2016-06-15 Nr. XIIP-4477 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo projekto (toliau – projektas) 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus įstatymo tikslus ir paskirtį (o taip pat ir kitas projekto nuostatas), galima daryti išvadą, kad projektu siekiama nustatyti tik asmenų teisės gauti dokumentus , kuriais disponuoja ir tvarko atitinkamos valstybės institucijos, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Kitaip sakant, šiose projekto nuostatose nėra reglamentuojama asmenų teisė gauti valstybės institucijų disponuojamos informacijos, kuri nepatenka į dokumento apibrėžtį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, kas suponuoja, kad taikant šį įstatymą dokumentu būtų laikomas tik kokioje nors fizinėje (materialioje) ar skaitmeninėje laikmenoje įtvirtinta informacija, tačiau žinios, kuriomis disponuoja valstybės institucija, bet kurios nėra užfiksuotos aukščiau minėta forma (projekto 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžta kaip tiesiog informacija) į dokumento apibrėžtį nebepatektų. Mūsų manymu, teikiamas įstatymas turėtų reglamentuoti ne tik dokumentų, tačiau ir valstybės institucijų disponuojamos informacijos, neužfiksuotos ir netvarkomos kaip dokumento, teikimo suinteresuotiems asmenims teikimo sąlygas ir tvarką.
Tą patvirtina ir projekto 5 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad informacija apie institucijos veiklą teikiama neatlygintinai, bei 12 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad žodiniai prašymai telefonu gali būti pateikiami, kai pareiškėjas pageidauja gauti informaciją žodžiu . Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba tikslinti projekto nuostatas, nustatančias asmenų teisę gauti tik dokumentus (t.y. nenumatančias asmenų teisės gauti ir informaciją, kuri nėra tvarkoma kaip dokumentas), arba tikslinti projekto 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžtų sąvokų „dokumentas“ bei „informacija“ turinį ir tarpusavio santykį. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš įstatymo paskirčių yra įtvirtinti susitarimų dėl išimtinių teisių dėl dokumentų pakartotinio panaudojimo suteikimo draudimą. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas, arba 9 straipsnyje, reguliuojančiame draudimo suteikti išimtines teises įgyvendinimą, reikėtų apibrėžti tokio susitarimo dėl išimtinių teisių suteikimo turinį ir teisines pasekmes. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti 19 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų rinkinių santrumpą – „dokumentų rinkiniai“. Šios santrumpos vartojamas yra ginčytinas, nes, visų pirma, santrumpa iš esmės yra beveik identiška pačiai trumpinamajai formuluotei, o antra, atsirastų neaiškumų taikant kitą įstatymo nuostatą, nes analogišką „dokumentų rinkinio“ santrumpą siekiama įvesti ir projekto 3 straipsnio 8 dalyje (trumpinant sąvoką „skaitmeninių dokumentų rinkinys“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų tarpusavyje suderinti minėtas nuostatas. 4.
pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir kai kuriose kitose projekto nuostatose, pvz. projekto 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 9 dalyje) siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas institucijų, kurioms be išlygų taikomas keičiamas įstatymas, apibrėžimas diskutuotinas dėl siūlomos įstatymo taikymo apimties santykio su projekto priede nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/37/ES) taikymo sritimi. Direktyvos 2 straipsnio 2 punkto c papunktyje direktyvos taikymo sferai priskiriamos „viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos“ požymiai apibrėžiami per valdžios institucijų finansavimą arba per valdžios institucijų ar įstaigų kontrolę, tuo tarpo projekte institucijos požymis apibrėžiamas tik per finansavimą, o kontroliuojamiems subjektams tik nustatoma pareiga skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. 6. Projekto 2 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 5 straipsnio
bendrovėms, kai jos skelbia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka. Šios nuostatos formuluotė yra nesuprantama dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, ji suponuoja, kad tam tikros įstatymo nuostatos būtų taikomos, tik tada, kai pačios minėtosios organizacijos nuspręstų skelbti informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį, t.y. nustatomas sąlyginis įstatymo taikymas, priklausomai nuo pačių organizacijų valios. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatomas bendrasis principas dėl visos informacijos apie institucijų veiklą viešumo, tuo tarpu apie institucijos interneto svetainėje privalomai skelbiamą darbuotojų vidutinį nustatytąjį (paskirtąjį) darbo užmokestį yra numatyta 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Todėl nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje, nustatant tam tikrą pareigą dėl informacijos apie darbuotojų darbo užmokesčio skelbimo, yra pateikiama nuoroda į projekto 5 straipsnio 1 dalį, o ne į 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, kurioje numatytos organizacijos nebūtų laikomos „institucijomis“ visų kitų įstatymo nuostatų, išskyrus nuostatą dėl pareigos skelbti informaciją apie darbo užmokestį, taikymo požiūriu, siūlome dėstyti atskira dalimi. 8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata skirta ne apibrėžti įstatymo taikymo sritį, o plačiau atskleisti dokumentų pakartotinio naudojimo turinį, siūlome šią nuostatą dėstyti 3 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje „dokumentų pakartotinio naudojimo“ sąvoką. 9. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata tikslintina, nes jos formuluotė suponuoja, kad informacija apie darbuotojų darbo užmokestį taip pat laikoma dokumentu (nors, kaip jau minėta anksčiau, projekto 3 straipsnio 1 ir 5 dalyse šių sąvokų turinys atskirtas). 10.
projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose minimi iš esmės to paties statuso dokumentai, t.y. dokumentai, kurių teikimą draudžia ar riboja įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina šiuos punktus jungti į vieną. 11. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 6 punkto formuluotė tikslintina, derinant ją su pirmąja šios dalies pastraipa. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalį laikoma institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis , galbūt tikslinga vietoj žodžių „dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro“ įrašyti žodžius “kuriuose yra“. 12. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymas netaikomas dokumentams, kuriais disponuoja švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos, išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, mūsų nuomone, žodžiai
„valstybinės“ bei „valstybiniai“ yra pertekliniai bei iš dalies klaidinantys,
nes jau projekto 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad privačios nuosavybės formos juridiniams asmenims šis įstatymas netaikomas. Be to, sistemiškai vertinant šio punkto nuostatas, nėra aišku, kodėl minint švietimo įstaigų disponuojamus dokumentus nėra išskiriamos valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos. Antra, šio punkto nuostatos, kad įstatymas netaikomas dokumentams, kuriais disponuoja aukštosios mokyklos, išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, įgyvendinimas gali būti probleminis. Pažymėtina, kad aukštųjų mokyklų bibliotekos nėra atskiri juridiniai vienetai, o tiesiog aukštosios mokyklos struktūriniai padaliniai. Todėl formaliai vertinant, aukštųjų mokyklų bibliotekų apskaitoje esantys dokumentai, vis tiek laikomi kaip esantys aukštųjų mokyklų dispozicijoje.
Trečia, svarstytina, kodėl nėra išskiriamos ir kitos mokslo ir studijų institucijų grupės – mokslinių tyrimų institutų bibliotekos, nes Bibliotekų įstatymas numato, kad bibliotekų veiklą gali vykdyti ne tik aukštosios mokyklos, tačiau ir mokslinių tyrimų institutai. 13. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 9 punkte išskiriamos kitos kultūros įstaigos, kaip subjektai, kurių disponuojamiems dokumentams įstatymas netaikomas. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nenumato kriterijų, įgalinančių įstaigą priskirti prie gana neapibrėžto turinio „kitų kultūros įstaigų“ rato. Kultūros įstaigas apibrėžia ir tokio statuso suteikimą juridiniams asmenims nustato Bibliotekų įstatymas, Muziejų įstatymas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas. Kiti subjektai, kurių veiklos nereglamentuoja minėtieji įstatymai, formaliai negalėtų būti laikomi kultūros įstaigomis. Atsižvelgiant į tai, nebūtų pakankami aišku ar, įstatymas turėtų būti taikomas pvz. savivaldybės biudžetinei ar viešajai įstaigai, kurios veiklos nors ir nereglamentuotų vienas iš aukščiau paminėtų įstatymų, tačiau nuostatuose būtų numatyta, kad viena iš įstaigos veiklos sričių – kultūros puoselėjimas. 14. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje sąvoką
„dokumentas“, vietoje žodžio „pateikimo“ neturėtų būti įrašytas žodis
„užfiksavimo“, nes šios dalies paskirtis yra apibrėžti sąlygas, pagal kurias
objektas (užfiksuota informacija) įgyja dokumento statusą institucijoje. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių
„tikslo parengti dokumentą“ įrašytini žodžiai „dokumento parengimo tikslo“. 16.
pakartotinis naudojimas“ ir jos santrumpa „pakartotinis naudojimas“, tačiau projekto 1, 7 ir 8 straipsniuose naudojama apibrėžimo neatitinkanti sąvoka
„pakartotinis panaudojimas“. Siūlytina vartojamas sąvokas suvienodinti. 17. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nuasmeninti
duomenys“ įrašytini žodžiai „su nuasmenintais duomenimis“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl šios dalies 4 ir 5 punktuose vartojamų formuluočių. 18. Tikslintina projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė
„institucijoje atliktas skundo tyrimas“, nes Seimo kontrolierių įstatymas
nenumato tokios procedūros kaip „institucijoje atliekamas (skundo) tyrimas“. Pažyma surašoma Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą dėl skundo (Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis), o tiriami gali būti skundai dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (12 straipsnis), taigi Seimo kontrolieriaus tyrimas dėl skundų nėra siejamas su instituciją, ir joje nėra atliekamas. 19. Tikslintina projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta informacijos skelbimo sąlyga
„įsigaliojus <...> teismo sprendimui“. Pažymime, kad teismų sprendimai
bendrosios kompetencijos bei administraciniuose teismuose ne įsigalioja, o įsiteisėja. 20. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą reikėtų patikslinti, kad skelbiama informaciją ne apie vidutinį visų institucijos darbuotojų nustatytąjį (paskirtąjį) darbo užmokestį, o apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį pagal užimamas pareigas .
Taip pat svarstytina, ar nustatant siūlomą reguliavimą (dėl asmens, einančio vieninteles pareigas, sutikimo) būtų pasiektas projekto tikslas dėl valstybės ar savivaldybės finansų naudojimo skaidrumo, nes iš esmės dėl daugumos vadovaujančių darbuotojų, kurių pareigos institucijoje yra tik vienos (įstaigos vadovų, vadovų pavaduotojų, vyriausių finansininkų ir t.t.), vidutinio darbo užmokesčio skelbimo turės būti gautas jų sutikimas. Nes, jeigu siūlomu reguliavimu siekiama apsaugoti asmens, vienintelio einančio atitinkamas pareigas, asmens duomenis, svarstytina, ar asmens duomenys dėl darbo užmokesčio galėtų būti laikomi apsaugotais tuo atveju, jeigu atitinkamose pareigose institucijose dirba daugiau asmenų (t.y. paskelbus kelių tose pareigose dirbančių asmenų vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuoti vieno iš jų vidutinį darbo užmokestį nėra sunku). 21. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Nes projekto 5 straipsnio 1 dalyje įvesta santrumpa „Vyriausybė“. 22. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomos iš esmės Susisiekimo ministerijos funkcijos, o ne pareigos, todėl ši dalis turėtų būti formuluojama be žodžio „privalo“. 23. Projekto 7 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad pakartotinio panaudojimo stebėseną atlieka Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis susisekimo ministras, o ne ministerija . Analogiška pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 1 daliai, 22 straipsniui. 24.
dėmesys, kad sąvokos „metaduomenys“ turinys apibrėžiamas ir atitinkama santrumpa įvedama 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte, tačiau ši santrumpa vartojama jau projekto 3 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlome sąvokos
„metaduomenų“ turinį apibrėžti ir santrumpą įvesti jau projekto 3 straipsnio 8
dalyje. 25. Projekto
subjektų kompetencija pakartotinio naudojimo valstybinio valdymo srityje, tuo tarpu „institucijos“, kaip jos apibrėžtos projekto 2 straipsnio 1 dalyje, įstatymo prasme yra įstatymo taikymo sferai priklausantys subjektai. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio pavadinimas. 26. Derinat tarpusavyje projekto 8 straipsnio nuostatas bei siekiant teisinio aiškumo, reiktų 8 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodyti, kad laikantis šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų pakartotinis naudojimas vykdomas nesudarant jokių sutarčių su dokumentų teikėju. 27. Nesuprantamas projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad institucija sudaro galimybę pareiškėjui sutikimą su sutartyje nurodytomis specialiosiomis sąlygomis patvirtinti raštu arba elektroninėmis priemonėmis, santykis su šio straipsnio 7 dalies nuostata, numatančia, kad specialiosios pakartotinio naudojimo sąlygos yra įtraukiamos į sutartį, kurią pasirašo institucija su pareiškėju. Turint omenyje tai, kad specialiosios naudojimo sąlygos yra neatskiriama sutarties dalis, neaišku, kodėl 8 dalyje yra išskiriama sutikimo su specialiosiomis sąlygomis forma, o ne nustatomi sutarties, kurios dalis yra minėtosios sąlygos, sudarymo būdai. 28. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti santykį tarp projekto 8 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl privilegijų neteikimo su projekto 9 straipsnyje reglamentuojamu išimtinių teisių dėl pakartotinio naudojimo suteikimu, t.y. nėra aišku, ar minėtose dalyse skirtingomis formuluotėmis nustatomas tas pats reguliavimo dalykas. 29.
vieno iš jų, siekiant teisės akto glaustumo, reikia atsisakyti kaip perteklinio. 30. Projekto
dokumentus suteikimo pagrindą, nes iš projekto formuluotės nėra aišku kieno vykdomam (pareiškėjo ar dokumentus disponuojančios institucijos) viešųjų paslaugų teikimui tai turi būti būtina. 31. Projekto
pakartotino naudojimo skaidrumo turinį, t.y. nėra aišku kokie reikalavimai, sąlygojantys tokių susitarimų „skaidrumą“ būtų taikomi. 32. Projekto
ne susitarimas garantuoja , o pareiškėjas , gavęs išimtines teises dėl dokumento pakartotinio naudojimo, privalo teikti po vieną nemokamą suskaitmeninto kultūros paveldo kopiją. 33. Projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma nustatyti, kad tam tikrų institucijų bendros pajamos, gautos iš dokumentų teikimo, neturi viršyti duomenų teikimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad formuluotės
„pagrįsta investicijų grąža“ neapibrėžtumas gali lemti gana subjektyvų ir
nevienodą šios nuostatos taikymą. Poįstatyminiais teisės aktais įstatymų nuostatos turėtų būti tik detalizuojamos, o ne nustatomas jų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti atskleisti esminiai pagrįstos investicijų grąžos kriterijai. 34. Atsižvelgiant į tai, kad registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (ar) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą bei atlyginimą už tai nustato Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (tai numatyta kartu teikiamame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte (Reg. Nr.
Nr. XIIP-4778)) bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlome išbraukti žodžius „įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (ar) jų kopijas, valstybės informacinių sistemų duomenis“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsnio 3 daliai. 35. Projekto 12 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje teisės akto glaustumo sumetimais užtektų nurodyti, kad „prašyme papildomai nurodomi“ atitinkami atstovo duomenys, o pirmajame sakinyje išdėstytų prašymo rekvizitų nekartoti. 36. Nesuprantama projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri suponuoja, kad jei prieš pateikiant dokumentus pareiškėjui nėra būtinas gauti jo sutikimas su specialiosiomis sąlygomis, dokumentai jam gali būti pateikiami nesilaikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų pateikimo terminų. Be to, šios dalies redakcija redaguotina iš esmės, nes iki galo nėra aiškus sutarties sudarymo, sutikimo su specialiosiomis sąlygomis davimo bei terminų skaičiavimo tarpusavio santykis. 37. Projekto
nustatomi ne atsisakymo nagrinėti prašymą, o atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai, t.y. visi prašymai bet kokiu atveju yra nagrinėjami ir tik juos išnagrinėjus bei nustačius tam tikrus įstatyme nurodytus pagrindus galima atsisakyti suteikti dokumentus. 38. Mūsų nuomone, projekto 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra perteklinis, nes jame numatomi dokumentai patenka į projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų dokumentų ratą, t.y. dokumentai, kurių teikimą riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai. Kitu atveju, projekto 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų nurodyti kompetentingą subjektą, kurio sprendimu dokumentų teikimas gali būti ribojamas dėl galimumo pakenkti nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų tyrimui ar civilinių bylų nagrinėjimui. 39.
dokumentus ir šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t.y. kai pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos. 40. Projekto
suponuoja, kad institucija įvertinusi pareiškėjo prašymą, visais atvejais turi priimti sprendimą dėl atsisakymo teikti dokumentus. 41. Projekto
dokumentų teikimą dydis neturi viršyti dokumentų teikimo sąnaudų, derintina su projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kad atlyginimo dydis neturi viršyti sąnaudų su pagrįsta investicijų grąža. 42. Projekto
dokumentų teikimo būdus ir priemones, nes nėra aiškus santykis ir skirtumas tarp skirtinguose šios dalies punktuose vartojamų sąvokų „internetu“,
„elektroniniu būdu“, „elektroninių ryšių tinklais“, „interaktyviuoju būdu“,
„naudojantis interneto naršykle“. 43. Atsižvelgiant
į tai, kad projekto 18 straipsnis reguliuoja dokumentų parengimo ir pateikimo, o ne tvarkymo reikalavimus, svarstytina, ar šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „tvarkyti dokumentus“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „pritaikyti dokumentų tyrinį ir formatą“. 44. Tikslintina projekto 18 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (t.y. turi būti pateikta nuoroda į 2 straipsnio 3 dalį). 45. Projekto 20 straipsnio 3 dalyje siūlome arba nustatyti portalo tvarkytoją (tvarkytojus), arba nurodyti subjektą, įgaliotą skirti portalo tvarkytoją (tvarkytojus). 46. Projekto 22 straipsnis savo turiniu yra nesuprantamas.
Visų pirma, nėra aišku, kokias funkcijas vykdanti institucija turima omenyje (jei tai yra projekto 7 straipsnio 3 dalyje numatyta institucija, atliekanti pakartotinio naudojimo stebėseną, tai reikėtų ir aiškiai nurodyti). Antra, šiame straipsnyje nustatoma bendro pobūdžio perteklinė norma, kuri neįtvirtina jokio naujo teisinio reguliavimo. 47. Projekto
įrašytini žodžiai „susijusį su dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui“. Be to, ši nuostata tikslintina, nes pareiškėjas turi teisę apskųsti ir su dokumentų, kurie nebus pakartotinai naudojami, teikimu susijusius veiksmus ar neveikimą. 48. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros stadijas Seime ir susiformavusią praktiką, tikslintina projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] .
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 PAKEITIMO ĮSTATYMO
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, Susisiekimo ministerijos atstovas Petras Jakavonis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atstovas Kęstutis Andrijauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo projekto (toliau – projektas) 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus įstatymo tikslus ir paskirtį (o taip pat ir kitas projekto nuostatas), galima daryti išvadą, kad projektu siekiama nustatyti tik asmenų teisės gauti dokumentus , kuriais disponuoja ir tvarko atitinkamos valstybės institucijos, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Kitaip sakant, šiose projekto nuostatose nėra reglamentuojama asmenų teisė gauti valstybės institucijų disponuojamos informacijos, kuri nepatenka į dokumento apibrėžtį.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, kas suponuoja, kad taikant šį įstatymą dokumentu būtų laikomas tik kokioje nors fizinėje (materialioje) ar skaitmeninėje laikmenoje įtvirtinta informacija, tačiau žinios, kuriomis disponuoja valstybės institucija, bet kurios nėra užfiksuotos aukščiau minėta forma (projekto 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžta kaip tiesiog informacija) į dokumento apibrėžtį nebepatektų. Mūsų manymu, teikiamas įstatymas turėtų reglamentuoti ne tik dokumentų, tačiau ir valstybės institucijų disponuojamos informacijos, neužfiksuotos ir netvarkomos kaip dokumento, teikimo suinteresuotiems asmenims teikimo sąlygas ir tvarką. Tą patvirtina ir projekto 5 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad informacija apie institucijos veiklą teikiama neatlygintinai, bei 12 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad žodiniai prašymai telefonu gali būti pateikiami, kai pareiškėjas pageidauja gauti informaciją žodžiu . Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba tikslinti projekto nuostatas, nustatančias asmenų teisę gauti tik dokumentus (t.y. nenumatančias asmenų teisės gauti ir informaciją, kuri nėra tvarkoma kaip dokumentas), arba tikslinti projekto 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžtų sąvokų „dokumentas“ bei „informacija“ turinį ir tarpusavio santykį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. 1 IVPK pasiūlymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 12 str. 3 d. yra nustatoma informacijos užfiksuotos dokumentuose pateikimo būdai, nes pagal Direktyvoje 2013/37/ES (toliau
ir projekte pateiktą apibrėžimą, dokumentas tai yra įstaigoje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.
Direktyvos tekste nenaudojamas žodis „užfiksuota“, tačiau akivaizdu, kad galima kalbėti tik apie tokią informaciją, kuri bet kokiu iš nurodytų būdų ir tam tikra forma išreikšta, priešingu atveju, jeigu kalbėsime apie kokią nors
„neužfiksuotą“ informaciją ar aplamai žinias, tai bus akivaizdus taikymo
neapibrėžtumas, kadangi negalėsime apibrėžti žinių kilmės ir atsakomybės. Nors ir įstatymo pavadinimas nustato bendrai informacijos gavimo teisę, tačiau projekte apibrėžtos sąvokos ir projekto 1, 2, 3 straipsniuose nustatytame tiksle, taikymo/netaikymo srityje nuostatose yra įtvirtinta informacijos ir dokumento apibrėžtis. Be to pažymėtina, kad asmenų teisę gauti tam tikrą informaciją (tame tarpe apie save, privačią) iš institucijų reglamentuoja ne tik teikiamas įstatymo projektas, tačiau ir Viešojo administravimo įstatymas teikiant administracines paslaugas (15 str. 1 d., 5 p.), Visuomenės informavimo įstatymas (6 str.). Projekto 5 ir 12 str. kalbama apie informacijos perdavimo būdą, tačiau tai nereiškia, kad žodžiu teikiama informaciją niekur nėra užfiksuota, nes informacijos gavėjas liks neapsaugotas nuo tokios informacijos pateikimo pasekmių, vertės ir atsakomybės už ją. O bet kokia užfiksuota informacija yra dokumentas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
paskirčių yra įtvirtinti susitarimų dėl išimtinių teisių dėl dokumentų pakartotinio panaudojimo suteikimo draudimą.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas, arba 9 straipsnyje, reguliuojančiame draudimo suteikti išimtines teises įgyvendinimą, reikėtų apibrėžti tokio susitarimo dėl išimtinių teisių suteikimo turinį ir teisines pasekmes. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. IVPK 2 pasiūlymą. Taip pat m anome, kad atskirai p rojekto 3 str. apibrėžti susitarimų dėl išimtinių teisių turinį netikslinga, kadangi „Dokumentų pakartotinis naudojimas“ jau yra apibrėžtas p rojekto 3 str. 2 d. O pati išimtinių teisių pakartotinai naudoti dokumentus suteikimo/nesuteikimo tvarka nustatyta p rojekto
kanceliarijos Teisės departamentas
numatytų dokumentų rinkinių santrumpą – „dokumentų rinkiniai“. Šios santrumpos vartojamas yra ginčytinas, nes, visų pirma, santrumpa iš esmės yra beveik identiška pačiai trumpinamajai formuluotei, o antra, atsirastų neaiškumų taikant kitą įstatymo nuostatą, nes analogišką „dokumentų rinkinio“ santrumpą siekiama įvesti ir projekto 3 straipsnio 8 dalyje (trumpinant sąvoką „skaitmeninių dokumentų rinkinys“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų tarpusavyje suderinti minėtas nuostatas. Pritarti Argumentai:
Žr. 3 IVPK pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijas,
patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos).
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio
straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 9 dalyje) siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. Pritarti Argumentai: Žr. 4 IVPK pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pateikiamas institucijų, kurioms be išlygų taikomas keičiamas įstatymas, apibrėžimas diskutuotinas dėl siūlomos įstatymo taikymo apimties santykio su projekto priede nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/37/ES) taikymo sritimi. Direktyvos 2 straipsnio 2 punkto c papunktyje direktyvos taikymo sferai priskiriamos „viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos“ požymiai apibrėžiami per valdžios institucijų finansavimą arba per valdžios institucijų ar įstaigų kontrolę, tuo tarpo projekte institucijos požymis apibrėžiamas tik per finansavimą, o kontroliuojamiems subjektams tik nustatoma pareiga skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos „viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos“. Pažymėtina, kad projekto 2 str.
1 d. institucijos, kurioms taikomas įstatymas, apibrėžiamos ne tik per jų finansavimą, bet ir per suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, viešųjų paslaugų teikimą bei kitų viešųjų funkcijų vykdymą, o pagal Viešojo administravimo įstatymą, įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą turi viešojo administravimo subjektai, kurie tame pačiame įstatyme apibrėžiami kaip – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą . Todėl į projekto taikymo sritį pateks ne tik biudžetinės įstaigos, tačiau kitokios teisinės formos valstybės kontroliuojami subjektai, kurie vykdys viešąsias funkcijas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis taip pat taikoma tam tikroms įmonėms, viešosioms įstaigoms ir akcinėms bendrovėms, kai jos skelbia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka. Šios nuostatos formuluotė yra nesuprantama dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ji suponuoja, kad tam tikros įstatymo nuostatos būtų taikomos, tik tada, kai pačios minėtosios organizacijos nuspręstų skelbti informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį, t.y. nustatomas sąlyginis įstatymo taikymas, priklausomai nuo pačių organizacijų valios. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatomas bendrasis principas dėl visos informacijos apie institucijų veiklą viešumo, tuo tarpu apie institucijos interneto svetainėje privalomai skelbiamą darbuotojų vidutinį nustatytąjį (paskirtąjį) darbo užmokestį yra numatyta 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
Todėl nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje, nustatant tam tikrą pareigą dėl informacijos apie darbuotojų darbo užmokesčio skelbimo, yra pateikiama nuoroda į projekto 5 straipsnio 1 dalį, o ne į 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pritarti Argumentai: Žr. 4 IVPK pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį,
kurioje numatytos organizacijos nebūtų laikomos „institucijomis“ visų kitų įstatymo nuostatų, išskyrus nuostatą dėl pareigos skelbti informaciją apie darbo užmokestį, taikymo požiūriu, siūlome dėstyti atskira dalimi. Pritarti iš dalies Argumentai: Žr. 4 IVPK pasiūlymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžti įstatymo taikymo sritį, o plačiau atskleisti dokumentų pakartotinio naudojimo turinį, siūlome šią nuostatą dėstyti 3 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje „dokumentų pakartotinio naudojimo“ sąvoką. Pritarti Argumentai: Žr. 4, 5 IVPK pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotė suponuoja, kad informacija apie darbuotojų darbo užmokestį taip pat laikoma dokumentu (nors, kaip jau minėta anksčiau, projekto 3 straipsnio 1 ir 5 dalyse šių sąvokų turinys atskirtas). Nepritarti Argumentai: Informacija apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį projekto 5 str. 2 d. 6 p. priskiriama informacijai apie institucijos veiklą ir pagal šio įstatymo 5 str. turi būti skelbiama institucijos interneto svetainėje.
Be to, 5 str. nustatytos informacijos teikimas numatytas projekto 1 str. 1 d. Projekto
nustatyti darbo užmokestį kaip informaciją t.y. pabrėžiant turinio svarbą, o ne formos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minimi iš esmės to paties statuso dokumentai, t.y. dokumentai, kurių teikimą draudžia ar riboja įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina šiuos punktus jungti į vieną. Nepritarti Argumentai: Nors ir 2 str. 3 d. (dabartinė 2 d.) 3 ir 4 punktuose minimi dokumentai yra panašaus statuso t. y., kurių teikimą riboja įstatymai, tačiau ribojančių įstatymų taikymas ir taikymo pasekmės skiriasi, kadangi vienu atveju dokumentų teikimas yra draudžiamas, o kitu atveju dokumentai teikiami, tačiau pareiškėjas turi pagrįsti naudojimo tikslą Todėl manome, tikslinga punktus dėstyti atskirai. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
su pirmąja šios dalies pastraipa. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalį laikoma institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis , galbūt tikslinga vietoj žodžių „dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro“ įrašyti žodžius “kuriuose yra“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. 4 IVPK pasiūlymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūlomu koreguoti punktu, pabrėžiama, kad įstatymo nuostatos netaikomos tik tai dokumento daliai, kurioje yra užfiksuota informacija su asmens duomenimis, o ne visam dokumentui. Priėmus siūlomą pakeitimą, įstatymo projektas nuostatos būtų netaikomos visam dokumentui. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-15 12.
Projekto 2 straipsnio 3 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymas netaikomas dokumentams, kuriais disponuoja švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos, išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, mūsų nuomone, žodžiai „valstybinės“ bei „valstybiniai“ yra pertekliniai bei iš dalies klaidinantys, nes jau projekto 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad privačios nuosavybės formos juridiniams asmenims šis įstatymas netaikomas. Be to, sistemiškai vertinant šio punkto nuostatas, nėra aišku, kodėl minint švietimo įstaigų disponuojamus dokumentus nėra išskiriamos valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos. Antra, šio punkto nuostatos, kad įstatymas netaikomas dokumentams, kuriais disponuoja aukštosios mokyklos, išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, įgyvendinimas gali būti probleminis. Pažymėtina, kad aukštųjų mokyklų bibliotekos nėra atskiri juridiniai vienetai, o tiesiog aukštosios mokyklos struktūriniai padaliniai. Todėl formaliai vertinant, aukštųjų mokyklų bibliotekų apskaitoje esantys dokumentai, vis tiek laikomi kaip esantys aukštųjų mokyklų dispozicijoje. Trečia, svarstytina, kodėl nėra išskiriamos ir kitos mokslo ir studijų institucijų grupės – mokslinių tyrimų institutų bibliotekos, nes Bibliotekų įstatymas numato, kad bibliotekų veiklą gali vykdyti ne tik aukštosios mokyklos, tačiau ir mokslinių tyrimų institutai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. 4 IVPK pasiūlymą. Taip pat, pažymime, kad projekto 2 str. 1d. nustato, kam taikomas įstatymas ir tame tarpe institucijoms finansuojamoms iš valstybės biudžeto, o pvz. aukštosios mokyklos gali būti interpretuojamos kaip biudžetinės institucijos. Pagal mokslo ir studijų įstatymą aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Projekto 2 str.
Projekto
subjektai, todėl siekiant tinkamai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, reikalinga papildomu punktu reglamentuoti įstatymo projekto taikymą valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurioms Direktyva nėra taikoma (išskyrus jų bibliotekas), todėl tai reikia atitinkamai pažymėti 2 str. 3 d. 8 p. Aukštųjų mokyklų bibliotekos nors ir nebūdami atskiri juridiniai asmenys, tačiau jų veikla reglamentuota Bibliotekų įstatymu. Pagal Bibliotekų įstatymą biblioteka – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, veikiantis informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse ir vykdantis bibliotekų veiklą, arba juridinio asmens, turinčio teisę vykdyti bibliotekų veiklą, struktūrinis padalinys. Biblioteka turi aiškiai ir reglamentuotai sutvarkytus fondus aprašytus bibliografine informacija, todėl jokių sunkumų dėl tokių dokumentų teikimo neturi būti. Direktyvoje taikymo išimtis nustatoma universitetų bibliotekoms, o mokslinių tyrimų bibliotekos neišskiriamos, o tik nustato taikymo išimtį organizacijoms, įsteigtoms mokslinių tyrimų rezultatams perduoti, todėl pakanka nurodyti pačius mokslinių tyrimų institutus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išskiriamos kitos kultūros įstaigos, kaip subjektai, kurių disponuojamiems dokumentams įstatymas netaikomas. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nenumato kriterijų, įgalinančių įstaigą priskirti prie gana neapibrėžto turinio „kitų kultūros įstaigų“ rato. Kultūros įstaigas apibrėžia ir tokio statuso suteikimą juridiniams asmenims nustato Bibliotekų įstatymas, Muziejų įstatymas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas. Kiti subjektai, kurių veiklos nereglamentuoja minėtieji įstatymai, formaliai negalėtų būti laikomi kultūros įstaigomis.
Atsižvelgiant į tai, nebūtų pakankami aišku ar, įstatymas turėtų būti taikomas pvz. savivaldybės biudžetinei ar viešajai įstaigai, kurios veiklos nors ir nereglamentuotų vienas iš aukščiau paminėtų įstatymų, tačiau nuostatuose būtų numatyta, kad viena iš įstaigos veiklos sričių – kultūros puoselėjimas. Pritarti Argumentai:
Žr. 4 IVPK pasiūlymą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje, apibrėžiančioje sąvoką „dokumentas“, vietoje žodžio „pateikimo“ neturėtų būti įrašytas žodis „užfiksavimo“, nes šios dalies paskirtis yra apibrėžti sąlygas, pagal kurias objektas (užfiksuota informacija) įgyja dokumento statusą institucijoje. Nepritarti Argumentai: Kadangi, analogiškai
„dokumento“ sąvoka jau yra suformuota kituose įstatymuose (pvz. Dokumentų ir
archyvų įstatyme), tad siekiama išlaikyti teisės aktų nuoseklumą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „tikslo parengti dokumentą“ įrašytini žodžiai „dokumento parengimo tikslo“. Pritarti Argumentai: Žr. 5 IVPK pasiūlymą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžiama sąvoka „dokumento pakartotinis naudojimas“ ir jos santrumpa
„pakartotinis naudojimas“, tačiau projekto 1, 7 ir 8 straipsniuose naudojama
apibrėžimo neatitinkanti sąvoka „pakartotinis panaudojimas“. Siūlytina vartojamas sąvokas suvienodinti. Pritarti Argumentai: Žr. 2, 7, 12 IVPK pasiūlymus. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vietoj žodžių „nuasmeninti duomenys“ įrašytini žodžiai „su nuasmenintais duomenimis“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl šios dalies 4 ir 5 punktuose vartojamų formuluočių. Pritarti Argumentai: Žr. 8 IVPK pasiūlymą. 18.
kanceliarijos Teisės departamentas
Seimo kontrolierių įstatymas nenumato tokios procedūros kaip „institucijoje atliekamas (skundo) tyrimas“. Pažyma surašoma Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą dėl skundo (Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis), o tiriami gali būti skundai dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (12 straipsnis), taigi Seimo kontrolieriaus tyrimas dėl skundų nėra siejamas su instituciją, ir joje nėra atliekamas. Pritarti Argumentai:
Žr. 8 IVPK pasiūlymą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta informacijos skelbimo sąlyga
„įsigaliojus <...> teismo sprendimui“. Pažymime, kad teismų sprendimai
bendrosios kompetencijos bei administraciniuose teismuose ne įsigalioja, o įsiteisėja. Pritarti Argumentai: Žr. 8 IVPK pasiūlymą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikėtų patikslinti, kad skelbiama informaciją ne apie vidutinį visų institucijos darbuotojų nustatytąjį (paskirtąjį) darbo užmokestį, o apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį pagal užimamas pareigas . Taip pat svarstytina, ar nustatant siūlomą reguliavimą (dėl asmens, einančio vieninteles pareigas, sutikimo) būtų pasiektas projekto tikslas dėl valstybės ar savivaldybės finansų naudojimo skaidrumo, nes iš esmės dėl daugumos vadovaujančių darbuotojų, kurių pareigos institucijoje yra tik vienos (įstaigos vadovų, vadovų pavaduotojų, vyriausių finansininkų ir t.t.), vidutinio darbo užmokesčio skelbimo turės būti gautas jų sutikimas.
Nes, jeigu siūlomu reguliavimu siekiama apsaugoti asmens, vienintelio einančio atitinkamas pareigas, asmens duomenis, svarstytina, ar asmens duomenys dėl darbo užmokesčio galėtų būti laikomi apsaugotais tuo atveju, jeigu atitinkamose pareigose institucijose dirba daugiau asmenų (t.y. paskelbus kelių tose pareigose dirbančių asmenų vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuoti vieno iš jų vidutinį darbo užmokestį nėra sunku). Pritarti Argumentai:
Žr. 8 IVPK pasiūlymą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Nes projekto 5 straipsnio 1 dalyje įvesta santrumpa „Vyriausybė“. Pritarti Argumentai:
pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas
esmės Susisiekimo ministerijos funkcijos, o ne pareigos, todėl ši dalis turėtų būti formuluojama be žodžio „privalo“. Pritarti Argumentai: Žr. 8 IVPK pasiūlymą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad pakartotinio panaudojimo stebėseną atlieka Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis susisekimo ministras, o ne ministerija .
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 1 daliai, 22 straipsniui. Pritarti Argumentai: Žr. 8, 23 IVPK pasiūlymą. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžiamas ir atitinkama santrumpa įvedama 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte, tačiau ši santrumpa vartojama jau projekto 3 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlome sąvokos „metaduomenų“ turinį apibrėžti ir santrumpą įvesti jau projekto 3 straipsnio 8 dalyje. Pritarti Argumentai: Žr. 6 IVPK pasiūlymą. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šiame straipsnyje nustatoma subjektų kompetencija pakartotinio naudojimo valstybinio valdymo srityje, tuo tarpu „institucijos“, kaip jos apibrėžtos projekto 2 straipsnio 1 dalyje, įstatymo prasme yra įstatymo taikymo sferai priklausantys subjektai. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio pavadinimas. Pritarti Argumentai:
Žr. 8 IVPK pasiūlymą. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisinio aiškumo, reiktų 8 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodyti, kad laikantis šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų pakartotinis naudojimas vykdomas nesudarant jokių sutarčių su dokumentų teikėju. Pritarti Argumentai:
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-15 27.
Nesuprantamas projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad institucija sudaro galimybę pareiškėjui sutikimą su sutartyje nurodytomis specialiosiomis sąlygomis patvirtinti raštu arba elektroninėmis priemonėmis, santykis su šio straipsnio 7 dalies nuostata, numatančia, kad specialiosios pakartotinio naudojimo sąlygos yra įtraukiamos į sutartį, kurią pasirašo institucija su pareiškėju. Turint omenyje tai, kad specialiosios naudojimo sąlygos yra neatskiriama sutarties dalis, neaišku, kodėl 8 dalyje yra išskiriama sutikimo su specialiosiomis sąlygomis forma, o ne nustatomi sutarties, kurios dalis yra minėtosios sąlygos, sudarymo būdai. Pritarti Argumentai:
pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 8 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl privilegijų neteikimo su projekto 9 straipsnyje reglamentuojamu išimtinių teisių dėl pakartotinio naudojimo suteikimu, t.y. nėra aišku, ar minėtose dalyse skirtingomis formuluotėmis nustatomas tas pats reguliavimo dalykas. Pritarti Argumentai:
pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas
analogiško turinio, todėl vieno iš jų, siekiant teisės akto glaustumo, reikia atsisakyti kaip perteklinio. Nepritarti Argumentai: kadangi Projekto
pakartotinio naudojimo sąlygas, o 8 d. kalbama ir apie specialiąsias pakartotinio naudojimo sąlygas ir apie dokumentus), manome vieno jų atsisakymas, kaip perteklinio būtų netikslingas, siekiant teisinio aiškumo. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-15 30.
Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti išimtinių teisių pakartotinai naudoti dokumentus suteikimo pagrindą, nes iš projekto formuluotės nėra aišku kieno vykdomam (pareiškėjo ar dokumentus disponuojančios institucijos) viešųjų paslaugų teikimui tai turi būti būtina. Pritarti Argumentai: Žr. 13, 27 IVPK pasiūlymą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išimtinių teisių pakartotino naudojimo skaidrumo turinį, t.y. nėra aišku kokie reikalavimai, sąlygojantys tokių susitarimų „skaidrumą“ būtų taikomi. Nepritarti Argumentai: projekto 9 str. 5 d. tiksliai perkeltos direktyvos nuostatos, o atsižvelgiant į tai, kad direktyvoje nėra apibrėžtas ar išskirtas „skaidrumo“ turinys, manytina, kad šis žodis naudojamas bendrine prasme ir atskirai jo aiškinti nereikia. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32Projekto 9 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį siūlome tikslinti,
numatant, kad ne susitarimas garantuoja , o pareiškėjas , gavęs išimtines teises dėl dokumento pakartotinio naudojimo, privalo teikti po vieną nemokamą suskaitmeninto kultūros paveldo kopiją . Pritarti Argumentai: Žr. 14, IVPK pasiūlymą. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad tam tikrų institucijų bendros pajamos, gautos iš dokumentų teikimo, neturi viršyti duomenų teikimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad formuluotės
„pagrįsta investicijų grąža“ neapibrėžtumas gali lemti gana subjektyvų ir
nevienodą šios nuostatos taikymą. Poįstatyminiais teisės aktais įstatymų nuostatos turėtų būti tik detalizuojamos, o ne nustatomas jų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti atskleisti esminiai pagrįstos investicijų grąžos kriterijai.
Nepritarti Argumentai: kaip ir senojoje įstatymo redakcijoje taip ir šioje, naujoje redakcijoje siūlytina nedetalizuoti pagrįstos investicijų grąžos kriterijų, o palikti tai Vyriausybės kompetencijai. Be to, pagrįstos investicijų grąžos kriterijai nėra atskleisti ir Direktyvoje. Taip pat pažymėtina, kad investicijų grąža
) yra bendrinis finansų valdyme naudojamas terminas. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (ar) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą bei atlyginimą už tai nustato Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (tai numatyta kartu teikiamame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte (Reg. Nr. XIIP-4778)) bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlome išbraukti žodžius
„įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus
dokumentus ir (ar) jų kopijas, valstybės informacinių sistemų duomenis“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsnio 3 daliai. Nepritarti Argumentai: Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas nereguliuoja dokumentų pakartotinio naudojimo ir jo nuostatos nesietinos su Projektu, tame tarpe ir dėl duomenų teikimo ir atlyginimo už duomenis. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, neturėtų būti atsisakoma žodžių „ įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir
(ar) jų kopijas, valstybės informacinių sistemų duomenis“. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
užtektų nurodyti, kad „prašyme papildomai nurodomi“ atitinkami atstovo duomenys, o pirmajame sakinyje išdėstytų prašymo rekvizitų nekartoti.
Nepritarti Argumentai: kadangi projekto
duomenys, siūlome antrojo sakinio nekeisti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri suponuoja, kad jei prieš pateikiant dokumentus pareiškėjui nėra būtinas gauti jo sutikimas su specialiosiomis sąlygomis, dokumentai jam gali būti pateikiami nesilaikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų pateikimo terminų. Be to, šios dalies redakcija redaguotina iš esmės, nes iki galo nėra aiškus sutarties sudarymo, sutikimo su specialiosiomis sąlygomis davimo bei terminų skaičiavimo tarpusavio santykis. Pritarti Argumentai:
Žr. 15 IVPK pasiūlymą. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tikslintinos, nes jame nustatomi ne atsisakymo nagrinėti prašymą, o atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai, t.y. visi prašymai bet kokiu atveju yra nagrinėjami ir tik juos išnagrinėjus bei nustačius tam tikrus įstatyme nurodytus pagrindus galima atsisakyti suteikti dokumentus. Pritarti Argumentai: Žr. 16 IVPK pasiūlymą. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
perteklinis, nes jame numatomi dokumentai patenka į projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų dokumentų ratą, t.y. dokumentai, kurių teikimą riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai.
Kitu atveju, projekto 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų nurodyti kompetentingą subjektą, kurio sprendimu dokumentų teikimas gali būti ribojamas dėl galimumo pakenkti nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų tyrimui ar civilinių bylų nagrinėjimui. Pritarti Argumentai: Žr. 18 IVPK pasiūlymą. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
institucija atsisako teikti dokumentus ir šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t.y. kai pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos. Pritarti Argumentai: Žr. 17, 19 IVPK pasiūlymą. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
40Projekto 15 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys tikslintinas,
nes siūloma formuluotė suponuoja, kad institucija įvertinusi pareiškėjo prašymą, visais atvejais turi priimti sprendimą dėl atsisakymo teikti dokumentus. Pritarti Argumentai: Žr. 20 IVPK pasiūlymą. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
41Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti,
kad atlyginimo už dokumentų teikimą dydis neturi viršyti dokumentų teikimo sąnaudų, derintina su projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kad atlyginimo dydis neturi viršyti sąnaudų su pagrįsta investicijų grąža. Pritarti iš dalies Argumentai: Žr. 21 IVPK pasiūlymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 str. 2 d. 1 p. reglamentuoja atvejį susijusį ne su 10 str. 4, 5 d., o su 10 str. 6 d., kurioje investicijų grąža nenumatyta. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-15 42.
Projekto 17 straipsnio 1 dalyje dėstomi dokumentų teikimo būdai tikslintini aiškiai atskiriant dokumentų teikimo būdus ir priemones, nes nėra aiškus santykis ir skirtumas tarp skirtinguose šios dalies punktuose vartojamų sąvokų „internetu“, „elektroniniu būdu“, „elektroninių ryšių tinklais“, „interaktyviuoju būdu“, „naudojantis interneto naršykle“. Pritarti Argumentai:
Žr. 22 IVPK pasiūlymą. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dokumentų parengimo ir pateikimo, o ne tvarkymo reikalavimus, svarstytina, ar šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „tvarkyti dokumentus“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „pritaikyti dokumentų tyrinį ir formatą“. Nepritarti Argumentai: Šis punktas yra iš Direktyvos reikalavimų ir jis reiškia ne „dokumento pritaikymą“, o atvejį, kai pareiškėjas pageidauja, kad institucija dėl jo poreikio pradėtų rinkti, kaupti, saugoti bei teikti tam tikrus naujus duomenis (dokumentus). 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (t.y. turi būti pateikta nuoroda į 2 straipsnio 3 dalį). Pritarti Argumentai: Žr. 24 IVPK pasiūlymą. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tvarkytoją (tvarkytojus), arba nurodyti subjektą, įgaliotą skirti portalo tvarkytoją (tvarkytojus). Nepritarti Argumentai: Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, valstybės informacinių sistemų tvarkytojas skiriamas teisės aktu, kuriuo tvirtinami jos nuostatai. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
46Projekto 22 straipsnis savo turiniu yra nesuprantamas.
Visų pirma, nėra aišku, kokias funkcijas vykdanti institucija turima omenyje (jei tai yra projekto 7 straipsnio 3 dalyje numatyta institucija, atliekanti pakartotinio naudojimo stebėseną, tai reikėtų ir aiškiai nurodyti). Antra, šiame straipsnyje nustatoma bendro pobūdžio perteklinė norma, kuri neįtvirtina jokio naujo teisinio reguliavimo. Pritarti Argumentai:
Žr. 25 IVPK pasiūlymą. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakartotiniu naudojimu“ įrašytini žodžiai „susijusį su dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui“. Be to, ši nuostata tikslintina, nes pareiškėjas turi teisę apskųsti ir su dokumentų, kurie nebus pakartotinai naudojami, teikimu susijusius veiksmus ar neveikimą. Pritarti Argumentai: Žr. 26 IVPK pasiūlymą. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
stadijas Seime ir susiformavusią praktiką, tikslintina projekto 2 straipsnio
Argumentai: Žr. 28 IVPK pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4477 ES. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
11 Pasiūlymas: Projekto 1 str. 1 d. papildyti praplečiant įstatymo tikslą informacijos teikimu ir išdėstyti ją taip: „1.
Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau
121 Pasiūlymas: Projekto 1 str. 2 d. 1 punktą išdėstyti taip:
„1) įtvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų,
įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, pareigą teikti dokumentus, taip pat susitarimų dėl išimtinių teisių dėl dokumentų pakartotinio panaudojimo suteikimo draudimą; atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti dokumentus ;“
126 Pasiūlymas: Projekto 1 str. 2 d. 6 punkte išbraukti žodžius „(toliau- dokumentų rinkiniai) ir jį išdėstyti taip:
„6) nustato šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų
rinkinių (toliau – dokumentų rinkiniai) sudarymo ir su dokumentų rinkiniais susijusių paslaugų teikimo tvarką.“
2 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas
institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus (toliau – institucijos). Šioje dalyje nurodyti subjektai toliau šiame įstatyme bendrai vadinami institucijomis .
2 dalies
taip pat taikoma taikomas įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kai jos skelbia joms skelbiant informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Keitimasis dokumentais tarp institucijų teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas nelaikomas dokumentų pakartotiniu naudojimu. 3.
3Šis įstatymas netaikomas:
:1) , kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį;
į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų ( sui generis ) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės);
kurių teikimą kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį;
kurių teikimą kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą;
kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir
(arba) emblemos;
6) dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu;
kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai;
, kuriais disponuoja valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos (toliau – aukštoji mokykla), išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai;
kuriais disponuoja teatrai, koncertinės įstaigos, kitos kultūros įstaigos, kurios veikia pagal kultūros įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus bibliotekas, muziejus. 43 . Jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. 54 .
5
4. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). “
32 Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Dokumento pakartotinis naudojimas (toliau – pakartotinis naudojimas) – pareiškėjų ir (arba) jų atstovų naudojimasis dokumentais komerciniais arba nekomerciniais tikslais, kurie skiriasi nuo pirminio tikslo parengti dokumentą vykdant viešąją funkciją dokumento parengimo tikslo vykdant viešąją funkciją. Keitimasis dokumentais tarp institucijų teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas nelaikomas dokumentų pakartotiniu naudojimu. “
38 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Skaitmeninių dokumentų rinkinys (toliau – dokumentų rinkinys) – informacinių technologijų priemonėmis sudarytų ir metodiškai susistemintų dokumentų visuma, įskaitant jų juo s apibūdinančius duomenis (toliau
39 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).“
52 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama:
1) nuasmenintos Seimo kontrolierių pažymos dėl institucijoje atlikto tyrimo dėl skundo tyrimo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus;
informacija (nuasmeninti duomenys) apie Lietuvos Respublikos institucijos atžvilgiu priimtus valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimus dėl institucijos pagal valstybinio audito ataskaitas, taip pat apie sprendimuose nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą;
3) įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo ;
informacija (nuasmeninti duomenys) apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsigaliojus įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui;
informacija (nuasmeninti duomenys) apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus;
6) institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą);
7) kita Vyriausybės nustatyta informacija.“ Pritarti 8.
Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama:
1) nuasmenintos Seimo kontrolierių pažymos dėl institucijoje atlikto tyrimo dėl skundo tyrimo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus;
informacija (nuasmeninti duomenys) apie Lietuvos Respublikos institucijos atžvilgiu priimtus valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimus dėl institucijos pagal valstybinio audito ataskaitas, taip pat apie sprendimuose nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą;
3) įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo ;
informacija (nuasmeninti duomenys) apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsigaliojus įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui;
informacija (nuasmeninti duomenys) apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus;
6) institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą);
7) kita Vyriausybės nustatyta informacija.“
7 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
1Vyriausybė nustato pakartotinio naudojimo plėtros kryptis, siektinus rezultatus ir jų pasiekimo būdus. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) formuoja valstybės politiką pakartotinio naudojimo srityje ir pagal kompetenciją privalo :
1) teikti teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl pakartotinio naudojimo plėtros krypčių, siektinų rezultatų ir jų pasiekimo būdų;
2) koordinuoti koordinuoja ir derinti derina institucijų veiksmus, joms pagal kompetenciją įgyvendinant valstybės politiką pakartotinio naudojimo srityje;
3) teikti teikia išvadas dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pakartotiniu naudojimu, projektų;
4) kas trejus 3 metai, metus nuo įsigaliojus šio įstatymo priede nurodytos direktyvos nurodytai direktyvai įsigaliojimo datos rengti rengia dokumentų, skirtų pakartotinai naudoti, prieinamumo, sąlygų, kuriomis šie dokumentai prieinami, ir pareiškėjų teisės gynimo priemonių ataskaitą ir pateikti pateikia ją Europos Komisijai; pagal šią ataskaitą, kuri skelbiama viešai, atliekama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimo stebėsena;
5) atlikti atlieka kitas pavestas funkcijas, susijusias su pakartotiniu naudojimu. 3.
3Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ministro (toliau – susisiekimo ministras) įgaliota institucija atlieka pakartotinio panaudojimo naudojimo stebėseną ir privalo :
1) teikti teikia institucijoms metodinę pagalbą dėl dokumentų rinkinių ir juos apibūdinančių duomenų (toliau – metaduomenys) metaduomenų sudarymo;
2) teikti teikia dokumentų rinkinių metaduomenis į Europos atvirų duomenų portalą, užtikrinti užtikrina jų integralumą ir sklaidą Europos Sąjungos mastu;
3) vykdyti atlieka dokumentų rinkinių sudarymo stebėseną, apibendrintą informaciją teikti teikia Susisiekimo ministerijai;
4) konsultuoti konsultuoja institucijas ir pareiškėjus dokumentų rinkinių rengimo, gavimo, pakartotinio naudojimo sąlygų klausimais;
5) atlikti atlieka kitas jai pavestas funkcijas. 4. Institucijos pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką pakartotinio naudojimo srityje.“ Pritarti
8 1 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1.Pareiškėjas, be atskiro institucijos sutikimo ir nesudaręs sutarties, gali gautus dokumentus:“ Pritarti
8 5 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Pareiškėjui pakartotinai naudoti dokumentus leidžiama be institucijos leidimo laikantis šio straipsnio 1–3 dalyse, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytų sąlygų. Dokumentai, kuriems taikomas leidimas kuriuos leidžiama pareiškėjui pakartotinai naudoti juos pareiškėjui be institucijos leidimo , ir atitinkama nuoroda į šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius pakartotinio naudojimo sąlygas, skelbiama institucijos interneto svetainėje.“ Pritarti
8 7 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju institucija parengia specialiąsias pakartotinio naudojimo sąlygas ir jas įtraukia į sutartį, kurią dokumentus teikianti institucija privalo sudaryti su bet kuriuo pareiškėju, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų ar jų pagrindu priimtų kitų norminių teisės aktų nustatytas išimtis. Sudarydama šią sutartį, institucija neturi teisės suteikti pareiškėjui privilegijų dėl jo rasės, tautybės, lyties, socialinio statuso ir kitų ypatybių , išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Sutartimi pareiškėjui suteikiamas specialusis leidimas pakartotinai naudoti dokumentus. Specialiosios pakartotinio naudojimo sąlygos skelbiamos institucijos interneto svetainėje.“ Pritarti
8 8 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Institucija sudaro galimybę pareiškėjui sutikimą su šio straipsnio 7 dalyje numatyt ą oje sutart į yje nurodytomis specialiosiomis pakartotinio naudojimo sąlygomis patvirtinti sudaryti raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Teikiant dokumentų rinkinį elektroniniu būdu, rekomenduojama sutartis sutikimas su šiomis sąlygomis patvirtinamas sudaroma tik elektroninėmis priemonėmis. Specialiosios Dokumentai, kuriems taikomos specialiosios pakartotinio panaudojimo naudojimo sąlygos ir dokumentai, kuriems šios sąlygos taikomos , skelbiami institucijos interneto svetainėje.“ Pritarti
9 3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Išimtinė teisė pakartotinai naudoti dokumentus pareiškėjui suteikiama tik tuo atveju, jeigu yra būtina pareiškėjui viešosioms paslaugoms teikti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Susitarimas dėl išimtinės teisės suteikimo turi būti periodiškai peržiūrimas ne rečiau kaip kas treji
9 6 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas sudarytas susitarimas sudarius susitarimą dėl išimtinės teisės suteikimo , pareiškėjas privalo pateikti institucijai garantuoja vieną nemokamą suskaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo kopiją. Pasibaigus šio susitarimo terminui, institucija sudaro galimybę kitiems pareiškėjams šią kopiją pakartotinai naudoti.“ Pritarti
14 3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu Nepaisant to, ar dokumentai teikiami be institucijos leidimo, ar prieš pateikiant dokumentus pareiškėjui yra būtina gauti jo sutikimą su specialiomis pakartotinio naudojimo sąlygomis šio įstatymo 8 straipsnio
7 8 dalyje numatytoje sutartyje nurodytomis pakartotinio naudojimo sąlygomis numatyta tvarka , institucija dokumentus pareiškėjui privalo pateikti laikydamasi , o jeigu reikalinga, ir pareiškėjo sutikimą gauti, laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų pateikimo terminų.“ Pritarti
15 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio pavadinimą:
„15 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti prašymą ir (arba) pateikti dokumentus“ Pritarti
15 1 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Institucija atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymą ir (arba) pateikti jam pareiškėjui dokumentus, jeigu:“ Pritarti
151 6 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir šios dalies 7 punktą laikyti 6 punktu. Pritarti
151 7 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „
7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. “ Pritarti
15 2 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ 2 .
Jeigu Institucija įvertina, ar nėra nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymo nagrinėjimo ir (arba) dokumentų pateikimo pareiškėjui nurodytus atsisakymo pagrindų, ir pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti prašymą ir (arba) pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ir (arba) pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus. Bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams pareiga nurodyti tokį asmenį nėra privaloma.“
1621 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) teikdama dokumentus, adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus pagal atskirą individualų pareiškėjo prašymą, pagrįsti apskaičiuotą atlyginimo už tokių dokumentų teikimą dydį ir pateikti informaciją apie šio dydžio, kuris neturi viršyti sąnaudų, patiriamų dokumentus sisteminant, adaptuojant, apdorojant ar kitaip perdirbant, perduodant ir teikiant pareiškėjui, apskundimo tvarką;“
171 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, institucija dokumentus
pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais.
E lektroninių ryšių tinklais teikiama:
1) leidžiamosios kreipties būdu, kai pareiškėjas dokumentus gauna internetu ar elektroninių ryšių tinklais pagal konkrečias užklausas;
2) paketiniu būdu, kai pareiškėjas gauna didelės apimties (daugiau negu 50 dokumentų) dokumentų rinkinį;
3) interaktyviuoju būdu, kai pareiškėjas dokumentų rinkinį gauna naudodamasis interneto naršykle naršymo dokumentų rinkinyje priemone. 4) žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu.“ Pritarti
18 1 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Dokumentai pareiškėjui teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami institucijoje ir kurie nereikalauja papildomo dokumentų adaptavimo, apdorojimo ar kitokio perdirbimo. Jeigu parengtinis dokumentų ar dokumentų rinkinių turinys ar formatas nebeatitinka pareiškėjų, kurie nuolat kreipiasi tų pačių dokumentų, poreikių, institucija pritaiko turinį ir (arba) formatą pagal pasikeitusius pareiškėjų poreikius. Rekomenduojamus formatus ir standartus nustato susisiekimo ministerijos ministro įgaliota institucija.“ Pritarti
18 3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu pareiškėjas prašo dokumentų, kurių tam tikra dalis priklauso dokumentams, nustatytiems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, teikiama tik ta dokumentų dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio
2
22 Pasiūlymas: Išbraukti 22 Įstatymo projekto straipsnį ir Įstatymo projekto 23, 24 straipsnius atitinkamai laikyti 22 ir 23 straipsniais. Pritarti
22 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „23
Pareiškėjo teisė apskųsti institucijos veiksmus Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su dokumentų pakartotiniu naudojimu šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui , Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
23 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 24 straipsnį laikyti 23 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „24
išimtinės teisės išimtinių teisių suteikimo pakartotinai naudoti informaciją dokumentus galiojimas
išimtinės teisės išimtinių teisių suteikimo pakartotinai naudoti informaciją dokumentus , kurie galiojo 2005 m. liepos 1 d. ir kuriems nėra taikoma šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis, nebegalioja. 2. Susitarimai dėl išimtinės teisės išimtinių teisių suteikimo pakartotinai naudoti informaciją dokumentus , kurie galiojo 2013 m. liepos 17 d. ir kuriems nėra taikomos šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos išimtys, galioja iki susitarimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2043 m. liepos 18 d. 3. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus susitarimus dėl išimtinių teisių suteikimo pakartotinai naudoti dokumentus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pasiūlymas: Įstatymo projekto priedo 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį, įsigalioja 2016 2017
balandžio 1 d. 2.
teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis ir 21 straipsnis įsigalioja 2017 2018 m. sausio 1 d. 3. Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija iki 2016 2017
kovo 31
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Šiaulienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA: Į statymo projektas XIIP-4477(2), 15 lapai; Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys