Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį. 7. Taikinimo tarpininkas – šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas nešališkas trečiasis fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas neteisminė mediacija.“
ją išdėstyti taip: „12. Valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas neteisminė mediacija (toliau – taikinamasis tarpininkavimas mediacija) – pagal šį įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli taikinimo tarpininkai mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustato už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles;“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją.“
straipsnio pakeitimas
6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir tvarko taikinimo tarpininkų sąrašus;“. 2.
7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) organizuoja ir administruoja taikinamąjį
tarpininkavimą mediaciją;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Taikinamasis tarpininkavimas Mediacija gali būti vykdomas, kai bent viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir yra priimtas sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą.“
dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko ją pateikti tvirtinti teismui.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos išlaidas sudaro su taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymu susijusių dokumentų rengimo išlaidos, taikinimo tarpininkui mediatoriui mokamas užmokestis ir su taikos sutarties parengimu susijusios išlaidos.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybė garantuoja ir apmoka
išlaidų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai atlieka šio straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą ir išaiškina pareiškėjui ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu galimybes.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją pateikti tvirtinti teismui;“. 9 straipsnis. Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
tarpininkavimas Mediacija
tarpininkavimas Mediacija organizuojamas ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos įstatymo (toliau – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu atskirų kategorijų ginčuose, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu atskirų kategorijų ginčuose, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Tarnyba taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikėjus atrenka mediatorius parenka ir skiria Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo konkurso būdu. Taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikėjų atrankos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
26 straipsnis. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos inicijavimas
teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo. 2. Advokatas, siūlydamas tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo, turi pateikti tarnybai abiejų ginčo šalių sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu formą nustato teisingumo ministras. 3. Taikinamasis tarpininkavimas Mediacija pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuotas tik vieną kartą. 27 straipsnis. Sprendimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo priėmimas ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymas
teisinę pagalbą teikiančio advokato siūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu ir pareiškėjo bei kitos ginčo šalies sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos. Priėmus sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo, antrinė teisinė pagalba taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo metu neteikiama sprendžiant ginčo dalį, dėl kurios inicijuotas taikinamasis tarpininkavimas mediacija. 2. Taikinimo tarpininko parinkimas, taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos trukmė, vykdymo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose Taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taisyklėse. Mediacija vykdoma Mediacijos įstatymo ir mediacijos taisyklių nustatyta tvarka. 3.
darbo dienas nuo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pabaigos dienos praneša antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, kad pareiškėjui tęsiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai:
1) taikinamasis tarpininkavimas mediacija pasibaigia be taikos sutarties ir nėra šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;
2) taikinamasis tarpininkavimas mediacija pasibaigia taikos sutartimi ir pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba veiksmams, susijusiesiems su taikos sutarties pateikimu tvirtinti teismui, atlikti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2016 m. gruodžio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Sujungti projektai XIIP-4441 ir XIIIP-510 Jungtinio projekto XIIP-4441(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį. 7. Taikinimo tarpininkas – šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas nešališkas trečiasis fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas neteisminė mediacija.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas neteisminė mediacija (toliau – taikinamasis tarpininkavimas mediacija) – pagal šį įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli taikinimo tarpininkai mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustato už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles;“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją.“
straipsnio pakeitimas
6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir tvarko taikinimo tarpininkų sąrašus;“. 2.
7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) organizuoja ir administruoja taikinamąjį
tarpininkavimą mediaciją;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Taikinamasis tarpininkavimas Mediacija gali būti vykdomas, kai bent viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir nėra šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama ir yra priimtas sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą.“
dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, yra sprendžiamas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu arba buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko ją pateikti tvirtinti teismui.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos išlaidas sudaro su taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymu susijusių dokumentų rengimo išlaidos, taikinimo tarpininkui mediatoriui mokamas užmokestis ir su taikos sutarties parengimu susijusios išlaidos.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybė garantuoja ir apmoka
išlaidų.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6.
Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai. Be to, pareiškėjams turi būti išaiškintos ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybės.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai atlieka šio straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą numatytas pareigas ir išaiškina pareiškėjui ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu galimybes.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) informacija apie ginčo sprendimo mediacijos būdu galimybes ir kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją pateikti tvirtinti teismui;“. 10 straipsnis. Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
tarpininkavimas Mediacija 1.
Taikinamasis tarpininkavimas Mediacija organizuojamas ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos įstatymo (toliau – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu atskirų kategorijų ginčuose, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu atskirų kategorijų ginčuose, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Tarnyba taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikėjus atrenka mediatorius parenka ir skiria Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo konkurso būdu. Taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikėjų atrankos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 3. Šio įstatymo
įrašius į mediatorių sąrašą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos inicijavimas
mediacijos būdu asmuo pateikia tarnybai prašymą vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo vykdyti mediaciją formą nustato teisingumo ministras. Prašymas vykdyti mediaciją ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai tarnybai pateikiami šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Asmuo, kuris kreipdamasis dėl mediacijos vykdymo pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą taikinamojo tarpininkavimo būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo. 2. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą mediacijos būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo. Advokatas, siūlydamas tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo, turi pateikti tarnybai abiejų ginčo šalių sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu formą nustato teisingumo ministras. 3. Taikinamasis tarpininkavimas pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuotas tik vieną kartą. 27 straipsnis. Sprendimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo priėmimas ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymas
antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato siūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu ir pareiškėjo bei kitos ginčo šalies sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu, sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių šio įstatymo 26 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Sprendimo dėl mediacijos vykdymo formą nustato teisingumo ministras.
Jeigu norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo nepateikė visų šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl mediacijos vykdymo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo vykdyti mediaciją gavimo dienos praneša asmeniui apie būtinybę per tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 dabo dienų terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Priėmus sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo, antrinė teisinė pagalba taikinamojo tarpininkavimo vykdymo metu neteikiama sprendžiant ginčo dalį, dėl kurios inicijuotas taikinamasis tarpininkavimas. 2. Taikinimo tarpininko parinkimas, taikinamojo tarpininkavimo trukmė, vykdymo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose Taikinamojo tarpininkavimo taisyklėsePriėmus sprendimą dėl mediacijos vykdymo, kai ginčo sprendimas mediacijos būdu buvo inicijuotas šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antrinė teisinė pagalba mediacijos vykdymo metu neteikiama sprendžiant ginčo dalį, dėl kurios inicijuota mediacija. 3. Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikinamojo tarpininkavimo pabaigos dienos praneša antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, kad pareiškėjui tęsiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai:
1) taikinamasis tarpininkavimas pasibaigia be taikos sutarties ir nėra šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;
reikalinga antrinė teisinė pagalba veiksmams, susijusiesiems su taikos sutarties pateikimu tvirtinti teismui, atlikti. Mediacijos trukmė, vykdymo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose mediacijos taisyklėse. Mediacija vykdoma Mediacijos įstatyme ir mediacijos taisyklėse nustatyta tvarka.“
papildymas 27¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 27¹ straipsniu: „27¹ straipsnis. Mediacijos nutraukimas ir pabaiga 1.
Sprendimus dėl mediacijos nutraukimo priima tarnyba. 2. Mediacijos vykdymas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad nė viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos arba kad ginčo šalis pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, žinodama, kad ši informacija neteisinga, taip pat kai nustatomi šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais mediacijos pabaigos diena laikoma tarnybos sprendimo dėl mediacijos nutraukimo priėmimo diena. 4. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, mediacija taip pat pasibaigia, kai:
1) bet kuri ginčo šalis informuoja mediatorių ir kitą ginčo šalį apie pasitraukimą iš mediacijos. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos pateikimo mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;
2) mediatoriaus mano, kad taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena;
3) ginčo šalys patvirtina taikos sutartį. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena. 5.
ginčo sprendimas mediacijos būdu buvo inicijuotas šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo mediacijos pabaigos dienos praneša antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, kad pareiškėjui tęsiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai:
1) mediacija pasibaigia be taikos sutarties ir nėra šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;
2) mediacija pasibaigia taikos sutartimi ir pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba veiksmams, susijusiesiems su taikos sutarties pateikimu tvirtinti teismui, atlikti. 6. Mediacija pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuota tik vieną kartą.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 23 STRAIPSNIŲ IR ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 80, 87, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225 ir 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 231¹ ir 231² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant skatinti mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) plėtrą civiliniuose ginčuose, užtikrinti mediacijos paslaugų kokybę, skatinti taikų ginčų sprendimą, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. Įstatymų projektais įgyvendinamos Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos (toliau – Mediacijos koncepcija), kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268, nuostatos. Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamos Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 460 punkto nuostata „Skatinsime ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtrą ir efektyvumą“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 351 priemonė „Išanalizuoti ir įvertinti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) institutą, skatinti jo plėtrą, didinti efektyvumą“. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (toliau – Direktyva), kuri įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymu, nurodyta, kad valstybės narės turi skatinti mediacijos paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmų įdiegimą, mediatorių mokymą, informacijos apie mediaciją sklaidą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-108 sudaryta Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos įgyvendinimo darbo grupė. Galutinius Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja
tarpininkavimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas ir jos taikymo teisines pasekmes. Šiuo Įstatymu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos Direktyvos nuostatos.
Kiti teisės aktai gali numatyti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo ypatumus atskirų kategorijų ginčuose (Įstatymo 1 straipsnio 6 dalis). Įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei mediacijai, visiems nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti, išskyrus dėl tokių civilinių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad taikinimo tarpininkas (mediatorius) skiriamas ginčo šalių susitarimu ir mediatoriaus sutikimu (ginčo šalys taip pat gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą; kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių gali paskirti apylinkės teismas). Pagal to paties straipsnio 5 dalį mediatorius privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. Teisės aktuose šiuo metu nėra įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai mediatoriams, kurie vykdytų neteisminę mediaciją, taip pat nėra nustatyta speciali mediatoriaus statuso suteikimo tvarka. Įstatymo 5 straipsnis, reguliuojantis taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) vykdymą, numato teisę šalims susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodant pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatant atskiras taikinamojo tarpininkavimo taisykles. Toks reguliavimo modelis pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš privatinių teisinių santykių, vyrauja šalių dispozityvumo ir rungimosi principai, kai šalys ir kiti dalyvaujantys asmenys turi daug alternatyvių galimybių įgyvendinti savo procesines teises.
Jeigu ginčo šalys nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą. Pagal Įstatymo 9 straipsnio nuostatas mediacija gali būti baigiama ginčo šalies rašytiniu pareiškimu dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu, mediatoriaus rašytiniu pareiškimu dėl mediacijos pabaigos (pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, jog tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai), ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos pateikimu mediatoriui ir kitai ginčo šaliai, visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimu mediatoriui, taip pat ginčo šalių taikos sutarties sudarymu. Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta bet kurios šalies teisė pasitraukti iš mediacijos, nenurodant pasitraukimo priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad mediacija visuotinai suprantama kaip ginčo šalių derybos padedant trečiajai neutraliai šaliai, kai ta šalis atsako už derybų procesą, bet sprendimą priima pačios ginčo šalys. Pagrindinis mediatoriaus uždavinys – tik padėti šalims pasiekti taikų ginčo sprendimą.
Būtent šis aspektas, kad ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, o ne trečiajam asmeniui (arbitrui), skiria mediaciją nuo kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų (pavyzdžiui, arbitražo). Atsižvelgiant į tai, mediatorius, skirtingai nei arbitras, pagal Įstatymą neturi teisės priimti ginčo šalims privalomo sprendimo (išskyrus aukščiau minėtą Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytą teisę nutraukti mediaciją), t. y. mediacijos procese iš esmės visus sprendimus priima ginčo šalys, o mediatorius, kaip trečiasis nešališkas asmuo, tik dalyvauja sprendžiant kitų asmenų civilinį ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas tuo atveju, kai taikinamojo tarpininkavimo būdu sprendžiamas ginčas nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, atlyginimo už mediaciją dydis ir jo tvarka nustatomi mediatoriaus ir ginčo šalių sutartyje. Atsižvelgiant į nustatytą dispozityvų neteisminės mediacijos proceso reguliavimo metodą, kitos neteisminės mediacijos proceso metu ginčo šalių patirtos išlaidos taip pat turėtų būti paskirstomos šalių susitarimu. Įstatyme taip pat numatytos tam tikros procesinės priemonės, kuriomis skatinama taikinamasis mediacija civiliniame procese. Pavyzdžiui, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, pradėjus mediaciją, ieškinio senaties terminai sustabdomi.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti mediacijos būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekse taip pat yra įtvirtintos procesinės normos, reglamentuojančios kai kuriuos mediacijos klausimus civiliniame procese. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad duomenys, gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme nurodytus atvejus. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 189 straipsnio 2 dalies 5 punktu, taikinimo tarpininkai apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti apklausiami kaip liudytojai. Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į teisminį taikinamąjį tarpininkavimą, šioje dalyje nustatyta, kad teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnyje reglamentuotas taikos sutarties sudarymas civiliniame procese.
Atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus dėl mediacijos kokybės užtikrinimo, visuomenės supažindinimo apie šį ginčų sprendimo būdą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1R-256 „Dėl Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo planas, nustatantis konkrečias teisėkūros ir organizacines priemones, skirtas taikinamojo tarpininkavimo plėtrai ir jo kokybei užtikrinti. Teisėjų taryba 2005 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 13P-348 „Dėl bandomojo teisminės mediacijos projekto“ patvirtino Teisminės mediacijos taisykles (Teisėjų tarybos 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 13P-53-(7.1.2) redakcija), bandomojo teisminės mediacijos projekto įgyvendinimo koordinavimui ir jo rezultatų vertinimui darbo grupę (Teisėjų tarybos 2014 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 13P-88-(7.1.2) redakcija), Teisėjų tarybos 2011 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtino Asmenų įrašymo į teismo mediatorių sąrašą tvarkos aprašą. Siekiant skatinti teisminę mediaciją, Teisėjų taryba 2014 m. rugsėjo 26 d. patvirtino Teisminės mediacijos taisykles (Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo
patvirtinimo“), Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašą (Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“), Teisminės mediacijos komisijos nuostatus (Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 13P-123-(7.1.2)
„Dėl Teisminės mediacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“), kurie įsigaliojo
m. spalio 31 d.
Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-133-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos komisijos sudarymo“ sudaryta Teisminės mediacijos komisija, pakeičianti bandomojo teisminės mediacijos projekto įgyvendinimo koordinavimui ir jo rezultatų vertinimui darbo grupę. 2013 m. buvo priimta nauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Šia redakcija sudarytos sąlygos taikyti taikinamąjį tarpininkavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje. Minėto įstatymo nuostatos dėl taikinamojo tarpininkavimo taikymo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d., tačiau praktikoje dar nėra taikomos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Įstatymo pakeitimų Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Mediacijos įstatymo projektas) Įstatymas išdėstomas nauja redakcija. Siekiant aiškaus sąvokų vartojimo, taip pat atsižvelgiant į Direktyvoje, kurią įgyvendina Įstatymas, vartojamas sąvokas, Įstatymo pavadinime ir visame Įstatyme vietoj taikinamojo tarpininkavimo, taikinimo tarpininko sąvokų siūloma vartoti mediacijos, mediatoriaus sąvokas. Pažymėtina, kad nors Mediacijos įstatymo projekte siekiama išsamiau reglamentuoti mediacijos paslaugų teikimo sąlygas, mediatorių veiklą, tačiau Mediacijos įstatymo projekte išlaikomas dispozityvus mediacijos proceso reguliavimo metodas, taip pat įgyvendinami Direktyvoje nustatyti esminiai mediacijos proceso principai (konfidencialumo, mediacijos veiksmingumo, nešališkumo ir kt.). Mediacijos įstatymo projekte (keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) numatyta, kad mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla.
Atsižvelgiant į galiojančių įstatymų (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo) nuostatas, asmenys, teikiantys mediacijos paslaugas, turėtų mokėti mokesčius, taikytinus asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Dėl institucijų funkcijų mediacijos srityje Keičiamo Įstatymo 3 straipsnyje numatoma reglamentuoti mediacijos institucinę sistemą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai siūloma pavesti teikti Vyriausybei su mediacija susijusių teisės aktų projektus, prižiūrėti Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, atlikti kitas su mediacijos plėtra ir informacijos apie mediacija sklaida susijusias funkcijas. Teisėjų tarybai siūloma pavesti funkcijas, susijusias su teisminės mediacijos plėtra: nustatyti teisminės mediacijos organizavimo teismuose tvarką, reikalavimus teisėjams, siekiantiems vykdyti teisminę mediaciją, ir kt. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai siūloma pavesti pagrindines mediacijos procesų organizavimo funkcijas: tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, parinkti mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, organizuoti mediatorių kvalifikacinį egzaminą ir kt. Taip pat iš institucijų, kurių veikla susijusi su mediacijos paslaugų teikimu, atstovų siūloma sudaryti mediacijos koordinavimo tarybą, kuri teiktų pasiūlymus dėl mediacijos plėtros. Dėl mediacijos paslaugų kokybės užtikrinimo, Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo sudarymo ir kvalifikacinių reikalavimai mediatoriams Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, mediacijos paslaugų kokybę, keičiamo Įstatymo 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių laisvą paslaugų judėjimą, reikalavimus, nurodyto reikalavimo dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą siūloma netaikyti asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas ir kurie siekia laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. Taip pat numatyta, kad mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. Be to, yra išlaikomi ir šiuo metu Įstatyme nustatyti reikalavimai mediatoriams: nešališkumo reikalavimas, pareiga ginčo šalių prašymu pateikti informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį ir kt. Mediacijos įstatymo projektu (keičiamo Įstatymo 5 straipsnis) siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymą. Sąrašas būtų sudaromas visų pirma siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, įtraukti į sąrašą, turėtų reikiamą kvalifikaciją teikti mediacijos paslaugas, be to, bendras Sąrašas taip pat būtų sudaromas ir informavimo tikslais, kad asmenys, kuriems reikalingos mediacijos paslaugos, galėtų pasirinkti mediatorių iš Sąrašo. Sąrašą sudarytų ir tvarkytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Atsižvelgiant į jau nurodytus vykdomus projektus ir pasiektą pažangą teisminės mediacijos civilinėse bylose srityje, siūloma integruoti teisminę mediaciją į bendrą mediacijos sistemą, neribojant Teisėjų tarybos, kaip teismų savivaldos institucijos, teisės toliau vystyti teisminę mediaciją.
Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija tvarkytų teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, sąrašą ir atitinkamus duomenis perduotų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Sąrašą, turėtų atitikti šiuos Įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos; 3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą; 4) būti nepriekaištingos reputacijos. Kaip minėta, Įstatymų projektais įgyvendinamos Mediacijos koncepcijos nuostatos, taigi, būtent tvirtinant Mediacijos koncepciją, atsižvelgus į užsienio valstybių patirtį (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Lenkijoje, Kroatijoje nustatyti 40 valandų mokymų reikalavimai asmenims, siekiantiems mediatorius statuso), mokslininkų, dalyvavusių rengiant Mediacijos koncepciją, rekomendacijas, buvo apsispręsta dėl 40 valandų kaip dėl optimalios trukmės mokymų, po kurių asmuo gali pretenduoti tapti mediatoriumi ir tinkamai vykdyti mediatoriaus funkcijas, taip pat dėl kitų asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Sąrašą, keliamų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų profesijų atstovai jau savaime atitinka aukštus kvalifikacijos ir paslaugų teikimo standartus, reikalavimų dėl
egzamino išlaikymo, siūloma netaikyti teisėjams, turintiems penkerių metų teisėjo darbo patirtį, ir dėstytojams, turintiems socialinių mokslų daktaro laipsnį, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų. Šiuo atveju dėl 100 akademinių valandų mokymų trukmės taip pat apsispręsta tvirtinant Mediacijos koncepciją. Advokatams ir notarams, turintiems penkerių metų atitinkamai advokato arba notaro darbo patirtį, siūloma netaikyti reikalavimo išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, kadangi advokatai, notarai taip pat atitinka aukštus kvalifikacijos ir paslaugų teikimo standartus, be to, laiko specialius egzaminus, kuriuose, be kita ko, tikrinamos žinios apie ginčų sprendimą, taikinimą. Teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir siekiančiam vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteiktų ir panaikintų Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija.
Papildomai pastebėtina, kad teisėjai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali gauti atlyginimo už papildomą veiklą, taigi, teisėjai negalėtų gauti atlyginimo už atliekamas mediatoriaus funkcijas, todėl yra reikalingas papildomas teisėjų motyvavimas, siekiant teisėjų įtraukimo į mediacijos sistemą. Reikalavimų dėl 40 valandų mokymų mediacijos tema išklausymo ir dėl mediatorių kvalifikacinio egzamino išlaikymo taip pat siūloma netaikyti asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą siūloma pavesti organizuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu būtų tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. Tvirtinti mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino vykdymo tvarką siūloma pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. Nepriekaištingos reputacijos turinį siūloma nustatyti Įstatyme, vadovaujantis jau galiojančiais įstatymais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu ir kt.). Mediacijos įstatymo projektu keičiamame Įstatyme taip pat siūloma reglamentuoti išbraukimo iš Sąrašo, laikino išbraukimo iš Sąrašo pagrindus ir tvarką (keičiamo Įstatymo 9, 10 straipsniai).
Siekiant užtikrinti mediacijos paslaugų kokybę, mediatoriai, įrašyti į Sąrašą, turės nuolat kelti kvalifikaciją ir kas penkerius metus teikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus. Mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai Įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta, siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. Dėl mediatorių skyrimo Mediacijos įstatymo projektu siūloma išlaikyti galiojantį teisinį reguliavimą dėl mediatorių skyrimo šalių susitarimu, taip pat siūloma papildomai reglamentuoti mediatorių skyrimo tvarką, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (keičiamo Įstatymo 14 straipsnis). Mediatorių iš Sąrašo parinktų ir skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kai kreiptųsi ginčo šalys ar kiti įstatymuose nurodyti subjektai (pavyzdžiui, teismas teisminės mediacijos atveju). Keičiamo Įstatymo nuostatomis sudaroma galimybė ginčo šalims, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo, nurodyti konkretų mediatorių iš Sąrašo, kuris jų pageidavimu turėtų būti paskirtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, esant galimybei, atsižvelgtų į ginčo šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros. Vis dėlto galutinį sprendimą dėl konkretaus mediatoriaus skyrimo priimtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri turėtų vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimus interesų konfliktus ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turės būti užtikrinamas tolygus mediatorių, įrašytų į Sąrašą, darbo krūvio paskirstymas.
Visais atvejais skiriant mediatorių būtų privalomas mediatoriaus sutikimas, įformintas raštu. Dėl mediacijos vykdymo Mediacijos įstatymo projektu siūloma iš esmės išlaikyti esamas Įstatymo nuostatas, skirtas reglamentuoti mediacijos vykdymą, kurios numato teisę šalims susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodant pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatant atskiras taikinamojo tarpininkavimo taisykles. Taip pat iš esmės nekeičiamos Įstatymo nuostatos dėl šalių ir kitų asmenų dalyvavimo mediacijoje, konfidencialumo principo laikymosi, taikos sutarties sudarymo mediacijos procese, ieškinio senaties terminų sustabdymo pradėjus mediaciją. Dėl privalomosios mediacijos Siekiant skatinti neteisminę civilinių ginčų mediaciją ir tuo pačiu mažinti teismų darbo krūvį, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, Mediacijos įstatymo projektu siūloma nustatyti privalomąją tam tikrų kategorijų civilinių ginčų mediaciją ir Įstatyme įtvirtinti privalomosios mediacijos ypatumus (keičiamo Įstatymo 20-22 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šeimos ginčuose yra ypač aktualus ne tik ginčo išsprendimas, bet ir taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, ypač ginčuose dėl vaikų interesų, siūloma nustatyti privalomąją ginčo teisena nagrinėjamų šeimos ginčų mediaciją. Šiuo metu nėra siūloma nustatyti privalomosios visų šeimos ginčų mediacijos dėl ypač didelio šeimos bylų skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2013 metų veiklos apžvalgos duomenis, 2013 m. pirmąja instancija buvo išnagrinėta 22 010 šeimos bylų. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis), 2013 m. pirmąja instancija ginčo teisena išnagrinėtos 8 648 šeimos bylos.
priteisimo, 1 114 bylų buvo nagrinėjami klausimai dėl tėvystės (motinystės) nustatymo,
gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, dauguma nagrinėtų ginčo teisena šeimos bylų taip pat yra susijusios su vaikų interesais. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis), 2014 m. pirmąja instancija ginčo teisena išnagrinėtos 7 980 šeimos bylos, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. – 6 564 šeimos bylos. Privalomąją mediaciją prieš kreipiantis į teismą taip pat siūloma numatyti ginčuose dėl nedidelių sumų, kurių nagrinėjimo ypatumai reglamentuoti Civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje (441 straipsnyje). Nacionalinės teismų administracijos duomenimis (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis), 2013 m. apylinkių teismuose pirmąja instancija pagal Civilinio proceso kodekso 441 straipsnį, reglamentuojantį ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus, išnagrinėtos 528 civilinės bylos. Iki 2015 m. sausio 1 d. Civilinio proceso kodekso 441 straipsnyje nustatyta ginčų dėl nedidelių sumų riba buvo penki tūkstančiai litų. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais Civilinio proceso kodekse vietoj nuorodų į nacionalinę valiutą – litą pateiktos nuorodos į bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą, šiais Civilinio proceso kodekso pakeitimais Civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta ginčų dėl nedidelių sumų riba yra vienas tūkstantis penki šimtai eurų. Taigi, prieš kreipiantis į teismą privalomoji mediacija būtų sprendžiant ginčus dėl sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis), 2014 m. apylinkių teismuose pirmąja instancija pagal Civilinio proceso kodekso 441 straipsnį, reglamentuojantį ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus, išnagrinėtos 529 civilinės bylos, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. – 253 bylos. Taip pat siūloma civilinėse bylose suteikti teisę teisėjui nukreipti šalis privalomai spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu, kai yra didelė taikaus ginčo sprendimo tikimybė. Privalomosios mediacijos paslaugos būtų apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų tais atvejais, kai mediatorių parinkimą administruotų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Ginčo šalims paliekama teisė pačioms iš Sąrašo pasirikti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, tačiau tokiais atvejais už mediaciją būtų apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos kaina turėtų būti nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. Siūloma nustatyti, kad privalomoji mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jei pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nebūtų pasiektas, ginčo šalys galėtų toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Siūloma, kad kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos būtų mokamas Civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis – tai skatintų šalis aktyviai dalyvauti mediacijoje ir siekti taikaus ginčo sprendimo. Be to, šalims vėliau kreipiantis į teismą, sumokėtas žyminis mokestis už kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos būtų įskaitomas kaip žyminio mokesčio įmoka už teismui pateikiamą procesinį dokumentą dėl to paties ginčo išsprendimo, todėl žyminis mokestis už privalomąją mediaciją nebūtų pernelyg didelė našta šalims.
Dėl teisminės mediacijos Kaip minėta, Mediacijos įstatymo projektu siekiama neriboti Teisėjų tarybos, kaip teismų savivaldos institucijos, teisės toliau vystyti teisminę mediaciją. Atsižvelgiant į tai, Mediacijos įstatymo projektu nustatant teisminės mediacijos ypatumus (keičiamo Įstatymo 23, 24 straipsniai), siūloma numatyti, kad teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis Įstatymu, kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į teismų atstovų siūlymus, keičiamame Įstatyme siūloma nustatyti, kad teismo mediatoriaus statusas būtų suteikiamas tik teisėjams ir teismo mediatorių – teisėjų sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka administruotų Nacionalinė teismų administracija. Teisėjas, nagrinėjantis civilinę bylą ir esantis teismo mediatoriumi, šalių sutikimu galėtų nuspręsti pats vykdyti teisminę mediaciją arba galėtų parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros. Jei konkrečiu atveju, bylą nagrinėjančio teisėjo nuomone, nebūtų teismo mediatorių, galinčių vykdyti teisminę mediaciją konkrečioje byloje, teismas turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus parinkimo iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje. Tokiu atveju mediatorių parinktų ir skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teisminę mediaciją galėtų vykdyti ne tik teismo mediatoriai, bet ir kiti mediatoriai, įtraukti į Sąrašą.
Kaip ir privalomosios mediacijos atveju, teisminės mediacijos atveju siūloma nustatyti, kad už prašymą vykdyti teisminę mediaciją būtų mokamas Civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Teismo mediatoriai – teisėjai teisminės mediacijos paslaugas teiktų nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių teisminei mediacijai iš Sąrašo parinktų ir skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisminės mediacijos paslaugas apmokėtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi, šalių mokamas žyminis mokestis sudarytų galimybes iš dalies padengti išlaidas, atsirandančias dėl mediacijos paslaugų apmokėjimo. Kaip ir privalomosios mediacijos atveju, teisminės mediacijos atveju siūloma nustatyti, kad teisminė mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jei pasibaigus šioje dalyje nustatytam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nebūtų pasiektas, ginčo šalys galėtų toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Dėl mediatorių drausminės atsakomybės Mediacijos įstatymo projektu siūloma įtvirtinti mediatorių drausminės atsakomybės institutą (keičiamo Įstatymo 25-28 straipsniai). Jei mediatorius pažeistų Įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, asmenys galėtų teikti skundus (pranešimus) dėl mediatorių veiklos mediatorių veiklos vertinimo komisijai, kurios nuostatus ir sudėtį siūloma pavesti tvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, turėtų teisę pareikšti mediatoriui įspėjimą ar viešą įspėjimą, priimti sprendimą išbraukti mediatorių iš Sąrašo.
Teismo mediatoriams – teisėjams nesiūloma taikyti bendrų nuostatų dėl drausminės atsakomybės, teisėjams drausminė atsakomybė būtų taikoma Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl Mediacijos įstatymo projektu siūlomų Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo Siūloma nustatyti, kad Mediacijos įstatymo projektu siūlomi Įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., o nuostatos dėl privalomosios mediacijos įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. Nuostatų dėl privalomosios mediacijos įsigaliojimą siūloma nustatyti vėliau, kadangi visų pirma turėtų būti suformuotas Sąrašas ir turėtų būti mediatorių, atitinkančių naujus Įstatymo reikalavimus ir galinčių vykdyti privalomąją mediaciją. Mediacijos įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas asmenims, šiuo metu įtrauktiems į Teismo mediatorių sąrašą. Siūloma, kad Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2), nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai būtų įrašomi į Sąrašą ir per 6 mėnesius nuo Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo dienos turėtų užtikrinti, kad jie atitinka naujus Įstatymo reikalavimus, nustatytus asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Sąrašą, ir turėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šiam terminui, asmenys, neatitinkantys Įstatymo reikalavimų, būtų išbraukiami iš Sąrašo.
Dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 80, 87, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225 ir 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 231¹ ir 231² straipsniais įstatymo projektu (toliau – CPK projektas), siekiant skatinti civilinių ginčių mediaciją, siūloma numatyti procesines skatinimo priemones asmenims, kurie renkasi tokį ginčų sprendimo būdą, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatas. Siūloma numatyti, kad, kreipiantis į teismą po neteisminės mediacijos, turėtų būti mokama 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurai. Žyminio mokesčio lengvata nebūtų taikoma, kai Įstatymo nustatyta tvarka buvo vykdoma privalomoji mediacija, kadangi privalomoji mediacija sąlygoja tai, kad prieš kreipiantis į teismą visais atvejais privaloma pasinaudoti mediacija. Privalomosios mediacijos atveju siūloma taikyti kitą lengvatą – kai ginčo šalys sudaro taikos sutartį privalomosios mediacijos metu, ginčo šalims siūloma grąžinti 100 procentų sumokėto žyminio mokesčio sumos, o, jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė privalomosios mediacijos būdu, už kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos sumokėtą žyminį mokestį siūloma įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už teismui pateikiamą procesinį dokumentą dėl to paties ginčo išsprendimo. Tuo atveju, kai šalys teisme nagrinėjamam ginčui spręsti pasinaudoja mediacija (išskyrus atvejus, kai mediacija tam pačiam ginčui spręsti buvo naudotasi anksčiau arba kai teisėjas privalomai nukreipia šalis į teisminę mediaciją), siūloma grąžinti 75 procentų dydžio žyminio mokesčio dalį. CPK projektu siūloma įtvirtinti šiuos naujus žyminio mokesčio dydžius: už prašymą vykdyti teisminę mediaciją siūloma nustatyti 10 eurų žyminį mokestį, už kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos siūloma nustatyti 50 eurų žyminį mokestį.
Pastebėtina, kad žyminio mokesčio lengvatos ir žyminio mokesčio grąžinimas nebūtų taikomi, jei teismas nustatytų, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijai pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus, arba neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąją mediacija. Be to, siekiant išvengti piktnaudžiavimų mediacijos procesu, CPK projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas gali nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jei šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijai pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus. CPK projektu siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo teisminei mediacijai tvarką. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai galėtų inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis. Ginčas būtų perduodamas teisminei mediacijai civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi, teismui išaiškinus ginčo šalims teisminės mediacijos proceso esmę ir esant abiejų ginčo šalių sutikimui arba prašymui perduoti ginčą teisminei mediacijai. Teisėjas, nagrinėjantis civilinę bylą ir esantis teismo mediatoriumi, šalių sutikimu galėtų nuspręsti pats vykdyti mediaciją arba galėtų parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių – teisėją, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros.
Teisėjas taip pat galėtų nuspręsti, kad teisminę mediaciją turėtų vykdyti kitas mediatorius, įtrauktas į Sąrašą, tokiu atveju teisėjas turėtų nedelsdamas pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikalingas mediatoriaus parinkimas iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje. CPK projektu siūloma numatyti, kad, perdavus bylą teisminei mediacijai, bylos nagrinėjimas atidedamas, tačiau, siekiant užkirti kelią piktnaudžiavimui ir bylos vilkinimui, taip pat siūloma numatyti, kad teisminė mediacija negali trukti ilgiau kaip 1 mėnesį, o šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi, mediatoriaus teikimu. Siekiant skatinti teisminę mediaciją bei informacijos apie mediaciją sklaidą, CPK projektu siūloma įtvirtinti papildomus reikalavimus ieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį (Civilinio proceso kodekso 135 ir 142 straipsnių pakeitimai): siūloma numatyti, kad ieškovas ir atsakovas ieškinyje ir atitinkamai atsiliepime į ieškinį papildomai turi nurodyti nuomonę dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Taip pat siūloma numatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį, be kita ko, nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims informaciją apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu su siūlymu šalims šia galimybe pasinaudoti (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio pakeitimai). Taip pat teismas parengiamojo teismo posėdžio metu turėtų informuoti šalis apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir pasiūlyti šalims šia galimybe pasinaudoti (Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio pakeitimai).
Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma galiojančias Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas dėl taikinamojo tarpininkavimo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo metu suderinti su Įstatymų projektais siūloma mediacijos sistema, taip pat minėtame įstatyme įtvirtinti mediacijos sąvokos vartojimą. Priėmus įstatymų projektus, būtų skatinama mediacijos plėtra civiliniuose ginčuose, sudarytos prielaidos užtikrinti mediacijos paslaugų kokybę, skatinamas taikus ginčų sprendimas, tikėtina, daugiau ginčų būtų išsprendžiama mediacijos būdu ir būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos Lietuvoje įgyvendinti Direktyvos nuostatas, kuriose nurodyta, kad valstybės narės turi skatinti mediacijos paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmų įdiegimą, mediatorių mokymą, informacijos apie mediaciją sklaidą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
7Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina,
kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir terminai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektais sudaromos geresnės sąlygos įgyvendinti Direktyvos nuostatas. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų įgyvendinimui Vyriausybė turėtų nustatyti apmokėjimo mediatoriams už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką; apmokėjimo mediatoriams už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 4, 5 straipsnių nuostatomis, už asmenų atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą ir asmenų įrašymą į Sąrašą, taip pat už mediatorių kvalifikacinio egzamino laikymą numatoma nustatyti valstybės rinkliavą, turės būti keičiamas Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr.
1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, papildant konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašą naujais valstybės rinkliavos dydžiais. Įstatymų įgyvendinimui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turėtų patvirtinti mediacijos koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį; mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį; mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį; turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką; minimalius reikalavimus mokymams mediacijos tema; mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai Įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta; mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino vykdymo tvarką; kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką; sutarčių dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo sudarymo tvarką. Įstatymų įgyvendinimui Teisėjų taryba turėtų peržiūrėti ir, esant poreikiui, pakeisti šiame aiškinamajame rašte nurodytus Teisėjų tarybos nutarimus, reglamentuojančius teisminę mediaciją. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektus, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos privalomajai mediacijai finansuoti, mediatorių sąrašui administruoti, mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti, suinteresuotų subjektų mokymams (švietimui) mediacijos tema organizuoti, mediacijos infrastruktūrai sukurti (pavyzdžiui, patalpoms pritaikyti), mediacijos viešinimui. Privalomajai mediacijai finansuoti apytikriai reikėtų 400 000 eurų per metus. Iš valstybės biudžeto lėšų finansuojant privalomąją mediaciją, siūloma, nustatant mediatoriaus darbo valandinį įkainį, atsižvelgti į Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiuose ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio dydžius. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas 11,58 euro užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Toliau pateikiami duomenys apie 2013 m., 2014 m. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. pirmąja instancija ginčo teisena išnagrinėtas šeimos bylas ir pagal Civilinio proceso kodekso 441 straipsnį, reglamentuojantį ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus, išnagrinėtas bylas. Civilinės bylos 2013 m. 2014 m. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.
Pirmąja instancija ginčo teisena išnagrinėtų šeimos bylų skaičius
proceso kodekso 441 straipsnį išnagrinėtų bylų skaičius528529253 Siūloma nustatyti, kad privalomoji mediacija, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, būtų vykdoma iki 4 valandų. Vis dėl to pažymėtina, kad šalys privalomosios mediacijos atveju turėtų mokėti žyminį mokestį, taip pat žyminį mokestį siūloma nustatyti už prašymus taikyti teisminę mediaciją, todėl lėšos, reikalingos privalomajai mediacijai finansuoti, būtų iš dalies kompensuojamos iš lėšų, gautų kaip žyminis mokestis. Jei, siekiant šviesti asmenis mediacijos tema ir organizuojant suinteresuotų subjektų mokymus mediacijos tema dalyvautų apie 200 dalyvių (būtų organizuojama
eurų. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programos sukūrimui reikėtų apytikriai
asmenų, reikėtų apytikriai 14 000 eurų (skaičiuojant 5 komisijos narių darbo užmokesčio sąnaudas, 1 darbo dieną vykdant egzaminą ir įvertinant parengiamuosius darbus). Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo sukūrimui ir tvarkymui (atsižvelgiant į programuotojų darbo užmokestį) reikėtų apytikriai 20 000 eurų. Patalpų neteisminės mediacijos vykdymui įrengimui penkiuose miestuose, kuriuose yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teritoriniai administracijos padaliniai, reikėtų apytikriai 179 000 eurų. Mediacijos viešinimo priemonių kompleksui įgyvendinti (lankstinukai, radijo laidos, reklama ir kt.) reikėtų apytikriai 33 000 eurų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-329 patvirtintas Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos įgyvendinimo 2016-2018 metų veiksmų planas.
Šio veiksmų plano priede nurodytas Plano veiksmų, kurie galėtų būti finansuojami 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto lėšomis, prioritetinis sąrašas. Vienas iš šiame prioritetiniame sąraše esančių plano veiksmų – „Plėtoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemą, organizuojant mediacijos mokymus, sukuriant mediatorių egzaminų programą ir mediatorių sąrašą, įrengiant patalpas ikiteisminės mediacijos vykdymui, įgyvendinant mediacijos viešinimo priemonių kompleksą“. Teisingumo ministerija planuoja teikti projektinį pasiūlymą dėl mediacijos plėtros, siekiant gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pasirašius sutartį dėl atitinkamų projektų įgyvendinimo, lėšų, reikalingų Įstatymų projektams įgyvendinti, poreikis būtų kompensuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento 2014 m. atliktą tyrimą „Mediacijos institutas Europos valstybių teisėje“, 2014 m. Mediacijos reglamentavimo ir praktikos Europoje ir pasaulyje lyginamąją studiją[1], Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų direktorato 2014 m. atliktą tyrimą dėl Direktyvos taikymo[2]. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „ginčas“, „civilinis procesas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Schonewille M., Schonewille F. (eds.). The Variegated Landscape of Mediation.
A Comparative Study of Mediation Regulation and Practices in Europe and the World. Eleven International Publishing, 2014. [2] Prieiga per internetą: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2014/493042/IPOL-JURI_ET(2014)493042_EN.pdf.
2016-06-02 Nr. XIIP-4441 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalis. Šiose dalyse vartojama sąvoka valstybės užtikrinama neteisminė mediacija. Pažymėtina, jog specialusis įstatymas reguliuojantis mediacijos teisinius santykius yra dėstomas nauja redakcija kartu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-4439, tačiau šiame įstatymo projekte neapibrėžiama tokia mediacijos rūšis kaip valstybės užtikrinama neteisminė mediacija. Šiame įstatymo projekte nėra jokių teisės normų susijusių su šia mediacijos rūšimi. Todėl sistemiškai vertinant aptariamo įstatymo projekto nuostatas, minėto įstatymo projekto Nr. XIIP-4439 nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIP- 4440, šių įstatymų projektų nuostatos, aptariamai valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos rūšiai negalėtų ir neturėtų būti taikomos. Atsižvelgiant į tai manytina, jog daugelis valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos nuostatų būtų praktiškai nepritaikomos ir neįgyvendinamos. Siekiant, kad būtų įmanoma taikyti projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad valstybės užtikrinama neteisminė mediacija „organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.“, toks nuostatų taikymas turėtų būti aptartas ir čia minėtuose įstatymo projektuose Nr. XIIP-4439 ir Nr. XIIP- 4440.
XIIP- 4440. Be to, atskirai aptartina tai, jog įstatyme siūloma vartoti valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos sąvokos trumpinį mediacija. Pastebėtina, kad įstatymo projekte Nr. XIIP-4439 apibrėžiama mediacijos sąvoka ir valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos sąvoka savo turiniu skiriasi, taigi toks siūlomas valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos sąvokos trumpinys vertinas kaip klaidinantis. Svarstytina galimybė siūlomo trumpinio atsisakyti ar pasirinkti kitokį trumpinį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-11-09 Nr. XIIP-4441(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2, 6, 7,
2017-10-18
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos:
Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, vyriausioji specialistė Reda Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalis. Šiose dalyse vartojama sąvoka valstybės užtikrinama neteisminė mediacija. Pažymėtina, jog specialusis įstatymas reguliuojantis mediacijos teisinius santykius yra dėstomas nauja redakcija kartu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-4439, tačiau šiame įstatymo projekte neapibrėžiama tokia mediacijos rūšis kaip valstybės užtikrinama neteisminė mediacija. Šiame įstatymo projekte nėra jokių teisės normų susijusių su šia mediacijos rūšimi.
Todėl sistemiškai vertinant aptariamo įstatymo projekto nuostatas, minėto įstatymo projekto Nr. XIIP-4439 nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIP- 4440, šių įstatymų projektų nuostatos, aptariamai valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos rūšiai negalėtų ir neturėtų būti taikomos. Atsižvelgiant į tai manytina, jog daugelis valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos nuostatų būtų praktiškai nepritaikomos ir neįgyvendinamos. Siekiant, kad būtų įmanoma taikyti projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad valstybės užtikrinama neteisminė mediacija „organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.“, toks nuostatų taikymas turėtų būti aptartas ir čia minėtuose įstatymo projektuose Nr. XIIP-4439 ir Nr. XIIP- 4440. Nepritarti Terminas
„neteisminė mediacija“ yra vartojamas nauja redakcija išdėstytame Lietuvos
Respublikos mediacijos įstatyme Nr. XIII-534, (toliau – Mediacijos įstatymas). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai (...). Įstatyme apibrėžus mediacijos sąvoką (2 straipsnio 3 dalis), apibrėžus mediacijos rūšis: teisminę mediaciją (2 straipsnio 9 dalis) ir neteismine mediacija (2 straipsnio 6 dalis) netenka prasmės atskiras neteisminės mediacijos apibrėžimas Projekte. Pažymėtina, kad prie tokios išvados buvo prieita ir Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje derinant Projekto ir susijusių įstatymų projektų terminus. Terminas
„valstybės užtikrinama neteisminė mediacija“, apibrėžtas Komiteto
patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIP-4441(2) (Vyriausybės teiktą įstatymo projektą Nr.
XIIP-4441 sujungus su įstatymo projektu XIIIP-510), yra siauresnis už terminą „neteisminė mediacija“, t. y. neteisminės mediacijos dalis apimanti tik neteisminę mediaciją, kuri būtų vykdoma pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Be to, terminas
„valstybės užtikrinama neteisminė mediacija“ yra aprobuotas Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos ir įtrauktas į Terminų banką. Vadovaujantis jungtinio projekto Nr. XIIP-4441(2) nuostatomis, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aišku, kad valstybės užtikrinamai neteisminei mediacijai būtų taikomos Mediacijos įstatymo nuostatos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Be to, atskirai aptartina tai, jog įstatyme siūloma vartoti valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos sąvokos trumpinį mediacija. Pastebėtina, kad įstatymo projekte Nr. XIIP-4439 apibrėžiama mediacijos sąvoka ir valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos sąvoka savo turiniu skiriasi, taigi toks siūlomas valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos sąvokos trumpinys vertinas kaip klaidinantis. Svarstytina galimybė siūlomo trumpinio atsisakyti ar pasirinkti kitokį trumpinį. Nepritarti Jungtiniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4441(2) keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įvestas trumpinys „mediacija“ vartojamas tik Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos įstatymo nuostatų kontekste. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
advokatūra 2016-09-15 Lietuvos advokatūra dėl Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4439ES ir dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4441ES pasiūlymų ir pastabų neturi. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam (sujungtų projektų Nr. XIIIP-510 ir Nr. XIIP-4441) įstatymo projektui Nr. XIIP-4441(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė