Projekto Nr. XIIP-4374(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. X-914 1, 2, 3, 4, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18 STRAIPSNIO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Rūmų steigimo tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą , projektavimo darbų ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo , ir profesinės kvalifikacijos kėlimo tobulinimo , profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną stebėsenos klausimais , atstovauti architektams santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, tenkinti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, spręsti kitus su architektūra ir urbanistika susijusius klausimus.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Rūmai – pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (toliau – Asociacijų įstatymas) įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą . Rūmų steigimo tikslai nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje kurio tikslas – – tenkinti ir ginti su architektūra ir urbanistika susijusius viešuosius interesus . Rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija.“ 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 12 nauju punktu ir išdėstyti jį taip:
„12) įgyvendinti kitas Rūmų statute numatytas teises teikti savo nariams teisines paslaugas, atstovauti jiems santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis ;“ 2.
Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 13 punktu: „
13) atstovauti savo nariams, kai įgyvendinamos jų autorių teisės ir jos ginamos;
3Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) ginčo atveju organizuoti savo narių sutaikinimo
(mediacijos) procedūras; “
punktu:
4Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi:
„
jų teikimo sąlygos nustatomos Rūmų statute. Rūmų statutą tvirtina Rūmų susirinkimas .“
dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Nuolatiniais Rūmų nariais yra gali būti visi Lietuvoje atestuoti ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys architektai , taip pat architektai, . Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje atestuoti ir gyvenantys kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse .“
ir 3 dalis. „
straipsnio 1 dalyje nenurodytų užsienio valstybių piliečiai, turintys teisę verstis architekto praktika, projektuojantys Lietuvos Respublikoje, tačiau nuolat Lietuvoje negyvenantys . 3. Specialiaisiais Rūmų nariais gali būti asmenys, savo darbais prisidėję prie architektūros mokslo ar architektūrinės veiklos plėtros .“
Papildyti 11 straipsnį 3 dalimi: „3.
Rūmų priimti sprendimai dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo architektui dienos.“
galios Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. „1. Rūmai steigiami Rūmų steigiamajame susirinkime. Rūmų steigėjais ir steigiamojo susirinkimo dalyviais gali būti tik atestuoti architektai. 2. Rūmų steigiamąjį susirinkimą sušaukia Lietuvos architektų sąjunga. Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. Rūmų statuto projektą iki steigiamojo susirinkimo turi parengti ir pasirašyti visi steigėjai. Rūmų steigėjai sudaro ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį. 3. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kitose visuomenės informavimo priemonėse praneša Rūmų steigiamojo susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbia steigėjų parengtą ir pasirašytą Rūmų statuto projektą. 4. Rūmų steigiamojo susirinkimo kvorumą sudaro tiek narių, kiek susirenka į šį susirinkimą. 5. Rūmų steigiamajame susirinkime priimamas Rūmų statutas, išrenkamas Rūmų vadovas – Rūmų pirmininkas, kiti Statute numatyti Rūmų organai. 6. Jeigu Rūmų steigiamojo susirinkimo metu Statutas nepatvirtinamas, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr.
X-914 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai, turintys galiojantį kvalifikacijos atestatą, Lietuvos Respublikos architektų rūmų nariais (toliau – Rūmai) tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo paskelbimo dienos Rūmų pirmininkas papildomai informuoja visus šio įstatymo pagrindu Rūmų nariais tampančius asmenis apie priimtą šį įstatymą, jo įgyvendinimo tvarką ir galimybę asmens prašymu panaikinti architekto kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą. Asmenys informuojami Rūmams jų atestavimo ar architektų teisės pripažinimo metu pateiktais elektroninio pašto adresais. Nurodyta informacija per tą patį terminą paskelbiama Rūmų interneto svetainėje ir respublikiniame dienraštyje. 4. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Rūmų taryba ir (ar) Rūmų pirmininkas sušaukia Rūmų narių susirinkimą, kuriame nustatyta tvarka išrenkami nauji Rūmų valdymo ir kiti organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Nario mokestį šio įstatymo pagrindu Rūmų nariais tapę asmenys moka nuo Rūmų narių susirinkimo dienos Rūmų tarybos nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL
2016-10-25 Nr. XIIP-4374(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, p rojekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo santrumpos kaip perteklinės. Be to, siūlome šioje dalyje atsisakyti perteklinio antrojo sakinio, įtvirtinančio nuorodą į šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį (nustatančią Rūmų steigimo tikslą), nes jokių teisinę reikšmę turinčių normų minėta nuostata nesukuria. 2. Siekiant aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad ne visiems projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje minimiems architektams būtų taikoma projekto
įsigaliojimo metu turintys galiojantį Lietuvos Respublikoje išduotą architekto kvalifikacijos atestatą, Lietuvos Respublikos architektų rūmų (toliau – Rūmai) nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
dėmesį, kad projektas bei projekto lyginamasis variantas turėtų būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8
5) 239 6546, el. p . [email protected] ; E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] .
APSAUGOS komitetas
2016 m. spalio 12 d. Nr. 107-P-26
: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas; Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsesn, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvą, kad visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai ar užsienio valstybių architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla Lietuvoje pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka, priklauso architektų savivalda besirūpinančiai asociacijai – Architektų rūmams. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad
„Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas,
politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia.
Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar architekto profesija tikrai yra valstybės kontroliuojama profesija, ar yra teisinis pagrindas teigti, kad architekto vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis).
Be to, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria joje siūloma nustatyti, jog joje įvardinti subjektai be kitų reikalavimų privalėtų būti Lietuvos Respublikoje įsteigtų Architektų rūmų nariais nedera su Paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, teisės aktuose negali būti nustatytas reikalavimas, kad asmuo, siekiantis teikti paslaugas ar paslaugų teikimo metu, būtų daugiau negu vienos valstybės narės profesinių organizacijų ar asociacijų nariu. Taigi, tuo atveju, kai projekto nuostatoje paminėti asmenys jau būtų kitos valstybės narės profesinės organizacijos ar asociacijos nariais, jie neturėtų kartu būti ir Lietuvos Respublikoje įsteigtos architektų asociacijos – Architektų rūmų nariais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tobulintina. Pritarti iš dalies Pasiūlyme nėra nurodyta, kad Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata prieštarauja LR Konstitucijai ir nėra pateikiami teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokio prieštaravimo buvimą, o tik iškeliamas klausimas, ar architekto profesija tikrai yra valstybės kontroliuojama profesija. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad architekto profesija, kaip reglamentuojama profesija, yra įtvirtinta 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22), taip pat Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 47-1747; TAR, 2016-01-06, Nr. 2016-00361).
2016-00361). Ši profesija tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose dokumentuose ne kartą yra įvardinta kaip profesija, kurios nariams verčiantis privačia veikla už atlygį, sukuriami veiklos rezultatai yra svarbūs ne tik jų užsakovui, bet ir visai visuomenei. Visa tai sudaro prielaidas architekto profesiją laikyti reglamentuojama (valstybės kontroliuojama) profesija. Ir būtent tokioms profesijoms, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime, yra būtina profesinė savivalda ir savireguliacija, užtikrinanti šios profesijos narių kvalifikaciją, profesinės etikos laikymąsi, kitų visuomenei svarbių viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimą. Paslaugų įstatymo 3 str. 2 punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose negali būti nustatyta reikalavimų, draudžiančių teikėjui būti įsteigtam daugiau negu vienoje valstybėje narėje arba būti įtrauktam į daugiau negu vienos valstybės narės registrus, arba būti daugiau negu vienos valstybės narės profesinių organizacijų ar asociacijų nariu. Tačiau Projekto tikslas nėra uždrausti paslaugų teikėjams (atestuotiems architektams) būti daugiau negu vienos valstybės narės organizacijų ar asociacijų nariu. Priešingai, Projektu siekiama suteikti galimybę tokiems asmenims būti daugiau negu vienos valstybės narės architektų savivaldos organizacijos nariu. Todėl Projektas atitinka Paslaugų įstatymo
taip: „1. Rūmų nariais yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje.“
2016-05-12
būti dėstomas naujos eilutės centre. Pritarti
2016-05-121 Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžiai „išdėstyti“ ir „ją“ turi būti sukeisti vietomis.
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalis turi būti išskaidyta į dvi struktūrines dalis, kurių kiekviena atskirai reglamentuotų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies papildymą nauju punktu. Pritarti Projekto 3 straipsnio 2 dalį išskaidyti į dvi struktūrines dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 13 punktu:
„13) atstovauti savo narius įgyvendinant ir ginant jų autoriaus teises;“
3Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) ginčo atveju organizuoti savo narių sutaikinimo (mediacijos) procedūras;“
1 3 Iš projekto 3 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų nėra aišku, kokia būtų siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 15 punkto redakcija, nes nėra aišku kurį (galiojantį ar projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamą) keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punktą siūloma pernumeruoti į 15 punktą projekto 3 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Projekto 3 straipsnį papildyti 4 dalimi, ir ją išdėstyti taip:
„4. Buvusį 3 straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 15 punktu ir jį išdėstyti taip:
„15) įgyvendinti kitas Rūmų statute numatytas teises.“
4 Projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „susirinkimas“ įrašytinas žodis „narių“. Pritarti
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Lietuvoje“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2016-05-125 Projekto 5 straipsnyje reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą. Pritarti 9.
2016-05-125 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Architektų profesinio atestavimo komisija „teikia išvadas Rūmams dėl architektų atestavimo, teisės pripažinimo, atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo“. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai išvadas, projekte įvardintas kaip išvadas dėl atestavimo, teisės pripažinimo (pvz., ar dėl atestatų, teisės pripažinimo dokumentų išdavimo (neišdavimo), ar kokias kitas), teiktų minėta komisija. Be to, nėra aišku, ar ši komisija teiktų išvadas ir dėl atestatų ar teisės pripažinimo dokumentų patikslinimo (pakeitimo), galiojimo sustabdymo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Architektų profesinio atestavimo komisijos išvados yra privalomos Architektų rūmams, ar jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pritarti iš dalies Kadangi LR Seimas 2016 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir
straipsnis ir šis įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 d., Projekte siūlomi 11 straipsnio pakeitimai derintini su minėtu Seimo priimtu įstatymu. Projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „Papildyti 11 straipsnį 3 dalimi: „
dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo architektui dienos.“ 10.
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2016-05-125 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Architektų rūmai priima sprendimus „dėl atestavimo ir (ar) teisės pripažinimo, kvalifikacijos atestatų ir
(ar) teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo“. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius konkrečiai sprendimus, projekte įvardintus kaip sprendimus dėl atestavimo, teisės pripažinimo (pvz., ar dėl atestatų, teisės pripažinimo dokumentų išdavimo (neišdavimo), ar kokius kitus), priimtų Architektų rūmai. Be to, nėra aišku, ar Architektų rūmai priimtų sprendimus ir dėl atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų patikslinimo (pakeitimo), galiojimo sustabdymo panaikinimo. Pritarti Žiūrėti 9 pasiūlymą. 11. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2016-05-125 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje tas pats asmuo įvardijamas ir kaip „atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas“, ir kaip „architektas“. Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti šias sąvokas ir atitinkamai patikslinti ne tik minėtas nuostatas, bet ir keičiamo įstatymo 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų. Pritarti Žiūrėti 9 pasiūlymą. 12. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2016-05-125 Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotam asmeniui paprastai įteikiamas sprendimas, o ne jo nuorašas, todėl siūlytume tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti 13.
2016-05-125 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje yra vartojamos sąvokos
„atestatas“ (1, 4 dalys) ir „kvalifikacijos atestatas“ (4 dalis). Siūlytume
suvienodinti šias sąvokas. Pritarti
2016-05-125 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reikėtų plačiau reglamentuoti skundų dėl Rūmų priimto sprendimo teisėtumo išankstinio nagrinėjimo ne teismine tvarka Aplinkos ministerijoje procedūrą. Pritarti Projekto 5 straipsnį suderinus su LR Seimo
Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2575, Projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 11 straipsnyje nebenumatoma skundų dėl Rūmų priimto sprendimo teisėtumo išankstinio nagrinėjimo ne teismine tvarka. 15. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Projekto 7 straipsnio 1 dalyje tikslintina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 3 dalį.“
1 Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūlytume nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 3 dalies įsigaliojimo, nes minėta straipsnio dalis nurodo veiksmus, kuriuos Architektų rūmų taryba ar Architektų rūmų pirmininkas turėtų atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
2 Siekiant aiškumo, tikslintina projekto 7 straipsnio 2 dalies nuoroda „Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje“ įrašant projekto straipsnį, kuriame išdėstytas minėtas straipsnis. Pritarti Projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914
nurodyti architektai, turintys galiojantį kvalifikacijos atestatą, Lietuvos Respublikos architektų rūmų (toliau – Rūmai) nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
3 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „įstatymo priėmimo dienos“ reikėtų įrašyti žodžius „įstatymo paskelbimo dienos“. Pritarti Projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo paskelbimo dienos Rūmų pirmininkas papildomai informuoja visus šio įstatymo pagrindu Rūmų nariais tampančius asmenis apie priimtą šį įstatymą, jo įgyvendinimo tvarką ir galimybę asmens prašymu panaikinti architekto kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą. Asmenys informuojami Rūmams jų atestavimo ar architektų teisės pripažinimo metu pateiktais elektroninio pašto adresais. Nurodyta informacija per tą patį terminą paskelbiama Rūmų interneto svetainėje ir respublikiniame dienraštyje.“
3 Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Rūmų taryba ir Rūmų pirmininkas turi informuoti architektus apie šio įstatymo priėmimą. Svarstytina, ar tikslinga įstatyme nustatyti, kad net du Architektų rūmų organai (Taryba ir pirmininkas) turi atlikti šią funkciją. Pritarti Informavimo funkcija siūloma palikti tik Rūmų pirmininkui. (Žiūrėti prie 18 pasiūlymo.)
34 Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse prieš žodį „pirmininkas“ įrašytinas žodis „Rūmų“. Pritarti 21.
4 Atsižvelgiant į tai, kad Architektų rūmų narių susirinkimą gali savo sprendimu šaukti tiek Rūmų taryba, tiek ir Rūmų pirmininkas, projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje po žodžių „Rūmų taryba ir“ įrašytinas žodis „(ar)“. Pritarti
5 Projekto 7 straipsnio 5 dalis brauktina kaip perteklinė. Jei nebūtų pritarta šiais pastabai, tai šiose projekto nuostatose turėtų būti tikslinama nuoroda „šio straipsnio 4 punkte “ bei formuluotė „Rūmų narių susirinkimo priimti Rūmų organų sprendimai“, kurios turinys nėra aiškus. Pritarti
2016-05-12 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus šį įstatymą būtina pakeisti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymus, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Pritarti Kadangi Projekte numatyti įstatymo straipsnių pakeitimai pakoreguoti pagal gautas pastabas, neliko poreikio priėmus įstatymą keisti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymus. 24. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2016-05-12 Atkeiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3188(2)), kuriuo kiek kitaip siūloma išdėstyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Pritarti Projektu keičiamas 11 straipsnis suderintas su LR Seimo 2016 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2575 11 straipsniu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-05-30 2016-05-10 LR Seime buvo įregistruotas Architektų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymas reg. Nr. XIIP-
Įstatymo pakeitimas ), kuriuo numatoma įtvirtinti visuotinį atestuotų architektų dalyvavimą profesinės savivaldos sistemoje. Informuojame, kad Užupio bendruomenė pastaraisiais metais ypatingai dažnai susiduria su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis statybomis. Viena to priežasčių – architektų tarpusavio konkurencijos ir eilės kitų aplinkybių nulemta neetiška architektų veikla. Užupio bendruomenė, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, imasi visuomeninio protesto priemonių, pvz., 2015-09-11 architektas Alvidas Songaila (UAB „Renova“) buvo paskelbtas architektus non gratus Užupyje. Tačiau efektyviam šios problemos sprendimui būtinos konkrečios priemonės įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir vietos savivaldos srityse. Viena tokių priemonių galėtų būti architektų profesinės savivaldos stiprinimas, kuris ir yra numatomas siūlomame Įstatymo pakeitime. Pažymime, kad esama architektų savivalda, kurioje dalyvaujama savanoriškais pagrindais (dalyvauja tik apie 10 proc. atestuotų architektų), negali būti laikoma tinkama ir nesudaro prielaidų etiškos architektų profesinės veiklos užtikrinimui. Lietuvos architektų rūmai 2016-05-27 rašte Nr. S16/05/21 padėtį architektūros srityje taip pat įvardija kone kritine. Šiuo raštu kreipiamės į visas suinteresuotas institucijas prašydami palaikyti šį Įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų numatytas kaip privalomas atestuotų architektų dalyvavimas profesinės savivaldos sistemoje. Pritarti
2016-05-30 2016-05-10 Seime buvo įregistruotas Architektų rūmų jstatymo pakeitimo jstatymas (reg. Nr. XIIP-4374), kuriuo numatoma įtvirtinti visuotinę atestuotų architektų narystę profesinės savivaldos organizacijoje - Lietuvos architektų rūmuose.
Šiuo raštu pažymime, kad Lietuvos architektų sąjunga, užsiimanti architektų kūrybos skatinimu, jos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, šios veiklos kultūrinės reikšmės propagavimu, palaiko nurodyto jstatymo priėmimą, įvertindama tai, kad tik efektyviai veikianti profesinė savivalda gali užtikrinti kvalifikuotą ir etišką atestuotų architektų profesinę veiklą, turinčią tiesioginę įtaką ir kūrybinės veiklos rezultatams bei bendram šalies kultūrinio potencialo augimui. Taip pat manome, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstomas Architektūros įstatymas gali būti priimtas tik kartu su Lietuvos architektų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymu, kadangi architektų atžvilgiu būtų neteisinga, jog Architektūros įstatyme numatytas ekspertinio vertinimo ir kitas procedūras įgyvendintų maža dalis šiuo metu Architektų rūmų nariais esančių architektų. Pritarti
2016-06-07
įregistruotas Architektų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymas reg. Nr. XIIP-4374 (toliau - Įstatymo pakeitimas ), kuriuo numatoma įtvirtinti visuotinį atestuotų architektų dalyvavimą profesinės savivaldos sistemoje. Vilniaus bendruomenės pastaraisiais metais dažnai susiduria su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis statybomis bei etikos stokojančia architektų bei planuotojų profesine veikla. Manome, viena to priežasčių - fragmentuota architektų savivalda ir netinkama profesinė priežiūra. Šios problemos sprendimui būtinos konkrečios priemonės įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir vietos savivaldos srityse. Viena tokių priemonių galėtų būti architektų profesinės savivaldos stiprinimas, kuris ir yra numatomas siūlomame Įstatymo pakeitime.
Todėl šiuo raštu kreipiamės į visas suinteresuotas institucijas prašydami palaikyti šį
dalyvavimas profesinės savivaldos sistemoje. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos 2016-05-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 (toliau – Įstatymas) 1, 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP4374 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projektu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti, kad Architektų rūmų nariais yra visi Lietuvoje Respublikoje atestuoti architektai, taip pat architektai, kurių teisės verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje . Pažymime, kad šis siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų būti derinamas su 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punktu, pagal kurį priimančioji valstybė narė kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus, kurie į priimančią valstybę narę atvyksta laikinai ir kartais užsiimti įgyta profesija , atleidžia nuo reikalavimų , kuriuos ji taiko savo teritorijoje įsisteigusiems specialistams, susijusių su profesinės organizacijos ar institucijos suteikiamu leidimu, registracija ar naryste joje .
Valstybės narės siekdamos palengvinti drausminių nuostatų taikymą, gali numatyti laikinąją registraciją arba asocijuotą narystę tokioje organizacijoje ar institucijoje, tačiau tokia registracija ar narystė negali uždelsti ir apsunkinti paslaugų teikimo, taip pat negali sudaryti jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
Projektu keičiamą Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ”1. Rūmų nariais yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4374(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Algimantas Salamakinas Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė