Projekto lyginamasis variantas
atliekų tvarkymo
Nr. viii-787 34⁴, 34⁵, 34⁶, 34⁷, 34¹², 34¹³, 34¹⁴, 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁷, 34¹⁸, 34¹⁹,
1 straipsnis. 34⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34⁴ straipsnis. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos:
aplinkos ministro nustatyta tvarka;
netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;
ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes;
priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
6) įvykdyti Vyriausybės nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotis.
Transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos:
aplinkos ministro nustatyta tvarka;
netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;
ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes;
priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
6) įvykdyti Vyriausybės nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato, mažiausią pakartotinio naudojimo, naudojimo ir (ar) perdirbimo procentą (pagal surinktų eksploatuoti netinkamos transporto priemonių vidutinį svorį), kuri privalo įvykdyti gamintojai ir (ar) importuotojai. 6)7) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2.
straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
tikslais tiektų transporto priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą;
Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 3. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 2, 3, 6 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą ir organizuoti priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui apdorojimą. Reikalavimus, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietoms, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Pirmą kartą teikiant transporto priemonę registravimo įstaigai mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta rinkliava. Nuo rinkliavos atleidžiami asmenys įsigiję transporto priemones (ę) iš aplinkos ministro nustatyta tvarka registruoto transporto priemonių gamintojo ir (ar) importuotojo. Transporto priemonių registravimo įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka rinkliavą paveda valstybės biudžetui. 4. 5.
gali būti nepriimama nemokamai šio straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:
1) eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
būti. 5. 6. Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti. 6. 7. Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų turėtojas gali (pasirinktinai):
transporto priemonių priėmimo vietas;
įmonės privalo:
gyventojų) priimti remontuojant jų transporto priemones išimtas, kiek tai techniškai įmanoma, naudotas dalis;
transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. 8. 9. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. 9. 10. Šio straipsnio
Respublikos teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.“. 2 straipsnis. 34⁵ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34⁵ straipsnis.
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo reikalavimai
tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų transporto priemonių tiekiančių gamintojų ir importuotojų. 2. 3. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. 4.
įvykdyti šio Įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose straipsnyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo :
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo, visuomenės informavimo ir švietimo. 2) sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.“3 straipsnis. 34⁶ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34⁶ straipsnis. Individualus eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas
1 dalies 2 ir 3 punktuose straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo, visuomenės informavimo ir švietimo. 1) 2) sudaryti sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 4) ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų šio Įstatymo 34⁴ straipsnyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais. 2. Aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. 3. Šio straipsnio
naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų tvarkytojui.“4 straipsnis. 34⁷ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34⁷ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34⁷ straipsnis.
Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos Alyvos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1Alyvos gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) tvarkyti tiektos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą alyvos atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvą;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose, reklaminėje alyvos ar jos produkto medžiagoje, taip pat elektroninėse informavimo priemonėse alyvos atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo alyvos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, alyvos atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.;
4) jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar) importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto alyvos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
5) įgyvendinti Vyriausybės nustatytus alyvos atliekų tvarkymo sistemos kokybinius reikalavimus. 6) tvarkyti alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2.
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – tapdami atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų tvarkytojais organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos alyvos naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai
Organizaciją ir
(ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimą bei tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 3. Alyvos atliekų tvarkytojai privalo:
1) alyvos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;
2) kreipdamiesi į alyvos gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams) pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas. tvarkyti alyvos atliekas pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.“
34¹² straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹² straipsnis. Papildomi kolektyvaus alyvos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
kolektyviai vykdyti šio Įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas pareigas, alyvos organizuoti alyvos atliekų tvarkymą, gamintojai ir (ar) importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti alyvos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar tam tikras dalį šio Įstatymo nustatytasų pareigasų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama gauti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų alyvos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti alyvos atliekų tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvas, tvarkymas bus finansuojamas.
Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Vykdydama šio Įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 4 2 punkte alyvos gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartį (sutartis) dėl alyvos atliekų surinkimo, iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo su alyvos atliekų surinkėju (surinkėjais), kuris (kurie) į ją dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama ir minėtas išlaidas patiria ir dėl jų kompensavimo į Organizaciją kreipėsi alyvos atliekų surinkėjas) vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais). Šioje sutartyje turi būti numatyta tokių išlaidų kompensavimo paslaugų teikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.“6 straipsnis. 34¹³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹³ straipsnis. Individualus alyvos atliekų tvarkymo organizavimas 1.
Vykdydami šio Įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte straipsnyje nustatytąas pareigąas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojai ir (ar) importuotojai (jeigu nėra užsiregistravęs alyvos atliekų tvarkytoju) privalo sudaryti dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo sutartį su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais), kuris (kurie) į jį dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama) privalo :
vežimo, paruošimo naudoti ir su alyvos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir
(ar) eksportuotojais dėl surinktų alyvos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už alyvos atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 4) ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų šio Įstatymo 34⁷ straipsnyje alyvos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui alyvos atliekų tvarkymo klausimais. 2. Individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą dėl šio Įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų pareigų vykdymo.
Aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad alyvos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Vykdydama šio Įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte alyvos gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai, privalo sudaryti sutartį (sutartis) dėl alyvos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais). Šioje sutartyje turi būti numatyta tokių paslaugų teikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. 3. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos alyvas savoms reikmėms naudojantiems alyvos gamintojams ir importuotojams. Tokie alyvos gamintojai ir importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos alyvos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.“. 7 straipsnis. 34¹⁴ straipsnio
Pakeisti 34¹⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio Įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 34⁸–34¹³ straipsnių nuostatos netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių alyvas) arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas. 8 straipsnis. 34¹⁵ straipsnio
Papildyti 34¹⁵ straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu: „8) įvykdyti Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucijos, nustatytas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos kokybines užduotis. Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucija nustato, kokį mažiausią baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietų kiekį turi įrengti gamintojai ir importuotojai, įrengtų baterijų surinkimo vietų eksploatavimo ir visuomenės informavimo ir švietimo tvarką“. 9 straipsnis. 34¹⁶ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹⁶ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Siekdama atlikti įvykdyti šio Įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse straipsnyje baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo:
nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo, visuomenės informavimo ir švietimo.
2) sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.“. 10 straipsnis. 34¹⁷ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹⁷ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34¹⁷ straipsnis. Individualus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas
šio Įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo, visuomenės informavimo ir švietimo.
Šis punktas taikomas tik nešiojamas baterijas ir akumuliatorius LR vidaus rinkai tiekiantiems gamintojams ir importuotojams;
1) 2) sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka; 2)3) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 4) ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų šio Įstatymo 34¹⁵ straipsnyje baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais. 2.
ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad baterijų ir akumuliatorių tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. 3. Šio straipsnio
naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui. 11 straipsnis. 34¹⁸ straipsnio
Papildyti 34¹⁸ straipsnio 1 dalį nauju 6 ir 7 punktu:
„6) įvykdyti Vyriausybės nustatytas apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus padangas, atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato, kokį mažiausią apmokestinamųjų gaminių, išskyrus padangas, atliekų kiekį pagal minimalius apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per einamuosius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekį; 7). Įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas padangų atliekų tvarkymo užduotis.“12 straipsnis. 34¹⁹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹⁹ straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai 1.
Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 punkte straipsnyje apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytąas pareigąas, Organizacija privalo:
1) sudaryti sutartis su visais savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kurie eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo iš didelių gabaritų atliekų aikštelių finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. 3.
ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų apmokestinamųjų gaminių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“13 straipsnis. 34²⁰ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34²⁰ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34²⁰ straipsnis. Individualus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas
1 dalies 2 punkte straipsnyje nustatytąas pareigąas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sutartis su visais savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kurie eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo iš didelių gabaritų atliekų aikštelių finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
1) 2) sudaryti sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą. 4) ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnyje apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo klausimais. 2.
ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir
(ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punktas, 3 ir 4 dalys, 3 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁶ straipsnio 2 dalis, 4 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹³ straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 10 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁷ straipsnio 2 dalis, 12 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁹ straipsnio 4 dalis, 13 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁰ straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Arūnas Dudėnas
DĖL atliekų tvarkymo ĮSTATYMo Nr. viii-787 34⁴, 34⁵, 34⁶, 34⁷, 34¹², 34¹³, 34¹⁴, 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁷, 34¹⁸, 34¹⁹,
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
2008/98/EB dėl atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, kad transporto priemonių (M1 ir N1 klasės), alyvos (tepimo ar pramoninės), apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrų, degalų filtrų, tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) (toliau – Gaminiai) atliekų sutvarkymu turi rūpintis šių gaminių gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos dėl Gaminių atliekų tvarkymo yra nepakankamos siekiant užtikrinti aukštą Gaminių atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴, 34⁵, 34⁶, 34⁷, 34¹², 34¹³, 34¹⁴, 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁷, 34¹⁸, 34¹⁹, 34²⁰straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginius reikalavimai pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams, kas paskatino pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Tačiau kitų Gaminių gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad gamintojai ir importuoja jiems nustatytas pareigas gali vykdyti individualiai (patiems organizuoti atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą ir t.t.) arba kolektyviai (pareigų vykdymą pavesti licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms). Praktika parodė, kad didelė dalis Gaminių gamintojų ir importuotojų visai nevykdo jiems Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų arba pasirinkdami individualią atsakomybę vykdo tik dalį pareigų, t.y. nusiperka dokumentą, kurio pagrindu yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.
Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje nustatyta, kad kolektyviai pareigas įgyvendinantys gamintojai ir importuotojai privalo ne mažiau kaip 3% lėšų (skaičiuojant nuo visos tinkamam pareigų vykdymui skiriamų lėšų sumos) skirti visuomenės informavimui ir švietimui, turėti banko garantijas (ar) draudimus, kasmet atlikti veiklos ir finansinį auditą, planuoti savo veiklą ir nuolat teikti išsamias ataskaitas, o individualiai pareigas įgyvendinantiems gamintojams ir importuotojams visų šių pareigų vykdyti nereikia. Dėl šios priežasties nesikuria licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios ir turėtų užtikrinti tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 3 licencijuotos organizacijos vykdančios Gaminių atliekų tvarkymo organizavimą:
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija – vykdo visų Gaminių atliekų tvarkymo organizavimą), Asociacija „EEPA“ – vykdo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą), VšĮ „Padangų importuotojų organizacija“ – vykdo padangų atliekų tvarkymo organizavimą. Vykdant prekybą naudotomis transporto priemonėmis labai dažnai pasitaiko atvejai, kad prieš pirmą kartą registruojant Lietuvoje transporto priemonę, pasirašoma automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tarp automobilio savininko (užsienio valstybės piliečio) ir automobilio pirkėjo (Lietuvoje registruoto asmens), o tikrasis automobilio pardavėjas ir pajamų gavėjas jokiuose dokumentuose nefigūruoja, nemoka pajamų, kitų mokesčių, nefinansuoja atliekų tvarkymo ir kitų pareigų vykdymo, t.y. daro didelę žalą valstybei.
VĮ „Regitra“ duomenis 2013 metais LR vidaus rinkai patiekta (pirmą kartą registruota) 231699 M1 ir N1 klasės transporto priemonės, o Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti M1 ir N1 klasės transporto priemonių gamintojai ir importuotojai LR vidaus rinkai patiekė 35189 transporto priemones, t.y. absoliuti dauguma transporto priemonių gamintojų ir importuotojų nevykdo jiems Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų. Preliminariais duomenimis Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, iš kurių apie 30 proc. (15-20 tūkst. tonų) susidaro rinkoje vertės neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos gaminių ir kitokių automobilinių dalių, kurios dėl transporto priemonių importuotojų nustatytų pareigų ir nustatytų užduočių nevykdymo neišvengiamai patenka į buitinių atliekų sąvartynus, gamtinę aplinką ir ją teršia. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti gamintojai ir importuotojai, vidutiniškai per metus LR vidaus rinkai patiekiama apie 20 tūkst. tonų alyvos, o surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik iki 20% alyvos atliekų skaičiuojant nuo LR vidaus rinkai patiekto kiekio ir šis kiekis jau keli metai iš esmės nesikeičia.
Didžiausia alyvos atliekų tvarkymo sektoriaus problema yra žemas šių atliekų surinkimo lygis, nes didžioji dalis alyvos atliekų yra neteisėtai superkama iš jų turėtojų ir neteisėtai panaudojamos kaip skysto (krosninio) kuro pakaitalas (naudojama patalpoms šildyti ir kitoms reikmėms). Dėl šios priežasties yra teršiamas aplinkos oras, teisėtai neperkant kuro nėra sumokami mokesčiai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti gamintojai ir importuotojai, vidutiniškai per metus LR vidaus rinkai patiekia apie 22000 t. padangų, apie 600 t. degalų ir tepalų filtrų, apie 400 t. vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrų, apie 650 t. automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, apie 800 t. nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, apie 9000 t. automobiliams skirtų ir pramoninių baterijų ir akumuliatorių. Didelė dalis apmokestinamųjų gaminių gamintojų ir importuotojų, pasinaudodami teisės aktų spragomis, pasirenka individualią atsakomybę ir iš esmės vykdo tik vieną pareigą, t.y. iš atliekas tvarkančių įmonių nusiperka dokumentą, kurio pagrindu yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Ypatingai bloga situacija yra su padangų atliekų tvarkymu. Dabartine situacija parodo, kad dauguma LR vidaus rinkai naujas ir naudotas padangas tiekiančių asmenų realiai nedalyvauja organizuojant padangų atliekų tvarkymo (nusiperka dokumentą, kurio pagrindu yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis), ko pasėkoje nesukuriama efektyvi padangų atliekų tvarkymo sistema, padangų atliekos patenka į aplinką.
Padangos surenkamos savivaldybių įsteigtuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir jų surinkimas ir sutvarkymas finansuojamas iš lėšų skirtų buityje susidarančių atliekų sutvarkymui. Tokia situacija yra ydinga. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos tiek dėl žmogiškųjų išteklių stokos, tiek dėl ribotų galimybių nepajėgios efektyviai patikrinti tūkstančius individualiai Gaminių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų, taip pat Gaminių atliekų turėtojų. Pasinaudodami teisės aktų spragomis, kontroliuojančių institucijų ribotomis galimybėmis bei vengdami papildomų išlaidų Gaminių gamintojai ir importuotojai visai nevykdo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų arba pasirenka individualią atsakomybę ir vykdo tik dalį pareigų, ko pasėkoje iškraipoma rinka ir konkurencinė aplinka, tinkamai nesutvarkomos atliekos, nėra šviečiama ir informuojama visuomenė, klesti šešėlinė ekonomika. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą Gaminių atliekų tvarkymo klausimais, gerą konkurencinę aplinką, mažinti šešėlinę ekonomiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra LR Seimo narys Arūnas Dudėnas 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad Gaminių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti Gaminių atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą, vykdyti kitas pareigas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad gamintojai ir importuoja jiems nustatytas pareigas gali vykdyti individualiai (patiems organizuoti atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą ir t.t.) arba kolektyviai (pareigų vykdymą pavesti licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms). Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje nustatyta, kad kolektyviai pareigas įgyvendinantys gamintojai ir importuotojai privalo ne mažiau kaip 3% lėšų (skaičiuojant nuo visos tinkamam pareigų vykdymui skiriamų lėšų sumos) skirti visuomenės informavimui ir švietimui, turėti banko garantijas (ar) draudimus, kasmet atlikti veiklos ir finansinį auditą, planuoti savo veiklą ir nuolat teikti išsamias ataskaitas, o individualiai pareigas įgyvendinantiems gamintojams ir importuotojams visų šių pareigų vykdyti nereikia. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma patikslinti ir papildyti gamintojams ir importuotojams privalomas vykdyti pareigas, tokiu būdu užtikrinant teisinį aiškumą. Įstatymo projekte siūloma visiems, tiek individualiai, tiek kolektyviai nustatytas pareigas vykdantiems, gamintojams ir importuotojams nustatyti iš esmės vienodus reikalavimus, t.y. gerinti konkurencinę aplinką.
Siekiama, kad Gaminių gamintojai ir importuotojai kurtu licencijuotas organizacijas ir joms pavestų efektyviai organizuoti Gaminių atliekų tvarkymą bei vykdyti kitas pareigas, t.y. sumažinti verslui administracinę naštą bei sudaryti sąlygas efektyviai kontrolei. Stipriai sumažėtų šešėlinė ekonomika transporto priemonių įvežimo ir importo sektoriuje, nes transporto priemonių pirkėjai įsigyjantys dar Lietuvoje neeksploatuotą transporto priemonę bus suinteresuoti ją pirkti iš Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoto gamintojo ir importuotojo, t.y. asmens, kuris deklaruoja LR vidaus rinkai patiektą transporto kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad tikrasis automobilio pardavėjas ir pajamų gavėjas pradės figūruoti dokumentuose atsiras skaidrumas ir sumažės šešėlis. Be to, biudžetas gaus papildomų pajamų, pagerės konkurencinė aplinka, bus tinkamai sutvarkyta tūkstančiai tonų atliekų, sumažinta aplinkos tarša. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias visi alyvos ir apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai mažiausiomis sąnaudomis ir vienodomis sąlygomis prisidėtų prie surenkamų alyvos ir apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekio didinimo ir aplinkos taršos mažinimo. Taip pat pagaliau būtų išspręsta aplinkos taršos padangų atliekomis problema, gyventojams nebereikėtų mokėti už bešeimininkių ir didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse sukauptų padangų atliekų sutvarkymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės reikšmingą teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač transporto priemonių prekybos srityje. 2015 m. sausio mėn. duomenimis Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade buvo registruoti 926 transporto priemonių, 1589 baterijų ir akumuliatorių, 821 apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir 300 alyvos gamintojai ir importuotojai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus:
12002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.
gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 710
„Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių
patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kuriuos turėtų parengti Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2016-12-31. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projektu nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„eksploatuoti netinkama transporto priemonė“, „gamintojai“,
„importuotojai“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“
ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Arūnas Dudėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-05-18 Nr. S-2016-3453 DĖL Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34⁴, 34⁵, 34⁶, 34⁷, 34¹², 34¹³, 34¹⁴, 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁷, 34¹⁸, 34¹⁹, 34²⁰ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4417 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34⁴, 34⁵, 34⁶, 34⁷, 34¹², 34¹³, 34¹⁴, 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁷, 34¹⁸, 34¹⁹, 34²⁰ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4417. 1. Teikiamo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁷straipsnio
tvarkytojus alyvos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Vietoje to, siūloma alyvos tvarkytojus įpareigoti tvarkyti alyvos atliekas pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikant alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus, kitaip tariant, konkretus reikalavimas alyvos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis nebebūtų taikomas. Atkreipiame dėmesį, kad 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 21 straipsnio 1 dalis numato įpareigojimą valstybėms narėms užtikrinti, kad: a) alyvų atliekos būtų surenkamos atskirai, jei yra techninės galimybės; b) alyvų atliekos apdorojamos pagal 4 ir 13 straipsnius;
c) jei techniškai galima ir ekonomiškai gyvybinga, alyvų atliekos su skirtingomis savybėmis nėra maišomos ir alyvų atliekos nėra maišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų apdorojimui. Nors nuostatos formuluojamos valstybei narei paliekant tam tikrą diskreciją atsižvelgti į esamas galimybes, manome, kad neturėtų būti naikinamas minėta direktyvos nuostatą perkeliantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁷straipsnio 3 dalies
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis[1].
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu[2]. Teikiamo projekto 4 straipsniu siūlomas papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁷straipsnio
įgyvendinti Vyriausybės nustatytos alyvos atliekų tvarkymo sistemos kokybinius reikalavimus. Atsižvelgdami į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją manome, kad aptariama teikiamo projekto nuostata laikytina ūkinės veiklos varžymo priemone, todėl pagrindiniai „atliekų tvarkymo sistemos kokybinių reikalavimų“ kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyme. Analogiška pastaba taikytina Projektu siūlomoms keisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁶ straipsnio 2 daliai, 34¹³ straipsnio 2 daliai, 34¹⁷ straipsnio 2 daliai ir 34²⁰straipsnio
laidavimo draudimo sutartį, tačiau nėra aiškus jos dydžio apskaičiavimas. 3. Teikiamo projekto 3 straipsniu siūlomo pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁶ straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad vykdydami šio Įstatymo 34⁴ straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų šio Įstatymo 34⁴ straipsnyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais.
Norime atkreipti dėmesį, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais[3] bei apmokėti visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas[4]. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nustatytas pareigas transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti individualiai arba kolektyviai. Įstatymo 34⁵ straipsnis, reglamentuojantis papildomus kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo reikalavimus nenustato prievolės ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų šio Įstatymo 34⁴straipsnyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, skirti visuomenės švietimui ir informavimui eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais, todėl pritarus teikiamo projekto 3 straipsniu siūlomam pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁶ straipsnio 1 dalies 4 punktui individualus ir kolektyvus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas minėtuoju aspektu nebus vieningas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel.
[1] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir
Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 3.7.15 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. [2] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [3] Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴straipsnio 1 dalies 4 punktas. [4] Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴straipsnio 1 dalies 5 punktas.
34(12), 34(13), 34(14), 34(15), 34(16), 34(17), 34(18), 34(19), 34(20)
2016-05-30 Nr. XIIP-4417 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turėtų pareigą įvykdyti Vyriausybės nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustatytų mažiausią pakartotinio naudojimo, naudojimo ir (ar) perdirbimo procentą (pagal surinktų eksploatuoti netinkamos transporto priemonių vidutinį svorį), kurį privalėtų įvykdyti gamintojai ir (ar) importuotojai. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina vartoti Vyriausybės nustatytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo užduoties sąvoką. Antra, nėra aiški formuluotė „Vyriausybė nustato, mažiausią pakartotinio naudojimo, naudojimo ir (ar) perdirbimo procentą <...>, kurį privalo įvykdyti gamintojai ir (ar) importuotojai“. Nėra aišku, ar Vyriausybė nustatytų pareigą gamintojams ir importuotojams pakartotinio naudojimo, naudojimo ir perdirbimo procentą nuo visų parduotų transporto priemonių, ar nuo surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, siūlytinos projekto nuostatos tikslintinos.
Trečia, vadovaujantis keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 2 dalimi, transporto priemonių gamintojai ir importuotojai 34⁴ straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas turi teisę vykdyti individualiai arba kolektyviai – steigdami keičiamo įstatymo 34⁵ straipsnyje nurodytą organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar gamintojams ir importuotojams pavedus organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizacijai, gamintojai ir importuotojai būtų atsakingi už projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio
34⁴ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai užtikrintų ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą ir organizuotų priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimą. Reikalavimus, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietoms, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalies redakciją transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kokie tikslai siekiami įgyvendinti didinant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietų skaičių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar pareiga užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą galėtų būti laikomas prioritetiniu tikslu, pateisinančiu pasirinktas priemones, ir nesukurtų nepagrįstos naštos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams, o siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų proporcingumo principą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atliekų apdorojimas apibrėžiamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, o sąvoka atliekų tvarkymas kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. siūlytina vietoje formuluotės „transporto priemonių apdorojimą“ vartoti „transporto priemonių tvarkymą“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmą kartą teikiant transporto priemonę registravimo įstaigai mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta rinkliava. Nuo rinkliavos atleidžiami asmenys įsigiję transporto priemones (ę) iš aplinkos ministro nustatyta tvarka registruoto transporto priemonių gamintojo ir (ar) importuotojo. Transporto priemonių registravimo įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka rinkliavą paveda valstybės biudžetui.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, jeigu turima omenyje, kad pirmą kartą teikiant transporto priemonę registravimo įstaigai mokama valstybės rinkliava, vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad konkrečius valstybės rinkliavos dydžius apskaičiuoja Vyriausybė, siūlytina vietoje formuluotės „mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta rinkliava“ vartoti
„mokama valstybės rinkliava“. Antra, Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio lengvatos gali būti nustatytos tik atitinkamuose mokesčių įstatymuose, reglamentuojančiuose tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo valstybės rinkliavos išimtis turi būti nustatyta ne keičiamame įstatyme, bet Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme. Trečia, iš teikiamo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kriterijais remiantis aplinkos ministro būtų nustatomi transporto priemonių gamintojai ir importuotojai, iš kurių perkant transporto priemones būtų atleidžiama nuo rinkliavos mokesčio. Šios nuostatos galimai laikytinos ūkinės veiklos laisvės varžymo priemone. Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos esminės transporto priemonių gamintojų ir importuotojų registravimo sąlygos.
Ketvirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 punktu, valstybės rinkliava sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, brauktina formuluotė „Transporto priemonių registravimo įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka rinkliavą paveda valstybės biudžetui“. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁵ straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad gamintojų ir importuotojų organizacija privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo, visuomenės informavimo ir švietimo. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aiškus gamintojų ir importuotojų organizacijos ir savivaldybės sutarties dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo, visuomenės informavimo ir švietimo turinys bei kitos esminės sutarties sąlygos. Taip pat nėra aiškus formuluotės „tvarkymo organizavimo“ turinys – ar turima omenyje, kad sutartyje turės būti numatyta gamintojų ir importuotojų organizacijos pareiga atlikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą, šių veiklų organizavimą ir stebėseną, ar vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimą ir šių veiklų koordinavimą.
Analogiškas pastabos turinys taikytinas ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁶ straipsnio
straipsnio 3 dalies 1 punktui ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktui. Antra, šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies
turi pareigą aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁶ straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo ne mažiau kaip 3 procentus lėšų, skaičiuojant nuo lėšų skiriamų keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymui, turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 34²² straipsnio
gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais.
Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatoma skirtinga visuomenės švietimui ir informavimui skiriamų piniginių lėšų apskaičiavimo tvarka. Gamintojų ir importuotojų organizacija turi skirti ne mažiau kaip 3 procentus nuo gautų finansinių įplaukų, o individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai turi skirti ne mažiau kaip 3 procentus nuo skirtų lėšų įgyvendinant keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnyje numatytas pareigas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹³ straipsnio 1 dalies 4 punktui, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁷straipsnio 1 dalies 4 punktui ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34²⁰ straipsnio
34⁶ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei ir paties projekto nėra aiškus banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties turinys ir esminės sąlygos, t. y. nėra aišku, kokia turi būti banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties suma ir kuriam laikotarpiui turi užtikrinti netinkamų transporto priemonių tvarkymo finansavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytinos projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹³ straipsnio
daliai ir 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34²⁰ straipsnio 2 daliai. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹² straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis savo turiniu yra vienodi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucija nustato, kokį mažiausią baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietų kiekį turi įrengti gamintojai ir importuotojai, įrengtų baterijų surinkimo vietų eksploatavimo ir visuomenės informavimo ir švietimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios keičiamo įstatymo nuostatos nustato bendrą pareigą visiems baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar būtų ir kaip užtikrintas šios nuostatos kontroliavimas ir siūlomas teisinio reguliavimo tikslų pasiekimas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tobulintina. 9. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies naujame 6 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, nustatydama, kokį mažiausią apmokestinamųjų gaminių, išskyrus padangas, atliekų kiekį pagal minimalius apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgia į per einamuosius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų apmokestinamųjų gaminių kiekį. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip praktikoje būtų įgyvendinamas projektu teikiamas teisinis reguliavimas – kaip Vyriausybė turėtų suformuoti atliekų tvarkymo užduotį tiems patiems kalendoriniams metams, kurių pardavimo rezultatai turėtų būti įvertinami nustatant atliekų tvarkymo užduotį.
Be to, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sukurta situacija, kai ūkio subjektai kalendorinių metų pabaigoje galimai turėtų ne įprastai vykdyti savo veiklą, o savo produkcijos kiekius derinti su nustatytomis atliekų tvarkymo užduotimis. 10. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies naujame 7 punkte vietoje „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme“ rašytina „Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme“. 11. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁹ straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoje formuluotės „savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis“ siūlytina vartoti „visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis). 12. Pastebėtina, kad aptariamomis įstatymo projekto nuostatomis naikinama galiojanti eksploatuoti netinkamu transporto priemonių, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo sistema ir kuriama nauja sistema. Manytina, jog šiuo atveju derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata: „Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.“ 13.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 14. Siūlytina projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis dėl įstatymo taikymo, nustatančiomis licencijų, dėl kurių buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, arba veiklos vykdymo išduotos licencijos pagrindu, išdavimo ar keitimo tvarką. 15. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
„ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujoje eilutėje. 15.2. Projekto 10 straipsniu
keičiamo įstatymo 34¹⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte trumpinys „LR“ keistinas į „Lietuvos Respublikos“. 15.3. Projekto 14 straipsnio pavadinimas papildytinas žodžiais „ir įgyvendinimas“. 15.4. Projekto 14 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. 15.5. Projekto 14 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5)