Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą Nr. X-1702 ir jį išdėstyti taip:
I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
pagrindines civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę. 2. Šis įstatymas taikomas neteisminiam neteisminei ir teisminiam teisminei civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui mediacijai, išskyrus dėl tokių civilinių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu. 3. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti vykdant mediaciją. 45. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede. 56. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys ginčų sprendimą, gali numatyti civilinių nustatyti ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) Mediacija – civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 4. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo administravimo paslaugas teikianti institucija (toliau – taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria taikinimo tarpininkus mediatorius, siūlo ar nustato taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taisykles, administruoja taikinamojo tarpininkavimo mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su taikinamuoju tarpininkavimu mediacija susijusias paslaugas. 5. Civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius) (toliau – taikinimo tarpininkas mediatorius) Mediatorius
nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:
1) ginčo šalys sudaro susitarimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taikymo kilus ginčui;
2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją;
3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją;
4) teismas pasiūlo ginčo šalims bandyti ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. 8. Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti teisme nagrinėjamą bylą. 9. Teismo mediatorius – trečiasis nešališkas fizinis asmuo – teisėjas, kuris vykdo teisminę mediaciją. 7.10. Taikant šio įstatymo 177 ir 188 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas ginčas, kuriam išspręsti po tarp ginčo šalių įvykusios taikinamojo tarpininkavimo mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 76 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną. 3 straipsnis. Mediacijos institucinė sistema
Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija):
1) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reguliuojančių mediaciją, projektus;
2) prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
3) organizuoja ir atlieka šiuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną;
4) informuoja visuomenę apie mediaciją;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos srityje. 2.
taryba:
1) nustato teisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo teismuose tvarką;
2) nustato reikalavimus teisėjams, pageidaujantiems vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo tvarką;
3) nustato teismo mediatorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką;
4) vykdo teisminės mediacijos stebėseną;
5) užtikrina teisėjų mokymą mediacijos srityje;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas teisminės mediacijos srityje. 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:
1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;
3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) parenka ir skiria mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
5) nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo principo užtikrinimo taisyklių, statistiniais tikslais kaupia ir apibendrina informaciją apie mediacijos trukmę, mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvį, įvykdytų mediacijų skaičių, mediacijos paslaugų kainas ir kitą susijusią informaciją;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos srityje. 4. Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 5. Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su mediacijos paslaugų teikimu, atstovai.
Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 6. Koordinavimo taryba:
1) teikia pasiūlymus dėl mediacijos teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo tobulinimo;
2) teikia pasiūlymus dėl mediacijos plėtros;
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir dėl efektyvaus jų naudojimo;
4) teikia pasiūlymus dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo užmokesčio už mediaciją. II
tarpininkas skiriamas ginčo šalių susitarimu ir taikinimo tarpininko sutikimu. Taikinimo tarpininko skyrimas ir jo sutikimas įforminami raštu, paprastai įtraukiant ir nuostatą dėl taikinimo tarpininko pareigos laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 2. Taikinimo tarpininkų skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas taikinimo tarpininkas. 3. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorius parinks taikinimo tarpininką arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo arba kai ginčo šalys nesutaria dėl taikinimo tarpininko parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu taikinimo tarpininką gali paskirti apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikinimo tarpininku asmuo skiriamas tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. 4. Taikinimo tarpininkas ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai.
Taikinimo tarpininkas gali priimti pasiūlymą pradėti taikinamąjį tarpininkavimą arba tęsti pradėtą taikinamąjį tarpininkavimą tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų taikinamąjį tarpininkavimą. 5. Taikinimo tarpininkas privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 6. Taikinimo tarpininkas negali būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti taikinimo tarpininką arbitru ir šis tam neprieštarauja. Be to, taikinimo tarpininkas negali būti nė vienos ginčo šalies advokatu ar kitu atstovu tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą. 7. Taikinamasis tarpininkavimas gali būti teikiamas už atlygį ir be atlygio. Kai taikinamasis tarpininkavimas teikiamas už atlygį, ši procedūra pradedama tik po to, kai taikinimo tarpininkas raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai
gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. 2. Mediatorius ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją. 3. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 4. Mediatorius ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 5.
būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Be to, mediatorius negali būti nė vienos ginčo šalies atstovu tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. 6. Mediacija gali būti teikiama už atlygį ir be atlygio. Kai mediacija teikiama už atlygį, išskyrus atvejus, kai mediacija apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, ši procedūra pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. Mediacijos paslaugų teikimo laikinumas vertinamas atsižvelgiant į mediacijos paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat lyginant mediacijos paslaugų, teikiamų įsisteigimo valstybėje, dalį ir mediacijos paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, dalį. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad ketina laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. 5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas 1.
Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija tvarko teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, sąrašą. Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia duomenis apie teismo mediatorius. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas teismo mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie duomenų, įrašytų apie jį Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimus per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Teismo mediatorius apie duomenų, įrašytų apie jį Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimus Teisėjų tarybos nustatyta tvarka informuoja Nacionalinę teismų administraciją. 4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodoma: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, darbo adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija ar specializacijos, veiklos teritorija ar teritorijos. 5. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio
į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą 1. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;
3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems penkerių metų teisėjo darbo patirtį, ir dėstytojams, turintiems socialinių mokslų daktaro laipsnį, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams ir notarams, turintiems penkerių metų atitinkamai advokato arba notaro darbo patirtį. 3. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų susijusių dokumentų gavimo dienos. Apie šį sprendimą ir apie asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti teismo mediatoriaus veiklą. Teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir pageidaujančiam vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 6. Minimalius mokymų mediacijos tema, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, reikalavimus nustato teisingumo ministras. 7. Prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus susijusius dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmuo gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamasis tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 7 straipsnis.
nepriekaištinga reputacija
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
4) atleistas iš teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, advokato, notaro, antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po šio atleidimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai;
5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 2.
teisinės pagalbos tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos. 8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos kėlimas
1Mediatoriai,
įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi nuolat kelti kvalifikaciją. 2. Mediatorius privalo kas penkerius metus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta, nustato teisingumo ministras. 9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo 1.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo išbraukiamas šiais atvejais:
1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nuolat kelti kvalifikaciją ar nepateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentų, įrodančių kvalifikacijos kėlimą;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir
dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Jei per nurodytą dešimties darbo dienų terminą mediatorius nepašalina nustatytų veiklos trūkumų ar nepateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentų, įrodančių mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimą, mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 3. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos teismo mediatoriams.
Jų teismo mediatoriaus statusą panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija šiais atvejais:
1) kai teismo mediatorius miršta;
2) paties teismo mediatoriaus prašymu;
3) kai teismo mediatorius atleidžiamas iš teisėjo pareigų;
4) kai paaiškėja, kad teismo mediatorius neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo;
5) kai teismo mediatorius nevykdo šio įstatymo 8, 15, 17, 23, 24 straipsniuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl teisminės mediacijos. 5. Apie šio straipsnio
pranešama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas šio straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose nurodytais pagrindais panaikinti teismo mediatoriaus statusą gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas ir laikinas išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus veikla laikinai sustabdoma ir mediatorius laikinai išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:
1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti laikinai sustabdoma ir mediatorius gali būti laikinai išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui;
2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, padarymu. 2.
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius vėl įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą:
1) kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta ir mediatorius buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, – paties mediatoriaus prašymu;
2) kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta ir mediatorius buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, – išnykus šio išbraukimo pagrindą sudariusioms aplinkybėms. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas priimamas ir mediatorius laikinai išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas priimamas ir mediatorius įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą ir laikinai išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą ir laikinai išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 11 straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas 1.
Mediatorių kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, jei yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. 3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką nustato teisingumo ministras. III
tarpininkavimas Mediacija taikomas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio ginčo, dėl kurio įstatymai leidžia ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Kai ginčo šalys susitaria ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, jos turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos nustatyti taikinamojo tarpininkavimo nustatytas mediacijos pabaigos terminai terminas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik praėjus šiems terminams šiam terminui.
Kai tokie terminai toks terminas susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos nenustatyti nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus vienam mėnesiui penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu taikinamasis tarpininkavimas mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 199 straipsnį. 3. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą. 13 straipsnis. Mediatorių skyrimas
skiriamas ginčo šalių susitarimu ir mediatoriaus sutikimu. Mediatoriaus skyrimas ir jo sutikimas įforminami raštu. 2. Mediatorių skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas mediatorius. 3. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba mediacijos paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kandidatūras pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Mediatoriumi asmuo skiriamas tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. 14 straipsnis. Mediatorių skyrimas, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 1.
Mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kai ginčo šalys ar kiti įstatymuose nurodyti subjektai kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo. 2. Ginčo šalys, pateikdamos bendrą prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo, gali nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris jų pageidavimu turėtų būti paskirtas. Jei ginčo šalys bendrame prašyme nenurodo konkretaus mediatoriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris turėtų būti paskirtas. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie abiejų šalių suderintą pageidaujamą mediatoriaus kandidatūrą per tris darbo dienas nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos. 3. Kai dėl mediatoriaus skyrimo kreipiasi ne ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris turėtų būti paskirtas. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie abiejų šalių suderintą pageidaujamą mediatoriaus kandidatūrą per tris darbo dienas nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, esant galimybei, atsižvelgia į ginčo šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros.
Į ginčo šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros neatsižvelgiama, kai tai neįmanoma, vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimus interesų konfliktus ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvio paskirstymas. 6. Skiriant mediatorių, turi būti raštu įforminamas jo sutikimas. 7. Kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką nustato teisingumo ministras. IV
gali susitarti dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taisykles. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos metu ginčo šalių bendru sutarimu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 2. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs taikinimo tarpininko mediatoriaus veiksmai, taikinimo tarpininkas mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. 3.
gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. 4. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir taikinimo tarpininkas mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu taikinamojo tarpininkavimo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Taikinimo tarpininkas Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą susitarti su kitomis ginčo šalimis dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu kitas ginčo šalis įtraukia mediatorius. 5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš taikinamojo tarpininkavimo mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. 6. Taikinimo tarpininkas Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, taikinimo tarpininko mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir taikinimo tarpininko mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu taikinimo tarpininkas mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. 166 straipsnis. Taikos sutartis
Mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 2. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. 3.
taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai. 177 straipsnis. Konfidencialumas
kitaip, ginčo šalys, taikinimo tarpininkai mediatoriai ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos ir su juo ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. 2. Taikinimo tarpininkas Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikinimo tarpininkai mediatoriai ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų administratoriai atsako įstatymų šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
tarpininkavimą mediaciją, ieškinio senaties terminai sustabdomi. 2. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, taikinimo tarpininką mediatorių, taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai ginčo šaliai dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. 3. Taikinamajam tarpininkavimui Mediacijai pasibaigus be taikos sutarties, ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama pratęsiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 199 straipsnis. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos pabaiga Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos pabaigos diena momentu laikoma:
1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai gavimo diena.
Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 188 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad taikinamasis tarpininkavimas mediacija yra baigtas anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai gavimo dieną arba praėjus vienam mėnesiui penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu;
2) taikinimo tarpininko mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena;
3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pateikimo taikinimo tarpininkui mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;
4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pabaigos pateikimo taikinimo tarpininkui mediatoriui diena;
5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena. V
Privalomoji mediacija taikoma šiuose ginčuose:
1) šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) ginčuose dėl nedidelių sumų, nagrinėjamuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 21 straipsnis. Kreipimasis dėl privalomosios mediacijos
inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. 2.
mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, ginčo šalys turi paduoti bendrą prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba ginčo šalys savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi paduoti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodytas kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavęs šio straipsnio
šio prašymo gavimo dienos išsiunčia pranešimą kitai ginčo šaliai apie gautą prašymą, kartu nurodydamas, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. 5. Jei per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tokiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. 6.
straipsnio nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Asmenų prašymai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 22 straipsnis. Privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimas
atvejais, kai mediatorių vykdyti privalomąją mediaciją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 2. Ginčo šalys turi teisę pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais už mediaciją apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 3. Privalomoji mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jei pasibaigus šioje dalyje nustatytam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nėra pasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. 4.
už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. VI
10 straipsnis. Valstybės teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos. Taikinamojo tarpininkavimo plėtros skatinimas
tarybos nustatytais atvejais ir tvarka bendrosios kompetencijos teismuose vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas. 2. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti teikiamos valstybės užtikrinamos neteisminio taikinamojo tarpininkavimo paslaugos. 3. Siekiant skatinti taikinamojo tarpininkavimo plėtrą ir užtikrinti jo kokybę, sudaromas priemonių planas, kurį tvirtina Teisingumo ministerija. 23 straipsnis. Teisminės mediacijos vykdymas
vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 2. Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatoriai ir kiti šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Teisminei mediacijai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Teisminės mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Teisminė mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje. Teisminės mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 6. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu. 7. Už prašymą vykdyti teisminę mediaciją mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Teismo mediatoriai teisminės mediacijos paslaugas teikia nemokamai.
Tais atvejais, kai mediatorių vykdyti teisminę mediaciją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Teisminė mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jei pasibaigus šioje dalyje nustatytam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nėra pasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Apmokėjimo mediatoriams už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. Teismai turi skirti patalpas teisminei mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 24 straipsnis. Teismo mediatorių parinkimas ir skyrimas
yra ir teismo mediatorius, nagrinėdamas civilinę bylą šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti teisminę mediaciją arba gali parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros. 2. Jeigu teisėjas neskiria teismo mediatoriaus, o šalys pageidauja, kad byla būtų perduota teisminei mediacijai, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo vykdyti teisminę mediaciją konkrečioje byloje. Tokiu atveju mediatorių parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. VII
1.
Jei mediatorius pažeidžia šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, asmenys gali teikti skundus (pranešimus) dėl mediatorių veiklos mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 26 straipsnis. Mediatorių drausminės atsakomybės taikymas
vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;
3) išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 4.
išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu, jis trejus metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos negali būti pakartotinai įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir negali laikinai teikti mediacijos paslaugų Lietuvos Respublikoje. 5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;
3) uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 6. Apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 27 straipsnis. Mediatorių padarytos žalos atlyginimas Už asmenims padarytą žalą teikiant mediacijos paslaugas mediatoriai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Teismo mediatorių drausminė atsakomybė Teismo mediatoriams šio skyriaus nuostatos dėl drausminės atsakomybės netaikomos. Teismo mediatoriams drausminė atsakomybė taikoma Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka.
taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl mediacijos taikinamojo tarpininkavimo ir pradėtoms taikinamojo tarpininkavimo mediacijos procedūroms. 2. Šio įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikomos tik tiems ginčams, dėl kurių išsprendimo teismo tvarka ketinama kreiptis po šių nuostatų įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos įstatymo priedas
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3).“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio
straipsniai įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 3. 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“
m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija: „2.
Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai ginčo šaliai dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos.“
įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, nustatytus asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir turi pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, asmenys, neatitinkantys šio įstatymo reikalavimų, išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras ir Teisėjų taryba iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą Nr. X-1702 ir jį išdėstyti taip:
I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
pagrindines civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę. 2. Šis įstatymas taikomas neteisminiam neteisminei ir teisminiam teisminei civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui mediacijai, išskyrus dėl tokių civilinių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu. 3. Mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediaciją, taikomos ir neteisminei mediacijai, ir teisminei mediacijai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediatorių veiklą, taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 43. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti mediacijos būdu. 5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede. 6. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys civilinių ginčų sprendimą, gali numatyti civilinių nustatyti ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose. 2 straipsnis.
įstatymo sąvokos
Mediacija – civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 4. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo administravimo paslaugas teikianti institucija (toliau – taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria taikinimo tarpininkus mediatorius, siūlo ar nustato taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taisykles, administruoja taikinamojo tarpininkavimo mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su taikinamuoju tarpininkavimu mediacija susijusias paslaugas. 5. Civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius) (toliau – taikinimo tarpininkas mediatorius) Mediatorius
nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:
1) ginčo šalys sudaro susitarimą dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taikymo kilus ginčui;
2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją;
3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją;
4) teismas pasiūlo ginčo šalims bandyti ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. 9. Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. 7.10. Taikant šio įstatymo 177 ir 188 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas ginčas, kuriam išspręsti po tarp ginčo šalių įvykusios taikinamojo tarpininkavimo mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 86 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną. 3 straipsnis. Mediacijos valdymo institucijos ir jų funkcijos mediacijos srityje
valdymo institucijos yra:
ministerija:
1) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių mediaciją, projektus;
2) prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
3) organizuoja ir atlieka šio įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną;
4) informuoja visuomenę apie mediaciją;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos srityje. 3.
taryba:
1) nustato teisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo teismuose tvarką;
2) nustato reikalavimus teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarką;
3) nustato teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką;
4) atlieka teisminės mediacijos stebėseną;
5) užtikrina teisėjų kvalifikacijos kėlimą mediacijos srityje;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas teisminės mediacijos srityje. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:
1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka sudaro sutartis su mediatoriais dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;
3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) parenka ir skiria mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
5) nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo principo užtikrinimo taisyklių, statistiniais tikslais kaupia ir apibendrina informaciją apie mediacijos trukmę, mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvį, įvykdytų mediacijų skaičių, mediacijos paslaugų kainas ir kitą su mediacija susijusią informaciją;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos srityje. 5. Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 6. Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai.
Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 7. Koordinavimo taryba:
1) teikia pasiūlymus dėl mediacijos teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo tobulinimo;
2) teikia pasiūlymus dėl mediacijos plėtros;
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir dėl efektyvaus jų naudojimo;
4) teikia pasiūlymus dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo užmokesčio už mediaciją. II
tarpininkas skiriamas ginčo šalių susitarimu ir taikinimo tarpininko sutikimu. Taikinimo tarpininko skyrimas ir jo sutikimas įforminami raštu, paprastai įtraukiant ir nuostatą dėl taikinimo tarpininko pareigos laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 2. Taikinimo tarpininkų skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas taikinimo tarpininkas. 3. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorius parinks taikinimo tarpininką arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo arba kai ginčo šalys nesutaria dėl taikinimo tarpininko parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu taikinimo tarpininką gali paskirti apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikinimo tarpininku asmuo skiriamas tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. 4. Taikinimo tarpininkas ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai.
Taikinimo tarpininkas gali priimti pasiūlymą pradėti taikinamąjį tarpininkavimą arba tęsti pradėtą taikinamąjį tarpininkavimą tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų taikinamąjį tarpininkavimą. 5. Taikinimo tarpininkas privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 6. Taikinimo tarpininkas negali būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti taikinimo tarpininką arbitru ir šis tam neprieštarauja. Be to, taikinimo tarpininkas negali būti nė vienos ginčo šalies advokatu ar kitu atstovu tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą. 7. Taikinamasis tarpininkavimas gali būti teikiamas už atlygį ir be atlygio. Kai taikinamasis tarpininkavimas teikiamas už atlygį, ši procedūra pradedama tik po to, kai taikinimo tarpininkas raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai
gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. 2. Mediatorius turi būti nešališkas ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją. 3. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 4. Mediatorius ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 5.
būti arbitru arba teisėju ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Be to, mediatorius negali būti ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. 6. Mediacijos paslaugos gali būti teikiamos už atlyginimą ir neatlygintinai. Kai mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, mediacija pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. 5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas 1.
Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Mediatorius, kuris yra teisėjas, apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka praneša Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimą. 4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija (specializacijos), veiklos teritorija (teritorijos), mediatoriaus gyvenimo aprašymas. 5.
Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. 6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą 1. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;
3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. 3. Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:
1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas);
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, arba dokumentus, įrodančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;
3) gyvenimo aprašymą (Europass forma);
4) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. 4. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Apie sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie šioje dalyje nurodytus sprendimus asmeniui praneša tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Asmeniui, kuris į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tiesiogiai, šioje dalyje numatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas siunčiamas paštu ar kitu jo prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą.
Teisėjams, atitinkantiems mediatoriams taikomus reikalavimus ir pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras. 8. Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip šis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmenims praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 7 straipsnis. Mediatoriaus nepriekaištinga reputacija 1.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
4) atleistas iš teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, advokato, notaro, antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po šio atleidimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai;
5) atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir yra pažeidęs teisės aktuose nustatytas etikos normas, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
psichiką veikiančiomis medžiagomis. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją.
Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos. 8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimas
1Mediatoriai,
įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat tobulinti kvalifikaciją. 2. Mediatoriai privalo kas penkeri metai pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato teisingumo ministras. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Teisėjų taryba. 9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo 1.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:
1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3,
dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 3. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 4.
straipsnio 1, 2, 3 dalys netaikomos mediatoriams, kurie yra teisėjai. Jų mediatoriaus statusą panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija šiais atvejais:
1) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, miršta;
2) paties mediatoriaus, kuris yra teisėjas, prašymu;
3) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, atleidžiamas iš teisėjo pareigų;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius, kuris yra teisėjas, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo;
5) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, nevykdo šio įstatymo 8, 15, 17, 23, 24 straipsniuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl teisminės mediacijos. 5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą asmeniui pranešama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytais pagrindais panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus veikla laikinai sustabdoma šiais atvejais:
1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti laikinai sustabdyta ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui;
2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, padarymu. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus veikla atnaujinama:
1) paties mediatoriaus prašymu – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju;
2) išnykus mediatoriaus veiklos sustabdymo pagrindą sudariusioms aplinkybėms – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą priimamas ir apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas atnaujinti mediatoriaus veiklą priimamas ir žyma apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše panaikinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies
straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 11 straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas
kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio iš šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus. 3.
egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką nustato teisingumo ministras. III
tarpininkavimas Mediacija taikomas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Kai gGinčo šalys, kurios yra susitarusiosia ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, jos turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos nustatyti taikinamojo tarpininkavimo nustatytas mediacijos pabaigos terminai terminas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik prasuėjus šiems terminams šiam terminui. Kai tokie terminai meditacijos pabaigos terminas susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos nenustatyti nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus vienam mėnesiui penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu taikinamasis tarpininkavimas mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 199 straipsnį.
teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo teisminės mediacijos būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą. 13 straipsnis. Mediatorių skyrimas
skiriamas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. 2. Šiame įstatyme numatytais atvejais skiriant mediatorių, turi būti mediatoriaus rašytinis sutikimas. 3. Mediatorių skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas mediatorius. 4. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba mediacijos paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytais mediatorių parinkimo kriterijais, kandidatūras pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 14 straipsnis. Mediatorių skyrimas, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
prašymu arba kai kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti subjektai, mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teikdamos bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, jame gali nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. 3.
skyrimo šiame ar kituose įstatymuose numatytais atvejais kreipiasi ne ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi per tris darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie šalių suderintą pageidaujamo mediatoriaus kandidatūrą. 4. Į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo paskirti konkretaus mediatoriaus neatsižvelgiama, kai tai neįmanoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. 6. Kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką nustato teisingumo ministras. IV
gali susitarti dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras taikinamojo tarpininkavimo mediacijos taisykles. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos metu ginčo šalių bendru sutarimu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 2.
nesusitaria dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs taikinimo tarpininko mediatoriaus veiksmai, taikinimo tarpininkas mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. 3. Taikinimo tarpininkas Mediatorius gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Apie šį pasitarimą, neatskleisdamas pasitarimo turinio, mediatorius privalo pranešti kitai ginčo šaliai. 4. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir taikinimo tarpininkas mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu taikinamojo tarpininkavimo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Taikinimo tarpininkas Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą susitarti su kitomis ginčo šalimis dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. 5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš taikinamojo tarpininkavimo mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. 6.
turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, taikinimo tarpininko mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir taikinimo tarpininko mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu taikinimo tarpininkas mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant taikinamąjį tarpininkavimą mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. 166 straipsnis. Taikos sutartis
Mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 2. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. 3. Kai ginčas, kuris sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai. 177 straipsnis. Konfidencialumas 1.
kitaip, ginčo šalys, taikinimo tarpininkai mediatoriai ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos ir su juo ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. 2. Taikinimo tarpininkas Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikinimo tarpininkai mediatoriai ir taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų administratoriai atsako įstatymų šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 188 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas
tarpininkavimą mediaciją, ieškinio senaties terminai sustabdomi. 2. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais laikoma pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, taikinimo tarpininką mediatorių, taikinamojo tarpininkavimo mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu. 3. Taikinamajam tarpininkavimui Mediacijai pasibaigus be taikos sutarties, ieškinio senaties terminas tęsiasi.
Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama pratęsiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 199 straipsnis. Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos pabaiga Taikinamojo tarpininkavimo Mediacijos pabaigos diena momentu laikoma:
1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai gavimo diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 188 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad taikinamasis tarpininkavimas mediacija yra baigta anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai gavimo dieną arba praėjus vienam mėnesiui penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu;
2) taikinimo tarpininko mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena;
3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pateikimo taikinimo tarpininkui mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;
4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo mediacijos pabaigos pateikimo taikinimo tarpininkui mediatoriui diena;
5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena. V
Privalomosios mediacijos atvejai Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus:
1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 21 straipsnis. Kreipimasis dėl privalomosios mediacijos
mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. 2. Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodytas kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydamas, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. 5.
darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 22 straipsnis. Privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimas
atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jeigu ginčo šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 2. Ginčo šalys turi teisę iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiais atvejais už mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 3. Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų.
Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą meditacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. 4. Už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. VI
10 straipsnis. Valstybės teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos. Taikinamojo tarpininkavimo plėtros skatinimas
tarybos nustatytais atvejais ir tvarka bendrosios kompetencijos teismuose vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas. 2. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti teikiamos valstybės užtikrinamos neteisminio taikinamojo tarpininkavimo paslaugos. 3. Siekiant skatinti taikinamojo tarpininkavimo plėtrą ir užtikrinti jo kokybę, sudaromas priemonių planas, kurį tvirtina Teisingumo ministerija. 23 straipsnis. Teisminės mediacijos vykdymas
vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 2. Teisminę mediaciją vykdo mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją. 3. Spręsti teisminės mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Teisminės mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Teisminė mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje.
Teisminės mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 6. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu. 7. Kai teisminės mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir ginčo šalims teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių teisminei mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju teisminė meditacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą teisminei mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. Teismai turi skirti patalpas teisminei mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 24 straipsnis. Mediatorių parinkimas ir skyrimas Mediatoriai vykdyti teisminę mediaciją parenkami ir skiriami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VII
mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 26 straipsnis. Mediatorių drausminė atsakomybė
veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;
3) išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 2. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 4. Asmuo, kuris iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo yra išbrauktas mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu, trejus metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos negali būti pakartotinai įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir negali laikinai teikti mediacijos paslaugų Lietuvos Respublikoje. 5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;
3) uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Šis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 6. Apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 27 straipsnis. Mediatorių padarytos žalos atlyginimas Už asmenims padarytą žalą teikiant mediacijos paslaugas mediatoriai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Mediatorių, kurie yra teisėjai, drausminė atsakomybė Mediatoriams, kurie yra teisėjai, šio skyriaus nuostatos dėl drausminės atsakomybės netaikomos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, atsako drausmine tvarka, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. VIII
taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl mediacijos taikinamojo tarpininkavimo ir pradėtoms taikinamojo tarpininkavimo mediacijos procedūroms. 2. Šio įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikomos tik tiems ginčams, dėl kurių išsprendimo teismo tvarka ketinama kreiptis po šių nuostatų įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos įstatymo priedas
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3).“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“
m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais
laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos.“
įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr.
13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras ir Teisėjų taryba iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-06-02 Nr. XIIP-4439 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo (toliau – Projekto) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Taigi iš pastarosios nuostatos darytina išvada, kad mediacija keičiamame įstatyme būtų suprantama ne vien tik kaip civilinių ginčų sprendimo procedūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projekto nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai galėtų teikti ir asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Pastarieji mediatoriai nebūtų įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar sąvoką ,,mediatorius“ nereikėtų patikslinti taip, kad ji apimtų ir mediatorius, turinčius teisę Lietuvos Respublikoje laikinai teikti mediacijos paslaugas. 3.
apibrėžti sąvokas teisminė mediacija, teismo mediatorius. Pastebėtina, jog sąvokų turinys nedera tarpusavyje, kaip ir neiškus šių sąvokų vartojimas tolimesniame įstatymo projekto tekste. Pažymėtina, jog pagal teisminės mediacijos sąvokos apibrėžtį, joks teisėjas negalėtų vykdyti teisminės mediacijos, kadangi pagal teisminės mediacijos sąvokos apibrėžtį ją gali vykdyti tik mediatoriai, o ne teismo mediatoriai. Kadangi teismo mediatoriaus sąvoka apibrėžiama atskirai, laikytina jog teismo mediatoriai netapatinami su mediatoriais. Aptartame kontekste taip pat pastebėtina, jog nėra suprantama, kodėl atskirai apibrėžus mediatoriaus ir teismo mediatoriaus sąvokas, įstatymo projekte yra nuostatų, nustatančių, jog tam tikros mediatorių teisinį statusą reguliuojančios įstatymo normos nėra taikomos teisminiams mediatoriams, pavyzdžiui, projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog teisėjams netaikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalys, kuriose kalbama apie įrašymą į mediatorių sąrašą ir galimybę apskųsti teismui tokį įrašymą. Kadangi teisėjai gauna teismo mediatoriaus statusą kita tvarka nei mediatoriai savo mediatoriaus statusą, toks reguliavimas nėra suprantamas, kaip ir neaiški tokio teisinio reguliavimo paskirtis. Taip pat pastebėtina, jog vertinant sisteminiu ir teisės logikos požiūriu nėra suprantama kodėl teisinis reguliavimas, kuris yra nesusijęs savo turiniu ir reguliuojantis savarankiškus teisinius santykius yra dėstomas tame pačiame projekto straipsnyje, kurio net pavadinimas neatitinka reguliavimo turinio. Pavyzdžiui, projekto 6 straipsnis vadinasi Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taigi jo turinys negalėtų ir neturėtų reguliuoti teisinių santykių, susijusių su teismo mediatoriaus statuso įgijimu. Analogiškai kritikuotini ir kiti projekto straipsniai, kurių turinys nedera su pavadinimu, ir kurių pavadinimas yra klaidinantis ir neatitinkantis reguliavimo turinio.
Išdėstytų pastabų kontekste manytina, jog projektas turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas ir vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis pataisytas, galimai atskiriant teisinį reguliavimą susijusį su mediatorių ir teismo mediatorių teisniu statusu ir išdėstant jį atskiruose straipsniuose su deramais straipsnių pavadinimais, kadangi jų teisinis turinys yra visiškai skirtingas. O tuo atveju, jei teisinis reguliavimas adresuotas ir vieniems ir kitiems, tai turėtų būti aiškiai nurodyta teisės normoje. Be to, tuo atveju, jei kalbant apie mediatorius omenyje turimi kartu ir teismo mediatoriai, tokia aplinkybė turėtų būti aiškiai aptarta įstatymo projekte. 4. Projekto 3 straipsnio 3 dalies
subjektais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo. 5. Projekto 3 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko. Pastebėtina, jog pagal šio straipsnio pavadinimą straipsnyje turėtų būti išvardintos tik institucijos, tačiau šiame straipsnyje nurodoma ir institucijų kompetencija bei jų formavimo tvarka. Manytina, jog pakeitus straipsnio pavadinimą ir jame nurodžius, jog straipsnis nustato ir institucijų kompetenciją, jame galėtų būti nurodytos institucijos su jų kompetencija, tačiau vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis ir reikalavimais teisės akto turiniui, teigtina, jog būtina atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu išdėstyti aptariamo projekto straipsnio 4 ir 5 dalis, kadangi jos reguliuoja tam tikros naujos institucijos sudarymo tvarką ir veiklos principus. Projekto 3 straipsnyje derėtų dėstyti tik naujos institucijos pavadinimą ir jos kompetenciją.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, jog naujos institucijos formavimo tvarka yra nepakankamai sureguliuota, todėl ši institucija gali būti net nesuformuota, o jei būtų suformuota, galimai būtų neveikli, nes neapibrėžta nei jos veiklos forma, nei formavimo tvarka, nei kiti svarbūs elementai. 6. Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai galėtų teikti ir asmenys, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Mediacijos paslaugų teikimo laikinumas vertinamas atsižvelgiant į mediacijos paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat lyginant mediacijos paslaugų, teikiamų įsisteigimo valstybėje, dalį ir mediacijos paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, dalį. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar Europos Sąjungoje ar Europos ekonominės erdvės valstybių mediatorių teikiamos mediacijos paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 7. Projekto 4 straipsnio
valstybių mediatoriai prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje privalo informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad ketina laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiški nei informavimo forma, nei informavimo terminai ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti informavimo tvarką. 8. Įstatymo projektas nenustato, jog teismo mediatoriai įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taigi projekto 5 straipsnyje nurodytina ar teismo mediatoriai įrašomi į šį sąrašą. Aptariamas reguliavimas gali būti tik numanomas iš kitų teisės normų. Toks teisinio reguliavimo pateikimas neatitinka teisinio aiškumo principo. 9. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos darbo adresas, veiklos teritorija ar teritorijos. Pastebėtina, jog šių sąvokų turinys nėra aiškus. Manytina, jog sąvoka darbo adresas turėtų būti pakeista į sąvoką darbo vietos adresas. Be to, įstatymo projekte nurodytina, kas turima omenyje kalbant apie veiklos teritorijas. Atskleistina, ar tokias veiklos teritorijas koks nors asmuo paskirstys, ar jas pasirinks patys mediatoriai, ar privaloma pasirinkti ir nurodyti mediatorių veiklos teritoriją ir jei taip, kokiu pagrindu būtų ribojama mediatorių veiklos teritorija, nes, pavyzdžiui, laikinai mediatoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklos teritorija nebūtų ribojama. 10. Pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas, penkerių metų teisėjo, advokato, notaro darbo patirtis yra prilyginama visų kitų asmenų 40 valandų trukmės mokymo kursams. Svarstytina, ar toks prilyginimas atitinka proporcingumo principus. Manytina, jog minėtų profesijų atstovai per metus įgyja daugiau patirties nei bet kurie kiti asmenys per 40 valandų trukmės kursus.
Svarstytina, ar aptariamas prilyginimas nediskriminuoja ir nenuvertina minėtų profesijų atstovų gebėjimų. 11. Atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma, jog mokymai turi būti išklausyti ne anksčiau nei prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į mediatorių sąrašą, svarstytina, ar analogiška nuostata neturėtų būti taikoma ir dėl išlaikyto egzamino. Nes pagal siūlomą reguliavimą išlaikytas egzaminas būtų laikomas tinkamu neribotą laiko tarpą. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra pagrįstas. 12. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog asmuo įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą „ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų susijusių dokumentų gavimo dienos.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog nuostatoje turėtų būti nustatoma, kad asmuo įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau šioje išvadoje
Atskirai aptartina tai, jog būtina nustatyti ne tik atsisakymo įrašyti asmens į sąrašą atvejus, tačiau ir asmens informavimo apie tokį sprendimą tvarką bei formą, kad asmuo galėtų tinkamai pasinaudoti savo teise apskųsti tokį sprendimą teismui. Taip pat pažymėtina, jog sistemiškai reguliuojant aptariamą klausimą derėtų nustatyti ir teisines pasekmes, kai asmuo neįrašomas į sąrašą, pavyzdžiui, jog asmuo tam tikrą laiką negali pakartotinai kreiptis dėl įrašymo į sąrašą. 13. Projekto 6 straipsnio 3 ir 7 dalyse siūloma nustatyti, jog pranešimai asmeniui dėl dokumentų gavimo ir jo įrašymo į sąrašą, pateikiami raštu. Toks reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo principui atsižvelgiant į tai, jog asmuo dėl įrašymo į sąrašą gali kreiptis ne tik raštu. Svarstytina galimybė nustatyti tvarką, pagal kurią asmeniui informacija galėtų būti pateikiama tuo būdu, kuriuo jis kreipėsi į instituciją. 14. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Ši nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos tuo atveju, jeigu jis padarė tarnybinės veiklos pažeidimą, už kurio padarymą privalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bet realiai ji nebuvos skirta.
Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos tuo atveju, jei už jo padarytą tarnybinės veiklos pažeidimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, tai projekto nuostatos tikslintinos. Kitu atveju, t.y. jeigu turimas tikslas nustatyti, kad už tarnybinės veiklos pažeidimą viena iš sankcijų yra atleidimas iš darbo, tai vietoj žodžių ,,turėtų būti“ reikėtų įrašyti žodžius ,,gali būti“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 15. Projekto 10 straipsnyje siūloma sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su laikinu mediatorių išbraukimu iš sąrašo ir įrašymu atgal į sąrašą po laikino išbraukimo. Siūlomas reguliavimo turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria pagal bendrą praktiką, įtvirtintą kituose įstatymuose, reguliuojančiuose panašius teisinius santykius, išbraukimas iš tam tikrų sąrašų taikomas tuomet, kai asmuo visiškai prarandą teisę užsiimti tam tikra veikla. Tais atvejais, kai asmuo tik laikinai neužsiima šia veikla, daromos žymos, jog asmens tam tikra veikla yra laikinai sustabdyta. Svarstytina, ar vadovaujantis bendra teisine praktika, aptariami teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami analogiškai ir teikiamame įstatymo projekte. Be to, manytina, jog asmenį išbraukus iš sąrašo dėl bet kokių aplinkybių, vadovaujantis teisine logika, asmeniui iš naujo turėtų būti taikomos visos procedūros, kaip ir asmenį pirmą kartą įrašant į sąrašą. 16. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, jei yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą“.
Pastebėtina, kad įstatyme įrašius tokią imperatyvią nuostatą lieka neaišku, kas turėtų nutikti, jei būtų gauta mažiau nei 10 prašymų, pavyzdžiui, net per metus. Pagal aptariamą nuostatą egzaminas negalėtų būti rengiamas ir asmenims būtų visiškai užkirsta galimybė užsiimti mediacijos veikla. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą, nustatant kas kiek laiko turėtų vykti egzaminai, jei negauta dešimties prašymų, kad asmenims nebūtų užkirsta galimybė tapti mediatoriais. 17. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.“ Pažymėtina, jog mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijai nustatomi viešojo administravimo įgaliojimai, todėl teisinis reguliavimas, susijęs su šios komisijos teisinius statusu vertintinas kaip nepakankamas. Teikiamas teisinis reguliavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, reiškiančio „<...> kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamame įstatymo projekte nenumatomi jokie šios komisijos veiklos teisiniai pagrindai, be to, šios komisijos teisės aktai, lemiantys asmenų teisių ir pareigų apimtį, nebus pagrįsti įstatymu.
Teikiamas teisinis reguliavimas tobulintinas apibrėžiant mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos teisinį statusą, veiklos formą, formavimo tvarką, reikalavimus nariams, narių kadencijos trukmę, narių teises ir pareigas bei visus kitus esminius komisijos teisinio statuso elementus. 18. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog mediatorius gali būti skiriamas tik jo sutikimu, kuris įforminamas raštu. Ši nuostata nuolat kartojama ir tolimesnėse projekto nuostatose, pavyzdžiui, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 6 dalyje ir kitur. Toks nuostatos kartojimas įstatymo tekste vertintinas kaip perteklinis ir neturintis teisinio krūvio. Rašytinio sutikimo reikalavimas turėtų būti įtvirtintas vieną kartą, nustatant, jog jis taikomas visais atvejais. Jei yra atvejų, kai toks reikalavimas netaikomas tai taip pat turėtų būti aptarta. 19. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytą mediatorių parinkimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo
parinkimo principai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 20. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog ginčo šalys, pateikdamos prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, gali nurodyt konkretų mediatorių. Jei šalys tokia teise nepasinaudoja „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris turėtų būti paskirtas <...>.“ Taigi įstatymas nustato šalims teisę pareikšti pageidavimą dėl mediatoriaus kandidatūros, o jei šalys tokia teise nepasinaudoja, tarnyba įpareigojama jiems pranešti apie jų teisę.
Teikiamas teisinis reguliavimas vertintinas kritiškai. Pastebėtina, jog jei šalys pateiks prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, tai jos vadovausis teikiamu įstatymu ir bus susipažinusios su savo teisėmis. Tokiu atveju papildomas šalių informavimas apie jų teisę vertintinas tik kaip nereikalinga administracinė našta ir mediacijos gaišinimas. Be to, nuostata vertintina kritiškai ir dėl to, jog šalių prašymas dėl mediatoriaus kandidatūros nėra įpareigojantis tarnybai, nes tarnyba vadovaujantis projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalimis visais atvejais turėtų vadovautis subjektyviais kriterijais ir tik „esant galimybei“ atsižvelgti į šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros. Apibendrinant išdėstytas pastabas teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas dėl papildomo šalių informavimo apie teisę pasirinkti mediatoriaus kandidatūrą yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir galimai perteklinis. 21. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje aptariami atvejai, kai dėl mediatoriaus skyrimo kreipiasi „ne ginčo šalys“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu būtina atskleisti kokie dar asmenys galėtų kreiptis dėl mediatoriaus skyrimo, kad aptariama nuostata nebūtų aiškinama plečiamai, ir kad visi pageidaujantys asmenys nepradėtų kreiptis dėl mediatorių skyrimo. 22. Projekto 14 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys vertintinas kaip perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes tik šios dalies 2 sakinys nustato taisyklę pagal kurią atsižvelgiama į šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros. 23.
projekto 15 straipsnis turi tokį patį pavadinimą: Mediacijos vykdymas. Toks sutampantis skyriaus ir straipsnio pavadinimas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių. Be to, pažymėtina, jog nors 15 straipsnis vadinasi Mediacijos vykdymas, jame neatskleidžiamas mediacijos vykdymo proceso esmė. Nėra aišku: kas turėtų būti laikoma mediacijos veiksmais; nuo kurio momento laikoma, jog vykdoma mediacija; ar pasirengimas mediacijai, susipažinimas su dokumentais laikomas mediacijos proceso dalimi; kaip fiksuojama mediacijos pradžia ir pabaiga ir kt. klausimai. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. 24. Projekto 20 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad privaloma mediacija būtų taikoma šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apsaugotos vaikų teisės. Atkreipiame dėmesį, kad teisme nagrinėjant šeimos bylas, siekiant, kad būtų tinkamai apsaugotos nepilnamečių asmenų teisės, yra privalomas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Civilinio kodekso 3.153 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tam tikri ginčai gali būti sprendžiami tik teismo tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti susiaurintas šeimos ginčų, kuriuose yra privaloma mediacija, ratas. 25.
dalyse siūloma nustatyti, jog tiek tais atvejais, kai mediaciją inicijuoja viena šalis, tiek tais atvejais, kai mediaciją inicijuoja abi šalys, jos turi paduoti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo
pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi paduoti prašymą „vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 13 straipsnis nenustato jokios mediacijos vykdymo tvarkos, o tik mediatoriaus skyrimo tvarką. Todėl teigtina, jog nuoroda į projekto 13 straipsnį yra klaidinanti ir turi būti pakeista. Antra, kelia abejonių aptariamų nuostatų dalys, jog šalys ar šalis gali kreiptis ir tiesiai į mediatorių. Pastebėtina, jog nuostatose reguliuojami privalomosios mediacijos teisiniai santykiai, todėl manytina, jog apie vykdomą privalomąją mediaciją turėtų būti žinoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad būtų užfiksuotas kreipimosi faktas ir mediacijos vykdymo pradžia. Be to, kaip jau minėta šioje išvadoje, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar pasirengimas mediacijai, t.y., pavyzdžiui, dokumentų ir tam tikrų pranešimų siuntimas ginčo šaliai pagal aptariamo straipsnio 4 dalį, jau būtų laikomas mediacijos vykdymu. Jei tokie veiksmai nelaikomi mediacijos vykdymu, tuomet keltinas klausimas dėl papildomos administracinės naštos sukūrimo mediatoriams, už kurią, be to, ir nebūtų apmokama. Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas yra proporcingas keliamiems tikslams. Trečia, kelia abejonių, jog pagal aptariamas nuostatas ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatą, kai mediaciją inicijuoja viena šalis per savo pasirinktą mediatorių, kita šalis gali pateikti tik sutikimą dėl mediacijos.
Tačiau šiuo atveju nenumatoma galimybė sutikti dėl mediacijos, tačiau nesutikti dėl mediatoriaus kandidatūros. 26. Projekto 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio straipsnio nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Asmenų prašymai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog žyminis mokestis pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra siejamas tik su bylinėjimosi teisme procesu ir mokamas tik pateikiant procesinius dokumentus teismui. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 79 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog „Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.“ Be to CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: <...>“. Be to, teisės doktrinoje pažymima, jog „<...> žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus.
Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.[1]“ Analogiškai žyminis mokestis apibrėžiamas ir Civilinio proceso komentare: „Bylinėjimosi išlaidų institutą lemia keletas priežasčių. Pirma, bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti. Antra, bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis). Trečia, pareiga mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti konfliktą (taikinamasis pobūdis). <...>.“[2] Taigi vertinant išsakytus argumentus pažymėtina, jog mokestis mokamas už mediacijos paslaugas bei vadinamas žyminiu mokesčiu, kurį siūloma įtvirtinti CPK, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir sistemiškai nepakeitus CPK nuostatų negali ir neturi būti įtvirtinamas CPK, nes žyminis mokestis pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra mokamas teisminio proceso metu už teismo atliekamus veiksmus. Be to, siūlomas žyminis mokestis už mediacijos paslaugas, kuris būtų įtvirtintas CPK, neatitinka teisės doktrinos, neatitinka žyminio mokesčio esmės, jo funkcijų ir paskirties:
vykdomu teisingumu.
Tuo atveju, jei projekte norėta įtvirtinti, jog mediacijos vykdymas sietinas su teisingumo vykdymu, toks nuostatos turinio aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, jog „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“
neteisminių priemonių išspręsti konfliktą, nes jo paskirtis apmokėti dalį neteisminio ginčo nagrinėjimo išlaidų. Apibendrinant išdėstytus argumentus teigtina, jog su mediacija susijusios išlaidos neturi ir negali būti vadinamos žyminiu mokesčiu bei neturi ir negali būti reguliuojamos CPK normomis. Su mediacija susijusios išlaidos galėtų būti vertinamos kaip valstybės rinkliava, tačiau jokiu būdu ne kaip žyminis mokestis. Be to, tuo atveju, jei išlaidos, susijusios su mediacija vadinamos žyminiu mokesčiu ir įtvirtinamos CPK tik todėl, kad vėliau šia suma būtų galima sumažinti teisminio žyminio mokesčio sumą, kai asmuo po mediacijos kreipiasi į teismą, aptariamų mediacijos išlaidų nebūtina vadinti žyminiu mokesčiu ir nustatyti CPK. Šiuo atveju pakaktų CPK nustatyti tvarką ir taisykles pagal kurias mažinamas ar grąžinamas teisminis žyminis mokestis, kai šalys sprendė ginčą mediacijos būdu, bet vėliau kreipėsi į teismą. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu reguliavimu nustatoma pareiga mokėti žyminį mokestį, tačiau nenustatoma pareiga pateikti įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Manytina, kad tokia pareiga asmenims turėtų būti nustatyta.
Trečia, atsižvelgiant į tai, jog reguliavimas, nustatantis, kad asmenų prašymai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, įtvirtinamas toje pačioje straipsnio dalyje, kurioje reguliuojamas kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, darytina prielaida, jog taikyti CPK XXXIX skyriaus nuostatas pavedama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Toks reguliavimo turinys neatitinka CPK XXXIX skyriaus nuostatų, nes pagal šias nuostatas klausimų, nurodytų CPK XXXIX skyriuje, sprendimas pavedamas teismui. Aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jei vis dėlto turėta omenyje, kad minėti klausimai turėtų būti sprendžiami teisme, kiltų abejonių dėl teikiamo reguliavimo proporcingumo, nes neteisminę ir ikiteisminę procedūrą reikėtų pradėti teisme ir gaišti tam papildomą laiką. Be to, ir teismams būtų sukuriama papildoma, galimai nepagrįsta, našta. Bet kuriuo iš aptartų atvejų, normoje turėtų būti atskleistas jos turinys, kad jis taptų aiškus. 27. Projekto 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad privaloma mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Pažymėtina, kad projekte nėra reikalavimo mediatoriams pagrįsti jų vykdomos mediacijos trukmę. Be to, nėra nustatomas ir mediacijos trukmės kontrolės mechanizmas. Todėl praktikoje mediacija visais atvejais galimai vyktų maksimalų terminą, t.y. keturias valandas. Be to, nėra aišku, ar į mediacijos laiką būtų įskaitomi mediatoriaus vykdomi pasirengimo mediacijai darbai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti, nustatant mediacijos trukmės kontrolės mechanizmą, bei, siekiant aiškumo, nustatyti, kokių konkrečiai mediatoriaus atliekamų darbų laikas būtų įskaitomas į maksimalų mediacijos trukmės terminą. 28.
dalyje siūloma nustatyti, kad teismo mediatoriai „teisminės mediacijos paslaugas teikia nemokamai“. Nuostatos turinys stokoja aiškumo, nes neaišku kas turėta omenyje vartojant žodį „nemokamai“. Pastebėtina, jog aptariamu atveju nuostata reguliuoja teisinius santykius, susijusiu su teisėjais, turinčiais mediatoriaus statusą. Atsižvelgiant į tai, jog teisėjai galimai teiks mediacijos paslaugas darbo metu, svarstytina, ar pagal aptariamą imperatyvų teisinį reguliavimą jiems už šį laiką galėtų būti mokamas darbo užmokestis, nes jie mediacijos paslaugų teikimo metu dirbtų „nemokamai“. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį ir galimai atsisakyti neteisinio termino „nemokamai“ vartojimo. 29. Projekto 23 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Apmokėjimo mediatoriams už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Atsižvelgiant į tai, jog aptariamoje straipsnio dalyje iki šios nuostatos kalbama tiek apie iš valstybės biudžeto apmokamas mediacijos paslaugas, tiek ir apie sutartinės mediacijos paslaugas, cituojamos teisės normos turinys tampa neaiškus. Neaišku, ar Vyriausybė turėtų nustatyti, tik iš valstybės biudžeto apmokamų mediacijos paslaugų kainų dydžius ir apmokėjimo tvarką, ar šioje tvarkoje kartu turėtų būti nustatomi ir sutartinės mediacijos paslaugų kainų dydžiai, kaip tai, pavyzdžiui, daroma reguliuojant advokatų veiklą. Siūlytina atskleisti normos paskirtį ir turinį. 30. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisėjas, kuris yra ir teismo mediatorius, nagrinėdamas civilinę bylą šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti teisminę mediaciją arba gali parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros“. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog iš nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad kitą teismo mediatorių gali paskirti tik tas teisėjas, kuris pats yra teismo mediatorius. Toks nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos proporcingumo, nes visais kitais atvejais, kai teisėjas, nagrinėjantis bylą, neturės teismo mediatoriaus statuso, teismo mediacija, kurią vykdytų teismo mediatorius, bus negalima. Atsižvelgiant į tai, jog teismo mediacijos paslaugas teismo mediatoriai teiks „nemokamai“, manytina, kad teismo mediatorių statusas nebus masinis reiškinys ir bylas teisėjai, turintys mediatoriaus statusą, nagrinės itin retai. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostatoje nekalbama apie rašytinį skiriamo teismo mediatoriaus sutikimą teikti teismo mediatoriaus paslaugas. Vertinant aplinkybę, jog visais kitais atvejais, kai reguliuojamas mediatoriaus skyrimas, nuolat kartojamas rašytinio mediatoriaus sutikimo reikalavimas, darytina išvada, jog šiuo atveju nereikalaujamas kito teisėjo sutikimas vykdyti teismo mediaciją. Toks normos turinys kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Pastebėtina, jog paskirtam teismo mediatoriui nenumatoma galimybė atsisakyti vykdyti mediaciją, tačiau gali būti daug objektyvių priežasčių, dėl kurių paskirtasis teismo mediatorius negalėtų vykdyti mediacijos, pavyzdžiui, didelis užimtumas teismo bylose, liga, interesų konfliktas ir t.t. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog aptariama nuostata beveik tiksliai yra kartojama kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIP-4440 12 straipsnyje, kuriuo CPK pildomas 231¹ straipsniu. Pastebėtina, jog toks analogiškų nuostatų įtvirtinimas dviejuose įstatymuose, kai jų turinys nesiskiria vertintinas kaip perteklinis reguliavimas. 31. Projekto 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti imperatyvią teismo pareigą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tuo tarpu kartu teikiamame įstatymo projekte Nr.
XIIP-4440, kurio 12 straipsniu CPK pildomas 231¹ straipsniu, šio straipsnio 2 dalyje nustatoma tik teismo teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Aptariamų projektų nuostatos suderintinos tarpusavyje. 32. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog Mediatorių veiklos vertinimo komisijai pagal teikiamą įstatymo projektą nustatomi viešojo administravimo įgaliojimai, todėl teisinis reguliavimas, susijęs su šios komisijos teisiniu statusu vertintinas kaip nepakankamas. Teikiamas teisinis reguliavimas neatitina Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, reiškiančio „<...> kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamame įstatymo projekte nenumatomi jokie šios komisijos veiklos teisiniai pagrindai, be to, šios komisijos teisės aktai lemiantys asmenų teisių ir pareigų apimtį nebus pagrįsti įstatymu. Teikiamas teisinis reguliavimas tobulintinas apibrėžiant Mediatorių veiklos vertinimo komisijos teisinį statusą, veiklos formą, formavimo tvarką, reikalavimus nariams, narių kadencijos trukmę, narių teises ir pareigas ir visus kitus esminius komisijos teisinio statuso elementus. Atskirai pažymėtina tai, jog teikiamame įstatymo projekte turi būti nustatyta ir aptariamos komisijos sprendimų apskundimo tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] A.Driukas, V.Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika II tomas. Teisinės informacijos centras. Vilnius, 2006. P.306. [2] Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso komentaras III dalis. Vilnius, Justitia, 2005, p. 207.
2017-06-26 Nr. XIIP-4439(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo (toliau – Projekto) 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte skliaustuose siūloma nurodyti, jog asmuo siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turi pateikti gyvenimo aprašymą „(Europass forma)“. Pastebėtina, jog įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, tuo tarpu dokumentų pateikimo forma, tikrai nepatenka į šią reguliuotinų klausimų apimtį. Siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo ir iš analizuojamos nuostatos išbraukti žodžius „(Europass forma)“, kartu galimai nustatant, jog dokumentų pateikimo tvarką nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Tuo atveju, jei į pastabą būtų nuspręsta neatsižvelgti, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatymo projekte būtų būtina apibrėžti sąvoką „Europass forma“. 2. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje yra per daug savarankiškų teisės normų, todėl kiekvienas šios dalies sakinys, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turėtų būti dėstomas atskira straipsnio dalimi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-06-07
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovai: Paulius Griciūnas, Jurga Greičienė, Reda Gabrilavičiūtė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
213 Projekto 1 straipsnyje pateiktos naujos redakcijos Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo (toliau – Projekto) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mediacija yra ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Taigi iš pastarosios nuostatos darytina išvada, kad mediacija keičiamame įstatyme būtų suprantama ne vien tik kaip civilinių ginčų sprendimo procedūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projekto nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje.
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo Mediacijos įstatymo (toliau – Projektas) 2 straipsnio 2 dalyje pateikta civilinio ginčo sąvoka ir įvestas šios sąvokos sutrumpinimas:
„(toliau – ginčas)“. Taigi, Projekto 2 straipsnio 3 dalyje kalbama būtent
apie civilinį ginčą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4578 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai galėtų teikti ir asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Pastarieji mediatoriai nebūtų įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar sąvoką ,,mediatorius“ nereikėtų patikslinti taip, kad ji apimtų ir mediatorius, turinčius teisę Lietuvos Respublikoje laikinai teikti mediacijos paslaugas. Nepritarti Laikinai Lietuvos Respublikoje mediacijos paslaugas teikiantys asmenys šias paslaugas teiktų savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu (Projekto 4 straipsnio 7 dalis). Šiems asmenims suteikiama teisė teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, tačiau paslaugos būtų teikiamos kitos valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, todėl nėra tikslinga šiuos asmenis įtraukti į Projekte pateiktą mediatoriaus sąvoką.
Laikinai Lietuvos Respublikoje mediacijos paslaugas teikiančių asmenų neįrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą neužkerta kelio šiems asmenims teikti mediacijos paslaugas. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 63 straipsnyje reglamentuota Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, teisė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir šie asmenys nėra įrašomi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2359 Projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti sąvokas teisminė mediacija, teismo mediatorius. Pastebėtina, jog sąvokų turinys nedera tarpusavyje, kaip ir neiškus šių sąvokų vartojimas tolimesniame įstatymo projekto tekste. Pažymėtina, jog pagal teisminės mediacijos sąvokos apibrėžtį, joks teisėjas negalėtų vykdyti teisminės mediacijos, kadangi pagal teisminės mediacijos sąvokos apibrėžtį ją gali vykdyti tik mediatoriai, o ne teismo mediatoriai. Kadangi teismo mediatoriaus sąvoka apibrėžiama atskirai, laikytina jog teismo mediatoriai netapatinami su mediatoriais.
Aptartame kontekste taip pat pastebėtina, jog nėra suprantama, kodėl atskirai apibrėžus mediatoriaus ir teismo mediatoriaus sąvokas, įstatymo projekte yra nuostatų, nustatančių, jog tam tikros mediatorių teisinį statusą reguliuojančios įstatymo normos nėra taikomos teisminiams mediatoriams, pavyzdžiui, projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog teisėjams netaikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalys, kuriose kalbama apie įrašymą į mediatorių sąrašą ir galimybę apskųsti teismui tokį įrašymą. Kadangi teisėjai gauna teismo mediatoriaus statusą kita tvarka nei mediatoriai savo mediatoriaus statusą, toks reguliavimas nėra suprantamas, kaip ir neaiški tokio teisinio reguliavimo paskirtis. Taip pat pastebėtina, jog vertinant sisteminiu ir teisės logikos požiūriu nėra suprantama kodėl teisinis reguliavimas, kuris yra nesusijęs savo turiniu ir reguliuojantis savarankiškus teisinius santykius yra dėstomas tame pačiame projekto straipsnyje, kurio net pavadinimas neatitinka reguliavimo turinio. Pavyzdžiui, projekto 6 straipsnis vadinasi Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taigi jo turinys negalėtų ir neturėtų reguliuoti teisinių santykių, susijusių su teismo mediatoriaus statuso įgijimu. Analogiškai kritikuotini ir kiti projekto straipsniai, kurių turinys nedera su pavadinimu, ir kurių pavadinimas yra klaidinantis ir neatitinkantis reguliavimo turinio. Išdėstytų pastabų kontekste manytina, jog projektas turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas ir vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis pataisytas, galimai atskiriant teisinį reguliavimą susijusį su mediatorių ir teismo mediatorių teisniu statusu ir išdėstant jį atskiruose straipsniuose su deramais straipsnių pavadinimais, kadangi jų teisinis turinys yra visiškai skirtingas.
O tuo atveju, jei teisinis reguliavimas adresuotas ir vieniems ir kitiems, tai turėtų būti aiškiai nurodyta teisės normoje. Be to, tuo atveju, jei kalbant apie mediatorius omenyje turimi kartu ir teismo mediatoriai, tokia aplinkybė turėtų būti aiškiai aptarta įstatymo projekte. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti Projekto 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos teismo mediatoriaus sąvokos, o, kalbant apie teisėjus, kitose Projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad tai yra mediatoriai, kurie yra teisėjai. Pastebėtina, kad teisminė mediacija ir neteisminė mediacija yra mediacijos rūšys, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kokiame etape vykdoma mediacija – iki teismo ar jau iškėlus bylą teisme. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, Projekto 2 straipsnį siūlytina papildyti neteisminės mediacijos sąvoka, o Projekto 1 straipsnį siūlytina papildyti nuostata: „Mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediaciją, taikomos ir neteisminei mediacijai, ir teisminei mediacijai, jei šiame įstatyme nėra nustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediatorių veiklą, taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, jei šiame įstatyme nėra nustatyta kitaip.“ Pažymėtina, kad teisėjai taip pat bus įtraukti į bendrą Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Sąrašas), kai įgis mediatoriaus statusą, siekiant Sąrašo išsamumo ir asmenų informavimo.
Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siekiama reglamentuoti reikalavimus teisėjams, siekiantiems būti įtrauktiems į Sąrašą, t. y. siekiantiems mediatoriaus statuso. Nuostatos, nustatančios išimtis iš reikalavimų asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Sąrašą, būtinos dėl teisinio aiškumo. Dėl analogiškų priežasčių 6 straipsnio 5 dalies nuostatos turi būti reglamentuotos straipsnyje, kuris reguliuoja asmenų įrašymą į Sąrašą. Papildomai pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kurios taikomos mediatoriams, taip pat yra taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, kadangi tai yra atskiria mediatorių grupė. Kai tam tikros nuostatos yra taikomos tik mediatoriams, kurie yra teisėjai, arba yra netaikomos būtent mediatoriams, kurie yra teisėjai, tai yra aiškiai nurodoma (žr., pvz., Projekto 9 straipsnio 4 dalį, 28 straipsnį ir kt.). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42 Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina su kokiais subjektais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo. Pritarti Siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka sudaro sutartis su mediatoriais dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;“
2016-06-023 Projekto 3 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko.
Pastebėtina, jog pagal šio straipsnio pavadinimą straipsnyje turėtų būti išvardintos tik institucijos, tačiau šiame straipsnyje nurodoma ir institucijų kompetencija bei jų formavimo tvarka. Manytina, jog pakeitus straipsnio pavadinimą ir jame nurodžius, jog straipsnis nustato ir institucijų kompetenciją, jame galėtų būti nurodytos institucijos su jų kompetencija, tačiau vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis ir reikalavimais teisės akto turiniui, teigtina, jog būtina atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu išdėstyti aptariamo projekto straipsnio 4 ir 5 dalis, kadangi jos reguliuoja tam tikros naujos institucijos sudarymo tvarką ir veiklos principus. Projekto 3 straipsnyje derėtų dėstyti tik naujos institucijos pavadinimą ir jos kompetenciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, jog naujos institucijos formavimo tvarka yra nepakankamai sureguliuota, todėl ši institucija gali būti net nesuformuota, o jei būtų suformuota, galimai būtų neveikli, nes neapibrėžta nei jos veiklos forma, nei formavimo tvarka, nei kiti svarbūs elementai. Pritarti iš dalies Projekto 3 straipsnio pavadinimą siūlytina išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mediacijos valdymo institucijos ir jų funkcijos mediacijos srityje“ Projekto 3 straipsnį siūlytina papildyti nauja 1 dalimi, kurioje būtų išvardytos mediacijos valdymo institucijos. Mediacijos koordinavimo tarybos (toliau – koordinavimo taryba) formavimo tvarka Projekto 3 straipsnyje suformuluota visiškai aiškiai: nurodyta, kokių institucijų atstovai sudaro koordinavimo tarybą, taip pat nustatyta, kad koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Koordinavimo tarybos konkreti veiklos forma ir kitos nuostatos, susijusios su koordinavimo tarybos veikla, bus išdėstytos koordinavimo tarybos nuostatuose.
Siūlytina patikslinti, kad koordinavimo tarybą sudaro asociacijų, vienijančių mediatorius (vietoj asociacijų, kurių veikla susijusi su mediacijos paslaugų teikimu), atstovai. Siekiant visų teisinių profesijų atstovavimo koordinavimo taryboje, į šios tarybos sudėtį taip pat siūlytina įtraukti Lietuvos antstolių rūmų atstovus. Pažymėtina, kad analogiški teisinio reguliavimo pavyzdžiai yra išdėstyti ir galiojančiuose įstatymuose: žr., pvz., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos, Teismų įstatymo 53 straipsnio nuostatas dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos ir kt. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai galėtų teikti ir asmenys, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Mediacijos paslaugų teikimo laikinumas vertinamas atsižvelgiant į mediacijos paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat lyginant mediacijos paslaugų, teikiamų įsisteigimo valstybėje, dalį ir mediacijos paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, dalį. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar Europos Sąjungoje ar Europos ekonominės erdvės valstybių mediatorių teikiamos mediacijos paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus.
Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Paslaugų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, siūlytina braukti Projekto 4 straipsnio 7 dalies trečiąjį sakinį ir 7 dalį išdėstyti taip: „7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. Mediacijos paslaugų teikimo laikinumas vertinamas atsižvelgiant į mediacijos paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat lyginant mediacijos paslaugų, teikiamų įsisteigimo valstybėje, dalį ir mediacijos paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, dalį.“ Projekto 26 straipsnio 5-6 dalyse jau yra nurodytos teisės normų, reglamentuojančių laikiną mediacijos paslaugų teikimą, nesilaikymo teisinės pasekmės. Vadovaujantis Projekto 25 straipsnio
veiklos mediatorių veiklos vertinimo komisijai, jei mediatorius pažeidžia Mediacijos įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus. 7.
8 Projekto 4 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungoje ar Europos ekonominės erdvės valstybių mediatoriai prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje privalo informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad ketina laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiški nei informavimo forma, nei informavimo terminai ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti informavimo tvarką. Pritarti iš dalies Projekto 4 straipsnio 8 dalyje siūlytina papildomai nurodyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuojama raštu. Informavimo momentas jau yra nurodytas Projekto
teisinės pagalbos tarnybą prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 4 straipsnio 8 dalį siūlytina papildyti sakiniu: „Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsiant raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.“
2 Įstatymo projektas nenustato, jog teismo mediatoriai įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taigi projekto 5 straipsnyje nurodytina ar teismo mediatoriai įrašomi į šį sąrašą. Aptariamas reguliavimas gali būti tik numanomas iš kitų teisės normų. Toks teisinio reguliavimo pateikimas neatitinka teisinio aiškumo principo. Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalyje jau yra nurodyta, kad Nacionalinė teismų administracija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai.
Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytina įtraukti papildomą nuostatą: „Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.“
2016-09-125 Dėl teismų informacinių sistemų pritaikymo prie naujo reglamentavimo. Aiškinamajame rašte pažymima, kad „siekiant įgyvendinti Įstatymų projektus, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos privalomajai mediacijai finansuoti, mediatorių sąrašui administruoti, mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti, suinteresuotų subjektų mokymams (švietimui) mediacijos tema organizuoti, mediacijos infrastruktūrai sukurti (pavyzdžiui, patalpoms pritaikyti), mediacijos viešinimui“, „Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo sukūrimui ir tvarkymui (atsižvelgiant į programuotojų darbo užmokestį) reikėtų apytikriai 20 000 eurų“, nenurodant, kad lėšų reikės ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) pritaikymui prie naujo reglamentavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba bei Nacionalinė teismų administracija pastaraisiais metais ėmėsi nemažai veiksmų, skatindamos teisminės mediacijos procesus Lietuvos teismuose. Po Teisėjų tarybos bei Nacionalinės teismų administracijos iniciatyvų teisminė mediacija Lietuvos Respublikos teismuose populiarėja, šalys vis dažniau renkasi teisminę mediaciją (2014 m. teisminė mediacija taikyta 53 civilinėje byloje, 2015 m. – jau 123 byloje, o remiantis LITEKO
d. teisminės mediacijos procesai pabaigti 139 ginčuose). Teisėjų taryba 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr.
13P-124-(7.1.2) yra patvirtinusi Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašą, kuriame reglamentuojami reikalavimai asmenims, pageidaujantiems vykdyti teisminę mediaciją bendrosios kompetencijos teismuose civilinėse bylose, šių asmenų įrašymo į Teismo mediatorių sąrašą, teismo mediatoriaus statuso panaikinimo tvarka, informacijos apie duomenų pasikeitimą teikimas ir Teismo mediatorių sąrašo tvarkymas. Be to, Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Elektroninės paslaugos teisingumo vykdymo procese“ informacinės sistemos išplėtimo kūrimui ir įdiegimui, 2015 m. sukūrė teisminės mediacijos procesų valdymo LITEKO funkcionalumus, suteikiančius galimybę ginčo šalims pateikti prašymus/sutikimus dėl teisminės mediacijos taikymo byloje, teismo mediatoriaus skyrimo, susipažinimo su bylos medžiaga, teisminės mediacijos vykdymo pasinaudojant LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (toliau – VEP) galimybėmis (sudaryta galimybė vykdyti teisminę mediaciją pasinaudojant LITEKO VEP funkcionalumais, derinti, pasirašyti ir pateikti taikos sutartį tvirtinti teismui), pateikti informaciją teismui apie teisminės mediacijos pabaigą per teismo mediatoriaus paskyrą, taip pat ir Teismo mediatorių sąrašo valdymo. Taip pat įdiegti funkcionalumai suteikiantys galimybę automatizuotu būdu rinkti statistinę informaciją apie teisminės mediacijos procesus. Pagal šiuo metu esantį reglamentavimą ir LITEKO įdiegtus funkcionalumus, visi teismo mediatoriai nuo
per šias paskyras teikti duomenis apie teisminės mediacijos rezultatus konkrečioje byloje.
Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti Mediacijos įstatymo
funkcionalumų, visi mediatoriai, pageidausiantys vykdyti teisminę mediaciją, privalės turėti savo LITEKO VEP mediatoriaus paskyras ir vykdyti teisminę mediaciją vadovaujantis Mediacijos įstatymu ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, todėl turės būti sukurtas ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP tarnyba) valdomas mediatorių registras, bet ir sukurtos sąsajos su LITEKO, o tai pareikalaus papildomų lėšų. Atsižvelgiant į jau panaudotas valstybės ir Europos Sąjungos lėšas LITEKO funkcionalumams įdiegti, manome, kad teisminės mediacijos procesas, Teismo mediatorių sąrašo sudarymo, jo tvarkymo, Teismo mediatorių sąrašo skelbimo procesas, teismo mediatorių pasikeitusių duomenų pateikimo procesas neturėtų iš esmės kisti. Priešingu atveju valstybei teks papildomai investuoti valstybės lėšas į naujų funkcionalumų, sąsajų sukūrimą, esamų funkcionalumų pritaikymą ir pan. Be to, LITEKO funkcionalumų įdiegimas pareikalaus ne tik finansinių resursų, bet ir laiko bei žmogiškųjų išteklių viešųjų pirkimų procedūroms, analizei dėl poreikių atlikti, taip pat gali kilti klausimas ir dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo tikslingumo ir pan.
Pritarti iš dalies Kartu su Projektu teikiamame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 80, 87, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225 ir 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 231¹ ir 231² straipsniais įstatymo projekte (toliau – CPK projektas) (Civilinio proceso kodekso 231¹straipsnio 5 dalyje) siūlytina įtvirtinti pareigą mediatoriams, kurie vykdys teisminę mediaciją, turėti LITEKO VEP mediatoriaus paskyrą: „Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per 5 darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemėje (VEP).“ Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos siūlymus Projekto ir susijusių įstatymų projektų derinimo metu, Projekte buvo įtvirtintos nuostatos, kurios užtikrina, kad teisminės mediacijos procesas, šiuo metu esančio Teismo mediatorių sąrašo sudarymo, jo tvarkymo, Teismo mediatorių sąrašo skelbimo procesas neturėtų keistis iš esmės. Projekto Projekte 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija tvarko teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, sąrašą; Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir pageidaujančiam vykdyti mediatoriaus veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija.
Pritartina, kad, esant poreikiui įdiegti naujus LITEKO VEP funkcionalumus, būtų reikalingos papildomos lėšos. Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, Seime svarstant įstatymų projektus, jų aiškinamieji raštai šioje teisėkūros stadijoje paprastai nėra koreguojami. 10. Teisėjų Taryba 2016-09-125 Dėl Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į aukščiau minėtus LITEKO VEP pakeitimus, Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2) buvo pakeistas Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašas, kuriame įtvirtinta, kad visi teismo mediatoriai privalo turėti teismo mediatoriaus paskyras, o pasikeitus Teismo mediatorių sąraše teismo mediatoriaus kontaktiniams duomenims, informacijai apie esamą darbovietę ir pareigas, gyvenimo aprašymo duomenims, teismo mediatorius privalo nedelsdamas atnaujinti duomenis LITEKO VEP Teismo mediatoriaus paskyroje. Atlikus pakeitimus teismo mediatoriaus paskyroje, automatiškai atsinaujina duomenys Teismo mediatorių sąraše portale e.teismas.lt., todėl teismo mediatoriai nėra įpareigoti atskirai informuoti Nacionalinės teismų administracijos apie tokių duomenų pasikeitimą. Todėl, jeigu VGTP tarnybai, įgyvendinant Mediacijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, papildomai reikėtų pateikti ir kitus duomenis, nei teismo mediatoriaus vardas, pavardė, pareigos, būtų reikalingos papildomos lėšos LITEKO VEP patobulinimams, naujiems funkcionalumams įdiegti, informacinių sistemų sąsajoms įdiegti.
Pritarti iš dalies Net ir tai atvejais, kai mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenis tvarkys Nacionalinė teismų administracija, turi būti užtikrintas Sąrašo duomenų išsamumas ir teisingumas, tinkamas asmenų informavimas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Nacionalinė teismų administracija turės pateikti visus duomenis apie teismo mediatorius, nurodytus Projekto 5 straipsnio 4 dalyje, kurie bus reikalingi siekiant užtikrinti tinkamą Sąrašo tvarkymą. Siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto 5 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, apie mediatorius, kurie yra teisėjai.“ Taip pat siūlytina Projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtraukti papildomą nuostatą: „Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimus.“ Papildomai pastebėtina, kad, atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius, praktikoje kuriant Sąrašą bus siekiama užtikrinti Sąrašo ir LITEKO VEP maksimalią sąsają. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos darbo adresas, veiklos teritorija ar teritorijos. Pastebėtina, jog šių sąvokų turinys nėra aiškus. Manytina, jog sąvoka darbo adresas turėtų būti pakeista į sąvoką darbo vietos adresas. Be to, įstatymo projekte nurodytina, kas turima omenyje kalbant apie veiklos teritorijas.
Atskleistina, ar tokias veiklos teritorijas koks nors asmuo paskirstys, ar jas pasirinks patys mediatoriai, ar privaloma pasirinkti ir nurodyti mediatorių veiklos teritoriją ir jei taip, kokiu pagrindu būtų ribojama mediatorių veiklos teritorija, nes, pavyzdžiui, laikinai mediatoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklos teritorija nebūtų ribojama. Pritarti Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartotina sąvoka „adresas korespondencijai“. Mediatorių veiklos teritorijos nebus ribojamos, tai nėra nurodoma ir Projekte. Patys mediatoriai, teikdami prašymus dėl įtraukimo į Sąrašą, turės nurodyti, kokioje teritorijoje (pavyzdžiui, Vilniuje ar visoje Lietuvos Respublikoje, ar kt.) pageidauja teikti paslaugas. Pastebėtina, kad tokia sistema jau veikia šiuo metu teisminėje mediacijoje. Siekiant aiškumo, Projekto 6 straipsnyje siūlytina įtraukti naują 3 dalį, kurioje būtų reglamentuota, kokius dokumentus pateikia asmuo, siekiantis būti įrašytas į Sąrašą, ir kurioje būtų tiesiogiai nurodyta, kad asmuo pats nurodo savo veiklos teritoriją: „3. Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:
1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją ar specializacijas, veiklos teritoriją ar teritorijas;
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytus reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, arba dokumentus, įrodančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;
3) gyvenimo aprašymą (Europass forma);
4) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.“ 12.
4 Mediacijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodoma: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, darbo adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija ar specializacijos, veiklos teritorija ar teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Mediacijos įstatymą ginčo šalys turi teisę ir pačios pasirinkti mediatorių, todėl Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše yra tikslinga nurodyti ne tik mediatoriaus vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, mediatoriaus specializaciją ar specializacijas, tačiau ir kontaktinius duomenis bei gyvenimo aprašymą, suteikiančius galimybę šalims pačioms spręsti dėl tinkamiausio mediatoriaus spręsti šalių ginčą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad asmens mediatoriaus pasirinkimą gali lemti tokie duomenys apie mediatorių kaip darbovietė(-ės), užimamos pareigos, siūlome sąraše nurodyti ir mediatoriaus darbovietę bei pareigas.
Manome, kad nuostata dėl darbo adreso nurodymo sąraše yra perteklinė, nes asmuo vykdo individualią veiklą, nepriklausančią nuo užimamų pareigų, tuo labiau nuo darbovietės adreso. Vadovaujantis Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo 18 punktu Teismo mediatorių sąraše šiuo metu nurodomi šie duomenys apie teismo mediatorių: vardas, pavardė, LITEKO VEP suteiktas teismo mediatoriaus registro Nr., teismo mediatoriaus statuso suteikimo data, esama darbovietė, pareigos, kvalifikacija, specializacija (jei tokia yra), kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. pašto adresas), pagrindinė veiklos teritorija (-os), gyvenimo aprašymas. Manytina, kad aukščiau nurodyti duomenys yra pakankami, siekiant asmeniui pasirinkti tinkamą mediatorių/teismo mediatorių, suvokti, ar siūlomas mediatorius bus tinkamas spręsti šalių ginčą. Tuo pačiu pažymime, kad nusprendus keisti reglamentavimą, bus reikalingos papildomos lėšos naujiems LITEKO VEP funkcionalumams įdiegti, be to, nukentės sąraše skelbiamos informacijos apie mediatorius išsamumas, daugeliu atveju lemiantis šalies galimybę pasirinkti tinkamą mediatorių, pasitikėjimą mediatoriumi. Pritarti iš dalies Kaip ir nurodo pastabos teikėjai, Projekto
telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys. Pritartina, kad Sąraše būtų privalomai nurodomas ir mediatoriaus gyvenimo aprašymas, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodoma: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir
(ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija ar specializacijos, veiklos teritorija ar teritorijos, mediatoriaus gyvenimo aprašymas.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatorius ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. Mediatoriaus pagrindinės darbovietės ir užimamų pareigų skelbimas būtų perteklinis, kadangi ši informacija būtų pateikta mediatoriaus gyvenimo aprašyme, kuris, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos siūlymą, taip pat būtų skelbiamas Sąraše. 13. Teisėjų Taryba
6 Pagal Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2), 17 punktą, Teismo mediatorių sąrašas skelbiamas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt. Be to, šis sąrašas skelbiamas ir www.teismai.lt tinklalapyje. Tokia tvarka yra patogi asmenims, besikreipiantiems į teismus ir ieškantiems informacijos apie teisminę mediaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi asmenys, ieškantys informacijos, susijusios su teismų veikla, kreipiasi į VGTP tarnybą ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, siūlome sąrašą skelbti ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale bei www.teismai.lt tinklalapyje, taip padidinant asmenų susižinojimą apie teisminę mediaciją ir asmenis, galinčius teikti mediacijos, teisminės mediacijos paslaugas.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bus pagrindinė mediacijos procesą organizuojanti institucija, taip pat siekiant užtikrinti vieną pagrindinį informacijos šaltinį ir skelbiamų duomenų teisingumą, siūlytina patikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalį ir numatyti, kad Sąrašas skelbiamas tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos interneto svetainėje: „6. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėje taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje.“ Pastebėtina, kad Projekto nuostatos neriboja galimybės informaciniais tikslais skelbti mediatorių sąrašus kituose šaltiniuose, taigi, Sąrašo skelbimo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale klausimas galės būti sprendžiamas bendradarbiavimo pagrindu, tačiau nėra tikslinga tai tiesiogiai nurodyti įstatyme, siekiant vieno įstatyme nurodyto informacijos šaltinio duomenų teisingumo. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
121 Pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas, penkerių metų teisėjo, advokato, notaro darbo patirtis yra prilyginama visų kitų asmenų 40 valandų trukmės mokymo kursams. Svarstytina, ar toks prilyginimas atitinka proporcingumo principus.
Manytina, jog minėtų profesijų atstovai per metus įgyja daugiau patirties nei bet kurie kiti asmenys per 40 valandų trukmės kursus. Svarstytina, ar aptariamas prilyginimas nediskriminuoja ir nenuvertina minėtų profesijų atstovų gebėjimų. Pritarti iš dalies Pritartina, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų profesijų atstovai atitinka aukštus kvalifikacijos ir paslaugų teikimo standartus, turi ginčų sprendimo, asmenų interesų derinimo, derybų vedimo patirties, vis dėlto pastebėtina, kad patirtis atliekant tam tikroms profesijoms priskirtas funkcijas nėra tolygu būtent patirčiai medijuojant ginčus, o mokymai mediacijos tema būtent ir skirti teorinėms ir praktinėms mediacijos žinioms įgyti. Todėl, siekiant tinkamo mediacijos paslaugų teikimo, reikia nustatyti darbo patirties reikalavimą teisėjams. Reikalaujamos patirties trukmę teisėjams, advokatams, antstoliams ir notarams siūlytina sumažinti iki trejų metų. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad teisėjai turėtų reikiamą kvalifikaciją mediacijos srityje, siūlytina nustatyti reikalavimą teisėjams išklausyti ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema. Siekiant suvienodinti reikalavimus teisinių profesijų atstovams, į Projekto 6 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuotos reikalavimų išimtys, taip pat siūlytina įtraukti antstolius, atitinkamai papildant ir Antstolių įstatymą. Atsižvelgiant į mediacijos procedūros ypatumus, mokymų reikalavimas būtų taikomas advokatams, notarams, antstoliams. Advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį, siūloma netaikyti reikalavimo išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, kadangi advokatai, antstoliai, notarai laiko specialius egzaminus, kuriuose, be kita ko, tikrinamos žinios apie ginčų sprendimą, taikinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad mokymų laikas praktikoje skaičiuojamas akademinėmis valandomis, siūlytina patikslinti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodant 40 akademinių valandų mokymus. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 Atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma, jog mokymai turi būti išklausyti ne anksčiau nei prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į mediatorių sąrašą, svarstytina, ar analogiška nuostata neturėtų būti taikoma ir dėl išlaikyto egzamino. Nes pagal siūlomą reguliavimą išlaikytas egzaminas būtų laikomas tinkamu neribotą laiko tarpą. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra pagrįstas. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad mediatorių kvalifikacinio egzamino laikymas nebus savitikslis, egzaminas bus laikomas po mokymų. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad mokymai mediacijos tema turi būti išklausyti ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo Sąrašą dienos, tokiu būdu bus užtikrinamas ir egzamino išlaikymas likus neilgam laikotarpiui iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą. 16. Teisėjų Taryba
12 Mediacijos įstatymu siūloma įtvirtinti, kad vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per 6 mėnesius nuo Mediacijos įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, nustatytus asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, į tai, kad yra praktikuojančių teismo mediatorių, turinčių anksčiau nei prieš 5 metus išduotus pažymėjimus apie išklausytus mediacijos mokymus, jų patirtį bei praktiką teisminės mediacijos srityje, siūlome apsvarstyti, ar šiems teismo mediatoriams neturėtų būti taikoma išimtis tiek, kiek reikalavimas susijęs su išduoto pažymėjimo 5 metų galiojimo terminu. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad asmenys turi būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos, įtvirtina pakankamai ilgą atitinkamų mokymų išklausymo (galiojimo) laikotarpį, taip pat į Projekto 8 straipsnio nuostatas, kad mediatoriai, įrašyti į Sąrašą, turi nuolat kelti kvalifikaciją ir kad mediatorius privalo kas penkerius metus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus, nėra tikslinga šiuo aspektu keisti Projektu siūlomas pereinamojo laikotarpio nuostatas įrašytiems į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriams. Vis dėlto, siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti mediatoriaus veiklą šiuo metu į Teismo mediatorių sąrašą įrašytiems teismo mediatoriams, vietoj Projekto 2 straipsnio 5 dalyje numatyto 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio siūlytina numatyti 1 metų pereinamąjį laikotarpį. 17.
2 Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinama išimtis teisėjams, turintiems penkerių metų teisėjo darbo patirtį. Pažymėtina, kad šiuo metu reikalavimas teisėjams, norintiems vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, turėti penkerių metų teisėjo darbo patirtį yra netaikomas, skatinant teisėjus medijuoti, jiems įtvirtinta išimtis dėl išklausytų mokymų, todėl iš Mediacijos įstatymo nėra aišku, kaip bus įgyvendintos Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios, kad tik teisėjams, turintiems penkerių metų teisėjo darbo patirtį, nebus taikomi reikalavimai išklausyti ne trumpesnius kaip 40 valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos bei išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Pagal Mediacijos įstatymo nuostatas, teisėjai, kuriems šiuo metu yra suteiktas teismo mediatoriaus statusas, bet neturintys penkerių metų teisėjo darbo patirties, nebegalės vykdyti teismo mediatoriaus veiklos. Pagal siūlomą reglamentavimą nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendintas reikalavimas išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies išimtį taikyti visiems teisėjams, nepriklausomai nuo teisėjo darbo patirties. Pritarti iš dalies Projekte reikalavimų dėl 40 akademinių valandų mokymų mediacijos tema išklausymo ir dėl mediatorių kvalifikacinio egzamino išlaikymo siūloma netaikyti teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį, būtent ir atsižvelgiant į teisėjo sukauptą patirtį ginčų nagrinėjimo srityje. Pastebėtina, kad tam tikrą laiką trunkanti patirtis leidžia manyti, kad teisėjas turi įgūdžių taikiai spręsti ginčus. Išimties taikymas visiems teisėjams, neatsižvelgiant į teisėjo darbo patirtį, galėtų neužtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimo.
Tie teisėjai, kurie pageidautų teikti mediacijos paslaugas neturėdami reikiamos teisėjo darbo patirties, galėtų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą ir išklausyti 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema bendra tvarka. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
34 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog asmuo įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą „ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų susijusių dokumentų gavimo dienos.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog nuostatoje turėtų būti nustatoma, kad asmuo įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau šioje išvadoje - sąrašas) praėjus tam tikram terminui nuo visų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų pateikimo dienos, nes priešingu atveju asmuo turėtų būti įrašomas į sąrašą net tuo atveju, jei pateikė netinkamus dokumentus. Be to, nuostatoje atskleistina sąvokos susiję dokumentai turinys. Taip pat straipsnis pildytinas nuostatomis, reguliuojančiomis atvejus, kai asmuo neįrašomas į sąrašą. Toks reguliavimas yra būtinas atsižvelgiant į tai, jog nuostatos turinys reguliuoja asmens teisę verstis tam tikra veikla. Toks teisinis reguliavimas, kuris reguliuoja asmens teises ir pareigas, vadovaujantis ne kartą dėstyta Konstitucinio Teismo doktrina, gali būti išdėstytas tik įstatyme. Atskirai aptartina tai, jog būtina nustatyti ne tik atsisakymo įrašyti asmens į sąrašą atvejus, tačiau ir asmens informavimo apie tokį sprendimą tvarką bei formą, kad asmuo galėtų tinkamai pasinaudoti savo teise apskųsti tokį sprendimą teismui. Taip pat pažymėtina, jog sistemiškai reguliuojant aptariamą klausimą derėtų nustatyti ir teisines pasekmes, kai asmuo neįrašomas į sąrašą, pavyzdžiui, jog asmuo tam tikrą laiką negali pakartotinai kreiptis dėl įrašymo į sąrašą.
Pritarti iš dalies Projekto 6 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį siūlytina išdėstyti taip: „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių susijusių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.“ Projekto 6 straipsnio 4 dalį taip pat siūlytina papildyti nuostata, kad asmuo neįrašomas į Sąrašą, kai neatitinka įstatyme (šiuo atveju – Projekto 6 straipsnyje) nustatytų reikalavimų:
„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir kai nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.“ Projekto 6 straipsnio 4 dalyje jau yra reglamentuotas asmenų informavimas apie įrašymą į Sąrašą. Projekto 6 straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti nuostatomis dėl informavimo apie sprendimus atsisakyti įrašyti asmenis į Sąrašą ir šios dalies trečiąjį sakinį išdėstyti taip:
„Apie šį sprendimą ir apie asmens įrašymą
į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos arba nuo sprendimo neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą priėmimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša asmeniui apie šioje dalyje nurodytus sprendimus tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Jei asmuo kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tiesiogiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas siunčiamas paštu ar kitu asmens prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.“ Nėra tikslinga riboti asmens teisę kreiptis dėl įrašymo į Sąrašą pakartotinai, kadangi asmuo gali ir per trumpą laiką ištaisyti tam tikrus trūkumus, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminą ar išklausyti trūkstamus mokymus. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
347 Projekto 6 straipsnio 3 ir 7 dalyse siūloma nustatyti, jog pranešimai asmeniui dėl dokumentų gavimo ir jo įrašymo į sąrašą, pateikiami raštu. Toks reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo principui atsižvelgiant į tai, jog asmuo dėl įrašymo į sąrašą gali kreiptis ne tik raštu. Svarstytina galimybė nustatyti tvarką, pagal kurią asmeniui informacija galėtų būti pateikiama tuo būdu, kuriuo jis kreipėsi į instituciją Pritarti Pastebėtina, kad informacijos pateikimo forma (raštu) ir būdai yra skirtingi dalykai.
Projekto 6 straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti informacijos pateikimo asmenims būdais (žr. šios lentelės 18 punkte pasiūlytą Projekto 6 straipsnio 4 dalies formuluotę). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Ši nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos tuo atveju, jeigu jis padarė tarnybinės veiklos pažeidimą, už kurio padarymą privalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bet realiai ji nebuvos skirta. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos tuo atveju, jei už jo padarytą tarnybinės veiklos pažeidimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, tai projekto nuostatos tikslintinos. Kitu atveju, t.y. jeigu turimas tikslas nustatyti, kad už tarnybinės veiklos pažeidimą viena iš sankcijų yra atleidimas iš darbo, tai vietoj žodžių ,,turėtų būti“ reikėtų įrašyti žodžius ,,gali būti“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Nepritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė pasiūlyta atsižvelgiant į galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 3¹straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, net atleidus asmenį iš valstybės tarnautojo pareigų priimamas konkretus sprendimas, kokia tarnybinė nuobauda turėtų būti skirta atleistam valstybės tarnautojui. Analogiška formuluotė yra įtvirtinta
8435 Pažymėtina, kad teismo mediatoriai (teisėjai) teismo mediatoriaus veiklą šiuo metu vykdo neatlygintinai. Tokia pati nuostata numatyta ir Mediacijos įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 93 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teisėjų mokymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija, teisėjų mokymų programas, suderinusi su Teisingumo ministerija, tvirtina Teisėjų taryba. Siekiant užtikrinti Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad teismo mediatorių statusą panaikina Teisminės mediacijos komisija, kai teismo mediatorius nevykdo Mediacijos įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reikalavimo dėl kvalifikacijos kėlimo, turi būti užtikrintas tinkamas finansavimas šiai priemonei. Be to, kyla klausimas, ar Mediacijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek ji taikoma teisėjų atžvilgiu, yra suderinta su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teismų įstatymo 93 straipsnį teisėjų mokymo programas, suderinusi su Teisingumo ministerija, tvirtina Teisėjų taryba, teisėjų mokymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija, siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir numatyti, kad Teisėjų taryba užtikrina teisėjų kvalifikacijos kėlimą mediacijos srityje: „5) užtikrina teisėjų kvalifikacijos kėlimą mediacijos srityje;“.
Projekto 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarka. Mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarkoje turėtų būti detalizuota, kokį skaičių valandų per tam tikrą laikotarpį turėtų kelti kvalifikaciją mediatoriai, tačiau šia tvarka negalėtų būti ribojami Nacionalinės teismų administracijos įgaliojimai organizuoti mokymus teisėjams. Projekto 8 straipsnio 3 dalį siūlytina papildyti nuostata: „Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Teisėjų taryba.“ Pastebėtina, kad, jei mediacija yra viena iš teisėjų veiklos krypčių, teisėjų mokymo programos turi būti pritaikytos taip, kad būtų užtikrintas teisėjų kvalifikacijos kėlimas mediacijos srityje. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-0210 Projekto 10 straipsnyje siūloma sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su laikinu mediatorių išbraukimu iš sąrašo ir įrašymu atgal į sąrašą po laikino išbraukimo. Siūlomas reguliavimo turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria pagal bendrą praktiką, įtvirtintą kituose įstatymuose, reguliuojančiuose panašius teisinius santykius, išbraukimas iš tam tikrų sąrašų taikomas tuomet, kai asmuo visiškai prarandą teisę užsiimti tam tikra veikla. Tais atvejais, kai asmuo tik laikinai neužsiima šia veikla, daromos žymos, jog asmens tam tikra veikla yra laikinai sustabdyta. Svarstytina, ar vadovaujantis bendra teisine praktika, aptariami teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami analogiškai ir teikiamame įstatymo projekte.
Be to, manytina, jog asmenį išbraukus iš sąrašo dėl bet kokių aplinkybių, vadovaujantis teisine logika, asmeniui iš naujo turėtų būti taikomos visos procedūros, kaip ir asmenį pirmą kartą įrašant į sąrašą. Pritarti Projekto 10 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti, numatant tik laikiną mediatoriaus veiklos sustabdymą ir nenumatant laikino mediatoriaus išbraukimo iš Sąrašo. Taip pat siūlytina Projekto 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti, kad apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Sąraše. Siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto
yra laikinai sustabdyta, vis tiek turės kelti kvalifikaciją: „8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos kėlimas
Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat kelti kvalifikaciją. 2. Mediatorius privalo kas penkerius metus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta, nustato teisingumo ministras. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Teisėjų taryba.“
2 Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, jei yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą“. Pastebėtina, kad įstatyme įrašius tokią imperatyvią nuostatą lieka neaišku, kas turėtų nutikti, jei būtų gauta mažiau nei 10 prašymų, pavyzdžiui, net per metus.
Pagal aptariamą nuostatą egzaminas negalėtų būti rengiamas ir asmenims būtų visiškai užkirsta galimybė užsiimti mediacijos veikla. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą, nustatant kas kiek laiko turėtų vykti egzaminai, jei negauta dešimties prašymų, kad asmenims nebūtų užkirsta galimybė tapti mediatoriais. Pritarti Projekto 11 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „2. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, Jei yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Jei yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienerius metus.“
2 Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.“ Pažymėtina, jog mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijai nustatomi viešojo administravimo įgaliojimai, todėl teisinis reguliavimas, susijęs su šios komisijos teisinius statusu vertintinas kaip nepakankamas. Teikiamas teisinis reguliavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, reiškiančio
„<...> kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį
administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamame įstatymo projekte nenumatomi jokie šios komisijos veiklos teisiniai pagrindai, be to, šios komisijos teisės aktai, lemiantys asmenų teisių ir pareigų apimtį, nebus pagrįsti įstatymu. Teikiamas teisinis reguliavimas tobulintinas apibrėžiant mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos teisinį statusą, veiklos formą, formavimo tvarką, reikalavimus nariams, narių kadencijos trukmę, narių teises ir pareigas bei visus kitus esminius komisijos teisinio statuso elementus. Nepritarti Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos įgaliojimas aiškiai įtvirtinamas įstatyme – vykdyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą (Projekto 11 straipsnio 4 dalis). Nėra tikslinga mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos sudėtį ir veiklos aspektus (pavyzdžiui, narių kadencijų trukmę) reglamentuoti Mediacijos įstatyme, tai yra įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. Analogiškas teisinio reguliavimo pavyzdys yra, pavyzdžiui, Teismų įstatymo 53 straipsnio
komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina teisingumo ministras, papildomai nedetalizuojant šios komisijos veiklos aspektų įstatyme, taip pat analogiškos nuostatos įtvirtintos Advokatūros įstatymo 15 straipsnyje, Notariato įstatymo
12 Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog mediatorius gali būti skiriamas tik jo sutikimu, kuris įforminamas raštu.
Ši nuostata nuolat kartojama ir tolimesnėse projekto nuostatose, pavyzdžiui, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 6 dalyje ir kitur. Toks nuostatos kartojimas įstatymo tekste vertintinas kaip perteklinis ir neturintis teisinio krūvio. Rašytinio sutikimo reikalavimas turėtų būti įtvirtintas vieną kartą, nustatant, jog jis taikomas visais atvejais. Jei yra atvejų, kai toks reikalavimas netaikomas tai taip pat turėtų būti aptarta. Pritarti Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti: „2. Šiame straipsnyje ir kitais šiame įstatyme numatytais atvejais skiriant mediatorių, visais atvejais turi būti mediatoriaus rašytinis sutikimas.“
4 Projekto 13 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytą mediatorių parinkimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta ne mediatorių parinkimo tvarka, bet mediatorių parinkimo principai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Projekto 13 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį siūlytina išdėstyti taip: „Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio
pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog ginčo šalys, pateikdamos prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, gali nurodyti konkretų mediatorių.
Jei šalys tokia teise nepasinaudoja „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris turėtų būti paskirtas <...>.“ Taigi įstatymas nustato šalims teisę pareikšti pageidavimą dėl mediatoriaus kandidatūros, o jei šalys tokia teise nepasinaudoja, tarnyba įpareigojama jiems pranešti apie jų teisę. Teikiamas teisinis reguliavimas vertintinas kritiškai. Pastebėtina, jog jei šalys pateiks prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, tai jos vadovausis teikiamu įstatymu ir bus susipažinusios su savo teisėmis. Tokiu atveju papildomas šalių informavimas apie jų teisę vertintinas tik kaip nereikalinga administracinė našta ir mediacijos gaišinimas. Be to, nuostata vertintina kritiškai ir dėl to, jog šalių prašymas dėl mediatoriaus kandidatūros nėra įpareigojantis tarnybai, nes tarnyba vadovaujantis projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalimis visais atvejais turėtų vadovautis subjektyviais kriterijais ir tik „esant galimybei“ atsižvelgti į šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros. Apibendrinant išdėstytas pastabas teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas dėl papildomo šalių informavimo apie teisę pasirinkti mediatoriaus kandidatūrą yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir galimai perteklinis. Pritarti Siūlytina išbraukti Projekto 14 straipsnio
3 Projekto 14 straipsnio
šalys“.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu būtina atskleisti kokie dar asmenys galėtų kreiptis dėl mediatoriaus skyrimo, kad aptariama nuostata nebūtų aiškinama plečiamai, ir kad visi pageidaujantys asmenys nepradėtų kreiptis dėl mediatorių skyrimo. Pritarti iš dalies Projekto 14 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„Kai dėl mediatoriaus skyrimo“ siūlytina papildomai įrašyti „šio įstatymo ar
kitų įstatymų numatytais atvejais“. Papildomai pastebėtina, kad Projekto 14 straipsnio 1 dalyje jau yra nurodyta, kad mediatorių iš Sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kai kreipiasi ginčo šalys ar kiti įstatymuose nurodyti subjektai. Taigi, bet kuris asmuo dėl mediatoriaus skyrimo kitų asmenų ginčui spręsti kreiptis negalėtų. Šiuo atveju tai būtų teismas, kaip numatyta kartu su Projektu teikiamame CPK projekte. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 14 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys vertintinas kaip perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes tik šios dalies 2 sakinys nustato taisyklę pagal kurią atsižvelgiama į šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros. Pritarti Siūlytina braukti Projekto 14 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-0215 Projekto IV skyrius ir projekto 15 straipsnis turi tokį patį pavadinimą: Mediacijos vykdymas. Toks sutampantis skyriaus ir straipsnio pavadinimas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių. Be to, pažymėtina, jog nors 15 straipsnis vadinasi Mediacijos vykdymas, jame neatskleidžiamas mediacijos vykdymo proceso esmė.
Nėra aišku: kas turėtų būti laikoma mediacijos veiksmais; nuo kurio momento laikoma, jog vykdoma mediacija; ar pasirengimas mediacijai, susipažinimas su dokumentais laikomas mediacijos proceso dalimi; kaip fiksuojama mediacijos pradžia ir pabaiga ir kt. klausimai. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Nepritarti Teisėkūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo įstatymo skyrių ir straipsnį pavadinti vienodai. Pažymėtina, kad Projekto 15 straipsnio pavadinimas ir turinys iš esmės atitinka galiojančio Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą ir turinį. Vadovaujantis Projekto 15 straipsnio 1 dalimi, ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, taigi, dėl mediacijos veiksmų. Toliau šiame straipsnyje taip pat aptariamas mediacijos vykdymas. Mediacijos pradžios momentas ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais įtvirtintas Projekto 18 straipsnyje, dėl faktinės mediacijos pradžios susitaria ginčo šalys ir mediatorius. Mediacijos pabaiga reglamentuota Projekto 19 straipsnyje. Siekiant aiškumo mediacijos vykdymo procese, Projekto 15 straipsnio 3 dalį siūlytina papildyti nuostata: „Apie šį pasitarimą, neatskleisdamas pasitarimo turinio, mediatorius privalo informuoti kitą ginčo šalį.“ Projekto 15 straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti nuostata: „Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į ginčo sprendimą mediacijos būdu.“
1517 Dėl IV skyriaus.
IV skyrius „Mediacijos vykdymas“ taikomas tiek teisminei, tiek neteisminei mediacijai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra vartojamos dvi sąvokos „mediatoriai“ ir
„teismo mediatoriai“, o šiame skyriuje vartojama sąvoka tik „mediatoriai“,
siūlome patikslinti IV skyrių, aiškiai įtvirtinant, kad šis skyrius taikomas tiek teisminei, tiek neteisminei mediacijai, įtvirtinant tam tikras pareigas mediatoriams, teismo mediatoriams (pvz., 15, 17 straipsnis). Be to, vertinant Mediacijos įstatymo nuostatas sistemiškai, manytina, kad Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis neturėtų būti taikoma teisminės mediacijos atžvilgiu, nes vadovaujantis Mediacijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu Teisėjų taryba nustatys teisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo teismuose tvarką. Nepritarti Projekto nuostatos, kurios taikomos mediatoriams, taip pat yra taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, kadangi tai yra atskiria mediatorių grupė. Kai tam tikros nuostatos yra taikomos tik mediatoriams, kurie yra teisėjai, arba yra netaikomos būtent mediatoriams, kurie yra teisėjai, tai yra aiškiai nurodoma (žr., pvz., Projekto 9 straipsnio 4 dalį, 28 straipsnį ir kt.). Projekto IV skyrius ir yra taikomas tiek neteisminei mediacijai, tiek teisminei mediacijai, kadangi Projekto VI skyriuje reglamentuota ne teisminė mediacija, bet teisminės mediacijos ypatumai. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad net ir teisminės mediacijos atveju ginčo šalys ir mediatorius, kuris yra teisėjas, galėtų susitarti dėl tam tikrų mediacijos aspektų, nereglamentuotų Teisėjų tarybos nustatomoje teiminės mediacijos vykdymo tvarkoje. Taigi, yra galimybė taikyti Projekto 15 straipsnio 1 dalį teisminės mediacijos atžvilgiu. 32.
2016-09-1219 Šiame straipsnyje reglamentuojama mediacijos pabaiga. Pagal siūlomą reglamentavimą mediacijos pabaigos diena būtų laikoma ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu gavimo diena. Mediacija yra procesas, kuriame dalyvauja visos ginčo šalys ir mediatorius, todėl abejojame, ar mediacijos pabaigos diena gali būti laikoma diena, kai iš esmės dar mediacija net neprasidėjo, t. y. nebuvo gautas kitos ginčo šalies, mediatoriaus (teismo mediatoriaus) sutikimas, o teisminės mediacijos atveju turi būti ir teismo nutartis perduoti visą ginčą ar jo dalį teisminei mediacijai, todėl siūlome aukščiau nurodytą formuluotę tikslinti. Jeigu Mediacijos įstatymo projekto rengėjų nuomone, šis straipsnis taikomas ir teisminei mediacijai, 19 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena, turi būti koreguojama, nes teisminės mediacijos pabaigos diena laikoma teismo mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl teisminės mediacijos pabaigos pateikimo teismui diena. Jeigu šis straipsnis netaikomas teisminei mediacijai, tuomet VI skyriuje „Teisminės mediacijos ypatumai“ turėtų būti aiškiai reglamentuota teisminės mediacijos pabaiga arba pateikiama nuoroda į Teisėjų tarybos patvirtintą tvarką. Vadovaujantis Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr.
13P-122-(7.1.2) patvirtintų Teisminės mediacijos taisyklių 25 punktu, teisminės mediacijos procesas baigiamas: teisminės mediacijos metu pasiekus taikų susitarimą ir ginčo šalims pasirašius taikos sutartį; ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso; pasibaigus teismo nutartyje nustatytam teisminės mediacijos terminui; teismo mediatoriui nutraukus teisminės mediacijos procesą tais atvejais, kai taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, teismo mediatoriaus manymu, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jei teismo mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant teisminę mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Be to, kaip pirmiau minėta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina aiškiai reglamentuoti, ar IV skyrius taikomas ir teisminei mediacijai. Mūsų nuomone, 15-18 straipsnių nuostatos turėtų būti taikomos ir teisminei mediacijai, todėl, jeigu pagal nustatytą reguliavimą IV skyrius netaikomas teisminei mediacijai, siūlytina šias nuostatas aiškiai išdėstyti VI skyriuje. Taip pat, manytina, kad siekiant teisinio aiškumo, vientisumo ir nuoseklumo bei įvertinant teisminės mediacijos proceso reglamentavimo specifiką, siūlytina su teismine mediacija susijusias nuostatas išdėstyti atskirame skyriuje. Nepritarti Pažymėtina, kad Projektu yra įgyvendinama
tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (toliau – Direktyva). Direktyvos 8 straipsnis įpareigoja valstybes nares nacionalinėje teisėje reglamentuoti senaties terminų sustabdymą tais atvejais, kai ginčo šalys siekia spręsti ginčą (inicijuoja ginčo sprendimą) mediacijos būdu. Pasiūlymo pateikimas kitai ginčo šaliai spręsti ginčą mediacijos būdu ir atsakymo (taip pat ir neigiamo) gavimas yra tam tikras procesas, todėl šio proceso metu taip pat turi būti užtikrintas senaties terminų sustabdymas.
Atsižvelgiant į tai, Projekto 18 straipsnyje reglamentuojamas ieškinio senaties terminų sustabdymas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas laikoma mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais. Atitinkamai ir 19 straipsnyje būtina reglamentuoti, kas laikoma tokio proceso pabaiga, net jei kita šalis ir nesutiko spręsti ginčo mediacijos būdu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Teisminės mediacijos taisyklių 10 punktu, šiuo metu teiminės mediacijos termino pabaiga laikomas teismo nutartyje nurodytas tikslus kito teismo posėdžio laikas (o ne mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl teisminės mediacijos pabaigos pateikimo teismui diena, kaip teigia pastabos teikėjai). Be to, Teisminės mediacijos taisyklių 25 punkte reglamentuota, kada yra baigiamas teisminės mediacijos procesas, todėl yra nustatyti du to paties teisminės mediacijos proceso pabaigos momentai (pavyzdžiui, taikos sutarties pasirašymas ir teismo nutartyje nurodytas tikslus kito teismo posėdžio laikas), tai sukelia neaiškumą. Projekto IV skyrius, taip pat ir I-III skyriai yra taikomi visai mediacijai, įskaitant ir teisminę mediaciją. Kaip minėta, kai konkrečios nuostatos yra netaikomos teisminei mediacijai ar mediatoriams, kurie yra teisėjai, tai yra tiesiogiai nurodoma (pavyzdžiui, 6 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje). Be to, Projekto VI skyriuje reglamentuoti teisminės mediacijos ypatumai, taigi, šio skyriaus nuostatos taikomos tik teisminės mediacijos atveju. Toks nuostatų dėstymas užtikrina teisinį aiškumą ir teisės akto sistemiškumą. 33.
1 Projekto 20 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad privaloma mediacija būtų taikoma šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apsaugotos vaikų teisės. Atkreipiame dėmesį, kad teisme nagrinėjant šeimos bylas, siekiant, kad būtų tinkamai apsaugotos nepilnamečių asmenų teisės, yra privalomas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Civilinio kodekso 3.153 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tam tikri ginčai gali būti sprendžiami tik teismo tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti susiaurintas šeimos ginčų, kuriuose yra privaloma mediacija, ratas. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad ir šiuo metu yra vykdoma mediacija šeimos ginčuose, o mediatorius turi užtikrinti, kad vaiko interesai mediacijos procese nebūtų pažeisti. Projekto 15 straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti nuostata: „Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į ginčo sprendimą mediacijos būdu.“ Be to, Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis.
Atsižvelgiant į bylose dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, dėl tėvystės nustatymo sprendžiamus klausimus, taip pat į Civilinio kodekso 6.984 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kada taikos sutartis negalioja, Mediacijos įstatymas neturėtų būti taikomas nurodytuose ginčuose (bylose). Be to, teisės aktai turi būti taikomi sistemiškai, taigi, šiuo atveju neturėtų būti nurodoma konkreti išimtis, tačiau turėtų būti analizuojami Civilinio kodekso 6.984 straipsnyje įtvirtinti kriterijai ir konkrečiu atveju sprendžiama, ar dėl ginčo apskritai galima taikos sutartis. Pastebėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri formuoja politiką šeimos srityje, nepateikė pasiūlymo nustatyti šeimos bylų išimčių, kuriose nebūtų tikslinga taikyti privalomąją mediaciją. 34. Teisėjų Taryba
12 Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte siekiama įtvirtinti, privalomoji mediacija taikoma šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar neturėtų būti nurodoma šeimos bylų, kuriose privaloma mediacija, išimtys, siekiant greito tam tikros kategorijos šeimos bylų Pvz., išskirtinos bylos dėl tėvų valdžios apribojimo, kurios reikalauja greito klausimo sprendimo. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad privaloma mediacija taikoma ginčuose dėl nedidelių sumų.
Atsižvelgiant į teismo įsakymų, dokumentinio proceso specifiką, diskutuotina, ar racionalu ir tikslinga tokiuose ginčuose nustatyti privalomą mediaciją. Tokios bylos paprastai yra aiškios, teismo sprendimo priėmimo procesas neužtrunka, o šalys turi aiškų ir greitą teismo sprendimą. Mediacijos procesas šiose bylose tik pailgintų procesą, nuo ko galėtų nukentėti teisingumas. Taip pat privaloma mediacija, manytina, negalima tėvų valdžios apribojimo bylose, tačiau būtų pakankamai efektyvi priemonė sprendžiant bendraturčių ginčus. Manytina, kad mediacijai tinkamiausios yra sudėtingesnės bylos, t.y. teritorinis planavimas, statybos, draudimo ir pan., reikalaujančios ekspertinių žinių ir pan. Pritarti iš dalies Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikams paprastai jau būna nustatyta globa, todėl bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nėra nagrinėjamos prioritetine tvarka. Papildomai žr. šios lentelės 33 punkte nurodytus argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos įvertinimo. Pritartina siūlymui Projekto 20 straipsnyje atsisakyti privalomosios mediacijos taikymo ginčuose dėl nedidelių sumų. Atsižvelgiant į tai, kad privalomoji mediacija turėtų būti bent iš dalies finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o 4 valandų trukmės mediacija yra nepakankama sudėtingoms byloms (pavyzdžiui, dėl teritorijų planavimo, statybos), papildomų bylų kategorijų, kuriose būtų taikoma privalomoji mediacija, nustatymas galėtų būti svarstomas vėlesniame etape – pradėjus taikyti privalomąją mediaciją šeimos ginčuose, vykdant šio teisinio reguliavimo stebėseną ir atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus. 35.
23 Projekto 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, jog tiek tais atvejais, kai mediaciją inicijuoja viena šalis, tiek tais atvejais, kai mediaciją inicijuoja abi šalys, jos turi paduoti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba ginčo šalys arba viena šalis savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi paduoti prašymą „vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 13 straipsnis nenustato jokios mediacijos vykdymo tvarkos, o tik mediatoriaus skyrimo tvarką. Todėl teigtina, jog nuoroda į projekto 13 straipsnį yra klaidinanti ir turi būti pakeista. Antra, kelia abejonių aptariamų nuostatų dalys, jog šalys ar šalis gali kreiptis ir tiesiai į mediatorių. Pastebėtina, jog nuostatose reguliuojami privalomosios mediacijos teisiniai santykiai, todėl manytina, jog apie vykdomą privalomąją mediaciją turėtų būti žinoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad būtų užfiksuotas kreipimosi faktas ir mediacijos vykdymo pradžia. Be to, kaip jau minėta šioje išvadoje, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar pasirengimas mediacijai, t.y., pavyzdžiui, dokumentų ir tam tikrų pranešimų siuntimas ginčo šaliai pagal aptariamo straipsnio 4 dalį, jau būtų laikomas mediacijos vykdymu. Jei tokie veiksmai nelaikomi mediacijos vykdymu, tuomet keltinas klausimas dėl papildomos administracinės naštos sukūrimo mediatoriams, už kurią, be to, ir nebūtų apmokama. Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas yra proporcingas keliamiems tikslams. Trečia, kelia abejonių, jog pagal aptariamas nuostatas ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatą, kai mediaciją inicijuoja viena šalis per savo pasirinktą mediatorių, kita šalis gali pateikti tik sutikimą dėl mediacijos.
Tačiau šiuo atveju nenumatoma galimybė sutikti dėl mediacijos, tačiau nesutikti dėl mediatoriaus kandidatūros. Nepritarti Projekto 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nuoroda į Projekto 13 straipsnį reiškia nuorodą į mediatoriaus skyrimą šalių susitarimu, o ne nuorodą į mediacijos vykdymo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturi žinoti apie šalių kreipimąsi į mediatorių savarankiškai dėl privalomosios mediacijos ir apie vykdomą privalomąją mediaciją, jei šalys nesiekia mediacijos apmokėjimo iš valstybės biudžeto lėšų: Projekto 22 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad tokiais atvejais už mediaciją apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. Be to, pasinaudojimas privalomąja mediacija yra privaloma kreipimosi į teismą su ieškiniu sąlyga, bet Projekte nėra nuostatų, kad apie tai privalo žinoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Papildomai žr. šios lentelės 30 punkte nurodytus argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos įvertinimo. Apmokėjimas mediatoriui už pranešimo kitai šaliai siuntimą yra mediatoriaus ir ginčo šalies, kuri kreipėsi į mediatorių, susitarimo reikalas. Pastebėtina, kad ginčo šalys tam tikrais atvejais vengia bendrauti, todėl sąžiningai šaliai turi būti įtvirtinta galimybė per nešališką trečiąjį asmenį pateikti kvietimą pasinaudoti privalomąja mediacija, kad toks asmuo vėliau galėtų kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad Projekto 21 straipsnio 4,
gautas kitos šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, dėl mediatoriaus kandidatūros šalys galėtų susitarti atskirai, vadovaujantis Projektu siūlomomis nuostatomis. 36.
2367 Projekto 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio straipsnio nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Asmenų prašymai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog žyminis mokestis pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra siejamas tik su bylinėjimosi teisme procesu ir mokamas tik pateikiant procesinius dokumentus teismui. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 79 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog „Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.“ Be to CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: <...>“. Be to, teisės doktrinoje pažymima, jog „<...> žyminis mokestis
sumokėti už tam tikrus CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.[1]“ Analogiškai žyminis mokestis apibrėžiamas ir Civilinio proceso komentare: „Bylinėjimosi išlaidų institutą lemia keletas priežasčių. Pirma, bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti.
Antra, bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis). Trečia, pareiga mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti konfliktą (taikinamasis pobūdis). <...>.“[2] Taigi vertinant išsakytus argumentus pažymėtina, jog mokestis mokamas už mediacijos paslaugas bei vadinamas žyminiu mokesčiu, kurį siūloma įtvirtinti CPK, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir sistemiškai nepakeitus CPK nuostatų negali ir neturi būti įtvirtinamas CPK, nes žyminis mokestis pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra mokamas teisminio proceso metu už teismo atliekamus veiksmus. Be to, siūlomas žyminis mokestis už mediacijos paslaugas, kuris būtų įtvirtintas CPK, neatitinka teisės doktrinos, neatitinka žyminio mokesčio esmės, jo funkcijų ir paskirties:
Be to, tuo atveju, jei išlaidos, susijusios su mediacija vadinamos žyminiu mokesčiu ir įtvirtinamos CPK tik todėl, kad vėliau šia suma būtų galima sumažinti teisminio žyminio mokesčio sumą, kai asmuo po mediacijos kreipiasi į teismą, aptariamų mediacijos išlaidų nebūtina vadinti žyminiu mokesčiu ir nustatyti CPK. Šiuo atveju pakaktų CPK nustatyti tvarką ir taisykles pagal kurias mažinamas ar grąžinamas teisminis žyminis mokestis, kai šalys sprendė ginčą mediacijos būdu, bet vėliau kreipėsi į teismą. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu reguliavimu nustatoma pareiga mokėti žyminį mokestį, tačiau nenustatoma pareiga pateikti įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Manytina, kad tokia pareiga asmenims turėtų būti nustatyta. Trečia, atsižvelgiant į tai, jog reguliavimas, nustatantis, kad asmenų prašymai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, įtvirtinamas toje pačioje straipsnio dalyje, kurioje reguliuojamas kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, darytina prielaida, jog taikyti CPK XXXIX skyriaus nuostatas pavedama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Toks reguliavimo turinys neatitinka CPK XXXIX skyriaus nuostatų, nes pagal šias nuostatas klausimų, nurodytų CPK XXXIX skyriuje, sprendimas pavedamas teismui. Aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jei vis dėlto turėta omenyje, kad minėti klausimai turėtų būti sprendžiami teisme, kiltų abejonių dėl teikiamo reguliavimo proporcingumo, nes neteisminę ir ikiteisminę procedūrą reikėtų pradėti teisme ir gaišti tam papildomą laiką. Be to, ir teismams būtų sukuriama papildoma, galimai nepagrįsta, našta. Bet kuriuo iš aptartų atvejų, normoje turėtų būti atskleistas jos turinys, kad jis taptų aiškus.
Pritarti Siekiant skatinti mediacijos plėtrą, pritartina siūlymui atsisakyti žyminio mokesčio už kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o atsižvelgus į pastabas, pateiktas CPK pakeitimo projektui, taip pat siūlytina atsisakyti žyminio mokesčio už prašymą vykdyti teisminę mediaciją ir siūlytina braukti Projekto 21 straipsnio 6 dalį bei 23 straipsnio 7 dalies pirmąjį sakinį. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
34 Projekto 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad privaloma mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Pažymėtina, kad projekte nėra reikalavimo mediatoriams pagrįsti jų vykdomos mediacijos trukmę. Be to, nėra nustatomas ir mediacijos trukmės kontrolės mechanizmas. Todėl praktikoje mediacija visais atvejais galimai vyktų maksimalų terminą, t.y. keturias valandas. Be to, nėra aišku, ar į mediacijos laiką būtų įskaitomi mediatoriaus vykdomi pasirengimo mediacijai darbai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti, nustatant mediacijos trukmės kontrolės mechanizmą, bei, siekiant aiškumo, nustatyti, kokių konkrečiai mediatoriaus atliekamų darbų laikas būtų įskaitomas į maksimalų mediacijos trukmės terminą. Pritarti Pagal Projekto 22 straipsnio 4 dalį apmokėjimo mediatoriams už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustatys Vyriausybė. Taigi, šioje tvarkoje ir bus detalizuojama, kaip nustatomas konkrečių mediatoriaus atliktų darbų ar dirbtų valandų skaičius. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte: Vyriausybė nustato už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles.
Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė Projekto 22 straipsnio 3 dalį papildyti nuostatomis, kad iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokamas mediatoriaus pasirengimas mediacijai, kuris gali būti vykdomas iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimas, kuris gali būti vykdomas iki vienos valandos. Analogiškai siūlytina papildyti Projekto
iš valstybės biudžeto lėšų. Pastebėtina, kad, atsisakius privalomos mediacijos taikymo ginčuose dėl nedidelių sumų, sumažėtų valstybės biudžeto lėšų poreikis privalomajai mediacijai apmokėti. 38. Teisėjų Taryba
2337 Dėl 22 straipsnio
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama, kad „privaloma mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų“ apmokant už šias valandas iš valstybės biudžeto lėšų. Jeigu šalys toliau pageidautų spręsti ginčą mediacijos pagalba, mediatoriaus paslaugas tektų apmokėti ginčo šalių lėšomis. Svarstytinas tokios mediacijos efektyvumas, atsižvelgiant į tai, kad keturių valandų vargu ar pakanka ginčui išspręsti, taikos sutarčiai surašyti, juo labiau, kad, siekiant išspręsti ginčą, gali prireikti ir kelių sesijų. Abejotina, ar toks reglamentavimas prisidėtų prie bylų skaičiaus mažinimo teismuose, ar valstybės dėl tokios mediacijos sistemos įdiegimo patirtos išlaidos atitiktų proporcingumo, racionalumo principus.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad teisminė mediacija, už kurią apmokama iš valstybės lėšų, gali būti vykdoma iki 4 valandų, o teisėjai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsniu negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, tokiu būdu Mediacijos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis sukuriamos nelygios teismo mediatorių ir mediatorių galimybės pasiekti taikos susitarimą. Praktikoje teisminė mediacija retai kada trunka iki 4 valandų (neįskaitant pasirengimo teisminei mediacijai), nebent šalys neatvyksta į susitikimą, atsisako dalyvauti teisminės mediacijos procese ir kt. Jeigu šalys iš tiesų bando ieškoti sprendimo būdų, siekia išspręsti ilgai trukusį ginčą, paprastai mediacijos procesas trunka ilgiau nei 4 valandos, organizuojamos kelios sesijos (siekiant šalims pasitarti, apmąstyti, suderinti ir gauti aukštesnių valdžios institucijų, juridinio asmens atitinkamų organų sprendimą), vyksta pokalbiai telefonu, taip pat pasinaudojama kitomis galimybėmis ieškoti sprendimo būdų ir kitomis priemonėmis, pvz., LITEKO VEP funkcionalumais. Todėl siūlytina nuostatas, įtvirtinančias 4 valandų teisminės mediacijos trukmę, tobulinti, siekiant užtikrinti tinkamą, ne tik formalų mediacijos procesą. Pritarti Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė Projekto 22 straipsnio 3 dalį papildyti nuostatomis, kad iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokamas mediatoriaus pasirengimas mediacijai, kuris gali būti vykdomas iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimas, kuris gali būti vykdomas iki vienos valandos.
Analogiškai siūlytina papildyti Projekto
iš valstybės biudžeto lėšų. Pastebėtina, kad, atsisakius privalomos mediacijos taikymo ginčuose dėl nedidelių sumų, sumažėtų valstybės biudžeto lėšų poreikis privalomajai mediacijai apmokėti. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 23 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad teismo mediatoriai „teisminės mediacijos paslaugas teikia nemokamai“. Nuostatos turinys stokoja aiškumo, nes neaišku kas turėta omenyje vartojant žodį „nemokamai“. Pastebėtina, jog aptariamu atveju nuostata reguliuoja teisinius santykius, susijusiu su teisėjais, turinčiais mediatoriaus statusą. Atsižvelgiant į tai, jog teisėjai galimai teiks mediacijos paslaugas darbo metu, svarstytina, ar pagal aptariamą imperatyvų teisinį reguliavimą jiems už šį laiką galėtų būti mokamas darbo užmokestis, nes jie mediacijos paslaugų teikimo metu dirbtų
„nemokamai“. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį ir galimai atsisakyti
neteisinio termino „nemokamai“ vartojimo. Pritarti Projekto 23 straipsnio 7 dalies antrąjį sakinį siūlytina išdėstyti taip:
„Kai teisminės mediacijos paslaugas teikia
mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems nemokamas atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas, tokiais atvejais šalims teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai“. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 23 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Apmokėjimo mediatoriams už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.
Atsižvelgiant į tai, jog aptariamoje straipsnio dalyje iki šios nuostatos kalbama tiek apie iš valstybės biudžeto apmokamas mediacijos paslaugas, tiek ir apie sutartinės mediacijos paslaugas, cituojamos teisės normos turinys tampa neaiškus. Neaišku, ar Vyriausybė turėtų nustatyti, tik iš valstybės biudžeto apmokamų mediacijos paslaugų kainų dydžius ir apmokėjimo tvarką, ar šioje tvarkoje kartu turėtų būti nustatomi ir sutartinės mediacijos paslaugų kainų dydžiai, kaip tai, pavyzdžiui, daroma reguliuojant advokatų veiklą. Siūlytina atskleisti normos paskirtį ir turinį. Pritarti Projekto 23 straipsnio 7 dalies paskutinį sakinį siūlytina išdėstyti taip: „Apmokėjimo mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2016-06-0224 Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisėjas, kuris yra ir teismo mediatorius, nagrinėdamas civilinę bylą šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti teisminę mediaciją arba gali parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad kitą teismo mediatorių gali paskirti tik tas teisėjas, kuris pats yra teismo mediatorius. Toks nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos proporcingumo, nes visais kitais atvejais, kai teisėjas, nagrinėjantis bylą, neturės teismo mediatoriaus statuso, teismo mediacija, kurią vykdytų teismo mediatorius, bus negalima.
Atsižvelgiant į tai, jog teismo mediacijos paslaugas teismo mediatoriai teiks „nemokamai“, manytina, kad teismo mediatorių statusas nebus masinis reiškinys ir bylas teisėjai, turintys mediatoriaus statusą, nagrinės itin retai. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostatoje nekalbama apie rašytinį skiriamo teismo mediatoriaus sutikimą teikti teismo mediatoriaus paslaugas. Vertinant aplinkybę, jog visais kitais atvejais, kai reguliuojamas mediatoriaus skyrimas, nuolat kartojamas rašytinio mediatoriaus sutikimo reikalavimas, darytina išvada, jog šiuo atveju nereikalaujamas kito teisėjo sutikimas vykdyti teismo mediaciją. Toks normos turinys kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Pastebėtina, jog paskirtam teismo mediatoriui nenumatoma galimybė atsisakyti vykdyti mediaciją, tačiau gali būti daug objektyvių priežasčių, dėl kurių paskirtasis teismo mediatorius negalėtų vykdyti mediacijos, pavyzdžiui, didelis užimtumas teismo bylose, liga, interesų konfliktas ir t.t. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog aptariama nuostata beveik tiksliai yra kartojama kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIP-4440 12 straipsnyje, kuriuo CPK pildomas 231¹ straipsniu. Pastebėtina, jog toks analogiškų nuostatų įtvirtinimas dviejuose įstatymuose, kai jų turinys nesiskiria vertintinas kaip perteklinis reguliavimas. Pritarti Siūlytina atsisakyti Projekto 24 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo ir pateikti nuorodą į CPK nuostatas: „Mediatoriai vykdyti teisminę mediaciją parenkami ir skiriami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ 42.
2 Projekto 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti imperatyvią teismo pareigą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tuo tarpu kartu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-4440, kurio 12 straipsniu CPK pildomas 231¹ straipsniu, šio straipsnio 2 dalyje nustatoma tik teismo teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Aptariamų projektų nuostatos suderintinos tarpusavyje. Nepritarti CPK projektu keičiamo CPK 231¹straipsnio 2 dalyje nurodomos trys alternatyvos, kurias gali pasirinkti teisėjas: pirma, teisėjas, kuris yra ir mediatorius, nagrinėdamas civilinę bylą šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją; antra, teisėjas gali parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl jo kandidatūros; trečia, teisėjas gali pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. CPK 231¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, teisminę mediaciją vykdys ne teisėjas, nagrinėjantis civilinę bylą, arba ne kitas mediatorius, kuris yra teisėjas, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Sąrašo teisminei mediacijai vykdyti konkrečioje byloje. Taigi, šioje dalyje ir minėtoje 2 dalyje įtvirtinamų nuostatų tikslai ir turinys skiriasi. 43. Teisėjų Taryba
2 Teisminė mediacija yra mediacijos rūšis, kai byla jau yra nagrinėjama teisme.
Užtikrinant teismų nepriklausomumo principą ir skatinant sutaikinimo procesus, teisėjas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, šalių pageidavimus, turi teisę pasirinkti:
teisminei mediacijai (kaip tai numatyta Teisminės mediacijos taisyklių 10¹punkte), įpareigojant VGTP tarnybą paskirti mediatorių vykdyti teisminę mediaciją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Todėl siūlome Mediacijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Jeigu teismas neskiria teismo mediatoriaus, o šalys pageidauja,
kad byla būtų perduota teisminei mediacijai, teismas priima nutartį perduoti ginčą ar jo dalį teisminei mediacijai ir įpareigoja VGTP tarnybą paskirti mediatorių vykdyti teisminę mediaciją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. VGTP tarnyba, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskirto mediatoriaus informuoja teismą apie paskirtą mediatorių.“. Tuo būdu būtų užtikrintas ne tik mediatoriaus byloje paskyrimas, procesinių dokumentų reglamentavimas įstatymų lygmeniu, bet ir teismo susižinojimas apie paskirtą mediatorių bei tinkamas duomenų suvedimas LITEKO.
Pritarti iš dalies Kadangi siūloma atsisakyti Projekto 24 straipsnyje nustatyto reguliavimo, CPK projektu keičiamo CPK 231¹straipsnio 4 dalį siūlytina papildyti sakiniu: „Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja teismą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė, kad teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Sąrašo, yra analogiška šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, pavyzdžiui, CPK 466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, būtinas advokatas. Tokios nuostatos visiškai užtikrins mediatoriaus parinkimą. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog Mediatorių veiklos vertinimo komisijai pagal teikiamą įstatymo projektą nustatomi viešojo administravimo įgaliojimai, todėl teisinis reguliavimas, susijęs su šios komisijos teisiniu statusu vertintinas kaip nepakankamas. Teikiamas teisinis reguliavimas neatitina Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, reiškiančio „<...> kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamame įstatymo projekte nenumatomi jokie šios komisijos veiklos teisiniai pagrindai, be to, šios komisijos teisės aktai lemiantys asmenų teisių ir pareigų apimtį nebus pagrįsti įstatymu. Teikiamas teisinis reguliavimas tobulintinas apibrėžiant Mediatorių veiklos vertinimo komisijos teisinį statusą, veiklos formą, formavimo tvarką, reikalavimus nariams, narių kadencijos trukmę, narių teises ir pareigas ir visus kitus esminius komisijos teisinio statuso elementus. Atskirai pažymėtina tai, jog teikiamame įstatymo projekte turi būti nustatyta ir aptariamos komisijos sprendimų apskundimo tvarka. Pritarti iš dalies Mediatorių veiklos vertinimo komisijos įgaliojimai aiškiai įtvirtinamas įstatyme – nagrinėti asmenų skundus (pranešimus) dėl mediatorių veiklos ir priimti sprendimus dėl mediatorių drausminės atsakomybės taikymo (Projekto 25, 26 straipsniai). Nėra tikslinga mediatorių veiklos vertinimo komisijos ir veiklos aspektus reglamentuoti Mediacijos įstatyme, tai yra įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. Analogiškas teisinio reguliavimo pavyzdys yra, pavyzdžiui, Teismų įstatymo 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kuriose numatyta, kad Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina teisingumo ministras, papildomai nedetalizuojant šios komisijos veiklos aspektų įstatyme, taip pat analogiškos nuostatos įtvirtintos Advokatūros įstatymo 15 straipsnyje, Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 26 straipsnio 2 dalyje jau yra numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šią nuostatą siūlytina papildyti, kad tokia pačia tvarka yra skundžiami Projekto 26 straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai. 45. Teisėjų Taryba 2014-09-1228 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo mediatorius, t. y. teisėjas, kuriam nustatyta tvarka suteikiama teisė vykdyti teisminę mediaciją, vykdydamas šią veiklą veikia kaip trečiasis nešališkas fizinis asmuo (ne kaip teisėjas, valstybės įgaliotas vykdyti teisingumą), neįgyja jokių ypatingų garantijų, privilegijų, palyginus su kitais mediatoriais. Todėl reguliavimas, pagal kurį teisėjo atžvilgiu taikytina drausminė atsakomybė Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatyta tvarka, t. y. griežtesnė atsakomybė, be kita ko, apimanti ir atleidimą iš teisėjo pareigų, neatitinka proporcingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principų. Tuo labiau, kad kitiems mediatoriams tokios griežtos priemonės nėra taikomos. Nepritarti Projekto 28 straipsnio nuostata dėl šiame įstatyme reglamentuotos drausminės atsakomybės netaikymo teisėjams pasiūlyta atsižvelgiant į ypatingą teisėjo statusą ir siekiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumo principą. Papildomai pastebėtina, kad, vadovaujantis Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, teisėjas privalo laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
Taip pat, vadovaujantis Teismų įstatymo 83 straipsnio nuostatomis, teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Manytina, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis gali būti įvykdytas ir vykdant mediatoriaus veiklą, ne tik vykdant teisėjo funkcijas. Taigi, tikslinga, kad visais atvejais teisėjams drausminė atsakomybė būtų taikoma Teismų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: įregistruoti lydintįjį Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siekiant suderinti abiejų Įstatymų nuostatas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė [1] A.Driukas, V.Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika II tomas. Teisinės informacijos centras. Vilnius, 2006. P.306. [2] Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso komentaras III dalis. Vilnius, Justitia, 2005, p. 207.