Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo NR. I-1343 26 straipsniO pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų,
tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, laikantis draudimo diskriminuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus priklausomai nuo jų veiklos ir nuosavybės formos ir pareigos užtikrinti vienodas teikėjų teises sudaryti sutartis dėl objektyvaus kiekio kompensuojamųjų paslaugų išlaidų apmokėjimo, tame tarpe ir naujai pradėtų teikti paslaugų išlaidų kompensavimo bei kitų sutarčių sąlygų, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Dangutė Mikutienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis įpareigoja valstybę rūpintis žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, o įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Respublikoje nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas. Šio įstatymo preambulėje ir 2, 5 straipsniuose pabrėžiama prieinamos, priimtinos ir tinkamos sveikatos priežiūros svarba. Įstatymo 3 straipsnis apibrėžia teisinius santykius, kurie reglamentuojami išimtinai įstatymų, tarp jų – asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, medicinos priemonių rinkos subjektų teisės ir pareigos, sveikatinimo veiklos organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo bei finansavimo pagrindai, sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo tvarka ir sąlygos. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neatitinka aukščiau paminėtų nuostatų, kadangi nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei kiti įstatymai nereguliuoja sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo tvarkos ir sąlygų, o sveikatinimo veiklos finansavimo pagrindai įstatymu reglamentuoti tik iš dalies. Didžioji dalis šių klausimų yra reglamentuojami poįstatyminis aktais, kurie neužtikrina visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vienodų galimybių sudaryti sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, taip pat neužtikrina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų paslaugų kiekis būtų nustatomas vadovaujantis objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto apibrėžtais kriterijais.
Toks ydingas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas diskriminuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas priklausomai nuo jų valdymo ir nuosavybės formos, mažina asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei jų kokybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ paminėjo, jog „<...> sutarčių [su valstybės įgaliota institucija] sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.“ Analogiškas išvadas, vertindamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto norminį teisėtumą, yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012-11-19 norminiame administraciniame sprendime Nr. I-822-29-12 nurodęs, kad sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sudarymo sąlygų nustatymas poįstatyminiais teisės aktais, kai tokios sąlygos nenustatytos įstatymais, yra neteisėtas.
Įstatymo 26 straipsnyje nesant įtvirtintų nuostatų, nustatančių reikalavimus sutarčių sudarymui ir vykdymui, jų sąlygų nustatymui, poįstatyminiais teisės aktais Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio reguliavimas yra išplečiamas, iš esmės suteikiant teisę vykdomajai, o ne įstatymų leidžiamajai valdžiai nustatyti kokybiškai naują teisinį reguliavimą klausimais, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu. Dėl išdėstytų argumentų Sveikatos draudimo įstatymo
sveikatos apsaugos ministerija, priimdama poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo tvarką ir sąlygas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo narys Antanas Matulas
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančios Sveikatos draudimo įstatymo redakcijos 26 str. nustato tik galimybę sudaryti sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, pagal 26 str. 2 d. šios sutartys sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sutarčių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinių ligonių kasų sudarymą ir (arba) vykdymą, sutarčių sąlygas reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais): sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr.
V-1051 patvirtintas Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas, sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-833 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skiriamų lėšų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti planavimo tvarkos aprašas ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo
bendraisiais principais, kurių turi būti laikomasi priimant poįstatyminius teisės aktus, t.y. draudimas diskriminuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus dėl jų veiklos ir nuosavybės formos, vienodų paslaugų teikėjų teisių užtikrinimas keliais aspektais: sutarčių sudarymo, objektyvaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų paslaugų kiekio nustatymo, naujai pradėtų teikti paslaugų išlaidų kompensavimo bei kitų sutarčių sąlygų atžvilgiu. Įtvirtinus minėtus reikalavimus, bus užtikrintas visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (tiek viešųjų, tiek privačių) lygiateisiškumas, teisė teikti paslaugas ir gauti jų apmokėjimą remiantis iš anksto žinomais objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Projekto rengėjų nuomone, toks teisinis reguliavimas užtikrins visų sveikatinimo veikloje dalyvaujančių subjektų interesus, prisidės prie sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo ir nepagrįstai neribos teisėtos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus siūlomus pakeitimus galima tikėtis skaidresnio sutarčių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinių ligonių kasų sudarymo proceso, ūkio subjektų veiklos aiškumo ir apibrėžtumo, kas savo ruožtu turės teigiamos įtakos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybei, prieinamumui ir efektyvumui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministerija turės įvertinti, ar poįstatyminis reguliavimas atitinka Aiškinamojo rašto 4 dalyje nurodytus principus, ir prireikus pakeisti teisės aktus, neatitinkančius Įstatymo nuostatų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nėra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priėmus Įstatymo projektą, neigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Dangutė Mikutienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-06-06 Nr. S-2016-4052 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4476 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4476, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-06-07 Nr. XIIP-4476 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti draudimo diskriminuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus priklausomai nuo jų veiklos ir nuosavybės formos principą. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus asmens sveikatos priežiūros paslaugų išskyrimo pagal veiklos formą kriterijus. Pažymėtina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikavimo, atsižvelgiant į veiklos formą. Galbūt turimas omenyje draudimas diskriminuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl jų teisinės formos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo
įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected].