamentuojančios sutarties arba jūrų laivo įsigijimą finansuojančiai kredito įstaigai atsisakius visų ar dalies reikalavimų, kylančių iš kredito sutarties, įskaitant palūkanas ir kitus mokėjimus, numatytus šioje sutartyje. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „34.
Su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla
1) jūrų laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas, įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas techninė priežiūra , saugumo reikalavimų užtikrinimas ir kt.);
2) draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;
3) keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;
4) krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir
(arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba netrukus po iškrovimo;
5) konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas užsakovui;
6) paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų suteikiamų pačiame jūrų laive, teikimas ir prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai, ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;
7) gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų laivas;
frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas, užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę laivybos vieneto nuosavybės teise valdomo jūrų laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter out ), kai pajamos pagal šią sutartį gaunamos ne ilgiau negu trejus metus, o toks išnuomojimas yra susijęs su laikinu laivybos vieneto jūrų laivų tonažo pertekliumi ir jūrų laivas, išnuomojamas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter out), nebuvo įsigytas ar išsinuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter in) vien tam, kad būtų išnuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter out) ;
9) trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;
10) reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos jūrų laivuose išnuomojimu;
11) agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų laivams;
12) eksploatuojamo turto perleidimas, jei kai pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui . ;
13) jūrų laivo įsigijimo finansavimas, įskaitant įsigijimo finansavimą per laivybos vieneto patronuojamąją įmonę, tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai vykdyti;
14) naudos iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties, sudarytos siekiant vykdyti tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklą, gavimas. “ 4.
Su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla
1) jūrų laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas, įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas techninė priežiūra , saugumo reikalavimų užtikrinimas ir kt.);
2) draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;
3) keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;
4) krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir
(arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba netrukus po iškrovimo;
5) konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas užsakovui;
6) paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų suteikiamų pačiame jūrų laive, teikimas ir prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai, ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;
7) gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų laivas;
frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas, užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę laivybos vieneto nuosavybės teise valdomo jūrų laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter out ), kai pajamos pagal šią sutartį gaunamos ne ilgiau negu trejus metus, o toks išnuomojimas yra susijęs su laikinu laivybos vieneto jūrų laivų tonažo pertekliumi ir jūrų laivas, išnuomojamas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter out), nebuvo įsigytas ar išsinuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter in) vien tam, kad būtų išnuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter out) ;
9) trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;
10) reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos jūrų laivuose išnuomojimu;
11) agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų laivams;
12) eksploatuojamo turto perleidimas, jei kai pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui . ;
13) jūrų laivo įsigijimo finansavimas, įskaitant įsigijimo finansavimą per laivybos vieneto patronuojamąją įmonę, tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai vykdyti;
14) naudos iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties, sudarytos siekiant vykdyti tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklą, gavimas. “
taip: ,,35.
Tarptautinis vežimas jūrų laivais – laivybos vieneto vykdomas keleivių ir (arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kurie priklauso tam laivybos vienetui kuriuos laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba kuriuos naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in arba time charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kurie yra įregistruoti plaukioja su Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre vėliava , išskyrus atvejus, kai jūrų laivai kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38 (1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.“ 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38 (1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.“ 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,18) sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38 (1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis;“. 5 straipsnis. 381 straipsnio pakeitimas Pakeisti 381 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 38 (1) straipsnis . Tarptautinio vežimo jūrų laivais arba Tarptautinio tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų apmokestinimas“. ,,1.
Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės, per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas apmokestinamojo vieneto, įregistruoto ar organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdo vykdančio veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę , mokestinį laikotarpį laivybos vienetas atitinka šiuos kriterijus :
1) laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in arba time charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, ro-ro keleivinius įvažiuojamuosius, keleivinius, kruizinius), kurie yra įregistruoti plaukioja su Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre vėliava ir yra naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautiniam vežimui jūrų laivais ar su juo tiesiogiai susijusiai veiklai ;
2) laivybos vieneto nuosavybės teise valdomų jūrų laivų NT yra ne mažesnė kaip25 10 procentai procentų laivybos vieneto visų valdomų jūrų laivų NT ; , ir
3) laivybos vieneto pagal frachtavimo sutartis (laivo frachtavimo sutartis laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotas frachtavimo sutartis (time charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, naudojamų jūrų laivų NT yra ne didesnė kaip 75 procentai visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT, o pagal laivo nuomos be įgulos sutartis ( bareboat charter out ) išnuomotų jūrų laivų, turimų nuosavybės teise, NT yra ne didesnė kaip 30 procentų visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT;
3) 4) laivybos vienetas teikia Lietuvoje Europos ekonominės erdvės valstybėje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kai laivybos vieneto jūrų laivai (valdomi nuosavybės teise) išnuomojami pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter out) ; , ir 4) 5) laivybos vieneto valdomi nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivai, kurie naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusioje veikloje susijusiai veiklai vykdyti , atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų nustatytus saugumo reikalavimus.“ 2.
Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės, per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas apmokestinamojo vieneto, įregistruoto ar organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdo vykdančio veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę , mokestinį laikotarpį laivybos vienetas atitinka šiuos kriterijus :
1) laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in arba time charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, ro-ro keleivinius įvažiuojamuosius, keleivinius, kruizinius), kurie yra įregistruoti plaukioja su Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre vėliava ir yra naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautiniam vežimui jūrų laivais ar su juo tiesiogiai susijusiai veiklai ;
2) laivybos vieneto nuosavybės teise valdomų jūrų laivų NT yra ne mažesnė kaip25 10 procentai procentų laivybos vieneto visų valdomų jūrų laivų NT ; , ir
3) laivybos vieneto pagal frachtavimo sutartis (laivo frachtavimo sutartis laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotas frachtavimo sutartis (time charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 s
traipsnyje, naudojamų jūrų laivų NT yra ne didesnė kaip 75 procentai visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT, o pagal laivo nuomos be įgulos sutartis ( bareboat charter out ) išnuomotų jūrų laivų, turimų nuosavybės teise, NT yra ne didesnė kaip 30 procentų visų laivybos vieneto valdomų jūrų laivų NT;
laivybos vienetas teikia Lietuvoje Europos ekonominės erdvės valstybėje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kai laivybos vieneto jūrų laivai (valdomi nuosavybės teise) išnuomojami pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter out) ; , ir
laivybos vieneto valdomi nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ) , arba naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui ( voyage charter ) arba terminuotą frachtavimo sutartį ( time charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivai, kurie naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusioje veikloje susijusiai veiklai vykdyti , atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų nustatytus saugumo reikalavimus.“
ir pasirinkus mokėti fiksuotą pelno mokestį, apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka taikoma ne trumpiau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, išskyrus atvejus, kai laivybos vienetas nebeatitinka šio straipsnio 1 da
lyje nustatytų kriterijų.
Laivybos vienetui įgijus teisę ir pasirinkus mokėti fiksuotą pelno mokestį, apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka taikoma ne trumpiau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, išskyrus atvejus, kai laivybos vienetas nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka turi būti taikoma visiems laivybos vieneto, įskaitant patronuojamąsias bendroves, jūrų laivams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus ir naudojamiems tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai. 3. Jei laivybos vienetas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios teisės, šioms laivybos vieneto pajamoms taikomos bendros pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, ir tokiam laivybos vienetui nebesuteikiama teisė pasirinkti mokėti fiksuotą pelno mokestį visus likusius mokestinius laikotarpius 10 metų periodu (šis periodas pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį). 4 .
4. Kai laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) (t. y. dėl nuo laivybos vieneto nepriklausančių priežasčių), teisės naudotis apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka toks laivybos vienetas nepraranda, jei iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) laivybos vienetas prarado teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, pabaigos laivybos vienetas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. 5. Apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma iki 2016 2026 m. gruodžio 31 d. Laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir pasirinkęs taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių administratorių iki mokestinio laikotarpio, kurį pirmą kartą laivybos vienetas įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį, pirmojo ketvirčio paskutinės dienos.“6 straipsnis. 382 straipsnio pakeitimas Pakeisti 382 straipsnį ir jį išdėstyti taip:38
mokesčio apskaičiavimas 1.
Jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 381 straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus. Fiksuota suma:
1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,93 euro per dieną;
2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001 jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,67 euro per dieną;
3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001 jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,43 euro per dieną;
4) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo
jūrų laivo NT vienetų – 0,27 euro per dieną. 2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų tarifas. 3.
apribojimai:
1) jei laivybos vieneto pasirinkimu pagal šio Įstatymo38
laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos buvo taikomos fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, tai, šioms pajamoms pradėjus taikyti bendras pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatas, turto, naudoto šioje veikloje, nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, jeigu nuo šio turto naudojimo pradžios iki fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpio pabaigos šis turtas būtų buvęs nudėvėtas ar amortizuotas pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus;
2) jei laivybos vienetas pagal šio Įstatymo 38
(šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio Įstatymo 38
atsisako teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio Įstatymo 38
turto, naudojamo tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami nuo turto įsigijimo kainos, sumažintos nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, kuri būtų apskaičiuota, jeigu laivybos vienetas visą laiką būtų taikęs bendras pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatas. Tokiu atveju šio turto nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami pagal normatyvus, ne mažesnius, negu nustatyta šio Įstatymo 1 priedėlyje, įskaitant mokestinį ( mokestinius
tas turtas jau buvo naudotas šiame laivybos vienete. 4.
straipsnio nuostatas pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, avansinis fiksuotas pelno mokestis nemokamas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato eksploatuojamo turto, kuris priskiriamas jūrų transportui, perleidimo pajamų priskyrimo tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamoms tvarką. 7 straipsnis. Įstatymo taikymas
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2017 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 2. Laivybos vienetas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkęs apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių administratorių iki 2017 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio antrojo ketvirčio paskutinės dienos. 3. Laivybos vieneto, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkusio apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, sumokėtas 2017 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio avansinis pelno mokestis grąžinamas (įskaitomas) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
DĖL
IR 382
ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu galiojančią fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio sistemą numatyta taikyti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Įstatymo projekto tikslas
kad fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio lengvatos sistema Lietuvoje būtų taikoma ir nuo 2017 m. sausio 1 d., įvertinus tai, kad mokestinė aplinka yra vienas iš labiausiai laivybos bendrovės apsisprendimą, kurios valstybės jūrų laivų registrą pasirinkti, lemiančių faktorių, o viena iš pagrindinių priemonių, sukuriančių palankią mokestinę aplinką laivybos bendrovėms, yra galimybė taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį. Įstatymo projektu taip pat siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintų sąvokų ,,laivybos vienetas“, ,,su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla“ ir ,,tarptautinis vežimas jūrų laivais“ apibrėžtis ir Įstatymo nuostatas, susijusias su fiksuoto pelno
(tonažo) mokesčio taikymu, t. y. priskirti jūrų laivo išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį ( charter out ) veiklą tarptautiniam vežimui jūrų laivais, taip pat laivybos vieneto vykdomą keleivių ir (arba) krovinių vežimą jūrų laivais, kurie yra naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį ( charter in ), ir sudaryti galimybę taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį iš šios veiklos gaunamoms pajamoms. Įstatymo projektu taip pat siekiama jūrų laivo išnuomojimą pagal laivo nuomos be įgulos ( bareboat out ) sutartį, kai pajamos, vykdant minėtą veiklą, gaunamos ne ilgiau nei trejus metus, priskirti su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai ir šioms pajamoms taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį.
Pažymėtina, kad Europos Komisija yra patvirtinusi kitų Europos Sąjungos valstybių narių tonažo mokesčio schemas, kurios skirtos bendrovėms, kurioms nuosavybės teise priklausančių laivų (arba laivų, valdomų pagal laivo be įgulos nuomos sutartis) tonažo ir pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį arba vienam reisui frachtuojamų laivų tonažo santykis neviršija 3:1, 4:1 ar 10:1. Siekiant užtikrinti valstybės pagalbos schemos maksimalų efektyvumą ir jos patrauklumą Įstatyme siūloma įtvirtinti reikalavimą laivybos vienetui nuosavybės teise valdyti 10 procentų valdomų jūrų laivų naudingosios talpos (toliau – jūrų laivų NT). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el.p. [email protected] ) Vandens transporto skyriaus (vedėjas Artūras Kungys, tel. 239 3930, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Tatjana Lukjančikova (tel. 239 3897, el. p. [email protected] ) . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekto aptarti teisiniai santykiai Tonažo mokestis Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje buvo įtvirtintas 2007 m. priėmus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 381 , 382 straipsniais įstatymą, kuriuo įtvirtinta galimybė laivybos kompanijoms taikyti fiksuotą pelno mokestį (toliau
Ši tonažo mokesčio schema vertinama kaip valstybės pagalba, todėl prieš pradedant ją taikyti buvo gautas Europos Komisijos leidimas (2006 m. liepos 19 d. sprendimas K(2006)3198 galutinis „Valstybės pagalba N 330/2005 – Lietuva. Pagalba laivybos bendrovėms – Tonažo mokesčio schema“ (toliau – valstybės pagalbos schema). Atkreiptinas dėmesys, kad, prieš pradedant teikti valstybės pagalbą pagal pakeistą tonažo mokesčio schemą, būtina šios schemos pakeitimus suderinti su Europos Komisija ir gauti jos leidimą. Pažymėtina, kad pranešimo dėl valstybės pagalbos schemos Europos Komisijai forma bus teikiama Europos Komisijai dar nepriėmus Įstatymo projekto. Apie esminius Įstatymo projekto pakeitimus, atsiradusius svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seime, Europos Komisija bus informuojama. Įstatymo 381 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato, kad tonažo mokestis taikomas pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos.
Įstatyme jūrų laivo išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį ( charter out ) veikla priskiriama ne tarptautiniam vežimui, o tik su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, o vykdant tarptautinį vežimą jūrų laivais, kurie naudojami pagal terminuotą frachtavimo sutartį charter in, gautoms pajamoms apskritai netaikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis. Pagal Lietuvos tonažo mokesčio schemą laivo nuomos be įgulos ( bareboat out ) sutarties pagrindu gaunamoms pajamoms fiksuotas pelno (tonažo) mokestis taip pat nėra taikomas . Pažymėtina, kad laivybos kompanijos, turėdamos trumpalaikį perteklinį laivų tonažą, galėtų sudaryti tokias sutartis su kitomis kompanijoms, neprarasdamos teisės taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį tokioms gautoms pajamoms. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galioja reikalavimas, kad laivybos vienetas nuosavybės teise valdytų 25 proc. valdomų jūrų laivų NT. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo
įtvirtintos sąvokos ,, laivybos vienetas“ apibrėžtis patikslinta siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, t. y. aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tik tarptautiniu vežimu jūrų laivas arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą.
Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo
įtvirtinta sąvokos ,, su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla“ apibrėžtis patikslinta siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, t. y. atskirti paslaugas, būtinas tarptautiniam vežimui jūrų laivais, nuo kitų ekonomiškai svarbių priemonių ir aiškiai įtvirtinti nuostatą, pagal kurią laivybos vienetas, vykdydamas su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusią veiklą, gali vykdyti tik tarptautiniam vežimui jūrų laivais būtinas paslaugas, tačiau nevykdyti kitų ekonomiškai svarbių priemonių. Taip pat keičiamas šios dalies8 punktas, atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siekiama laivo išnuomojimą pagal laivo frachtavimo sutartį ( charter out ) priskirti tarptautiniam vežimui jūrų laivais, o laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out) būtų priskiriamas su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai.
Pažymėtina, kad Europos Komisija, vertindama laivybos išskirtinumą tai atvejais, kai laivo savininkas gali turėti laivų tonažo perviršį, yra išaiškinusi, kad gautos pajamos turėtų būti pripažįstamos tonažo mokesčio objektu terminuotam laikui (nuostata dėl trijų metų termino yra įtvirtinta Europos Komisijos sprendimuose dėl tonažo mokesčio schemų patvirtinimo Europos ekonominės erdvės valstybėms, pavyzdžiui, 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimas N504/02 Airija; 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas N448/2010 Suomija; 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas N/2013 Kroatija). Pažymėtina, kad šiuo metu jūrų laivo išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį ( charter out ) veikla yra priskirta ne tarptautiniam vežimui, o tik su juo tiesiogiai susijusiai veiklai. Manytina, kad laivo išnuomojimas pagal terminuotą frachtavimo sutartį ar frachtavimo sutartį laivo reisui turėtų būti vertinamas kaip tarptautinis vežimas, t. y. kaip pagrindinė tarptautinio vežimo jūra laivais veikla, o ne vien su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla atsižvelgus į tai, kad pagal frachtavimo sutartį laivo reisui laivo valdytojas įsipareigoja frachtuotojui sutartyje numatytomis sąlygomis teikti prekių vežimo paslaugas, o terminuotos frachtavimo sutarties atveju laivo valdytojas nustatytam laikui išnuomoja frachtuotojui laivą su įgula. Abiejų nurodytų sutarčių atveju laivas suteikiamas kartu su laivo įgula.
Frachtavimo sutarties laivo reisui arba terminuotos sutarties atveju laivo valdytojas užtikrina laivo tinkamumą plaukioti, išduoda konosamentą, kuriuo įrodomas vežimo sutarties sudarymo faktas ir patvirtinama jo gavėjo teisė gauti iš vežėjo (laivo valdytojo) konosamente nurodytas prekes ir jomis disponuoti, atsako už prekių praradimą ar sugadinimą dėl netinkamų laivo įgulos ar valdytojo veiksmų, atsako už laivo draudimo įmokų mokėjimą, laivo kapitonas išlieka atsakingas už visus su laivo navigaciniu valdymu susijusius klausimus. Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo
papildoma13 ir
siekiant jūrų laivo įsigijimo finansavimą, taip pat naudos, kylančios iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties, gavimą priskirti su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai. Šios nuostatos įtvirtinamos, atsižvelgiant į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr.COMP/F/2/BvW/AK/tt*D-2015/131004 pateiktą išaiškinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėtina, kad siekiant vykdyti tarptautinių vežimų jūrų laivais veiklą laivybos bendrovėms reikalingi laivai. Laivybos bendrovės priklausomai nuo ekonominės situacijos ir verslo sąlygų gali įsigyti laivus, juos nuomotis, įsigyti laivus per patronuojamąsias įmones, lizinguoti ir pan. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalies 13 punkte yra įtvirtinama platesnė jūrų laivo įsigijimo finansavimo samprata. Ji apima ne tik laivo įsigijimą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir, pavyzdžiui, laivo nuomos be įgulos sutartį su laivo išsipirkimo teise, lizingo sutartį ir pan. Laivui įsigyti laivybos vienetas gali naudoti nuosavas lėšas ar panaudoti įvairias finansavimo priemones, kurios lemia palūkanų atsiradimą.
Atsižvelgiant į tai, sąnaudos (įskaitant ir palūkanų sąnaudas), susijusios su laivų įsigijimu, priskiriamos tonažo mokesčio schemai. Atsižvelgiant į bankų reikalavimus, yra įprasta, kad bankai, taikydami tradicinę laivų įsigijimo finansavimo struktūrą, reikalauja, kad laivybos bendrovės savo veiklai reikalingus laivus įsigytų per specialiai tam tikslui bankui priimtinoje jurisdikcijoje įsteigtas patronuojamąsias įmones. Tokiu atveju laivybos bendrovė paprastai patronuojamosioms įmonėms pradiniam įnašui suformuoti taip pat suteikia paskolas, kad šios įmonės galėtų įsigyti laivus. Pagal šias laivybos bendrovės suteiktas patronuojamosioms įmonėms paskolas laivybos bendrovė privalo, remdamasi „ištiestos rankos“ principu, iš patronuojamųjų įmonių, kaip iš susijusių asmenų, reikalauti mokėti palūkanas. Įsigyti laivai paprastai nuomojami laivybos bendrovei ir laivybos bendrovė jais naudojasi tarptautinių vežimų jūrų laivais veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp nurodytų skirtingų alternatyvų įsigyti laivus tarptautinių vežimų jūrų laivais veiklai vykdyti neturėtų būti esminių apmokestinimo skirtumų, kai laivybos bendrovė teikia paskolas patronuojamosioms įmonėms, kad galėtų įsigyti ir naudoti laivus savo veiklai vykdyti. Tokioms laivybos bendrovės gautoms pajamoms (palūkanoms), kurios susijusios su šia laivų įsigijimo ir finansavimo schema, turėtų būti taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis. Taip pat pažymėtina, kad praktikoje kyla atvejų, kai paskolos, paimtos laivams įsigyti, yra pertvarkomos /restruktūrizuojamos, o finansuojantis bankas atsisako reikalavimo teisių į dalį paskolos. Pagal Įstatymą dalis paskolos, į kurią finansuojantis bankas atsisakė reikalavimo teisių, yra laikoma pajamomis, kurios apmokestinamos bendra tvarka, t. y. joms nėra taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis.
Manytina, kad tikslinga numatyti, kad minėtoms pajamoms būtų taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis, įvertinus tai, kad už paskolą įgytu laivu būtų vykdoma tarptautinio vežimo jūrų laivais veikla, kuriai yra taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis. Dalis paskolos, į kurią finansuojantis bankas atsisakė reikalavimo teisių, kaip pajamos turėtų būti priskiriamos su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai, atsižvelgus į tai, kad gauta nauda būtų naudojama tarptautinio vežimo jūrų laivais veikloje. Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo
įtvirtintos sąvokos ,, tarptautinis vežimas jūrų laivais“ apibrėžtis patikslinta siekiant išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį ( charter out ) veiklą dėl pirmiau išdėstytų argumentų priskirti tarptautiniam vežimui jūrų laivais, o ne su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai, taip pat laivybos vieneto vykdomą keleivių ir (ar) krovinių vežimą laivais, kurie naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį charter in, priskirti tarptautiniam vežimui jūrų laivais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvoje taikomą tonažo mokesčio sistemą vykdant tarptautinį vežimą jūrų laivais, kurie naudojami pagal terminuotą frachtavimo sutartį charter in, nėra galimybės taikyti fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio gautoms pajamoms, nors tarptautinių vežimų vykdymas laivais, kurie yra naudojami pagal laivo frachtavimo charter in sutartį, yra įprasta veikla laivybos sektoriuje, sudaranti galimybę laivų savininkams operatyviai reaguoti į laivų tonažo poreikio padidėjimą, patenkinti išaugusį klientų poreikį, taip pat laivų remonto, modernizavimo atvejais, esant force majeure sąlygoms arba kai laivybos bendrovė neturi lėšų įsigyti nuosavų laivų.
Negalėjimas taikyti fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio laivo, valdomo pagal terminuotą frachtavimo charter in sutartį, gaunamoms pajamoms turi neigiamą poveikį laivybos verslo aplinkos patrauklumui. Pažymėtina, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės pagalbos schemos, kurioms yra pritarusi ir Europos Komisija, yra numatyta galimybė taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį šioms pajamoms. Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo38
ir šio straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtintos laivybos vieneto apmokestinimo sąlygos, yra patikslintos, atsižvelgus į minėtų sąvokų patikslintas apibrėžtis ir išdėstytus argumentus. Atsižvelgus į tai, kad laivui įsigyti reikalingos didelės lėšos, ir įvertinus tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse numatyta, kad laivybos vienetas nuosavybės teise valdytų 10 proc. valdomų jūrų laivų NT, keičiamas381 straipsnio 1 dalies 2 punktas siekiant įtvirtinti reikalavimą laivybos vienetui nuosavybės teise valdyti 10 procentų jo valdomų jūrų laivų NT vietoj šiuo metu galiojančio reikalavimo nuosavybės teise valdyti 25 procentus valdomų jūrų laivų NT.
Tai leistų bendrovėms operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius (ypač tuo atveju, jeigu pajamoms, gautoms vykdant keleivių ir (ar) krovinių vežimą laivais, kurie naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį charter in , būtų taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis). Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo381 straipsnio 5 dalyje yra keičiama data, iki kurios turėtų būti taikoma nauja su Europos Komisija suderinta tonažo mokesčio schema. Įvertinus tai, kad Lietuvos tonažo mokesčio schema buvo patvirtinta 10 metų, ir atsižvelgus į tai, kad Europos Komisija daugeliui Europos Sąjungos valstybių narių patvirtino tonažo mokesčio schemas 10 metų, siūlytina Įstatymo projektu įtvirtinti nuostatą, pagal kurią apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui būtų taikoma iki 2026 m. gruodžio 31 d., t. y. 10 metų. Įstatymo projekto
keičiamo Įstatymo382 straipsnio 1 dalies 4 punkte atliktas techninis keitimas siekiant teisinio aiškumo dėl fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimo . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Pažymėtina, kad mokestinė aplinka yra vienas iš labiausiai laivybos bendrovės apsisprendimą, kurios valstybės jūrų laivų registrą pasirinkti, lemiančių faktorių.
O viena iš pagrindinių priemonių, sukuriančių palankią mokestinę aplinką laivybos bendrovėms, yra galimybė taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį. Palankios mokestinės aplinkos sukūrimas skatintų laivybos bendroves registruoti savo laivus Lietuvoje. Tai turėtų teigiamų pasekmių valstybės ekonomikai, nes laivybos bendrovės sukuria tiesiogines darbo vietas jūroje ir su tuo susijusias darbo vietas krante, laivybos bendrovių veikla turi teigiamą poveikį kitoms ekonominėms veikloms, t. y. uosto paslaugų, laivų statybos ir remonto, draudimo, teisinių paslaugų ir finansų sektoriui, laivybos bendrovės moka rinkliavas į valstybės biudžetą už valstybės institucijų teikiamas paslaugas, t. y. jūrų laivų registravimą, technines apžiūras, išduodamus dokumentus. Laivybos sektoriuje dirbančių asmenų sukuriamas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) yra maždaug 30 proc. didesnis už kituose sektoriuose dirbančių asmenų sukuriamą BVP. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Palanki mokestinė sistema sukurs konkurencingą ir palankią verslo aplinką, skatins laivybos bendroves registruoti laivus Lietuvoje, turės teigiamą įtaką investicijų laivybos sektoriuje aplinkai. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos verslo ir kitų ekonominių veiklų plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės . 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projektu keičiamos sąvokos bus įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
2010
metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204 bei įmonių pelno nuostolio ataskaitų duomenimis, dėl fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio lengvatos sistemos taikymo valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio buvo apie 0,3 mln. eurų mažesnės nei būtų buvusios apmokestinant tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamas pagal bendras Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Siūlomos naujos įstatymo nuostatos papildomai leistų taikyti fiksuotą pelno mokesčio
(tonažo) sistemą dar keletui nedidelių laivybos kompanijų, o naujų užsienio kapitalo laivybos kompanijų, kurios registruotų laivus Lietuvos jūrų laivų registre, skaičių ir laivų tonažą ir jau pagal tonažo mokestį dirbančių kompanijų laivų tonažo pokyčius numatyti labai sunku. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomų Įstatymo projekto nuostatų valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl taikomos fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio sistemos galėtų būti šiek tiek didesni nei šiuo metu, tačiau priklausys nuo to, ar laivybos vienetai iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos uždirbs pelno ar turės nuostolių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Laivybos vienetas“, „fiksuotas pelno mokestis“, „tarptautinis vežimas jūrų laivais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
IR 382
2016-06-22 Nr. XIIP-4529 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, jog projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras bei terminus, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 381 straipsnio pavadinimą ir turinį, atitinkamai keistini ir įstatymo 4 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio
straipsnio 3 ir 4 dalys, 382 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 ir 2 punktai bei 4 dalis. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tonažo mokesčio schema vertinama kaip valstybės pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog apie ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Europos Komisija turi būti laiku informuojama, kad galėtų laiku pateikti savo pastabas, o atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 11, 31, 381 IR382
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
DĖL
Nr. IX-675 2, 381 IR 382 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIP-4529 2017-05-10
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras bei terminus, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Nepritarti Įstatymo projektu nėra įvedamas naujas privalomas mokestis ar nustatoma nauja lengvata , o įtvirtinama laivybos vieneto teisė pasirinkti vieną ar kitą mokesčio mokėjimo mechanizmą. Tai yra patikslintas ir pakoreguotas iki tol taikytas mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Įstatymo projektu nėra įvedama nauja lengvata ar iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka, ar keičiami (įstatymo taikymo siaurinimo prasme) apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai. Taip pat svarbu paminėti, kad mokestis už 2017 m. sumokamas 2018 m. birželio mėn. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 381 straipsnio pavadinimą ir turinį, atitinkamai keistini ir įstatymo 4 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 7 dalis,
straipsnio 3 ir 4 dalys, 382 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 ir 2 punktai bei 4 dalis. Pritarti
departamentas,
nurodyta, jog tonažo mokesčio schema vertinama kaip valstybės pagalba.
Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog apie ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Europos Komisija turi būti laiku informuojama, kad galėtų laiku pateikti savo pastabas, o atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-4529, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017-04-24 sprendimą, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus bei Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Biudžeto ir finansų komitetas13 Argumentai: Europos Komisijos leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokestį 71 skirsnyje konstatuota, kad
“Lietuvos valdžios institucijos įsipareigojo laivo išnuomojimą pagal
laivo nuomos be įgulos sutartį leisti apmokestinti tonažo mokesčiu, tik jeigu tokia veikla yra susijusi su laikinu naudos gavėjo pajėgumų pertekliumi …”. Laivybos vienetas privalės pagrįsti laivo išnuomojimą be įgulos faktą bei priežastis. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 1 str. 3 dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 34 d. 8 punktą. Pasiūlymas:
Projekto 1 str. 3 dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 34 d.
34 d. 8 punktą išdėstyti taip: „8. laivybos vieneto nuosavybės teise valdomo jūrų laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out ), kai pajamos pagal šią sutartį gaunamos ne ilgiau negu trejus metus, o toks išnuomojimas yra susijęs su laikinu laivybos vieneto jūrų laivų tonažo pertekliumi ir jūrų laivas, išnuomojamas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out ), nebuvo įsigytas ar išsinuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat in ) vien tam, kad būtų išnuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out )“;
14 Argumentai: Europos Komisija 2016 rugpjūčio 23 dienos paklausimu atkreipė Lietuvos institucijų dėmesį, ar naudojami apibrėžimai „ laivo registracija “ ir „ laivo vėliava“ savo prasme Lietuvos teisėje yra identiški. Atsakydamos Europos Komisijai Lietuvos institucijos patikino, kad laivyboje laivas gali turėti dvigubą laivo registraciją (pagrindinę ir laikiną), todėl nacionalinėje teisėje tiksliau būtų naudoti „ laivo vėliavos
“ sąvoką. Atitinkamai siūloma pakoreguoti įstatymo projektą. Atsižvelgiant
į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 1 str. 4 d dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 35 dalį. Pasiūlymas: Projekto 1 str. 3 d dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 35 dalį išdėstyti taip: „35.
35 dalį išdėstyti taip: „35. Tarptautinis vežimas jūrų laivais
(arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kuriuos laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ), arba kuriuos naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in arba charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje , ir kurie plaukioja su Lietuvos Respublikos arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės vėliava, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.“
2 N Argumentai: Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “ laivybos vienetas ”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projektą nauju 2 straipsniu, įrašant „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“ . Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38
pelno mokestis.“
3 N Argumentai: Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “ laivybos vienetas ”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projektą nauju 4 straipsniu įrašant „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“ . Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „ 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38
fiksuotas pelno mokestis.“
4 N Argumentai: Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “ laivybos vienetas ”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos.
Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projektą nauju 4 straipsniu, įstatymo 31 str. 1 d. 18 punktą papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais “ . Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „
išdėstyti taip: ,,18) sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38
5 N Argumentai: Europos Komisija 2016 rugpjūčio 23 dienos paklausimu atkreipė Lietuvos institucijų dėmesį, ar naudojami apibrėžimai „ laivo registracija “ ir „ laivo vėliava“ savo prasme Lietuvos teisėje yra identiški. Atsakydamos Europos Komisijai Lietuvos institucijos patikino, kad laivyboje laivas gali turėti dvigubą laivo registraciją (pagrindinę ir laikiną), todėl nacionalinėje teisėje tiksliau būtų naudoti „ laivo vėliavos
“ sąvoką. Atitinkamai siūloma pakoreguoti įstatymo projektą. Atsižvelgiant
į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti
38
Pasiūlymas:
38
punktą išdėstyti taip:
1) valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat charter ), arba naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in arba charter out ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, keleivinius įvažiuojamuosius, keleivinius, kruizinius), kurie plaukioja su Lietuvos Respublikos arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės vėliava ir yra naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai ;
5 N Argumentai: 2016-08-23 dienos paklausimu Europos Komisija išreiškė abejones dėl įstatymo projekte pateiktos formuluotės, kad „ teikia Lietuvoje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas. ..“ ir jos atitikimo Europos Sutarties nuostatoms dėl laisvo asmenų įsisteigimo ir paslaugų teikimo. Europos Komisijos leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokesčio
į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 5 straipsnį (keičiamo įstatymo 381 str. 1 d. 4 p.), vietoje žodžio „Lietuvoje“, įrašyti „Europos ekonominės erdvės valstybėje“. Pasiūlymas: Projekto
str. 1 d.
taip:
Europos ekonominės erdvės valstybėje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį ( charter in ), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kai laivybos vieneto jūrų laivai (valdomi nuosavybės teise) išnuomojami pagal laivo nuomos be įgulos sutartį ( bareboat out) “
5 N Argumentai: Europos Komisija, derindama schemas visoms EEE valstybės, nurodo nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti „all or nothing“ principą t.y. schema privalo būti taikoma visiems reikalavimus atitinkantiems tonažo mokesčiu apmokestinamos įmonės ir jos grupės jūrų laivams. EK leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokesčio
į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnį keičiamo įstatymo 381 str. 2 dalį paskutiniu sakiniu. Pasiūlymas: Projekto
str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Laivybos vienetui įgijus teisę ir pasirinkus mokėti fiksuotą pelno mokestį, apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka taikoma ne trumpiau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, išskyrus atvejus, kai laivybos vienetas nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka turi būti taikoma visiems laivybos vieneto, įskaitant patronuojamas bendroves, jūrų laivams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalies
tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai. Pritarti 9.
5 N Argumentai: Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “ laivybos vienetas ”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnį (keičiamo įstatymo 381 str. 3 d.), papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“. Pasiūlymas . Projekto
str. 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jei laivybos vienetas pasirinktu fiksuoto pelno
mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios teisės, šioms laivybos vieneto pajamoms taikomos bendros pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, ir tokiam laivybos vienetui nebesuteikiama teisė pasirinkti mokėti fiksuotą pelno mokestį visus likusius mokestinius laikotarpius 10 metų periodu (šis periodas pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį).“ Pritarti 10.
5 N Argumentai: Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “ laivybos vienetas ”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnio (keičiamo įstatymo 381 str. 4 d.), papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“. Pasiūlymas . Projekto
str. 4 dalį išdėstyti taip: „4 .
4 dalį išdėstyti taip: „
4. Kai laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) (t. y. dėl nuo laivybos vieneto nepriklausančių priežasčių), teisės naudotis apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka toks laivybos vienetas nepraranda, jei iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) laivybos vienetas prarado teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, pabaigos laivybos vienetas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.“
6 N Argumentai : Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “ laivybos vienetas ”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projekto 6 straipsnį (keičiamo įstatymo 382 str. 1 d., 382 str. 3 d. 1 ir 2 p. ir 382 str. 4 d.) papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“. Taip pat Europos Komisija savo naujausiuose sprendimuose dėl tonažo mokesčio taikymo konstatuoja, kad kapitalo prieaugis, susijęs su laivais, kuriems iki tonažo mokesčio taikymo laikotarpio, taikytas pagreitintas nusidėvėjimas, negali būti įtrauktas į tonažo mokesčio schemą.
EK sprendimo Lietuvai dėl tonažo mokesčio 90-94 skirsniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija privalės parengti tvarką dėl eksploatuojamo turto perleidimo, jeigu pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui, vadovaudamasi EK leidimo
92 skirsnyje nurodytais principais. Projekto
straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir visą Projekto 6 straipsniu keičiamą įstatymo382 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas . Projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnis. Fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimas
tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 381 straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus. Fiksuota suma:
1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,93 euro per dieną;
2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001 jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,67 euro per dieną;
3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001 jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,43 euro per dieną;
4) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo
jūrų laivo NT vienetų – 0,27 euro per dieną. 2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų tarifas. 3.
apribojimai:
1) jei laivybos vieneto pasirinkimu pagal šio Įstatymo 38
vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos buvo taikomos fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, tai, šioms pajamoms pradėjus taikyti bendras pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatas, turto, naudoto šioje veikloje, nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, jeigu nuo šio turto naudojimo pradžios iki fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpio pabaigos šis turtas būtų buvęs nudėvėtas ar amortizuotas pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus;
2) jei laivybos vienetas pagal šio Įstatymo 38
(šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio Įstatymo 38
atsisako teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio Įstatymo 38
turto, naudojamo tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami nuo turto įsigijimo kainos, sumažintos nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, kuri būtų apskaičiuota, jeigu laivybos vienetas visą laiką būtų taikęs bendras pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatas. Tokiu atveju šio turto nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami pagal normatyvus, ne mažesnius, negu nustatyta šio Įstatymo 1 priedėlyje, įskaitant mokestinį(-ius) laikotarpį(-ius), kurį(-iais) tas turtas jau buvo naudotas šiame laivybos vienete. 4.
straipsnio nuostatas pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, avansinis fiksuotas pelno mokestis nemokamas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką dėl eksploatuojamo turto perleidimo, jeigu pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui, pajamų priskyrimo tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamoms
7 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra įvedamas naujas privalomas mokestis , o įtvirtinama laivybos vieneto teisė pasirinkti vieną ar kitą mokesčio mokėjimo mechanizmą. Tai yra patikslintas ir pakoreguotas iki tol taikytas mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Įstatymo projektu nėra įvedama nauja lengvata ar iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka, ar keičiami (įstatymo taikymo siaurinimo prasme) apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai. Pasiūlymas Patikslinti projekto baigiamąsias nuostatas ir jas išdėstyti taip:
taikymas
mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 2. Laivybos vienetas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkęs apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių administratorių iki 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio antrojo ketvirčio paskutinės dienos. 3.
tvarka 2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkusio apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, sumokėtas 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio avansinis pelno mokestis grąžinamas (įskaitomas)
9Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai:
Algirdas Butkevičius, Aušra Maldeikienė. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas L ietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4529(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)