Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso ir UAB „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas.“ Teikia Seimo nariai: Eduardas Šablinskas Andrius Palionis
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius 1straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso ir pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas.“ 2 straipsnis. 7 priedėlio pakeitimas Pakeisti 7 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlis
Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai pašalintų atliekų 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. nuo 2020 m. 1. Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas33
2Inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos 7,24 13,03 18,83 24,62 30,41
3Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos 47,793 53,583 59,375 65,16 21,72 70,96 27,513 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Eduardas Šablinskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Projekto Nr. XIIP-4430(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas ir pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus ).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas dėl atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Lietuvoje kuriama ir tobulinama atliekų surinkimo, tvarkymo, naudojimo ir jų šalinimo sistema, kuriai efektyviai veikiant galima apdoroti, perdirbti ar pakartotinai panaudoti susidariusias pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas. Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, jų dalis ar medžiagas, kurių nepavyksta pakartotinai panaudoti, o vėliau – perdirbti ar kitaip naudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2015 m. lapkričio mėn. 26 d. buvo baigta pirmojo ir vienintelio Lietuvoje pavojingųjų atliekų sąvartyno su atliekų stabilizavimo baru statyba UAB „Toksika“ Šiaulių filiale. Šis įrenginys yra valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas. Pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimui buvo skirta daugiau nei 3 mln. eurų, iš jų 1,5 mln. eurų skirta iš Europos Sanglaudos fondo lėšų. Projektinis įrenginio pajėgumas yra 9000 tonų pavojingųjų atliekų per metus, iš kurių daugiau nei 50 procentų prieš šalinimą bus stabilizuojamos pavojingųjų atliekų sąvartyno stabilizavimo bare. Pagrindiniai šalinamų atliekų srautai: lakieji pelenai iš pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio, dugno pelenai ir šlakai iš pavojingųjų atliekų deginimo procesų, užterštas gruntas, dumblo/pastos medžiagos (prieš tai stabilizuotos ir sukietintos), sausos medžiagos (pagrinde pelenai, susidarantys atliekų deginimo procese).
Didžioji dalis planuojamų priimti tvarkymui atliekų (lakieji pelenai, dugno pelenai ir šlakas po deginimo proceso) bus iš atliekų deginimo įrenginių (pvz. vien tik UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginyje per metus susidaro apie 8000 tonų lakiųjų pelenų), tame tarpe ir iš UAB „Toksika“ pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio, kuris, taip pat yra valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas bei vienintelis tokio tipo įrenginys Lietuvoje. Š iuo metu nėra Lietuvoje pajėgumų ir technologijų, galinčių perdirbti, apdoroti ar kitaip naudoti po deginimo procesų susidariusias atliekas, todėl jos gali būti šalinamos tik pavojingųjų atliekų sąvartyne. Atliekos, numatomos šalinti pavojingųjų atliekų sąvartyne, turi atitikti šalinamų atliekų kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr.444 patvirtintose Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse . Pavojingose atliekose, kuriose yra judrių toksinių medžiagų, šlakų ir pelenų, skystos/pastos pavidalo medžiagų, prieš šalinant turi būti stabilizuojamos, pasiekiant reikiamą stabilumo lygį. Stabilumo lygiui užtikrinti naudojamos pridėtinės medžiagos, dėl kurių, iki kelių kartų didėja stabilizuojamų atliekų svoris. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą mokesčio tarifo (toliau – Tarifas) dydį, kuris taikomas pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, yra beveik 16 kartų didesnis nei nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis (nepavojingųjų atliekų sąvartyne mokesčio tarifas – 3 Eur/t už faktiškai pašalintas atliekas, o pavojingųjų – 47,79 Eur/t).
Dėl šios priežasties itin pabrangsta priėmimo į pavojingųjų atliekų sąvartyną kaina. Didžioji dalis stabilizuojamų atliekų yra ypatingai pavojinga atlieka, pavyzdžiui lakieji pelenai susidarę po deginimo proceso. Ši atlieka gali būti laidojama tik pavojingųjų atliekų sąvartyne prieš tai ją stabilizavus. Kadangi lakiųjų pelenų svoris po stabilizavimo proceso padidėja 2,5 karto, tai ir priimamos į pavojingųjų atliekų sąvartyną 1 tonos lakiųjų pelenų kaina dėl patvirtinto Tarifo padidėja ne 47,79 Eur, o 2,5 karto
Dėl nustatyto Tarifo dydžio pavojingųjų atliekų sąvartynas, kaip ir pavojingųjų atliekų deginimo įrenginys, kurie yra valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektai, neįvykdys nustatytų atliekų tvarkymo normų (įskaitant ir Europos sąjungos sanglaudos fondo), o taip pat tai sudarys prielaidas kitiems atliekų tvarkymo subjektams nesąžiningai tvarkyti atliekas (t. y. pavojingųjų atliekų kodus pakeisti nepavojingųjų atliekų kodais ir šias pavojingąsias atliekas pašalinti nepavojingųjų atliekų sąvartynuose arba paprasčiausiai jomis atsikratyti išmetant į pamiškes ar komunalinių atliekų konteinerius, padarant didelę žalą aplinkai). Be to, dėl teikiamų paslaugų pavojingųjų atliekų tvarkymui brangimo, galimai atsiras prielaida ir neefektyviam valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų, į kuriuos Lietuvos Respublikos valstybė investavo turimas lėšas, veikimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė: Seimo nariai Eduardas Šablinskas, Andrius Palionis. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovai: Pramonės ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Masalskis, Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius, vyriausioji specialistė Lygita Makaravičiūtė. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas. Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr.
pavojingų atliekų sąvartynus be papildomo apdorojimo draudžiama priimti tokias pavojingas atliekas, kuriose pavojingų komponentų koncentracija arba jų išplovimas yra pakankamai dideli ir gali sukelti trumpalaikį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba gali sutrukdyti pakankamą atliekų stabilizaciją sąvartyno eksploatavimo metu ar po jo uždarymo. Tokios atliekos turi būti stabilizuojamos, kad būtų sumažintas pavojingų komponentų tirpumas bei išplovimas. Europos Tarybos 1999 m. balandžio 26 d. direktyvoje 1999/31/EB numatyta, kad Valstybės narės nustatyti mokesčiai už atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, taip pat sąvartyno priežiūros sąnaudas numatytas po sąvartyno uždarymo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso ir UAB „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas. Pritarus siūlomoms pataisoms būtų skatinama ūkio subjektų plėtra, pavojingųjų atliekų sutvarkyto kiekio didėjimas. Taip pat sumažėtų netinkamai sutvarkytų pavojingųjų atliekų patekimas su komunalinių atliekų srautu į nepavojingųjų atliekų sąvartynus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo pakeitimo projektą gali sumažėti lėšos, kurios gaunamos už pavojingųjų atliekų šalinimą pavojingųjų atliekų sąvartyne ir patenka į savivaldybių biudžetą. 6.
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujus teisės aktus, keisti ar pripažinti juos netekusiais galios, priėmus Įstatymo projektą, nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių Įstatymo projekto žodžių, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Eduardas Šablinskas Andrius Palionis
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas inicijavo įstatymo Nr. VIII-1183 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą netaikymo“ pakeitimą (toliau – Įstatymo projektas), kuriame siūloma priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Įstatymo projekte priimtos pataisos nustatys mokesčio už aplinkos teršimą pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis sumažinimą bei suvienodinimą su mokesčio tarifu už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis. Priimtas tarifų skirtumas tarp nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų sąvartynų yra neadekvatus keliamai aplinkos taršai. Tarša iš nepavojingųjų atliekų sąvartynų yra daug kartų didesnė (atliekos veikiamos išorinio atmosferinio poveikio, neapsaugotos nuo kritulių, susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos ) nei iš pavojingųjų atliekų sąvartyno (yra įrengtos betoninės uždaros atraminės konstrukcijos, uždara filtrato surinkimo sistema, atliekos apsaugotos nuo išorinio atmosferinio poveikio). Be to, pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai 1 tonai priimamų atliekų (daugiau nei 60 eur/t) yra ženkliai didesni už nepavojingųjų. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą mokesčio tarifas, kuris taikomas už aplinkos teršimą pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, yra beveik 16 kartų didesnis nei mokesčio tarifas už nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas (nepavojingųjų atliekų sąvartyne mokesčio tarifas – 3 eur/t už faktiškai pašalintas atliekas, o pavojingųjų – 47,79 eur/t), dėl šios priežasties itin brangsta ne tik pavojingųjų atliekų šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne, bet savo ruožtu ir pavojingųjų atliekų deginimas.
Dėl nustatyto tarifo dydžio už aplinkos teršimą pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, susidaro prielaidos kitiems atliekų tvarkymo subjektams nesąžiningai tvarkyti atliekas (t. y. pavojingųjų atliekų kodus pakeisti nepavojingųjų atliekų kodais ir šias pavojingąsias atliekas pašalinti nepavojingųjų atliekų sąvartynuose arba paprasčiausiai jomis atsikratyti išmetant į pamiškes ar komunalinių atliekų konteinerius, padarant didelę žalą aplinkai). Be to, dėl teikiamų paslaugų pavojingųjų atliekų tvarkymui brangimo, atsiranda prielaida ir neefektyviam valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų, į kuriuos Lietuvos Respublikos valstybė investavo turimas lėšas, veikimui. Per šiuos metus, dėl taikomo nepagrįstai didelio tarifo už aplinkos teršimą pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms, pavojingųjų atliekų sąvartynuose, atliekos iš viso nebuvo šalinamos, pavojingąsias atliekas pašalinus nepavojingų atliekų sąvartynuose. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra kuriama ir tobulinama atliekų surinkimo, tvarkymo, naudojimo ir jų šalinimo sistema, kuriai efektyviai veikiant galima apdoroti, perdirbti ar pakartotinai panaudoti susidariusias pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas.
Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, jų dalis ar medžiagas, kurių nepavyksta pakartotinai panaudoti, o vėliau – perdirbti ar kitaip naudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai pavojingųjų atliekų savartyne šalinamų atliekų srautai: lakieji pelenai iš pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio, dugno pelenai ir šlakai iš pavojingųjų atliekų deginimo procesų, užterštas gruntas, dumblo/pastos medžiagos (prieš tai stabilizuotos ir sukietintos), sausos medžiagos (pagrinde pelenai, susidarantys atliekų deginimo procese), kadangi š iuo metu Lietuvoje nėra pajėgumų ir technologijų, galinčių perdirbti, apdoroti ar kitaip naudoti po deginimo procesų susidariusias atliekas, todėl jos gali būti šalinamos tik pavojingųjų atliekų sąvartyne. Atliekos, numatomos šalinti pavojingųjų atliekų sąvartyne, turi atitikti šalinamų atliekų kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.444 patvirtintose taisyklėse Dėl a tliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo , uždarymo ir priežiūros po uždarymo . Pavojingose atliekose, kuriose yra judrių toksinių medžiagų, šlakų ir pelenų, skystos/pastos pavidalo medžiagų, prieš šalinant turi būti stabilizuojamos, pasiekiant reikiamą stabilumo lygį. Stabilumo lygiui užtikrinti naudojamos pridėtinės medžiagos, dėl kurių, iki kelių kartų didėja stabilizuojamų atliekų svoris.
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą mokesčio tarifas, kuris taikomas pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms, yra beveik 16 kartų didesnis nei nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms (nepavojingųjų atliekų sąvartyne mokesčio tarifas – 3 eur/t už faktiškai pašalintas atliekas, o pavojingųjų – 47,79 eur/t). Dėl šios priežasties itin pabrangsta priėmimo į pavojingųjų atliekų sąvartyną kaina. Didžioji dalis stabilizuojamų atliekų yra ypatingai pavojinga atlieka, pavyzdžiui lakieji pelenai susidarę po deginimo proceso. Ši atlieka gali būti laidojama tik pavojingųjų atliekų sąvartyne prieš tai ją stabilizavus. Kadangi lakiųjų pelenų svoris po stabilizavimo proceso padidėja 2,5 karto, tai ir priimamos į pavojingųjų atliekų sąvartyną 1 tonos lakiųjų pelenų kaina dėl patvirtinto tarifo padidėja ne 47,79 Eur, o 2,5 karto – iki 119,48 eur/t. Kai kurių pavojingųjų atliekų, tokių kaip katalizatoriai, stabilizuotų atliekų svoris padidėja net iki 4 kartų, o tai 1 tonos priėmimo kainą dėl tarifo padidina net iki 191,16 eur/t. Taigi tokia situacija šiuo metu sudaro prielaidas atliekų tvarkymo subjektams nesąžiningai tvarkyti atliekas bei sąlygoja didelės žalos aplinkai atsiradimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo iniciatoriai Lietuvos Respublikos Seimo narys Eduardas Šablinskas tel. 852396698, el. p. [email protected] , Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis tel. 852396612, el. p. [email protected] . Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Kęstutis Masalskis tel. 870664821, el. p. [email protected] ) Pramonės politikos skyriaus (vedėjas Vaidas Gricius tel.
870664666, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Lygita Makaravičiūtė, tel. 870664875, el. p. [email protected] . 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Įstatymo projekte siūloma sumažinti mokestį už aplinkos teršimą nustatytą įstatymo 7 priedėlyje už pavojingąsias atliekas, šalinamas pavojingųjų atliekų sąvartyne ir suvienodinti šį mokestį su mokesčio tarifu už nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. 444
„Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po
uždarymo taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte yra nurodyta, kad į pavojingųjų atliekų sąvartynus be papildomo apdorojimo draudžiama priimti pavojingąsias atliekas, kuriose pavojingųjų komponentų koncentracija arba jų išplovimas yra pakankamai dideli ir gali sukelti trumpalaikį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba gali sutrukdyti pakankamą atliekų stabilizaciją sąvartyno eksploatavimo metu ar po jo uždarymo. Europos Tarybos 1999 m. balandžio 26 d. direktyvoje 1999/31/EB numatyta, kad Valstybės narės nustatyti mokesčiai už atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, taip pat sąvartyno priežiūros sąnaudas numatytas po sąvartyno uždarymo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma sumažinti mokestį už aplinkos teršimą pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis ir suvienodinti šį mokestį su mokesčio tarifu už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, siekiant kuo daugiau susidarančių pavojingųjų atliekų šalinti alternatyviais būdais: deginant, apdorojant ar perdirbant. Didėjantis mokestis už šalinamas pavojingąsias atliekas pavojingųjų atliekų sąvartyne turės įtakos ir didėjančioms pavojingųjų atliekų šalinimo metodų kainoms.
Sumažinus mokestį už aplinkos teršimą pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis ir suvienodinus šį mokestį su mokesčio tarifu už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, skatinama ūkio subjektų plėtra, pavojingųjų atliekų sutvarkyto kiekio didėjimas. Taip pat sumažės netinkamai sutvarkytų pavojingųjų atliekų patekimas su komunalinių atliekų srautu į nepavojingųjų atliekų sąvartynus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo pakeitimo projektą gali sumažėti lėšos, kurios gaunamos už pavojingųjų atliekų šalinimą pavojingųjų atliekų sąvartyne ir patenka į savivaldybių biudžetą. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujus teisės aktus, keisti ar pripažinti juos netekusiais galios, priėmus Įstatymo projektą, nereikės. 9.
9Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti
Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių Įstatymo projekto žodžių, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Andrius Palionis Eduardas Šablinskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-05-24 Nr. S-2016-3593 DĖL lietuvos respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4430. Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl projekto pateiktoms pastaboms ir kartu teikiame pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei:
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsniu valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Mūsų nuomone projektu siūloma mokestinė privilegija konkrečiam ūkio subjektui atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi: 1.1 Projekte numatyta mokestinė privilegija tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma . Projekte siūloma „ numatyti, kad nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso ir UAB „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas“ [1] .
Taigi, valstybės sprendimu įdiegiamas konkretaus ūkio subjekto paramos mechanizmas, pagal kurį jis įgyja pranašumą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika [1] valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kitaip tariant, valstybės pagalba pripažintina ne tik pačios valstybės ar jos institucijų tiekiami ištekliai, bet ir valstybės paskirtos ar nustatytos pagalbos tiekimas per trečiuosius asmenis – viešuosius ar privačius subjektus. Nagrinėjamu atveju, projekto nuostatomis pasirinkta tiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią konkretus ūkio subjektas būtų remiamas tiesiogiai atleidžiant nuo mokesčio, kuris patenka į savivaldybių biudžetą. 1.2 Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui , nes iš projektu siūlomo pakeitimo akivaizdu, kad nustatytu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda konkrečiam projekte nurodytam ūkio subjektui. 1.3 Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – selektyvumas. Projekte nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti vienodą įtaką visiems šalies ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo mechanizmu siekiama paremti būtent konkretų ūkio subjektą, yra tenkinama selektyvumo sąlyga.
1.4 Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių . Kaip savo išvadoje nurodė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, at sižvelgus į tai, kad pagal teikiamą projektą subjektų veiklos apribojimų nustatymas galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą, manytina, jog projektu siūlant suteikti mokestinę lengvatą išskirtinai UAB „Toksika“ galimai būtų iškreipta ir sąžininga konkurencija, nes ši įmonė atsidurtų nepagrįstai geresnėje padėtyje už kitas įmones, kurios galėtų užsiimti analogiška veikla, nes tik UAB „Toksika“ galėtų pasinaudoti išimtine mokestine lengvata. Manome, kad projekte siūlomas paramos mechanizmas taip pat gali turėti neigiamą įtaką prekybai tarp valstybių narių, kadangi remiamo ūkio subjekto turimas konkurencinis pranašumas gali daryti neigiamą įtaką atitinkamų atliekų (kurios pagal Teisingumo Teismo praktiką pripažįstamos prekėmis) eksportui į kitas valstybes nares. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas paramos mechanizmas atitinka valstybės pagalbos apibrėžimą ir sąlygas, vadovaujantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi apie ketinimą suteikti valstybės pagalbą privalu pranešti Europos Komisijai. Be to, projektu siūlomam reguliavimui derėtų nepritarti tol, kol Europos Komisija nepateiks savo vertinimo. Priešingu atveju, projekto nuostatomis suteikta valstybės pagalba galėtų būtų laikoma ab initio neteisėta dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo. 3. Pažymime, kad pranešti apie valstybės pagalbą Europos Komisijai nėra būtina tais atvejais, kuomet siūloma pagalbos priemonė atitinka de minimis požymį, t.y. kai skiriama nereikšminga valstybės pagalba. Tokiu atveju privalu vadovautis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu Nr.
Komisijos reglamentu Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal minėtą reglamentą didžiausias leidžiamas valstybės pagalbos intensyvumas yra200
finansinių metų laikotarpį vienai įmonei. 4. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 137 straipsnio 4 dalimi siūlytume dėl Projekto prašyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvados. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kyla klausimas, ar projektu siūlomas reguliavimas neturėtų būti vertintinas valstybės pagalbos, suteikiamos sąvartynų operatoriams, aspektu. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Projekto aiškinamojo rašto 4 dalies pirmoji pastraipa.
2016-05-25 Nr. XIIP-4430 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma,
kad nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis būtų atleidžiami ne tik sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas, bet ir „UAB „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas“. Siūloma mokesčio lengvata diskutuotina keliais aspektais, tarp jų ir dėl p rojekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems sąžiningos konkurencijos laisvės (46 straipsnio 4 dalis) bei asmenų lygiateisiškumo (29 straipsnis) principams. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomos nuostatos nėra aišku, kam būtų taikoma mokestinė lengvata – uždarajai akcinei bendrovei „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas ar sąvartynų operatoriams už uždarojoje akcinėje bendrovėje „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas . Jei projekto iniciatorių tikslas yra atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pačią uždarąją akcinę bendrovę „Toksika“, tokiu atveju siūloma nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio
įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projektas, nei jo aiškinamasis raštas nenustato jokių objektyvių kriterijų, kuriuos turi atitikti UAB „Toksika“, kad jai būtų suteikta išimtinė mokestinė lengvata. Projekto aiškinamajame rašte UAB „Toksika“ išskyrimo iš kitų įmonių pagrindimui pateikiamos priežastys susijusios ne su jų išskirtine teisine padėtimi, atitikimu įstatyme nustatytiems objektyviems kriterijams, o su aplinkybe, kad aptariama įmonė Lietuvos Respublikoje yra vienintelė, turinti pavojingųjų atliekų sąvartyną su atliekų stabilizavimo baru.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar išimtinės lengvatos suteikimas UAB „Toksika“ dėl projekto aiškinamajame rašte nurodytos priežasties galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Antra, jeigu projekto iniciatoriai siekia atleisti sąvartynų operatorius už uždarojoje akcinėje bendrovėje „Toksika“ valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekte pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas, tokiu atveju siūloma nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui. V alstybė, įstatymu nustatydama ūkio subjektų teises ir pareigas bei reguliuodama šių subjektų veiklos sąlygas, privalo vadovautis Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principais. P ažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. Monopolio įvedimas (kurį draudžia Konstitucija) – tai nepagrįstas privilegijų teikimas tam tikram ūkio subjektui, kartu ir kitų ūkio subjektų diskriminavimas, jų ūkinės veiklos laisvės ribojimas (Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimas).
1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Konstitucinis Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti . Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis ( inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kad pagal teikiamą projektą subjektų veiklos apribojimų nustatymas galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą, manytina, jog projektu siūlant suteikti mokestinę lengvatą išskirtinai UAB „Toksika“ galimai būtų iškreipta ir sąžininga konkurencija, nes ši įmonė atsidurtų nepagrįstai geresnėje padėtyje už kitas įmones, kurios galėtų užsiimti analogiška veikla, nes tik UAB „Toksika“ galėtų pasinaudoti išimtine mokestine lengvata.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio
teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei . Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 5-63/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo normos skyrimas konkrečiam ūkio subjektui teisėkūroje yra ydingas.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad mokesčio lengvatos, susijusios su mokesčiu už aplinkos teršimą, yra sietinos su tam tikrų priemonių ar veiksmų atlikimu, kurie mažina aplinkos taršą. Todėl vien tik faktas, jog specialiai įrengtame vieninteliame Lietuvoje pavojingųjų atliekų sąvartyne gali būti šalinamos pavojingosios atliekos, neturėtų būti pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo šio mokesčio mokėjimo. Svarstytina, ar minėta lengvata neturėtų būti susieta su konkrečiu pašalintu pavojingųjų atliekų kiekiu sąvartyne. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra įtvirtinta sąvoka „Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai“, o projekte vartojama sąvoka „valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakoreguoti projekte vartojamą sąvoką. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už aplinkos teršimą jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Be to, svarstytina, ar mokestinės lengvatos įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t.y. mokestinio laikotarpio pradžia. 4. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos . 5. A tsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, po projekto tekstu turi būti įrašas „ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą “ bei nurodytos įstatymą pasirašančio asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas Lietuvos Respublikos Seimui 2016-07- Nr. Į 2016-06-17 Nr. S-2016-4515 DĖL Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4430(2) Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4430(2). Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu siūloma nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleisti sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų šalinamą sąvartyne, tačiau toks reguliavimas, mūsų nuomone, turėtų būti aiškinamas kaip tam tikra valstybės pagalbos forma, kai nuo mokesčio atleidžiami konkretaus sektoriaus subjektai. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d.
Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai 1 tonai priimamų atliekų (daugiau nei 60eur/t) yra ženkliai didesni už nepavojingųjų“. Atsižvelgiant į minėtą direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai yra ženkliai didesni už nepavojingųjų, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas suvienodinti mokesčio tarifus už pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimas atliekas, nėra pagrįstas ir neleistų tinkamai vykdyti direktyvoje nustatyto įpareigojimo. Be to, tikėtina, kad daugiau nei 15 kartų sumažinus mokesčio tarifą, o sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio didėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų kiekis, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nesumažėtų. Keltinas klausimas, kaip būtų kompensuojamas sąvartyno eksploatavimui būtinų lėšų skirtumas. Šiuo aspektu pabrėžiame, kad jei lėšos būtų skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tai būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija (žr. Europos teisės departamento išvadą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos įsigaliotų
įstatymų leidybos procedūras bei terminus , tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data . 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. A tsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus , įstatymą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos vyriškąja gimine.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4430(2) 2016-10-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Eduardas Šablinskas, Ūkio viceministras Marius Skarupskas, UAB „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Ūkio ministro patarėjas Marius Busilas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įsigaliotų
leidybos procedūras bei terminus , tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data
2016-06-21 Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta
reguliavimo. Pritarti
2016-06-21 A tsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus , įstatymą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos vyriškąja gimine. Pritarti 4.
ministerijos
2 Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu siūloma nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleisti sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų šalinamą sąvartyne, tačiau toks reguliavimas, mūsų nuomone, turėtų būti aiškinamas kaip tam tikra valstybės pagalbos forma, kai nuo mokesčio atleidžiami konkretaus sektoriaus subjektai. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad
„mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą
sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai 1 tonai priimamų atliekų (daugiau nei 60eur/t) yra ženkliai didesni už nepavojingųjų“.
Atsižvelgiant į minėtą direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai yra ženkliai didesni už nepavojingųjų, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas suvienodinti mokesčio tarifus už pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimas atliekas, nėra pagrįstas ir neleistų tinkamai vykdyti direktyvoje nustatyto įpareigojimo. Be to, tikėtina, kad daugiau nei 15 kartų sumažinus mokesčio tarifą, o sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio didėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų kiekis, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nesumažėtų. Keltinas klausimas, kaip būtų kompensuojamas sąvartyno eksploatavimui būtinų lėšų skirtumas. Šiuo aspektu pabrėžiame, kad jei lėšos būtų skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tai būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija (žr. Europos teisės departamento išvadą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(2) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjas:
Algimantas Salamakinas.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Komiteto biuro patarėjas Romualdas Varslauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2017-04-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2)3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymų leidybos procedūras bei terminus , tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data . Pritarti Komitetas pritarė siūlymui pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį: ,,23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
7 m. sausio 1 d. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2)
straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti LRV 2017-03-15 nutarimas Nr. 1863 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2)
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus , įstatymą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos vyriškąja gimine
4 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2016-07-19 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4430(2). Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu siūloma nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleisti sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų šalinamą sąvartyne, tačiau toks reguliavimas, mūsų nuomone, turėtų būti aiškinamas kaip tam tikra valstybės pagalbos forma, kai nuo mokesčio atleidžiami konkretaus sektoriaus subjektai. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d.
Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad
„pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai 1 tonai priimamų atliekų
(daugiau nei 60eur/t) yra ženkliai didesni už nepavojingųjų“. Atsižvelgiant į minėtą direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai yra ženkliai didesni už nepavojingųjų, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas suvienodinti mokesčio tarifus už pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimas atliekas, nėra pagrįstas ir neleistų tinkamai vykdyti direktyvoje nustatyto įpareigojimo. Be to, tikėtina, kad daugiau nei 15 kartų sumažinus mokesčio tarifą, o sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio didėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų kiekis, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nesumažėtų. Keltinas klausimas, kaip būtų kompensuojamas sąvartyno eksploatavimui būtinų lėšų skirtumas. Šiuo aspektu pabrėžiame, kad jei lėšos būtų skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tai būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija (žr. Europos teisės departamento išvadą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430). Atsižvelgti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija 2016-11-11 Nr.
13/2016; 2016-11-11 Nr. G-2016-9921 Susipažinome su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1 183 5 straipsnio ir 7 priedelio įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2)“ projektu (toliau tekste - Projektas). Teikiame pastabas Projektui. Pirma:
Projekte nurodoma, jog sąvartyno operatoriaus atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms pavojingoms atliekoms turės neigiamų pasekmių atliekų tvarkymo sistemos kūrimui Lietuvoje. Atleidus nuo minėto mokesčio, pavojingų atliekų šalinimas sąvartyne pigiausiu atliekų tvarkymo būdu, nebūtų laikomasi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Atkreipiame dėmesį, kad pavojingųjų atliekų sąvartyne yra šalinamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma sutvarkyti kitais būdais. Atliekų šalinimas minėtame sąvartyne kainuoja nuo 200 iki 600 eur/t be PVM. Net ir netaikant jokių mokesčių už aplinkos teršimą tai yra brangiausias atliekų šalinimo būdas. Antra:
Projekte nurodoma, jo g numatytoms priemonėms įgyvendinti reikalingas Europos Komisijos pritarimas, kadangi šis nutarimas gali pakeisti vidaus rinką ar valstybės pagalba lemti konkurencįjos pažeidimus. Norime atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje veikia vienintelis PAS, kurį eksploatuoja valstybinė įmonė UAB „Toksika“. Todėl netaikant Aplinkos taršos įstatyme numatyto mokesčio nebus pažeista LR Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtinta sąžininga konkurencijos laisvė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekų šalinimui nepavojingųjų atliekų sąvartynuose taikomi gerokai mažesni Aplinkos taršos įstatyme numatyti mokesčiai. Būtent ši esama situacija (o ne suvienodinti mokesčiai) sukuria nevienodas konkuravimo sąlygas, kadangi skatina atliekų turėtojus ieškoti būdų, kaip pavojingąsias atliekas šalinti nepavojingųjų atliekų sąvartynuose.
Pakartotinai pažymėtina, kad atliekų šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne net ir suvienodinus minėtus mokesčius yra gerokai brangesnis nei šalinimas nepavojingųjų atliekų sąvartyne. Taip pat svarbu tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartynas neturėtų būti laikomas konkuruojančiu su nepavojingųjų atliekų sąvartynas, nes nepavojingųjų atliekų sąvartyne turėtų būti šalinamos tik nepavojingosios atliekos, o pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos išskirtinai (tai nurodoma ir leidimuose) tik pavojingosios atliekos (¡skaitant po atliekų deginimo susidariusius pavojinguosius pelenus ir šlakus), Trečia:
Projekte nurodoma, kad
įpareigoja, kad mokestis, kurio operatorius reikalauja iš visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. Suvienodinus aplinkos taršos mokestį pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne nebūtų užtikrinamas tinkamas direktyvos nustatyto įpareigojimo vykdymas. UAB “Toksika“ užtikrindama šią nuostatą priima tvarkyti pavojingas atliekas į pavojingųjų atliekų sąvartyną tik už tokį mokestį, kuris padengia visas sąvartyno ¡rengimo, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. Kaip jau minėta, mokestis, kurio reikalauja sąvartyno operatorius yra nemažesnis kaip 200 eur/t be PVM, todėl Projekte visiškai klaidingai nurodyta, jog suvienodinus aplinkos taršos mokestį PAS ir nepavojingų atliekų sąvartyne nebūtų užtikrinamas tinkamas direktyvos nustatyto įpareigojimo vykdymas. Aplinkos taršos mokestis yra tik sudedamoji atliekų šalinimo sąvartyne kainos dalis, o ne įkainis, kurį operatorius taikytų priimamoms atliekoms.
Ketvirta: Projekte nurodyta, jog patvirtinus projekte siūlomus mokesčio už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas tarifus, biudžeto įplaukos sumažėtų 8,1 tūkst. 2017 m. ir 2018 m. ir 13,5 tūkst. Eurų 2019 m. Pažymėtina, tai jog vertindama galimai mažėsiančias biudžeto įplaukas Aplinkos ministerija visiškai nevertina, kokia žala aplinkai gali būti ir/ar yra padaroma netinkamai šalinant pavojingąsias atliekas įvairiais netinkamais būdais tik dėl to, kad šalinti jas pavojingųjų atliekų sąvartyne yra per brangu. Atsižvelgiant j aukščiau išdėstytas pastabas prašome Jūsų PRITARTI Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. V III-1 183 5 straipsnio ir 7 priedelio įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2) projektui. Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-03-15 nutarimas Nr. 186 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. SV-S-1700 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir
.
4430(2) (toliau – Įstatymo projektas) 2 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 priedėlį, dėl šių priežasčių: 1.1 . 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 1999 L 182, p. 1–19) (toliau – Direktyva) 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“. Atsižvelgiant į minėtą Direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo sąnaudos daug didesnės už nepavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo sąnaudas, mokesčio už pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinimą tarifų suvienodinimas – nepagrįstas ir neužtikrinantis tinkamo Direktyvoje nustatyto įpareigojimo vykdymo. Sumažinus mokesčio tarifą ir nuo mokesčio atleidus sąvartyno operatorių, daugėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nemažėtų. Jeigu lėšos būtų skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija, ir tik gavus jos pritarimą tokia priemonė galėtų būti įgyvendinta.
Nustatant sąvartyno mokesčio tarifus, atsižvelgta į atliekų šalinimo sąvartynuose aplinkosauginius kaštus, tai yra ekonominį žalos aplinkai, kuri padaroma šalinant atliekas sąvartynuose ir prarandant materialinius ir energetikos išteklius, vertinimą. 1.2 . Atlikus prognozinius skaičiavimus, nustatyta, kad mokestis už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas taikant galiojančius mokesčio tarifus atitinkamai sudarytų apie 130 tūkst. eurų 2017 metais, 145 tūkst. eurų 2018 metais ir 160 tūkst. eurų 2019 metais. Patvirtinus Įstatymo projekte siūlomus mokesčio už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas tarifus, biudžeto įplaukos sumažėtų iki 8,1 tūkst. eurų 2017 metais ir 2018 metais (biudžeto įplaukos sumažėtų 121,9 tūkst. ir 136,9 tūkst. eurų) ir 13,5 tūkst. eurų 2019 metais (biudžeto įplaukos sumažėtų 146,5 tūkst. eurų). 1.3. Siūlymas sumažinti mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis pavojingosiomis atliekomis tarifą, motyvuojamas tuo, kad pavojingosios atliekos, esant dideliems mokesčio tarifams, bus tvarkomos neteisėtais būdais, nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų nevykdymas užtraukia atitinkamas pinigines baudas. Be to, Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.
Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, taip pat ir atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentų), padarytos žalos atlyginimo tarifus. Minėti teisės aktai sudaro sąlygas užkirsti kelią nesąžiningam ar neteisėtam atliekų tvarkymui. Pritarti2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiamam pakeitimui, atleidžiančiam nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas, ir pasiūlyti jį tobulinti pagal toliau pateiktas pastabas. Sąvartyno operatoriaus atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis pavojingosiomis atliekomis neigiamai veiks atliekų tvarkymo sistemos kūrimą Lietuvoje. Atleidus sąvartyno operatorių nuo minėto mokesčio, pavojingųjų atliekų šalinimas sąvartyne taptų pigiausiu tokių atliekų tvarkymo būdu, nebūtų laikomasi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, nes atliekų šalinimas sąvartynuose – žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas, todėl jį skatinti ir plėtoti netikslinga. Pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje deginant pavojingąsias atliekas susidaro dugno, lakieji pelenai ir šlakas, kurių tvarkymo vienintelė alternatyva – šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne. Šiuo metu mokestis nemokamas ir už fosfogipso ir asbesto atliekų šalinimą – vienintelę jų tvarkymo alternatyvą. Įmoka už pavojingųjų atliekų šalinimą susideda iš atliekų turėtojo mokamos įmokos už atliekų šalinimą sąvartyne ir mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidus sąvartyno operatorių už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamus po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusius dugno ir lakiuosius pelenus, sąvartyno mokestis sumažės ta dalimi, kurią sudaro įmoka už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Tačiau išliks atliekų turėtojo mokama įmoka už atliekų šalinimą sąvartyne. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį reikėtų išdėstyti taip: „8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso ir pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus).“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2016-10-12 Nr. 107-P-26 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(2) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus. Iš dalies pritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(3), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir išvadų rengėjų pasiūlymus bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2017-04-193 Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį:
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bartkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-4430(3), jo lyginamasis variantas Nr. XIIP-4430(3). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė