Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMO NR. I-976 15 STraipsnio
2016 m. d. Nr. Vilnius
„3. Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia vieno milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia vieną milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. 2) Papildyti 15 straipsnį nauja 31 dalimi: „31 . Zonos įmonė, kurios vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 20 ir į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno šimto tūkstančio eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia vieno šimto tūkstančio eurų, ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius būtų mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius vėl tampa ne mažesnis kaip 20. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Nesteckis
Projekto lyginamasis variantas (2) Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMO NR. I-976 15 STraipsnio
2016 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti
dalimi: „31 . Zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20.
Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1604) ir kad Lietuva taptų konkurencinga tarp kitų šalių. Įstatymo projekto tikslas yra sudaryti konkurencines sąlygas ir užtikrinti platesnį mokesčių lengvatų taikymą laisvosioms ekonominėms zonoms (toliau – LEZ), steigiant bendruosius paslaugų centrus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto . 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, kaip ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymo) 58 straipsnio 16 dalyje, yra aiškiai apibrėžta, kada LEZ įmonė gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, t. y. pateisinti kapitalo investicijų kriterijų, ir kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos. Tačiau nėra numatyta, kad mokesčių lengvatos galėtų būti taikomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo, žmogiškųjų išteklių, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje šiuo metu nustatytos tik tam tikros specializuotos veiklų rūšys, kurioms taikomos lengvatos. Tačiau siekiant, kad būtų skatinamas regiono vystymasis, siūloma nustatyti, kad mokesčio lengvata būtų taikoma visoms veiklos rūšims, kurias pagal galiojančius teisės aktus turi teisę vykdyti LEZ įmonės.
Įstatymo pakeitimo projekte siūloma diferencijuoti reikalavimus LEZ įmonėms, pretenduojančioms į mokestinę lengvatą, pagal įmonių vykdomą veiklą. Siūloma nustatyti, kad LEZ įmonė, vykdanti prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo ir
(ar) sandėliavimo veiklą, ir siekianti pasinaudoti lengvata, turi tenkinti šias sąlygas: įmonė turi būti registruota LEZ, kapitalo investicijos turi pasiekti ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, taip pat ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų turi sudaryti pajamos iš zonoje vykdomos apdirbamosios gamybos, statybos ir sandėliavimo veiklos. Tuo tarpu LEZ įmonėms, vykdančioms kitą, nei prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo ir (ar) sandėliavimo veiklą, ir siekiančioms pasinaudoti mokestine lengvata, siūloma nustatyti, kad turėtų būti tenkinamos šios sąlygos: įmonė turi būti registruota LEZ, kapitalo investicijos turi pasiekti 100 tūkst. eurų ribą, ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudarytų iš zonoje vykdomos atitinkamos veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad veikloms įgyvendinti nėra būtinos didelės kapitalo investicijos (programinė įranga, biurų įranga ir pan.), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kapitalo investicijos turi pasiekti ne mažesnę kaip 100 tūkst. eurų sumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymo pasekmių nenumatoma. Vertinant Lietuvoje veikiančių LEZ veiklą, nepastebėta, kad už LEZ ribų veikianti įmonė perkeltų savo veiklos vykdymą į LEZ.
Lietuvoje veikiančios paslaugų įmonės taip pat nėra suinteresuotos perkelti savo veiklų į LEZ. Priešingai – minėtos įmonės akivaizdžią pirmenybę teikia miestų centruose esančioms buveinėms, nes jos yra arčiau klientų ir būtinų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, tokioms įmonėms persikėlimas būtų nenaudingas ir nuostolingas dėl tradicinių persikėlimo išlaidų, taip pat rizikingas darbuotojų praradimo atžvilgiu, nes, praradus darbuotoją, naujo darbuotojo paieška ir apmokymas verslo paslaugų įmonėms kainuoja nuo dviejų iki aštuonių mėnesinių darbo užmokesčių vienam darbuotojui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendras kiekviename LEZ įsikūrusių įmonių neigiamas poveikis biudžeto pajamoms yra ribojamas pagal su Europos Komisija suderintas valstybės pagalbos schemas, kuriose yra nustatytos fiksuotos paramos mokestinėmis lengvatomis ribos. Kartu pažymėtina, kad 2011 m. įmonių, užsiimančių apskaitos, konsultacine, architektūros ir inžinerijos, įdarbinimo, administracine ir aptarnavimo veikla, kuriose dirba daugiau nei
įmonių Lietuvoje. Be to, susijusia veikla Lietuvoje užsiimančių įmonių bendrųjų investicijų į materialųjį turtą, įskaitant įsigytą finansinės (išperkamosios) nuomos būdu, vidurkis 2010 – 2012 m. laikotarpiu nesiekė įstatymo projekte numatytos minimalios 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų sumos. Todėl tikimybė, kad atsiras įmonė, kuri atitiks šiame įstatymo projekte numatytus reikalavimus bei kuriai būtų pelninga perkelti savo veiklą į LEZ, yra itin nedidelė. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 .
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas skatins sąžiningą verslo praktiką ir stiprins sąžiningą konkurenciją, taip pat skatins verslo bendradarbiavimą. Palankios verslo sąlygos sudarys galimybę per verslo tarpusavio santykius padidinti susidomėjimą investicijomis į LEZ teritorijas, galimybė pasinaudoti mokesčių lengvatomis paskatins užsienio įmones rinktis Lietuvą klientų aptarnavimo centrams steigti. 8 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą keisti teisės aktų nereikės. 9 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia parengti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
Priešingai, siūlomi pakeitimai sudarytų palankias sąlygas LEZ kurtis naujiems investuotojams, o tai darytų teigiamą įtaką valstybės biudžetui. Naudos, kurią gautų valstybė dėl sumokamų mokesčių, ir sąnaudų (pajamų, kurių valstybė negautų) skaičiavimų rezultatai pateikti žemiau. Skaičiavimuose naudota metinė infliacija lygi 2,96 proc., o grynosios dabartinės vertės (toliau – GDV) skaičiavimui taikoma 5,5 proc. diskonto norma. Kaip pavyzdys pateiktina investicija į verslo paslaugų centro įkūrimą Lietuvoje. Išanalizavus tipinio užsienio investuotojo verslo paslaugų centro veiklą Lietuvoje darytina prielaida, kad vienas potencialus verslo paslaugų centras vidutiniškai galėtų įdarbinti 100 darbuotojų pirmais veiklos metais, o vėlesniais metais priimti papildomai po 100 darbuotojų, kol bus pasiekiamas 700 darbuotojų skaičius. Skaičiuojama, kad vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis lygus 5000 litų, ir jis auga kartu su infliacija (2,96 proc. kasmet). Pagal tai apskaičiuojama, kad sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) 15 metų GDV būtų lygi 165,98 mln. litų. Teigiama, kad verslo paslaugų centro, įdarbinančio 700 darbuotojų, metinis pelnas prieš apmokestinimą siekia 4,25 mln. litų.
Tada apskaičiuojama, kad minėto tipinio paslaugų centro, įsisteigusio LEZ ir tenkinančio lengvatomis pasinaudoti leidžiančias sąlygas atveju, nacionalinio biudžeto 15 metų pajamų dėl sumokamo pelno mokesčio GDV būtų 2,25 mln. litų (1-6 metais taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, 7-15 metais – 7,5 proc. pelno mokesčio tarifas). Skaičiuojant pajamas tik dėl GPM ir pelno mokesčio, bendra nacionalinio biudžeto pajamų 15 metų GDV būtų lygi 64,22 mln. litų, o pridedant ir Sodros įmokas, 15 metų GDV būtų lygi 230,19 mln. litų. Valstybės sąnaudų, t.y. nacionalinio biudžeto negaunamų pajamų dėl LEZ taikomos pelno mokesčio lengvatos 15 metų GDV būtų lygi 4,02 mln. litų. Nesumokamo nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti taikomas 0,74 proc. tarifas, kuris yra lygus 7 savivaldybių, kuriose įsteigtos LEZ, nekilnojamojo turto mokesčio vidurkiui. Nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio 15 metų GDV būtų lygi 2,13 mln. litų. Bendra nesumokamų mokesčių 15 metų GDV lygi 6,15 mln. litų. Taigi generuojamos ekonominės naudos (vien dėl GPM ir pelno mokesčio, kai jau mokamas) ir patiriamų valstybės sąnaudų (negaunamų pajamų dėl pelno mokesčio bei nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų LEZ) santykis lygus 10,4. Tai reiškia, kad, net jeigu į LEZ savo veiklas perkeltų 9 prieš tai ne LEZ veikusios įmonės (tipiniai paslaugų centrai) ir įsikurtų vienas naujas investuotojas, valstybės pajamos vis tiek viršytų sąnaudas. Skaičiuojant ekonominę šalies naudą ir patiriamas sąnaudas vienerių metų laikotarpiu, turime, kad 700 darbuotojų įdarbinantis paslaugų centras nacionalinį biudžetą papildytų 6,30 mln. litų dėl sumokamo GPM ir pelno mokesčio (kai jau mokamas). Pridėjus Sodros įmokas, suma lygi 23,18 mln. litų. Valstybės sąnaudos dėl pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų būtų lygios 0,85 mln. litų. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Laisvoji ekonominė zona. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Antanas Nesteckis
2016-06-15 Nr. XIIP-4498 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įteisinti pelno mokesčio lengvatą laisvųjų ekonominių zonų įmonėms, kurių vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 20 ir į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumą. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė . 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos koreguotinos:
straipsnio dalių numeracija tobulintina, atsižvelgiant į tai, jog po straipsnio dalių numerių rašomas taškas, o ne skliaustelis;
į tai, jog projekto 1 straipsnio 1 dalimi įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nėra keičiama, šios dalies dėstymas projekte laikytinas pertekliniu.
Siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsnio 1 dalies;
1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo teksto rašytinos kabutės;
suvienodinti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 31 dalyje vartojamas formuluotes „vieno šimto tūkstančio eurų“ bei „1 šimto tūkstančių eurų“;
straipsnio pavadinimas tobulintinas atsižvelgiant į tai, jog šis straipsnis nenustato jokių įstatymo taikymo nuostatų. Taigi iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622016
2016 -06-09 Nr. S-2016-4250 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4498 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014), 11 straipsnio a punktu, apie patikslintą regioninės valstybės pagalbos schemą (apimančią bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klases, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 46 punkte) turės būti informuota Europos Komisija. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS L AISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-10-19 Nr. XIIP-4498(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įteisinti pelno mokesčio lengvatą laisvųjų ekonominių zonų įmonėms, kurių vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 20 ir į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumą. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė.
Nepritarti Šis įstatymo projektas yra techninio pobūdžio, įgyvendinantis LR Seimo priimtą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565. Minėto Pelno mokesčio įstatymo projektą kaip tik ir teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-151
2Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos koreguotinos:
straipsnio dalių numerių rašomas taškas, o ne skliaustelis;
1 2.2. atsižvelgiant į tai, jog projekto 1 straipsnio 1 dalimi įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nėra keičiama, šios dalies dėstymas projekte laikytinas pertekliniu. Siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsnio 1 dalies;
1
projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo teksto rašytinos kabutės;
12 2.4. siūlytina suvienodinti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 31 dalyje vartojamas formuluotes „vieno šimto tūkstančio eurų“ bei „1 šimto tūkstančių eurų“;
2
nenustato jokių įstatymo taikymo nuostatų. Taigi iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir taikymas“. Pritarti 3.
teisės departamentas, 2016-06-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4498 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014), 11 straipsnio a punktu, apie patikslintą regioninės valstybės pagalbos schemą (apimančią bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klases, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 46 punkte) turės būti informuota Europos Komisija. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4498(2) bei Komiteto išvadoms . 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4498(2) Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)