Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 123 straipsnio 1 ir 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „123 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo
medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Darbdavys taip pat turi teisę nušalinti nuo darbo (pareigų) darbuotoją, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat kitais, Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. 2. Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. arba savo sprendimu, jeigu darbuotojui yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juras Požela
DĖL
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 (toliau – Įstatymas) 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant papildyti nušalinimo nuo darbo atvejus. Pagal dabar galiojančias nuostatas, darbdavys nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti atlyginimo gali tai dienai tik tuomet, jei darbuotojas darbe pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Siekiant užtikrinti aukščiausius skaidrumo reikalavimus, šiuo Įstatymo projektu siūloma Darbo kodeksą papildyti nuostata, kuri numatytų darbdaviui galimybę nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Juras Požela. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal dabar galiojančias nuostatas, darbdavys nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti atlyginimo gali tai dienai tik tuomet, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant užtikrinti aukščiausius skaidrumo reikalavimus, šiuo Įstatymo projektu siūloma Darbo kodeksą papildyti nuostata, kuri numatytų darbdaviui galimybę nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 5.
įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Darbdavys įgis teisę nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip bus užtikrinti aukščiausi skaidrumo reikalavimai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis: Nušalinimas nuo darbo. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Juras Požela
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-05-18 Nr. S-2016-3453 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. IX-926 123 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4412 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
Primename, kad asmens veikla negali būti ribojama dėl įtarimų, kad jis galimai padarė tam tikrą nusikaltimą, nusižengimą ar dėl to, kad jo atžvilgiu valstybės institucija pradėjo tyrimą, kuris dar nėra baigtas (išskyrus, kai sprendimą dėl ūkinės veiklos laisvės apribojimo priima teismas). Paminėtina, kad nekaltumo prezumpcija yra viena pagrindinių teisių, nustatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje. Taip pat nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Manytina, kad įstatymo projektu suteikiama teisė darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio, kai tai būtų vykdoma atsižvelgus tik į informaciją, kad darbuotojui yra pareikšti tam tikri įtarimai (nors darbdavys net nėra baudžiamojo proceso dalyvis), nėra tinkamas pagrindas vykdyti tokius darbo veiklos ribojimus. Manytina, kad tokia priemonė pažeistų ne tik asmens teisę į nekaltumo prezumpciją, bet ir vertintina kaip neproporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti (įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama užtikrinti aukščiausius skaidrumo reikalavimus darbuotojams). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte nėra teikiami siūlymai, kaip būtų sprendžiami klausimai dėl žalos atlyginimo darbuotojui, kuris siūlomais pagrindais būtų nušalintas nuo darbo, tačiau vėliau tyrimo rezultatai ir nurodyti įtarimai nepasitvirtintų. Taip pat projekte nėra aptariami nušalinimo nuo darbo nurodytais atvejais terminai, nes įvairūs tyrimai gali vykti ilgą laiko tarpą.
Taip pat neaišku, kaip reikėtų užtikrinti garantijas darbuotojams ir vykdyti siūlomą apribojimą (nušalinimo nuo darbo) dėl įtarimų pareiškimo. Kaip, pavyzdžiui, būtų įgyvendinamos garantijos nėščiosioms moterims, kurios dėl įtarimų būtų nušalinamos nuo darbo ir vėliau pareikšti įtarimai nepasitvirtintų. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-05-18 Nr. XIIP-4412 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projektu siūloma pakeisti Darbo kodekso 123 straipsnį nustatyti teisę darbdaviui nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, Darbo kodekso 123 straipsnyje nustatytos dvi darbuotojo nušalinimo nuo darbo pagrindų grupės – darbdavio sprendimu ir pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytiniu reikalavimu. Darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo savo sprendimu, kai darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad darbdavio teisė nušalinti darbuotoją nuo darbo kitais įstatymų numatytais pagrindais siejama su darbo (pareigų) vykdymu. Pavyzdžiui, pagal Darbo kodekso 265 straipsnio 7 dalį, darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo iki jis pasitikrins sveikatą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę darbdaviui nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šias veikas kvalifikuoja ne darbdavys, o kompetentingi pareigūnai arba organai, todėl siūlymas suteikti teisę darbdaviui spręsti nušalinimo nuo darbo klausimą nesant rašytinio tų pareigūnų arba organų reikalavimo, kelia abejonių. Kadangi darbdavys nėra baudžiamojo proceso dalyvis, neaišku, kokiu oficialiu teisiniu pagrindu jis galėtų priimti sprendimą nušalinti darbuotoją nuo darbo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „darbuotojas, kuriam yra pareikšti įtarimai“ nevisiškai tiksli, neaišku, kuris procesinis veiksmas čia turimas omeny, todėl galėtų kilti neaiškumų nustatant nušalinimo nuo darbo momentą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnį įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Todėl nuostatas siūlytina tarpusavyje derinti su Baudžiamojo proceso kodekso terminologija. Antra, Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje yra siekiama įtvirtinti darbdavio teisę nušalinti nuo darbo (pareigų) darbuotoją, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat kitais, įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. ši nuostata apimtų visus kitus įstatymų numatytus atvejus. Tačiau Darbo kodekso 123 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Taigi 123 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti darbdavį nušalinti darbuotoją nuo darbo, kai gaunamas atitinkamas rašytinis reikalavimas. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis ir taikymas.
Trečia, neaiškus įstatymo projekte siūlomų nuostatų ir Darbo kodekso 123 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių normų tarpusavio santykis, neaišku, kas turėtų atlyginti žalą, jeigu darbuotojui pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepasitvirtintų ir dėl to nušalinimas nuo darbo būtų pripažintas nepagrįstu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka „korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“, kuri, be kita ko, apima ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė ne už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o už piktnaudžiavimą. 2. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, 123 straipsnio 2 dalyje po žodžių „nušalina darbuotoją nuo darbo“ skliausteliuose įrašytini žodžiai „(pareigų)“. Svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildomos ir galiojančios Darbo kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalys. 3. Įstatymo projektas tikslintinas pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) atsižvelgiant į tai, kad keičiamas pats Darbo kodeksas, o ne Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje per vidurį;
2) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 123 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti dėstomos atskirose 1 straipsnio struktūrinėse dalyse;
3) kadangi keičiamas ne visas Darbo kodekso 123 straipsnis, šio straipsnio numeris ir pavadinimas prieš keičiamas dalis brauktini. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2016 m. birželio 22 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
teisę darbdaviui nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, Darbo kodekso 123 straipsnyje nustatytos dvi darbuotojo nušalinimo nuo darbo pagrindų grupės – darbdavio sprendimu ir pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytiniu reikalavimu.
Darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo savo sprendimu, kai darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad darbdavio teisė nušalinti darbuotoją nuo darbo kitais įstatymų numatytais pagrindais siejama su darbo (pareigų) vykdymu. Pavyzdžiui, pagal Darbo kodekso 265 straipsnio 7 dalį, darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo iki jis pasitikrins sveikatą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę darbdaviui nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šias veikas kvalifikuoja ne darbdavys, o kompetentingi pareigūnai arba organai, todėl siūlymas suteikti teisę darbdaviui spręsti nušalinimo nuo darbo klausimą nesant rašytinio tų pareigūnų arba organų reikalavimo, kelia abejonių. Kadangi darbdavys nėra baudžiamojo proceso dalyvis, neaišku, kokiu oficialiu teisiniu pagrindu jis galėtų priimti sprendimą nušalinti darbuotoją nuo darbo. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „darbuotojas, kuriam yra pareikšti įtarimai“ nevisiškai tiksli, neaišku, kuris procesinis veiksmas čia turimas omeny, todėl galėtų kilti neaiškumų nustatant nušalinimo nuo darbo momentą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnį įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Todėl nuostatas siūlytina tarpusavyje derinti su Baudžiamojo proceso kodekso terminologija.
Antra, Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje yra siekiama įtvirtinti darbdavio teisę nušalinti nuo darbo (pareigų) darbuotoją, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat kitais, įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. ši nuostata apimtų visus kitus įstatymų numatytus atvejus. Tačiau Darbo kodekso 123 straipsnio
darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Taigi 123 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti darbdavį nušalinti darbuotoją nuo darbo, kai gaunamas atitinkamas rašytinis reikalavimas. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis ir taikymas. Trečia, neaiškus įstatymo projekte siūlomų nuostatų ir Darbo kodekso 123 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių normų tarpusavio santykis, neaišku, kas turėtų atlyginti žalą, jeigu darbuotojui pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepasitvirtintų ir dėl to nušalinimas nuo darbo būtų pripažintas nepagrįstu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka „korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“, kuri, be kita ko, apima ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o
piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o už piktnaudžiavimą. Pritarti
žodžių „nušalina darbuotoją nuo darbo“ skliausteliuose įrašytini žodžiai
„(pareigų)“. Svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildomos ir
galiojančios Darbo kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalys. Pritarti 3.
reikalavimus:
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje per vidurį;
dėstomos atskirose 1 straipsnio struktūrinėse dalyse;
numeris ir pavadinimas prieš keičiamas dalis brauktini. Pritarti
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ETD) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4412 (toliau – įstatymo projektas). Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, kad siūlymas suteikti teisę darbdaviui nušalinti nuo darbo (pareigų) darbuotoją, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei kitais įstatymų nustatytais pagrindais, derintinas su Baudžiamojo proceso kodekse ir Baudžiamajame kodekse naudojamomis sąvokomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas suteikti teisę darbdaviui spręsti nušalinimo nuo darbo klausimą dėl pareikštų įtarimų dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kelia abejonių, nes, iš principo, darbdavys šiuo atveju nėra baudžiamojo proceso dalyvis, todėl neaišku, kokiu oficialiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis jis galėtų priimti sprendimą nušalinti darbuotoją nuo darbo ir kaip tokią informaciją apie pareikštus įtarimus darbuotojui darbdavys galėtų gauti.
Pateiktas siūlymas kelia abejonių dėl jo atitikties nekaltumo prezumpcijai. Primename, kad asmens veikla negali būti ribojama dėl įtarimų, kad jis galimai padarė tam tikrą nusikaltimą, nusižengimą ar dėl to, kad jo atžvilgiu valstybės institucija pradėjo tyrimą, kuris dar nėra baigtas (išskyrus, kai sprendimą dėl ūkinės veiklos laisvės apribojimo priima teismas). Paminėtina, kad nekaltumo prezumpcija yra viena pagrindinių teisių, nustatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje. Taip pat nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Manytina, kad įstatymo projektu suteikiama teisė darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio, kai tai būtų vykdoma atsižvelgus tik į informaciją, kad darbuotojui yra pareikšti tam tikri įtarimai (nors darbdavys net nėra baudžiamojo proceso dalyvis), nėra tinkamas pagrindas vykdyti tokius darbo veiklos ribojimus. Manytina, kad tokia priemonė pažeistų ne tik asmens teisę į nekaltumo prezumpciją, bet ir vertintina kaip neproporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti (įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama užtikrinti aukščiausius skaidrumo reikalavimus darbuotojams).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte nėra teikiami siūlymai, kaip būtų sprendžiami klausimai dėl žalos atlyginimo darbuotojui, kuris siūlomais pagrindais būtų nušalintas nuo darbo, tačiau vėliau tyrimo rezultatai ir nurodyti įtarimai nepasitvirtintų. Taip pat projekte nėra aptariami nušalinimo nuo darbo nurodytais atvejais terminai, nes įvairūs tyrimai gali vykti ilgą laiko tarpą. Taip pat neaišku, kaip reikėtų užtikrinti garantijas darbuotojams ir vykdyti siūlomą apribojimą (nušalinimo nuo darbo) dėl įtarimų pareiškimo. Kaip, pavyzdžiui, būtų įgyvendinamos garantijos nėščiosioms moterims, kurios dėl įtarimų būtų nušalinamos nuo darbo ir vėliau pareikšti įtarimai nepasitvirtintų. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-4412, kaip galimai pažeidžiantį asmens teisę į nekaltumo prezumpciją bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už - bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė