LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651 , 67, 68 IR 772 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio valstybės karo mokymo švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą , ar išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigoje įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas .“ 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį dalyje nustatytus uždavinius , kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis , kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje .“ 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas 1.
13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustato kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms ;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali vykdyti pareigų, krašto apsaugos ministro įsakymu jį pavaduoja Jungtinio štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.“
straipsnio pakeitimas
11 punktu: „
11) teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotis, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų. “
12 dalimi: „
straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų suderintą sąveikos planą. “
atitinkamai 13 ir 14 dalimis. 5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai. Akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga krašto apsaugos ministrui.
Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui. 2. Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą. Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. Juos tvirtina krašto apsaugos ministras. 4. Į Akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų Akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą. 5. Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, neformaliojo švietimo ir karinio rengimo programas sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6. Karių laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijoje studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai. 7.
ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį personalą, yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi kariuomenės vadui. 8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai. 20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra karo mokymo įstaiga – valstybinis universitetas. 2. Akademija veikia kaip biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Akademija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo Vyriausybės teikimu priima Seimas. Akademija finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Akademijos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras. 3. Kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. 4. Akademijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – Akademijos viršininkas, kurį į pareigas skiria krašto apsaugos ministras. Akademijos tikslams pasiekti sudaromi patariamieji organai – Akademijos senatas ir Akademijos taryba. Akademijos organų funkcijos nustatomos Akademijos statute. 5. Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. 6. Akademijoje kariūnai rengiami būti karininkais pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas.
Karininkų rengimo Akademijoje reikalavimus kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. 7. Kariūnai, pareiškę norą įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir atitinkantys priėmimo studijuoti pagal atitinkamas studijų programas sąlygas, gali būti siunčiami studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kariūnai, išsiųsti studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal karinio rengimo programas. Kariūnams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir baigusiems karinio rengimo programas Akademijoje, išduodamas atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos diplomas, liudijantis suteiktą kvalifikacinį laipsnį, ir Akademijos pažymėjimas, liudijantis karinio rengimo programos baigimą. Kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 8. Krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. Į konkrečias Lietuvos aukštąsias mokyklas siunčiamų kariūnų skaičius pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomas studijų programas atitinkamais metais nustatomas Krašto apsaugos ministerijos ir atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos susitarimu ir paskelbiamas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygose. 9. Akademijoje pagal universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai.
Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas. 10. Karinis rengimas Akademijoje organizuojamas tikrosios karo tarnybos karių profesiniams įgūdžiams formuoti ir tobulinti bei kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro nustatytoms specialybėms įgyti. 11. Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką. 12. Į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą. 13. Kariūnų studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė nei norminė studijų kaina.
Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Akademijos statute nustatytais atvejais kariūnai aprūpinami maistu arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Kariūnų stipendijos dydį ir mokėjimo tvarką, kelionių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką bei kitas kariūnų aprūpinimo sąlygas nustato Akademijos statutas. 14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos. 15. Karių, Akademijoje besimokančių pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, laipsniai mokymosi Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams rengimo būti karininkais laikotarpiu Akademijos statuto nustatyta tvarka suteikiami kariūnų laipsniai. 16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kariūnai – nuo atvykimo priėmimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį.
Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengtumo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengtumo kursus mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti .“ 8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami į karinius mokymus pagrindiniam mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.“ 9 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos Lietuvos aukštosios mokyklos , į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka , arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ 10 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams kariūnams , baigusiems Lietuvos Respublikos karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems specialius karinio rengimo kursus programą, skirtą karininkams parengti .“
2Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Baigusiems karininkų kursus karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“ 11 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirmąjį karininko laipsnį kariams kariūnams , baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.“ 12 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kariūnams atostogos suteikiamos karo mokymo įstaigos, kurioje jie studijuoja, nustatyta tvarka. Kariūnų atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.
“ 13 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė krašto apsaugos ministro teikimu ar jos įgaliota institucija . Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.“
65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išleistiems į atsargos atsargą kariams, atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams ir atleistiems iš civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“. 15 straipsnis. 651 straipsnio pakeitimas
65 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktiniui sutuoktiniams , vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju globėjais ar rūpintoju rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario karių , valstybės tarnautojo tarnautojų ir darbuotojo darbuotojų , dirbančio dirbančių pagal darbo sutartį sutartis , sutuoktinio sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju globėjais ar rūpintoju rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kartu su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams asmenims krašto apsaugos ministro nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos , kurių apimtį ir teikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras , finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.“
65 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir (ar) psichinės funkcijos) , trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
(mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 4. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 5. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių. 6. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius. 7. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių. 8. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 11. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per
(mirus), mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
Kariūnui žuvus (mirus), mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius. 13. Pagal šio straipsnio 12 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 14. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir jo ligos ar sveikatos problemos atvejais. 15. Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 16. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja. 67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju 1.
Kariui žuvus
(mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka išmokama šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti iš valstybės biudžeto šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyto draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje išmokų dydžiu. Šios vienkartinės kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 2. Kariui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka išmokama šio straipsnio 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti iš valstybės biudžeto šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyto draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje išmokų dydžiu. Šios vienkartinės kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo
(mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jei šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 4.
sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 9. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 10.
sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 11. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 12. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir
(ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 13. Kariui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 14. Kariui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 15. Pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui.
Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 16. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais. 17. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 18. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“
Papildyti 68 straipsnį 10 dalimi: „
kariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio, jeigu jis nurodytas profesinės karo tarnybos kario privačių interesų deklaracijoje, tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 772 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „772 straipsnis.
Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka
vienkartinės kompensacijos, kurios apskaičiuojamos vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 , 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio1213 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
4. Kariams, kurie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651 , 67, 68 IR 772 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 13 dalimi:
„
13Karinių operacijų žvalgyba – Lietuvos kariuomenės veikla, apimanti informacijos, reikalingos karinėms operacijoms planuoti ir vykdyti, rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir panaudojimą.
“
2Buvusias 2 straipsnio 13-33 dalis laikyti atitinkamai 14-34 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
14Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio valstybės karo mokymo švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą , ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar atleidžiamas, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigoje įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas .“ 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį dalyje nustatytus uždavinius , kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis , kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje .“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 7 dalį nauju 3 punktu:
„
3) nustato kariuomenei karinių operacijų žvalgybos užduotis; “
2Buvusius 13 straipsnio 7 dalies 3-24 punktus laikyti atitinkamai 4-25 punktais. 3. Pakeisti 13
straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms ;“. 4. Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali vykdyti pareigų, krašto apsaugos ministro įsakymu jį pavaduoja Jungtinio štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.“
straipsnio pakeitimas
11 punktu: „
11) teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotis, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų. “
12 dalimi: „
straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą.
Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų suderintą sąveikos planą. “
atitinkamai 13 ir 14 dalimis. 5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai. Akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga krašto apsaugos ministrui. Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui. 2. Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą. Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. Juos tvirtina krašto apsaugos ministras. 4. Į Akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas.
Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų Akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą. 5. Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, neformaliojo švietimo ir karinio rengimo programas sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6. Karių laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijoje studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai. 7. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį personalą, yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi kariuomenės vadui. 8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai. 20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra karo mokymo įstaiga – valstybinis universitetas. 2. Akademija veikia kaip biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Akademija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo Vyriausybės teikimu priima Seimas. Akademija finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Akademijos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras. 3. Kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. 4. Akademijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – Akademijos viršininkas, kurį į pareigas skiria krašto apsaugos ministras. Akademijos tikslams pasiekti sudaromi patariamieji organai – Akademijos senatas ir Akademijos taryba. Akademijos organų funkcijos nustatomos Akademijos statute. 5. Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. 6. Akademijoje kariūnai rengiami būti karininkais pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas. Karininkų rengimo Akademijoje reikalavimus kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. 7. Kariūnai, pareiškę norą įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir atitinkantys priėmimo studijuoti pagal atitinkamas studijų programas sąlygas, gali būti siunčiami studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kariūnai, išsiųsti studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal karinio rengimo programas.
Kariūnams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir baigusiems karinio rengimo programas Akademijoje, išduodamas atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos diplomas, liudijantis suteiktą kvalifikacinį laipsnį, ir Akademijos pažymėjimas, liudijantis karinio rengimo programos baigimą. Kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 8. Krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. Į konkrečias Lietuvos aukštąsias mokyklas siunčiamų kariūnų skaičius pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomas studijų programas atitinkamais metais nustatomas Krašto apsaugos ministerijos ir atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos susitarimu ir paskelbiamas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygose. 9. Akademijoje pagal universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas. 10. Karinis rengimas Akademijoje organizuojamas tikrosios karo tarnybos karių profesiniams įgūdžiams formuoti ir tobulinti bei kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro nustatytoms specialybėms įgyti. 11. Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką. 12.
priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą. 13. Kariūnų studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė nei norminė studijų kaina. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnų stipendijų dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Akademijos statutas. Kariūnams Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygas nustato Akademijos statutas.
Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos. 15. Karių, Akademijoje besimokančių pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, laipsniai mokymosi Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams rengimo būti karininkais laikotarpiu Akademijos statuto nustatyta tvarka suteikiami kariūnų laipsniai. 16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kariūnai – nuo atvykimo priėmimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengtumo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengtumo kursus mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti .“
29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami į karinius mokymus pagrindiniam mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba užsienio valstybės karo mokymo įstaigos Lietuvos aukštosios mokyklos , į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka , arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat užsienio valstybės karo mokymo įstaigoje, kurią baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo.
Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams kariūnams , baigusiems Lietuvos Respublikos karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems specialius karinio rengimo kursus programą, skirtą karininkams parengti .“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Baigusiems karininkų kursus karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“ 11 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirmąjį karininko laipsnį kariams kariūnams , baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.“ 12 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
8Profesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, ir pasibaigus šių pareigų ar tarnybos terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl grįžimo iš pasibaigus tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos , kurių pradžia kita darbo diena po paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą arba kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo . Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.“
2Pakeisti 59 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Kariūnams atostogos suteikiamos karo mokymo įstaigos, kurioje jie studijuoja, nustatyta tvarka. Kariūnų atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.
“ 13 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė krašto apsaugos ministro teikimu ar jos įgaliota institucija . Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išleistiems į atsargos atsargą kariams, atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams ir atleistiems iš civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“. 15 straipsnis. 651 straipsnio pakeitimas
65 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniui sutuoktiniams , vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju globėjais ar rūpintoju rūpintojais jie paskirti, kario karių , valstybės tarnautojo tarnautojų ir darbuotojo darbuotojų , dirbančio dirbančių pagal darbo sutartį sutartis , sutuoktinio sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju globėjais ar rūpintoju rūpintojais jie paskirti, kartu su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras .“
65 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) , trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
(mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 4. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 5. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių. 6. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius. 7. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių. 8. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 11. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per
(mirus), mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
Kariūnui žuvus (mirus), mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius. 13. Pagal šio straipsnio 12 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 14. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir jo ligos ar sveikatos problemos atvejais. 15. Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 16. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja. 67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju 1.
Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2. Kariui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 3.
straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo
(mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 9.
sutrikimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 10. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.
Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 11. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir
(ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 12.
sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir
(ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 13. Kariui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 14. Kariui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus
(mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 15. Pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui.
Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 16. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais. 17. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 18. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“
Papildyti 68 straipsnį 7 dalimi: „
kariams ir kariūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, jeigu jis nurodytas profesinės karo tarnybos kario privačių interesų deklaracijoje, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar kariūnas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 772 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „772 straipsnis.
Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka
vienkartinės kompensacijos, kurios apskaičiuojamos vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 , 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio1213 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651 , 67, 68 IR 772
2016-06-20 Nr. XIIP-4513 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus bendradarbiauja su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis“, atsisakant dabar galiojančioje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies redakcijoje, numatančioje, kad „<...> kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis <...>“ (pabraukta – mūsų), pateikiamos nuorodos, jog toks bendradarbiavimas vyksta „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsisakoma minėtos formuluotės. Juolab, nepriklausomai nuo to, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje bus tiesiogiai nurodyta, jog kariuomenė bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, ar nebus, tokiam bendradarbiavimui vis tiek bus taikomos Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 5 punkte vartojamas terminas „ institucijos, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms“.
Pažymėtina, kad Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas toks termino „ginkluotosios pajėgos“ apibrėžimas: „ Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos
<...>“
(pabraukta – mūsų). Akivaizdu, jog projekto 3 straipsnio 1 dalyje kalbama apie tapačias pajėgas, karo padėties atveju priskirtinas ginkluotosioms pajėgoms, todėl siūlytina patikslinti projekte vartojamą terminologiją, atsižvelgiant į specialiosios teisės normos – Karo padėties įstatymo – tekste įtvirtintas sąvokas. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos“, o pagal projekto 19 straipsnio 2 dalį ši nuostata turėtų įsigalioti 2017 m. sausio 2 d. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neaiškus ir svarstytinas šiais aspektais:
1) neaišku, kokie teisės aktai taikytini Akademijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“ darbo apmokėjimui iki projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos – 2017 m. sausio 2 d.;
2) šiuo metu biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas įstatymu nereglamentuojamas, šių darbuotojų atlyginimų dydžiai, jų nustatymo tvarka reguliuojama poįstatyminiais aktais, todėl neaišku, koks teisės aktas (teisės aktai) turimas galvoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įvardijant „darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygas“ (pabraukta – mūsų). 4. Projekto 9 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pakeitimas, projekto 15 straipsnyje – keičiamo įstatymo 651 straipsnio 1 dalies pakeitimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad abi keičiamo įstatymo nuostatos yra keičiamos kitu projektu – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 42, 44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIP-4411(2)): 4 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnis dėstomas nauja redakcija, 13 straipsniu nauja redakcija dėstomas 651 straipsnis. Pastarojo projekto XIIP-4411(2) priėmimas numatytas 2016 m. birželio 21 d. Seimo posėdyje. Jei projektas XIIP-4411(2) būtų priimtas, jis įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d. Į tai atkreiptinas dėmesys svarstant projektą XIIP-4513. 5. Tikslintina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalis, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato bakalaurui prilyginto laipsnio išsilavinimo (yra aukštasis universitetinis ar jam prilygintas, arba magistro ar jam prilygintas). 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3260(2) (jo priėmimas numatytas 2016 m. birželio 21 d.) nuo 2017 m. sausio 1 d. kariai bus draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Todėl atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti patikslintos projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio
ar sveikatos sutrikimo atveju mokėjimo iš valstybės biudžeto dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje taisykles. 7.
papildyti 10 dalimi, pagal kurią profesinės karo tarnybos kariai turėtų teisę į čia nustatyto dydžio pašalpą, jei jų materialinė būklė būtų sunki dėl „<...> artimų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio, jeigu jis nurodytas profesinės karo tarnybos kario privačių interesų deklaracijoje, tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių , kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo <...>“ (pabraukta
broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės“)“ turinys ir tarpusavio santykis. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose sąvokų „artimieji giminaičiai“,
„šeimos nariai“ turinys apibrėžiamas skirtingai, todėl jais vadovautis būtų
problemiška. 8. Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad „ Kariams, kurie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo“ vertintina kaip nepakankama siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų teisinį reguliavimą.
Kadangi priėmus projektą keičiamo įstatymo 67 straipsnyje kompensacijų skyrimas bus reglamentuojamas kitaip, nei numatyta galiojančioje 67 straipsnio redakcijoje , siekiant sukurti teisinį pagrindą ir toliau tam tikrai atvejais taikyti dabar galiojančias normas, reikėtų jas tiesiogiai įtvirtinti projekto 19 straipsnyje, o ne formuluoti nuorodą į nebegaliosiančias teisės normas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651 , 67, 68 IR 772
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I
DĖL
2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651 , 67, 68 IR 772
1. Komiteto posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai:
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-202 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus bendradarbiauja su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis“, atsisakant dabar galiojančioje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies redakcijoje, numatančioje, kad „<...> kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis <...>“ (pabraukta – mūsų), pateikiamos nuorodos, jog toks bendradarbiavimas vyksta „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsisakoma minėtos formuluotės. Juolab, nepriklausomai nuo to, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje bus tiesiogiai nurodyta, jog kariuomenė bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, ar nebus, tokiam bendradarbiavimui vis tiek bus taikomos Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos. Nepritarti Projekto
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 12 straipsnio 3 dalyje atsisakoma formuluotės „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 12 punkto nuostatą, jog teikiant nuorodas į teisės aktus, turi būti įvardintas konkretus teisės aktas. Taigi, teisės aktuose turi būti atsisakoma tokių formuluočių kaip „kitų įstatymų nustatyta tvarka“, „kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ ir pan., kurios laikytinos nekonkrečiomis, pridėtinės vertės nesukuriančios ir net klaidinančiomis, kadangi duoda nuorodą į visus įstatymus, kitus nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Papildomai akcentuotina, kad pastabą, jog turi būti atsisakyta Projekto 2 straipsniu keičiamoje KASOKTĮ 12 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės
„įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ pateikė Lietuvos Respublikos
Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Projektą. Būtent į šią pastabą ir buvo atsižvelgta tikslinat Projektą ankstesniuose jo rengimo, derinimo etapuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 5 punkte vartojamas terminas
„institucijos, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms
pajėgoms“. Pažymėtina, kad Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas toks termino „ginkluotosios pajėgos“ apibrėžimas: „Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos <...>“ (pabraukta – mūsų).
Akivaizdu, jog projekto 3 straipsnio 1 dalyje kalbama apie tapačias pajėgas, karo padėties atveju priskirtinas ginkluotosioms pajėgoms, todėl siūlytina patikslinti projekte vartojamą terminologiją, atsižvelgiant į specialiosios teisės normos
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvados dėl Projekto 2 pastaboje siūlo vadovautis dabar galiojančiu ydingai (tautologiškai) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje suformuluotu apibrėžimu
„ginkluotosios pajėgos – <...> ir kitos ginkluotosios pajėgos
<...>“. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kituos teisės aktuose yra vartojama Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma konstrukcija „institucijos, priskirtos ginkluotosioms pajėgoms“, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme („<...> išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose <...> institucijose, kurios karo padėties <...> atveju įstatymais yra priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms“, 29 straipsnio 4 punktas), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme („<...> dalyvauja <...> Lietuvos kariuomenė, kitos ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos <...>“, 13 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, kad Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 5 punkte neturėtų būti įtvirtinta egzistuojanti ydinga formuluotė, ypač atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma formuluotė savo turiniu neprieštarauja teisės aktuose įtvirtintam ginkluotųjų pajėgų apibrėžimui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-205 3.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos“, o pagal projekto 19 straipsnio 2 dalį ši nuostata turėtų įsigalioti 2017 m. sausio 2 d. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neaiškus ir svarstytinas šiais aspektais:
1) neaišku, kokie teisės aktai taikytini Akademijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“ darbo apmokėjimui iki projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos – 2017 m. sausio 2 d.;
2) šiuo metu biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas įstatymu nereglamentuojamas, šių darbuotojų atlyginimų dydžiai, jų nustatymo tvarka reguliuojama poįstatyminiais aktais, todėl neaišku, koks teisės aktas (teisės aktai) turimas galvoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įvardijant „darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygas“ (pabraukta – mūsų). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomas keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pakeitimas, projekto 15 straipsnyje – keičiamo įstatymo 651 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Atkreiptinas dėmesys, kad abi keičiamo įstatymo nuostatos yra keičiamos kitu projektu – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 42, 44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIP-4411(2)): 4 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnis dėstomas nauja redakcija, 13 straipsniu nauja redakcija dėstomas651 straipsnis. Pastarojo projekto XIIP-4411(2) priėmimas numatytas 2016 m. birželio 21 d. Seimo posėdyje. Jei projektas XIIP-4411(2) būtų priimtas, jis įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d.
svarstant projektą XIIP-4513. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalis, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato bakalaurui prilyginto laipsnio išsilavinimo
prilygintas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
6Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad pagal Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3260(2) (jo priėmimas numatytas 2016 m. birželio
valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Todėl atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti patikslintos projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, nustatančios vienkartinės kompensacijos kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju mokėjimo iš valstybės biudžeto dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje taisykles. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 68 straipsnį papildyti 10 dalimi, pagal kurią profesinės karo tarnybos kariai turėtų teisę į čia nustatyto dydžio pašalpą, jei jų materialinė būklė būtų sunki dėl „<...> artimų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio, jeigu jis nurodytas profesinės karo tarnybos kario privačių interesų deklaracijoje, tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių , kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo <...>“ (pabraukta – mūsų).
Reikėtų patikslinti, kokių artimųjų, giminaičių ir t.t. ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo atvejais kariai turėtų teisę į pašalpą, nes to paties keičiamo įstatymo straipsnio 6 dalyje vartojamos sąvokos „šeima (artimieji)“, „artimieji“, todėl nėra aiškus keičiamo įstatymo 68 straipsnio
10 dalyje) vartojamos terminologijos „šeima (artimieji), „artimieji“,
„artimieji giminaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, tėvai, vaikai (įvaikiai),
broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės“)“ turinys ir tarpusavio santykis. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose sąvokų „artimieji giminaičiai“,
„šeimos nariai“ turinys apibrėžiamas skirtingai, todėl jais vadovautis būtų
problemiška. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalies nuostata, numatanti, kad „Kariams, kurie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo“ vertintina kaip nepakankama siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų teisinį reguliavimą.
Kadangi priėmus projektą keičiamo įstatymo 67 straipsnyje kompensacijų skyrimas bus reglamentuojamas kitaip, nei numatyta galiojančioje 67 straipsnio redakcijoje, siekiant sukurti teisinį pagrindą ir toliau tam tikrai atvejais taikyti dabar galiojančias normas, reikėtų jas tiesiogiai įtvirtinti projekto 19 straipsnyje, o ne formuluoti nuorodą į nebegaliosiančias teisės normas. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J. Olekas 2016-09-211 Argumentai:
Viena iš nuolatinių būtinųjų kariuomenės vykdomų funkcijų, siekiant tinkamai įgyvendinti jai pavestus uždavinius, yra veikla, apimanti informacijos, reikalingos karinėms operacijoms planuoti ir vykdyti, rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir panaudojimą. P lanuojant bet kokias karines operacijas, privalu surinkti informaciją apie būsimo operacijos rajono aplinką (vietovė, gamtinės salygos, gyventojai ir t.t.) bei įvertinti būsimo priešininko kovines galimybes, jo taktiką ir turimus resursus koviniams veiksmams palaikyti. Ši informacija yra esminė karinių operacijų planavimo ir vykdymo prielaida. Tokia kariuomenės veikla bendrinėje kalboje yra vadinama „žvalgyba“, o padaliniai, vykdantys šias funkcijas − „žvalgybos padaliniais“.
Informacijos, reikalingos karinėms operacijoms planuoti ir vykdyti, rinkimas, apdorojimas ir vertinimas yra įprastinė Lietuvos kariuomenės veikla, vykdoma Jungtinio štabo Žvalgybos valdybos J2, karinių pajėgų štabų žvalgybos G2/A2/N2 skyrių, taktinių karinių vienetų štabų žvalgybos S2/A2/N2 skyrių bei taktinių karinių vienetų struktūrose esančių žvalgybos padalinių. Ši Lietuvos kariuomenės veikla ir ją vykdantys Lietuvos kariuomenės padaliniai negali būti tapatinami su žvalgyba ir ją atliekančiomis žvalgybos institucijomis, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme. Pažymėtina, kad yra skirtingi Lietuvos kariuomenės ir žvalgybos institucijų teisiniai veiklos pagrindai, uždaviniai, funkcijos, vykdomos veiklos metodai. Siekiant išvengti teisės taikymo praktikoje ir aiškinimo problemų, yra tikslinga aiškiai apibrėžti Lietuvos kariuomenės vykdomą veiklą − įtvirtinti karinių operacijų žvalgybos sąvoką. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme karinių operacijų žvalgybos sąvoka nėra pateikta, ji nėra vartojama įstatymo nuostatose. Karinių operacijų žvalgybos procesas vyksta nuolat ir yra aprašomas Lietuvos karybos standartuose, kituose karinių operacijų planavimą ir vykdymą reglamentuojančiuose dokumentuose. Taip pat būtina patikslinti kariuomenės vado funkcijas nustatant, kad kariuomenės vadas nustato karinių operacijų žvalgybos užduotis. Pasiūlymas:
Išdėstyti 1 straipsnį taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 13 dalimi: „
informacijos, reikalingos karinėms operacijoms planuoti ir vykdyti, rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir panaudojimą. “
2 straipsnio 13-33 dalis laikyti atitinkamai 14-34 dalimis. 3.
straipsnio1314 dalį ir ją išdėstyti taip: „13
4. Kariūnas
įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos.“
narys J. Olekas 2016-09-213 Išdėstyti 3 straipsnį taip: „3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį nauju 3 punktu: „
3) nustato kariuomenei karinių operacijų žvalgybos užduotis; “
56 punktą ir jį išdėstyti taip: „56 ) nustato kovinio parengimo reikalavimus institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms;“2
4. Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali vykdyti
pareigų, jį pavaduoja Jungtinio štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.“
6Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai:
nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-215 Argumentai: Projekto 5 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 20 straipsnis (papildant jį 13 dalimi), numatyta pareiga Vyriausybei Akademijos statute nustatyti kariūnų kelionių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką. Pažymėtina, kad galiojančiame Akademijos statute Vyriausybė yra nustačiusi kariūnų kelionių išlaidų kompensavimo sąlygas, o nustatyti tvarką yra įgaliojusi krašto apsaugos ministrą. Krašto apsaugos ministras taip pat yra įgaliotas nustatyti ir kitų karių su tarnyba siejamų kelionių išlaidų kompensavimo tvarką (pagal KASOKTĮ 64 straipsnio 6 ir 8 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1564 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 12 dalį ir 64 straipsnio
d. nutarimo Nr. 191 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
punkto nuostatas). Įgyvendinant minėtas įstatymines nuostatas krašto apsaugos ministras taip pat įgaliotas nustatyti maksimalų per dieną karių nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir karių kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį. Siūlytina nustatyti vieningą kelionių išlaidų kariams kompensavimo tvarką – palikti Vyriausybei teisę įgalioti krašto apsaugos ministrą nustatyti kariūnų kelionių išlaidų kompensavimo tvarką, kartu nustatant maksimalų per dieną kariūnų nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kariūnų kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad kariūnai, kaip ir kiti dienos tarnybą kareivinių rėžimu atliekantys kariai, maistu aprūpinami visuomet, ir tik kai nėra galimybės jų aprūpinti maistu, jiems mokama kompensacija, atitinkamai tikslintina šią garantiją nustatanti formuluotė. Tikslinant Projektą suvienodintinos analogiškas garantijas nustatančios sąvokos vietoj kelionių išlaidų kompensavimo numatant kelionių išlaidų atlyginimą. Kariūnų aprūpinimą ir garantijas nustačius įstatyme, Projekto nuostata dėl galimybės Vyriausybei numatyti kariūnams papildomas garantijas naikintina kaip nepagrįsta. Projekte numatoma, kad Vyriausybė tvirtina kariūnų stipendijų dydžius ir mokėjimo tvarką, tačiau pagal tokią formuluotę nėra aišku ar kariūnams, išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas, bus mokama tik kariūno stipendija, ar ir kitos aukštosios mokyklos taip pat privalės mokėti jiems stipendijas, tam naudojant valstybės biudžeto lėšas. Todėl siūlytina tikslinti Projektą numatant, kad kariūnams, iš valstybės biudžeto lėšų mokama tik viena stipendija. Siūlymas:
Tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo KASOKTĮ 20 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kariūnų studijos, karinis rengimas ir neformalusis
švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė nei norminė studijų kaina. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse).
Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Akademijos statute nustatytais atvejais kariūnai Kariūnai aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnų stipendijų dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Akademijos statutas. Kariūnams Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų stipendijos dydį ir mokėjimo tvarką, kelionių išlaidų kompensavimo atlyginimo sąlygas ir tvarką bei kitas kariūnų aprūpinimo sąlygas nustato Akademijos statutas. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-219 Argumentai : Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 23 d. priimto įstatymo Nr. XII-2489 (įsigaliojusio 2016 m. liepos 1 d.) 4 straipsniu buvo nauja redakcija išdėstytas KASOKTĮ 44 straipsnis. Siekiant, jog būtų keičiamos aktualios KASOKTĮ nuostatos ir šiuo projektu nepanaikinamos aukščiau minėtu įstatymu priimti KASOKTĮ pakeitimai, projekto tekstas dėstomas atsižvelgiant į minėtus paskutinius KASOKTĮ pakeitimus. Siūlymas :
Tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamą KASOKTĮ 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio
išlaidas už pirmuosius studijų metus.“ Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai : Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Projekto 10 straipsnis tikslintinas jį papildant 2 dalimi, kuria būtų keičiama KASOKTĮ 53 straipsnio 6 dalis. Ši dalis tikslintina redakciniu požiūriu – naikintina perteklinė nuoroda dėl pirmojo laipsnio suteikimo gydytojams. Siūlymas:
Tikslinti projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo KASOKTĮ 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas
karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, gydytojams ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-2112 Argumentai: Įstatymo 59 straipsnio 8 dalis tikslintina siekiant išvengti šios nuostatos dviprasmiško interpretavimo. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje persikėlimo atostogos dėl paskyrimo į pareigas užsienio valstybėje suteikiamos 2 kartus – paskyrus asmenį į pareigas užsienyje ir grįžtančiam į pareigas Lietuvos Respublikoje, formuluotė „dėl paskyrimo“ tikslintina numatant, kad persikėlimo atostogos kariui suteikiamos po paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, ir grįžtančiam iš minėtų pareigų į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje.
Siūlymas: Papildyti projekto 12 straipsnį nauja 1 dalimi, kuria keičiamas KASOKTĮ 59 straipsnio 8 dalis (projekto 12 straipsnio 1 dalį laikant 2 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Profesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, ir pasibaigus šių pareigų ar tarnybos terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl grįžimo iš pasibaigu s tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos , kurių pradžia – kita darbo diena po paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą arba kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo . Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.“
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-2115 Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 23 d. priimto įstatymo Nr. XII-2489 (įsigaliojusio 2016 m. liepos
straipsnis. Siekiant, jog būtų keičiamos aktualios KASOKTĮ nuostatos ir šiuo projektu nepanaikinamos aukščiau minėtu įstatymu priimti KASOKTĮ pakeitimai, projekto tekstas dėstomas atsižvelgiant į minėtus paskutinius KASOKTĮ pakeitimus.
Projekto 16 straipsniu keičiamo KASOKTĮ 67 straipsnio (1 ir 2 dalys) formuluotės „dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu <...> sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu“ yra vartojamos ir KASOKTĮ 651 straipsnio 3 dalyje. Siekiant, kad visame teisės akte būtų nuosekliai vartojamos vienodos formuluotės, atitinkamai turi būti keičiama ir minėta
straipsnio 3 dalis. Siūlymas: Tikslinti projekto 15 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 651 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 651 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių apimtį mastą ir teikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras , finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų .“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-2116 Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. priimto įstatymo Nr. XII-2510 (įsigaliojusio 2017 m. sausio
būtų keičiamos aktualios KASOKTĮ nuostatos ir šiuo projektu nepanaikinami aukščiau minėtu įstatymu priimti KASOKTĮ pakeitimai, projekto tekstas dėstomas atsižvelgiant į minėtus paskutinius KASOKTĮ pakeitimus. Pagal minėto įstatymo Nr. XII-2510 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl vienkartinių kompensacijų mažinimo priklausančių išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokų dydžiu, atitinkamai tikslinamos projekto 16 straipsniu keičiamo KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalys. Siūlymas:
projekto 16 straipsniu keičiamo KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija . , kuri mažinama priklausančių išmokėti iš valstybės biudžeto šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyto draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje išmokų dydžiu. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Šios vienkartinės kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. “
straipsniu keičiamo KASOKTĮ 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka išmokama šio straipsnio 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme iš valstybės biudžeto šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyto nustatytos vienkartinės socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje išmokų išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Šios vienkartinės kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. “
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-2117 Argumentai: Pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą projektui, projekto 17 straipsnyje atsisakoma formuluotės „artimi giminaičiai“, tačiau, siekiant nuoseklaus ir išbaigto reguliavimo, bei atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ 3 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, asmenų, dėl kurių ligos ar mirties profesinės karo tarnybos kariui gali būti skirta pašalpa, sąrašas papildomas žodžiu „įtėvių“. Projektu siūloma Vyriausybės nutarime numatytą profesinės karo tarnybos karių, kurių materialinė būklė sunki, teisę gauti materialines pašalpas, reglamentuoti įstatymu. Pažymėtina, kad analogišką teisę gauti materialinę pašalpą turi ir kariūnai – tokia teisė numatyta Vyriausybės tvirtinamame Akademijos statute. Manytina, kad ši kariūnų garantija taip pat turi būti reglamentuojama įstatymu. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2016 m. birželio 29 d. priėmus įstatymą Nr.
XII-2510 ir nauja redakcija išdėsčius KASOKTĮ 68 straipsnį, atitinkamai keičiama ir straipsnio dalių numeracija. Siūlymas: Tikslinti projekto 17 straipsniu keičiamo KASOKTĮ 68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
7. Profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams , kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio, jeigu jis nurodytas profesinės karo tarnybos kario privačių interesų deklaracijoje, tėvų (įtėvių) , vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar kariūnas , ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
saugumo ir gynybos komitetas 2016-09-2119 Argumentai: Projekto 19 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, numatyta įstatymo įsigaliojimo data 2016 m. rugpjūčio 1 d (įgyvendinamųjų teisės aktai parengimas numatytas iki 2016 m. liepos 31 d.). Tačiau projektas Seimo pavasario sesijoje nebuvo priimtas, todėl įstatymo įsigaliojimas nukeliamas ir numatomas 2017 m. sausio 1 d. Atskirai paminėtina, kad projekto 12 straipsnio 1 dalimi, kuria keičiama KASOKTĮ 59 straipsnio 8 dalis, tikslinamos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. XII-2489 priimtos nuostatos, siekiant išvengti dviprasmiško jų interpretavimo (žr. NSGK pasiūlymą dėl 12 straipsnio). Atsižvelgiant į minėtą ir tai, kad įstatymu Nr.
XII-2489 priimta nuostata įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d., siūlomas šios nuostatos įsigaliojimas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta bendra tvarka (kitą dieną po oficialaus paskelbimo). Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, buvo atsisakyta projekto 19 straipsnio 2 dalies. Be to, kaip pridėtinės vertės nesukuriančios ir perteklinės atsisakoma projekto 19 straipsnio 4 dalies. Siūlymai:
Tikslinti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis dalį
2016 2017
sausio
įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. „
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. liepos gruodžio3130 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Kariams, kurie žuvo
(mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas