Projektas Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:
„12. Manipuliacijos sporto varžybomis – sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma nederamai pakeisti sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą“. 2. Buvusias 2 straipsnio 12-35 dalis laikyti atitinkamai 13-36 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio 5 punkto pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) nešališkumo – užtikrinti, kad rezultatai nebūtų iš anksto aiškūs, ir išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą tarp varžybose dalyvaujančių sportininkų ar komandų; „5) manipuliacijų sporto varžybomis draudimo – apsaugoti visuomenės teisę į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi tarp sportininkų sporto varžybų, kurių rezultatas ar eiga negali būti sutarti, metu.“
15 straipsnio 4 dalį nauju 6 punktu:
„6) taiko sankcijas už dalyvavimą manipuliacijose sporto
varžybomis, vykdo šviečiamąją ir prevencinę veiklą kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis srityje;“. 2. Buvusį 15 straipsnio 4 dalies 6 punktą laikyti atitinkamai 7 punktu. 4 straipsnis. 30 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Papildyti 30 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) nedalyvauti manipuliacijose sporto varžybomis;“. 2. Buvusį 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą laikyti
atitinkamai 7 punktu. 5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dalyvavimo
manipuliacijose sporto varžybomis ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti.“
Papildymas 46¹ straipsniu Papildyti 46¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„46¹ straipsnis. Draudimas dalyvauti manipuliacijose sporto varžybomis
1Asmenims draudžiama dalyvauti manipuliacijose sporto varžybomis. 2. Asmenims, dalyvavusiems manipuliacijose sporto varžybomis, taikomos tarptautinių ir Lietuvos sporto organizacijų numatytos sankcijos. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Julius Sabatauskas Seimo narys Vitalijus Gailius Seimo narys Stasys Šedbaras Seimo narys Vytautas Gapšys
Projektas Projekto
lyginamasis variantas
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46¹STRAIPSNIU
1Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:
„12. Manipuliavimas sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma pakeisti sporto
varžybų eigą ar rezultatą siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.“
dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) nešališkumo – užtikrinti, kad rezultatai nebūtų iš anksto aiškūs, ir išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą tarp varžybose dalyvaujančių sportininkų ar komandų; „5) manipuliavimo sporto varžybomis draudimo – apsaugoti visuomenės teisę į sąžiningas sporto varžybas ir užtikrinti sąžiningą sportininkų varžymąsi sporto varžybų metu;“. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 4 dalį nauju 6 punktu:
„6) taiko sankcijas už dalyvavimą manipuliuojant sporto
varžybomis, vykdo manipuliavimo sporto varžybomis prevenciją ir šviečiamąją veiklą šioje srityje;“. 2. Buvusį 15 straipsnio 4 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu. 4 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 30 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) nedalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis;“. 2. Buvusį 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą laikyti 7
punktu. 5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dalyvavimo
manipuliuojant sporto varžybomis ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti.“
Papildyti įstatymą nauju 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Draudimas dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis 1.
Asmenims draudžiama dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis. 2. Asmenims, dalyvavusiems manipuliuojant sporto varžybomis, taikomos tarpautintių ir Lietuvos sporto organizacijų numatytos sankcijos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr.1-1151 pakeitimo įstatymo
tikslai ir uždaviniai Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto veikla grindžiama nešališkumo principu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad rezultatai nebūtų iš anksto aiškūs, ir išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą tarp varžybose dalyvaujančių sportininkų ar komandų, tačiau Lietuvos Respublikoje šis principas vis dažniau pažeidžiamas. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportrader“ 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuvos Respublika patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių (agentūros teigimu, Lietuvos Respublikoje 2011 metais vyko 19 sukėlusių įtarimų futbolo rungtynių, 2012 metais – 10, 2013 metais – 26, 2014 metais - 20). Pagal „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu 2013 m. pabaigoje atliktą Europos Komisijos lėšomis finansuotą tyrimą „Apie nesąžiningus susitarimus sporte“, kas penktas šalies futbolininkas ir kas septintas krepšininkas žino arba įtaria dalyvavęs sporto varžybose, dėl kurių rezultato susitarta iš anksto. 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų mano, kad nesąžiningi susitarimai dėl sporto varžybų paplitę. Pasiūlymų dalyvauti susitarimuose dėl sporto varžybų baigties asmeniškai sulaukė 15 proc. futbolininkų ir 20,5 proc. krepšininkų. 42,1 proc. krepšininkų ir 38 proc. futbolininkų nurodo, kad jiems teko girdėti, jog sportininkai bent kartą patyrė spaudimą įsitraukti į nesąžiningus susitarimus. 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl kovos prieš manipuliacijas varžybų rezultatais (angl.
„On promotion of the integrity of sport against manipulation of results, notably match fixing“) nurodoma, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinė teisės sistema leistų efektyviai kovoti su manipuliacijomis sporte, ypač dėl tokių sporto varžybų, dėl kurių galima lažintis. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublika kartu su kitomis Europos Tarybos valstybėmis Šveicarijoje pasirašė Europos Tarybos Konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis (toliau – Konvencija). Rengiant Konvenciją dalyvavo 42 valstybių atstovai iš Europos Tarybos narių ir stebėtojų, Konvenciją šiuo metu pasirašiusios 22 Europos valstybės, tačiau prie jos gali prisijungti ir ne Europos valstybės. Konvencija – tai tarptautinių standartų rinkinys, kuris, tikimasi, taps veiksminga priemone tarptautiniu mastu kovojant su šiuo reiškiniu. Konvencijoje daugiausia dėmesio skiriama tarptautinio bendradarbiavimo ir prevencijos priemonėms, rizikos įvertinimui ir valdymui, keitimuisi informacija, asmens duomenų apsaugai, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui, atsakomybės (inter alia baudžiamosios ir administracinės) nustatymui. Manipuliacijos sporto varžybomis – tai viena didžiausių grėsmių šiandieniniam sportui. Nuolat didėjanti sporto komercializacija, beveik neribojamos ir mažai kontroliuojamos lažybų iš sporto varžybų rinkos, itin plati internetinių lažybų iš sporto varžybų įvykių ar rezultatų pasiūla, tarptautinių organizuotų nusikalstamų grupuočių susidomėjimas reiškiniu bei sportininkų finansinis nestabilumas – tai pagrindinės priežastys, lemiančios manipuliacijų sporto varžybomis paplitimą pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Tyrimai rodo, kad manipuliacijos sporto varžybomis dažnai siejamos su kriminalinėmis veikomis – korupcija, sukčiavimu, kyšininkavimu, pinigų plovimu, šantažu.
Tarptautiniu mastu manipuliacijos sporto varžybomis arba susitarimai dėl sporto varžybų eigos ar rezultatų (angl. match-fixing), dar vadinami korupcija sporte, manipuliacijomis sporte ar sukčiavimu sporte, suprantami kaip galintys atsirasti komandiniame ar individualiame sporte, kuomet varžomasi iš dalies ar visiškai susitarus dėl sporto varžybų eigos (bet kurio galimo/tikėtino veiksmo varžybų metu) ar baigties – rezultato, pažeidžiant varžybų taisykles ir dažnai teisę. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu. Susitarimai dėl sporto varžybų eigos ar baigties gali būti susiję su statymais lažybų bendrovėse (tokių yra dauguma; iki 90 % manipuliacijų sporto varžybomis atvejų pasaulyje susiję su statymais lažybų bendrovėse), gali būti ir nesusiję (University Paris 1 Pantheon-Sorbonne and the International Centre for Sport Security, 2014). Pirmuoju atveju – akivaizdus tikslas gauti ekonominės naudos lažinantis iš sporto. Antruoju atveju
ekonominė nauda šiuo atveju būtų netiesioginė, kuri galėtų atsirasti arba ne. Be abejonės, ekonominės naudos varžybų turnyro ar čempionato pabaigoje tikimasi visais atvejais. Minėti sportiniai tikslai gali būti, pavyzdžiui, laimėti konkrečias varžybas ar turnyrą iš anksto susitarus, išvengti tam tikro varžovo, perkėlimo į žemesnį lygį, taip pat kvalifikavimo į aukštesnį lygį ir pan.
Be to, tariantis dėl varžybų baigties yra žinomi atvejai, kuomet žaidėjai žaidžia ne pilnu pajėgumu, pavyzdžiui, futbolo varžybose vengia mušti įvarčius ar tyčia daro klaidas, taip pat nesivaržo ar tyčia pralaimi siekdami išvengti konkrečių varžovų bei atsidurti turnyrinės lentelės pageidaujamoje pozicijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien dėl neteisėtų statymų Azijoje manipuliuojant sporto varžybomis (tarp jų ir Europoje) metinė pinigų apyvarta, Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ duomenimis, siekia 104 milijardų JAV dolerių. Šios agentūros duomenimis, 2014 metais lažybų statymai Europoje, ir ypač Azijoje, dėl vien tik Lietuvos futbolo varžybų vidutiniškai siekė 1 mln. eurų, tuo tarpu dėl Jungtinės Karalystės – 1,18 mln. eurų. Pažymėtina, kad siekiant efektyviai kovoti su manipuliacijų sporto varžybomis reiškiniu sistemiškai įvertintas esamas teisinis reguliavimas. Konstatuotina, kad šiuo metu esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, todėl siekiant iš esmės spręsti šią problemą šalia parengto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymo įstatymo projektų siūlomas ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – į Kūno kultūros ir sporto įstatymą įtraukti nuostatas dėl manipuliacijų sporto varžybomis – nustatyti reguliacines normas manipuliacijų sporto varžybomis reiškinio vertinimo ir draudimo kontekste.
Įstatymo projekto uždavinys – pagrindinį sporto srities teisės aktą – Kūno kultūros ir sporto įstatymą – papildyti nuostatomis dėl manipuliacijų sporto varžybomis: pagrindinės Kūno kultūros ir sporto įstatymo sąvokos papildomos manipuliacijų sporto varžybomis sąvoka, nešališkumo principas keičiamas į manipuliacijų sporto varžybomis draudimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad dopingo vartojimas ir manipuliacijos sporto varžybomis pripažįstami pačiomis didžiausiomis grėsmėmis šiuolaikiniam sportui, Kūno kultūros ir sporto įstatymą siūloma papildyti nuostatomis (analogiškai derinant su nuostatomis dėl dopingo vartojimo) dėl draudimo dalyvauti manipuliacijose sporto varžybomis, dėl sankcijų už dalyvavimą manipuliacijose sporto varžybomis taikymo bei šviečiamosios ir prevencinės veiklos kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis srityje vykdymo. Taip pat, siūloma neskirti buvusio sportininko rentos, o paskyrus nemokėti, jei sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dalyvavimo manipuliacijose sporto varžybomis ir jo sportiniai rezultatai buvo anuliuoti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nuostatų dėl manipuliacijų sporto varžybomis galiojančiuose teisės aktuose nėra. Vienintelė fragmentiška iš dalies susijusi nuostata numatyta Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnio 5 punkte, kuris pateikia nešališkumo principo apibrėžimą. 4.
rezultatų laukiama Siekiant iš esmės spręsti manipuliacijų sporto varžybomis problemą ir sistemiškai tobulinti susijusius teisės aktus, kartu su Seime svarstomais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymo įstatymo projektais siūlomas ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame nustatomos reguliacinės normos dėl manipuliacijų sporto varžybomis. Pateikiama manipuliacijų sporto varžybomis sąvoka; nustatomas draudimas dalyvauti manipuliacijose sporto varžybomis; taip pat apibrėžiamas manipuliacijų sporto varžybomis draudimo principas, numatomos sportinės sankcijos už dalyvavimą manipuliacijose sporto varžybomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektu siekiama nustatyti reguliacines normas, už kurių pažeidimą ketinama nustatyti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, ateityje kriminogeninės situacijos statistika blogės, tačiau dėl to, kad už manipuliacijas sporto varžybomis grės baudžiamoji atsakomybė, pagerės bendra kriminogeninė situacija bei manipuliacijų sporte prevencija. 7.
Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamentas kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metais pradėjo rengti bandomąsias sporto sąskaitas sporto sektoriaus ekonominiam poveikiui įvertinti. Remiantis Europos Komisijos sporto statistikos ekspertų grupės rekomendacijomis ir siekiant palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, 2008 m. buvo parengtos Lietuvos bandomosios sporto sąskaitos, o baigus skaičiavimus, nuo 2010 metų šios sąskaitos rengiamos kasmet. Tikslas – nustatyti sporto sektoriuje sukurtą pridėtinę vertę, sporto sektoriaus produkciją, taip pat šiame sektoriuje užimtų gyventojų skaičių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 metais sporto sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 0,8 proc. (apie 865 mln. Lt) viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o sporto sektoriuje dirbo 1,2 proc. (18,4 tūkst.) visų Lietuvos gyventojų. Pavyzdžiui, 2013 m. DNB banko analitikų parengtoje studijoje „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studija“ (paskelbta interneto svetainėje www.dnb.lt) nurodyta, kad krepšinis Lietuvoje – ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir perspektyvi verslo sritis, kurianti pridėtinę vertę šalies ekonomikos plėtrai. Pasak DNB banko analitikų, per pastaruosius penkerius metus teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui sudarė vidutiniškai po milijardą litų kasmet. Kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas davė 40 proc. grąžą. Lietuvos krepšinio federacijos duomenimis, vien registruotų krepšininkų skaičius Lietuvoje siekia 25 tūkst., šalyje dirba 350 trenerių, o įskaičiavus mėgėjus reguliariai krepšinį žaidžiančių Lietuvos gyventojų skaičius siekia 100 tūkst. Skaičiuojama, kad kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus vidutiniškai skiria 1,5 tūkst. Litų (434 eurus), kuriuos išleidžia salių nuomai, aprangai, kelionėms į treniruotes ar varžybas ir kitoms krepšinio reikmėms.
Taigi, vien ši rinka per metus sudaro 150 mln. litų (43,44 mln. eurų). DNB banko analitikų parengta „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studija“, kurioje pirmą kartą įvertintas krepšinio poveikis įvairioms ūkio sritims, parodė, kad krepšinio žaidėjai ir aistruoliai jau dabar yra dvi didelės potencialių vartotojų grupės, darančios įtaką Lietuvos vidaus vartojimui. Apskaičiuotas vidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis, kurį sudaro varžybų bilietai, gėrimai ir užkandžiai, transporto išlaidos, nuo 2000 m. padidėjo dvigubai. Per pastarąjį dešimtmetį krepšinio grynoji apyvarta iš viso sudarė mažiausiai 6 mlrd. Litų (1,72 mlrd. eurų), o teigiamas krepšinio ekonominis poveikis Lietuvos ūkiui per šį laikotarpį siekė beveik 8,7 mlrd. Litų (2,52 mlrd. eurų). Be to, tyrimas parodė, kad vienas krepšiniui skirtas litas duoda 40 proc. grąžą. DNB analitikų studija parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai davė investicijos į modernias krepšinio arenas, kurios statybos sektoriui atnešė 0,6 mlrd. litų papildomų pajamų, pastačius arenas miestuose sukurta 59 tūkst. žiūrovų vietų, o nauja moderni laisvalaikio infrastruktūra panaudojama ne tik krepšinio, bet ir kitoms laisvalaikio reikmėms – taigi naujos arenos didina gyventojų vidaus vartojimą, skatina smulkųjį verslą ir taip prisideda prie visos ekonomikos augimo. Be to, pastačius modernias krepšinio arenas Lietuvos krepšinio federacija suorganizavo ne tik Europos vyrų krepšinio čempionatą, bet ir nemažai kitų svarbių tarptautinių krepšinio turnyrų, planuojama rengti bendrą pasaulio čempionatą Baltijos šalyse. Pasak DNB analitikų, nauja krepšinio infrastruktūra skatina atvykstamąjį turizmą, padidina maitinimo ir apgyvendinimo poreikį.
Tyrimas parodė, kad vidaus prekybai krepšinis papildomai davė apie 300 mln. litų (86,89 mln. eurų) pajamų, o jo poveikis viešbučių ir restoranų sektoriui per tiriamąjį laikotarpį sudarė ne mažiau nei 240 mln. litų (69,5 mln. eurų). Manipuliacijos sporto varžybų rezultatais iškreipia sporto prasmę ir turinį, paneigia sporto skleidžiamas vertybes, pažeidžia sporto etiką, sporto varžybų baigties nenuspėjamumo lūkestį, neigiamai veikia konkrečią sporto šaką ir sportą: mažėja žiūrovų, susidomėjimas sporto varžybomis, pajamos iš sporto kaip ekonominio sektoriaus, transliacijų, rėmėjų, reklamos davėjų, bilietų pardavėjų, viešbučių, kavinių, sportinės atributikos gamintojų pajamos, sportuojančių žmonių skaičius, iškreipiama lažybų rinka, nukenčia sąžiningus statymus lažybų bendrovėse atliekantys asmenys, dėl to mažėja įplaukos į lažybų verslą, kartu mažėja ir mokesčiai į valstybės biudžetą, susidaro sąlygos daryti kitas nusikalstamas veikas ir t. t. Tikimasi, kad priėmus įstatymą verslo sąlygos netiesiogiai pagerės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Šis įstatymas yra susijęs su jau Seime svarstomais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3185, todėl juos visus reikia priimti kartu ir nustatyti vieną įsigaliojimo datą – 2017 m. sausi 1 d. . 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nurodytų kalbos reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų vertinti pagal Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narys Julius Sabatauskas Seimo narys Vitalijus Gailius Seimo narys Stasys Šedbaras Seimo narys Vytautas Gapšys
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-06-10 Nr. S-2016-4250 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO nr. XIIP-4492 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4492 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-06-15 Nr. XIIP-4492 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas yra tiesiogiai susijęs su įstatymų projektais Nr. XIIP-3184 ir XIIP-3185. Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamentas 2015 m. birželio 5 d. yra pateikęs šiems projektams išvadas. Išvadoje Nr. XIIP-3184 iškelta prielaida, kad projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos turėtų būti sprendžiamos ne teisėkūros, o teisės taikymo būdu. Susipažinus su teikiamu projektu Nr. XIIP-4492, konstatuotina, kad jis stokoja aiškumo ir tikslumo, o išvadoje Nr. XIIP-3184 išdėstytos abejonės lieka aktualios. 2. Projekto 1 straipsnyje, papildančiame keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 12 dalimi, teikiamas
„manipuliacijų sporto varžybomis“ sąvokos apibrėžimas. Pažymime, kad šio
apibrėžimo apibrėžiamoji ir apibrėžiančioji dalys nesutampa skaičiaus aspektu: apibrėžiamoji dalis suformuluota daugiskaitos forma („manipuliacijos“), o apibrėžiančioji – vienaskaitos („sąmoningas susitarimas, veiksmas ar neveikimas“). Nors atitinkamas apibrėžimas perimtas iš Europos Tarybos Konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis vertimo į lietuvių kalbą, atkreipiame dėmesį, kad originalioje dokumento redakcijoje anglų kalba vartojamas vienaskaitinis terminas „manipulation“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžti, kas yra „manipuliacija sporto varžybomis“. 3. Projekto 1 straipsniu teikiama manipuliacijos sporto varžybomis sąvoka stokoja tikslumo ir aiškumo, nors, atsižvelgiant į projekto rengėjų tikslus, ji turės didelę reikšmę, atskleidžiant projekte Nr. XIIP-3184 suformuotos naujos nusikalstamos veikos sudėties (BK 182¹ str.) turinį.
Dėl tos priežasties teikiamo apibrėžimo terminologiją ne tik būtina suderinti su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) terminais, bet ir nemažą dalį terminų patikslinti ir (ar) detalizuoti:
nuorodos yra susijusi su susitariančiųjų šalių „sąmoningumu“;
žodį „sąmoningas“, manytina, kad tikslesnis terminas šiame kontekste yra
„tyčinis susitarimas“ (apima tiek sąmoningumą, tiek ir valingumą);
į terminas „veikimas“;
aktyvi ir pasyvi elgesio formos, apibūdinamas vienu bendru terminu – „veika“ (pavyzdžiui, žiūrėti BK 11 ir 12 straipsnius);
vartojamas terminas „nederamai pakeisti“ (varžybų eigą ar rezultatą). Keltinas klausimas, kaip pagal šį apibrėžimą teisiškai turėtų būti vertinami atvejai, kai varžybų eigą bandoma pakeisti „deramai“, bet kartu siekiama „visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą“? Atsižvelgiant į iškeltą klausimą, keltina prielaida, kad pateiktame apibrėžime pertekliniai du kartus akcentuojami apibrėžiamos veikos subjektyviosios pusės požymiai (t. y. „bandoma nederamai pakeisti“ ir „siekiant <...> panaikinti nenuspėjamumą“;
„nenuspėjamumo“ terminas atitinka lietuvių kalbos reikalavimus;
arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą“ trūksta aiškumo ir tikslumo.
Pavyzdžiui, iš pateikto apibrėžimo nėra aiškus tokios veikos tikslas ir objektas – ar atitinkama veika siekiama „panaikinti nenuspėjamumą“ konkrečių (vykstančių, vyksiančių) varžybų ar apskritai varžybų rūšies (pavyzdžiui, krepšinio, futbolo, tinklinio ir pan.); Pateiktos pastabos pagrindžia, kad apibrėžimas yra iš esmės tobulintinas – jis yra pernelyg abstraktus, neaiškus ir stokojantis tikslumo. Taikant naująją sudėtį, kiltų rizika dėl šių grėsmių, susijusių su projekte suformuotu apibrėžimu: 1) apibrėžimas neatliktų savo funkcijos – neapibrėžtų esminių draudžiamos veikos požymių; 2) pagal atitinkamą apibrėžimą manipuliavimu sporto varžybomis būtų pripažintas pernelyg platus ratas faktinių veikų, dalies kurių pavojingumas ir žalingumas keltų abejonę. 4. Teikiamo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 3 straipsnio 5 punktas, įtvirtinamas naujas „manipuliacijų sporto varžybomis draudimo“ „principas“. Remiantis teisės teorijos doktrina, manytina, kad pagal savo turinį atitinkama nuostata yra teisės norma, o ne principas. Be to, šiuo metu galiojantis „nešališkumo“ principas yra suformuluotas daug aiškiau nei teikiamu projektu jį keičiantis principas. Pavyzdžiui, iš naujojo
„manipuliacijų sporto varžybomis draudimo“ principo apibrėžimo („<...>
sporto varžybų, kurių rezultatas ar eiga negali būti sutarti, metu“) galima spręsti, kad sporto varžybos skirstomos į tas, kurių rezultatas ar eiga negali būti sutarti, bei varžybas, kurių rezultatas ar eiga sutarti gali būti. Svarstytina, ar antruoju atveju atitinkamą renginį tikslinga vadinti „sporto varžybomis“, ar jam labiau tiktų „pasirodymo“ pavadinimas.
Akcentuotina, kad aktualios Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijos 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžta, kas yra „sporto varžybos – dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslą nustatyti nugalėtojus, prizininkus.“
papildoma nauju 6 punktu, numatančiu naujas Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintos nacionalinės sporto (šakos) federacijos funkcijas: taikyti sankcijas už dalyvavimą manipuliacijose sporto varžybomis, vykdyti šviečiamąją ir prevencinę veiklą kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis srityje. Tačiau šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pagal kartu teikiamą projektą Nr. XIIP-3184(2) bet koks manipuliavimas sporto varžybomis (net ir nesukėlęs realių padarinių) pripažįstamas nusikalstama veika (pabraukta mūsų). Taikyti sankciją už nusikalstamos veikos padarymą yra kompetentinga vienintelė institucija – teismas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamas reguliavimas gali sudaryti prielaidas ir ne bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principo pažeidimui. 6. Teikiamo projekto 5 straipsnyje (keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies papildymas 6 punktu) nustatoma nauja sąlyga, kuomet sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, – „jeigu sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dalyvavimo manipuliacijose sporto varžybomis ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti“. Lyginant naująją sąlygą, su penkiomis šiuo metu galiojančiomis 41 straipsnio 2 dalies sąlygomis, manytina, kad jos tarpusavyje nėra suderintos. Kaip minėta, pagal siūlomą reguliavimą bet kokia „manipuliacija sporto varžybomis“ būtų traktuojama kaip nusikalstama veika (past. – projekte Nr.
XIIP-3184(2) atitinkama veika įgauna tyčinio apysunkio nusikaltimo statusą). Tačiau su nusikalstamos veikos padarymu yra siejamas galiojančios redakcijos 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas – „jeigu sportininkui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą (kol išnyksta teistumas)“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punktas iš dalies sutaptų su šiuo metu galiojančiu 3 punktu. Maža to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga laiko aspektu nėra absoliuti ir turi konkretų terminą („kol išnyksta teistumas”). Teistumo terminai, numatyt BK 97 straipsnio 3 dalyje (nuo trejų iki dešimties metų už tyčinį nusikaltimą, priklausomai nuo tyčinio nusikaltimo rūšies ir subjekto pavojingumo). Tuo tarpu naujoji sąlyga, įtvirtinama įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra absoliutaus pobūdžio ir nesiejama su jokiu terminu. 7. Teikiamo projekto pavadinime reikia nurodyti ne tik keičiamo įstatymo pavadinimą, bet ir keičiamus, pripažįstamus netekusiais galios ar įstatymą papildančius straipsnius. Vadovautis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.1 punktu. 8. Projekto 1 ir 3 straipsnio pavadinimuose vietoje žodžių „papildymas ir pakeitimas“ rašytinas žodis „pakeitimas“. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „5 punkto“. Projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje prieš skaičių „6“ rašytinas žodis „nauju“. Projekto 6 straipsnio pakeitimo esmėje po žodžio „papildyti“ rašytinas žodis „Įstatymą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2016-06-30 Nr. XIIP-4492(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas yra tiesiogiai susijęs su įstatymų projektais Nr. XIIP-3184(2) ir XIIP-3185(2). Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamentas 2016 m. birželio 28 d. yra pateikęs šiems projektams išvadas. Išvadoje Nr. XIIP-3184(2) iškelta prielaida, kad projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos turėtų būti sprendžiamos ne teisėkūros, o teisės taikymo būdu. Susipažinus su teikiamu projektu Nr. XIIP-4492(2), konstatuotina, kad jis stokoja aiškumo ir tikslumo, o išvadoje Nr. XIIP-3184(2) išdėstytos abejonės lieka aktualios. 2. Apsisprendus priimti teikiamą įstatymo projektą, jo 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose vartojama formuluotė (įvairiais linksniais ir formomis) „dalyvavimas manipuliuojant sporto varžybomis“ keistina į „sporto varžybų manipuliavimas“. 3. Teikiamo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje ištaisytina redakcinio pobūdžio klaida – žodį „tarpautintių“ pakeičiant žodžiu „tarptautinių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Kūno kultūros ir sporto departamento teisininkė Ramunė Bistrickaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-15 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra tiesiogiai susijęs su įstatymų projektais Nr. XIIP-3184 ir XIIP-3185. Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamentas 2015 m. birželio 5 d. yra pateikęs šiems projektams išvadas. Išvadoje Nr. XIIP-3184 iškelta prielaida, kad projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos turėtų būti sprendžiamos ne teisėkūros, o teisės taikymo būdu. Susipažinus su teikiamu projektu Nr. XIIP-4492, konstatuotina, kad jis stokoja aiškumo ir tikslumo, o išvadoje Nr. XIIP-3184 išdėstytos abejonės lieka aktualios. Atsižvelgti Buvo treji klausymai: 2016-03-09, 2016-04-27 ir 2016-06-01. Klausymų metu buvo suderintos nuostatos su Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Teisingumo ministerija. Buvo įvertintas Latvijos Baudžiamojo kodekso analogiškas straipsnis. Teikiamas Komiteto patobulintas projektas-2. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-151 2.
Projekto 1 straipsnyje, papildančiame keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 12 dalimi, teikiamas „manipuliacijų sporto varžybomis“ sąvokos apibrėžimas. Pažymime, kad šio apibrėžimo apibrėžiamoji ir apibrėžiančioji dalys nesutampa skaičiaus aspektu: apibrėžiamoji dalis suformuluota daugiskaitos forma („manipuliacijos“), o apibrėžiančioji – vienaskaitos („sąmoningas susitarimas, veiksmas ar neveikimas“). Nors atitinkamas apibrėžimas perimtas iš Europos Tarybos Konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis vertimo į lietuvių kalbą, atkreipiame dėmesį, kad originalioje dokumento redakcijoje anglų kalba vartojamas vienaskaitinis terminas „manipulation“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžti, kas yra „manipuliacija sporto varžybomis“. Pritarti Nuspręsta sąvokoje vartoti žodį vienaskaita - „manipuliavimas“, kaip ir BK. Redaguojant projektą taip pat į tai buvo atkreiptas dėmesys, tačiau Konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis (toliau – Konvencija) autentifikuotame vertime vartojamas žodis „manipuliacijos“, nors originale vienaskaita, Komitetas pritarė vienaskaitos formai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu teikiama manipuliacijos sporto varžybomis sąvoka stokoja tikslumo ir aiškumo, nors, atsižvelgiant į projekto rengėjų tikslus, ji turės didelę reikšmę, atskleidžiant projekte Nr. XIIP-3184 suformuotos naujos nusikalstamos veikos sudėties (BK 182¹ str.) turinį.
Dėl tos priežasties teikiamo apibrėžimo terminologiją ne tik būtina suderinti su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) terminais, bet ir nemažą dalį terminų patikslinti ir (ar) detalizuoti:
susitariančiųjų šalių „sąmoningumu“;
manytina, kad tikslesnis terminas šiame kontekste yra „tyčinis susitarimas“ (apima tiek sąmoningumą, tiek ir valingumą);
formos, apibūdinamas vienu bendru terminu – „veika“ (pavyzdžiui, žiūrėti BK 11 ir 12 straipsnius);
(varžybų eigą ar rezultatą). Keltinas klausimas, kaip pagal šį apibrėžimą teisiškai turėtų būti vertinami atvejai, kai varžybų eigą bandoma pakeisti
„deramai“, bet kartu siekiama „visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų
sporto varžybų nenuspėjamumą“? Atsižvelgiant į iškeltą klausimą, keltina prielaida, kad pateiktame apibrėžime pertekliniai du kartus akcentuojami apibrėžiamos veikos subjektyviosios pusės požymiai (t. y. „bandoma nederamai pakeisti“ ir „siekiant <...> panaikinti nenuspėjamumą“;
lietuvių kalbos reikalavimus;
minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą“ trūksta aiškumo ir tikslumo.
Pavyzdžiui, iš pateikto apibrėžimo nėra aiškus tokios veikos tikslas ir objektas – ar atitinkama veika siekiama „panaikinti nenuspėjamumą“ konkrečių (vykstančių, vyksiančių) varžybų ar apskritai varžybų rūšies (pavyzdžiui, krepšinio, futbolo, tinklinio ir pan.); Pateiktos pastabos pagrindžia, kad apibrėžimas yra iš esmės tobulintinas – jis yra pernelyg abstraktus, neaiškus ir stokojantis tikslumo. Taikant naująją sudėtį, kiltų rizika dėl šių grėsmių, susijusių su projekte suformuotu apibrėžimu: 1) apibrėžimas neatliktų savo funkcijos – neapibrėžtų esminių draudžiamos veikos požymių; 2) pagal atitinkamą apibrėžimą manipuliavimu sporto varžybomis būtų pripažintas pernelyg platus ratas faktinių veikų, dalies kurių pavojingumas ir žalingumas keltų abejonę. Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Atsižvelgti Pritarti Atsižvelgti Pritartina iš dalies, patobulinta sąvoka, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4492(2). KKSĮ nėra BK, paliekama veikimas ir neveikimas, žodis „veika“ vartojama BK. Žodis „nederamai“ išbrauktas. Žodis „nenuspėjamumas“ paimtas iš Konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis autentifikuoto teksto, kuris yra oficialus dokumento vertimo tekstas. Tai taikoma visų rūšių sporto šakoms. Latvijos BK „nežinomumas“, tačiau „nenuspėjamumo“ kalbinė reikšmė aiški, ją pasiūlė kalbininkai. Šiame apibrėžime kalbama ne vien apie veikas, BK apibrėžta, kad bus taikoma profesionalių varžybų atvejais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 3 straipsnio 5 punktas, įtvirtinamas naujas „manipuliacijų sporto varžybomis draudimo“ „principas“.
Remiantis teisės teorijos doktrina, manytina, kad pagal savo turinį atitinkama nuostata yra teisės norma, o ne principas. Be to, šiuo metu galiojantis „nešališkumo“ principas yra suformuluotas daug aiškiau nei teikiamu projektu jį keičiantis principas. Pavyzdžiui, iš naujojo „manipuliacijų sporto varžybomis draudimo“ principo apibrėžimo („<...> sporto varžybų, kurių rezultatas ar eiga negali būti sutarti, metu“) galima spręsti, kad sporto varžybos skirstomos į tas, kurių rezultatas ar eiga negali būti sutarti, bei varžybas, kurių rezultatas ar eiga sutarti gali būti. Svarstytina, ar antruoju atveju atitinkamą renginį tikslinga vadinti „sporto varžybomis“, ar jam labiau tiktų
„pasirodymo“ pavadinimas. Akcentuotina, kad aktualios Kūno kultūros ir sporto
įstatymo redakcijos 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžta, kas yra „sporto varžybos – dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslą nustatyti nugalėtojus, prizininkus.“ Nepritarti
straipsniu įstatymo 15 straipsnio 4 dalis papildoma nauju 6 punktu, numatančiu naujas Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintos nacionalinės sporto (šakos) federacijos funkcijas: taikyti sankcijas už dalyvavimą manipuliacijose sporto varžybomis, vykdyti šviečiamąją ir prevencinę veiklą kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis srityje. Tačiau šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pagal kartu teikiamą projektą Nr. XIIP-3184(2) bet koks manipuliavimas sporto varžybomis (net ir nesukėlęs realių padarinių) pripažįstamas nusikalstama veika (pabraukta mūsų).
Taikyti sankciją už nusikalstamos veikos padarymą yra kompetentinga vienintelė institucija – teismas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamas reguliavimas gali sudaryti prielaidas ir ne bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principo pažeidimui. Nepritarti Prevencines sportines priemones taikys sporto institucijos, o baudžiamąsias, be abejo, teismas. Sportinės sankcijos ir baudžiamosios sankcijos už tą pačią veiką nelaikomos dvigubu baudimu, nes saugomi ir ginami skirtingi gėriai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje (keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies papildymas 6 punktu) nustatoma nauja sąlyga, kuomet sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, – „jeigu sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dalyvavimo manipuliacijose sporto varžybomis ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti“. Lyginant naująją sąlygą, su penkiomis šiuo metu galiojančiomis 41 straipsnio 2 dalies sąlygomis, manytina, kad jos tarpusavyje nėra suderintos. Kaip minėta, pagal siūlomą reguliavimą bet kokia „manipuliacija sporto varžybomis“ būtų traktuojama kaip nusikalstama veika (past. – projekte Nr. XIIP-3184(2) atitinkama veika įgauna tyčinio apysunkio nusikaltimo statusą). Tačiau su nusikalstamos veikos padarymu yra siejamas galiojančios redakcijos 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas – „jeigu sportininkui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą (kol išnyksta teistumas)“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punktas iš dalies sutaptų su šiuo metu galiojančiu 3 punktu. Maža to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga laiko aspektu nėra absoliuti ir turi konkretų terminą („kol išnyksta teistumas”).
Teistumo terminai, numatyt BK 97 straipsnio 3 dalyje (nuo trejų iki dešimties metų už tyčinį nusikaltimą, priklausomai nuo tyčinio nusikaltimo rūšies ir subjekto pavojingumo). Tuo tarpu naujoji sąlyga, įtvirtinama įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra absoliutaus pobūdžio ir nesiejama su jokiu terminu. Nepritarti Sportinės sankcijos dažniausiai būna vienkartinės, jos nėra baudžiamojo kodekso sankcijos, o dėl diskvalifikavimo sprendžia sporto šakos federacija, tai vykdoma praktikoje ir dabar ir tokių sankcijų taikymo tvarkos apibrėžtos sporto veiklos teisės aktuose. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinime reikia nurodyti ne tik keičiamo įstatymo pavadinimą, bet ir keičiamus, pripažįstamus netekusiais galios ar įstatymą papildančius straipsnius. Vadovautis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.1 punktu. Pritarti Projekto pavadinimas patobulintas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir pakeitimas“ rašytinas žodis „pakeitimas“. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „5 punkto“. Projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje prieš skaičių „6“ rašytinas žodis „nauju“. Projekto 6 straipsnio pakeitimo esmėje po žodžio „papildyti“ rašytinas žodis „Įstatymą“. Pritarti Redaguota pagal pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4492(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-06-21 * Dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4492 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4492(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4492(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas