2016-06-06 Nr. XIIP-4454 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į reglamentą tikslintina, nurodant pilną jo pavadinimą bei sukuriant jo trumpinį. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje esanti formuluotė „turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą“ brauktina kaip perteklinė. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra vartojama sąvoka „auditorius kontrolierius“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą šia sąvoka. 4. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje prieš žodį
„patvirtinta“ įrašytina formuluotė „kompetentingos institucijos“. 5. Keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 3 punkte kaip viešojo intereso įmonės įvardinti skirtinga veikla užsiimantys subjektai: kredito unijos, kurios yra kredito įstaigos, ir finansų maklerio įmonės, kurios teikia investicines paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos subjektus nurodyti atskiruose 31 dalies punktuose. Be to, vietoj šiame punkte vartojamo trumpinio „mln.“ įrašytinas žodis „milijonų“. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 5 punkte kaip viešojo intereso įmonė nurodoma pensijų asociacija. Pastebėtina, kad „pensijų asociacija“ yra Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme vartojama profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos santrumpa, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj subjekto „pensijų asociacija“ įrašyti subjektą „profesinių pensijų fondo
(fondų) dalyvių asociacija“. 7.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 8 punkte esančią nuorodą „Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 daliai, 13 straipsnio 2 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 22 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 7 daliai, 24 straipsnio 4 daliai, 28 straipsnio 3 daliai, 32 straipsnio 2 daliai, 35 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 35 straipsnio 3 daliai,
straipsnio 2 daliai, 75 straipsniui, 76 straipsnio 1 daliai. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vartojama „profesinio skepticizmo“ sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti šią sąvoką keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 9. Prieš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje esančią formuluotę „Finansų ministerija“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje esantį trumpinį „(toliau – Finansų ministerija)“ perkelti į 3 straipsnio 5 dalį. 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalyse prieš žodžius „auditą“ arba „audito“ įrašytinos formuluotės „finansinių ataskaitų“. 11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „suteikti“ įrašytinas žodis „išduoti“. 12. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, kuris neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Tačiau praktikai vadovaujančiam auditoriui poveikio priemonės gali būti paskirtos vėliau, t.y. po jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jei, paskyrus vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai, auditorius gauna drausminę nuobaudą, Auditorių rūmai nedelsdami paskiria kitą auditorių, atitinkantį reikalavimus, vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai.
Neaišku, kodėl siūloma šios nuostatos atsisakyti. 13. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį egzaminų komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Įstaiga. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas projekto 2 straipsnis dėl nurodytos nuostatos taikymo, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai. 14. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnyje“ keistina nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 1-4 punktuose“. 15. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje prieš žodį
„informuoja“ įrašyti žodį „raštu“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo
įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 6 daliai. 16. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „ Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas įvykdyti pavedimus“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant nuo kada bus skaičiuojamas minėtasis 10 darbo dienų terminas
įstatymo 20 straipsnyje nustatomi audito įmonės nepriekaištingos reputacijos apribojimai. Manytina, kad neterminuotas nepriekaištingos reputacijos ribojimas dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neatsižvelgiant į teistumo išnykimą galimai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. 19. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte esanti nuoroda „šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje“ tikslintina, kadangi ne visi šio straipsnio 2 dalies punktuose nustatyti duomenys gali būti pateikiami (pavyzdžiui, 1, 9-11 punktuose įvardinti duomenys negali būti pateikiami). 20. Vietoj keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 esančios nuorodos „41 straipsnyje“ įrašytina nuoroda „42 straipsnyje“. 21. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „dieną“ įrašytinas žodis „darbo“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 62 straipsnio 4 daliai. 22. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tobulintinos, nurodant, ką turi būti atlikę valstybių ne narių auditoriai ir auditorių įmonės, kad būtų įtraukti į atitinkamus sąrašus. 23. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „šią informaciją“ įrašyti formuluotę „šį auditorių“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai. 24. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 38 straipsnio 1 punkto nuostatos tobulintinos. Siūlymas nustatyti, kad auditorius ir audito įmonė atlikdama finansinių ataskaitų auditą turi laikytis tik šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos nedera su keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje išdėstytais reikalavimais auditoriams ir auditorių įmonėms.
Siūlytume įtvirtinti apibendrintą nuostatą, kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą. Be to, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių
„nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „nurodytos tvarkos“. 25. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį,
nurodant kaip bus pateikiama finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaita (pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan.). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 daliai, 50 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 8 daliai. 26. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje esančios formuluotės „ar nenustatyta“ brauktinos kaip perteklinės. 27. Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, nurodant prieš kiek laiko Įstaiga registruotu laišku praneša apie posėdžio datą ir laiką. 28. Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, nurodant kur turi būti sumokamos piniginės baudos. 29. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje prieš formuluotę
„Valstybės kontrolė“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. 30. Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1
punktą, nurodant kur bus skelbiami išversti Buhalterių profesionalų etikos kodeksas ir tarptautiniai audito standartai. 31. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Svarstytina galimybė nurodytą projekto nuostatą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnį valstybės institucijos gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti įstatymų numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo intereso gynimo atvejai net ir tada, kai viešąjį interesą gina prokuroras, yra apibrėžti įstatymuose. Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad p rokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Manytume, kad ginant viešąjį interesą Įstaiga negalėtų turėti daugiau teisių nei prokurorai. 32. Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus narius“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas yra tie „kiti nariai“. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 33. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2016-12-12 Nr. XIIP-4454(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisytinas. Pirma, pagal Baudžiamojo kodekso XXX skyriaus nuostatas nusikaltimai informacinių sistemų saugumui objektyviai negali būti kvalifikuojami kaip sunkūs ar labai sunkūs. Antra, manytume, kad neterminuotas teisių ribojimas asmenims, kurių atžvilgiu buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ypač kiek tai susiję su teistumu už kitą tyčinę veiklą, yra neproporcingas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo
projekto straipsniuose siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
ir FINANSŲ komitetas
dalyvavo: : Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į reglamentą tikslintina, nurodant pilną jo pavadinimą bei sukuriant jo trumpinį. Pritarti. 212
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje esanti formuluotė „turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą“ brauktina kaip perteklinė. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodomi auditoriai, kurie turi teisę verstis audito veikla Lietuvoje (pagal keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnius), o ne visi valstybių narių auditoriai ir audito įmonės. 214
įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra vartojama sąvoka „auditorius kontrolierius“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą šia sąvoka. Nepritarti.
Nepritarti. Reikalavimai auditoriams kontrolieriams, taip pat jų teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras nustatyti atskirame keičiamo įstatymo 43 straipsnyje. Be to, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kuriems reikalavimai nustatyti reglamente
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje prieš žodį
„patvirtinta“ įrašytina formuluotė „kompetentingos institucijos“. Iš dalies pritarti. Siūloma kitos valstybės narės
audito įmonės patvirtinimą sieti ne su kompetentinga institucija, bet su atliekama procedūra. „20. Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus .“
įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 3 punkte kaip viešojo intereso įmonės įvardinti skirtinga veikla užsiimantys subjektai: kredito unijos, kurios yra kredito įstaigos, ir finansų maklerio įmonės, kurios teikia investicines paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos subjektus nurodyti atskiruose 31 dalies punktuose. Be to, vietoj šiame punkte vartojamo trumpinio „mln.“ įrašytinas žodis „milijonų“. Pritarti. 2315
įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 5 punkte kaip viešojo intereso įmonė nurodoma pensijų asociacija. Pastebėtina, kad „pensijų asociacija“ yra Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme vartojama profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos santrumpa, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj subjekto „pensijų asociacija“ įrašyti subjektą „profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija“. Pritarti. 2318
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 8 punkte esančią nuorodą „Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 daliai, 13 straipsnio 2 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 22 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 7 daliai, 24 straipsnio 4 daliai, 28 straipsnio 3 daliai, 32 straipsnio 2 daliai, 35 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 35 straipsnio 3 daliai, 38 straipsnio 6 punktui, 66 straipsnio 4 daliai, 68 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 2 daliai, 75 straipsniui, 76 straipsnio 1 daliai. Nepritarti. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintomis 2013-12-23 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298, nurodoma, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas. Kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (pvz., be žodžių „Lietuvos Respublikos“) arba sutrumpintas įstatymo pavadinimas skliaustuose nurodant toliau vartojamą trumpinį (rekomendacijų 15 punktas). 33
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vartojama „profesinio skepticizmo“ sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti šią sąvoką keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Nepritarti. Audito direktyvoje (2006/43/EB) nėra „profesinio skepticizmo“ sąvokos, tačiau yra atskiras straipsnis, apimantis nuostatas ir dėl profesinio skepticizmo. Atitinkamai pasirinktas nuostatų perkėlimas ir į keičiamą įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinis skepticizmas minimas tik viename keičiamo įstatymo straipsnyje. 35
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje esančią formuluotę „Finansų ministerija“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje esantį trumpinį „(toliau – Finansų ministerija)“ perkelti į 3 straipsnio 5 dalį. Pritarti. 4 7,8 10.
4
„finansinių ataskaitų“. Pritarti. 93
punkte vietoj žodžio „suteikti“ įrašytinas žodis „išduoti“. Pritarti. 111
dalyje siūloma nustatyti, kad auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, kuris neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Tačiau praktikai vadovaujančiam auditoriui poveikio priemonės gali būti paskirtos vėliau, t.y. po jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jei, paskyrus vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai, auditorius gauna drausminę nuobaudą, Auditorių rūmai nedelsdami paskiria kitą auditorių, atitinkantį reikalavimus, vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai. Neaišku, kodėl siūloma šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti. Keičiamame įstatyme nuostatos dėl auditoriaus padėjėjo praktikos patikslintos atsižvelgiant į Lietuvos auditorių rūmų siūlymą nedetalizuoti reikalavimų auditoriaus padėjėjo praktikai, o tik nurodyti, kad auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką nustato Auditorių rūmai, kaip auditorių savivaldos organizacija, suderinę su
dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį egzaminų komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Įstaiga. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas projekto 2 straipsnis dėl nurodytos nuostatos taikymo, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai. Pritarti. 1322
dalies 2 punkte esanti nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnyje“ keistina nuoroda
„šio įstatymo 9 straipsnio 1-4 punktuose“. Pritarti.
15Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „informuoja“ įrašyti žodį „raštu“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 6 daliai. Iš dalies pritarti. Neapriboti galimybės pateikti informaciją ir kitokiomis priemonėmis nei raštu, kadangi šiose keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 4 dalies nuostatose numatoma, kad asmuo/įmonė turi būti informuojami jų nurodytu kontaktiniu adresu. Be to, remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis 2007 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. Nr. 875, informavimas neturėtų būti apribojimas tik raštišku būdu. 143
dalyje nurodoma, kad „Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas įvykdyti pavedimus“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant nuo kada bus skaičiuojamas minėtasis 10 darbo dienų terminas – nuo pranešimo išsiuntimo ar nuo jo įteikimo dienos. Pritarti. 156
dalyje nurodytas terminas „pažymėjimo galiojimo panaikinimo dieną“ nėra aiškus, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj jo įrašyti terminą
„įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“,
kaip tai siūloma keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, kurioje reglamentuojami panašūs teisiniai santykiai. Nepritarti. P ažymėjimo panaikinimo terminas yra nustatytas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, kad sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. 20
reputacijos apribojimai.
Manytina, kad neterminuotas nepriekaištingos reputacijos ribojimas dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neatsižvelgiant į teistumo išnykimą galimai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Nepritarti. Nuostata patikslinta atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išvadą. Kadangi keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nurodomi ne fiziniai, o juridiniai asmenys – audito įmonės – atsisakyta nepriekaištingos reputacijos termino ribojimo dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 2221
įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje“ tikslintina, kadangi ne visi šio straipsnio 2 dalies punktuose nustatyti duomenys gali būti pateikiami (pavyzdžiui, 1,
straipsnio 1 dalies 1 esančios nuorodos „41 straipsnyje“ įrašytina nuoroda
„42 straipsnyje“. Nepritarti. Siūloma keičiamo įstatymo 23
straipsnio 1 dalyje palikti nuorodą į 41 straipsnį, kadangi šiame straipsnyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, taip pat finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai. 243
„darbo“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 62 straipsnio 4
daliai. Iš dalies pritarti. Teisės aktuose paprastai ataskaitų skelbimo bei teikimo terminas nurodomas kalendorinėmis dienomis. 26281143
dalies 4 punkto ir 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tobulintinos, nurodant, ką turi būti atlikę valstybių ne narių auditoriai ir auditorių įmonės, kad būtų įtraukti į atitinkamus sąrašus. Pritarti. 271 23.
271
vietoje formuluotės „šią informaciją“ įrašyti formuluotę „šį auditorių“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai. Pritarti. 3621
punkto nuostatos tobulintinos. Siūlymas nustatyti, kad auditorius ir audito įmonė atlikdama finansinių ataskaitų auditą turi laikytis tik šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos nedera su keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje išdėstytais reikalavimais auditoriams ir auditorių įmonėms. Siūlytume įtvirtinti apibendrintą nuostatą, kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą. Be to, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „nurodytos tvarkos“. Iš dalies pritarti. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio
auditoriams ir audito įmonėms, kurių reikia laikytis atliekant finansinių ataskaitų auditą. Keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje yra nurodyti ir kiti reikalavimai, kurie susiję su ne tik su finansinių ataskaitų audito atlikimu, bet ir su auditorių ir audito įmonių darbo organizavimu, audito įmonės vidaus organizacine struktūra. 443
bus pateikiama finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaita (pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan.). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 daliai, 50 straipsnio
straipsnio 1 dalyje esančios formuluotės „ar nenustatyta“ brauktinos kaip perteklinės. Nepritarti.
Nepritarti. Atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą svarbu konstatuoti ne tik nustatytus pažeidimus, bet ir konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta. Priešingu atveju bus neiškus atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatas. 562
kiek laiko Įstaiga registruotu laišku praneša apie posėdžio datą ir laiką. Pritarti. 591
būti sumokamos piniginės baudos. Pritarti. 617
straipsnio 7 dalyje prieš formuluotę „Valstybės kontrolė“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 6211
30Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą,
nurodant kur bus skelbiami išversti Buhalterių profesionalų etikos kodeksas ir tarptautiniai audito standartai. Pritarti. 6226
siūloma nustatyti, kad Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Svarstytina galimybė nurodytą projekto nuostatą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso
ginti įstatymų numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo intereso gynimo atvejai net ir tada, kai viešąjį interesą gina prokuroras, yra apibrėžti įstatymuose. Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad p rokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Manytume, kad ginant viešąjį interesą Įstaiga negalėtų turėti daugiau teisių nei prokurorai. Nepritarti. Perkeliama Audito direktyvos (2006/43/EB) 30a straipsnio nuostata, numatanti kompetentingos institucijos įgaliojimus taikyti poveikio priemones vienu iš šių būdų: tiesiogiai, bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas. 701
dalyje numatyta, jog „Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus narius“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas yra tie „kiti nariai“. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti. Keičiamo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad galimybė Auditorių rūmams vienyti ir kitus nei auditoriai narius siejama su Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta buhalterio profesionalo sąvoka (apibrėžiant buhalterį profesionalą kaip asmenį, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios TBF, narys). Atsižvelgiant į šios sąvokos apibrėžtį visi auditoriai, būdami Auditorių rūmų nariais, bus laikomi buhalteriais profesionalais. Atsižvelgiant į tai, Audito įstatymo projekto 70 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus asmenis
m. birželio 17 d.
Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 2 dalis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
K. Bartkevičius, K. Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
Komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė, padėjėjos Simona Mickevičienė ir Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų viceministras Romualdas Gėgžnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento Audito ir nemokumo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasius Kropus, Lietuvos auditorių rūmų direktorė Rasa Makevičienė, Lietuvos auditorių rūmų viceprezidentė Jurgita Kirvaitienė, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktorius Audrius Linartas, Smulkių ir vidutinių audito įmonių asociacijos atstovė Vida Malmigienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Lietuvos socialdemokratų partijos visuomeninis patarėjas Šarūnas Gintilas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06 (1)1 2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į reglamentą tikslintina, nurodant pilną jo pavadinimą bei sukuriant jo trumpinį. Pritarti Argumentai: Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintomis 2013-12-23 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298, nurodoma, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas. Kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas sutrumpintas įstatymo pavadinimas skliaustuose nurodant toliau vartojamą trumpinį. Atsižvelgiant į tai ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 1 str. 2 dalį, nurodant pilną Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 537/2014) pavadinimą bei sukuriant jo trumpinį. Pasiūlymas: „2. Papildomi viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai, nei nurodyti šiame įstatyme, nustatyti
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – reglamentas (ES) Nr. 537/2014) .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
12
formuluotė „turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą“ brauktina kaip perteklinė. Nepritarti K eičiamo įstatymo 2 str. 12 dalyje yra nurodomi auditoriai, kurie turi teisę verstis audito veikla Lietuvoje (pagal keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnius), o ne visi valstybių narių auditoriai ir audito įmonės. Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
14
sąvoka „auditorius kontrolierius“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą šia sąvoka. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
20
institucijos“. Pritarti iš dalies Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
313
viešojo intereso įmonės įvardinti skirtinga veikla užsiimantys subjektai: kredito unijos, kurios yra kredito įstaigos, ir finansų maklerio įmonės, kurios teikia investicines paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos subjektus nurodyti atskiruose 31 dalies punktuose. Be to, vietoj šiame punkte vartojamo trumpinio „mln.“ įrašytinas žodis „milijonų“. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
315
viešojo intereso įmonė nurodoma pensijų asociacija. Pastebėtina, kad „pensijų asociacija“ yra Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme vartojama profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos santrumpa, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj subjekto „pensijų asociacija“ įrašyti subjektą „profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija“. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
esančią nuorodą „Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 daliai, 13 straipsnio 2 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 22 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 7 daliai, 24 straipsnio 4 daliai, 28 straipsnio 3 daliai, 32 straipsnio 2 daliai, 35 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 35 straipsnio 3 daliai, 38 straipsnio 6 punktui, 66 straipsnio 4 daliai, 68 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 2 daliai, 75 straipsniui, 76 straipsnio 1 daliai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, susijusios su keičiamo įstatymo 2 str. 31 dalies 8 punktu ir šio str. 34 dalimi, žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. Kaip jau minėta, šiuo metu galiojančiose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, nurodyta, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, o kartojant tekste – gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas pirmą kartą yra minimas keičiamo įstatymo 31 str., o ne 38 str. 6 dalyje, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 28 str. 3 dalis, 31 ir 75 straipsniai. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 28 str. 3 dalį: „
nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl auditoriaus atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką.
Auditorių rūmai nustato informacijos apie kitą
(kitas) nei audito įmonė (-ės) įmonę (-es), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pateikimo Auditorių rūmams tvarką. Auditoriaus teikiama informacija turi būti jo pasirašyta asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo ( toliau – Elektroninio parašo įstatymas) nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 31 str.: „
saugojimas Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ( toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nustatyta tvarka. “ Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 75 str.: „
Įstaigos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos a A dministracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. “
Teisės departamentas 2016-06-06
„profesinio skepticizmo“ sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina
apibrėžti šią sąvoką keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Nepritarti Audito direktyvoje (2006/43/EB) (toliau – Direktyva (2006/43/EB)) nėra „profesinio skepticizmo“ sąvokos, tačiau yra atskiras straipsnis, apimantis nuostatas ir dėl profesinio skepticizmo. Todėl ir pasirinktas būtent toks nuostatų perkėlimas ir į keičiamą įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvių kalbos žodyne žodis „skepticizmas“ pirmiausiai yra apibrėžiamas kaip savybė, t.y. nepatiklumas, abejojimas, nepasitikėjimas.
Kitas skepticizmo žodžio aiškinimas – tai pažiūra, pagrįsta neigimu, kad galima pažinti tiesą. Abiem atvejais tai neatspindi keičiamame įstatyme vartojamo žodžių junginio tikrosios prasmės. Profesinis skepticizmas yra ne principas, ne savybė, o požiūris, kurio prasmė atskleidžiama keičiamo įstatymo 3 str. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1254
formuluotę „Finansų ministerija“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje esantį trumpinį
„(toliau – Finansų ministerija)“ perkelti į 3 straipsnio 5 dalį. Pritarti
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninei pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 3 str. 5 dalis ir 12 str. 4 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 3 str. 5 dalį:
„5. Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės
paslapties principo laikymosi tvarką, kokie asmenys laikomi galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, taip pat auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus nustato Įstaiga, suderinusi su Lietuvos Respublikos F f inansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) . “ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 12 str. 4 dalį:
„4. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija)
sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir
(arba) finansų specialistai.
Lietuvos Respublikos F f inansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) , 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai apie tai informuodamas jį skyrusią instituciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
78
žodžius „auditą“ arba „audito“ įrašytinos formuluotės „finansinių ataskaitų“. Pritarti iš dalies Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
3
„suteikti“ įrašytinas žodis „išduoti“. Pritarti
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas 9 str. 3 punktas. „3) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje atliko auditoriaus padėjėjo praktiką ne trumpiau kaip 3 metus ir jeigu prašymo suteikti išduoti auditoriaus pažymėjimą pateikimo metu auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
nustatyti, kad auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, kuris neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos.
Tačiau praktikai vadovaujančiam auditoriui poveikio priemonės gali būti paskirtos vėliau, t.y. po jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jei, paskyrus vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai, auditorius gauna drausminę nuobaudą, Auditorių rūmai nedelsdami paskiria kitą auditorių, atitinkantį reikalavimus, vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai. Neaišku, kodėl siūloma šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti Argumentai:
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos auditorių rūmai (toliau – LAR), kaip auditorių savivaldos organizacija, suderinę su Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie LR Finansų ministerijos (toliau – Įstaiga). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas yra Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kurio paskirtis nėra susijusi su auditorių padėjėjų praktikos reglamentavimu, ir nepritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, manytina, kad nėra tikslinga detalizuoti reikalavimų auditoriaus padėjėjo praktikai, nes keičiamo įstatymo 11 str. 3 dalyje yra įrašyta bendroji nuostata, kuri numato, kad LAR, kaip auditorių savivaldos organizacija, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką . 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
nustatyti, kad kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras.
Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį egzaminų komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Įstaiga. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas projekto 2 straipsnis dėl nurodytos nuostatos taikymo, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
22
nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnyje“ keistina nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 1-4 punktuose“. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 13 str. 2 dalies 2 punktas. Pasiūlymas: „
2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 9 straipsn yje io 1-4 punktuose nurodytiems reikalavimams. “
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje prieš žodį „informuoja“ įrašyti žodį „raštu“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl
dalies, žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. Pritariant
13 str. 3 dalies, 22 str. 4 dalies ir 23 str. 3 dalies nuostatos. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 13 str. 3 dalį: „
, priėmę sprendimą išduoti auditoriaus pažymėjimą, apie tai informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu, pakviečia asmenį duoti auditoriaus priesaiką ir atsiimti pažymėjimą.
Auditorių rūmai , priėmę sprendimą neišduoti auditoriaus pažymėjimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo auditoriaus pažymėjimo neišdavimo priežastį (-is). “ Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 22 str. 4 dalį: „
tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo neišdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo audito įmonės pažymėjimo neišdavimo priežastį (-is). “ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 23 str. 3 dalį:
„3. Audito įmonės pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir
pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą neįvykdžius pavedimų. Pranešimą raštu arba elektroninėmis priemonėmis apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, kuriame nustatomas terminas įvykdyti pavedimus, audito įmonei teikia Auditorių rūmai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais ir Įstaiga šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
3
Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas įvykdyti pavedimus“.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant nuo kada bus skaičiuojamas minėtasis 10 darbo dienų terminas – nuo pranešimo išsiuntimo ar nuo jo įteikimo dienos. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo14 str. 3 dalis. Pasiūlymas:
„3. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir
neįvykdžius pavedimų – per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus reikalingų ir (arba) teisingų duomenų, nurodytų šio įstatymo 26 straipsnyje, nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo (toliau šiame ir ketvirtajame skirsniuose
ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pavedimui įvykdyti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas , kuris skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti pavedimus .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
6
terminas „pažymėjimo galiojimo panaikinimo dieną“ nėra aiškus, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj jo įrašyti terminą „įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“, kaip tai siūloma keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, kurioje reglamentuojami panašūs teisiniai santykiai.
Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 15 str. 6 dalis. Pasiūlymas:
„6. Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą asmuo išbraukiamas iš auditorių
sąrašo pažymėjimo galiojimo panaikinimo dieną įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir auditorius netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
nepriekaištingos reputacijos apribojimai. Manytina, kad neterminuotas nepriekaištingos reputacijos ribojimas dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neatsižvelgiant į teistumo išnykimą galimai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 20 str. Pasiūlymas: „
Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui, arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
21 19.
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte esanti nuoroda „šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje“ tikslintina, kadangi ne visi šio straipsnio 2 dalies punktuose nustatyti duomenys gali būti pateikiami (pavyzdžiui, 1, 9-11 punktuose įvardinti duomenys negali būti pateikiami). Pritarti Argumentai:
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 22 str. 2 dalies 1 punktas. Pasiūlymas: „1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dal yje ies 1-8 punktuose nustatyti duomenys;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
11
esančios nuorodos „41 straipsnyje“ įrašytina nuoroda „42 straipsnyje“. Nepritarti Keičiamo įstatymo 23 str. 1 dalies 1 punkto nuostatos „ jei audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros; “ yra vienas iš atvejų, kuriuo yra įtvirtinama galimybė sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą. Keičiamo įstatymo 23 str. 1 dalies 1 punkto nuoroda į 41 str. yra teisinga, nes būtent šiame keičiamo įstatymo straipsnyje yra įtvirtinti atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai ir įtvirtinta nuostata, kad finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
6234
„dieną“ įrašytinas žodis „darbo“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo
įstatymo 62 straipsnio 4 daliai. Pritarti iš dalies Argumentai: Teisės aktuose paprastai ataskaitų skelbimo bei teikimo terminas nurodomas kalendorinėmis dienomis. Iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinos 24 str. 3 dalies nuostatos. Pasiūlymas: „ 3.
Pasiūlymas: „
darbo dieną nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais priimtame sprendime nurodytos dienos.
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tobulintinos, nurodant, ką turi būti atlikę valstybių ne narių auditoriai ir auditorių įmonės, kad būtų įtraukti į atitinkamus sąrašus. Pritarti Argumentai:
26 str. 1 dalies 4 punktas ir 28 str. 1 dalies 3 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 26 str. 1 dalies 4 punktas: „
auditorius, atlikusius valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje , finansinių ataskaitų auditą . “ Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 28 str. 1 dalies 3 punktas: „3) pateikusias kreipimąsi dėl įrašymo į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmones, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje , finansinių ataskaitų auditą . “
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2911
straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „šią informaciją“ įrašyti formuluotę
„šį auditorių“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29
straipsnio 1 daliai. Pritarti iš dalies Žr. 7 ir 8 Audito komiteto pasiūlymus. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
38211
straipsnio 1 punkto nuostatos tobulintinos.
Siūlymas nustatyti, kad auditorius ir audito įmonė atlikdama finansinių ataskaitų auditą turi laikytis tik šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos nedera su keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje išdėstytais reikalavimais auditoriams ir auditorių įmonėms. Siūlytume įtvirtinti apibendrintą nuostatą, kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą. Be to, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „nurodytos tvarkos“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 36 str. 2 dalies 1 punkte ir 38 str. 1 punkte nustatomi reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms, kurių reikia laikytis atliekant finansinių ataskaitų auditą. Keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje yra nurodyti ir kiti reikalavimai, kurie susiję su ne tik su finansinių ataskaitų audito atlikimu, bet ir su auditorių ir audito įmonių darbo organizavimu, audito įmonės vidaus organizacine struktūra. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl
punkto, žr. 10 Audito komiteto pasiūlymą. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalį, nurodant kaip bus pateikiama finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaita (pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan.). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 daliai, 50 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 8 daliai. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl
dalies, žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 44 str. 3 dalis, 50 str. 2 dalis ir 56 str. 8 dalis.
8 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 44 str. 3 dalį: „
kontrolierius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis po vieną jos egzempliorių pateikia Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai. “ Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 50 str. 2 dalį: „2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui ir audito įmonei finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą, o kai atliekamas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, pažeidimo tyrimo ataskaitą pateikia terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytą tyrimų atlikimo tvarką.“ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 56 str. 8 dalį:
„8. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (-ų) ar poveikio priemonės (-ių)
skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir (arba) audito įmonei, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas buvo atliktas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas,
kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (-ų) ar poveikio priemonės (-ių) skyrimo auditoriui ir (arba) audito įmonei, apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
esančios formuluotės „ar nenustatyta“ brauktinos kaip perteklinės. Nepritarti Atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą svarbu konstatuoti ne tik nustatytus pažeidimus, bet ir konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta.
Priešingu atveju bus neiškus atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatas. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2
straipsnio 2 dalį, nurodant prieš kiek laiko Įstaiga registruotu laišku praneša apie posėdžio datą ir laiką. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 56 str. 2 dalis. Pasiūlymas: „
dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirdama vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti paaiškinimus Įstaigai dėl finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaitos, tikrinimo ataskaitos, tyrimo ataskaitos ar pažeidimo ataskaitos. Įstaiga registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims apie posėdžio, kuriame bus svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir
(arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę susipažinti su finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaita, tikrinimo ataskaita, tyrimo ataskaita ar pažeidimo ataskaita , posėdyje duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis. “
591
28Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, nurodant kur turi būti sumokamos piniginės baudos. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 59 str. 1 dalis. Pasiūlymas: „
1Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs Įstaigos sprendimą dėl piniginės baudos, ją sumoka į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
“
617
29Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje prieš formuluotę „Valstybės kontrolė“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Žr. 16 Audito komiteto pasiūlymą. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06 (1)
6211
30Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodant kur bus skelbiami išversti Buhalterių profesionalų etikos kodeksas ir tarptautiniai audito standartai. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 1 punktas Pasiūlymas:
„ 1) verčia Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus į lietuvių kalbą ir juos skelbia savo interneto svetainėje , kol Europos Komisija patvirtina tarptautinius audito standartus;
“ 31.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
26
nustatyti, kad Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Svarstytina galimybė nurodytą projekto nuostatą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso
ginti įstatymų numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo intereso gynimo atvejai net ir tada, kai viešąjį interesą gina prokuroras, yra apibrėžti įstatymuose. Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Manytume, kad ginant viešąjį interesą Įstaiga negalėtų turėti daugiau teisių nei prokurorai. Pritarti Žr. 19 Audito komiteto pasiūlymą. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
„Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus
narius“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas yra tie „kiti nariai“. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 70 str. 1 dalis. Pasiūlymas: „ 1.
Pasiūlymas: „
ir kitus narius . “. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2
1 dalyje numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 2 dalis. Pritarti Žr. 22 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija, 2016-06-13 (1 ) 392 Lietuvos bankų asociacija, įvertinusi įregistruotą Lietuvos Respublikos audito įstatymo projektą Nr. XIIP-4454 (toliau - Įstatymo projektas) teikia siūlymą dėl projekto tobulinimo. Dėl Įstatymo projekto 39 str. 2 d. Finansinių ataskaitų patikimumas yra itin reikšmingas faktorius bankams, kadangi finansinių ataskaitų teisingumas lemia kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir turi reikšmingos įtakos visos sutarties tolimesniam galiojimui bei banko rizikos valdymui, todėl banko teisė pasirinkti patikimą auditorių, kuris patikrintų bankui teikiamą kredito gavėjo finansinę ataskaitą, yra itin reikšminga bankui. Bankas, sudaręs kredito sutartį su juridiniu asmeniu, paprastai numato finansinius įsipareigojimus ir pareigą teikti įvairaus laikotarpio finansines ataskaitas, kurios parodo, ar kredito gavėjas užtikrina kredito sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus. Neretai bankai numato specifinius finansinius įsipareigojimus, kurių įvertinimui reikalinga tiksli ir neiškraipyta finansinė ataskaita.
Jei kredito gavėjo finansinės ataskaitos pateiktos neteisingai, bankai negali teisingai įvertinti, ar kredito gavėjas vykdo kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl tokiais atvejais bankas prisiima nepamatuotą, neįvertintą riziką, kadangi neteisingai įvertinama kredito gavėjo galimybė toliau vykdyti įsipareigojimus. Pavyzdžiui, esant nekorektiškoms finansinėms ataskaitoms, bankai gali leisti išsimokėti kredito gavėjui dividendus, tačiau tokiu atveju, bankas blogina savo, kaip kreditoriaus, poziciją, teisingai nebevaldydamas kredito rizikos. Tuo tarpu bankai, kaip profesionalūs paslaugos tiekėjai, turi sekti ir laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkam ai ją įvertinti bei sumažinti ir nuolat stebėti, ar kredito gavėjo finansinė būklė nekelia grėsmės tinkam am sutartinių įsipareigojimų bankui vykdymui. Tokio įsipareigojimo, kaip numatyta Finansų įstaigų įstatyme, bankai negalės užtikrinti, jei finansinės ataskaitos bus pateiktos neteisingos. Sutinkame, kad akcininkas turi turėti galimybę rinktis tokią audito įmonę, kurią laiko reikalinga ir patikima, tačiau akcininko pasirinkta audito įmonė gali neužtikrinti banko lūkesčių ar reikalavimų keliamų finansinei ataskaitai. Palikus tokią Projekto redakciją kils neapibrėžtumų ir ginčų, ar kreditorius turės teisę rinktis auditorių, kuris atliktų kredito gavėjo bankui pateikiamų finansinių ataskaitų auditą ir patikrintų reikiamą informaciją, kurią bankas reikalauja, kad kredito gavėjas pateiktų bankui. Siekiant išvengti galimų ginčių, Įstatymo projekto 39 str. 2 d. nuostatą siūlytume patikslinti.
Bankas neretai prašo kredito gavėjų ne tik įstatymais privalomų metinių ataskaitų, bet ir tarpinių finansinių ataskaitų ar finansinių ataskaitų nurodant konkretų laikotarpį, todėl visiškai pagrįsta, kad bankas turėtų teisę ir pasirinkti, kokia audito įmonė geriausiai atitinka banko interesus, nes tiek įstatymais privalomos metinės, tiek bet kokio kito laikotarpio finansinės ataskaitos turi būti audituojamos bankui priimtinų audito įmonių dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Siūlytume įtvirtinti, jog savanoriškam auditui (kai ataskaita teikiama kreditoriui) būtų netaikoma tik Įstatymo projekto 39 str. 2 d. Tokiu būdu iš esmės privalomo ir savanoriško audito reguliavimas išliktų tapatus ir atitiktų 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ ES (toliau - direktyva) nuostatas. Mūsų supratimu, direktyva leidžia valstybei narei pasirinkti, ar apskritai taikyti direktyvą savanoriškai atliekamam auditui, todėl manytina, jog ji turi teisę pasirinkti taikyti savanoriškai atliekamam auditui tik dalį direktyvos nuostatų. Konkrečiai šiuo atveju manome, kad 39 str. 2 d. taikymas savanoriškai atliekamo audito atžvilgiu būtų perteklinis ir nepagrįstai apribojantis kreditoriaus teisę, kad jam pateikiamos finansinės ataskaitos būtų audituotos kreditoriui priimtinos audito įmonės. Todėl siūlome tokią 39 str. 2 d. formuluotę: „2. Bet kokia užsakovo ir trečiojo asmens susitarimo nuostata, kuria apribojama užsakovo visuotinio akcininkų arba narių susirinkimo pasirinkimo galimybė, skinant finansinių ataskaitų auditą attiksiančią audito įmonę, rinktis tik iš tam tikrų audito įmonių kategorijų arba sąrašų, laikoma niekine.
Ši nuostata netaikoma pagal teisės aktus neprivalomam finansinių ataskaitų auditui , kai finansinė ataskaita teikiama kreditoriui bei kredito gavėjas ir kreditorius susitaria . kad finansinė ataskaita bus audituota kreditoriui priimtinos audito įmonės.“ Nepritarti Manytina, kad Lietuvos banko asociacijos siūloma nuostata būtų pažeidžiama Direktyvos (2006/43/EB) 37 str. 3 d. nuostata, kad įmonei renkantis audito įmonę ar auditorių negali būti jokių apribojimų. Audito įmonė /auditorius, parenkami atlikti finansinių ataskaitų auditą, turi būti nepriklausomi, kad galėtų pateikti nepriklausomą ir objektyvią auditoriaus išvadą. Be to, jei auditorius turi audituoti ne visas finansines ataskaitas, o tikrinti tik tam tikrą dalį įmonės veiklos, toks atvejis nebūtų šio įstatymo reguliavimo objektas. 2. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 * Atsižvelgiant į Direktyvoje 2014/56/ES nustatytą kompetentingos institucijos apibrėžtį, kad kompetentinga gali būti paskirta tiktai institucija, kurios veikloje ir priimant sprendimus niekaip nedalyvauja profesinių organizacijų atstovai, Audito įstatymo Projekto 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiama kompetentingos institucijos sąvoka atsisakant nuostatos, kad tokia gali būti laikomi LAR, ir nurodoma, kad kompetentinga institucija, kuriai pavesta atlikti viešąją priežiūra, yra Įstaiga. Audito įstatymo Projekto 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ne VII auditorių ir audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą atsako ir jį atlieka Įstaiga.
To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užtikrinant ne VII auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę LAR pavedamos funkcijos, susijusios su finansiniu ataskaitų audito kokybės peržiūrų organizavimu ir koordinavimu. Audito įstatymo Projekto 44 straipsnyje nustatyta, kad LAR, gavę kontrolieriaus parengtas peržiūros ataskaitas, jas nagrinėja ir gali Įstaigai siūlyti skirti 56 straipsnio 3 dalyje išvardytą vieną ar kelis nurodymus ir (arba) vieną iš to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių (įskaitant siūlymą skirti griežčiausią nuobaudą – auditoriaus arba audito pažymėjimo galiojimo panaikinimą) ar atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Visų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitos, kita su šiomis peržiūromis susijusi informacija bei siūlymai dėl nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo perduodami įstaigai, kuri įvertina finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus ir priima galutinius sprendimus dėl peržiūru rezultatu ir gali skirti nurodymus ir (arba) poveikio priemones. Taigi Projektu siūloma susiaurinti LAR deleguotas funkcijas nebesuteikiant teisės priimti galutinio sprendimo dėl ne VII finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų rezultatų ir teisės skirti nurodymus ir (arba) poveikio priemones. Siūlomos pataisos Siūlome Audito įstatymu palikti šiuo metu galiojančiu įstatymu deleguotas LAR funkcijas, susijusias su ne VII audito kokybės užtikrinimu, t. y. numatyti LAR teisę priimti sprendimus dėl ne VII auditorių ir audito įmonių audito kokybės peržiūrų rezultatų ir LAR teisę skirti nurodymus ir poveikio priemones ne VII auditoriams ir audito įmonėms atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus.
Siūlome, kad kaip ir iki šiol, ne VII auditorių ir audito įmonių kokybės peržiūras atliktų kontrolieriai - auditoriai, su kuriais LAR sudaro sutartis dėl peržiūrų atlikimo. Ne VII auditorių ir audito įmonių atliktų finansinių ataskaitų auditu kokybę, darydami iš anksto suplanuotas, periodines (ne rečiau kaip kas 6 metus) finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, vertintų LAR ir priimtų galutinį sprendimą dėl peržiūrų rezultatų. Sprendimus dėl atliktų peržiūrų turėtų priimti LAR kolegialus organas - Audito kokybės kontrolės komitetas. Komitetą sudarytų patyrę įvairių institucijų atstovai. Net ir delegavus minėtas funkcijas LAR, už funkcijų tinkamą įgyvendinimą galutinė atsakomybė išliktų Įstaigai. Siūlome, kad LAR priimti sprendimai dėl ne VII auditorių ir audito įmonių audito kokybės peržiūrų rezultatų ir LAR paskirtų nurodymų ir poveikio priemonių ne VII auditoriams ir audito įmonėms atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus įsiteisėtų ir taptų vykdytinais, tik jei įstaiga per 30 dienu terminą nesustabdo LAR sprendimo vykdymo. Įstaiga, sustabdžiusi LAR sprendimo vykdymą, turėtų teisę: (1) palikti LAR sprendimą nepakeistą; (2) pakeisti LAR sprendimą; (3) panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą; (4) panaikinti sprendimą ir įpareigoti LAR pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priimti sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.
Toks funkcijų, susijusių su ne VII viešąją priežiūra, delegavimas LAR visiškai atitiktų įgyvendinamos Direktyvos 2014/56/ES nuostatas, kitų šalių Direktyvos 2014/56/ES įgyvendinimo praktiką, leistų pasinaudoti ilgamete LAR sukaupta patirtimi atliekant šias funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti Direktyvoje (2006/43/EB) nurodyta, kad kompetentingai institucijai – Įstaigai – tenka galutinė atsakomybė už jos 32 str. 4 d. numatytų funkcijų užtikrinimą, nepriklausomai nuo to, kad kai kurios funkcijos keičiamame įstatyme yra deleguojamos atlikti LAR. Įvertinant šį pasiūlymą, būtų sudėtinga tinkamai įgyvendinti Direktyvos (2006/43/EB) 32 str. 5 d. nuostatą, kad Įstaigai būtų suteiktos galios, būtinos vykdyti jai numatytas funkcijas ir atsakomybes. Pagal šiuo metu veikiančią sistemą, LAR organizuoja audito kokybės peržiūras, o Įstaiga priima sprendimus, atsižvelgdama į peržiūrų rezultatus. Nors Įstaiga ir priima sprendimus, susijusius su audito kokybės peržiūrų rezultatais, tačiau LAR yra suteikta teisė teikti pasiūlymus dėl sprendimų. Keičiamame įstatyme yra numatoma padidinti LAR teisę siūlyti galimus sprendimus po peržiūrų atlikimo dėl ne VIĮ, praplečiant tokių siūlymų spektrą iki galimybės siūlyti panaikinti auditoriaus /audito įmonės pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstaigai tenka galutinė atsakomybė už Direktyvoje (2006/43/EB) numatytų funkcijų užtikrinimą, ir siekiant efektyvios ir veiksmingos sistemos, sprendimus, susijusius su audito kokybės peržiūrų rezultatais, turėtų priimti viena institucija.
Taip pat šiuo pasiūlymu būtų apsunkinamos ir dubliuojamos sprendimų priėmimo procedūros, kadangi Įstaiga vis tiek turėtų peržiūrėti visus LAR sprendimus, norėdama juos įvertinti ir, esant poreikiui, pakeisti. 3. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 * Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto
ATSAKOMYBĖ auditorių ir audito įmonių civilinę atsakomybę ribojančiomis nuostatomis:
žalą, padarytą kaltais veiksmais atliekant auditą, išskyrus, jei žala atsirado dėl priežasčių, nesusijusių su auditu, arba dėl užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės, taip pat trečiųjų asmenų veikų. Jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir užsakovas, audituojama įmonė ir (arba) tretieji asmenys, tai žala atlyginama proporcingai arba audito įmonė ir auditorius gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. 2. Užsakovui ir (arba) audituojamai įmonei žala atlyginama sutartyje nustatyta tvarka, tačiau pagal tokį susitarimą audito įmonės atlyginama nuostolių suma negali būti didesnė nei audito įmonės už audituojamos įmonės atitinkamų metų auditą gautas atlygis, padaugintas iš 2 . 3. Tretiesiems asmenims žala atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus. Tretiesiems asmenims audito įmonės atlyginamų nuostolių suma negali viršyti audito įmonės už audituojamos įmonės atitinkamų metų auditą gautą atlygi, padauginus iš 2. 4. Aukščiau aptarti ribojimai netaikomi, jei žala padaryta dėl audito įmonės ar auditoriaus tyčinių veiksmų, taip pat audito įmonės ar auditoriaus baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika, konstatuota įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. 5.
taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo audito išvados dėl audituojamos įmonės finansinių ataskaitų paskelbimo, o jei ji neskelbiama - nuo audito išvados datos. Nepritarti LR Civilinio kodekso 6.251 straipsnis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, o 2008-06-05 Europos Komisijos rekomendacijoje, be rekomenduojamų būdų, kuriais galėtų būti apribota auditorių civilinė atsakomybė, kartu nustatyta, kad joks civilinės atsakomybės ribojimas neturėtų sudaryti sąlygų, kad nukentėjusioms šalims nebūtų tinkamai kompensuota. Šis LAR pasiūlymas sudarytų nevienodas atsakomybės sąlygas už tokią pačią audito paslaugą skirtingoms audito įmonėms, kadangi atlyginamos žalos dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo audito įmonės už auditą gauto atlygio. Tokiu būdu labai mažą audito atlygį gavusi audito įmonė būtų mažiau atsakinga už savo veiksmus (arba visai neatsakinga, jei audito įmonė nutartų neimti sutartinio atlygio už auditą dėl greta gaunamo atlygio už kitas teikiamas ne audito paslaugas), nei gavusi didesnį audito atlygį įmonė. Taip pat šiuo pasiūlymu nebūtų apsaugoti klientų interesai, ypač VIĮ atveju, kadangi rizika dėl galimos didelės žalos, viršijančios siūlomą dvigubą audito įmonės gautą atlygį, visais atvejais, kai nėra nusikalstamos veikos ir netaikoma baudžiamoji atsakomybė, atitektų išimtinai tik klientui. Pažymėtina, kad kitų profesijų (notarai, antstoliai, bankroto administratoriai, finansų makleriai) atsakomybė nėra apribota. Atkreiptinas dėmesys, kad Audito direktyvos (2014/56/ES) pakeitimu buvo pakeistas Direktyvos (2006/43/EB) VII skirsnis, kuriame nebeliko straipsnio (buvęs 31 str.) dėl auditorių atsakomybės. 4. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 (1)48 Remiantis Reglamento 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, siekiant užtikrinti auditorių nepriklausomumą ir objektyvumą, Projekte siūloma įtvirtinti trumpiausią 2 metų audito sutarties terminą.
Ši priemonė, padedanti užtikrinanti vienų iš esminių auditorių nepriklausomumo ir objektyvumo principų tinkamą įgyvendinimą, turėtų būti taikoma atliekant ne tik VII auditą, bet ir atliekant ne VII auditą. Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Trumpiausias audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014-17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai". Nepritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Lietuvos auditorių rūmai
611123 Audito įstatymo Projekte 5 metų patirties reikalavimas nustatytas tik kokybės tikrinimams ir tyrimams vadovaujantiems Įstaigos darbuotojams, tačiau ne juos atliekantiems Įstaigos darbuotojams. Tik kokybiška viešoji priežiūra gali prisidėti prie tinkamo audito rinkos veikimo. Nekokybiška viešoji priežiūra gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos. Viešosios priežiūros tikslai gali būti pasiekti, tik jei viešąją priežiūrą vykdo asmenys, atitinkantys išsilavinimui, patirties ir nepriklausomumui keliamus reikalavimus. Todėl labai svarbu, kad tinkamos kompetencijos būtų ne tik vadovaujantys, tačiau ir faktiškai tikrinimus bei tyrimus atliekantys Įstaigos darbuotojai. Tinkamą priežiūros kokybę galima užtikrinti tik tuo atveju, jei 5 metų patirties reikalavimas bus taikomas visiems tikrinimus ir tyrimus atliekantiems Įstaigos darbuotojams. Audito įstatymo Projekte patirties reikalavimas nėra siejamas su VII auditu. Tai neužtikrina tinkamos VII, kurios svarbios visuomenei dėl savo masto ir pobūdžio, auditu viešosios priežiūros.
Pagal šiuo metu Projekte siūlomas nuostatas VII auditą turėtų teisę atlikti net ir tas Įstaigos darbuotojas, kuris turi tik bendrą patirtį atliekant ne VII auditus ir niekada gyvenime nebuvo susidūręs su VII auditu. Atsižvelgiant į tai, darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus, susijusius su VII viešąja priežiūra, privalo turėti bent 3 metų patirtį, susijusią su VII auditais. Atsižvelgiant į tais, siūlome šias pataisas:
Pakeisti Audito įstatymo Projekto 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai , kuriems vadovauja darbuotojas, turint i y s ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis atliekant viešojo intereso įmonių auditą , ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 5 dalyje“. Pakeisti Audito įstatymo Projekto 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Ne viešojo intereso įmonių F finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai
metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį , iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis atliekant viešojo intereso įmonių auditą. Pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito arba teisės srityse“.
Pakeisti Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Įstaigos darbuotojai , atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus , susijusius su ne viešojo intereso įmonių viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito , buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse
“. Pakeisti Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 3
dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Įstaigos darbuotojai, atliekantys su viešąja priežiūra susijusias funkcijas, bet nepriimantys sprendimų, susijusių su viešąja priežiūra, ir neatliekantys funkcijų, nurodytų šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio l dalyje, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos , finansinių ataskaitų rengimo ir
(arba) teises srityse Įstaigos darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus, susijusius su viešojo intereso įmonių viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse, iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis, susijusi su viešojo intereso įmonių auditu“. Nepritarti Ne VIĮ finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras atlieka auditorius kontrolierius, kuris tą darbą atlieka vienas (t. y. neturi galimybės turėti padėjėjų (ne auditorių kontrolierių) komandos), o VIĮ finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka Įstaigos darbuotojai (t. y. komanda, sudaryta iš atitinkamą kompetenciją reikalingose srityse turinčių Įstaigos darbuotojų), kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr.
537/2014. Tokiu būdu, visais atvejais tikrinimui vadovaujančiam asmeniui nustatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Pažymėtina, kad siūlomi papildomi 3 m. patirties atliekant VIĮ auditą kompetencijos reikalavimai yra pertekliniai, kadangi ir šiuo metu nėra taikomi auditoriams kontrolieriams, atliekantiems VIĮ atlikto audito kokybės peržiūras. Be to, jokie audito patirties reikalavimai nėra taikomi audito komandos nariams atliekantiems tiek VIĮ, tiek ne VIĮ įmonių auditus. Kvalifikaciniai reikalavimai yra taikomi tik komandai vadovaujančiam asmeniui –auditoriui. 6. Lietuvos auditorių rūmai
5 Audito įstatymo Projekte nėra numatytas terminas, per kurį fiziniai ar juridiniai asmenys gali kreiptis su skundu dėl tyrimo pradėjimo. Praktikoje pasitaiko atvejų, kada įmonės akcininkai pranešime nurodo aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos daug metų, o tyrimą inicijuoja tik dėl to, kad tokiu būdu spręstu savo vidinius ginčus su kitais akcininkais ar valdymo organo nariais. Termino, per kurį asmuo privalėtų kreiptis į Tarnybą dėl tyrimo pradžios, nustatymas padėtų užkirsti kelią tokiems asmenims piktnaudžiauti teise inicijuoti tyrimą. Audito įstatymo Projekte taip pat nėra numatytas terminas, per kurį Įstaiga privalo priimti sprendimą dėl tyrimo pradžios. Todėl pasitaiko atvejų, kada tyrimas pradedamas po metų ar kelių nuo skundo gavimo dienos.
Toks nepagrįstas delsimas pradėti tyrimą, apsunkina išsamaus ir objektyvaus tyrimo atlikimo galimybes ir savalaikių priemonių panaudojimą. LAR vertinimu, 6 mėnesių terminas yra pakankamas įvertinti gautą skundą ir nuspręsti dėl tyrimo pradžios. Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (~us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (~us) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytus tyrimus teikiami ir nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka . Juridiniai ir fiziniai asmenys šiame punkte nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos . Įstaiga sprendimus dėl tyrimo pradžios pagal juridinių ir fizinių asmenų gautus pranešimus privalo priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos “. Pritarti iš dalies Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 * Audito įstatymo Projekte taip pat nėra numatytas tyrimo atlikimo terminas. Tyrimas turėtų būti atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, be nepagrįsto vilkinimo ir uždelsimo. Ilgas tyrimo atlikimas negali būti laikomas tinkamu. Pavėluotas poveikių priemonių taikymas yra neefektyvus. Todėl proceso trukmės problema turėtų būti sprendžiama įtvirtinant konkrečius tyrimo atlikimo terminus. Tik operatyvus tyrimas įgyja prasmę ir padeda pasiekti siekiamus tikslus. Įvertinus tyrimų atlikimo praktiką Lietuvoje, manome 24 mėnesių terminas yra objektyviai pakankamas. Išimtiniais atvejais, kai tyrimas yra sudėtingas ir didėlės apimties, turėtų būti numatyta galimybė pratęsti tyrimo atlikimo terminą, tačiau toks sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo turėtų būti tinkamai motyvuotas. Pritarti iš dalies Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. 8.
1 Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Įstaigos darbuotojas, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą. Ataskaita turi būti parengta per 90 dienų nuo tyrimo pradžios. Motyvuotu Įstaigos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas 30 dienų . Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų ar nenustatyta. Pažeidimo tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimų ar nenustatyta.“. Nepritarti Pagal Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos atlikto audito tyrimo metodikos (toliau – Tyrimo metodika) 60 punktą, atlikus tyrimą, ataskaitos projektas yra parengiamas per 15 d. d., nuo tyrimo pabaigos datos. Manytina, kad ataskaitos pateikimo terminas – 90 d. nuo tyrimo pradžios su galimybe jį pratęsti dar 30 d. nėra tinkamas, kadangi tyrimo ataskaita privalėtų būti parengta nepriklausomai nuo to, ar tyrimas turėjo būti baigtas. Be to, šis siūlymas prieštarauja kitam LAR siūlymui dėl maksimalaus 24 mėnesių tyrimo atlikimo termino, su pratęsimo galimybe, nustatymo, nes tyrimo rezultatai ataskaitoje turėtų būti pateikti per 90 d., o pasinaudojus šio termino pratęsimo galimybe, per 120 d., nuo tyrimo pradžios. Ataskaitos parengimo terminai yra poįstatyminių teisės aktų reguliavimo sritis, todėl, keičiamame įstatyme nėra tikslinga jų numatyti. 9. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20
6 Audito įstatymo Projekte siūloma numatyti 3 darbo dienų įspėjimo apie tyrimą pradžią terminą. Atliekami tyrimai trukdo tiesioginiam auditorių ir audito įmonių darbui, ypač jei tyrimai atliekami auditu atlikimo sezono metu.
Įspėjus bent prieš 10 darbo dienų, būtų galimybė susiplanuoti darbus tokiu būdu, kad dėl tyrimo atlikimo nebūtų sutrikdomas darbas ir nepatirta nuostolių. Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą
veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš310 darbo dien as ų iki tokio tyrimo pradžios“. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Audito įstatyme yra nustatytas 1 d. d. įspėjimo apie tyrimo pradžią terminas. Šis terminas keičiamo įstatymo 48 str. 6 dalyje yra prailgintas iki 3 d. d. Siūlomas 10 d. d. įspėjimo apie tyrimo pradžią terminas darbų planavimui yra nepagrįstas, todėl nėra tikslinga jo ilginti, nes nustatytais terminais informavus apie tyrimo pradžią, pagal Tyrimo metodikos 39 punktą kreipiamasi į auditorius ir audito įmones dėl tyrimui reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo. Tyrimui reikalingiems dokumentams ir informacijai pateikti yra nustatomas atskiras protingas terminas. 10. Lietuvos auditorių rūmai
7 Audito įstatymo Projekte siūloma suteikti teisę vieną iš 7 audito priežiūros komiteto narių skirti bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų atstovui. Tačiau nėra konkrečiai įvardinta ar detaliau apibrėžta, kurioms organizacijoms suteikiama ši teisė. Tai reiškia, kad kiekviena organizacija, kurios nariu yra bent vienas auditorius, turės būti įtraukta sprendžiant atstovo kandidatūros klausimą, o tai neatitiktų šia teisės norma siekiamų tikslų ir gali sukelti organizacijų tarpusavio ginčus.
Teisė siūlyti audito priežiūros komiteto narį skiriantį atstovą turėtų būti suteikta tik reikšmingą auditorių skaičių vienijančioms profesinėms organizacijoms, t. y. vienijančioms ne mažiau kaip 5 procentus visų į auditorių sąrašus įrašytų auditorių. Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse . Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas ir Auditorių rūmai bei bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų, vienijančių ne mažiau kaip
įrašytų auditorių , atstovas“. Pritarti iš dalies Žr. 16 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-06-15 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4454(2)). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2016-09-28
Argumentai: Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, siekdamas teisinio aiškumo siūlo keičiamo įstatymo 2 str. apibrėžti auditorius kontrolierius sąvoką, nepriklausomai nuo to, jog reikalavimai auditoriams kontrolieriams, taip pat jų teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras nustatyti atskirame keičiamo įstatymo 43 str. Audito komitetui apibrėžus šią sąvoką, t ikslintina keičiamo įstatymo 2 str. nurodytas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų apibrėžimas, kuriame įrašytas auditoriaus kontrolieriaus trumpinys. Audito komitetas iš dalies pritardamas Seimo kanceliarijos teisės departamento 4 pastabai, siūlo kitos valstybės narės audito įmonės patvirtinimą sieti ne su kompetentinga institucija, bet su atliekama procedūra. Audito komitetas p ritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3, 5–6 pastaboms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus ir negali kelti dviprasmybių, ir siekiant, kad sąvokos keičiamame įstatyme būtų vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę, nepritariama Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai, nes k eičiamo įstatymo 2 str.
audito veikla Lietuvoje (pagal keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnius), o ne visi valstybių narių auditoriai ir audito įmonės. Šiuo metu galiojančiose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, nurodyta, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, o kartojant tekste nuorodą – gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai ir p ritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabos dalims, susijusioms su įrašytinais žodžiais „Lietuvos Respublikos“ keičiamo įstatymo 2 str. 31 dalies 8 punkte ir 34 dalyje, atitinkamai tikslintina 2 str. 31 dalies 8 punktas ir šio str. 34 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Audito komitetas siūlo patikslinti keičiamo įstatymo 2 str. atitinkamų punktų nuostatas, jų numeraciją ir jį išdėstyti taip: „
(toliau – priimančioji valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje patvirtinamas auditoriumi savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtintas auditorius arba kurioje pripažįstama audito įmone savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtinta audito įmonė. 4. Auditoriaus išvada
10
1. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas
2. Finansinių ataskaitų auditas
3. Finansinių ataskaitų audito ataskaita
4. Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – atliekant finansinių ataskaitų auditą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos finansinių ataskaitų audito procedūros ir auditoriaus padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, auditoriaus laikomi tinkamais finansinių ataskaitų audito įrodymais
5. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra
kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) atliekamas iš anksto suplanuotas ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę. 15
6. Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas
darbuotojo (toliau – tikrintojo) atliekamas iš anksto suplanuotas viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę. 16
7. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas
darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės įvertinimas gavus informacijos dėl galimo netinkamo finansinių ataskaitų audito. 178 .
17
8. Finansinių ataskaitų audito užsakovas (toliau – užsakovas) – audituojama įmonė arba juridinis ar fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys audito įmonę finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito sutartį. 18
(toliau – grupės auditorius) – auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. 1920 . Kita valstybė narė
ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 20
1. Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus
2. Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius)
3. Kompetentinga institucija
Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą. 23
1) neatliko finansinių ataskaitų audito ir nedirbo audito įmonėje;
2) nebuvo audito įmonės dalyvis ir (arba) neturėjo įtakos audito įmonės valdymui;
3) nebuvo Auditorių rūmų valdymo organo narys. 245 .
24
5. Pagrindinis finansinių ataskaitų audito partneris (toliau – pagrindinis partneris) –finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius:
atlikimą audito įmonės vardu ir kuris pasirašo auditoriaus išvadą arba
2) kuris pasirašo auditoriaus išvadą. 25
6. Pažeidimo tyrimas
(arba) reglamento Nr. (ES) 537/2014 nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų nesilaikymą. 26
7. Tarptautiniai audito standartai
standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai,
susiję standartai. 27
8. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos
9. Vadovaujamos pareigos
30
1. Valstybės ne narės auditorius
2. Viešojo intereso įmonė
(arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
jeigu jos turtas paskutinę finansinių metų dieną kasmet ne mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20
eurų , finansų maklerio įmonė ;
4) finansų maklerio įmonė;45 ) kolektyvinio investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;56 ) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną šios dalies45 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;67 ) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;78 ) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius;89 ) valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos į Į monių finansinės atskaitomybės įstatymą (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas)
3 .
32
3Viešojo intereso įmonių audito įmonė – audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą. 33
4Viešojo intereso įmonių auditorius – auditorius, atliekantis viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą. 34
5Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) , Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) , Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme ( toliau – Paslaugų įstatymas) , Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme ( toliau – Vertybinių popierių įstatymas) , Lietuvos Respublikos v alstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ( toliau – V alstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ( toliau – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) .“. Pritarti
47 8 Argumentai: Reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 str. 1 dalies nuostata numato, kad „ Nei pradinis konkrečios teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės užduoties laikotarpis, nei toks pradinis laikotarpis ir jo pratęsimo laikotarpiai kartu negali viršyti maksimalios dešimties metų trukmės.“. Nors ir to paties str. 4 dalies nuostata suteikia teisę valstybėms narėms pratęsti nurodytą laikotarpį, tačiau siekiant užtikrinti, kad tarp audito įmonių būtų reali rotacija, siūlytina dirbtinai neilginti audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, maksimalaus finansinių ataskaitų audito atlikimo sutarties termino . Taip pat, reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 str.
537/2014 17 str. 1 dalies nuostata numato, kad „ Viešojo intereso įmonė paskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę pradiniam bent vienų metų užduoties laikotarpiui.“ . To paties str. 2 dalies a punkto nuostata suteikia teisę valstybėms narėms taikyti ir ilgesnį pradinį užduoties laikotarpį. Manytina, kad trumpiausias sutarties terminas turėtų būti audito įmonės /auditoriaus ir audito kliento derybų objektu, kuris turėtų būti nustatytas sutartyje dėl audito. Siūlytina dirbtinai neriboti konkurencijos tarp audito įmonių /auditorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabai, tikslintina 4 str. 7 dalis, naikintina šio str. 8 dalis ir tikslintina šio str. 9 dalies numeracija. Pasiūlymas: „
A a tliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą , ilgiausias reglamento (ES) Nr. 537/2014
finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas gali būti pratęstas laikantis reglamento (ES) Nr. 537/2014
yra
.“
audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai. 98 . Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose nurodo reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir apsaugos priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė ėmėsi, siekdami išvengti tų grėsmių. Jei taikomos apsaugos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti finansinių ataskaitų audito.“ Pritarti 3.
Audito komitetas 2016-09-28
3 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Audito įstatyme viena iš nuostatų reglamentuojančių, kada asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra atleidimas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą arba iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo iš darbo ar pareigų nepraėjo 3 metai. Keičiamo įstatymo 10 str. 3 punktas numato, kad asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos jeigu buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo iš darbo ar pareigų nepraėjo 3 metai. Tačiau šiame punkte nebėra numatytos atsakomybės darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Siekiant išvengti diskriminacinių nuostatų, kuomet darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleisti iš darbo už darbo drausmės pažeidimus ir jeigu nuo atleidimo iš darbo nepraėjo 3 metai, būtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 10 str. 3 punktą. Pasiūlymas: „3) buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo ar pareigų nepraėjo 3 metai;“. Pritarti
2016-09-28
1 Argumentai: Keičiamo įstatymo 19 str. 1 dalyje yra reglamentuojama, kas gali būti audito įmonės dalyviais. Atsižvelgiant į tai, kad audito įmonės teisinė forma gali būti individuali įmonė, tikslintina 19 str. 1 dalis. Pasiūlymas:
„1. Audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip ¾ balsavimo teisių,
turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai, ir (arba) audito įmonės, ir (arba) valstybių narių audito įmonės. Jei audito įmonė yra individuali įmonė, jos savininkas turi būti auditorius. “. Pritarti 5.
2016-09-28
5 Argumentai: Atsižvelgiant į galimų situacijų įvairovę, žalos atlyginimo klausimai, kaip ir visi kiti draudiminiai įvykiai, turėtų būti sprendžiami teismine tvarka. Todėl naikintina keičiamo įstatymo 21 str. 5 dalis. Pasiūlymas:
„5. Audito įmonės ir jos darbuotojų kaltais veiksmais atliekant finansinių
ataskaitų auditą padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padariusi audito įmonė atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.“. Pritarti
į tai, kad Audito komitetas 10 savo pasiūlymu papildo keičiamo įstatymo 38 str. nauju punktu, todėl pasikeičia šio str. punktų numeracija, tikslintina 23 str. 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 1 punkte įrašytos nuorodos į 38 str. atitinkamus punktus. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 23 str. 1 dalies 3 punktą: „3) jei audito įmonė nepateikia Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų ir (arba) šio įstatymo 38 straipsnio56 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;“ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 23 str. 2 dalies 1 punktą: „1) jei audito įmonė nepateikia Įstaigai šio įstatymo 38 straipsnio56 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;“. Pritarti
atlikusių valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, įrašymą į auditorių sąrašą.
turi kreiptis į Įstaigą, siūloma papildyti keičiamo įstatymo27 str.1 dalį nurodant, kad Įstaiga savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie minėtų auditorių ir audito įmonių įtraukimą į auditorių ir audito įmonių sąrašą. Taip pat Įstaiga gavusi keičiamo įstatymo 27 str. 1 dalyje nurodytą kreipimąsi, turi susisiekti su valstybės ne narės įgaliota institucija ir gauti oficialią informaciją su patvirtinimu, kad valstybės ne narės auditorius turi savo valstybėje ne narėje gavę teisę /licenciją atlikti finansinių ataskaitų auditą. Įvertinant tai, kad Įstaigos susisiekimas su konkrečia valstybės ne narės įgaliota institucija gali užtrukti dėl objektyvių, nuo Įstaigos nepriklausančių priežasčių, siūlytina didinti darbo dienų skaičių, per kiek laiko Įstaiga turi informuoti LAR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
27 str. 1 dalies nuostatos. Pasiūlymas: „
1Valstybės ne narės auditoriai, atlikę valstybėje ne narėje registruotos įmonės,
kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą.
Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės auditorių į auditorių sąrašą, savo nustatyta tvarka apie šį kreipimąsi per25 darbo dienas nuo dokumentų gavimo informuoja Auditorių rūmus, o šie šią informaciją šį auditorių įtraukia į auditorių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į auditorių sąrašą valstybės ne narės auditorių informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.
valstybės ne narės audito įmonių, atlikusių valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, įrašymą į audito įmonių sąrašą. Siekiant aiškiai nustatyti, kaip tokie valstybių ne narių audito įmonės turi kreiptis į Įstaigą, siūloma papildyti
nurodant, kad Įstaiga savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie minėtų auditorių ir audito įmonių įtraukimą į audito įmonių sąrašą. Taip pat Įstaiga gavusi keičiamo įstatymo 29 str. 1 dalyje nurodytą kreipimąsi, turi susisiekti su valstybės ne narės įgaliota institucija ir gauti oficialią informaciją su patvirtinimu, kad valstybės ne narės audito įmonė turi savo valstybėje ne narėje gavusi teisę /licenciją atlikti finansinių ataskaitų auditą.
Įvertinant tai, kad Įstaigos susisiekimas su konkrečia valstybės ne narės įgaliota institucija gali užtrukti dėl objektyvių, nuo Įstaigos nepriklausančių priežasčių, siūlytina didinti darbo dienų skaičių, per kiek laiko Įstaiga turi informuoti LAR. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 29 str. reglamentuoja v alstybės ne narės audito įmonės, o ne auditoriaus, kaip numatyta keičiamo įstatymo 27 str., įrašymą į audito įmonių sąrašą, i š dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
dalies nuostatos. Pasiūlymas: „
narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą. Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės audito įmonę į audito įmonių sąrašą, savo nustatyta tvarka apie šį kreipimąsi per25 darbo dienas nuo dokumentų gavimo informuoja Auditorių rūmus, o šie šią informaciją audito įmonę įtraukia į audito įmonių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmonę informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos. “ Pritarti 9.
tinkamai ir aiškiai perkelti Audito direktyvos 2014/56/ES 30e straipsnio nuostatas, Audito komitetas 14 savo pasiūlymu tikslina keičiamo įstatymo 51 str., atitinkamos jo nuostatas perkeliant į kitus keičiamo įstatymo straipsnius. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 36 str. 2 dalies 1 punkte brauktina nuoroda į 51 str. 1 dalį. Pasiūlymas: „1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų,
ir, kai taikoma,
2016-09-28
Argumentai: Keičiamo įstatymo 51 str. 1 dalyje numatytas reikalavimas Įstaigai nusistatyti tvarką, o audito įmonėms – pranešti apie galimus keičiamo įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimus. Įvertinant tai, kad 51 str. 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga audito įmonėms, o audito įmonių pareigos yra išdėstytos keičiamo įstatymo 38 str., siekiant, kad Audito direktyvos 2014/56/ES nuostatos būtų perkeltos tinkamai ir aiškiai, siūlytina nustatyta, kad kiekviena audito įmonė nustatytų tvarką, pagal kurią audito įmonės darbuotojai galėtų pranešti apie nustatytus audito įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
į jį atitinkamą pareigą audito įmonėms iš 51 str. 1 dalies, taip pat 38 str. 1 punkte atsisakant nuorodos į 51 str.
numeraciją ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „
Audito įmonė privalo:
dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų,
tvarkos ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nustatytos nurodytos tvarkos;
ir apie tai pranešti užsakovui;
faktinį (-ius) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us);34 ) įformindama finansinių ataskaitų audito rezultatus valstybės įmonėse ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip ½ balsų, kartu su auditoriaus išvada parengti finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurios reikalavimus nustato Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga.
Ši ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui;45 ) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą informaciją;56 ) teikti Auditorių rūmams, o kai audito įmonė yra viešojo intereso įmonės audito įmonė, – ir Įstaigai informaciją apie pardavimo grynąsias pajamas, atskirai nurodydama pajamas iš įmonės finansinių ataskaitų audito veiklos, kiekvienos veiklos, nurodytos šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, per keturis mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams;67 ) saugoti darbo dokumentus Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;78 ) pranešti Įstaigai per 10 darbo dienų apie finansinių ataskaitų audito sutarties su audituojama įmone nutraukimą, jeigu ji buvo nutraukta finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu, nurodydama sutarties nutraukimo priežastis.“. Pritarti
2016-09-28
6 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslintina keičiamo įstatymo 61 str. 6 dalies nuostata dėl Įstaigos dalyvavimo formato finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrose ir LAR kolegialių organų posėdžiuose, kai svarstomi su šiomis peržiūromis susiję klausimai. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 61 str. 6 dalį: „6.
6 dalį:
„6. Įstaiga, siekdama užtikrinti ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito
įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, turi teisę dalyvauti stebėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūr
peržiūromis susiję klausimai.“. 12. Audito komitetas 2016-09-28
Argumentai: Šiuo metu galiojančiame poįstatyminiame teisės akte – Tyrimo metodikoje
įtvirtinti procedūriniai su skundu, tyrimo pradžia ir jo atlikimu susiję klausimai, tačiau nėra numatyto termino, per kurį Įstaiga gavusi skundą privalo priimti sprendimą ne dėl jo tenkinimo ar netenkinimo, o dėl tyrimo pradžios. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme taip pat nėra numatyto šio termino. Todėl praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai tyrimas būtų pradedamas po kelių metų nuo skundo gavimo dienos, o tai gali apsunkinti išsamaus ir objektyvaus tyrimo atlikimo galimybes. Siekiant išvengti galimai nepagrįsto delsimo pradėti tyrimą ir užtikrinti savalaikių priemonių panaudojimą, siūlytina keičiamame įstatyme įtvirtinti terminą, per kurį Įstaiga, gavusi skundą, privalo priimti sprendimą dėl tyrimo pradžios. T yrimo metodikos 27 punkte yra nustatyti ir detaliai reglamentuoti tyrimo atlikimo terminai. S iekiant užtikrinti auditorių teises, aukščiau paminėti terminai privalo būti sureguliuoti įstatymo lygmenyje, o ne poįstatyminiame teisės akte. Taip pat siekiant, kad Audito direktyvos 2014/56/ES nuostatos būtų perkeltos tinkamai ir aiškiai, siūlytina keičiamo įstatymo 48 str. papildyti nauja nuostata, kad Įstaiga privalo nustatyti tvarką, pagal kurią bet kuris fizinis ar juridinis asmuo galėtų kreiptis į Įstaigą dėl audito įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo. Įvertinant tai, kad keičiamo įstatymo 48 str. pildytinas nauja dalimi, tikslintina šio str. 6 dalyje esanti nuoroda į šio str. dalyse nurodytus tyrimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 ir 25 pastaboms, siūlytina patikslinti 48 str. ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „
audito kokybės tyrimo ir pažeidimo tyrimo inicijavimas
sprendimu:
asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;
finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų. 2. Pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
1) kai j uridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us) ir pateikia informaciją apie tai ;
galimo (-ų) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo (-ų). 3. Įstaiga nustato tvarką, pagal kurią juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us). 34 . Valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, turinčių pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas gali būti atliktas tik dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą, nustatyta tvarka atlikto finansinių ataskaitų audito. 45 .
4
5. Šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytų valstybių ne narių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas atliekamas šio Įstatymo nustatyta tvarka. 56 . Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1–3
dalyse nurodytus tyrimus teikiami ir nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka. 67 . Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama raštu arba elektroninėmis priemonėmis auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą
kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tokio tyrimo pradžios.
“. 8. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti
baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Audito priežiūros komiteto motyvuotu sprendimu, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas.
įstatyme numatyta, kad VIĮ finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka Įstaigos darbuotojai (t. y. komanda, sudaryta iš atitinkamą kompetenciją reikalingose srityse turinčių Įstaigos darbuotojų), kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 537/2014.
537/2014. Atsižvelgiant į tai, kad Įstaiga yra finansuojama iš valstybės biudžeto, o vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, kuriuose nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareigas einantys valstybės tarnautojai (pavyzdžiui, reikiamas išsilavinimas, būtinos mokėti užsienio kalbos ir jų mokėjimo lygis, j eigu reikia) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina šių institucijų ir įstaigų vadovai, manytina, kad finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus atliekantiems darbuotojams reikalavimai turėtų būti reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuos, t.y. valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose, pagal Vyriausybės tvirtinamą Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, nes įstatymuose šios teisės normos yra perteklinės. Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 49 str. 1 dalis. Pasiūlymas: „
, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito arba teisės srityse
į Audito komiteto 9 ir 12 pasiūlymus, tikslintinas keičiamo įstatymo 51 str. Pasiūlymas: „51 straipsnis. Informacijos apie asmenis, pranešančius apie pažeidimus, ir apie atliekamus finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimus apsauga
informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarką. 21 . Informacija apie asmens, kuris praneša apie galimą (-us) arba faktinį (-ius) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr.
537/2014 nuostatų pažeidimą (-us), duomenis neteikiama, jeigu Įstaiga nėra gavusi iš asmens sutikimo dėl viešai neskelbtinų jo duomenų atskleidimo, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją įpareigoja atskleisti Lietuvos Respublikos įstatymai. 32 . Informacija apie atliekamą finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą su juo nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol dėl jo nėra priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Įstaiga gali suteikti informaciją apie atliekamo tyrimo faktą. 3. Asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
ir drausminių nuobaudų terminai yra reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte – T yrimo metodikoje. Vadovaujantis Konstitucinio teismo nutarimu, poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisių atsiradimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas) . Taigi , poįstatyminiais aktais gali būti reglamentuojami tik žmogaus teisių įgyvendinimo procesiniai (procedūriniai) santykiai, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarka ir kt., tačiau žmogaus teisių ir laisvių turinį apibrėžti ar jų įgyvendinimo garantijas įtvirtinti galima tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti asmens teisę žinoti, kokie yra nurodymų ir drausminių nuobaudų terminai, tikslinga šiuos terminus nustatyti keičiamame įstatyme, patikslinant 56 str. 1 dalį. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Įstaiga, atsižvelgdama į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip
nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatus, į finansinių ataskaitų audito tikrinimo rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą ir visą su tikrinimu susijusią informaciją, – į finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą ir visą su tyrimu susijusią informaciją, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus paaiškinimus, auditoriui, audito įmonei, audito įmonės darbuotojui, audituojamai įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui, kolegialaus valdymo organo nariui, kitiems šiame įstatyme nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nesilaikiusiems šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų gali duoti vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirti vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytą poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatų gavimo, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos ar pažeidimo tyrimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 50
įstatymo 61 str. 7 dalyje siūloma suteikti teisę vieną iš 7 Audito priežiūros komiteto narių skirti bendru sutarimu pasiūlytam kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų atstovui. Atsižvelgiant į šią siūlytiną nuostatą, kiekviena organizacija, kurios nariu yra bent vienas auditorius, turės būti įtraukta sprendžiant atstovo kandidatūros klausimą, o tai neatitiktų šia teisės norma siekiamų tikslų ir gali sukelti organizacijų tarpusavio ginčus.
LAR statute numatyta, kad LAR yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius Lietuvoje, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai, kad LAR yra visus auditorius vienijanti profesinė organizacija, o keičiamo įstatymo 61 str. 7 dalyje yra numatyta, kad LAR skiria vieną narį į Audito priežiūros komitetą, manytina, kad nėra tikslinga į Audito priežiūros komitetą skirti 2 auditorius vienijančių profesinių organizacijų narius. Teisė skirti vieną narį į Audito priežiūros komitetą turėtų turėti ir Įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 29 pastabai, tikslintina keičiamos įstatymo 61 str.7 dalis. Pasiūlymas: „
nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir
(arba) teisės srityse. Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos v V alstybės kontrolė, Lietuvos bankas ir Auditorių rūmai bei bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų
papildytas keičiamo įstatymo 48 str. nauja 8 dalimi, tikslintinas 62 str.
1 dalies 2 punkto b papunktis. Pasiūlymas: „
nepradėti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje ir nustatant tyrimo pabaigos terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje
Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 12 pasiūlymu papildė keičiamo įstatymo 48 str. nauja nuostata, o 14 pasiūlymu patikslino keičiamo įstatymo 51 str., tikslintina keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 3 punkto b papunktyje įrašyta nuoroda. Keičiamo įstatymo 49 str. 4 punkte yra nurodyta, kad Įstaiga pati nustato finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką, nes keičiamo įstatymo
Finansų ministerijai šių tvarkų nėra. Siekiant užtikrinti, kad poįstatyminiais teisės aktais būtų tinkamai realizuojamos įstatymo normos ir atitinkamas kontrolės mechanizmas Įstaigai nustatant minėtas tvarkas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 3 punkto b papunktį, šio str. 1 dalies 3 punktą nauju c papunkčiu, o buvusius c–g papunkčius laikyti atitinkamai d–h papunkčiais. Pasiūlymas:
informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarką;
finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką; “. Pritarti 19.
2016-09-28
26 Argumentai: Direktyvos (2006/43/EB) 30a straipsnio nuostata numato kompetentingos institucijos įgaliojimus taikyti poveikio priemones vienu iš šių būdų: tiesiogiai, bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas. Tačiau , kad pagal Direktyvą (2006/43/EB) poveikio priemonės gali būti taikomos kreipiantis į teismines institucijas nereiškia, kad nacionalinėje teisėje galima suteikti neapibrėžtą teisę institucijos nuožiūra reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Paprastai viešąjį interesą gina prokurorai. Taip pat, įvertinus tai, kad LAR yra visus auditorius vienijanti profesinė organizacija, kuri koordinuoti jų veiklą, atstovauja jų interesams ir juos ginti, tikslinga suteikti Įstaigai teisę dalyvauti tik LAR visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 31 pastabai, naikintinas keičiamo įstatymo 62 str. 2 dalies 6 punktas, o buvę 7
laikytini atitinkamai 6–10 punktais, tikslintinas šio str. 2 dalies 6 punktas. Pasiūlymas: „
76 ) dalyvauti Auditorių rūmų ir kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;“
2016-09-28
2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 63 str. 2 punktą. Pasiūlymas: „
teisėtai gautos lėšos.“. Pritarti 21.
į tai, kad būtų visiškai perkeltos Audito direktyvos 2014/56/ES 44 straipsnio
įmonėje, kuri yra patronuojamoji įmonė, gali būti nesudaromas audito komitetas, tik tokiu atveju, jei ta įmonė grupės lygmeniu:
2014/56/ES 44 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse,
, siūloma papildyti keičiamo įstatymo projekto 69 str. 1 dalį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas
keičiamo įstatymo 2 str. , tikslintini ir keičiamo įstatymo 69 str. 1 dalies 1, 3–4 punktai. Pasiūlymas:
„1. Viešojo intereso įmonėse, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 31 dalies
3–56 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones ir viešojo intereso įmones, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, sudaromas audito komitetas. Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jei įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi Reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnio 1 ir
.“ Pasiūlymas:
„3. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje
punktuose, taip pat jei šio įstatymo 2 straipsnio 312 dalies89 punkte nurodyta įmonė priskirtina šio įstatymo 2 straipsnio 312 dalies 1, 2,6
| 7 | ar | 7 | ||||
| 8 | punktuose nurodytoms | įmonėms, ir audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos bankas. 4. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam | viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 3⟮1⟯ | 2 | dalies | 8 |
| 9 | punkte, ir šio audito komiteto sudėtį nustato | Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ | Pritarti | 22. |
Audito komitetas 2016-09-28 (2)1 2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nuostatų įgyvendinimui reikia nustatyti atitinkamą terminą, taip pat įvertinant tai, kad finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros vykdomos už kalendorinius metus bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 33 pastabai, tikslintinos projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalis, įsigalioja 2016
7 m. birželio sausio1 7 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos bankas, Lietuvos auditorių rūmai iki 2016 m. birželio lapkričio1 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti
7 N Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabai, pildytinas projekto 2 str. nauja 7 dalimi. Pasiūlymas: „
7Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl Egzaminų komisijos personalinės sudėties taikomos nuo 2017 m. sausio 1 d.
“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius Audito komiteto biuro patarėja Asta Rubežė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė
komitetas
: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidentas Saulius Lapšinskas, Lietuvos auditorių rūmų direktorė Rasa Makevičienė, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vedėja Vaida Verseckienė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos atstovas Giedrė Vėželė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į reglamentą tikslintina, nurodant pilną jo pavadinimą bei sukuriant jo trumpinį. Pritarti Argumentai: Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintomis 2013-12-23 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298, nurodoma, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas. Kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas sutrumpintas įstatymo pavadinimas skliaustuose nurodant toliau vartojamą trumpinį. Atsižvelgiant į tai ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 1 str. 2 dalį, nurodant pilną Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 537/2014) pavadinimą bei sukuriant jo trumpinį. Pasiūlymas: „2. Papildomi viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai, nei nurodyti šiame įstatyme, nustatyti
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – reglamentas (ES) Nr. 537/2014) .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
12
formuluotė „turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą“ brauktina kaip perteklinė. Nepritarti K eičiamo įstatymo 2 str. 12 dalyje yra nurodomi auditoriai, kurie turi teisę verstis audito veikla Lietuvoje (pagal keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnius), o ne visi valstybių narių auditoriai ir audito įmonės. Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
14
sąvoka „auditorius kontrolierius“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą šia sąvoka. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
20
institucijos“. Pritarti iš dalies Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
313
viešojo intereso įmonės įvardinti skirtinga veikla užsiimantys subjektai: kredito unijos, kurios yra kredito įstaigos, ir finansų maklerio įmonės, kurios teikia investicines paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos subjektus nurodyti atskiruose 31 dalies punktuose. Be to, vietoj šiame punkte vartojamo trumpinio „mln.“ įrašytinas žodis „milijonų“. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
315
viešojo intereso įmonė nurodoma pensijų asociacija. Pastebėtina, kad „pensijų asociacija“ yra Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme vartojama profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos santrumpa, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj subjekto „pensijų asociacija“ įrašyti subjektą „profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija“. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos
esančią nuorodą „Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 daliai, 13 straipsnio 2 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 22 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 7 daliai, 24 straipsnio 4 daliai, 28 straipsnio 3 daliai, 32 straipsnio 2 daliai, 35 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 35 straipsnio 3 daliai, 38 straipsnio 6 punktui, 66 straipsnio 4 daliai, 68 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 2 daliai, 75 straipsniui, 76 straipsnio 1 daliai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, susijusios su keičiamo įstatymo 2 str. 31 dalies 8 punktu ir šio str. 34 dalimi, žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. Kaip jau minėta, šiuo metu galiojančiose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, nurodyta, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, o kartojant tekste – gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas pirmą kartą yra minimas keičiamo įstatymo 31 str., o ne 38 str. 6 dalyje, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 31 ir 75 straipsniai. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 31 str.: „31 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų duomenų saugojimas Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nustatyta tvarka. “ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 75 str.: „
Įstaigos sprendimų apskundimas Įstaigos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos a A dministracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
„profesinio skepticizmo“ sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina
apibrėžti šią sąvoką keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Nepritarti Audito direktyvoje (2006/43/EB) (toliau – Direktyva (2006/43/EB)) nėra „profesinio skepticizmo“ sąvokos, tačiau yra atskiras straipsnis, apimantis nuostatas ir dėl profesinio skepticizmo. Todėl ir pasirinktas būtent toks nuostatų perkėlimas ir į keičiamą įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvių kalbos žodyne žodis „skepticizmas“ pirmiausiai yra apibrėžiamas kaip savybė, t.y. nepatiklumas, abejojimas, nepasitikėjimas. Kitas skepticizmo žodžio aiškinimas – tai pažiūra, pagrįsta neigimu, kad galima pažinti tiesą. Abiem atvejais tai neatspindi keičiamame įstatyme vartojamo žodžių junginio tikrosios prasmės. Profesinis skepticizmas yra ne principas, ne savybė, o požiūris, kurio prasmė atskleidžiama keičiamo įstatymo 3 str. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1254
formuluotę „Finansų ministerija“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“.
Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje esantį trumpinį
„(toliau – Finansų ministerija)“ perkelti į 3 straipsnio 5 dalį. Pritarti
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninei pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 3 str. 5 dalis ir 12 str. 4 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 3 str. 5 dalį:
„5. Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės
paslapties principo laikymosi tvarką, kokie asmenys laikomi galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, taip pat auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus nustato Įstaiga, suderinusi su Lietuvos Respublikos F f inansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) . “ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 12 str. 4 dalį:
„4. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija)
sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir
(arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Lietuvos Respublikos F f inansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) , 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai apie tai informuodamas jį skyrusią instituciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
78 10.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalyse prieš žodžius „auditą“ arba „audito“ įrašytinos formuluotės „finansinių ataskaitų“. Pritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
3
„suteikti“ įrašytinas žodis „išduoti“. Pritarti
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas 9 str. 3 punktas. „3) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje atliko auditoriaus padėjėjo praktiką ne trumpiau kaip 3 metus ir jeigu prašymo suteikti išduoti auditoriaus pažymėjimą pateikimo metu auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
nustatyti, kad auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, kuris neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Tačiau praktikai vadovaujančiam auditoriui poveikio priemonės gali būti paskirtos vėliau, t.y. po jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jei, paskyrus vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai, auditorius gauna drausminę nuobaudą, Auditorių rūmai nedelsdami paskiria kitą auditorių, atitinkantį reikalavimus, vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai. Neaišku, kodėl siūloma šios nuostatos atsisakyti.
Nepritarti Argumentai: Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos auditorių rūmai (toliau – LAR), kaip auditorių savivaldos organizacija, suderinę su Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie LR Finansų ministerijos (toliau – Įstaiga). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas yra Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kurio paskirtis nėra susijusi su auditorių padėjėjų praktikos reglamentavimu, ir nepritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, manytina, kad nėra tikslinga detalizuoti reikalavimų auditoriaus padėjėjo praktikai, nes keičiamo įstatymo 11 str. 3 dalyje yra įrašyta bendroji nuostata, kuri numato, kad LAR, kaip auditorių savivaldos organizacija, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką . 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
nustatyti, kad kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį egzaminų komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Įstaiga. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas projekto 2 straipsnis dėl nurodytos nuostatos taikymo, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai. Pritarti Žr. 33 Audito komiteto pasiūlymą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
22
nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnyje“ keistina nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 1-4 punktuose“. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 13 str. 2 dalies 2 punktas.
2 dalies 2 punktas. Pasiūlymas: „
yje io 1-4 punktuose nurodytiems reikalavimams. “
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje prieš žodį „informuoja“ įrašyti žodį „raštu“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl
dalies, žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. Pritariant
įstatymo13 str. 3 dalies, 22 str. 4 dalies ir 23 str. 3 dalies nuostatos. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 13 str. 3 dalį: „
rūmai, priėmę sprendimą išduoti auditoriaus pažymėjimą, apie tai informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu, pakviečia asmenį duoti auditoriaus priesaiką ir atsiimti pažymėjimą. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą neišduoti auditoriaus pažymėjimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo auditoriaus pažymėjimo neišdavimo priežastį (-is). “ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 22 str. 4 dalį: „
tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo neišdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo audito įmonės pažymėjimo neišdavimo priežastį (-is). “ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 23 str. 3 dalį: „3.
3 dalį:
„3. Audito įmonės pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir
pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą neįvykdžius pavedimų. Pranešimą raštu arba elektroninėmis priemonėmis apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, kuriame nustatomas terminas įvykdyti pavedimus, audito įmonei teikia Auditorių rūmai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais ir Įstaiga šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
3
Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas įvykdyti pavedimus“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant nuo kada bus skaičiuojamas minėtasis 10 darbo dienų terminas – nuo pranešimo išsiuntimo ar nuo jo įteikimo dienos. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo14 str. 3 dalis. Pasiūlymas:
„3. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir
neįvykdžius pavedimų – per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus reikalingų ir (arba) teisingų duomenų, nurodytų šio įstatymo 26 straipsnyje, nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo (toliau šiame ir ketvirtajame skirsniuose
Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pavedimui įvykdyti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas , kuris skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti pavedimus .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
6
terminas „pažymėjimo galiojimo panaikinimo dieną“ nėra aiškus, todėl siūlytume tobulinant projektą vietoj jo įrašyti terminą „įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“, kaip tai siūloma keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, kurioje reglamentuojami panašūs teisiniai santykiai. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 15 str. 6 dalis. Pasiūlymas:
„6. Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą asmuo išbraukiamas iš auditorių
sąrašo pažymėjimo galiojimo panaikinimo dieną įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir auditorius netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
nepriekaištingos reputacijos apribojimai.
Manytina, kad neterminuotas nepriekaištingos reputacijos ribojimas dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neatsižvelgiant į teistumo išnykimą galimai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 20 str. Pasiūlymas: „20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui, arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
21
nuoroda „šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje“ tikslintina, kadangi ne visi šio straipsnio 2 dalies punktuose nustatyti duomenys gali būti pateikiami (pavyzdžiui, 1, 9-11 punktuose įvardinti duomenys negali būti pateikiami). Pritarti Argumentai: Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 22 str. 2 dalies 1 punktas. Pasiūlymas: „1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dal yje ies 1-8 punktuose nustatyti duomenys;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
11
esančios nuorodos „41 straipsnyje“ įrašytina nuoroda „42 straipsnyje“. Nepritarti Keičiamo įstatymo 23 str.
nuostatos „ jei audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros; “ yra vienas iš atvejų, kuriuo yra įtvirtinama galimybė sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą. Keičiamo įstatymo 23 str. 1 dalies 1 punkto nuoroda į 41 str. yra teisinga, nes būtent šiame keičiamo įstatymo straipsnyje yra įtvirtinti atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai ir įtvirtinta nuostata, kad finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
6234
„dieną“ įrašytinas žodis „darbo“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo
įstatymo 62 straipsnio 4 daliai. Pritarti iš dalies Argumentai: Teisės aktuose paprastai ataskaitų skelbimo bei teikimo terminas nurodomas kalendorinėmis dienomis. Iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinos 24 str. 3 dalies nuostatos. Pasiūlymas: „
darbo dieną nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais priimtame sprendime nurodytos dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tobulintinos, nurodant, ką turi būti atlikę valstybių ne narių auditoriai ir auditorių įmonės, kad būtų įtraukti į atitinkamus sąrašus. Pritarti Argumentai:
26 str. 1 dalies 4 punktas ir 28 str. 1 dalies 3 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 26 str.
1 dalies 4 punktą: „
auditorius, atlikusius valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje , finansinių ataskaitų auditą . “ Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 28 str. 1 dalies 3 punktą: „3) pateikusias kreipimąsi dėl įrašymo į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmones, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje , finansinių ataskaitų auditą . “
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2911
straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „šią informaciją“ įrašyti formuluotę
„šį auditorių“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29
straipsnio 1 daliai. Pritarti iš dalies Žr. 7 ir 8 Audito komiteto pasiūlymus. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
38211
straipsnio 1 punkto nuostatos tobulintinos. Siūlymas nustatyti, kad auditorius ir audito įmonė atlikdama finansinių ataskaitų auditą turi laikytis tik šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos nedera su keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje išdėstytais reikalavimais auditoriams ir auditorių įmonėms. Siūlytume įtvirtinti apibendrintą nuostatą, kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą. Be to, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „nurodytos tvarkos“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 36 str. 2 dalies 1 punkte ir 38 str.
auditoriams ir audito įmonėms, kurių reikia laikytis atliekant finansinių ataskaitų auditą. Keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje yra nurodyti ir kiti reikalavimai, kurie susiję su ne tik su finansinių ataskaitų audito atlikimu, bet ir su auditorių ir audito įmonių darbo organizavimu, audito įmonės vidaus organizacine struktūra. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl
punkto, žr. 10 Audito komiteto pasiūlymą. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalį, nurodant kaip bus pateikiama finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaita (pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan.). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 daliai, 50 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 8 daliai. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl
dalies, žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 44 str. 3 dalis, 50 str. 2 dalis ir 56 str. 8 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 44 str. 3 dalį: „
kontrolierius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis po vieną jos egzempliorių pateikia Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai. “ Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 50 str. 2 dalį: „2.
2 dalį: „2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui ir audito įmonei finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą, o kai atliekamas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, pažeidimo tyrimo ataskaitą pateikia terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytą tyrimų atlikimo tvarką.“ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 56 str. 8 dalį:
„8. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (-ų) ar poveikio priemonės (-ių)
skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir (arba) audito įmonei, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas buvo atliktas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas,
kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (-ų) ar poveikio priemonės (-ių) skyrimo auditoriui ir (arba) audito įmonei, apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
formuluotės „ar nenustatyta“ brauktinos kaip perteklinės. Nepritarti Atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą svarbu konstatuoti ne tik nustatytus pažeidimus, bet ir konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta. Priešingu atveju bus neiškus atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatas. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2
dalį, nurodant prieš kiek laiko Įstaiga registruotu laišku praneša apie posėdžio datą ir laiką.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 56 str. 2 dalis. Pasiūlymas:
„2. Įstaiga, prieš duodama vieną ar kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus
nurodymus ir (arba) skirdama vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti paaiškinimus Įstaigai dėl finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaitos, tikrinimo ataskaitos, tyrimo ataskaitos ar pažeidimo ataskaitos. Įstaiga registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims apie posėdžio, kuriame bus svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę susipažinti su finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaita, tikrinimo ataskaita, tyrimo ataskaita ar pažeidimo ataskaita , posėdyje duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
papildyti keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, nurodant kur turi būti sumokamos piniginės baudos. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 59 str.
1 dalis. Pasiūlymas: „
sumoka į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
7
„Valstybės kontrolė“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
11
dalies 1 punktą, nurodant kur bus skelbiami išversti Buhalterių profesionalų etikos kodeksas ir tarptautiniai audito standartai. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 1 punktas. Pasiūlymas: „
standartus į lietuvių kalbą ir juos skelbia savo interneto svetainėje , kol Europos Komisija patvirtina tarptautinius audito standartus;
nustatyti, kad Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Svarstytina galimybė nurodytą projekto nuostatą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso
ginti įstatymų numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo intereso gynimo atvejai net ir tada, kai viešąjį interesą gina prokuroras, yra apibrėžti įstatymuose.
Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Manytume, kad ginant viešąjį interesą Įstaiga negalėtų turėti daugiau teisių nei prokurorai. Pritarti Žr. 27 Audito komiteto pasiūlymą. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
1
„Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus
narius“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas yra tie „kiti nariai“. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Žr. 31 Audito komiteto pasiūlymą. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-06
2
2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 2 straipsnio 2 dalis. Pritarti Žr. 33 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija, 2016-06-13 (1 ) 392 Lietuvos bankų asociacija, įvertinusi įregistruotą Lietuvos Respublikos audito įstatymo projektą Nr. XIIP-4454 (toliau - Įstatymo projektas) teikia siūlymą dėl projekto tobulinimo. Dėl Įstatymo projekto 39 str. 2 d.
ataskaitų patikimumas yra itin reikšmingas faktorius bankams, kadangi finansinių ataskaitų teisingumas lemia kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir turi reikšmingos įtakos visos sutarties tolimesniam galiojimui bei banko rizikos valdymui, todėl banko teisė pasirinkti patikimą auditorių, kuris patikrintų bankui teikiamą kredito gavėjo finansinę ataskaitą, yra itin reikšminga bankui. Bankas, sudaręs kredito sutartį su juridiniu asmeniu, paprastai numato finansinius įsipareigojimus ir pareigą teikti įvairaus laikotarpio finansines ataskaitas, kurios parodo, ar kredito gavėjas užtikrina kredito sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus. Neretai bankai numato specifinius finansinius įsipareigojimus, kurių įvertinimui reikalinga tiksli ir neiškraipyta finansinė ataskaita. Jei kredito gavėjo finansinės ataskaitos pateiktos neteisingai, bankai negali teisingai įvertinti, ar kredito gavėjas vykdo kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl tokiais atvejais bankas prisiima nepamatuotą, neįvertintą riziką, kadangi neteisingai įvertinama kredito gavėjo galimybė toliau vykdyti įsipareigojimus. Pavyzdžiui, esant nekorektiškoms finansinėms ataskaitoms, bankai gali leisti išsimokėti kredito gavėjui dividendus, tačiau tokiu atveju, bankas blogina savo, kaip kreditoriaus, poziciją, teisingai nebevaldydamas kredito rizikos. Tuo tarpu bankai, kaip profesionalūs paslaugos tiekėjai, turi sekti ir laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkam ai ją įvertinti bei sumažinti ir nuolat stebėti, ar kredito gavėjo finansinė būklė nekelia grėsmės tinkam am sutartinių įsipareigojimų bankui vykdymui. Tokio įsipareigojimo, kaip numatyta Finansų įstaigų įstatyme, bankai negalės užtikrinti, jei finansinės ataskaitos bus pateiktos neteisingos.
Sutinkame, kad akcininkas turi turėti galimybę rinktis tokią audito įmonę, kurią laiko reikalinga ir patikima, tačiau akcininko pasirinkta audito įmonė gali neužtikrinti banko lūkesčių ar reikalavimų keliamų finansinei ataskaitai. Palikus tokią Projekto redakciją kils neapibrėžtumų ir ginčų, ar kreditorius turės teisę rinktis auditorių, kuris atliktų kredito gavėjo bankui pateikiamų finansinių ataskaitų auditą ir patikrintų reikiamą informaciją, kurią bankas reikalauja, kad kredito gavėjas pateiktų bankui. Siekiant išvengti galimų ginčių, Įstatymo projekto 39 str. 2 d. nuostatą siūlytume patikslinti. Bankas neretai prašo kredito gavėjų ne tik įstatymais privalomų metinių ataskaitų, bet ir tarpinių finansinių ataskaitų ar finansinių ataskaitų nurodant konkretų laikotarpį, todėl visiškai pagrįsta, kad bankas turėtų teisę ir pasirinkti, kokia audito įmonė geriausiai atitinka banko interesus, nes tiek įstatymais privalomos metinės, tiek bet kokio kito laikotarpio finansinės ataskaitos turi būti audituojamos bankui priimtinų audito įmonių dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Siūlytume įtvirtinti, jog savanoriškam auditui (kai ataskaita teikiama kreditoriui) būtų netaikoma tik Įstatymo projekto 39 str. 2 d. Tokiu būdu iš esmės privalomo ir savanoriško audito reguliavimas išliktų tapatus ir atitiktų 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ ES (toliau - direktyva) nuostatas. Mūsų supratimu, direktyva leidžia valstybei narei pasirinkti, ar apskritai taikyti direktyvą savanoriškai atliekamam auditui, todėl manytina, jog ji turi teisę pasirinkti taikyti savanoriškai atliekamam auditui tik dalį direktyvos nuostatų. Konkrečiai šiuo atveju manome, kad 39 str.
2 d. taikymas savanoriškai atliekamo audito atžvilgiu būtų perteklinis ir nepagrįstai apribojantis kreditoriaus teisę, kad jam pateikiamos finansinės ataskaitos būtų audituotos kreditoriui priimtinos audito įmonės. Todėl siūlome tokią 39 str. 2 d. formuluotę: „2. Bet kokia užsakovo ir trečiojo asmens susitarimo nuostata, kuria apribojama užsakovo visuotinio akcininkų arba narių susirinkimo pasirinkimo galimybė, skinant finansinių ataskaitų auditą attiksiančią audito įmonę, rinktis tik iš tam tikrų audito įmonių kategorijų arba sąrašų, laikoma niekine. Ši nuostata netaikoma pagal teisės aktus neprivalomam finansinių ataskaitų auditui , kai finansinė ataskaita teikiama kreditoriui bei kredito gavėjas ir kreditorius susitaria . kad finansinė ataskaita bus audituota kreditoriui priimtinos audito įmonės.“ Nepritarti Manytina, kad Lietuvos banko asociacijos siūloma nuostata būtų pažeidžiama Direktyvos (2006/43/EB) 37 str. 3 d. nuostata, kad įmonei renkantis audito įmonę ar auditorių negali būti jokių apribojimų. Audito įmonė /auditorius, parenkami atlikti finansinių ataskaitų auditą, turi būti nepriklausomi, kad galėtų pateikti nepriklausomą ir objektyvią auditoriaus išvadą. Be to, jei auditorius turi audituoti ne visas finansines ataskaitas, o tikrinti tik tam tikrą dalį įmonės veiklos, toks atvejis nebūtų šio įstatymo reguliavimo objektas. 2. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899 * Atsižvelgiant į Direktyvoje 2014/56/ES nustatytą kompetentingos institucijos apibrėžtį, kad kompetentinga gali būti paskirta tiktai institucija, kurios veikloje ir priimant sprendimus niekaip nedalyvauja profesinių organizacijų atstovai, Audito įstatymo Projekto 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiama kompetentingos institucijos sąvoka atsisakant nuostatos, kad tokia gali būti laikomi LAR, ir nurodoma, kad kompetentinga institucija, kuriai pavesta atlikti viešąją priežiūra, yra Įstaiga.
Audito įstatymo Projekto 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ne VII auditorių ir audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą atsako ir jį atlieka Įstaiga. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užtikrinant ne VII auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę LAR pavedamos funkcijos, susijusios su finansiniu ataskaitų audito kokybės peržiūrų organizavimu ir koordinavimu. Audito įstatymo Projekto 44 straipsnyje nustatyta, kad LAR, gavę kontrolieriaus parengtas peržiūros ataskaitas, jas nagrinėja ir gali Įstaigai siūlyti skirti 56 straipsnio 3 dalyje išvardytą vieną ar kelis nurodymus ir (arba) vieną iš to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių (įskaitant siūlymą skirti griežčiausią nuobaudą – auditoriaus arba audito pažymėjimo galiojimo panaikinimą) ar atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Visų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitos, kita su šiomis peržiūromis susijusi informacija bei siūlymai dėl nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo perduodami įstaigai, kuri įvertina finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus ir priima galutinius sprendimus dėl peržiūru rezultatu ir gali skirti nurodymus ir (arba) poveikio priemones. Taigi Projektu siūloma susiaurinti LAR deleguotas funkcijas nebesuteikiant teisės priimti galutinio sprendimo dėl ne VII finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų rezultatų ir teisės skirti nurodymus ir (arba) poveikio priemones.
Siūlomos pataisos Siūlome Audito įstatymu palikti šiuo metu galiojančiu įstatymu deleguotas LAR funkcijas, susijusias su ne VII audito kokybės užtikrinimu, t. y. numatyti LAR teisę priimti sprendimus dėl ne VII auditorių ir audito įmonių audito kokybės peržiūrų rezultatų ir LAR teisę skirti nurodymus ir poveikio priemones ne VII auditoriams ir audito įmonėms atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus. Siūlome, kad kaip ir iki šiol, ne VII auditorių ir audito įmonių kokybės peržiūras atliktų kontrolieriai - auditoriai, su kuriais LAR sudaro sutartis dėl peržiūrų atlikimo. Ne VII auditorių ir audito įmonių atliktų finansinių ataskaitų auditu kokybę, darydami iš anksto suplanuotas, periodines (ne rečiau kaip kas 6 metus) finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, vertintų LAR ir priimtų galutinį sprendimą dėl peržiūrų rezultatų. Sprendimus dėl atliktų peržiūrų turėtų priimti LAR kolegialus organas - Audito kokybės kontrolės komitetas. Komitetą sudarytų patyrę įvairių institucijų atstovai. Net ir delegavus minėtas funkcijas LAR, už funkcijų tinkamą įgyvendinimą galutinė atsakomybė išliktų Įstaigai. Siūlome, kad LAR priimti sprendimai dėl ne VII auditorių ir audito įmonių audito kokybės peržiūrų rezultatų ir LAR paskirtų nurodymų ir poveikio priemonių ne VII auditoriams ir audito įmonėms atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus įsiteisėtų ir taptų vykdytinais, tik jei įstaiga per 30 dienu terminą nesustabdo LAR sprendimo vykdymo.
Įstaiga, sustabdžiusi LAR sprendimo vykdymą, turėtų teisę: (1) palikti LAR sprendimą nepakeistą; (2) pakeisti LAR sprendimą; (3) panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą; (4) panaikinti sprendimą ir įpareigoti LAR pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priimti sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Toks funkcijų, susijusių su ne VII viešąją priežiūra, delegavimas LAR visiškai atitiktų įgyvendinamos Direktyvos 2014/56/ES nuostatas, kitų šalių Direktyvos 2014/56/ES įgyvendinimo praktiką, leistų pasinaudoti ilgamete LAR sukaupta patirtimi atliekant šias funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti Direktyvoje (2006/43/EB) nurodyta, kad kompetentingai institucijai – Įstaigai – tenka galutinė atsakomybė už jos 32 str. 4 d. numatytų funkcijų užtikrinimą, nepriklausomai nuo to, kad kai kurios funkcijos keičiamame įstatyme yra deleguojamos atlikti LAR. Įvertinant šį pasiūlymą, būtų sudėtinga tinkamai įgyvendinti Direktyvos (2006/43/EB) 32 str. 5 d. nuostatą, kad Įstaigai būtų suteiktos galios, būtinos vykdyti jai numatytas funkcijas ir atsakomybes. Pagal šiuo metu veikiančią sistemą, LAR organizuoja audito kokybės peržiūras, o Įstaiga priima sprendimus, atsižvelgdama į peržiūrų rezultatus. Nors Įstaiga ir priima sprendimus, susijusius su audito kokybės peržiūrų rezultatais, tačiau LAR yra suteikta teisė teikti pasiūlymus dėl sprendimų.
Keičiamame įstatyme yra numatoma padidinti LAR teisę siūlyti galimus sprendimus po peržiūrų atlikimo dėl ne viešojo intereso įmonių, praplečiant tokių siūlymų spektrą iki galimybės siūlyti panaikinti auditoriaus /audito įmonės pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstaigai tenka galutinė atsakomybė už Direktyvoje (2006/43/EB) numatytų funkcijų užtikrinimą, ir siekiant efektyvios ir veiksmingos sistemos, sprendimus, susijusius su audito kokybės peržiūrų rezultatais, turėtų priimti viena institucija. Taip pat šiuo pasiūlymu būtų apsunkinamos ir dubliuojamos sprendimų priėmimo procedūros, kadangi Įstaiga vis tiek turėtų peržiūrėti visus LAR sprendimus, norėdama juos įvertinti ir, esant poreikiui, pakeisti. 3. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899 * Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto
ATSAKOMYBĖ auditorių ir audito įmonių civilinę atsakomybę ribojančiomis nuostatomis:
žalą, padarytą kaltais veiksmais atliekant auditą, išskyrus, jei žala atsirado dėl priežasčių, nesusijusių su auditu, arba dėl užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės, taip pat trečiųjų asmenų veikų. Jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir užsakovas, audituojama įmonė ir (arba) tretieji asmenys, tai žala atlyginama proporcingai arba audito įmonė ir auditorius gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. 2. Užsakovui ir (arba) audituojamai įmonei žala atlyginama sutartyje nustatyta tvarka, tačiau pagal tokį susitarimą audito įmonės atlyginama nuostolių suma negali būti didesnė nei audito įmonės už audituojamos įmonės atitinkamų metų auditą gautas atlygis, padaugintas iš 2 . 3. Tretiesiems asmenims žala atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.
Tretiesiems asmenims audito įmonės atlyginamų nuostolių suma negali viršyti audito įmonės už audituojamos įmonės atitinkamų metų auditą gautą atlygi, padauginus iš 2. 4. Aukščiau aptarti ribojimai netaikomi, jei žala padaryta dėl audito įmonės ar auditoriaus tyčinių veiksmų, taip pat audito įmonės ar auditoriaus baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika, konstatuota įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. 5. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo audito išvados dėl audituojamos įmonės finansinių ataskaitų paskelbimo, o jei ji neskelbiama - nuo audito išvados datos. Nepritarti LR Civilinio kodekso 6.251 straipsnis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, o 2008-06-05 Europos Komisijos rekomendacijoje, be rekomenduojamų būdų, kuriais galėtų būti apribota auditorių civilinė atsakomybė, kartu nustatyta, kad joks civilinės atsakomybės ribojimas neturėtų sudaryti sąlygų, kad nukentėjusioms šalims nebūtų tinkamai kompensuota. Šis LAR pasiūlymas sudarytų nevienodas atsakomybės sąlygas už tokią pačią audito paslaugą skirtingoms audito įmonėms, kadangi atlyginamos žalos dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo audito įmonės už auditą gauto atlygio. Tokiu būdu labai mažą audito atlygį gavusi audito įmonė būtų mažiau atsakinga už savo veiksmus (arba visai neatsakinga, jei audito įmonė nutartų neimti sutartinio atlygio už auditą dėl greta gaunamo atlygio už kitas teikiamas ne audito paslaugas), nei gavusi didesnį audito atlygį įmonė. Taip pat šiuo pasiūlymu nebūtų apsaugoti klientų interesai, ypač viešojo intereso įmonių atveju, kadangi rizika dėl galimos didelės žalos, viršijančios siūlomą dvigubą audito įmonės gautą atlygį, visais atvejais, kai nėra nusikalstamos veikos ir netaikoma baudžiamoji atsakomybė, atitektų išimtinai tik klientui.
Pažymėtina, kad kitų profesijų (notarai, antstoliai, bankroto administratoriai, finansų makleriai) atsakomybė nėra apribota. Atkreiptinas dėmesys, kad Audito direktyvos (2014/56/ES) pakeitimu buvo pakeistas Direktyvos (2006/43/EB) VII skirsnis, kuriame nebeliko straipsnio (buvęs 31 str.) dėl auditorių atsakomybės. 4. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899 (1)48 Remiantis Reglamento 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, siekiant užtikrinti auditorių nepriklausomumą ir objektyvumą, Projekte siūloma įtvirtinti trumpiausią 2 metų audito sutarties terminą. Ši priemonė, padedanti užtikrinanti vienų iš esminių auditorių nepriklausomumo ir objektyvumo principų tinkamą įgyvendinimą, turėtų būti taikoma atliekant ne tik VII auditą, bet ir atliekant ne VII auditą. Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Trumpiausias audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014-17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai". Nepritarti Reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 str. 1 dalies nuostata numato, kad „ Viešojo intereso įmonė paskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę pradiniam bent vienų metų užduoties laikotarpiui.“ . To paties str. 2 dalies a punkto nuostata suteikia teisę valstybėms narėms taikyti ir ilgesnį pradinį užduoties laikotarpį. Trumpiausias sutarties terminas turėtų būti audito įmonės /auditoriaus ir audito kliento derybų objektu, kuris turėtų būti nustatytas sutartyje dėl audito, todėl siūlytina dirbtinai neriboti konkurencijos tarp audito įmonių /auditorių.
Pažymėtina, kad Lietuvos banko nuomone (2016-12-02 raštas Nr. S 2016(21.13-2101)-12-5067), trumpiausias sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas turėtų būti 2 metai. 5. Lietuvos auditorių rūmai
Audito įstatymo Projekte 5 metų patirties reikalavimas nustatytas tik kokybės tikrinimams ir tyrimams vadovaujantiems Įstaigos darbuotojams, tačiau ne juos atliekantiems Įstaigos darbuotojams. Tik kokybiška viešoji priežiūra gali prisidėti prie tinkamo audito rinkos veikimo. Nekokybiška viešoji priežiūra gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos. Viešosios priežiūros tikslai gali būti pasiekti, tik jei viešąją priežiūrą vykdo asmenys, atitinkantys išsilavinimui, patirties ir nepriklausomumui keliamus reikalavimus. Todėl labai svarbu, kad tinkamos kompetencijos būtų ne tik vadovaujantys, tačiau ir faktiškai tikrinimus bei tyrimus atliekantys Įstaigos darbuotojai. Tinkamą priežiūros kokybę galima užtikrinti tik tuo atveju, jei 5 metų patirties reikalavimas bus taikomas visiems tikrinimus ir tyrimus atliekantiems Įstaigos darbuotojams. Audito įstatymo Projekte patirties reikalavimas nėra siejamas su VII auditu. Tai neužtikrina tinkamos VII, kurios svarbios visuomenei dėl savo masto ir pobūdžio, auditu viešosios priežiūros. Pagal šiuo metu Projekte siūlomas nuostatas VII auditą turėtų teisę atlikti net ir tas Įstaigos darbuotojas, kuris turi tik bendrą patirtį atliekant ne VII auditus ir niekada gyvenime nebuvo susidūręs su VII auditu. Atsižvelgiant į tai, darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus, susijusius su VII viešąja priežiūra, privalo turėti bent 3 metų patirtį, susijusią su VII auditais.
Atsižvelgiant į tais, siūlome šias pataisas: Pakeisti Audito įstatymo Projekto 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai , kuriems vadovauja darbuotojas, turint i y s ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis atliekant viešojo intereso įmonių auditą , ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 5 dalyje“. Pakeisti Audito įstatymo Projekto 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Ne viešojo intereso įmonių F finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai
metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį , iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis atliekant viešojo intereso įmonių auditą. Pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito arba teisės srityse“. Pakeisti Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Įstaigos darbuotojai , atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus , susijusius su ne viešojo intereso įmonių viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito , buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse “.
Pakeisti Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Įstaigos darbuotojai, atliekantys su viešąja priežiūra susijusias funkcijas, bet nepriimantys sprendimų, susijusių su viešąja priežiūra, ir neatliekantys funkcijų, nurodytų šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio l dalyje, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos , finansinių ataskaitų rengimo ir
(arba) teises srityse Įstaigos darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus, susijusius su viešojo intereso įmonių viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse, iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis, susijusi su viešojo intereso įmonių auditu“. Pritarti iš dalies Pritariant LAR pasiūlymui dėl Įstaigos darbuotojams, atliekantiems viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus, vadovaujančio darbuotojo atitinkamų metų darbinės patirties, žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą.
Pažymėtina, kad ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras atlieka auditorius kontrolierius, kuris tą darbą atlieka vienas (t. y. neturi galimybės turėti padėjėjų (ne auditorių kontrolierių) komandos), o viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka Įstaigos darbuotojai (t. y. komanda, sudaryta iš atitinkamą kompetenciją reikalingose srityse turinčių Įstaigos darbuotojų), kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 537/2014. Tokiu būdu, visais atvejais tikrinimui vadovaujančiam asmeniui nustatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Pažymėtina, kad siūlomi papildomi 3 m. patirties atliekant viešojo intereso įmonių auditą kompetencijos reikalavimai yra pertekliniai, kadangi ir šiuo metu nėra taikomi auditoriams kontrolieriams, atliekantiems viešojo intereso įmonių atlikto audito kokybės peržiūras. Be to, jokie audito patirties reikalavimai nėra taikomi audito komandos nariams atliekantiems tiek viešojo intereso įmonių , tiek ne viešojo intereso įmonių auditus. Kvalifikaciniai reikalavimai yra taikomi tik komandai vadovaujančiam asmeniui –auditoriui. 6. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899
5 Audito įstatymo Projekte nėra numatytas terminas, per kurį fiziniai ar juridiniai asmenys gali kreiptis su skundu dėl tyrimo pradėjimo. Praktikoje pasitaiko atvejų, kada įmonės akcininkai pranešime nurodo aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos daug metų, o tyrimą inicijuoja tik dėl to, kad tokiu būdu spręstu savo vidinius ginčus su kitais akcininkais ar valdymo organo nariais. Termino, per kurį asmuo privalėtų kreiptis į Tarnybą dėl tyrimo pradžios, nustatymas padėtų užkirsti kelią tokiems asmenims piktnaudžiauti teise inicijuoti tyrimą.
Audito įstatymo Projekte taip pat nėra numatytas terminas, per kurį Įstaiga privalo priimti sprendimą dėl tyrimo pradžios. Todėl pasitaiko atvejų, kada tyrimas pradedamas po metų ar kelių nuo skundo gavimo dienos. Toks nepagrįstas delsimas pradėti tyrimą, apsunkina išsamaus ir objektyvaus tyrimo atlikimo galimybes ir savalaikių priemonių panaudojimą. LAR vertinimu, 6 mėnesių terminas yra pakankamas įvertinti gautą skundą ir nuspręsti dėl tyrimo pradžios. Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (~us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (~us) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytus tyrimus teikiami ir nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka . Juridiniai ir fiziniai asmenys šiame punkte nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos . Įstaiga sprendimus dėl tyrimo pradžios pagal juridinių ir fizinių asmenų gautus pranešimus privalo priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos “. Pritarti Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899 * Audito įstatymo Projekte taip pat nėra numatytas tyrimo atlikimo terminas. Tyrimas turėtų būti atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, be nepagrįsto vilkinimo ir uždelsimo. Ilgas tyrimo atlikimas negali būti laikomas tinkamu. Pavėluotas poveikių priemonių taikymas yra neefektyvus. Todėl proceso trukmės problema turėtų būti sprendžiama įtvirtinant konkrečius tyrimo atlikimo terminus. Tik operatyvus tyrimas įgyja prasmę ir padeda pasiekti siekiamus tikslus. Įvertinus tyrimų atlikimo praktiką Lietuvoje, manome 24 mėnesių terminas yra objektyviai pakankamas.
Išimtiniais atvejais, kai tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, turėtų būti numatyta galimybė pratęsti tyrimo atlikimo terminą, tačiau toks sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo turėtų būti tinkamai motyvuotas. Pritarti Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. 8. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899
1 Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Įstaigos darbuotojas, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą. Ataskaita turi būti parengta per 90 dienų nuo tyrimo pradžios. Motyvuotu Įstaigos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas 30 dienų . Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų ar nenustatyta. Pažeidimo tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimų ar nenustatyta.“. Nepritarti Pagal Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos atlikto audito tyrimo metodikos (toliau – Tyrimo metodika) 60 punktą, atlikus tyrimą, ataskaitos projektas yra parengiamas per 15 d. d., nuo tyrimo pabaigos datos. Manytina, kad ataskaitos pateikimo terminas – 90 d. nuo tyrimo pradžios su galimybe jį pratęsti dar 30 d. nėra tinkamas, kadangi tyrimo ataskaita privalėtų būti parengta nepriklausomai nuo to, ar tyrimas turėjo būti baigtas. Be to, šis siūlymas prieštarauja kitam LAR siūlymui dėl maksimalaus 24 mėnesių tyrimo atlikimo termino, su pratęsimo galimybe, nustatymo, nes tyrimo rezultatai ataskaitoje turėtų būti pateikti per 90 d., o pasinaudojus šio termino pratęsimo galimybe, per 120 d., nuo tyrimo pradžios. 9. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr.
1.9-S0899
6 Audito įstatymo Projekte siūloma numatyti 3 darbo dienų įspėjimo apie tyrimą pradžią terminą. Atliekami tyrimai trukdo tiesioginiam auditorių ir audito įmonių darbui, ypač jei tyrimai atliekami auditu atlikimo sezono metu. Įspėjus bent prieš 10 darbo dienų, būtų galimybė susiplanuoti darbus tokiu būdu, kad dėl tyrimo atlikimo nebūtų sutrikdomas darbas ir nepatirta nuostolių. Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą
veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš310 darbo dien as ų iki tokio tyrimo pradžios“. Pritarti Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. 10. Lietuvos auditorių rūmai 2016-06-20 Nr. 1.9-S0899
7 Audito įstatymo Projekte siūloma suteikti teisę vieną iš 7 audito priežiūros komiteto narių skirti bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų atstovui. Tačiau nėra konkrečiai įvardinta ar detaliau apibrėžta, kurioms organizacijoms suteikiama ši teisė. Tai reiškia, kad kiekviena organizacija, kurios nariu yra bent vienas auditorius, turės būti įtraukta sprendžiant atstovo kandidatūros klausimą, o tai neatitiktų šia teisės norma siekiamų tikslų ir gali sukelti organizacijų tarpusavio ginčus. Teisė siūlyti audito priežiūros komiteto narį skiriantį atstovą turėtų būti suteikta tik reikšmingą auditorių skaičių vienijančioms profesinėms organizacijoms, t. y. vienijančioms ne mažiau kaip 5 procentus visų į auditorių sąrašus įrašytų auditorių. Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys.
Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse . Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas ir Auditorių rūmai bei bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų, vienijančių ne mažiau kaip
įrašytų auditorių , atstovas“. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 11. Lietuvos auditorių rūmai 2016-10-06 Nr. 1.9-S1364
7 Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi priimti Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 (toliau - Audito įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4454 (toliau - Projektas), parengtą įgyvendinant 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/56/ES (toliau - Direktyva 2014/56/ES), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (toliau - Direktyva 2006/43/EB ir atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų (toliau - Reglamentas) nuostatas. Svarstant Audito įstatymo Projektą Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitete, Lietuvos auditorių rūmai (toliau - LAR) teikė pastabas ir pasiūlymus dėl svarstomo Audito įstatymo Projekto, tačiau įjuos iš esmės nebuvo atsižvelgta. Atsižvelgiant į tai, LAR teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai pasiūlymus ir pastabas dėl svarstomo Audito įstatymo Projekto. 1.
audito užduoties trukmė Siūlymas: numatyti 10 metų ilgiausią finansinių ataskaitų audito atlikimo sutarties terminą su galimybe jį pratęsti laikantis Reglamento nustatytų nuostatų. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projekto 4 straipsnio 7 dalis numato: „Audito įmonėms A atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, ilgiausias reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsme 1 dalyje nustatytas 10 metų finansinių ataskaitų audito atlikimo sutarties terminas gali būti pratęstas laikantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 1 dalies nuostatų yra 10 metų. Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Kaip pažymėta paties Reglamento preambulės 21 punkte, Reglamente numatomos alternatyvos dėl maksimalios trukmės prailginimo yra priemonė stiprinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, sustiprinti profesinį skepticizmą ir pagerinti audito kokybę. Siūlymas uždrausti naudotis Reglamente numatytomis maksimalios trukmės prailginimo galimybėmis yra neracionalus, nepagrįstai griežtina rinkos sąlygas Lietuvoje ir Lietuvos rinką daro mažiau patrauklią užsienio investuotojams. Siekiant vieningos audito rinkos visos ES mastu, turėtų būti visur išlaikytas vieningas reglamentavimas įgyvendinant su visomis narėmis suderinto Reglamento nuostatas. Be to, skirtingi rotacijos reikalavimai ES, sukuria audito atlikimo organizavimo trūkumų, kadangi dėl skirtingų šalių reikalavimų galimos situacijos, kai vienos grupės įmonių auditus atliks skirtingos audito įmonės. LAR siūlomos pataisos Atsižvelgiant į tai, LAR siūlo priimti pirminę siūlytą Audito įstatymo Projekto 4 straipsnio 7 dalies redakciją, kuri pilna apimtimi įgyvendintų Reglamento nuostatas, t. y.:
Atliekant viešojo intereso įmonių auditą reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų audito atlikimo terminas gali būti pratęstas laikantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 4 dalies nuostatų “.
Nepritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos banko nuomone (2016-12-02 raštas Nr. S 2016(21.13-2101)-12-5067), keičiamame įstatyme siūlomas maksimalus 10 metų audito užduoties atlikimo laikotarpis atitinka nusistovėjusią praktiką Lietuvoje. 12. Lietuvos auditorių rūmai 2016-10-06 Nr. 1.9-S1364
8
audito sutarties terminas Siūlymas: taikyti minimalų 2 metų audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės (toliau - VII) audito atlikimo terminą. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projektu siūloma panaikinti 4 straipsnio 8 dalį: „8. Trumpiausias audito sutarties-dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr.537/20H 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.” Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Reglamento 17 straipsnio 1 dalis numato, kad „ viešojo intereso įmonė paskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę pradiniam bent vienu metų užduoties laikotarpiui
“, o Reglamento 17 straipsnio 2 dalis aiškiai
įtvirtina valstybės narės teisę reikalauti, kad 1 dalyje nurodytas pradinis užduoties terminas truktu ilgiau nei vieni metai. Pradinio minimalaus termino padidinimas minimaliai, t. y. tik vienais metais iki 2 metų, ne tik visiškai atitiktų Reglamento reikalavimus, tačiau ši priemonė padėtų užtikrinti vieną iš esminių auditorių nepriklausomumo ir objektyvumo principų tinkamą įgyvendinimą. LAR siūlomos pataisos LAR siūlo palikti galioti Audito įstatymo Projekto 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Trumpiausias audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai“. Pritarti Keičiamo įstatymo 4 str.
nuostata, kurios esmė yra nekeičiama, tik patikslinama pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninę pastabą dėl įrašytinų papildomų žodžių. Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. Pažymėtina, kad Lietuvos banko nuomone (2016-12-02 raštas Nr. S 2016(21.13-2101)-12-5067), trumpiausias sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas turėtų būti 2 metai. 13. Lietuvos auditorių rūmai
4961611123
Siūlymas: sugriežtinti reikalavimus Įstaigos darbuotojų, atliekančių auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, kompetencijai. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projekto 49 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti patirties reikalavimą Įstaigos darbuotojams, kurie vadovauja ir atlieka tyrimus: „ Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai , kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito arba teisės srityse . “ Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Direktyvoje ir Reglamente numatyta, kad:
Kompetentinga institucija, skirdama tikrintojus, laikosi šių kriterijų: (a) tikrintojai turi turėti reikiamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 32 straipsnio 3 dalies dėl viešosios priežiūros principų, nepraktikuojantis asmuo privalo išmanyti atitinkamas teisės aktu nustatyto audito sritis dėl savo ankstesnės profesinės patirties arba turėti žinių apie bent vieną 8 straipsnyje išdėstytų sričių“.
Taigi tiek Direktyva, tiek Reglamentas aiškiai numato, kad viešąją priežiūrą atliekantis asmuo turėtų atitinkamą patirtį. Siūlomas patirties reikalavimo panaikinimas prieštarauja Direktyvos ir Reglamento nuostatoms. Patirties reikalavimas tikrinimus ir tyrimus atliekantiems darbuotojams Audito įstatymo Projekte 5 metų patirties reikalavimas buvo nustatytas tik kokybės tikrinimams ir tyrimams vadovaujantiems Įstaigos darbuotojams, tačiau ne juos atliekantiems Įstaigos darbuotojams. Tik kokybiška viešoji priežiūra gali prisidėti prie tinkamo audito rinkos veikimo. Nekokybiška viešoji priežiūra gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos. Viešosios priežiūros tikslai gali būti pasiekti, tik jei viešąją priežiūrą vykdo asmenys, atitinkantys išsilavinimui, patirties ir nepriklausomumui keliamus reikalavimus. Todėl labai svarbu, kad tinkamos kompetencijos būtų ne tik vadovaujantys, tačiau ir faktiškai tikrinimus bei tyrimus atliekantys Įstaigos darbuotojai.
Tinkamą priežiūros kokybę galima užtikrinti tik tuo atveju, jei 5 metų patirties reikalavimas bus taikomas visiems tikrinimus ir tyrimus atliekantiems Įstaigos darbuotojams. Patirtis , susijusi su viešojo intereso įmonių auditu Audito įstatymo Projekte patirties reikalavimas nėra siejamas su VII auditu. Tai neužtikrina tinkamos VII, kurios svarbios visuomenei dėl savo masto ir pobūdžio, auditu viešosios priežiūros. Pagal šiuo metu Projekte siūlomas nuostatas VII auditą turėtų teisę atlikti net ir tas Įstaigos darbuotojas, kuris turi tik bendrą patirtį atliekant ne VII auditus ir niekada gyvenime nebuvo susidūręs su VII auditu. Atsižvelgiant į tai, darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus, susijusius su VII viešąja priežiūra, privalo turėti bent 3 metų patirtį, susijusią su VII auditais. LAR siūlomos pataisos Atsižvelgiant į tais, siūlome šias pataisas:
46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turint i ys ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, iš kurių ne mažiau kaip3 metų patirtis atliekant viešojo intereso įmonių auditą, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 5 dalyje “. 2. Pakeisti Audito įstatymo Projekto 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,Ne viešojo intereso įmonių F finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turint i ys ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį.
Viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą "atlieka Įstaigos darbuotojai , turintys ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį , iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis atliekant viešojo intereso įmonių auditą. Pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito arba teisės srityse “. 3. Pakeisti Audito įstatymo Projekto
staigos darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus , susijusius su ne viešojo intereso įmonių viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse “. 4. Pakeisti Audito įstatymo Projekto
Įstaigos darbuotojai, atliekantys su viešąja priežiūra susijusias funkcijas, bet nepriimantys sprendimų, susijusių su viešąja priežiūra, ir neatliekantys funkcijų, nurodytų šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio l dalyje, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir
(arba) teisės srityse.
Įstaigos darbuotojai, atliekantys funkcijas ir priimantys sprendimus, susijusius su viešojo intereso įmonių viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse, iš kurių ne mažiau kaip 3 metų patirtis, susijusi su viešojo intereso įmonių auditu “. Pritarti iš dalies Pritariant LAR pasiūlymui dėl Įstaigos darbuotojams, atliekantiems viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus, vadovaujančio darbuotojo atitinkamų metų darbinės patirties, žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. Tyrimus atliekantiems Įstaigos darbuotojams keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Pastebėtina, kad tyrimai bus atliekami ne tiktai dėl finansinių ataskaitų audito kokybės, bet ir dėl galimo Audito įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų nesilaikymo, todėl tyrime dalyvaus įstaigos darbuotojai, turintys atitinkamą patirtį. Taip pat su viešąja priežiūra susijusias funkcijas atliekantiems darbuotojams papildomi, specialūs reikalavimai galės būti nustatyti pareigybių aprašymuose. Pastebėtina, kad nei Valstybinės mokesčių inspekcijos, nei Lietuvos banko darbuotojams, atliekantiems juridinių ir fizinių asmenų veiklos tikrinimus ir tyrimus, įstatymuose nėra nustatyti specialūs reikalavimai.
Audito direktyva taip pat nenustato specialių reikalavimų asmenims, atliekantiems tyrimus. Reglamento (ES) Nr. 537/201426 str. 5 a dalyje nustatyta, kad tikrintojai turi turėti specialios patirties ir išsilavinimo srityse, susijusiose su finansinių ataskaitų auditu ir finansine atskaitomybe – tai yra nustatyta keičiamo įstatymo 46 str. 1 d. ir 61 str. 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstaigos darbuotojai dalyvauja ES viešosios priežiūros institucijas vienijančios institucijos (CEAOB) ir pasaulinės viešosios priežiūros institucijas vienijančios institucijos (IFIAR) veiklose, kuriose yra keičiamasi pažangiausia priežiūrine patirtimi, organizuojamai specialūs mokymai, kurie užtikrina papildomą patirties viešojoje priežiūroje įgijimą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip pat žr. argumentus prie Lietuvos auditorių rūmų 2016-06-20 rašto Nr. 1.9-S0899 5 pasiūlymo. 14. Lietuvos auditorių rūmai
7
skyrimas Siūlymas: panaikinti siūlymą audito priežiūros komiteto narį leisti skirti pačiai Įstaigai ir teisę siūlyti audito priežiūros komiteto narį skiriantį atstovą suteikti reikšmingą auditorių skaičių vienijančioms profesinėms organizacijoms. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projekto 61 straipsnio 7 dalyje siūloma audito priežiūros komiteto narį leisti skirti ne kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų atstovui, o pačios Įstaigos atstovui, t. y. Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse.
Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau — Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos v V alstybės kontrolė, Lietuvos bankas ir Auditorių rūmai bei bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų Įstaigos atstovas.“ Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Audito priežiūros komiteto paskirtis yra patarti Įstaigai viešosios priežiūros klausimais, t. y. Įstaiga siūlo sprendimą, kurį svarsto audito priežiūros komitetas. Atsižvelgiant į tai, Audito priežiūros komiteto nariai turėtų būti pakankamai savarankiški ir nepriklausomi, nes tik tokiu būdu gali būti išvengta interesų konflikto ir pateiktas objektyvus patarimas. Siūlymas suteikti teisę vieną iš audito priežiūros komiteto narių skirti pačiai Įstaigai yra nelogiškas, pažeidžiantis aukščiau aptartus nepriklausomumo ir objektyvumo principus. Įstaigos parinktas atstovas spręstų dėl pačios Įstaigos siūlomo sprendimo. Audito priežiūros komiteto tikslus padėtų pasiekti, jei vieną iš 7 audito priežiūros komiteto narių skirtų bendru sutarimu pasiūlytas kitų reikšmingą auditorių skaičių vienijančių profesinių organizacijų atstovas. Tokiu atveju bent 2 iš 7 audito priežiūros komiteto narių skirtų auditorius vienijančios profesinės organizacijos, kas užtikrintų tinkamą interesų pusiausvyrą audito priežiūros komitete. LAR siūlomos pataisos LAR siūlo Audito įstatymo Projekto 61 straipsnio 7 dalį išdėstyti sekančiai: „ Audito priežiūros komitetą sudaro
nepraktikuojantys asmenys.
Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau
kontrolė, Lietuvos bankas ir Auditorių rūmai bei bendru sutarimu pasiūlytas kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų, vienijančių ne mažiau kaip 5 procentus visų šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytame auditorių sąraše įrašytų auditorių , atstovas “. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 15. Lietuvos auditorių rūmai
568
ir jo atlikimu Siūlymas: nustatyti terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas; nustatyti terminą, per kurį turėtų būti atliktas tyrimas; pailginti įspėjimo apie tyrimo pradžią terminą. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projekto 48 straipsnį siūloma papildyti 8 dalimi: „ Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Audito priežiūros komiteto motyvuotu sprendimu, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Pradiniame Audito įstatymo Projekte nebuvo numatytas tyrimo atlikimo terminas. Tyrimas turėtų būti atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, be nepagrįsto vilkinimo ir uždelsimo. Ilgas tyrimo atlikimas negali būti laikomas tinkamu. Pavėluotas poveikių priemonių taikymas yra neefektyvus. Todėl proceso trukmės problema turėtų būti sprendžiama įtvirtinant konkrečius tyrimo atlikimo terminus.
Tik operatyvus tyrimas įgyja prasmę ir padeda pasiekti siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, LAR palaiko ir sveikina siūlymą įtvirtinti tyrimo atlikimo terminą. Praktikoje pasitaikydavo atvejų, kada tyrimas pradedamas po metų ar kelių nuo skundo gavimo dienos. Toks nepagrįstas delsimas atlikti tyrimą, apsunkina išsamaus ir objektyvaus tyrimo atlikimo galimybes ir savalaikių priemonių panaudojimą. Tačiau, įvertinus tyrimų atlikimo praktiką Lietuvoje, vidutiniškai vienam auditui skiriamą laiką, L AR įsitikinimu, turėtų būti nustatytas trumpesnis terminas, t. y. 90 dienų terminas yra objektyviai pakankamas. Išimtiniais atvejais, kai tyrimas yra sudėtingas ir didėlės apimties, turėtų būti numatyta galimybė pratęsti tyrimo atlikimo terminą, tačiau toks sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo turėtų būti tinkamai motyvuotas. LAR siūlomos pataisos LAR siūlo Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 8 dalį išdėstyti sekančiai: „
kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip90 dienų terminą skaičiuojant nuo skundo gavimo dienos. Audito priežiūros komiteto motyvuotu sprendimu, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas
Tyrimo pradžia Iki šiol Audito įstatyme ir Projekte nėra numatytas terminas, per kurį fiziniai ar juridiniai asmenys gali kreiptis su skundu dėl tyrimo pradėjimo. Praktikoje pasitaiko atvejų, kada įmonės akcininkai pranešime nurodo aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos daug metų, o tyrimą inicijuoja tik dėl to, kad tokiu būdu spręstu savo vidinius ginčus su kitais akcininkais ar valdymo organo nariais. Termino, per kurį asmuo privalėtų kreiptis į Įstaigą dėl tyrimo pradžios, nustatymas padėtų užkirsti kelią tokiems asmenims piktnaudžiauti teise inicijuoti tyrimą.
LAR siūlomos pataisos Siūlome papildyti Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytus tyrimus teikiami ir nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys šiame punkte nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių , sudarančių pagrindą pradėti tyrimą , paaiškėjimo dienos.“. Įspėjimo apie tyrimo pradžią terminas Audito įstatymo Projekte siūloma numatyti 3 darbo dienų įspėjimo apie tyrimą pradžią terminą. Atliekami tyrimai trukdo tiesioginiam auditorių ir audito įmonių darbui, ypač jei tyrimai atliekami auditu atlikimo sezono metu. Įspėjus bent prieš 10 darbo dienų, būtų galimybė susiplanuoti darbus tokiu būdu, kad dėl tyrimo atlikimo nebūtų sutrikdomas darbas ir nepatirta nuostolių. LAR siūlomos pataisos Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą - asmeniui, kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš310 darbo dien as ų iki tokio tyrimo pradžios . “. Pritarti iš dalies Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. LAR siūlomas
netinkamas atsižvelgiant į tai, kad tyrimas pradedamas gavus informacijos apie galimai netinkamai atliktą auditą, galimą audito įstatymo ar reglamento pažeidimą, tai yra iš anksto neįmanoma numatyti, koks tam tikru metu kils poreikis atlikti tyrimus.
Gali būti, kad vienu metu kils poreikis atlikti kelis viešojo intereso įmonių audito ar teisės aktų pažeidimo tyrimus, kurie kitus tyrimus „nustums“ į žemesnes pozicijas. Lyginant su galiojančiomis audito įstatymo nuostatomis (kurios nenustato jokių tyrimo atlikimo terminų), projekte jau yra numatytos nuostatos dėl tyrimo atlikimo, kurios teikia pakankamai aiškumo dėl galimų tyrimo atlikimo terminų. 16. Lietuvos auditorių rūmai
1
LAR Siūlymas: palikti galimybę LAR nariais būti ne tik auditoriams, bet ir kitiems asmenims. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti galimybę L AR vienyti kitus narius, t. y. Auditorių rūmai - viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus narius “. Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Panaikinus ne auditorių galimybę tapti L AR nariais būtų nepagrįstai ribojamas asmenų, kurie pripažįstami buhalteriais profesionalais, ratas. Tik auditoriai ir užsienyje kvalifikaciją įgiję asmenys (pavyzdžiui, ACCA) galėtų būt pripažinti buhalteriais profesionalais. Kiti asmenys, nors ir turintys atitinkamą kvalifikaciją, bet negalintys būti LAR nariais, negalėtų užsiimti jų pasirinkta veikla. Be to, 2015 metais gruodžio mėn. vykusiame visuotiniame LAR narių susirinkime absoliuti narių dauguma pritarė, kad LAR nariais būtų ne tik auditoriai. Taigi toks siūlymas taip pat prieštarauja daugumos auditorių išreikštai nuomonei.
LAR siūlomos pataisos Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „ Auditorių rūmai
Žr. 31 Audito komiteto pasiūlymą. 17. Lietuvos auditorių rūmai
2
mažų įmonių auditui ir šių auditu viešajai priežiūrai Siūlymas: atskiru poįstatyminiu teisės aktu numatyti tvarkas, pagal kurias būtų keliami mažesni reikalavimai mažų ir labai mažų įmonių auditui ir šių auditu viešajai priežiūrai. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Svarstomame Projekte nėra jokių išimčių atliekamo audito reikalavimams priklausomai nuo įmonės dydžio. Mažų ir labai mažų įmonių, kurios tokiomis laikomos pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, auditui ir šių auditu viešajai priežiūrai turėtų būti nustatyti žemesni reikalavimai. Tokiu būdu Lietuva skatintų smulkųjį verslą ir mažintų tokių auditu viešosios priežiūros sąnaudas.
LAR siūlomos pataisos Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto 62 straipsnio 2 dalį ją papildant punktu: „ priimti tvarką, kuria būtų nustatyti mažesni reikalavimai mažų ir labai mažų įmonių, kurios tokiomis laikomos pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, auditui ir šių auditu viešajai priežiūrai “ Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga naudotis Direktyvoje siūlomomis išlygomis, kai auditai atliekami mažose įmonėse:
išimtimis sukurtų kelių rūšių auditus, tačiau laikomasi nuomonės, kad finansinių ataskaitų auditas turi būti suprantamas vienodai;
nustatytos specialios nuostatos, kai yra kalbama apie mažų įmonių auditus, todėl taikyti dar ir nacionalines išimtis įneštų daugiau panaivos ir neaiškumo;
ta pati audito įmonė atlieka ir mažų įmonių ir kitų įmonių auditus, ji turi taikyti kelias tvarkas, o tai didina neaiškumo, susipainiojimo riziką. 18. Lietuvos auditorių rūmai 2016-10-06 Nr. 1.9-S1364
2
priėmimas Siūlymas: leisti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2017 m. sausio 1 d. Naujausiu Projektu siūlomi pakeitimai Šiuo metu svarstomo Projekto Priedo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota
atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos bankas, Lietuvos auditorių rūmai iki 2016 m. birželio lapkričio17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nesutikimo su siūlomais pakeitimais argumentai Audito įstatymą planuojama priimti
iki numatytos datos, kada turėtų būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai (2016 m. lapkričio 1 d.) bus likusios vos pora savaičių.
Toks terminas yra objektyviai per trumpas, nes teisės aktus turi tvirtinti kolegialūs LAR ir kitų institucijų organai, kurie apie planuojamą posėdį turi būti įspėti atitinkamais terminais, taip pat turėti būti skiriama pakankamai numatyti terminą priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. sausio 1 d. LAR siūlomos pataisos Siūlome pakeisti Audito įstatymo Projekto Priedo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos bankas, Lietuvos auditorių rūmai iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Pritarti iš dalies Žr. 33 Audito komiteto pasiūlymą. 19. Lietuvos auditorių rūmai 2016-1205 1.9-S1566
3 Įvertinę paskutinį Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo variantą (toliau
3) šio įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje
pajamų iš metinių audito paslaugų pardavimų.
Pritarti iš dalies Iš dalies pritariant LAR pasiūlymui keičiamame įstatyme praplėstas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, taip pat papildyta nuostata, kad Į staiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo , atsakomybę lengvinančiomis gali pripažinti ir kitas 57 str. nenurodytas aplinkybes. Žr. 19-20 Audito komiteto pasiūlymus. Pažymėtina, kad taip pat šiame str. nurodyta viena nuostata iš aplinkybių sąrašo, į kurias Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo, turi atsižvelgti, yra atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinis pajėgumas. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2016-12-02 S 2016(21.13-2101)-12-5067) Dėl trumpiausio audito sutarties atlikimo termino Pritariame, kad trumpiausias audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas būtų 2 metai. Dėl teisės pratęsti audito užduoties atlikimo maksimalų laikotarpį Šiuo metu Audito įstatymas nustato, kad auditorius negali atlikti tos pačios viešojo intereso įmonės audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Toks reikalavimas Lietuvoje taikomas jau daugiau nei 10 metų. Mūsų turimais duomenimis dauguma viešojo intereso įmonių audito įmonę keičia kas 5-10 metų. Tad, mūsų nuomone, Audito įstatymo projekte siūlomas maksimalus 10 metų audito užduoties atlikimo laikotarpis atitinka nusistovėjusią praktiką Lietuvoje. Reglamente numatytos maksimalios trukmės prailginimo galimybės, mūsų nuomone, aktualios toms šalims, kurių praktikoje viešojo intereso įmonės audito įmonę keičia labai retai, pvz., kas 20 metų arba dar rečiau.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos bankas laikosi nuomonės, kad Lietuvoje audito užduoties atlikimo maksimalus laikotarpis turėtų būti 10 metų. Atsižvelgti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2016-06-15 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4454(3). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2016-12-07 (1) 2 Argumentai:
Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, siekdamas teisinio aiškumo siūlo keičiamo įstatymo 2 str. apibrėžti auditorius kontrolierius sąvoką, nepriklausomai nuo to, jog reikalavimai auditoriams kontrolieriams, taip pat jų teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras nustatyti atskirame keičiamo įstatymo 43 str. Audito komitetui apibrėžus šią sąvoką, t ikslintina keičiamo įstatymo 2 str. nurodytas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų apibrėžimas, kuriame įrašytas auditoriaus kontrolieriaus trumpinys.
Audito komitetas iš dalies pritardamas Seimo kanceliarijos teisės departamento 4 pastabai, siūlo kitos valstybės narės audito įmonės patvirtinimą sieti ne su kompetentinga institucija, bet su atliekama procedūra. Audito komitetas p ritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3, 5–6 pastaboms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus ir negali kelti dviprasmybių, ir siekiant, kad sąvokos keičiamame įstatyme būtų vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę, nepritariama Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai, nes k eičiamo įstatymo 2 str. 12 dalyje yra nurodomi auditoriai, kurie turi teisę verstis audito veikla Lietuvoje (pagal keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnius), o ne visi valstybių narių auditoriai ir audito įmonės. Šiuo metu galiojančiose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, nurodyta, kad t eikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, o kartojant tekste nuorodą – gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai ir p ritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabos dalims, susijusioms su įrašytinais žodžiais „Lietuvos Respublikos“ keičiamo įstatymo 2 str. 31 dalies 8 punkte ir 34 dalyje, atitinkamai tikslintina 2 str. 31 dalies 8 punktas ir šio str. 34 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Audito komitetas siūlo patikslinti keičiamo įstatymo 2 str. atitinkamų punktų nuostatas, jų numeraciją, išdėstymą abėcėlės tvarka ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
5
2. Audito tinklas
Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje patvirtinamas auditoriumi savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtintas auditorius arba kurioje pripažįstama audito įmone savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtinta audito įmonė. 45 . Auditoriaus išvada
kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Įstaigos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą. 910 . Audituojama įmonė
1. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas
2. Finansinių ataskaitų auditas
3. Finansinių ataskaitų audito ataskaita
4. Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai)
atliktos finansinių ataskaitų audito procedūros ir auditoriaus padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, auditoriaus laikomi tinkamais finansinių ataskaitų audito įrodymais
5. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra
kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) atliekamas iš anksto suplanuotas ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę. 156 .
15
6. Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas
darbuotojo , kuriam pavesta atlikti tikrinimus, (toliau
7. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas
darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės įvertinimas gavus informacijos dėl galimo netinkamo finansinių ataskaitų audito. 17
8. Finansinių ataskaitų audito užsakovas (toliau – užsakovas) – audituojama įmonė arba juridinis ar fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys audito įmonę finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito sutartį. 18
(toliau – grupės auditorius) – auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. 1920 . Kita valstybė narė
valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 20
1. Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus
2. Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius)
3. Kompetentinga institucija
Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą. 23 4.
23
valdymui;
5. Pagrindinis finansinių ataskaitų audito partneris (toliau – pagrindinis partneris) –finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius:
atlikimą audito įmonės vardu ir kuris pasirašo auditoriaus išvadą arba
auditoriaus išvadą. 25
6. Pažeidimo tyrimas
(arba) reglamento Nr. (ES) 537/2014 nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų nesilaikymą. 26
7. Tarptautiniai audito standartai
Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai, 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas ir kiti su audito atlikimu susiję standartai. 27
8. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos
9. Vadovaujamos pareigos
29
30. Valstybės ne narės audito įmonė
1. Valstybės ne narės auditorius
2. Viešojo intereso įmonė
Viešojo intereso įmonė yra:
(arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20
investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;56 ) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną šios dalies45 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;67 ) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;78 ) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius;89 ) valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos į Į monių finansinės atskaitomybės įstatymą (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas)
3. Viešojo intereso įmonių audito įmonė
4. Viešojo intereso įmonių auditorius
34
5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) , Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) , Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas) , Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) , Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau
duomenų teisinės apsaugos
(ES) Nr. 537/2014 17 str. 1 dalies nuostata numato, kad „ Nei pradinis konkrečios teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės užduoties laikotarpis, nei toks pradinis laikotarpis ir jo pratęsimo laikotarpiai kartu negali viršyti maksimalios dešimties metų trukmės.“. Nors ir to paties str. 4 dalies nuostata suteikia teisę valstybėms narėms pratęsti nurodytą laikotarpį, tačiau siekiant užtikrinti, kad tarp audito įmonių būtų reali rotacija, siūlytina dirbtinai neilginti audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, maksimalaus finansinių ataskaitų audito atlikimo sutarties termino . Pažymėtina, kad Lietuvos banko nuomone (2016-12-02 raštas Nr. S 2016(21.13-2101)-12-5067), trumpiausias sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas turėtų būti 2 metai, o keičiamame įstatyme siūlomas maksimalus 10 metų audito užduoties atlikimo laikotarpis atitinka nusistovėjusią praktiką Lietuvoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabai, tikslintina 4 str. 7 ir 8 dalys. Pasiūlymas: „7. Audito įmonėms A a tliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą , ilgiausias reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas gali būti pratęstas laikantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 4 dalies nuostatų yra 10 metų . 8. Trumpiausias finansinių ataskaitų audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.“
2016-12-07
3 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Audito įstatyme viena iš nuostatų reglamentuojančių, kada asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra atleidimas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą arba iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo iš darbo ar pareigų nepraėjo 3 metai. Keičiamo įstatymo 10 str. 3 punktas numato, kad asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos jeigu buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo iš darbo ar pareigų nepraėjo 3 metai. Tačiau šiame punkte nebėra numatytos atsakomybės darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Siekiant išvengti diskriminacinių nuostatų, kuomet darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleisti iš darbo už darbo drausmės pažeidimus ir jeigu nuo atleidimo iš darbo nepraėjo 3 metai, būtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 10 str. 3 punktą.
3 punktą. Pasiūlymas: „3) buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų
Atsižvelgiant į tai, kad žinių patikrinimo testas (t. y. egzaminas lietuvių kalba tik iš sričių, susijusių su finansinių ataskaitų auditu tik tiek, kiek susiję su nacionaliniu reglamentavimu) būtų taikomas tik tuo atveju, jei pretendentas pateiktų įrodymus, jog atitinka nepriekaištingos reputacijos, praktikos, aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimus ir yra išlaikęs egzaminus iš analogiškų sričių, kurios nustatytos keičiamame įstatyme (tarptautiniai audito standartai, tarptautiniai apskaitos standartai ir pan.), tikslintina keičiamo įstatymo 17 str. 2 dalis. Pasiūlymas:
„2. Valstybių ne narių auditoriams pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti
finansinių ataskaitų auditą, išduodamas, kai pateikus valstybės ne narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma, kad valstybės ne narės auditorius tenkina reikalavimus, lygiaverčius nustatyt us iems šio įstatymo
ir 9 dalyse, ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo
s j e . Jei valstybės ne narės auditoriui teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikta valstybėje narėje, valstybės ne narės auditoriui pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje
Keičiamo įstatymo 19 str. 1 dalyje yra reglamentuojama, kas gali būti audito įmonės dalyviais. Atsižvelgiant į tai, kad audito įmonės teisinė forma gali būti individuali įmonė, tikslintina 19 str. 1 dalis. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip ¾ balsavimo teisių,
turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai, ir (arba) audito įmonės, ir (arba) valstybių narių audito įmonės. Jei audito įmonė yra individuali įmonė, jos savininkas turi būti auditorius.
į galimų situacijų įvairovę, žalos atlyginimo klausimai, kaip ir visi kiti draudiminiai įvykiai, turėtų būti sprendžiami teismine tvarka. Todėl naikintina keičiamo įstatymo 21 str. 5 dalis. Pasiūlymas:
„5. Audito įmonės ir jos darbuotojų kaltais veiksmais atliekant finansinių
ataskaitų auditą padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padariusi audito įmonė atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.“. Pritarti
į tai, kad Audito komitetas 12 savo pasiūlymu papildo keičiamo įstatymo 38 str. naujais punktais, todėl pasikeičia šio str. punktų numeracija, tikslintina 23 str. 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 1 punkte įrašytos nuorodos į 38 str. atitinkamus punktus. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 23 str. 1 dalies 3 punktą: „3) jei audito įmonė nepateikia Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų ir (arba) šio įstatymo 38 straipsnio57 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;“ Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 23 str. 2 dalies 1 punktą: „1) jei audito įmonė nepateikia Įstaigai šio įstatymo 38 straipsnio57 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;“. Pritarti 8.
atlikusių valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, įrašymą į auditorių sąrašą. Siekiant aiškiai nustatyti, kaip tokie valstybių ne narių auditoriai turi kreiptis į Įstaigą, siūloma papildyti keičiamo įstatymo27 str.1 dalį nurodant, kad Įstaiga savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie minėtų auditorių ir audito įmonių įtraukimą į auditorių ir audito įmonių sąrašą. Taip pat Įstaiga gavusi keičiamo įstatymo 27 str. 1 dalyje nurodytą kreipimąsi, turi susisiekti su valstybės ne narės įgaliota institucija ir gauti oficialią informaciją su patvirtinimu, kad valstybės ne narės auditorius turi savo valstybėje ne narėje gavę teisę /licenciją atlikti finansinių ataskaitų auditą. Įvertinant tai, kad Įstaigos susisiekimas su konkrečia valstybės ne narės įgaliota institucija gali užtrukti dėl objektyvių, nuo Įstaigos nepriklausančių priežasčių, siūlytina didinti darbo dienų skaičių, per kiek laiko Įstaiga turi informuoti LAR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
27 str. 1 dalies nuostatos. Pasiūlymas: „
įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą.
Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės auditorių į auditorių sąrašą, savo nustatyta tvarka apie šį kreipimąsi per25 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šią informaciją šį auditorių įtraukia į auditorių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į auditorių sąrašą valstybės ne narės auditorių informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.
valstybės ne narės audito įmonių, atlikusių valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, įrašymą į audito įmonių sąrašą. Siekiant aiškiai nustatyti, kaip tokie valstybių ne narių audito įmonės turi kreiptis į Įstaigą, siūloma papildyti
nurodant, kad Įstaiga savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie minėtų auditorių ir audito įmonių įtraukimą į audito įmonių sąrašą. Taip pat Įstaiga gavusi keičiamo įstatymo 29 str. 1 dalyje nurodytą kreipimąsi, turi susisiekti su valstybės ne narės įgaliota institucija ir gauti oficialią informaciją su patvirtinimu, kad valstybės ne narės audito įmonė turi savo valstybėje ne narėje gavusi teisę /licenciją atlikti finansinių ataskaitų auditą.
Įvertinant tai, kad Įstaigos susisiekimas su konkrečia valstybės ne narės įgaliota institucija gali užtrukti dėl objektyvių, nuo Įstaigos nepriklausančių priežasčių, siūlytina didinti darbo dienų skaičių, per kiek laiko Įstaiga turi informuoti LAR. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 29 str. reglamentuoja valstybės ne narės audito įmonės, o ne auditoriaus, kaip numatyta keičiamo įstatymo 27 str., įrašymą į audito įmonių sąrašą, iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabai, tikslinamos 29 str. 1 dalies nuostatos. Pasiūlymas: „
registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą. Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės audito įmonę į audito įmonių sąrašą, savo nustatyta tvarka apie šį kreipimąsi per25 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šią informaciją audito įmonę įtraukia į audito įmonių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmonę informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos. “ Pritarti 10.
tinkamai ir aiškiai perkelti Audito direktyvos 2014/56/ES 30e straipsnio nuostatas, Audito komitetas 17 savo pasiūlymu tikslina keičiamo įstatymo 51 str., atitinkamos jo nuostatas perkeliant į kitus keičiamo įstatymo straipsnius. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 36 str. 2 dalies 1 punkte brauktina nuoroda į 51 str. 1 dalį. Pasiūlymas: „1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų,
ir, kai taikoma,
teisinio aiškumo papildoma keičiamo įstatymo 36 str. 2 dalis nauju 4 punktu, o siekiant tinkamai sureglamentuoti auditorių pareigas siūlytina praplėsti jų sąrašą papildant keičiamo įstatymo 36 str. 2 dalį nauju 5 punktu. Pasiūlymas: „
4) jei atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, laikytis pareigų, nustatytų šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.
įstatymo 51 str. 1 dalyje numatytas reikalavimas Įstaigai nusistatyti tvarką, o audito įmonėms – pranešti apie galimus keičiamo įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) Nr.
537/2014 nuostatų pažeidimus. Įvertinant tai, kad 51 str. 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga audito įmonėms, o audito įmonių pareigos yra išdėstytos keičiamo įstatymo 38 str., siekiant, kad Audito direktyvos 2014/56/ES nuostatos būtų perkeltos tinkamai ir aiškiai, siūlytina nustatyta, kad kiekviena audito įmonė nustatytų tvarką, pagal kurią audito įmonės darbuotojai galėtų pranešti apie nustatytus audito įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 pastabai, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 38 straipsnį perkeliant į jį atitinkamą pareigą audito įmonėms iš 51 str. 1 dalies, taip pat 38 str. 1 punkte atsisakant nuorodos į 51 str. 1 dalį, patikslinti šio str. 4 dalį, papildyti šį str. nauja 5 dalimi, susieta su 68 str. nurodytomis viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigomis, nauja 10 dalimi – praplečiant audito įmonių pareigų sąrašą, patikslinant 38 str. punktų numeraciją ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „38 straipsnis. Audito įmonių pareigos Audito įmonė privalo:
dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų,
ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nustatytos nurodytos tvarkos;
ir apie tai pranešti užsakovui;
įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr.
537/2014 nuostatų pažeidimą (-us);34 ) įformindama atlikusi finansinių ataskaitų audit o ą rezultatus valstybės įmonėse ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip ½ balsų, kartu su auditoriaus išvada parengti finansinių ataskaitų audito ataskaitą , kurios reikalavimus nustato Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga .
Ši ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui;
pareigų, nurodytų šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;46 ) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą informaciją;57 ) teikti Auditorių rūmams, o kai audito įmonė yra viešojo intereso įmonės audito įmonė, – ir Įstaigai informaciją apie pardavimo grynąsias pajamas, atskirai nurodydama pajamas iš įmonės finansinių ataskaitų audito veiklos, kiekvienos veiklos, nurodytos šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, per keturis mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams;68 ) saugoti darbo dokumentus Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;79 ) pranešti Įstaigai per 10 darbo dienų apie finansinių ataskaitų audito sutarties su audituojama įmone nutraukimą, jeigu ji buvo nutraukta finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu, nurodydama sutarties nutraukimo priežastis . ;
atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas,
Siekiant teisinio aiškumo tikslintina keičiamo įstatymo 41 str.
ataskaitų audito kokybės peržiūrose ir LAR kolegialių organų posėdžiuose, kai svarstomi su šiomis peržiūromis susiję klausimai. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 41 str. 6 dalį:
„6. Įstaiga, siekdama užtikrinti ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito
įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, turi teisę dalyvauti stebėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūr
peržiūromis susiję klausimai.“. Pritarti
2016-12-07
33 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslintina keičiamo įstatymo 45 str. 3 dalies 3 punkto nuostata. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 45 str. 3 dalies 3 punktą: „3) metinius finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų tikrinimų planus, sudarytus remiantis rizika paremtos analizės išvadomis.“. Pritarti
2016-12-07
Argumentai: Siekiant, kad Audito direktyvos 2014/56/ES nuostatos būtų perkeltos tinkamai ir aiškiai, siūlytina keičiamo įstatymo 48 str. papildyti nauja nuostata, kad Įstaiga privalo nustatyti tvarką, pagal kurią bet kuris fizinis ar juridinis asmuo galėtų kreiptis į Įstaigą dėl audito įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo. Įvertinant tai, keičiamo įstatymo 48 str. pildytinas nauja 3 dalimi. Iki šiol Audito įstatyme ir keičiamame įstatyme nėra numatyto termino, per kurį fiziniai ar juridiniai asmenys gali kreiptis su skundu dėl tyrimo pradėjimo. Šio termino nustatymas padėtų užkirsti kelią tokiems asmenims piktnaudžiauti teise inicijuoti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 48 str. 5 dalis pildytina nauja pastraipa. Šiuo metu galiojančiame Audito įstatyme yra nustatytas 1 darbo dienų įspėjimo apie tyrimo pradžią terminas.
Tačiau informavus apie tyrimo pradžią, pagal Tyrimo metodikos 39 punktą yra kreipiamasi į auditorius ir audito įmones dėl tyrimui reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo, ir šiam procesui yra nustatomas atskiras protingas terminas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad yra tikslinga pailginti įspėjimo apie tyrimo pradžią terminą, todėl tikslinama keičiamo įstatymo 48 str. 7 dalis su numatoma išimtimi. Šiuo metu galiojančiame poįstatyminiame teisės akte – Tyrimo metodikoje
įtvirtinti procedūriniai su skundu, tyrimo pradžia ir jo atlikimu susiję klausimai, tačiau nėra numatyto termino, per kurį finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme taip pat nėra numatyto šio termino. Todėl praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai tyrimas nesibaigia keletą ar daugiau metų, o tai gali apsunkinti išsamaus ir objektyvaus tyrimo atlikimo galimybes. Siekiant išvengti galimai nepagrįsto delsimo ir užtikrinti auditorių teises, keičiamo įstatymo 48 str. pildytinas nauja 8 dalimi su galimybe sustabdyti minėtą terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 ir 25 pastaboms, siūlytina patikslinti 48 str. ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „48 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ir pažeidimo tyrimo inicijavimas 1.
Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;
kokybės trūkumų. 2. Pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
(-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us) ir pateikia informaciją apie tai;
(arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo (-ų). 3. Įstaiga nustato tvarką, pagal kurią juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us). 34 . Valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, turinčių pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas gali būti atliktas tik dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą, nustatyta tvarka atlikto finansinių ataskaitų audito. 45 . Šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytų valstybių ne narių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas atliekamas šio Įstatymo nustatyta tvarka. 56 . Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (-us) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N.
537/2014 nuostatų pažeidimą (-us) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1– 3 2 ir 4 dalyse nurodytus tyrimus teikiami ir nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys šiame punkte nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių , sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos. 67 . Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama raštu arba elektroninėmis priemonėmis auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą - asmeniui, kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš3 10 darbo dien as ų iki tokio tyrimo pradžios. Įstaiga turi teisę pradėti tyrimą be pranešimo apie apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą tais atvejais, kai yra pagrįstos rizikos, kad auditorius, audito įmonė, asmuo, kurio veika bus tiriama gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui atlikti reikiamus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų. 8. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatomi atvejai, kai tyrimas yra stabdomas. Įstaigos sprendimu, dėl kurio nuomonę pateikia Audito priežiūros komitetas, kaip nustatyta šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas. “. Pritarti 16.
2016-12-07
1 Argumentai: Keičiamame įstatyme numatyta, kad viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka Įstaigos darbuotojai (t. y. komanda, sudaryta iš atitinkamą kompetenciją reikalingose srityse turinčių Įstaigos darbuotojų), kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 537/2014. Atsižvelgiant į tai, kad Įstaiga yra finansuojama iš valstybės biudžeto, o vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, kuriuose nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareigas einantys valstybės tarnautojai (pavyzdžiui, reikiamas išsilavinimas, būtinos mokėti užsienio kalbos ir jų mokėjimo lygis, j eigu reikia) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina šių institucijų ir įstaigų vadovai, manytina, kad finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus atliekantiems darbuotojams reikalavimai turėtų būti reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuos, t.y. valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose, pagal Vyriausybės tvirtinamą Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, nes įstatymuose šios teisės normos yra perteklinės. Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 49 str. 1 dalis. Pasiūlymas: „
ar pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip51 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito , buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir ( arba ) teisės srityse.
Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, Įstaigos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. “. Pritarti
2016-12-07
Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 10 ir 15 pasiūlymus, tikslintinas keičiamo įstatymo 51 str. Pasiūlymas: „51 straipsnis. Informacijos apie asmenis, pranešančius apie pažeidimus, ir apie atliekamus finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimus apsauga
informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarką. 21 . Informacija apie asmens, kuris praneša apie galimą (-us) arba faktinį (-ius) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (-us), duomenis neteikiama, jeigu Įstaiga nėra gavusi iš asmens sutikimo dėl viešai neskelbtinų jo duomenų atskleidimo, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją įpareigoja atskleisti Lietuvos Respublikos įstatymai. 32 . Informacija apie atliekamą finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą su juo nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol dėl jo nėra priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Įstaiga gali suteikti informaciją apie atliekamo tyrimo faktą. 3. Asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
ir drausminių nuobaudų terminai yra reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte – T yrimo metodikoje.
Vadovaujantis Konstitucinio teismo nutarimu, poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisių atsiradimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas) . Taigi , poįstatyminiais aktais gali būti reglamentuojami tik žmogaus teisių įgyvendinimo procesiniai (procedūriniai) santykiai, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarka ir kt., tačiau žmogaus teisių ir laisvių turinį apibrėžti ar jų įgyvendinimo garantijas įtvirtinti galima tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti asmens teisę žinoti, kokie yra nurodymų ir drausminių nuobaudų terminai, tikslinga šiuos terminus nustatyti keičiamame įstatyme, patikslinant 56 str. 1 dalį. Pasiūlymas:
„1. Įstaiga, atsižvelgdama į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip
nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatus, į finansinių ataskaitų audito tikrinimo rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą ir visą su tikrinimu susijusią informaciją, – į finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą ir visą su tyrimu susijusią informaciją, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus paaiškinimus, auditoriui, audito įmonei, audito įmonės darbuotojui, audituojamai įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui, kolegialaus valdymo organo nariui, kitiems šiame įstatyme nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nesilaikiusiems šio įstatymo, reglamento (ES) Nr.
537/2014 nustatytų reikalavimų gali duoti vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirti vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytą poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatų gavimo, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos ar pažeidimo tyrimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 50
padedant išaiškinti pažeidimo aplinkybes ir priemonių ėmimasis siekiant pašalinti pažeidimą yra visuotinai pripažinta lengvinančia aplinkybe tiek administraciniame, tiek baudžiamajame procese, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 57 str. 2 dalį nauju 3 punktu. Pasiūlymas: „
priemonių pašalinti pažeidimą . “. Pritarti 20.
2016-12-07
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme neįmanoma numatyti ir aprašyti visų galimų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 57 str. nauja 3 dalimi, o buvusią 3 dalį atitinkamai laikyti 4 dalimi. Pasiūlymas: „ 3. Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo , atsakomybę lengvinančiomis gali pripažinti ir kitas šiame straipsnyje
Su viešąja priežiūra susijusios funkcijos gali būti labai įvairios - jos apims ne tik tikrinimų ar tyrimų atlikimą, bet ir įvairius susirašinėjimus su auditoriais, audito įmonėmis, LAR, kitomis priežiūros institucijomis, kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečios funkcijos ir atitinkamai konkretūs reikalavimai yra nustatomi kiekvieno darbuotojo pareigybės aprašyme, naikintinos keičiamo įstatymo 61 str. 3 dalies nuostatos, o buvusius šio str. 4–8 dalis atitinkamai laikyti 3–7 dalimis. Pasiūlymas: „
3Įstaigos darbuotojai, atliekantys su viešąja priežiūra susijusias funkcijas,
bet nepriimantys sprendimų, susijusių su viešąja priežiūra, ir neatliekantys funkcijų, nurodytų šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir
(arba) teisės srityse. “. Pritarti
2016-12-07
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 21 savo pasiūlymu panaikino 61 str. 3 dalį, tikslintina 61 str. 4 dalyje esanti nuoroda. Pasiūlymas: „5
4. Įstaigos darbuotojas, kuris yra auditorius, dirbdamas Įstaigoje, privalo sustabdyti savo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir narystę Auditorių rūmuose.
nustatytą pareigą atlieka keldamas darbuotojo kvalifikaciją šio straipsnio43 dalyje nustatyta tvarka.“. Pritarti
2016-12-07
6 Argumentai: Keičiamo įstatymo 61 str. 6 dalyje siūloma suteikti teisę vieną iš 7 Audito priežiūros komiteto narių skirti bendru sutarimu pasiūlytam kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų atstovui. Atsižvelgiant į šią siūlytiną nuostatą, kiekviena organizacija, kurios nariu yra bent vienas auditorius, turės būti įtraukta sprendžiant atstovo kandidatūros klausimą, o tai neatitiktų šia teisės norma siekiamų tikslų ir gali sukelti organizacijų tarpusavio ginčus. LAR statute numatyta, kad LAR yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius Lietuvoje, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai, kad LAR yra visus auditorius vienijanti profesinė organizacija, o keičiamo įstatymo 61 str. 6 dalyje yra numatyta, kad LAR skiria tik vieną narį į Audito priežiūros komitetą, manytina, kad yra tikslinga į Audito priežiūros komitetą skirti 2 LAR narius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 29 pastabai, tikslintina keičiamos įstatymo 61 str.6 dalis. Pasiūlymas: „7
6. Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir
(arba) teisės srityse.
Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija),
2016-12-07
12 Argumentai: Pabrėžtina, kad Įstaigai tenka galutinė atsakomybė už Direktyvoje (2006/43/EB) numatytų funkcijų užtikrinimą. Todėl siekiant efektyvios ir veiksmingos sistemos, visus sprendimus, susijusius su audito kokybės peržiūrų rezultatais, turi priimti viena institucija. Keičiamo įstatymo 61 str. 6 dalyje yra numatyta, kad viešosios priežiūros klausimais Įstaigai pataria finansų ministro sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas. Atsižvelgiant į tai, kad Audito priežiūros komitetas yra patariamasis organas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 2 punkte esančią formuluotę. Pasiūlymas: „
papildytas keičiamo įstatymo 48 str. nauja 8 dalimi, tikslintinas 62 str. 1 dalies 2 punkto b papunktis. Pasiūlymas: „
nepradėti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje ir nustatant tyrimo pabaigos terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje ;“ Pritarti 26.
Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 14 pasiūlymu papildė keičiamo įstatymo 48 str. nauja nuostata, o 15 pasiūlymu patikslino keičiamo įstatymo 51 str., tikslintina keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 3 punkto b papunktyje įrašyta nuoroda. Keičiamo įstatymo 49 str. 4 punkte yra nurodyta, kad Įstaiga pati nustato finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką, nes keičiamo įstatymo
Finansų ministerijai šių tvarkų nėra. Siekiant užtikrinti, kad poįstatyminiais teisės aktais būtų tinkamai realizuojamos įstatymo normos ir atitinkamas kontrolės mechanizmas Įstaigai nustatant minėtas tvarkas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 62 str. 1 dalies 3 punkto b papunktį, šio str. 1 dalies 3 punktą nauju c papunkčiu ir d papunkčiais, o buvusius c–g papunkčius laikyti atitinkamai e–i papunkčiais. Pasiūlymas:
informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarką;
tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką;
; “. Pritarti 27.
2016-12-07
26 Argumentai: Direktyvos (2006/43/EB) 30a straipsnio nuostata numato kompetentingos institucijos įgaliojimus taikyti poveikio priemones vienu iš šių būdų: tiesiogiai, bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas. Tačiau , kad pagal Direktyvą (2006/43/EB) poveikio priemonės gali būti taikomos kreipiantis į teismines institucijas nereiškia, kad nacionalinėje teisėje galima suteikti neapibrėžtą teisę institucijos nuožiūra reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Paprastai viešąjį interesą gina prokurorai. Taip pat, įvertinus tai, kad LAR yra visus auditorius vienijanti profesinė organizacija, kuri koordinuoti jų veiklą, atstovauja jų interesams ir juos ginti, tikslinga suteikti Įstaigai teisę dalyvauti tik LAR visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 31 pastabai, naikintinas keičiamo įstatymo 62 str. 2 dalies 6 punktas, o buvę 7
laikytini atitinkamai 6–10 punktais, tikslintinas šio str. 2 dalies 6 punktas. Pasiūlymas: „
76 ) dalyvauti Auditorių rūmų ir kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be
Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 63 str. 2 punktą. Pasiūlymas:
Viešojo intereso įmonių (kredito unijų, bankų ir kt.) specialiuosiuose įstatymuose nustatyta, kad atlikus auditą kartu su auditoriaus išvada pateikiama audito ataskaita ir kokia informacija joje turi būti pateikiama, o Reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 str. nustatyta, kad po audito auditorius įmonės audito komitetui turi pateikti papildomą ataskaitą.
Atsižvelgiant į tai, audito ataskaitoje turi būti pateikta informacija, reikalaujama ir pagal specialiuosius įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus, ir Reglamento (ES) Nr. 537/201411 str. nustatyta informacija. Siekiant didesnio aiškumo viešojo intereso įmonių audito atveju tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 68 str. nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „
audito įmonė, atlikusi viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija. Kai viešojo intereso įmonė yra š io įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodyta įmonė, finansinių ataskaitų audito ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama ir užsakovui.
į tai, kad būtų visiškai perkeltos Audito direktyvos 2014/56/ES 44 straipsnio
įmonėje, kuri yra patronuojamoji įmonė, gali būti nesudaromas audito komitetas, tik tokiu atveju, jei ta įmonė grupės lygmeniu:
2014/56/ES 44 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse,
, siūloma papildyti keičiamo įstatymo projekto 69 str. 1 dalį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas
patikslinto keičiamo įstatymo 2 str. , tikslintini ir keičiamo įstatymo 69 str. 1 dalies 1, 3–4 punktai. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Viešojo intereso įmonėse, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 31
2 dalies 3–56 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones ir viešojo intereso įmones, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės , turi būti sudaromas audito komitetas. Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jei įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi Reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų .“ Pasiūlymas:
„3. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje
punktuose, taip pat jei šio įstatymo 2 straipsnio 312 dalies89 punkte nurodyta įmonė priskirtina šio įstatymo 2 straipsnio 312 dalies 1, 2,6
| 7 | ar | 7 | ||||
| 8 | punktuose nurodytoms | įmonėms, ir audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos bankas. 4. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam | viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 3⟮1⟯ | 2 | dalies | 8 |
| 9 | punkte, ir šio audito komiteto sudėtį nustato | Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ | Pritarti |
2016-12-07
Argumentai: LAR statute numatyta, kad LAR yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius Lietuvoje, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 32 pastabai, tikslintinas keičiamo įstatymo 70 str. Pasiūlymas: „70 straipsnis. Auditorių rūmai
1Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo,
kuris vienijantis auditorius ir kitus narius. 2.
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis
Šiuo metu galiojančio Audito įstatymo 54 str. 2 dalis numato, kad „ Viešojo intereso įmonių audito ataskaitos reikalavimus, atsižvelgdami į viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, nustato Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga ir su Lietuvos banku“ . Įvertinant tai , kad iki šiol audito ataskaitos reikalavimus nustatydavo LAR, siūlytina ir keičiamame įstatyme palikti tokią galiojančią tvarką, kad audito ataskaita būtų unifikuota. A tsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 73 str. nauja dalimi, o buvusias 12
dalis atitinkamai laikytini 13–16 dalimis : Pasiūlymas: „
reikalavimus; “. Pritarti
2016-12-07
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nuostatų įgyvendinimui reikia nustatyti atitinkamą terminą, tinkamą pereinamąjį laikotarpį, taip pat įvertinant tai, kad finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros vykdomos už kalendorinius metus bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 ir 33 pastaboms, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalis, įsigalioja 2016
7
kovo17 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos bankas,
7
vasario1728 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
šio įstatymo įsigaliojimo išduoti auditorių ir audito įmonių pažymėjimai prilyginami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotiems pažymėjimams. 4. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo išlaikiusiems vieną ar kelis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 12 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatytas laikotarpis. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas. 6. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuoroda į Lietuvos Respublikos audito įstatymą laikoma nuoroda į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą, o nuorodos į sąvokas „auditas“, „audito ataskaita“ laikom a os nuorodomis į sąvokas „finansinių ataskaitų auditas“, „finansinių ataskaitų audito ataskaita “ . 7. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl Egzaminų komisijos personalinės sudėties taikomos nuo 2017 m. kovo 1 d. 8. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodytoms viešojo intereso įmonėms šio įstatymo 69 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2017 m. liepos 1 d., o šių įmonių finansinių ataskaitų auditui šio įstatymo reikalavimai taikomi atliekant 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų auditą. 9.
ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 3 ir 9 punktuose nurodytoms viešojo intereso įmonėms šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančių finansinių metų, jeigu jie nesutampa su kalendoriniais metais . “
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėjos Asta Rubežė ir Jolanta Zibavičiūtė