Projekto
lyginamasis variantas
,232
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis
švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. “
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„
2Buvusias 2 straipsnio 23, 24, 25 dalis laikyti atitinkamai 24, 25, 26 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
„
daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurių kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;
2) psichologinis smurtas – asmens neigiami tyčiniai, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai atliekami veiksmai, įskaitant patyčias, nukreipti į kitą asmenį, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei sveikatai ar raidai;
3) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
4) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
5) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
6) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“ 4.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;
2) psichologinis smurtas – asmens neigiami tyčiniai, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai atliekami veiksmai, įskaitant patyčias, nukreipti į kitą asmenį, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei sveikatai ar raidai;
3) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
4) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
5) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
6) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“
4Buvusias 2 straipsnio 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33,
34, 35, 36, 37, 38,dalis laikyti atitinkamai 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40 dalimis.
5Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme., Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam,
taip pat smurtaujančiam ar smurtą patyrusiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant.“
taip: „
mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.“
taip:
„4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos
tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose 1.
Švietimo įstaigoje draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus. 2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. 4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami) bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Konsultacijų laiką ir trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką. 6.
mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. 7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 232 straipsniu: „232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau
pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio
pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio
pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką. 6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose. “
taip:
„11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią,
užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. “
taip: „12.
Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo Švietimo įstaigose , vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
išdėstyti taip: „6) į apsaugą nuo smurto , psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;“. 2. Papildyti 46 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „
ugdymą mokykloje .“
3Papildyti 46 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„
4) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose. “
išdėstyti taip: „3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją ;“. 2.
2Papildyti 47 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį. “
išdėstyti taip:
„4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai,
dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto , turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;“. 2. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tobulinti savo kvalifikaciją , socialines ir emocines kompetencijas ;“. 3. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus
(globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį ;“. 11 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „
17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. “
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos
teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais ;“. 13 straipsnis.
Pakeisti 59 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui , juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;“. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
Projekto XIIP-4391(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 STRAIPSNIŲ
232 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis
1Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms.
“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„
23Prevencinė programa – planingų ir sistemingų priemonių, padedančių stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką, visuma.“
2Buvusias 2 straipsnio 23, 24, 25 dalis laikyti atitinkamai 24, 25, 26 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
„ 27.
Smurtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, įskaitant šias smurto formas:
1) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
2) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
3) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“
4Buvusias 2 straipsnio 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33,
34, 35, 36, 37, 38,dalis laikyti atitinkamai 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi: „
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam, taip pat smurtaujančiam ar smurtą patyrusiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant.“
taip: „
mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.“
taip:
„4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas
yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose
forma, nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus. 2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3.
3Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys,
švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. 4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami) bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Konsultacijų laiką ir trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką. 6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. 7.
mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 232 straipsniu: „232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau
pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. 3.
pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio
pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką. 6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose. “
taip:
„11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią,
užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. “
taip: „12.
Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo Švietimo įstaigose , vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
išdėstyti taip: „6) į apsaugą nuo smurto , psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;“. 2. Papildyti 46 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „
ugdymą mokykloje .“
3Papildyti 46 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„
4) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose. “
išdėstyti taip: „3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją ;“. 2.
2Papildyti 47 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį. “
išdėstyti taip: „4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto , turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;“. 2. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tobulinti savo kvalifikaciją , socialines ir emocines kompetencijas ;“. 3. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus
(globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį ;“. 11 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „
17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. “
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos
teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais ;“. 13 straipsnis.
Pakeisti 59 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
DĖL
, 232
2016-10-12 Nr. XIIP-4391(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo Švietimo įstatymą 1 straipsnį 2 dalimi, nustatančia, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. Vertinant siūlomą nuostatą, lieka neaiškus jos tikslas bei santykio su kitais įstatymais turinys. Atkeiptinas dėmesys, kad kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nereglamentuoja smurto prevencijos ir kontrolės švietimo įstaigose, todėl neaišku kokie kiti įstatymai, turintys taikymo viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, turimi omenyje. Jeigu turimi omenyje bendro pobūdžio normas įtvirtinantys įstatymai, reguliuojantys bet kokios formos ir pobūdžio smurtą, jo prevenciją bei kontrolę kitose visuomeninių santykių srityse, reikėtų ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti šiuos įstatymus, bet ir atskleisti jų nuostatų, kurios vietoj siūlomų Švietimo įstatymo normų būtų taikomos reguliuojant smurto prevenciją bei kontrolę švietimo įstaigose, turinį. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos
„prevencinė programa“ apibrėžimą, tačiau toliau projekto nuostatose nėra
atskleistas subjektas, atsakingas už tokių programų tvirtinimą bei įgyvendinimą (projekte nurodytas tik subjektas, įgaliotas tvirtinti prevencinių programų kriterijus). 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 6 punkte išskiriama atskira smurto forma – vaiko nepriežiūra.
Atsižvelgiant į projektu nustatomą šios smurto formos turinį bei sistemiškai vertinant ją su kitomis projekte išskiriamos smurto formomis, manome, kad vaiko nepriežiūra, t. y. vaiko atstovo pagal įstatymą vykdomas esminių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių, tiesiogiai nesusijusių su Švietimo įstatyme reglamentuojamais teisiniais švietimo srityje veikiančių subjektų santykiais, netenkinamas ar nepakankamas tenkinimas yra ne šio įstatymo, o socialinę apsaugą reguliuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad ši nuostata sistemiškai nesiderintų su kitomis projekto nuostatomis, kuriose akcentuojamas ir išskiriamas smurtas būtent tarp švietimo įstaigos mokinių ir (ar) darbuotojų, o ne įstatyminių vaiko atstovų smurtas prieš savo vaikus. 4. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 6 punkte vartojamos formuluotės „už vaiko priežiūrą atsakingas asmuo“ turinys, nes Švietimo įstatyme tokį statusą turintys asmenys neapibrėžti. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje bei 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamų toliau vartojamų įstatymų santrumpų kaip perteklinių. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslintinas projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomas senų ir naujų straipsnio dalių pernumeravimas (iš buvusių 12 straipsnių dalių, jas pernumeravus, atsiranda 13 straipsnio dalių).
Galbūt tikslinga būtų pildyti 2 straipsnį dalimis, turinčias novelas, taip išvengiant straipsnio dalių pernumeravimo. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
pedagoginių darbuotojų pareiga ne rečiau kaip kartą per ketverius metus tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje, bei siekiant teisinio aiškumo, manytume, kad būtent įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, reikėtų apibrėžti sąvokos „mokinių socialinės ir emocinės kompetencijos“ turinį, t.y. reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. 8. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 1 dalies formuluotė taisytina, nes ji suponuoja, kad bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje draudžiamos tik tam tikros, įstatyme išvardintos smurto formos. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad mokyklose, kaip ir visur kitur, yra draudžiamas bet koks smurtas, nepriklausomai nuo to, kas ir prieš ką smurtauja. Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti, kad Švietimo įstatymo tikslas yra reglamentuoti tam tikrų smurto formų prevenciją švietimo įstaigose bei nustatyti priemones, skirtas kovoti su šių smurto formų apraiškomis minėtose įstaigose. 9. Nesuprantama, kodėl projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 5 dalyje numatyta tik smurtavusių ar smurtą patyrusių nepilnamečių mokinių pareiga neatlygintinai gauti psichologo konsultaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose mokosi ir pilnamečiai mokiniai, todėl neaišku, kokiu pagrindu jie yra išskiriami iš kitų švietimo įstaigose besimokančių mokinių rato.
Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose siekiama įtvirtinti tik nepilnamečių mokinių (ar jų atstovų) teises ir pareigas, susijusias su smurto prevencija švietimo įstaigose. Be to, mūsų nuomone, įstatyme gali būti įtvirtinta teisė (kaip pirminiame projekto variante), o ne pareiga gauti psichologo konsultaciją. Manytume, kad įpareigojimo privalomai lankytis pas atitinkamą specialistą, kai mokinio elgesys kelia pavojų aplinkiniams, nustatymas yra ne šio, o Minimalios ir vidutinės vaiko priežiūros įstatymo reguliavimo dalykas. Taip pat visiškai nesuprantama bei, mūsų nuomone, nepagrįsta projekte įtvirtinta privaloma pareiga su įstatyminiais atstovais pas psichologą pagalbos kreiptis ne tik smurtavusiam, bet ir smurtą patyrusiam mokiniui. 10. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 6 dalies nuostata pildytina, nustatant, kad švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad mokiniai bei jų įstatyminiai atstovai turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje. 11. Nesuprantama projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio, kuris skirtas reguliuoti pranešimus apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją, paskirtis bei jo turinio santykis su įstatymais ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos kontrolę.
Pažymėtina, kad minėtus klausimus reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama Neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarka ir kiti teisės aktai, kuriuose sistemiškai ir tinkamai išdėstytos neskelbtinos, draudžiamos ar ribojamos informacijos skleidimo kontrolės pagrindai (įskaitant ir suinteresuotų asmenų pranešimų apie pastebėtus skleidimo faktus teikimo tvarką), už šių funkcijų vykdymą atsakingų valstybės pareigūnų bei institucijų teisės, pareigos bei įstatymų reikalavimus pažeidusių asmenų atsakomybės klausimai. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamo sisteminio įstatymų taikymo bei norint išvengti teisės aktų kolizijos, Švietimo įstatyme reikėtų atsisakyti nuostatų, kurios jau išdėstytos kituose įstatymuose (atitinkamomis nuostatomis galėtų būti papildomi būtent minėti specialieji teisės aktai, o ne Švietimo įstatymas). Manome, kad Švietimo įstatyme turėtų būti išdėstyti tik specialiuose viešosios informacijos skleidimą reglamentuojančiose įstatymuose nenustatytos normos, pvz. nuostatos dėl mokinių patyčių kibernetinėje erdvėje (kaip ir buvo numatyta pirminiame projekto variante). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, reikėtų iš esmės taisyti projekto 6 straipsniu pildomą Švietimo įstatymo 232 straipsnį, atsisakant į Švietimo įstatymo reguliavimo dalyką nepatenkančių nuostatų. 12.
pildomo įstatymo 232 straipsnio 1 dalyje minimi tik vieši patyčių kibernetinėje erdvėje atvejai, nors projekto 2 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 4 punkte, kuriame tokios patyčios apibrėžtos, nustatyta, kad patyčių informacija gali būti siunčiama ir asmeniškai. Toks reguliavimas suponuoja, kad asmeninių patyčių atveju Švietimo įstatymo 232 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos. 13. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 1 dalyje nurodytas iš esmės neapibrėžtas asmenų ratas („kiti asmenys“), šio straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti“. 14. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintų privalomus nurodymų turinį bei į tai, kad tokiais nurodymais būtų suvaržoma asmenų ūkinės veiklos laisvė, taip pat siekiant užtikrinti prižiūrimų subjektų teises, viešojo administravimo institucijų nurodymų pagrįstumą bei proporcingumą, manome, kad nurodytus veiksmus turėtų sankcionuoti teismas. Vadovaujantis tuo, projektas pildytinas nuostatomis, nustatančiomis teismo sankcijos gavimo tvarką ir terminus. 15. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad už šio straipsnio nurodytų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose, yra ydingas. Pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu susijusios nuostatos, įskaitant ir poveikio priemonių asmenims taikymą už tam tikras veikas, turi būti aiškiai įtvirtinamos įstatymu. Tuo tarpu nei teikiamas projektas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato jokių poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems subjektams už šiose dalyse nurodytų pareigų nevykdymą. 16.
keičiamo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies antrasis sakinys tikslintinas gramatiniu požiūriu (galbūt prieš žodį „pateiktas“ praleistas žodis
„įgyvendinant“). Be to, tuo atveju, jei šioje dalyje minima nuosekli, ilgalaikė
socialines ir emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa yra projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta „prevencinė programa“, reikėtų tiesiog papildyti 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, o toliau projekto tekste vartoti įvedamą santrumpą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] .
DĖL
, 232
2016-10-14 Nr. XIIP-4391(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo Švietimo įstatymą 1 straipsnį 2 dalimi, nustatančia, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. Vertinant siūlomą nuostatą, lieka neaiškus jos tikslas bei santykio su kitais įstatymais turinys. Atkeiptinas dėmesys, kad kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nereglamentuoja smurto prevencijos ir kontrolės švietimo įstaigose, todėl neaišku kokie kiti įstatymai, turintys taikymo viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, turimi omenyje. Jeigu turimi omenyje bendro pobūdžio normas įtvirtinantys įstatymai, reguliuojantys bet kokios formos ir pobūdžio smurtą, jo prevenciją bei kontrolę kitose visuomeninių santykių srityse, reikėtų ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti šiuos įstatymus, bet ir atskleisti jų nuostatų, kurios vietoj siūlomų Švietimo įstatymo normų būtų taikomos reguliuojant smurto prevenciją bei kontrolę švietimo įstaigose, turinį. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos
„prevencinė programa“ apibrėžimą, tačiau toliau projekto nuostatose nėra
atskleistas subjektas, atsakingas už tokių programų tvirtinimą bei įgyvendinimą (projekte nurodytas tik subjektas, įgaliotas tvirtinti prevencinių programų kriterijus). 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 3 punkte išskiriama atskira smurto forma – vaiko nepriežiūra.
Atsižvelgiant į projektu nustatomą šios smurto formos turinį bei sistemiškai vertinant ją su kitomis projekte išskiriamomis smurto formomis, manome, kad vaiko nepriežiūra, t. y. vaiko atstovo pagal įstatymą vykdomas esminių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių, tiesiogiai nesusijusių su Švietimo įstatyme reglamentuojamais teisiniais švietimo srityje veikiančių subjektų santykiais, netenkinimas ar nepakankamas tenkinimas yra ne šio įstatymo, o socialinę apsaugą reguliuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad ši nuostata sistemiškai nesiderintų su kitomis projekto nuostatomis, kuriose akcentuojamas ir išskiriamas smurtas būtent tarp švietimo įstaigos mokinių ir (ar) darbuotojų, o ne įstatyminių vaiko atstovų smurtas prieš savo vaikus. 4. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės „už vaiko priežiūrą atsakingas asmuo“ turinys, nes nei Švietimo įstatyme, nei kituose įstatymuose tokį statusą turintys asmenys neapibrėžti. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje bei 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamų toliau vartojamų įstatymų santrumpų kaip perteklinių. 6.
straipsnio 4 dalyje dėstomas senų ir naujų straipsnio dalių pernumeravimas (iš buvusių 12 straipsnių dalių, jas pernumeravus, atsiranda 13 straipsnio dalių). Galbūt tikslinga būtų pildyti 2 straipsnį dalimis, turinčias novelas, taip išvengiant straipsnio dalių pernumeravimo. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
pedagoginių darbuotojų pareiga ne rečiau kaip kartą per ketverius metus tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje, bei siekiant teisinio aiškumo, manytume, kad būtent įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, reikėtų apibrėžti sąvokos „mokinių socialinės ir emocinės kompetencijos“ turinį, t.y. reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. 8. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 1 dalies formuluotė taisytina, nes ji suponuoja, kad bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje draudžiamos tik tam tikros, įstatyme išvardintos smurto formos. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad mokyklose, kaip ir visur kitur, yra draudžiamas bet koks smurtas, nepriklausomai nuo to, kas ir prieš ką smurtauja. Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti, kad Švietimo įstatymo tikslas yra reglamentuoti tam tikrų smurto formų prevenciją švietimo įstaigose bei nustatyti priemones, skirtas kovoti su šių smurto formų apraiškomis minėtose įstaigose. 9. Nesuprantama, kodėl projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 5 dalyje numatyta tik smurtavusių ar smurtą patyrusių nepilnamečių mokinių pareiga neatlygintinai gauti psichologo konsultaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose mokosi ir pilnamečiai mokiniai, todėl neaišku, kokiu pagrindu jie yra išskiriami iš kitų švietimo įstaigose besimokančių mokinių rato.
Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose siekiama įtvirtinti tik nepilnamečių mokinių (ar jų atstovų) teises ir pareigas, susijusias su smurto prevencija švietimo įstaigose. Be to, mūsų nuomone, įstatyme gali būti įtvirtinta teisė (kaip pirminiame projekto variante), o ne pareiga gauti psichologo konsultaciją. Manytume, kad įpareigojimo privalomai lankytis pas atitinkamą specialistą, kai mokinio elgesys kelia pavojų aplinkiniams, nustatymas yra ne šio, o Minimalios ir vidutinės vaiko priežiūros įstatymo reguliavimo dalykas. Taip pat visiškai nesuprantama bei, mūsų nuomone, nepagrįsta projekte įtvirtinta privaloma pareiga su įstatyminiais atstovais pas psichologą pagalbos kreiptis ne tik smurtavusiam, bet ir smurtą patyrusiam mokiniui. 10. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 6 dalies nuostata pildytina, nustatant, kad švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad mokiniai bei jų įstatyminiai atstovai turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje. 11. Nesuprantama projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio, kuris skirtas reguliuoti pranešimus apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją, paskirtis bei jo turinio santykis su įstatymais ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos kontrolę.
Pažymėtina, kad minėtus klausimus reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama Neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarka ir kiti teisės aktai, kuriuose sistemiškai ir tinkamai išdėstytos neskelbtinos, draudžiamos ar ribojamos informacijos skleidimo kontrolės pagrindai (įskaitant ir suinteresuotų asmenų pranešimų apie pastebėtus skleidimo faktus teikimo tvarką), už šių funkcijų vykdymą atsakingų valstybės pareigūnų bei institucijų teisės, pareigos bei įstatymų reikalavimus pažeidusių asmenų atsakomybės klausimai. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamo sisteminio įstatymų taikymo bei norint išvengti teisės aktų kolizijos, Švietimo įstatyme reikėtų atsisakyti nuostatų, kurios jau išdėstytos kituose įstatymuose (atitinkamomis nuostatomis galėtų būti papildomi būtent minėti specialieji teisės aktai, o ne Švietimo įstatymas). Manome, kad Švietimo įstatyme turėtų būti išdėstyti tik specialiuose viešosios informacijos skleidimą reglamentuojančiose įstatymuose nenustatytos normos, pvz. nuostatos dėl mokinių patyčių kibernetinėje erdvėje (kaip ir buvo numatyta pirminiame projekto variante). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, reikėtų iš esmės taisyti projekto 6 straipsniu pildomą Švietimo įstatymo 232 straipsnį, atsisakant į Švietimo įstatymo reguliavimo dalyką nepatenkančių nuostatų. 12.
įstatymo 232 straipsnio 1 dalyje minimi tik vieši patyčių kibernetinėje erdvėje atvejai, nors projekto 2 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 4 punkte, kuriame tokios patyčios apibrėžtos, nustatyta, kad patyčių informacija gali būti siunčiama ir asmeniškai. Toks reguliavimas suponuoja, kad asmeninių patyčių atveju Švietimo įstatymo 232 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos. 13. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 1 dalyje nurodytas iš esmės neapibrėžtas asmenų ratas („kiti asmenys“), šio straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti“. 14. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintų privalomus nurodymų turinį bei į tai, kad tokiais nurodymais būtų suvaržoma asmenų ūkinės veiklos laisvė, taip pat siekiant užtikrinti prižiūrimų subjektų teises, viešojo administravimo institucijų nurodymų pagrįstumą bei proporcingumą, manome, kad nurodytus veiksmus turėtų sankcionuoti teismas. Vadovaujantis tuo, projektas pildytinas nuostatomis, nustatančiomis teismo sankcijos gavimo tvarką ir terminus. 15. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad už šio straipsnio nurodytų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose, yra ydingas. Pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu susijusios nuostatos, įskaitant ir poveikio priemonių asmenims taikymą už tam tikras veikas, turi būti aiškiai įtvirtinamos įstatymu. Tuo tarpu nei teikiamas projektas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato jokių poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems subjektams už šiose dalyse nurodytų pareigų nevykdymą. 16.
keičiamo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies antrasis sakinys tikslintinas gramatiniu požiūriu (galbūt prieš žodį „pateiktas“ praleistas žodis
„įgyvendinant“). Be to, tuo atveju, jei šioje dalyje minima nuosekli, ilgalaikė
socialines ir emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa yra projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta „prevencinė programa“, reikėtų tiesiog papildyti 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, o toliau projekto tekste vartoti įvedamą santrumpą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] .
IR
, 232
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Komiteto nariai: Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Aleksandras Zeltinis; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, patarėjas Šarūnas Narbutas, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai Gintarė Lapkauskienė, Vilius Nakutis, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Čeledienė, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas Ričardas Černiauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
centre. Pritarti
1
nurodytas pildomos dalies numeris.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir
pildomas naujomis 5 ir 6 dalimis, atitinkamai keičiant kitų straipsnio dalių numeraciją. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti projekto 1 straipsniu pildomų įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos „prevencinė programa“ apibrėžimą, tačiau toliau projekto nuostatose nėra atskleistas subjektas, atsakingas už tokių programų turinio ar kriterijų nustatymą, tvirtinimą bei įgyvendinimą. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 12 straipsniu keičiamo
programų kriterijus“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus , sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais
35
dalies vienose nuostatose minima asmens raida, kitose – asmens vystymasis. Siūlytina šias sąvokas suvienodinti. Pritarti Pasiūlymas: Projekte vietoj termino
„vystymasis“ vartoti terminą „raida“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31
dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 punkte minimi veiksmai, galintys sukelti arba sukeliantys pavojų, o 2 punkte – veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą. Siūlytina šias formuluotes suvienodinti.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) fizinis smurtas
kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;“
32
dalies 2 punkte diskutuotina (1) kuo skiriasi „emocinė“ ir „dvasinė“ sveikata ir ar abi jos turi būti nurodytos, (2) ką reiškia sąvoka „socialinė sveikata“, (3) ar psichologinis smurtas (patyčios) gali pasireikšti tik asmens neigiamais tyčiniais veiksmais (o ne ir neveikimu). Iš dalies pritarti Argumentai:
Sąvokų apibrėžtyse vartojamos mokslo ir metodinėje literatūroje vartojamos sąvokos ir terminai. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 27 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „
3
dalies 3 punkte redaguotina formuluotė „veiksmai, kuriais asmuo siekia siekti bet kokios naudos“. Taip pat manytina, kad seksualinis smurtas gali sutrikdyti ir asmens (fizinę) sveikatą, emocinę (dvasinę) sveikatą, orumą (plg. su 1 ir 2 punktų formuluotėmis).
Pritarti Pakeisti 2 straipsnio 27 dalies 3 p ir, atsižvelgus į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymą, jį išdėstyti taip: „5) seksualinis smurtas
kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
3
dalies 4 punkte išskiriama atskira smurto forma – vaiko nepriežiūra. Atsižvelgiant į projektu nustatomą šios smurto formos turinį bei sistemiškai vertinant ją su kitomis projekte išskiriamos smurto formomis, svarstytina, ar vaiko nepriežiūra, t. y. vaiko atstovo pagal įstatymą vykdomas esminių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių, tiesiogiai nesusijusių su Švietimo įstatyme reglamentuojamais teisiniais švietimo srityje veikiančių subjektų santykiais, netenkinamas ar nepakankamas tenkinimas yra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Mūsų nuomone, tai turėtų būti ne Švietimo, o socialinę apsaugą reguliuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Be to, ir kitose projekto nuostatose akcentuojamas ir išskiriamas smurtas būtent tarp švietimo įstaigos mokinių ir
(ar) darbuotojų, o ne įstatyminių vaiko atstovų smurtas prieš savo vaikus. Be to, diskutuotina, kuo skiriasi šiame punkte minimos „protinė“, „emocinė“ ir
„dvasinė“ sveikata ir ar visos jos turi būti nurodytos, bei ką reiškia sąvoka
„socialinė sveikata“. Iš dalies pritarti Argumentai: Projekte siūloma vaiko nepriežiūrą įvardinti kaip vieną iš smurto rūšių.
Tai nėra naujas reiškinys, nes yra priimti įvairūs teismų sprendimai, susiję su šia smurto forma. Švietimo įstaigos darbuotojai nereaguojantys į vaiko nepriežiūrą, taip pat tampa smurtą prieš vaiką toleruojančiais asmenimis. Projekto vienas iš tikslų yra numatyti, kad visos smurto apraiškos turi būti vertinamos sistemiškai, neapsiribojant atskirų socialinių sričių teisės aktais, bet švietimo sistemoje sukuriant išsamų ir holistinį smurto prevencijos mechanizmą. Švietimo įstaigos taip pat turi reaguoti į visas smurto formas, įskaitant ir vaiko nepriežiūrą, nes švietimo įstaigos darbuotojai, visų pirma, pedagogai, tokius atvejus gali identifikuoti bene pirmieji. Neabejotinai vaiko nepriežiūros sąvoka turi būti suderinta su kituose įstatymuose galiojančiomis sąvokomis. Tačiau kadangi vaiko nepriežiūros sąvoka šiuo metu nėra apibrėžta galiojančiuose teisės aktuose, tikslinga šiuo įstatymo projektu sąvoką įteisinti. Projekte pateikiama sąvoka atitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte (XIIP-2931), kuris šiuo metu svarstomas Seime, nurodytą sąvoką. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 27 dalies 3 punkte išbraukti sąvoką „dvasinė sveikata“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
35
straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 4 punkte įtvirtinta vaiko nepriežiūrą apibūdinanti sąlyga – vaiko atstovo pagal įstatymą ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaiko poreikių netenkinimas. Tokia formuluotė suponuoja, kad vaiko nepriežiūrą galima konstatuoti tik esant abiejų aukščiau nurodytų subjektų veikoms, t. y. kai vaiko neprižiūri ir vaiko atstovai, ir už vaiką atsakingi asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šiame punkte vartojamos formuluotės „už vaiko priežiūrą atsakingas asmuo“ turinys, nes Švietimo įstatyme tokį statusą turintys asmenys neįvardinti.
Pritarti Pasiūlymas Projektu keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „6) vaiko nepriežiūra
priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei dvasinei sveikatai ir raidai ;“
36
dalies 5 punkte vietoj žodžių „prie kito asmens“ įrašytini žodžiai „prieš kitą asmenį“, o vietoj žodžių „nežiūrint į tai“ – žodžiai „nepriklausomai nuo to“. Be to, kritikuotinas toks sąvokos apibrėžimo būdas, kuomet sąvoka apibrėžiama naudojant tą pačią sąvoką („patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios prie kito asmens“). Taip pat manytina, kad skliaustuose nurodytos nuostatos yra kazuistinio pobūdžio ir brauktinos kaip perteklinės, kadangi nėra nei reikalinga, nei įmanoma įstatyme apibrėžti visų įmanomų gyvenimiškų patyčių kibernetinėje erdvėje formų, juolab tokį formų sąrašą pateikiant kaip baigtinį. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 27 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) patyčios kibernetinėje erdvėje
2 11.
Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies formuluotės nėra aišku, kokia tvarka privalomą kvalifikacijos tobulinimąsi mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje vykdys nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginiai darbuotojai, t. y. projekte numatyta, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tik valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi nuostatus. Taip pat svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti sąvokos „mokinių socialinės ir emocinės kompetencijos“ turinio. Nepritarti Argumentai:
Švietimo įstatymo 49 straipsnio
kvalifikaciją“, nepriklausomai nuo savininko teises ir pareigas vykdančios institucijos ir nuo mokyklos, kurioje jis dirba, pavaldumo. Sąvoka „socialinės ir emocinės kompetencijos“ yra išdėstyta ministro tvirtinamuose ugdymo programų aprašuose. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio
mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje draudžiamas tik smurtas tarp mokinių ir (ar) švietimo įstaigos darbuotojų, o, pvz., mokinio tėvo smurtas prieš kitą mokinį yra leidžiamas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad mokyklose, kaip ir visur kitur, yra draudžiamas bet koks smurtas, nepriklausomai nuo to, kas ir prieš ką smurtauja. Tiesiog Švietimo įstatyme siūloma reglamentuoti tam tikrų smurto formų prevenciją švietimo įstaigose bei nustatyti priemones, skirtas kovoti su šių smurto formų apraiškomis minėtose įstaigose. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu papildančio 231 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose “ 2.
231 straipsnyje vietoj „bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigos“ įrašyti „švietimo įstaigos“, papildyti įstatymo 231 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1. Švietimo įstaigoje draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus. “
2
straipsnio 2 dalyje minimi bet kokio smurto atvejai, ar, vis dėlto, tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytų smurto formų atvejai. Pritarti Pasiūlymas:
231 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.“
3
straipsnio
smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas privalo pranešti visoms vaiko teisių apsaugos srityje veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. Mūsų nuomone, siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo įgyvendinimo, reikėtų nurodyti, kad švietimo įstaigos vadovas praneša vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ar savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu papildančio 231 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.“
4 15.Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti kokiais atvejais švietimo įstaigos vadovas praneša apie smurto atvejį pedagoginei psichologinei tarnybai, tikslintina, nes švietimo įstaigos vadovas apie smurto atvejį turi pranešti ne tik tuo atveju, kai smurtaujama prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją, tačiau ir tais atvejais, kai prieš kitus asmenis smurtauja mokytojas ar kitas darbuotojas. Pritarti Pasiūlymas:
231 straipsnio 4 dalį iš ją išdėstyti taip:
„4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria
mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto prieš mokytoją, kitą bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos darbuotoją faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.“
5
straipsnio 5 dalyje numatyta tik smurtavusių ar smurtą patyrusių nepilnamečių mokinių teisė neatlygintinai gauti psichologo konsultaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose mokosi ir pilnamečiai mokiniai, todėl neaišku, kokiu pagrindu jie yra išskiriami iš kitų švietimo įstaigose besimokančių mokinių rato. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose siekiama įtvirtinti tik nepilnamečių mokinių (ar jų atstovų) teises ir pareigas, susijusias su smurto prevencija švietimo įstaigose. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau negu per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.“
57
straipsnio
dienų terminas, per kurias mokinys su jį lydinčiais tėvais turi kreiptis dėl psichologo konsultacijos. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintam 5 darbo dienų terminui.
Pritarti Pasiūlymas:
231 straipsnio 5 dalį iš ją išdėstyti taip:
„Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs
(smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau negu per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.“ Pasiūlymas:
231 straipsnio 7 dalį iš ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“
67
straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią švietimo įstaigos vadovas turi užtikrinti mokinių galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą jo nevadovaujamoje pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar pas kitą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo. Beje, to paties straipsnio 7 dalyje analogiška pareiga švietimo įstaigos vadovui užtikrinti mokytojų ar kitų švietimo įstaigos darbuotojų neatlygintinos psichologinės pagalbos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar pas kitą psichologinės pagalbos teikėją gavimą nebenumatoma.
Pritarti Argumentai: Įsigaliojus Projekto nuostatoms švietimo įstaigos vadovo pareigos apsiribos procedūrinių reikalavimų laikymusi, t.y. (1) kad jo vadovaujamoje įstaigoje būtų vykdoma įstatymo 43 straipsnio 11 dalies reikalavimus atitinkanti programa; (2) kad apie jo vadovaujamoje įstaigoje pastebėtus smurto atvejus būtų pranešta tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kompetentingoms institucijoms; (3) kad smurtaujantis ar smurtą patyręs ir asmuo, o Projekte numatytais atvejais ir smurtaujančio ar smurto patyrusio asmens tėvai (globėjai, rūpintojai), būtų nukreipti pas psichologą. Švietimo įstaigos vadovo diskrecijoje išliks galimybė psichologus samdyti savo vadovaujamoje įstaigoje arba juos nukreipti į psichologinę pedagoginę tarnybą arba pas kitą psichologinės pagalbos teikėją, kurį nurodys savivaldybė. Pasiūlymas:
pildomo įstatymo 231 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.“
6
straipsnio
nesilaikymą gali būti taikomos teisės aktuose nurodytos poveikio priemonės, yra teisiškai ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, su asmens teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu susijusios nuostatos, įskaitant ir poveikio priemonių asmenims taikymą už tam tikras veikas, turi būti aiškiai įtvirtinamos įstatymu.
Tuo tarpu nei iš teikiamo projekto, nei iš kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nėra aiškūs nei subjektai, kuriems poveikio priemonės gali būti taikomos, nei veikos, už kurias jos būtų taikomos, nei pačios taikytinos poveikio priemonės . Antra, formuluotė „gali būti taikomos poveikio priemonės“ nesiderina su bendruoju atsakomybės neišvengiamumo principu, nes suponuoja subjektyvią valdingus įgalinimus turinčio subjekto (nors jis projekte ir neatskleistas) teisę spręsti dėl poveikio priemonės reikalingumo ir taikymo. Atsižvelgiant į tai, reikėtų šios nuostatos arba atsisakyti kaip deklaratyvaus turinio, arba patikslinti pagal aukščiau išdėstytą pastabą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio 6 daliai. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 231 straipsnio 8 dalį išbraukti
aišku, kas yra „Vyriausybės įgaliota institucija“, ne kartą paminėta projekto
straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt . . 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt , jei kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, t. y. kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, arba kuri yra pornografinio turinio , skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir
(ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir
(ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir
(ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą , privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją . 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.“
šio straipsnio 1 ar
nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.“
1
straipsnio, kuris vadinasi „Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje“, 1 dalyje minimi tik vieši patyčių kibernetinėje erdvėje atvejai, nors projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 5 punkte, kuriame tokios patyčios apibrėžtos, nustatyta, kad patyčių informacija gali būti siunčiama ir asmeniškai (elektroniniu laišku, trumpąja žinute ar kitokiu susirašinėjimu, taip pat skaitmeninių vaizdų persiuntimu į asmens ryšio priemones). Minėtos projekto nuostatos suderintinos tarpusavyje. Pritarti Projekto nuostatos suderintos ir aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Žiūrėti komentarą prie 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-236 22.
Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio
maksimalias pastangas“ yra išimtinai vertinamojo pobūdžio, nenustatanti jokių konkrečių funkcijų ar įgalinimų. Atsižvelgiant į tai, šios nuostatos reikėtų atsisakyti bei aiškiai nurodyti valstybės institucijos kompetencijai priklausančius atlikti veiksmus. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalyje vartojamai formuluotei „deda maksimalias pastangas“. Pritarti iš dalies
straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt . . 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt , jei kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, t. y. kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, arba kuri yra pornografinio turinio , skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir
(ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir
(ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą , privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją . 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.“
šio straipsnio 1 ar
nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.“
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „pastebėjus“ neturėtų būti įrašytas žodis
„pastebėjusi“, nes ši norma skirta ne neapibrėžtam subjektui ratui, o tik
vienai valstybės institucijai, kuri šios dalies nustatyta tvarka turi reaguoti ir atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Nepritarti Argumentai: Ši nuostata skirta neapibrėžtam subjektų ratui, t.y. visiems asmenims, kurie pastebi
„informaciją, kuri Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstatymo nustatyta tvarka priskiriama draudžiamai skleisti informacijai, kuria iš vaikų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, taip pat kai informacija yra pornografinio turinio ir (ar) skatina vaikų seksualinę prievartą, ir (ar) jų išnaudojimą, ir (ar) pateikia savitikslį smurtą“. Tokią informaciją pastebėję asmenys turi galimybę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą. Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi, kad informacija atitinka bent vieną aukščiau nurodytą požymį, privalo reaguoti. Tokia tvarka ir šiuo metu taikoma praktikoje. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio
nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, ar, vis dėlto, tai yra kitokio turinio ir kitokia tvarka pateikiamas pranešimas (tokiu atveju reikėtų reglamentuoti ir šio pranešimo pateikimo tvarką). Pritarti Žiūrėti komentarą prie 20 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 25.
Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 232 straipsnio
(ar) skatina vaikų seksualinę prievartą, ir (ar) jų išnaudojimą, ir (ar) savitikslį smurtą“ prieš žodžius „savitikslį smurtą“ įrašytinas žodis
„pateikia“ (žr. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį). Pritarti
straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt . . 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt , jei kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, t. y. kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, arba kuri yra pornografinio turinio , skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir
(ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir
(ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir
(ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą , privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją . 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.“
šio straipsnio 1 ar
nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.“
2016-05-236 1, 2, 3,
įstatymo 232 straipsnio 1–3 dalių formuluotes, galima daryti išvadą, kad apie kibernetinėje erdvėje pastebėtas patyčias bet kurie asmenys gali pranešti kompetentingai institucijai tik tuo atveju, kai pastebėta informacija pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Tuo tarpu tais atvejais, kai kibernetinėje erdvėje pastebėta informacija yra 232 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turinio, tokia asmenų teisė bei jos įgyvendinimo tvarka įstatyme jau nebenumatyta. Svarstytinas toks reguliavimo pagrįstumas ir logiškumas.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo 232 straipsnio 3 dalyje aptariama situacija, kai pastebėta informacija patenka į kito šiuo metu galiojančio įstatymo (LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo) reguliavimo sritį ir kuriame numatytos aiškios procedūrinės taisyklės, kurias turi įgyvendinti kompetentingos valstybės institucijos. Todėl ši Projekto nuostata yra suderinta su galiojančio specialaus įstatymo nuostatomis. Įstatymo 232 straipsnio 1 ir 2 dalyje aptariami atvejai, kurie šiuo metu nėra reglamentuojami kituose galiojančiuose įstatymuose. Projektu siekiama teisiškai įtvirtinti šiuo metu praktikoje tarp Ryšių reguliavimo tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, kuri susiformavo nuo 1999 m. įgyvendinant ES lėšomis remiamą projektą „saugesnis internetas“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „įvardijama kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija“. Pritarti
straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt . . 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt , jei kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, t. y. kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, arba kuri yra pornografinio turinio , skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir
(ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jei reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privallomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą , privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją . 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.“
šio straipsnio 1 ar
nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.“
2016-05-236 2,3
pildomo įstatymo 232 straipsnio 2 ir 3 dalyse nėra kalbama apie ikiteisminio tyrimo įstaigos informavimą apie šiose dalyse minimus patyčių kibernetinėje erdvėje atvejus, galinčius užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę. Nepritarti Argumentai: Į Projektu keičiamo įstatymo 232 straipsnio 2 ir 3 dalyse įvardintos „kompetentingos institucijos“ sąvoką neabejotinai patenka ir ikiteisminio tyrimo įstaigos. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo nustatyta tvarka gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymą privalo pašalinti informaciją, esančią jų tarnybinėse stotyse.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad Kibernetinio saugumo įstatymas reglamentuoja kibernetinio saugumo sistemos organizavimą ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones. Minėtasis įstatymas nereglamentuoja su kibernetiniu saugumu nesusijusios informacijos talpinimo elektroninėje erdvėje, jos tvarkymo ar šalinimo klausimų. Atsižvelgiant į tai, Švietimo įstatyme numatytos Vyriausybės įgaliotos institucijos privalomų nurodymų prieglobos paslaugų teikėjams dėl susijusių su patyčioms priskiriamos informacijos pašalinimo iš elektroninių ryšių tinklo davimo ir jų įgyvendinimo tvarka turi būti įtvirtinta pačiame Švietimo įstatyme. Pritarti iš dalies Argumentai:
Iš Projektu papildančio įstatymą 232 straipsnio 4 dalies išbraukta nuoroda į Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą, atsižvelgiant į Teisės departamento 20 pastabą. Pažymėtiną, kad LR elektroninių ryšių įstatymo 422 str. 4 d., 72 str. 3 d., 73 str. numato teisę Ryšių reguliavimo tarnybai duoti privalomus nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalies antrojo sakinio formuluotės nėra aišku, kas turi būti pateikta švietimo ir mokslo ministro patvirtintame rekomendacijų sąraše. Be to, tuo atveju, jei šioje dalyje minima nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa yra projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta „prevencinė programa“, reikėtų tiesiog papildyti 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, o toliau projekto tekste vartoti įvedamą santrumpą. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
mokslo ministras tvirtina rekomendacijas, kad prevencinės programos turi nuosekliai ugdyti socialines ir emocines kompetencijas, apimančias smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. 2. Švietimo įstatymo 56 straipsnis apibrėžia Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimus. Ministras, tvirtindamas rekomendacijas, nustato ir kriterijus prevencinėms programoms. Siekiama, kad kiekviena švietimo įstaiga, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis rekomendacijomis, pasirinktų būtent jos bendruomenei tinkamiausias prevencines programas, kurių visuma turėtų aprėpti įstatymo 43 straipsnio 11 dalyje nurodytus reikalavimus. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1112
įstatymo 43 straipsnio 11 ir 12 dalyse vartojamas formuluotes „švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijų sąrašas“ bei „švietimo ir mokslo ministro patvirtintos rekomendacijos dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose“. Tuo atveju, jei tai yra skirtingo turinio teisės aktai, reikėtų papildyti projekto 10 straipsniu keičiamą Švietimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nurodant visų švietimo ir mokslo ministro kompetencijai priklausančių teisės aktų parengimą ir tvirtinimą. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą.
Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose .“
2
vietoj žodžių „mokymo įstaigos“ įrašytini žodžiai „švietimo įstaigos“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 43 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo Švietimo įstaigose , vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į mokymo švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
3
5 34.
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuostatą, kad kartu su vaiku atvykti pas psichologą yra tėvų pareiga, reikėtų suderinti su projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad smurtavęs ar smurtą patyręs mokinys turi teisę kartu su jį lydinčiais tėvais neatlygintinai gauti psichologo konsultaciją. Pritarti Pasiūlymas:
231 straipsnio 5 dalį iš ją išdėstyti taip:
„Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais
smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami) bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.“ Pasiūlymas:
231 straipsnio 7 dalį iš ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“
1
keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „pedagoginėje psichologinėje tarnyboje“ įrašytini žodžiai „arba pas psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;“
2
punkto nuostata, nustatanti, kad mokytojas privalo tobulinti savo socialines ir emocines kompetencijas, derintina su projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Kitaip sakant, kitose projekto nuostatose reglamentuojamas ne mokytojų, o mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. Nepritarti Argumentai:
Projektu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkte kalbama apie pareigą mokytojui tobulinti savo socialines ir emocines kompetencijas. O Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje kalbame apie pareigą mokytojui tobulinti kompetenciją ugdant mokinių, t. y. ne savo, socialines ir emocines kompetencijas (gebėjimu mokiniams įdiegti žinias kaip save pateikti, bendrauti). 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 37.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nustatantį, kad mokytojas privalo informuoti vaiko tėvus apie pastebėtą smurto atvejį, reikia suderinti su projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 2 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad apie pastebėtus smurto atvejus turi būti informuojamas švietimo įstaigos vadovas, kuris, savo ruožtu, apie tai nedelsdamas praneša smurtaujančio ir smurtą patyrusio vaiko tėvams. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį;“. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „dalies pagrindu“ įrašytini žodžiai „dalyse nurodytais atvejais“. Pritarti
esmėje po žodžio „punktą“ įrašytini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti
įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įdiegimui“ siūlome įrašyti žodžius „mokykloje priemonių rengimui“. Pritarti
2
teikiamo projekto įgyvendinimui poįstatyminius teisės aktus turės parengti ir patvirtinti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bet ir švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, pildytina projekto 13 straipsnio 2 dalis. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“42 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
3 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 , 232 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP4391 (toliau – Projektas). Pažymime, kad Projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio teisės akto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Projektu, be kita ko, siekiama įtvirtinti smurto ir jo formų sąvokas. Projekte sąvoka
„smurtas“ apibrėžiama kaip „veikimu ar neveikimu daromas tiesioginis ar
netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurio kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui“. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra ratifikavusi Vaikų teisių konvenciją [1] (toliau – Konvencija), kurios 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą , kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.“ Konvencijos 19 straipsnio aiškinamojo dokumento [2]
nurodoma, kad terminas „įvairaus pobūdžio fizinis ir psichologinis smurtas“ sudaro galimybę uždrausi legalizuoti net menkiausio lygio smurtą.
Smurto dažnumas, žalos sunkumas ir ketinimai pakenkti nėra būtini apibrėžiant sąvoką „smurtas“. Valstybės dalyvės gali remtis minėtais kriterijais rengiant intervencines strategijas, jog būtų galima proporcingai reaguoti siekiant geriausiai apginti vaiko interesus, tačiau sąvokos „smurtas“ apibrėžtimis, kuriomis būtų leista tam tikras smurto formas apibudinti kaip teisiškai ir socialiai priimtinas, jokiu būdu neturi būti paneigta vaiko absoliuti teisė į žmogiškąjį orumą ir fizinį bei psichologinį vientisumą. Taip pat paminėtina, kad patyčios (angl. bullying ) yra tik viena iš daugelių psichologinio smurto formų [3] . Atsižvelgti Smurto sąvoka ir jos požymiai patikslinti. Žiūrėti komentarus prie 4-10 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos švietimo įst. profesinės sąj. pirmininkas E. Jesinas, Lietuvos švietimo profesinės sąj. pirmininkas A.Jurgelevičius 2016-06-072 1 Pasiūlymas: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnį nauja 21 dalimi: „ Prevencinė programa - planinga ir sisteminga priemonių seka, padedanti stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
taip: „ Prevencinė programa – planingų ir sistemingų priemonių, padedančių stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką, visuma .“
2E. Jesinas,
2 Pasiūlymas:
straipsnio 21, 22, 23 dalis laikyti atitinkamai 22, 23, 24 dalimis. Atsižvelgti
3E. Jesinas,
2 Pasiūlymas :
straipsnį nauja 25 dalimi: „
fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurio kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir
(ar) orumui.
Išskiriamos šios smurto formos:
veiksmai, sukeliantys asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, vystymuisi ir (ar) orumui;
atliekami tiesiogiai ir
(ar) netiesiogiai kito asmens atžvilgiu, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei ir dvasinei sveikatai ar vystymuisi;
amžiaus ar kitų veiksnių, negalinčio ir (ar) nenorinčio išreikšti sutikimo, kuriais asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekti bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
atsakingo asmens nuolatinis—nepakankamas—pagrindinių—vaiko—fizinių—ir—dvasinių—poreikių—tenkinimas—ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei, socialinei, dvasinei sveikatai ir vystymuisi;
informacinėmis technologijoms ir (ar) panaudojant informacinės visuomenės informavimo priemones, siekiant įbauginti, pakenkti asmens reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, nežiūrint į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam asmenų ratui (elektroniniu laišku, trumpąja žinute ar kitokiu susirašinėjimu, taip pat skaitmeninių vaizdų persiuntimu į asmens ryšio priemones, įkeliant į interneto svetainę, pokalbių kambarį ar diskusijų grupę) .“ (reikalingi pasiūlymai, bet jie turi būti teikiami ne Švietimo įstatymui, kurio paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje (Švietimo įstatymo 1 str.), bet kitiems teisės aktams).
Išskiriamos šios smurto formos:
veiksmai, sukeliantys asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, vystymuisi ir (ar) orumui;
atliekami tiesiogiai ir
(ar) netiesiogiai kito asmens atžvilgiu, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei ir dvasinei sveikatai ar vystymuisi;
amžiaus ar kitų veiksnių, negalinčio ir (ar) nenorinčio išreikšti sutikimo, kuriais asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekti bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
atsakingo asmens nuolatinis—nepakankamas—pagrindinių—vaiko—fizinių—ir—dvasinių—poreikių—tenkinimas—ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei, socialinei, dvasinei sveikatai ir vystymuisi;
informacinėmis technologijoms ir (ar) panaudojant informacinės visuomenės informavimo priemones, siekiant įbauginti, pakenkti asmens reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, nežiūrint į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam asmenų ratui (elektroniniu laišku, trumpąja žinute ar kitokiu susirašinėjimu, taip pat skaitmeninių vaizdų persiuntimu į asmens ryšio priemones, įkeliant į interneto svetainę, pokalbių kambarį ar diskusijų grupę) .“ (reikalingi pasiūlymai, bet jie turi būti teikiami ne Švietimo įstatymui, kurio paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje (Švietimo įstatymo 1 str.), bet kitiems teisės aktams). Nepritarti Argumentai:
Projektu siekiama švietimo sistemoje sukurti vieningą smurto prevencijos sistemą, nepriklausomai nuo smurto apibrėžimo ir nuostatų taikymo pagal specialiųjų įstatymų reguliavimo sritį.
Kai kurios čia teikiamos sąvokos nėra įteisintos kituose teisės aktuose, o yra aktualios švietimo įstaigoms. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu, keičiančiu įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
paskirtis
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymo nuostatoms. “ Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnį 5 dalimi: „
5Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme., Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme“. 4. E. Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-07 Pasiūlymas:
atitinkamai 26, 27, 28, 29,
5E. Jesinas,
A.Jurgelevičius 2016-06-073 Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam, taip pat smurtaujančiam ar smurtą patyrusiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant.“
6E. Jesinas,
A.Jurgelevičius 2016-06-074 Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę,
konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.“
7E. Jesinas,
2 Argumentai: pasiūlymo autoriai painioja dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo institucijų organizuojamuose mokymuose su kvalifikacijos tobulinimu, kuris vykdomas įvairiomis formomis Pasiūlymas:
2Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo
suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau nei kartą per ketverius metus Pedagoginiai darbuotojai nuolat privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.“ Nepritarti Argumentai:
Pedagogo kvalifikacijos tobulinimas turi būti pamatuojamas ir įvertinama jo kokybė pagal konkrečius kriterijus. Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti vykdomas tik ne darbo metu. 8. E.Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-075 Argumentai: (tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas apie jų vaiko elgesį mokykloje numatytas Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 7 p.) Pasiūlymas: „4 straipsnis.
Įstatymo papildymas 231 straipsniu Papildyti įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Apsauga nuo smurto bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose
smurto forma nukreipta:
mokinius;
darbuotojus;
tos įstaigos darbuotojus. 2. Bet kuris bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau nei kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (-ių), ir smurtą patyrusio (-ių) mokinio (-ų) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių apsaugos srityje veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. 4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto prieš mokytoją, kitą bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos darbuotoją faktą nedelsdamas, bet ne vėliau nei kitą darbo dieną praneša, smurtaujančio (-ių), ir smurtą patyrusio(-ių) mokinio (-ų) tėvams (globėjams, rūpintojams , atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.“ (tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas apie jų vaiko elgesį mokykloje numatytas Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 7 p.) 5.
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (-ę) ir smurtą patyręs (-ę) nepilnametis asmuo (-enys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) turi teisę neatlygintinai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas gauti psichologo konsultaciją. Konsultacijų laiką ir trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą minimalią ir maksimalią psichologinių konsultacijų trukmę. (pagalbą smurtavusiam nepilnamečiui asmeniui suteikti reikia, bet privaloma numatyti ir atsakomybę tiek jam, tiek ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams). 6. Švietimo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje besimokantys nepilnamečiai mokiniai kartu su juos lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos patalpose, atvykę į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykę pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo . Argumentai:
Vienos institucijos vadovas negali užtikrinti, kad kita, jam visiškai nepavaldi, institucija tinkamai vykdytų pareigas. Tuo labiau, kad sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą, sudaro savivaldybės vykdomojo institucija (žr. pasiūlymą 58 str. 2 d. 3p.). „7.
„7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, bendrojo ugdymo
mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas tokios pagalbos efektyvumą) atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“ Argumentai: (paprastai pagalbos reikia „čia ir dabar“ ir bet koks delsimas ženkliai mažins (arba ji bus nebereikalinga). „8. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą, gali būti (kuo ypatingos šios įstatymo nuostatos, kad už jų nevykdymą gali būti ir netaikomos teisės aktuose nurodytos poveikio priemonės? Už bet kurio teisės akto nevykdymą privalo būti taikomos poveikio priemonės, jei jos yra numatytos) taikomos teisės aktuose nurodytos poveikio priemonės. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu papildančio 231 straipsnio pavadinimą ir visą straipsnį išdėstyti taip: „231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose “231 straipsnyje vietoj „bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigos“ įrašyti „švietimo įstaigos“, papildyti įstatymo 231 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1. Švietimo įstaigoje draudžiama bet kokia smurto forma nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus. 2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3.
vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. 4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami) bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Konsultacijų laiką ir trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką . 6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. 7.
darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo. 9. E. Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-071 Argumentai: geri pasiūlymai, bet jie turi būti teikiami ne Švietimo įstatymui, kurio paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje (Švietimo įstatymo 1 str.), bet kitiems teisės aktams. Pasiūlymas :5 straipsnis. Įstatymo papildymas 23 straipsniu Papildyti įstatymą 232 straipsniu: „23 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje
informaciją, atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėj e atvejį privalo dėti maksimalias pastangas, kad bendradarbiaujant su pranešimą pateikusiu asmeniu ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjais patyčių kibernetinėje erdvėj e turinį atitinkanti informacija būtų kuo greičiau pašalinta. 2.
nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nustatyta tvarka priskiriama draudžiamai skleisti informacijai, kuria iš vaikų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, taip pat kai informacija yra pornografinio turinio ir (ar) skatina vaikų seksualinę prievartą, ir (ar) jų išnaudojimą, ir (ar) savitikslį smurtą, Vyriausybės įgaliota institucija reaguoja nedelsdama, bet ne vėliau nei per 24 valandas nuo pranešimo gavimo apie šioje dalyje nurodytus požymius atitinkančią informaciją momento, ir bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis ir (ar) kitų valstybių jurisdikcijoje veikiančioms nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis, deda maksimalias pastangas, kad tokia draudžiama skleisti informacija būtų pašalinta iš elektroninių ryšių tinklo. 3. Kibernetinėje erdvėj e pastebėjus kitą nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytus kriterijus priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai, įvardijama kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, bet kuris asmuo turi teisę apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas pranešimą interneto—svetainėje—adresu—www.draugiskasinternetas.4t—Vyriausybės—įgaliota—institucija, įtardama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimo faktą, apie tai informuoja kompetentingas institucijas, kurios privalo šį pranešimą išnagrinėti per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus terminus ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pranešimą pateikusį asmenį.
Tais atvejais, kai pranešimas pateikiamas anonimiškai, kompetentinga institucija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka išnagrinėjusi pranešime nurodytas aplinkybes, apie nagrinėjimo rezultatus praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai. 4. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo nustatyta tvarka gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymą privalo pašalinti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią jų tarnybinėse stotyse, ir (arba) imtis priemonių, kad tokia informacija būtų skleidžiama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. 5. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėj e prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Vyriausybės įgaliotą instituciją tvarką. 6.
būti taikomos kituose teisės aktuose nurodytos poveikio priemonės. “ Nepritarti Argumentai: Projektu siekiama švietimo sistemoje sukurti vieningą smurto prevencijos sistemą, nepriklausomai nuo smurto apibrėžimo ir nuostatų taikymo pagal specialiųjų įstatymų reguliavimo sritį. Kadangi šiuo metu joks kitas galiojantis teisės aktas neapibrėžia sąvokos „patyčios kibernetinėje erdvėje“, ši sąvoka apibrėžtina Švietimo įstatyme, kaip ypač aktuali švietimo bendruomenei. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu, keičiančiu įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
paskirtis
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. “ Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnį 5 dalimi: „
5Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“ 10. E.Jesinas,
1 Pasiūlymas:
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto,
prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą.
Kiekviena bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintame rekomendacijų sąraše .“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas 7 straipsniu keičiamo 43 str. 11 d. išdėstyti taip: „7 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose .“
11E. Jesinas,
2 Pasiūlymas:
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo
įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija.
Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialių j ų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į mokymo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“ 7 straipsniu keičiamo 43 str. 12 d. išdėstyti taip: „2. Pakeisti 43 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo Švietimo įstaigose , vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
12E. Jesinas,
A.Jurgelevičius 2016-06-078 1, 2 Argumentai: kas bus kompetentingas teikti tokį ugdymą? Jei tai turės daryti dalyko mokytojai, tai reikia kalbėti apie papildomų darbinių funkcijų priskirimą jiems, neužmirštant ir papildomo apmokėjimo už jų vykdymą. Pasiūlymai:
1.
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) į apsaugą nuo smurto , psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;“
46 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „
.“ Papildyti 46 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „
“
13. E.Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-079 1, 2 Argumentai: sekant siūlomų Švietimo įstatymo pataisų logika, turi būti teikiamos pataisos LR Civiliniam kodeksui bei kitiems atitinkamiems teisės aktams, kuriose būtų įtvirtinama (padidinama) tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė už smurtaujantį nepilnametį asmenį bei numatytos atitinkamos poveikio priemonės. Pasiūlymai:
1Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją ;“
47 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „
profesinio mokymo įstaigoje atvejį. “
14E. Jesinas,
A.Jurgelevičius 2016-06-0710 1, 2, 3 Argumentai: Įstaigos vadovo pareiga užtikrinti saugią aplinką (Švietimo įstatymo 59 str. 5 d. 3 p.) Pasiūlymas:9 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto , turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, iš įstaigos vadovo ir pedagoginėje psichologinėje tarnyboje gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą ;“ Argumentai:
Negalima įstatyme išskirti kelių mokytojui būtinų kompetencijų. Galima išvardinti visas kompetencijas, kurias privalo tobulinti mokytojas arba apsiriboti esama formuluote „tobulinti savo kvalifikaciją“, į ką įeina ir visų būtinų kompetencijų tobulinimas. O gal čia kalbama apie mokytojo kompetenciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje (žr. pasiūl. 23 str. 2 d. 4 p)? Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tobulinti savo kvalifikaciją
straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, pastebėtą smurto atvejį ;“
1Tam tikrą informacinę,
ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą bus kompetentingos teikti tik tam įgaliotos tarnybos. Vadovas įgaliotas vadovauti įstaigai, o ne teikti, pvz., „ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą.“
holistinė veikla, todėl būtų neracionalų iš anksto prognozuoti, kokių kompetencijų ir/ar kvalifikacijų gali prireikti pedagogui tobulinti. Pasiūlymas 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip:
„7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus,
rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį ;“. 15.
15E.Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-0711 Pasiūlymas:
10 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
„ 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
“ Pritarti
16E.Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-0712 Pasiūlymas:
11 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6, 7, 8 dalies pagrindu ;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais ;“. 17. E. Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-0713 Pasiūlymas:
12 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 5 dalies 1 punktą:
„1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, r ekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo įdiegimui , juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;“ Pritarti Pasiūlymas 13 straipsnį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui , juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;“. 18. E.Jesinas, A.Jurgelevičius 2016-06-0714 Pasiūlymas:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos
įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybės išvada 2016-08-31 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58,
projektui Nr. XIIP-4391 (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
vaiką nuo bet kokio diskriminavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punktas nustato, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 5 straipsnyje įtvirtintas lygių galimybių principas, skelbiantis, kad švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.
Švietimo įstatymo 6 straipsnis nustato, kad švietimo sistema apima formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas), neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą), savišvietą bei švietimo pagalbą. Projekto
straipsnio pavadinimas leidžia manyti, kad nuo smurto bus apsaugomi tik dalyje švietimo įstaigų (tai yra bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose) besimokantys nepilnamečiai ir pilnamečiai asmenys, todėl reikėtų įtraukti visas, tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo įstaigas ir kitus švietimo teikėjus. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas dėl nediskriminavimo, lygių galimybių principo įgyvendinimo bei švietimo sistemos sandarą ir kovos su smurtu svarbą, būtina pabrėžti, kad smurtas netoleruojamas visoje švietimo sistemoje ir tarp visų amžiaus grupių asmenų, todėl Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnyje tikslinga būtų nurodyti, kad apsauga nuo smurto garantuojama visoje švietimo sistemoje.
Projekte tų pačių santykių dalyviams apibūdinti vartojamos skirtingos sąvokos (pavyzdžiui, „mokiniai, vaikai, nepilnamečiai, nepilnamečiai asmenys, mokiniai, asmenys, mokymo įstaigos bendruomenės nariai“; „pedagoginiai darbuotojai, darbuotojai, asmenys, mokyklų ir mokymo įstaigų darbuotojai, bendruomenės nariai, mokytojai“), tačiau apsaugos nuo smurto santykiuose dalyvaujantys subjektai turėtų būti nurodyti aiškiai, nes esant skirtingoms sąvokoms (nesant vartojamų sąvokų aiškumo) tam tikriems šių santykių dalyviams teisinis reguliavimas nebus taikomas arba bus taikomas skirtingai. Pritarti Komitetas, po svarstymo Komiteto posėdyje, registruoja Projekto XIIP-4391 antrąją redakciją. 3. LR Vyriausybės išvada
3
pagrindiniai policijos uždaviniai – nusikalstamų veikų ir administracinių pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas, tyrimas ir kita. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad švietimo įstaigos, kiti asmenys, turintys duomenų apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Taigi tikslintinos Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnio 2 ir 4 dalys. Pritarti Pasiūlymas:
231 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių apsaugos srityje veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.“
dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos „prevencinė programa“ apibrėžimą, tačiau toliau Projekte nenurodytas subjektas, atsakingas už tokių programų turinio ar kriterijų nustatymą, tvirtinimą ir įgyvendinimą.
Nepritarti Pasiūlymas: Projekto 12 straipsniu keičiamo
programų kriterijus“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą
mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus
psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais;“. 5. LR Vyriausybės išvada 2016-08-31 1, 2,2253
aiškiai. Pateiktieji smurto rūšių apibrėžimai persidengia, todėl jų skirstymas neaiškus ir neatlieka reguliacinio vaidmens. Be to, Projekto nuostatomis siūlomus reglamentuoti klausimus šiuo metu, atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo sritį, reglamentuoja (arba turėtų reglamentuoti) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pavyzdžiui, smurto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (apimdama ir ekonominį poveikį), kuris būtų taikomas ir smurto, patirto mokyklos teritorijoje, atveju, todėl, priėmus Projekte siūlomas įstatymo pataisas, iš karto atsirastų kelių įstatymų nuostatų taikymo kolizija tiek identifikuojant patį smurtą, tiek taikant atitinkamas priemones.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti reguliavimo nuoseklumą ir išvengti normų kolizijos, Projekte siūlomos atitinkamos priemonės turėtų būti sistemiškai dėstomos anksčiau nurodytuose įstatymuose (juos pildant), o Švietimo įstatyme prireikus pateiktos tik nuorodos į šiuos įstatymus. Juo labiau kad kai kurios nuostatos – išskirtinai bendrojo pobūdžio ir neskirtos tik mokinių ar mokytojų apsaugai (pavyzdžiui, Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnio naujos 25 dalies, Projekto 5 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 232 straipsnio nuostatos). Projekto
punkte nurodyta atskira smurto forma – vaiko nepriežiūra. Atsižvelgiant į Projekte nustatytą šios smurto formos turinį ir sistemiškai vertinant ją su kitomis Projekte išskirtomis smurto formomis, manytina, kad vaiko nepriežiūra, tai yra vaiko atstovo pagal įstatymą vykdomas esminių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių, tiesiogiai nesusijusių su Švietimo įstatyme reglamentuojamais teisiniais švietimo srityje veikiančių subjektų santykiais, netenkinimas ar nepakankamas tenkinimas yra ne Švietimo įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, ir kitose Projekto nuostatose akcentuojamas ir išskiriamas smurtas būtent tarp švietimo įstaigos mokinių ir (ar) darbuotojų, o ne vaiko atstovų pagal įstatymą smurtas prieš savo vaikus. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 4 punkte vartojama neapibrėžta sąvoka „už vaiko priežiūrą atsakingas asmuo“.
Neaiškus Projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomo Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje vartojamų sąvokų „socialinė sveikata“, „emocinė sveikata“, „dvasinė sveikata“ turinys. Iš dalies pritarti Argumentai: Projektu siekiama švietimo sistemoje sukurti vieningą smurto prevencijos sistemą, nepriklausomai nuo smurto apibrėžimo ir nuostatų taikymo pagal specialiųjų įstatymų reguliavimo sritį. Kadangi šiuo metu joks kitas galiojantis teisės aktas neapibrėžia sąvokos „patyčios kibernetinėje erdvėje“, ši sąvoka apibrėžtina Švietimo įstatyme, kaip ypač aktuali švietimo bendruomenei. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu, keičiančiu įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
paskirtis
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2. Šio statymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. “ Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnį 5 dalimi: „
5Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
41Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“ Pasiūlymas:
taip: „ 27.
Smurtas – veikimu ar neveikimu daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurių kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;
2) psichologinis smurtas – asmens neigiami tyčiniai, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai atliekami veiksmai, įskaitant patyčias, nukreipti į kitą asmenį, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei sveikatai ar raidai;
3) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
4) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
5) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“ 6.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;
2) psichologinis smurtas – asmens neigiami tyčiniai, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai atliekami veiksmai, įskaitant patyčias, nukreipti į kitą asmenį, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei sveikatai ar raidai;
3) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
4) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
5) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“
6 5.
Atsižvelgiant į Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnio turinį ir nuostatas, turi būti tikslinamos Švietimo įstatymo 19 straipsnio nuostatos, pagal kurias psichologinė pagalba skirta išimtinai mokiniui, ir Švietimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja pagalbą mokyklai ir mokytojui, o psichologinės pagalbos ir pagalbos mokytojui ir mokyklai institutai (atsižvelgiant į jų paskirtį) sistemiškai įtraukti į Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnį. Be to, procedūriniai psichologinės pagalbos teikimo klausimai, nurodyti Projekto
straipsnyje, turėtų būti įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. Neatsižvelgta ir į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 19 straipsnį psichologinę pagalbą teikia ir mokyklų psichologai. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, reikėtų nustatyti Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnio 5 dalyje minimos psichologo konsultacijos santykį su psichologine pagalba, pačios konsultacijos gavimo tvarką (kas ją reglamentuoja) ir pateikti šių sąvokų apibrėžimus. Nepagrįstas Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnio 5 ir 6 dalyse nepilnamečių išskyrimas, nors teisę į psichologinę pagalbą turi visi mokiniai. Ši pastaba taikytina ir kitoms Projekto nuostatoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tik nepilnamečių mokinių (ar jų atstovų) teises ir pareigas, susijusias su smurto prevencija švietimo įstaigose. Iš dalies pritarti Argumentai:
Projekte įvertinta, kad psichologinę pagalbą teikia ir mokyklų psichologai. Jie patenka į Projekto reguliavimo sritį 231 straipsnio 6 dalyje įvardinant, kad „Švietimo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą (...)“.
Įsigaliojus Projekto nuostatoms psichologinė pagalba mokiniams būtų teikiama: (1) švietimo įstaigose jose dirbančių psichologų, kaip yra ir šiuo metu; (2) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (šiuo metu jose paslaugas gali gauti tik mokytojai); (3) bet kurių psichologinės pagalbos teikėjų, su kuriais kiekviena savivaldybė galėtų sudaryti (arba nesudaryti) psichologinės pagalbos teikimo sutarčių. Pasiūlymas:
pildomo įstatymo 231 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „
mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. 7. LR Vyriausybės išvada
7
Švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalį švietimo įstaigos vadovas veikia pagal įstatyme ir konkrečios įstaigos nuostatuose, pareigybės aprašyme nustatytą kompetenciją. Švietimo įstaigos vadovo atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir tik už jo, kaip įstaigos vadovo, nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kitų teisės aktų nuostatų pažeidimus. Pagal Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnio 6 dalį švietimo įstaigos vadovas privalo, tai yra turi pareigą užtikrinti, kad nepilnamečiai mokiniai kartu su juos lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą jam nepavaldžioje įstaigoje – pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba pas kitą psichologinės pagalbos teikėją.
Minėta nuostata įpareigoja švietimo įstaigos vadovą užtikrinti psichologinės pagalbos teikimą kitose įstaigose, kurios jam nepavaldžios ir kurioms jis neturi teisės duoti valdingus nurodymus, bet atsakomybė galės būti taikoma jam. Todėl tikslintina Projekto 4 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 231 straipsnio 6 dalis. Projekto
straipsnio 6 ir 7 dalyse siūlomos naujos priemonės, kurios nenurodytos Švietimo įstatymo 19 ir
svarstomos valstybės galimybės prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus. Iš dalies pritarti Argumentai: Įsigaliojus Projekto nuostatoms švietimo įstaigos vadovo pareigos apsiribos procedūrinių reikalavimų laikymusi, t.y. (1) kad jo vadovaujamoje įstaigoje būtų vykdoma įstatymo 43 straipsnio 11 dalies reikalavimus atitinkanti programa; (2) kad apie jo vadovaujamoje įstaigoje pastebėtus smurto atvejus būtų pranešta tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kompetentingoms institucijoms; (3) kad smurtaujantis ar smurtą patyręs ir asmuo, o Projekte numatytais atvejais – ir smurtaujančio ar smurto patyrusio asmens tėvai (globėjai, rūpintojai), būtų nukreipti pas psichologą. Švietimo įstaigos vadovo diskrecijoje išliks galimybė psichologus samdyti savo vadovaujamoje įstaigoje arba juos nukreipti į psichologinę pedagoginę tarnybą arba pas kitą psichologinės pagalbos teikėją, kurį nurodys savivaldybė. Šiuo atžvilgiu papildomų lėšų nereikės, nes jos jau numatytos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Mokinio krepšelio struktūrą. 8.
straipsnio 8 dalies nuostatos nenustato savarankiško reguliavimo ir yra neapibrėžtos – neaišku, kokie straipsnyje nustatomi reikalavimai ir kokia atsakomybė (administracinė, baudžiamoji ar drausminė) turimi galvoje. Su asmens teisių ir laisvių turiniu ir jų įgyvendinimu susijusios nuostatos, įskaitant ir poveikio priemonių asmenims taikymą už tam tikras veikas, turi būti aiškiai įtvirtinamos įstatyme. Tačiau nei iš Projekto, nei iš kitų Lietuvos Respublikos įstatymų neaiškūs nei subjektai, kuriems poveikio priemonės gali būti taikomos, nei veikos, už kurias jos būtų taikomos, nei pačios taikytinos poveikio priemonės. Be to, formuluotė „gali būti taikomos poveikio priemonės“ nesuderinama su bendruoju atsakomybės neišvengiamumo principu, nes suponuoja subjektyvią valdingus įgalinimus turinčio subjekto (nors jis Projekte ir nenurodytas) teisę spręsti, ar poveikio priemonės reikia, ar ji taikytina. Ši pastaba taikytina ir Projekto 5 straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 232 straipsnio 6 daliai. Pritarti Argumentai:
Patikslintos nuostatos dėl pareigos taikyti poveikio priemones ir nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu poveikio priemonės bus taikomos. Pasiūlymas:
straipsnio 8 dalį išbraukti
straipsnio nuostatos yra Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo reguliavimo dalykas. Nusprendus šias nuostatas palikti Švietimo įstatyme, turėtų būti nustatytas Projekto nuostatų ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo tarpusavio santykis ir tarpusavyje atriboti jų reguliavimo dalykai, taip pat nustatyta, kad pranešti apie pastebėtas patyčias turėtų ne tik tėvai, bet visi asmenys.
Kadangi Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas nereglamentuoja su kibernetiniu saugumu nesusijusios informacijos pateikimo elektroninėje erdvėje, tvarkymo ar šalinimo, Švietimo įstatyme turi būti nustatyta su patyčiomis susijusios informacijos pašalinimo iš elektroninių ryšių tinklo tvarka, nurodytos už tai atsakingos institucijos ir jų įgaliojimai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte įvertinta, kad psichologinę pagalbą teikia ir mokyklų psichologai. Jie patenka į Projekto reguliavimo sritį 231 straipsnio 6 dalyje įvardinant galimą paslaugų teikimo vietą: „švietimo įstaigos patalpose“. Įsigaliojus Projekto nuostatoms psichologinė pagalba mokiniams būtų teikiama: (1) švietimo įstaigose jose dirbančių psichologų, kaip yra ir šiuo metu; (2) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (šiuo metu jose paslaugas gali gauti tik mokytojai); (3) bet kurių psichologinės pagalbos teikėjų, su kuriais kiekviena savivaldybė galėtų sudaryti (arba nesudaryti) psichologinės pagalbos teikimo sutarčių. Pasiūlymas :
straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.“
1
dalimi keičiamo Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas tikslingiau būtų dėstyti Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Jeigu psichologo konsultacija mokiniui būtų apibrėžta kaip sudėtinė psichologinės pagalbos dalis, tai ir esamos redakcijos Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte analogiškos pareigos nustatytos. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas . Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją ;“. 11. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2016-09-14 Iš esmės pritarti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo231 , 232 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4391 ir s iūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto patobulinus jį , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymus. Pritarti 12.
3 6 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios prie kito asmens iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) panaudojant informacinės visuomenės informavimo priemones, siekiant įbauginti tą asmenį , pakenkti asmens jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, nežiūrint į tai neatsižvelgiant į tai , ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam asmenų ratui gavėjų skaičiui (elektroniniu laišku, trumpąja žinute ar kitokiu susirašinėjimu, taip pat skaitmeninių vaizdų persiuntimu į asmens ryšio priemones, įkeliant į interneto svetainę, pokalbių kambarį ar diskusijų grupę) .“ Pritarti
13Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2016-09-146 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti įstatymą 232 straipsniu: „23 2 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt . Vyriausybės įgaliota institucija gavusi pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį privalo dėti maksimalias pastangas, kad bendradarbiaujant su pranešimą pateikusiu asmeniu ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjais patyčių kibernetinėje erdvėje turinį atitinkanti informacija būtų kuo greičiau pašalinta . 2.
teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt , jei kibernetinėje erdvėje pastebi:
viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įstatymą nustatyta tvarka priskiriama yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, t. y. kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais , taip pat kai informacija arba kuri yra pornografinio turinio , ir (ar) skatina vaikų seksualinę prievartą, ir
ir (ar) pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija; Vyriausybės įgaliota institucija reaguoja nedelsdama, bet ne vėliau negu per 24 valandas nuo pranešimo gavimo apie šioje dalyje nurodytus požymius atitinkančią informaciją momento, ir bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis ir (ar) kitų valstybių jurisdikcijoje veikiančioms nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis, deda maksimalias pastangas, kad tokia draudžiama skleisti informacija būtų pašalinta iš elektroninių ryšių tinklo. 2) Kibernetinėje erdvėje pastebėjus kitą negu šio straipsnio 2 dalyje šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytus kriterijus įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; įvardijama kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, bet kuris asmuo turi teisę apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt .
Vyriausybės įgaliota institucija, įtardama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimo faktą, apie tai informuoja kompetentingas institucijas, kurios privalo šį pranešimą išnagrinėti per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus terminus ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pranešimą pateikusį asmenį. Tais atvejais, kai pranešimas pateikiamas anonimiškai, kompetentinga institucija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka išnagrinėjusi pranešime nurodytas aplinkybes, apie nagrinėjimo rezultatus praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3.
šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar)
kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis, taip pat pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), kurios privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
prieglobos paslaugų teikėjai pašalintų jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikintų galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jei pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar)
kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis, taip pat pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje, panaudojus vaizdinę informaciją, atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), kurios privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
prieglobos paslaugų teikėjai pašalintų jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikintų galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikintų galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti nurodymų įvykdymo terminą;
šiame straipsnyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodytos informacijos priskyrimo patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
4Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys elektroninės Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo nustatyta tvarka gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Vyriausybės įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą , privalo per Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią jų tarnybinėse stotyse , ir (arba) imtis priemonių, kad tokia informacija būtų skleidžiama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją . 5. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Vyriausybės įgaliotą instituciją Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.“
6Nesilaikant Už šio straipsnio 1 , 2, 3 ir ( ar ) 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos poveikio priemonės .“ Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „23 2 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją 1.
Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio
pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio
pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką. 6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose. “
5 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 5 nauja dalimi: „
5Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“
2016-09-28 Pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
pastabas bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
33 1.
Siūlome Įstatymo projekte apibrėžti patyčių sąvoką , projekto 1 straipsnį papildant 1 dalimi, kitas dalis atitinkamai pernumeruojant, šią dalį išdėstyti taip: „
1Papildyti 2 straipsnį nauja 19 dalimi:
„20. Patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą
turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kaip kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą.“ Iš dalies pritarti Argumentai Atsižvelgiama į specialistų, švietimo įstaigų vadovų nuomonę, kad švietimo sistemoje patyčios laikytinos smurto forma ir, nesant kitų įstatymų, kuriuose ši sąvoka apibrėžiama, ją būtina išdėstyti Švietimo įstatyme. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu pildomos 27 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) patyčios
kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą; “. (Su Valstybine lietuvių kalbos komisija suderinta)
36
patyčios kibernetinėje erdvėje ir Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 2 dalimi, kitas dalis atitinkamai pernumeruoti ir šią dalį išdėstyti taip: „
2Papildyti 2 straipsnį nauja 20 dalimi:
„ 20.
P atyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios, kai tam naudojamos informacinės technologijos ir (ar) panaudojamos visuomenės informavimo priemonės, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią sąvoką išdėstyti kaip Projekto 2 straipsniu pildomos 27 dalies 6 punktą taip: „ patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui; “. (Su Valstybine lietuvių kalbos komisija suderinta)
3
pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „
2526 dalimi: „
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme
netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurio kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, vystymuisi ir
(ar) orumui;
2) psichologinis smurtas (patyčios) – asmens neigiami tyčiniai veiksmai, atliekami tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai kito asmens atžvilgiu, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei ir dvasinei sveikatai ar vystymuisi;
3) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai kito asmens atžvilgiu, dėl amžiaus ar kitų veiksnių, negalinčio ir (ar) nenorinčio išreikšti sutikimo, kuriais asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekti bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
4) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei, socialinei, dvasinei sveikatai ir vystymuisi;
5) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios prie kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) panaudojant informacinės visuomenės informavimo priemones, siekiant įbauginti, pakenkti asmens reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, nežiūrint į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam asmenų ratui (elektroniniu laišku, trumpąja žinute ar kitokiu susirašinėjimu, taip pat skaitmeninių vaizdų persiuntimu į asmens ryšio priemones, įkeliant į interneto svetainę, pokalbių kambarį ar diskusijų grupę). “ Nepritarti Argumentai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurto sąvoka neįvardyta, kaip apimanti įvairių formų patyčias , o toks tikslinimas Švietimo įstatyme, specialistų ir švietimo bendruomenės nuomone, yra būtinas.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, vystymuisi ir
(ar) orumui;
2) psichologinis smurtas (patyčios) – asmens neigiami tyčiniai veiksmai, atliekami tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai kito asmens atžvilgiu, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei ir dvasinei sveikatai ar vystymuisi;
3) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai kito asmens atžvilgiu, dėl amžiaus ar kitų veiksnių, negalinčio ir (ar) nenorinčio išreikšti sutikimo, kuriais asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekti bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
4) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei, socialinei, dvasinei sveikatai ir vystymuisi;
5) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios prie kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) panaudojant informacinės visuomenės informavimo priemones, siekiant įbauginti, pakenkti asmens reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, nežiūrint į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam asmenų ratui (elektroniniu laišku, trumpąja žinute ar kitokiu susirašinėjimu, taip pat skaitmeninių vaizdų persiuntimu į asmens ryšio priemones, įkeliant į interneto svetainę, pokalbių kambarį ar diskusijų grupę). “ Nepritarti Argumentai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurto sąvoka neįvardyta, kaip apimanti įvairių formų patyčias , o toks tikslinimas Švietimo įstatyme, specialistų ir švietimo bendruomenės nuomone, yra būtinas. Pasiūlymas Projekto XIIP-4391 2 straipsniu keičiamą 2 straipsnį papildyti 27 dalimi: „ Smurtas
Išskiriamos šios smurto formos: “. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4391(2) ir išvadai ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-09-28 Įstatymo projektą XIIP-4391(2) išdėstyti taip:1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurto prevenciją ir kontrolę švietimo įstaigose, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. “2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„
dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi: „
netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurių kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;
2) psichologinis smurtas – asmens neigiami tyčiniai, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai atliekami veiksmai, įskaitant patyčias, nukreipti į kitą asmenį, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei sveikatai ar raidai;
3) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
4) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
5) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
6) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“ 4.
Išskiriamos šios smurto formos:
1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui;
2) psichologinis smurtas – asmens neigiami tyčiniai, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai atliekami veiksmai, įskaitant patyčias, nukreipti į kitą asmenį, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą asmens fizinei, emocinei, socialinei sveikatai ar raidai;
3) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
4) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
5) seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
6) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.“
4Buvusias 2 straipsnio 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36,
37, 38,dalis laikyti atitinkamai 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40 dalimis.
5Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme., Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam,
taip pat smurtaujančiam ar smurtą patyrusiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę,
konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.“
2Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji
neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose 1.
Švietimo įstaigoje draudžiama bet kokia smurto forma nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus. 2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. 4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami) bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Konsultacijų laiką ir trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką. 6.
tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. 7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 232 straipsniu: „232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt. 2.
pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai; 3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir
(ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai. 4.
4Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai,
viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. 5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę talpinti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką. 6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose. “
1Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią
kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. “
2Pakeisti 43 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo Švietimo įstaigose , vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
taip: „6) į apsaugą nuo smurto , psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;“. 2. Papildyti 46 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „
mokykloje .“
3Papildyti 46 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„
“
taip: „3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją ;“. 2.
2Papildyti 47 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį. “
taip:
„4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai,
dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto , turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;“. 2. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tobulinti savo kvalifikaciją , socialines ir emocines kompetencijas ;“. 3. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus,
rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį ;“. 11 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „
17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. “
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą
mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais ;“. 13 straipsnis.
Pakeisti 59 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui , juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;“. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Raimundas Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas [1]
Respublikos įstatymas „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ Nr. I983 (TAR Nr. 0951010ISTA000I-983). [2] Jungtinių Tautų Vaikų teisių komitetas. Vaikų teisių konvencija. Bendrasis komentaras Nr. 13 (2011). Vaiko teisė į laisvę nuo įvairaus smurto formų . 8 psl. < http://www2.ohchr.org/english/bodies/crc/docs/CRC.C.GC.13_en.pdf >. [3] Ten pat, 9 psl., 21 punktas.