Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „51 . Apmokestinamoji pakuotė – Lietuvos Respublikos m okesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta apmokestinamoji pakuotė
“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant
rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir
surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.“
dalimi: „50
1. Pakuočių atliekų surinkėjas (vežėjas)- Savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir apmokestinamųjų pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos parinktas (Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų sutarčių nustatyta tvarka) ir pakuočių surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartį pasirašęs atliekų tvarkytojas, kuris teikia komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema-atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius), tvarkymui ir Vyriausybės nustatytos elektros ir elektroninės įrangos, pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos iniciatyva kartu su savivaldybėmis įdiegta ir gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos finansuojama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, prioritetą teikiant savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. “2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Leidimai
įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias-ilgiau kaip vienus vienerius metus, turi gauti leidimus. 2. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. 3. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos 1.
Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. 2. Įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
išlaidos;
trukmė ir išlaidos;
sistema. 3. Pavojingas A a tliekas naudojanti ar šalinanti įmonė, kuri privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
atliekas, Pavojingas atliekas tvarkančios įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, jeigu neturi šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų. 2. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai. 3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija. 4. Už pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu:
nurodytą leidimą;
pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
pavojingas atliekas tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje. 6.
6Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:
1) pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo112 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;
reikalavimų. 7. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:
112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus. 9. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas:
2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;
leidimas;
jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai;
pavojingas atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 122 straipsniu Papildyti Įstatymą 122 straipsniu: „122 straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymas
kitaip įgytų pavojingų atliekų tinkamą sutvarkymą. 2.
teisę tvarkyti įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo. 3. Juridiniai asmenys gamybinėje, ūkinėje, komercinėje veikloje susidariusias pavojingąsias atliekas gali perduoti/perleisti tik pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti asmeniui ir tik pagal sutartį dėl jų tinkamo sutvarkymo. 4. Pavojingųjų atliekų tvarkytojai privalo organizuoti pavojingųjų atliekų tvarkymą taip, kad pavojingosios atliekos būtų tinkamai sutvarkytos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų perėmimo iš asmens, pas kurį jos susidarė. 5. Fiziniai asmenys buityje susidariusias pavojingąsias atliekas privalo rūšiuoti ir atiduoti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje veikiantiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams. Buityje susidariusias pavojingąsias atliekas draudžiama šalinti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginiuose. 6. Asmenys, vykdantys mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, privalo iš mišrių komunalinių atliekų srauto išimti ir perduoti pavojingąsias atliekas pavojingųjų atliekų tvarkytojams. 7. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, nustatę, kad pavojingosios atliekos tvarkomos/netvarkomos aplinkai pavojingu/kenksmingu būdu ir (arba) kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, o jų turėtojas nevykdo nurodymo užtikrinti tinkamo atliekų sutvarkymo arba pavojingų atliekų savininkas nežinomas, gali nedelsiant paimti/sulaikyti tokias atliekas ir organizuoti jų saugų tvarkymą Aplinkos ministerijos ar Ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 8. Asmenys, kurių teritorijoje, patalpose, transporto priemonėse yra pavojingos atliekos, kurios šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka paimamos sutvarkyti, privalo sudaryti sąlygas tokiems veiksmams atlikti. Asmenys, kurių pavojingosios atliekos šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka paimamos sutvarkyti, privalo atlyginti pavojingųjų atliekų paėmimo ir sutvarkymo išlaidas. “
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ūkio ministerija koordinuoja pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus .“7 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos
nustato gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių atliekų darytojams . 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto atliekų, susidarančių maisto tvarkymo subjektuose, tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Maisto tvarkymo subjekto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, maisto atliekų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą.“8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 10 punktu:
„
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto numatytų bendradarbiavimo sutarčių nustatyta tvarka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjams ir vežėjams parinkti “. 2.
30 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti sudarydamos sutartis su savivaldybėmis gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikiant savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms . Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
30 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „
16. Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos tvarkymą ir pakuočių atliekų tvarkymą surinkimą , savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) , privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342 , 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių tvarkymo ir pakuočių atliekų tvarkymo surinkimo organizavimo sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir
(ar) eksportuotojus. Konkursai turi būti vykdomi pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. “9 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis
solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu bendruoju principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami kaip:
atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą reiškia, kad palankesnes sąlygas turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kuriems dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių, rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą tampa didesne našta. 2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kad yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti.
Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga dėl jų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos, galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui;
kad nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai;
gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tos paslaugos teikimui. Todėl įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, jog komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis
su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą.“
straipsnį 5 dalimi: „
surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje. “10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti 34 straipsnio 3 dalį 5 punktu: „
įsteigtais juridiniais asmenims, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir atliekų tvarkytojais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidoms dengti, jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 342 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Siekdama gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo
organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu,
34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
345 straipsnio pakeitimas Pakeisti 345 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu,
34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3412 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Siekdama gauti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir
vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų alyvos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti alyvos atliekų tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvas, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3416 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3416 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo
organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu,
34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas
3418 straipsnio 4 dalį 4 punktu: „4) prekybos vietoje turėti ir paprašius vartotojui ar atsakingų institucijų pareigūnams, pateikti dokumentus, nurodančius pirminį importuotoją, pateikusį į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamuosius gaminius (padangas) su tikslu nustatyti ar jis vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį: „1. Pakuočių atliekų tvarkytojai surinkėjai privalo pakuočių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus .“. 2. Papildyti 3421 straipsnį 3 dalimi: „3.
Pakuočių atliekų paruošėjai privalo paruošti naudojimui, o naudotojai (perdirbėjai) turi sutvarkyti pakuočių atliekas pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus . “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių
ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio
34233426 straipsnyje nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija
Organizacijai išduodama, kai gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia institucija suderinti šio Įstatymo34233426 straipsnyje nurodyti dokumentai.“
8 skirsnio pakeitimas
8 skirsnį ir jį išdėstyti taip:
8
gaminių ir (ar) Pakuočių
organizavimo licencijavimas3423 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė. 2. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo, panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 3.
neterminuota. Dokumentai gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis elektroninėmis priemonėmis. 4. Už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava. 5. Nustatomos šios atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
organizavimo licencija;
organizavimo licencija;
įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:
kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ;
atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
išimtis. 8. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos. 9.
tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija. 10.
licencijuojamos veiklos sąlygų:
gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos ;
7) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos ;
7) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones. 11.
vykdymo licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka. 12. Licencija neišduodama, jeigu:
dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
užtikrintas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
melagingus duomenis licencijai gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;
nustatytų reikalavimų. 13.
13Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą,
jeigu:
ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių;
turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei. 14. Licencijas išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas. 15. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai. 16.
16Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu:
nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;
gauti ir po įspėjimo per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų . 17. Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, negali priimti naujų narių. 18. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai. 19. Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir
(ar) suklastotus dokumentus;
5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams;
6) jeigu licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus. „AŠTUNTASIS8
gaminių ir (ar) Pakuočių
organizavimo licencijavimas3423 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė. 2.
licenciją išduoda, ją keičia, registruoja licencijas, atsisako išduoti licenciją, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, licencijos galiojimą sustabdo, panaikiną licencijos galiojimą, panaikina licencijos sustabdymą, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 3. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. 4. Asmenys, siekiantys gauti licenciją, valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę visas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu nurodytas procedūras ir formalumus atlikti, teikti ir gauti informaciją, gauti licenciją ir ją pakeisti elektroninėmis priemonėmis. 5. Už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava. 3424 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos 1.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir vykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies
aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kasmet atlikti licencijuojamos veiklos auditą, audito ataskaitą viešai paskelbti licencijos turėtojo interneto tinklalapyje ir kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;7 ) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas pusmetį teikti informaciją apie praėjusį pusmetį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir vykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies
aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kasmet atlikti licencijuojamos veiklos auditą, audito ataskaitą viešai paskelbti licencijos turėtojo interneto tinklalapyje ir kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;7 ) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas pusmetį teikti informaciją apie praėjusį pusmetį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones. 2.
tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3. Licencijos turėtojas kartu su ataskaita dėl praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo privalo pateikti ir kitą informaciją, kurios reikalauja licenciją išduodanti institucija, kuri būtina įvertinti ar licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų. 4. Licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių. 3425 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys Nustatomos šios atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3) apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
6) elektros ir elektroninės įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
7) elektros ir elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
8) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
straipsnis.
3426 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygos
licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:
tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ;
2) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą;
4) Įrodančius dokumentus, kad licenciją siekiančio gauti asmens nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:
tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ;
2) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą;
4) Įrodančius dokumentus, kad licenciją siekiančio gauti asmens nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių. Įrodančiais dokumentais laikoma: pasirašytos sutartys su pavedimo davėjais dėl Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslai tiekiamų pakuočių ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių (atitinkamam laikotarpiui pavedimo davėjai negali būti pasirašę pakuočių tvarkymo organizavimo sutartį su kita licencijuota Organizacija kaip tai numato Pakuočių tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
5) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją siekiantis gauti asmuo pateikia banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją siekiantis gauti asmuo pateikia banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį pirmiems veiklos metams, įrodančią, kad visų pakuočių atliekų, kurios gali susidaryti per 1 veiklos metus naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, tvarkymas bus finansuojamas.
Banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis teikiama licenciją išduodančiai institucijai ir jos dydis turi būti proporcingas atliekų tvarkymo finansavimo schemai, nurodytai šio Įstatymo3426 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo3425 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytas išimtis. 3. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu su šio Įstatymo3425 straipsnio 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio
34
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su šio Įstatymo 3425 straipsnio 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio Įstatymo 3425 straipsnio 3 punkte nurodyta licencija. 5. Asmuo, siekiantis gauti licenciją, licenciją išduodančiai institucijai pateikia nustatytos formos prašymą. 6.
dienas nuo prašymo išduoti licenciją ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų licencijai gauti gavimo dienos, pateikia asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, dokumentą, patvirtinantį, kad prašymas ir kiti dokumentai gauti. Šiame dokumente nurodoma:
1) terminas, per kurį bus išnagrinėtas prašymas;
2) asmens teisių gynimo priemonės, kuriomis galima naudotis, jeigu kiltų ginčas tarp licenciją išduodančio institucijos ir asmens, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo. 7. Licenciją išduodanti institucija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją. 8. Jeigu licenciją išduodanti institucija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota. 9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, gali būti pratęstas. Licenciją išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą išduoti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos išdavimo terminas yra pratęsiamas, ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dėl šių priežasčių:
1) gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo;
2) dokumentų svarstymo metu pasikeičia teisinis licencijuojamos veiklos reglamentavimas. 10.
išduotoje licencijoje nurodoma licencijuojama veikla, licenciją išdavusi institucija, licencijos numeris, licencijos turėtojo rekvizitai, licencijos išdavimo data, teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla. 11. Jeigu pateiktas neišsamus ar netinkamai įformintas prašymas arba pateikti ne visi dokumentai ir
(arba) informacija, kurių reikia licencijai išduoti, licenciją išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos praneša asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (arba) informaciją, ir nurodo, kad terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo dienos. 12. Jeigu asmens prašymas pateiktas nesilaikant reikalavimų, šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka asmuo neištaiso nustatytų prašymo i šduoti licenciją pateikimo trūkumų ir nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos ir dėl to prašymas išduoti licenciją atmetamas, licenciją išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą, nurodydama priežastis, dėl kurių prašymas atmestas. 13.
neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis asmuo nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis asmuo neatitinka šio Įstatymo3424 straipsnyje licencijuojamos veiklos reikalavimų. 7) neištaisyti nustatyti prašymo išduoti licenciją pateikimo trūkumai ir nepateikta trūkstama informacija ar dokumentai šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. 3427 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos
pasikeičia licencijoje nurodyti asmens duomenys ar planuojama keisti veikla. Pasikeitus licencijoje nurodytiems asmens duomenims ar planuodamas keisti veiklą, asmuo privalo pranešti licenciją išduodančiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią informacija jam tapo ar turėjo tapti žinoma. 2.
dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiems prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio įstatymo 3426 straipsnio 6, 11 ir 12 dalių nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją. 3. Jeigu licenciją išduodanti institucija per šio straipsnio2 dalyje nurodytą terminą nepateikia asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, atsakymo, nelaikoma, kad licencija yra pakeista. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta pakeisti licenciją, gali būti pratęstas. Licenciją išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas yra pratęsiamas, ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. 5. Licenciją išduodanti institucija gali atsisakyti pakeisti licenciją, jeigu:
dokumentai ir (arba) informacija, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
licencijos turėtojas neatitinka licencijuojamos veiklos sąlygų, nurodytų šio
straipsnyje3428 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo sustabdymas
aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus.
Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieneri kalendoriniai metai, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių aplinkybėms ir (arba) pažeidimams pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Kai licencijos turėtojas pateikia dokumentus, įrodančius, kad įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) pažeidimai pašalinti, licencijos galiojimas nestabdomas. 2. Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 3424 straipsnyje;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išduodančiai institucijai pateikė neteisingus arba melagingus duomenis;
3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei. 3. Licenciją išduodanti institucija priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienerių kalendorinių metų laikotarpiui, jeigu licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per įspėjime nurodytą terminą licencijos turėtojas nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų. 4.
4Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas pateikė klaidingus arba melagingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieneri kalendoriniai metai, nepateikė patikslintų duomenų;
galiojimo sustabdymą per 5 darbo dienas informuoja licencijos turėtoją. 6. Kai licencijos turėtojas pateikia dokumentus, įrodančius, kad sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodyti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai pašalinti, licenciją išduodanti institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumento gavimo dienos licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas. 7. Sustabdžius licencijos galiojimą, visus nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas. 3429 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas
1Licencijos galiojimas panaikinamas:
nustatytą terminą, nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs.
suklastotus dokumentus;
susijusių subjektų naudai ar interesams;
sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus arba licencija buvo sustabdyta 2 kartus per paskutinius 3 metus;
licencijuojama veikla;
straipsnyje
paaiškėja, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip
elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių. 2. Licenciją išduodanti institucija apie licencijos galiojimo panaikinimą per 5 darbo dienas informuoja licencijos turėtoją. 3. Panaikinus licencijos galiojimą, visus nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra panaikintas. 3430 straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka 1.
Asmenims už šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų padarytus pažeidimus, kurie per licenciją išduodančios institucijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms, skiriama bauda už licencijavimo sąlygų pažeidimus nuo trijų šimtų eurų iki 5 procentų licencijos turėtojo pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2. Baudą skiria licenciją išduodanti institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3. Baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į atliekų tvarkymo paslaugų kainas. 4. Baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
licencijos turėtojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad licencijos turėtojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas licenciją išduodančios institucijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio licencijos turėtojas buvo baustas bauda. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 8. Baudą skirianti institucija, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti licencijos turėtoją, kuriam baudos skyrimo klausimas bus svarstomas, ir nurodyti baudos skyrimo klausimo svarstymo datą. 9.
suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki baudos skyrimo klausimo svarstymo datos. 10. Baudą skiriančiai institucijai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja licencijos turėtojas, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Jeigu licencijos turėtojas nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant licencijos turėtojui, jeigu baudą skirianti institucija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta licencijos turėtojo prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 11. Sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, baudos negali būti skiriamos. 12. Sprendimas skirti baudą gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 13. Sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. 14. Įsigaliojus sprendimui skirti baudą, paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama per 30 kalendorinių dienų. 15. Sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas. Sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 16.
atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda licencijos turėtojui, pažeidusiam šio įstatymo nuostatas, būtų akivaizdžiai per didelė, nes būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą.“
ir 3425 straipsnių pakeitimas Buvusius 3424 ir 3425 straipsnius laikyti atitinkamai 3431 ir 3432 straipsniais. 20 straipsnis. 3432 straipsnio pakeitimas
34
„4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas (išskyrus metalo pakuotės atliekas) , surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose;“. 2. Pakeisti34
„5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas (išskyrus metalo pakuotės atliekas) , surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;“. 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Projekto lyginamasis 2
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Atliekų laikymas
2Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Atliekų surinkimas
surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.“
dalimi: „24
1. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos. “. 4. Papildyti 2 straipsnį 441 dalimi: „441 .
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. “. 5. Papildyti 2 straipsnį 64 dalimi: „
Lietuvos Respublikos maisto įstatyme. “. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Leidimai
įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias-ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. 2. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. 3. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos jos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. 2. Įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Jame turi būti numatyta:
numatyta:
atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
bei ir sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
trukmė ir išlaidos;
sistema. 3. Pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė, bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas nederinamas, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktų nuostatų ir (ar) parengtas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos tvarkos ir (ar) ne pateikti visi aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje nurodyti dokumentai. 5. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.
“. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
atliekų tvarkymo licencijavimas
1Įmonės, kurios surenka,
laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. 2.
2Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų,
kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai. 3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija. 4. Už pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 54 . Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu:
nurodytą leidimą;
pavojingas atliekas tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
pavojingas atliekas tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje. 65 . Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:
šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;
nustatytų reikalavimų. 76 . Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:
Įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
.
8
7. Sprendimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 6 dalyje nurodytus pažeidimus. 98 . Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas:
jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pažeidimai;
pavojingas atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.“. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkio ministerija koordinuoja pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus .“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus .“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos
ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių atliekų darytojams . 2.
prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. “. 8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti
atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos , baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti sudarydamos sudarydami sutartis su savivaldybėmis gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms . Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“9 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu bendruoju principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami kaip:
1) solidarumo.
Šis principas nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir jiems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta. 2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kad yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga dėl jų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos, galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui;
3) nediskriminavimo. Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai;
4) sąnaudų susigrąžinimo.
Šis principas reikalauja, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tos paslaugos teikimui. Todėl įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, jog komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina
turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą.“
straipsnį 5 dalimi: „
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje. “. 10 straipsnis. 342 straipsnio pakeitimas Pakeisti 342 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Siekdama gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu,
34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 345 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3412 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų alyvos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti alyvos atliekų tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvas, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3416 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo
organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu,
34233426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas 1.
3418 straipsnio 4 dalį 4 punktu: „
4) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė prekybos vietoje parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;
2Papildyti 3418 straipsnio 4 dalį 5 punktu:
5) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams ir kitiems pareigūnams pareikalavus, pateikti Įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, nurodančius padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė platintojo parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą; “. 15 straipsnis. 3422 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi
šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją
organizavimo licencijavimo sąlygas.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija
Organizacijai išduodama , kai su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai išduodančia institucijai institucija suderinus šiai institucijai pateiktus pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia institucija suderinti šio Įstatymo34233425 straipsnyje nurodyti nurodytus dokumentai dokumentus, parengtus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus .“
8 skirsnio pakeitimas
8 skirsnį ir jį išdėstyti taip:
8
gaminių ir (ar) Pakuočių
organizavimo licencijavimas3423 straipsnis. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
taisykles, atsižvelgdama į gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė. 2. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo, panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 3. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis elektroninėmis priemonėmis. 4. Už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava. 5.
rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3) apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
6) elektros ir elektroninės įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
8) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
9) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija. 6.
organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:
būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ;
2) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą. 7. Tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis. 8. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos. 9.
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija. 10.
laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos ;
7) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos ;
7) licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones. 11.
tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka. 12. Licencija neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų. 13.
galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių;
3) licencijos turėtojas turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei. 14. Licencijas išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas. 15. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai. 16.
16Licencijos galiojimas sustabdomas,
jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų . 17. Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, negali priimti naujų narių. 18. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai. 19. Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;
susijusių subjektų naudai ar interesams;
6) jeigu licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus. „AŠTUNTASIS8
gaminių ir Pakuočių
organizavimo licencijavimas3423 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas 1.
Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, nustatančias reikalavimų, susijusių su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimu, atsisakymu išduoti tokias licencijas, jų keitimu, įspėjimu apie galimą tokių licencijų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. 2. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, keičia, atsisako ją išduoti, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijas išduodanti institucija). Licencijuojamos veiklos priežiūrą atlieka aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdanti institucija). 3. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija išduodama neterminuotam laikui. 3424 straipsnis.
3424 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys Nustatomos šios gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymui organizuoti);
3) apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
4) apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui organizuoti);
6) elektros ir elektroninės įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
7) elektros ir elektroninės įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
8) elektros ir elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
9) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
10) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija. 3425 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygos 1.
Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau
1) prašymą išduoti licenciją;
2) pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus dokumentus:
a) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, ir kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, užtikrinta gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros plėtra;
b) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
c) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą;
elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma asmeniui, siekiančiam gauti elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją);
licenciją siekiantis gauti asmuo nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, vykdo įsipareigojimus muitinei ir neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (įskaitant atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau
1) prašymą išduoti licenciją;
2) pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus dokumentus:
a) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, ir kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, užtikrinta gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros plėtra;
b) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
c) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą;
elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma asmeniui, siekiančiam gauti elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją);
licenciją siekiantis gauti asmuo nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, vykdo įsipareigojimus muitinei ir neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (įskaitant atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas). 2.
Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis. 3. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 9 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio Įstatymo 3424 straipsnio 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos. 4. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas ir akumuliatorius, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 5 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio Įstatymo 3424 straipsnio 3 punkte nurodyta licencija. 5. Licencijas išduodanti institucija išduoda licenciją ar motyvuotai atsisako išduoti licenciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas ir kiti licencijai gauti reikalingi dokumentai gauti, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas atmestas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. 6. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, gavimo, nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio termino pabaigos priima sprendimą motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie šį sprendimą informuoja prašymą išduoti licenciją pateikusį asmenį. 7.
7Jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų,
reikšmingų sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti, terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais gali būti pratęstas. 8. Asmeniui išduotoje licencijoje nurodoma licencijos išdavimo data, licencijos numeris, licencijos turėtojo rekvizitai (licencijos turėtojo pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas), licencijuojamos veiklos rūšis, licenciją išdavusi institucija. 9. Licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai;
2) pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas;
4) pateikti neteisingi duomenys licencijai gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
6) licenciją gauti pageidaujantis asmuo neatitinka kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 3422 straipsnio 2, 3, 7 dalyse. 3426 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos 1.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ar pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti pagal aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
7) licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
8) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kiekvienais metais pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams).
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ar pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti pagal aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
7) licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
8) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kiekvienais metais pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams). 2.
turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti šią ataskaitą paskelbdamas savo interneto svetainėje. 3. Licencijos turėtojas kartu su šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta ataskaita ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais dokumentais privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius, kad licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: pasirašytų sutarčių kopijas, išskyrus sutartyse pateiktą konfidencialią informaciją, gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kopijas, sąskaitas faktūras ir (ar) kitus dokumentus ir medžiagą, įrodančius, kad organizuotos ir vykdytos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, dokumentus, įrodančius, kad apmokėtos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir visuomenės švietimo ir informavimo (gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais) priemonių organizavimo ir vykdymo išlaidos, kaip numatyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. 3427 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos
licencijos turėtojo duomenims (licencijos turėtojo rekvizitams). 2. Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo rekvizitams, licencijos turėtojas apie tai privalo raštu pranešti licencijas išduodančiai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo. 3. Licencijas išduodanti institucija per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio Įstatymo 3425 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją.
Licencija nekeičiama, jeigu licencijos turėtojas pateikia neteisingus duomenis licencijai keisti. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui. Licencijas išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas pratęsiamas, ir terminą, per kurį asmens prašymas bus išnagrinėtas. Terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas, jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti. 5. Licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją, jeigu:
1) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir duomenys, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
2) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti. 3428 straipsnis. Įspėjimas apie galimą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimo sustabdymas 1.
Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu (netaikoma šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju):
1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko, neatitinka licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė klaidingus duomenis ir (ar) informaciją. Šiuo atveju duomenys laikomi klaidingais, jeigu licencijos turėtojas per klaidą pateikė licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją;
3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka bent vieno iš kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 342 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 3 dalyje, 3416 straipsnio 3 dalyje, 3419 straipsnio 2 dalyje, 3422 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14 dalyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9 dalyse. 2. Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ar gavusi apie juos informacijos, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai. 3.
3Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turi būti:
1)ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (toliau – įspėjimas) gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir (ar) 5 punkte, ir (ar) 6 punkte, ir (ar) 7 punkte, ir (ar) 8 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą;
2) ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, bet ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 2 punktuose nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą;
3) ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos. 4. Jeigu licencijos turėtojas per įspėjime nurodytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įspėjime nurodyto termino pabaigos priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą.
Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją, nurodydama šio sprendimo priežastis ir ne trumpesnį kaip
priimtą sprendimą gavimo terminą, per kurį, norint panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jos turi būti pašalintos ir pateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko sprendime nurodytos aplinkybės ir (ara) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai. 5. Kai licencijos turėtojas per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo panaikina licencijos galiojimo sustabdymą. 6. Reikalavimas įspėti licencijos turėtoją apie ketinamas taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones (įspėjimą ir licencijos galiojimo sustabdymą) nustatant terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų visuomenės interesą, ir dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas nedelsiant. 3429 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas 1.
Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) likvidavus ar reorganizavus licencijos turėtoją;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą neišnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) nepanaikinti tokiame sprendime nurodyti pažeidimai ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko šios aplinkybės ir
(ar) panaikinti šie pažeidimai, ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė suklastotus dokumentus;
5) jeigu po licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas toliau verčiasi licencijuojama veikla. 2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių pagrindų atsiradimo priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją.“. 17 straipsnis. 3424 ir 3425 straipsnių pakeitimas Buvusius 3424 ir 3425 straipsnius laikyti atitinkamai 3431 ir 3432 straipsniais. 18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentė
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) parengtas siekiant tiksliau reglamentuoti pavojingųjų atliekų tvarkymą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros nustatymo sąlygas, patobulinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo nuostatas, užtikrinant efektyvią licencijas turinčių organizacijų kontrolę, licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo veikloje. Projektu taip pat siekiama pakuočių atliekų perdirbimą suderinti su Europos Sąjungos nustatytais reikalavimais. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva 94/62/EB) nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotys, kurias turi įvykdyti valstybės narės. Minėta direktyva įtvirtina gamintojo atsakomybės principą, tačiau valstybės narės nacionaliniame lygmenyje pačios paskirsto funkcijas ir atsakomybę tarp rinkos subjektų (gamintojų (importuotojų), gamintojų (importuotojų) organizacijų, toliau ir „Organizacijos“, vietinės valdžios institucijų ir atliekų tvarkytojų). Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kuriuo įgyvendinamos Direktyvos 94/62/EB nuostatos, nustato pareigą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams vykdyti Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
Dabartinė pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema ir jos pagrindu atliekamas tinkamų perdirbti pakuočių atliekų atskyrimas iš mišrių komunalinių atliekų srauto, nesuteikia pakuočių gamintojus (importuotojus) atstovaujančioms organizacijoms galimybės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo veiksmų. Dėl šios priežasties gamintojų (importuotojų) atsakomybės principas nėra tinkamai įgyvendinamas. Gamintojų (importuotojų) organizacijoms neturint realiai veikiančios galimybės kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo veiksmų, kai tuo tarpu tik nuo galutinio pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymo yra išduodami sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, yra formuojama ydinga situacija, kuomet pakuočių gamintojui (importuotojui) atsakomybė gali kilti už tai, ko šis negali kontroliuoti. Praktikoje jau yra buvę atvejų, kada tokiu būdu dėl panaikintų pakuočių atliekų sutvarkymo dokumentų pakuočių gamintojai (importuotojai) patyrė nuostolių. Vertinant kitų, geresnius rezultatus pakuočių atliekų tvarkymo srityje pasiekusių ir ilgametę patirtį šioje srityje turinčių valstybių praktiką, nemažai Europos Sąjungos valstybių (pvz., Vokietija, Austrija ir kitos) organizuoja atskirus konkursus kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui, kurių dalį ar visus neretai organizuoja pakuočių gamintojų (importuotojų) organizacijos. Dažnai tik pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio srauto organizuoja vietos savivaldos institucijos (pvz., Italijoje, Belgijoje), o kitus pakuočių atliekų tvarkytojus parenka Organizacijos.
Savivaldybės surinktas pakuočių atliekas perduoda Organizacijoms sutarčių pagrindu, o pastarosios už surinkimą atsiskaito. Be to, perkeliant konkursų organizavimo pareigas Organizacijoms, savivaldybėse būtų mažinama administracinė našta, dėl kurios šiai dienai dažnoje savivaldybėje kyla problemos tvarkant atliekų turėtojų registrus, įvedant komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo sistemas ir kt. Įstatyminiu lygiu įtvirtinus tvarkytojų parinkimo konkursų skaidymą (t.y. vietoje vieno surinkėjo konkurso būtų skelbiami trys konkursai kiekvienam tvarkymo etapui), numatomas konkurencijos skatinamas. Savo ruožtu didėjanti konkurencija skatintų inovacijas ir aukštesnį technologijų lygį, kuris šiai dienai yra itin žemas (rūšiavimo linijos yra neautomatizuotos, pajėgumai nedideli ir pan.). Projektu siekiama sudaryti palankias sąlygas gamintojams ir importuotojams įgyvendinti metalo pakuotės atliekų tvarkymo užduotis. Šiuo metu teisės aktuose nustatyti pertekliniai, neaiškūs ir metalinės pakuotės atliekų tvarkytojams praktiškai itin sunkiai įgyvendinami reikalavimai, susiję su įsirašymu į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – Tvarkytojų sąrašas). Tvarkytojų sąraše iš esmės yra įrašyti tik tie metalinės pakuotės atliekų surinkėjai, kurie surenka metalinės pakuotės atliekas, susidariusias ne komunaliniame atliekų sraute (komercinės metalinės pakuotės atliekas) arba atliekų tvarkytojai, kurie turi sutartis su savivaldybėmis dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir surenka mišrias komunalines atliekas bei gyventojų išrūšiuotas antrines žaliavas.
Tačiau pastarųjų atliekų tvarkytojų surenkami metalinės pakuotės atliekų, t. y. komercinės bei gyventojų išrūšiuotos metalinės pakuotės atliekų, kiekiai yra nepakankami, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos įvykdytų Užduotis. Tuo tarpu kiti metalinės pakuotės atliekų tvarkytojai, kurie turi šiai veiklai vykdyti reikiamus leidimus
Organizacijų organizuojamuose konkursuose ir t.t.), surenkantiems nedidelius metalinės pakuotės atliekų kiekius, šių reikalavimų įgyvendinimas reikalauja papildomų administracinių resursų, lėšų ir kt. Metalo laužo supirktuvėse, superkant metalinės pakuotės atliekas, yra sudėtinga atskirti, ar šios atliekos turi būti priskiriamos komercinės pakuotės atliekoms, ar atliekoms, susidariusioms komunalinių atliekų sraute, ypač tokiu atveju, kai atliekos superkamos iš gyventojų.
Pagal šiuo metu formuojamą praktiką laikoma, kad iš gyventojų supirktos metalinės pakuotės atliekos turėtų būti priskiriamos atliekoms, susidariusioms komunaliniame atliekų tvarkymo sraute. Todėl, norint įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą, atsiranda reikalavimas turėtis sutartį su savivaldybe ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi. Tuo tarpu kai kurios savivaldybės, nepaisant to, kad jų organizuojamose sistemose nesurenkami reikiami kiekiai metalinės pakuotės atliekų, delsia ar net atsisako derinti Organizacijų parengtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių sistemų (toliau – Papildanti sistema) diegimo sąlygas ir/ar pasirašyti sutartis. Pastarąjį procesą prailgina bei apsunkina ir tai, kad pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos dėl Papildančių sistemų diegimo sąlygų derinimo gali kreiptis į savivaldybes tik tuomet, kai atlieka mėnesį ir ilgiau trunkantį atliekų tvarkytojų parinkimo konkursą. Apibendrinant metalo pakuočių atliekos yra sutvarkomos ne per savivaldybių ar gamintojų organizacijų organizuojamą atliekų tvarkymo sistemą, dėl ko metalo pakuočių Užduotims įvykdyti nepakanka surenkamų metalo pakuočių atliekų kiekių, nors faktiškai šis kiekis yra surenkamas ir sutvarkomas net viršijant Užduočių apimtis. Gamintojai ir importuotojai negali priversti savivaldybių pasirašyti Papildančių sistemų diegimo sutartis, gyventojų – rūšiuoti metalinės pakuotės atliekas, o ne parduoti metalo laužo supirktuvėse, taip pat negali priversti ir atliekų tvarkytojų dalyvauti skelbiamuose konkursuose dėl metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir/ar įsirašyti į Atliekų tvarkytojų sąrašus.
Taigi, gamintojai ir importuotojai turi įstatymines pareigas, tačiau neturi svertų, kurie sudarytų galimybę įvykdyti šias pareigas ir yra priklausomos nuo savivaldybių valios bei intereso. Todėl siekiama nustatyti teisinį reguliavimą, kurio pagrindu pakuočių gamintojų (importuotojų) organizacijoms būtų suteiktos platesnės galimybės gamintojų (importuotojų) organizacijoms išlaikyti realią įtaką pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymui bei būtų užtikrintas realus gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas bei Užduočių įgyvendinimas. Pakuočių atliekų finansavimo subjektas sutaptų su tvarkytojus parenkančiu subjektu. Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti Direktyvoje 94/62/EB nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą ir padidinti konkurenciją pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo rinkoje. Atitinkamos P akuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numatytos Seime įregistruotame įstatymo projekte Nr. XIIP-3789. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Seimo narys Algimantas Salamakinas. Projekto rengimo metu buvo konsultuojamasi su Atliekų departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabartinis projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas nėra pakankamai aiškus ir vienodai traktuojamas, nepakankamai reglamentuotas pavojingųjų atliekų tvarkymas, licencijavimo tvarka.
Pagal galiojančių Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, savivaldybės viešo konkurso būdu parenka pakuočių ir pakuočių atliekų, susidarančių komunaliniame sraute, surinkėją, kuris pats sprendžia dėl visų pakuočių atliekų tvarkymo tolimesnių etapų. Tokią sistemą galima pavadinti „ tvarkymo per surinkėją “ sistema, nors, pastebėtina, Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 str. 12 d. numato kaip tik priešingą įstatymo leidėjo tikslą – Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai negali veiktų atliekų tvarkytojų naudai ar interesais. Tarp išrinkto pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjo, savivaldybės ir gamintojų (importuotojų) organizacijos privalomai sudaroma bendradarbiavimo organizuojant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą vežimą ir paruošimą naudoti sutartis. Taigi, vykdomas tik vienas viešasis pirkimas, o išrinkto pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojo tolimesnių veiksmų (pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo) gamintojų (importuotojų) organizacija nebeturi galimybės kontroliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte apibrėžiami solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje, patikslinamos atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos, pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas.
Projekte siūloma pakeisti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo nuostatas, išdėstant Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį skirsnį8 nauja redakcija:
reglamentuojami pagrindiniai licencijų, kaip ir kitų leidimų išdavimo pagrindai;
licencijų pakeitimo, įspėjimo apie licencijų sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo panaikinimą, baudas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti trijų konkursų modelį, pagal kurį savivaldybė skelbtų konkursą atrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėją, o paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais atrinktų gamintojų (importuotojų) organizacijos tokia pačia tvarka, kuria šiuo metu atrenka ne komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkytojus – skelbdama pirkimus Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokiu pakeitimu siekiama užtikrinti gamintojų (importuotojų) galimybę per juos atstovaujančią organizaciją kontroliuoti pakuočių ir pakuočių atliekų, už kurių sutvarkymą šie yra atsakingi, tolimesnius tvarkymo etapus iki pat galutinio sutvarkymo. Siūlomi pakeitimai turėtų būti nesunkiai įgyvendinami ir taikomi, nes jau ir šiuo metu Organizacijos skelbia konkursus komercinio srauto tvarkymui.
Taip pat siūloma atliekų tvarkytojams, esantiems Tvarkytojų sąraše, sudaryti sąlygas vykdyti gamintojų ir importuotojų Užduotis įsigyjant metalinės pakuotės atliekas iš atliekų tvarkytojų, kurie turi teisę surinkti pakuočių atliekas (t.y. yra registruoti atliekų tvarkytojų valstybiniame registre kaip metalinės pakuotės surinkėjai), tačiau nėra įtraukti į Tvarkytojų sąrašą, tokiu būdu palengvinant gamintojų ir importuotojų užduočių įvykdymą
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą būtų nustatytas tikslesnis atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas. Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priėmus siūlomas pataisas tikėtinas teigiamas poveikis, kadangi bus efektyvesnė gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūra, licencijavimo pagrindai taps aiškesnė, kadangi Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntojo skirsnio8 nuostatos bus išskaidytos į atskirus straipsnius, kurie reglamentuos atskirus licencijuojamos veiklos etapus, t. y. licencijuojamos veiklos sąlygas, licencijų rūšis, licencijų išdavimą, licencijų pakeitimą, licencijų galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo panaikinimą, sankcijas licencijas turinčioms organizacijoms. Manoma, jog bus mažinama korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, kadangi konkursai iškeliami iš savivaldybės veiklos.
Be to, sumažės neteisėtų pakuočių atliekų tvarkymo atvejų (kuomet tvarko nelegalūs subjektai, neperduodama tvarkytojams ir pan.), nes bus didinamas skaidrumas ir labiausiai suinteresuoto realiu sutvarkymu subjekto – Organizacijos, kontrolė. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad siūlomų normų taikymas užtikrins vienodas veiklos sąlygas verslo subjektams, skatins sąžiningą konkurenciją, ženkliai pagerins pakuočių gamintojų (importuotojų) padėtį, nes suteiks geresnes sąlygas prižiūrėti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo procesą. Taip pat įstatymo pakeitimai turėtų paskatinti konkurenciją tarp skirtingų pakuočių atliekų paruošėjų naudoti ir naudotojų, nes vieną pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojų konkursą pakeis trys konkursai, kuriais atskirai bus parinkti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjai, paruošėjai naudoti ir naudotojai. Bus užtikrinta efektyvesnė gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomas pataisas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pvz. reikės pakeisti su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu susijusius poįstatyminius teisės aktus, įskaitant 2013 m. birželio 26 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-462 Dėl pavyzdinės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties formos patvirtinimo bei 2008 m. liepos 28 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr.
Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-398 Dėl išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių (įrodančių) dokumentų ataskaitos ir gautų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų apskaitos tvarkos aprašo. R eikės peržiūrėti Vyriausybės patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. A r įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomas pataisas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija turės priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant projektą atsižvelgta į Atliekų departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistų išvadas. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą,: atliekų perdirbimas, atliekų tvarkyba, licencijavimas . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
2016-05-12 Nr. XIIP-4355 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje reikėtų įrašyti sutrumpintą nurodyto įstatymo pavadinimą. 2. Atsižvelgiant į eiliškumą, projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalys turėtų būti sukeistos vietomis. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokos „ apmokestinamųjų pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacija“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek keičiamo įstatymo, tiek Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „gamintojų ir importuotojų organizacija“. Be to, šių projekto nuostatų formuluotę „pakuočių surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartį“ reikėtų tikslinti po žodžio „pakuočių“ įrašant žodį „atliekų“. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma naikinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio
leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 23 straipsnio 1 dalies f punktas įtvirtina, jog valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, gautų leidimą iš kompetentingos institucijos. Leidimuose nurodomos tokios nuostatos dėl uždarymo ir vėlesnės priežiūros, kokių gali prireikti.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo
įgyvendinančia minėtą Direktyvos 2008/98/EB nuostatą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų užtikrinamas Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas reikalavimas. Taip pat ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniui, kuriuo siūloma naikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1-4 punktus, kurie taip pat laikytini Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnio 1 dalies f punktą perkeliančiomis ir įgyvendinančiomis nuostatomis. 5. Nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu siūlomos naikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planams keliamus reikalavimus, t. y., nustato įmonių vykdomas priemones nutraukiant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytume, kad esminės priemonės, kurių turėtų imtis įmonės, nutraukiančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija .
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl kelių aspektų. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laidavimo draudimo sutartis sudaroma ar banko garantija suteikiama siekiant užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą, taigi, jų suma turi būti ne mažesnė, negu reikia priemonėms, numatytoms minėtame plane, įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį šiame plane numatomos ne tik atliekų sutvarkymo priemonės, bet ir įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės. Todėl, lieka neaišku, ar Aplinkos ministerijos nustatomi „atliekų tvarkymo įkainiai“ apimtų įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, įrenginių priežiūros po uždarymo priemonių „įkainius“ ir jie būtų įskaičiuojami į laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumą. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas reglamentuoja tik komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą. Todėl, lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Aplinkos ministerija nustatytų kitų (pavyzdžiui, pavojingų) „atliekų tvarkymo įkainius“ ir, ar toks nustatymas neapribotų rinkos kainų ir konkurencijos atliekų tvarkymo srityje. Trečia, laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojami atliekų tvarkymo įkainiai galimai laikytini ūkinės veiklos laisvės varžymo priemone. Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Atsižvelgus į tai, manytume, kad atliekų tvarkymo įkainių nustatymo kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyme. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pavojingas atliekas tvarkančios įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, jeigu neturi šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius turi gauti leidimus. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį atliekų tvarkymas suprantamas, kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, o pagal šio straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas suprantamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla . Taigi, iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, kada pavojingas atliekas tvarkančios (šias atliekas apdorojančios (atliekas šalinančios ar naudojančios)) įmonės privalėtų gauti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą leidimą, o kada keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nustatytą licenciją. Be to, iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie leidimai turimi omenyje, kokias sąlygas atitinkančioms įmonėms ir kaip jie būtų išduodami ir pan.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Be to, pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinant šiuos neaiškumus. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnyje vartojamos įvairios sąvokos, kurios nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo, nei su kitomis projekto nuostatomis: „fiziniai ir juridiniai asmenys“ (1 dalis), „pavojingąsias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei“ (2 dalis),
„juridiniai asmenys“ (3 dalis), „pavojingąsias atliekas turinčiam teisę
tvarkyti asmeniui“ (3 dalis), „pavojingų atliekų tvarkytojai“ (4, 5 dalys),
„fiziniai asmenys“ (5 dalis), „asmenys“ (6, 8 dalys). Siūlytume šias
projekto sąvokas suderinti su keičiamame įstatyme apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. 9. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotės
„fiziniai ir juridiniai asmenys“ nėra aiškus šių nuostatų adresatas, t. y.,
nėra aišku, kam - atliekų darytojui, atliekų turėtojui ar atliekų tvarkytojui – taikomos šios projekto nuostatos. 10.
122 straipsnio 1 ir
Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių, kurios neturi juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių užsienyje registruotų įmonių padalinių, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą tokie subjektai nėra laikomi juridiniais asmenimis. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatoma, kad įmonė šiame įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, todėl 122 straipsnio 1 ir
sąvoką. 11. Nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes šio straipsnio 2 dalies nuostatos savo turiniu apima ir 3 dalyje siūlomas nustatyti nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą , todėl nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, kad pavojingos atliekos gali būti perduodamos „pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo“ (2 dalis) ar
„pagal sutartis dėl jų tinkamo sutvarkymo“ (3 dalis). Be to, kelia neaiškumų ir
šiose nuostatose skirtingai vartojamos sąvokos: „pavojingąsias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei “ (2 dalis) ir „pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti asmeniui “ (3 dalis); „pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo“ (2 dalis) ir „pagal sutartis dėl jų tinkamo sutvarkymo“ (3 dalis) bei „gali būti perduodamos“ (2 dalis) ir „gali perduoti/perleisti“ (3 dalis). 12.
straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 4 dalies formuluotė „iš asmens, pas kurį jos susidarė“, nes nėra aišku, ar pavojingos atliekos paimamos tik iš atliekų darytojo, ar ir iš atliekų turėtojo. 13. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluočių
„savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje veikiantiems pavojingųjų
atliekų tvarkytojams“ bei „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginiuose“ turinys. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinat šiuos neaiškumus arba atskleisti projekte šių sąvokų turinį. 14. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės
„asmenys, vykdantys mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą“ turinys, t. y., nėra
aišku, kokie asmenys – atliekų darytojai, atliekų turėtojai ar kokie nors specialūs atliekų tvarkytojai – turimi omenyje. 15. Projekto 5 straipsniu siūloma pildyti keičiamą įstatymą 122 straipsniu, kurio 7 dalyje nustatoma, kad a plinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, nustatę, kad pavojingosios atliekos tvarkomos/netvarkomos aplinkai pavojingu/kenksmingu būdu ir (arba) kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, o jų turėtojas nevykdo nurodymo užtikrinti tinkamo atliekų tvarkymo arba pavojingųjų atliekų savininkas nežinomas, gali nedelsiant paimti/sulaikyti tokias atliekas ir organizuoti jų saugų tvarkymą Aplinkos ministerijos ir Ūkio ministerijos nustatyta tvarka . Pažymėtina, kad pavojingų atliekų turėtojas nebūtinai turės teisę tokias atliekas tvarkyti. Taip pat siūlytina vietoj formuluotės „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai“ įrašyti formuluotę „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“. 16. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad asmenys, kurių teritorijoje, patalpose, transporto priemonėse yra pavojingosios atliekos <...> privalo sudaryti sąlygas tokiems veiksmams atlikti .
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių sąlygų sudarymą projekto iniciatoriai turėjo omenyje. 17. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, numatančią, kad Ūkio ministerija inicijuoja pramonės įmonių gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnis nustato, kad ir Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus . Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo ir ekonomiškumo principais, siūlytina įvertinti galimybę teikiamu projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4023), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 22 straipsnio pakeitimas. 18. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas Reglamento (ES) Nr. 142/2011 paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Taip pat vartojamas sąvokas „maisto tvarkymo subjektas“ ir „Maisto atliekos“ siūlytina apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3371), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 24 straipsnio pakeitimas. 19.
dalies nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, siekiant nustatyti naują teisinį reguliavimą, projekto 8 straipsnio
„savivaldybės <...> privalo su gamintojais ir importuotojais, jų
įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342 ir 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių tvarkymo ir pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartis“. Tokiu būdu savivaldybės funkcijos būtų susiaurintos, vietoj komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo funkcijos paliekant šių atliekų surinkimą . Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, 28 straipsnyje – kad rengia atliekų tvarkymo planus, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos, o Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Kadangi komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimas yra tik dalis pakuočių atliekų tvarkymo proceso (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio
straipsniais, tiek ir su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto nuostata. Antra, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės
„organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos tvarkymą
“ turinys, nes, manytina, kad komunalinių atliekų sraute
susidaro elektros ir elektroninės įrangos atliekos , o ne minėta įranga.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad šiose projekto nuostatose minimos
„gaminių tvarkymo sutartys“ nei minimuose keičiamo įstatymo straipsniuose, nei
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nėra nurodytos, todėl minėtas nuostatas reiktų atitinkamai patikslinti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų parenkami komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, kurie šias atliekas paruošia naudoti, naudoja ar šalina. Penkta, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje taip pat nurodoma, kad „gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti < ...>“. Pažymėtina, kad iš pateiktos formuluotės nėra aišku: 1) kokie konkursai turimi mintyje (vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar kokie kiti); 2) šioje formuluotėje vartojama
„pakuočių atliekų paruošėjų naudoti“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme. Šešta, svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalyje apibrėžtą sąvoką „pakuočių atliekų surinkėjas ( vežėjas )“, nereikėtų tikslinti šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „pakuočių atliekų surinkėjus“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 30,3421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3790), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalies pakeitimas. 20.
dalies nuostatas, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodį „bendruoju“ arba projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. 21. Nėra aiškus projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „ palankesnes sąlygas turintys komunalinių atliekų turėtojai “ turinys. Neaišku, į kokius kriterijus turėtų būti atsižvelgiama vertinant komunalinių atliekų turėtojų turimas palankesnes sąlygas. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti formuluotę „ ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą
“, nes šio punkto ir kitose projekto nuostatose yra vartojama
formuluotė „ ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą
“. 22. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302
straipsnio 1 dalies 2 punkto antrojo sakinio formuluotėje „ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „iš“. 23. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 5 punktu siūloma nustatyti, kad Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos būtų naudojamos finansuoti gamintojų ir importuotojų sutartimis su savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir atliekų tvarkytojais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidoms dengti, jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios sutartys turimos omenyje: ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio 33 dalyje apibrėžta trišalė gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis, ar keičiamame įstatyme numatytos dvišalės sutartys tarp gamintojų ir importuotojų (gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) bei savivaldybės (pvz., keičiamo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 343 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir kt.), ar dvišalės sutartys tarp gamintojų ir importuotojų (gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) bei atliekų tvarkytojų. Be to, nėra aišku, ar turimos omenyje tik keičiamame įstatyme nustatytos privalomos sudaryti sutartys, ar ir kokios kitos pagal keičiamą įstatymą neprivalomos sudaryti sutartys. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiame įstatyme reglamentuojant kai kurias sutartis nurodoma, kad šiose sutartyse privalomai turi būti nustatytos šalių atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis, 342 straipsnio 4 dalies 1 punktas,343 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir kt.), tačiau pačios sutarties šalys sprendžia kokio turinio ir kokia apimtimi šios atsakomybės nustatomos sutartyje. Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia apimti (pvz., ar įskaitomi delspinigiai, baudos ir pan.) turėtų būti dengiamos gamintojų ir importuotojų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidos. Be to, nėra aišku, ar būtų dengiamos ir netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo išlaidos. Trečia, nėra aiškus formuluotės „jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais“ turinys. 24.
straipsnio 4 dalies 4 punktu padangų platintojams nustatoma pareiga prekybos vietoje turėti ir paprašius vartotojui ar atsakingų institucijų pareigūnams, pateikti dokumentus, nurodančius pirminį importuotoją, pateikusį į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamuosius gaminius (padangas) su tikslu nustatyti ar jis vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl minėta informacija turėtų būti teikiama ir vartotojui, nes iš projekto nuostatų darytina išvada, kad minėta informacija būtų reikalinga nustatyti, ar importuotojai vykdo Vyriausybės nustatytas užduotis, tačiau vartotojai pagal keičiamą įstatymą jokios kontrolės ar priežiūros importuotojų atžvilgiu nevykdo. Be to, manytina, kad tokia pareiga sukurtų nepagrįstą administracinę naštą padangų platintojams. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės
„atsakingų institucijų pareigūnai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal
keičiamo įstatymo 111 straipsnį priežiūrą atliekų tvarkymo srityje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai. Trečia, projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „pirminis importuotojas“ turinys. Taip pat nėra aiški formuluotė „ar jis (manytume, kad importuotojas) vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas“, t. y., nėra aišku, kokias funkcijas Vyriausybė paveda importuotojams vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas apmokestinamųjų gaminių (tame tarpe ir padangų) gamintojai ir importuotojai vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotis. Ketvirta, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės
„apmokestinamuosius gaminius (padangas)“ siūlytume įrašyti žodį „padangas“. 25.
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalyje apibrėžtą sąvoką „pakuočių atliekų surinkėjas ( vežėjas )“, nereikėtų tikslinti projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3421 straipsnio 1 dalies formuluotės „pakuočių atliekų surinkėjai“. 26. Projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3421 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokų „pakuočių atliekų paruošėjai“ bei „naudotojai (perdirbėjai)“ turinys, nes nei keičiamas įstatymas, nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas šių sąvokų neapibrėžia. 27. Siekiant aiškumo, projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 4 dalies nuostatose vietoj nuorodos „3426 straipsnyje“ reikėtų įrašyti nuorodą „3424 straipsnyje“, nes projekto 18 straipsniu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas siūloma nustatyti keičiamo įstatymo3424 straipsnyje. 28. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo3423 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „panaikina licencijos sustabdymą“ siūlytume įrašyti formuluotę „panaikina licencijos galiojimo sustabdymą“. 29. Manytina, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3423 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad valstybės rinkliava imama ir už licencijų keitimą. 30.
3424 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios organizacijos nariai ar pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių“, nedera su Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis:
„pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai
organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai“. Siūlytume suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms. 31. Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3425 straipsnyje po žodžių „Nustatomos šios“ įrašytini žodžiai „gaminių ir pakuočių“. 32.
3426 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nėra aiškios dėl šių priežasčių: Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų antrojo sakinio formuluotės „Įrodančiais dokumentais laikoma: pasirašytos sutartys su pavedimo davėjais dėl Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų pakuočių ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių
“ turinys, t. y., nėra aišku, kiek procentų
pakuočių turi būti tiekiama Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Projekto nuostatos tikslintinos loginiu ir kalbiniu aspektais. Antra, nėra aiški šių projekto nuostatų antrojo sakinio formuluotė „atitinkamam laikotarpiui pavedimo davėjai negali būti pasirašę pakuočių tvarkymo organizavimo sutartį su kita licencijuota Organizacija kaip tai numato Pakuočių tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis“. Nėra aišku, koks „atitinkamas laikotarpis“ turimas omenyje. Taip pat tikslintinas šiose straipsnio nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas. 33. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 342 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad banko garantijas ar laidavimo draudimo sutartis turi turėti tik gamintojų ir importuotojų organizacijos (t. y., kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo atveju), nėra aiškios projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos tuo aspektu, kad iš šių nuostatų formuluotės „licenciją siekiantis gauti asmuo“ turinio nėra pakankamai aišku, ar gamintojai ir importuotojai, individualiai organizuojantys elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, taip pat privalės turėti banko garantijas ar laidavimo sutartis.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų formuluotei „licenciją siekiantis gauti asmuo“. 34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 6 punkte asmenims, siekiantiems gauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, numatyta pareiga pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį pirmiems veiklos metams, įrodančią pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visam kiekiui, kuris gali susidaryti per 1 veiklos metų terminą. Pažymėtina, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose, susijusiose su atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygomis (elektros ir elektroninės įrangos atliekų organizavimo licencija, netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija, alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licencija ) , numatyta pareiga turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią atliekų tvarkymo finansavimą visam kiekiui, kuris gali susidaryti per 3 veiklos mėnesių terminą (342 straipsnio 3 dalis, 345 straipsnio 2 dalis, 3412 straipsnio 2 dalis, 3416 straipsnio 2 dalis). 35.
keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 2 dalies nuorodą „3 ir 4 punktuose“ - vietoje žodžio „punktuose‘ įrašant žodį „dalyse“. 36. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto
straipsnio 5 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kad asmuo, siekiantis gauti licenciją, licenciją išduodančiai institucijai pateikia ne tik nustatytos formos prašymą, bet ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. 37. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 11 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad licenciją išduodanti institucija nurodo terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir
(arba) informaciją“. 38. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „licenciją turinčio asmens“ įrašytina formuluotė
„licencijos turėtojo“. 39. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 18
straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 10 dalyje nustatyti duomenys, kurie turi būti nurodomi licencijoje, todėl atitinkamai siūlytume tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 1 dalį, kurioje nėra aiškus vartojamos formuluotės „asmens duomenys“ turinys. 40. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo3426 straipsnio 13 dalies 6 punkte po žodžio „straipsnyje“ įrašytinas žodis „nustatytų“. 41. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo3427 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad licencija gali būti keičiama kai planuojama keisti veiklą. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla – licencijuojama ar kuri kita – turima omenyje, todėl siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas. 42. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo3428 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „įspėjamas apie galimą licencijos sustabdymą“ įrašytina formuluotė „įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“. 43.
3428 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išduodančiai institucijai pateikė neteisingus arba melagingus duomenis. Tuo tarpu, pagal projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 1 dalies 4 punktą licencijos galiojimas panaikinimas paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais paaiškėjus melagingiems duomenims, licencijos galiojimas būtų panaikinamas, o kokiais atvejais tik įspėjama apie licencijos galiojimo sustabdymą. 44. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4354), kuriuo siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punktą, kuris savo turiniu atitinka projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 45. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo3428 straipsnio 7 dalyje bei keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tiek sustabdžius licencijos galiojimą, tiek panaikinus licencijos galiojimą, nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl šių priežasčių.
Pirma, pagal keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 1 dalį gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti nurodytų atliekų tvarkymą netapdami organizacijos dalyviais (pavedimo davėjai). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Asociacijų įstatymo 2 straipsnio
asociacija, tiek viešoji įtaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo . Ribota juridinio asmens atsakomybė reiškia, kad už juridinio asmens prievoles jos dalyviai (akcininkai, dalininkai, nariai) savo turtu neatsako. Civilinio kodekso
nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Taigi, šios projekto nuostatos nedera su minėtų įstatymų nuostatomis. Antra, nėra aišku, kokius nuostolius ir kodėl tik dėl licencijos turėtojo neveikimo turėtų atlyginti licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai. Trečia, projekto nuostatų formuluotę
„gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė“ reikėtų
suderinti su keičiamo įstatymo 3422 straipsnio nuostatomis, pagal kurias minėti gamintojai ir importuotojai yra vadinami įsteigtos organizacijos nariais ir pavedimo davėjais. 46.
46Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m.
rugpjūčio 1 d. įsigalioja Seimo 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231 , 232 ,233 , 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas Nr. XII-2296, kuris nustato juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įskaitant ir pažeidimus atliekų tvarkymo srityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3430 straipsnio nuostatų atitikimas teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principams. Siūlytume šių projekto nuostatų atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, tai projekto
straipsnio 1 dalies nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra suprantamas atsakomybės objektas, t. y., nėra aišku, už kokius pažeidimus – Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus ar tik už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus – būtų skiriama bauda. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, už kokius konkrečiai keičiamo įstatymo ir teisės aktų reikalavimų pažeidimus būtų taikoma atsakomybė. Siūlytume įvardinti pažeidimų sudėtis ir pagal pažeidimų pavojingumą diferencijuoti sankcijose numatytų baudų dydžius. Trečia, nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinktas ir projekte siūlomas nustatyti baudos viršutinės ribos dydis, kaip jis būtų apskaičiuojamas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista, kokį konkretų baudos dydį sudarytų 5 procentai licencijos turėtojo pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar tokia bauda atitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijus, ar būtų pakeliama licencijos turėtojui.
Ketvirta, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms“ turinys, t. y., nėra suprantama kokio objekto/subjekto atitiktį siekiama užtikrinti. Manytume, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės. Penkta, šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti baudas ir jų skyrimo tvarką. Manytume, kad šio straipsnio nuostatos nėra pakankamos sprendžiant atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus klausimus. Manytume, kad projektu keičiamas įstatymas turėtų būti pildomas atskiru skirsniu, kuriame atskiruose straipsniuose būtų detaliai reglamentuota juridinių asmenų atsakomybė (diferencijuoti pažeidimai ir pagal jų pavojingumą diferencijuotos sankcijos), ekonominės sankcijos – baudos skyrimo taisyklės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimo, protokolo surašymo ir pateikimo juridiniam asmeniui, bylos nagrinėjimo, nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui priėmimo tvarka, senaties terminai, apskundimo tvarka, proceso dalyviai, procesinės juridinio asmens teisės ir pareigos ir pan. 47. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalį Aplinkos ministerija administruoja Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšas ir nustato jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus, uždavinius ir kt., o projektu siūloma nustatyti naują iš šios programos lėšų finansuojamą priemonę, bei į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį už visų atliekų tvarkymo reglamentavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 48. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-05- Nr. Į 2016-05-10 Nr. S-2016-3229 DĖL Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4355 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4355 ir pažymi, kad:
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 23 straipsnio 1 dalies a - f punktai įpareigoja valstybes nares reikalauti, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, gautų leidimą iš kompetentingos institucijos, kuriame būtų nurodyta bent: · atliekų, kurios gali būti apdorojamos, rūšis ir kiekis; · su atitinkama vieta susiję techniniai ir bet kokie kiti reikalavimai kiekvienai leidžiamų operacijų rūšiai; · saugos ir atsargumo priemonės, kurių turi būti imamasi; · kiekvienos rūšies operacijoms naudotinas metodas; · stebėsenos ir kontrolės operacijos, kokių gali prireikti; · tokios nuostatos dėl uždarymo ir vėlesnės priežiūros, kokių gali prireikti.
Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai atitinkamai nustato, kad tokiame plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema. Projekto 2 ir 3 straipsniu siūloma minėtas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas panaikinti, tačiau tuomet nėra aišku, kaip būtų užtikrintas Direktyvos 23 straipsnio 1 dalies a – f punktų perkėlimas ir įgyvendinimas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis [1] . Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos
[2] . Atsižvelgdami į tai manome, kad aptariamas reikalavimas dėl atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planų kaip ūkinės veiklos varžymo priemonė turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai yra padaryta galiojančioje Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje. 2. Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija.
Pastebime, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas apima [3] :
1) didžiausią leidžiamą įmonėje laikyti atliekų kiekio nurodymą, jų sutvarkymo priemones ir išlaidas;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemones ir išlaidas;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidas;
4) aukščiau nurodytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant ne tik į atliekų tvarkymo įkainius, bet ir į kitus elementus, kuriuos apima atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, pavyzdžiui, akivaizdu, kad tokios garantijos sumai apskaičiuoti būtina įvertinti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidą. Todėl, manome, kad Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama. Be to, pagal aukščiau minėtą Konstitucinio teismo praktiką, atitinkamų įkainių kaip ūkinės veiklos varžymo priemonių pagrindiniai apskaičiavimo principai turėtų būti nustatyti įstatyme. 3. Europos teisės departamentas nuolat pabrėžia, kad vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ reikėtų vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu.
Atsižvelgdami į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įmonė apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, manytume, kad Projekto 5 straipsniu pildomame Atliekų tvarkymo įstatymo 122 straipsnyje turėtų būti naudojama įmonės, o ne juridinio asmens sąvoka. 4. Projekto 7 straipsniu pildomoje Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nuoroda į reglamentą turėtų būti pateikiama taip: „(...) 2011 m. vasario
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, (OL 2011 L 54, p. 1).“
straipsnio 3 dalį 10 punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi organizuoti konkursus Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto numatytų bendradarbiavimo su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sutarčių nustatyta tvarka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjams ir vežėjams parinkti.
Atkreipiame dėmesį, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte konkreti bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarka nėra nustatyta, todėl nėra aišku, ar komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjų ir vežėjų parinkimas būtų vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ar pagal kokią kitokią procedūrą. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 punktui, pagal kurį gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu, vykdytinu aplinkos ministro nustatyta tvarka, turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, tačiau nėra aišku, ar tokiai procedūrai turėtų būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. 6. Projekto 17 straipsniu keičiant Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį skirsnį siūloma minėto įstatymo 3426 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo 3425 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytas išimtis. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Atliekų tvarkymo įstatymo galiojančios redakcijos 3423 straipsnio 7 dalyje.
Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai apibrėžia, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti proporcingumo principą, t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Atsižvelgdami į tai, norime pastebėti, kad abejotina, ar ribojimas, pagal kurį tam pačiam licencijos turėtojui galima išduoti tik vienos rūšies licenciją, nepaisant to, kad subjektas gali atitikti skirtingoms licencijų rūšims gauti taikomus reikalavimus, atitinka minėtas Paslaugų įstatymo nuostatas. 7. Projekto 17 straipsniu keičiant Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį skirsnį siūloma minėto įstatymo 3426 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad jeigu licenciją išduodanti institucija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota. Manytume, kad tokia nuostata vertinant sistemiškai nėra suderinama su to paties straipsnio 7 dalimi, pagal kurią licenciją išduodanti institucija „per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją“ (paryškinta mūsų).
Be to, pritarus siūlomam reguliavimui būtų formuojama ydinga praktika, kuomet kompetentingoms institucijoms apskritai nepateikiant jokio atsakymo dėl licencijos išdavimo tampa neaišku, kokį terminą subjektas, pateikęs reikalingus dokumentus, turėtų tokio atsakymo laukti (ar apskritai turėtų jo laukti), kokie terminai būtų taikomi siekiant kreiptis į teismą dėl institucijų veiksmų (neveikimo) apskundimo ir kokiu pagrindu tai turėtų būti daroma, atsižvelgiant į tai, kad reikalingus dokumentus pateikęs subjektas neturėtų jokios informacijos, kodėl prašoma licencija per įstatymo numatytą terminą nėra išduota. 8. Kartu atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų 22 straipsnis nustato pareigą valstybėms narėms nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos bei pranešti apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. vasario 14 d. ir nedelsiant pranešti apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. Iš esmės analogiškas nuostatas nustato ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo 25 straipsnis, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr.
1013/2006 28 straipsnis bei 2006 m. birželio
vežimo 50 straipsnis. Atitinkamai, Projekto 3430 straipsniu papildžius Atliekų tvarkymo įstatymą baudas ir jų skyrimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis apie tai turėtų būti informuojama Europos Komisija. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir
Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 3.7.15 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. [2] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [3] Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai.
2017-07-03 Nr. XIIP-4355(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 10 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas žodis „trejus“ (kaip tai yra projekto lyginamajame variante). 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 241 dalyje siūlomoje apibrėžti sąvokoje „biologinės atliekos“ išvardinti subjektai
Pirma, manytina, kad sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ savo turiniu yra platesnė ir apima didesnį ratą asmenų (pavyzdžiui, apima ir maisto gamybos įmones ir pan.), kurių veikloje galėtų susidaryti biologinės atliekos. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri visuose maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų tvarkymą, ar tik tų subjektų, kurie išvardinti „biologinių atliekų“ apibrėžime. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas prižiūri (ir ar prižiūri) biologinių atliekų, susidarančių namų ūkiuose, tvarkymą ir, ar šiam tvarkymui taikomi, kitokie reikalavimai, nei nustatyti komunalinėms (buityje susidarančioms) atliekoms. 3.
ir 3 dalių nuostatų nėra aišku, su kuo (kokiu subjektu) turėtų būti derinamas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti įmonės, neturinčios šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją . Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius turi gauti leidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio
atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, o pagal šio straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas suprantamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla . Taigi, iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, kada pavojingas atliekas tvarkančios (šias atliekas apdorojančios (atliekas šalinančios ar naudojančios) įmonės privalėtų gauti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą leidimą, o kada keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nustatytą licenciją. Be to, iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie leidimai turimi omenyje, kokias sąlygas atitinkančioms įmonėms ir kaip jie būtų išduodami ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais.
Be to, pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, taip pat ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 3 punkte reikėtų tikslinti nuorodą vietoj formuluotės „7 dalyje“ įrašant formuluotę „6 dalyje“. 6. Siekiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatų suderinamumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „pavojingas atliekas tvarkanti įmonė“ reikėtų įrašyti formuluotę „licencijos turėtojas“. 7. Projekto lyginamojo varianto 6 straipsnyje dėstant nauja redakcija keičiamo įstatymo 23 straipsnį įrašytinas šio straipsnio pavadinimas. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 15 dalyje nėra aiški formuluotė „(<...> baterijas ir akumuliatorius , apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius , <...>)“, kiek tai susiję su baterijomis ir akumuliatoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 441 dalies analogiškuose nuostatose, dėstomose skliaustuose nėra formuluotės „ išskyrus baterijas ir akumuliatorius“. 9. Reikėtų suvienodinti projekto ir jo lyginamojo varianto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto antruosius sakinius.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto bei jo lyginamojo varianto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 11 straipsniu keičiamo įstatymo 345 straipsnio
straipsnio 2 daliai,
straipsnio 2 daliai. 10. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 342 straipsnio 3 dalyje, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 345 straipsnio 2 dalyje, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 3412 straipsnio 2 dalyje, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 3416 straipsnio 2 dalyje nėra aiški nuoroda „šio įstatymo 3426 straipsnyje nurodytų dokumentų“. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose neturėtų būti pateikta nuoroda į šio įstatymo 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. 11. Projekto
straipsnio 4 dalies 4 punktu padangų platintojams nustatoma pareiga prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė prekybos vietoje parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu ir kokios apimties informacija apie padangų importuotoją turėtų būti teikiama vartotojui. Pažymėtina, kad vartotojai pagal keičiamą įstatymą jokios kontrolės ar priežiūros padangų importuotojų atžvilgiu nevykdo. 12. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 5 punkto formuluotė „pateikti šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus , nurodančius padangų importuotoją <...>“ nėra aiški, nes keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nėra nurodomi jokie dokumentai. 13.
keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 5 dalyje siūlytume tikslinti pateiktą nuorodą „šio įstatymo 3425 straipsnyje nurodytus dokumentus“ įrašant keičiamo įstatymo 3425 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje yra nurodyti dokumentai. 14. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 3 dalyje po žodžio „gavimo“ reikėtų įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 3428 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 15. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad licencija nekeičiama, jeigu licencijos turėtojas pateikia neteisingus duomenis licencijai keisti , o šio straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją , jeigu prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti . Nėra aiškus, šių projekto nuostatų tarpusavio santykis, nes neaišku, ar neteisingi duomenys gali būti pateikti tik prašyme pakeisti licenciją, ar ir kituose kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose; ar visais atvejais (ar tik kai prašyme pateikti duomenis yra neteisingi) asmeniui bus duodamas terminas trūkumams pašalinti ir pan. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinant šiuos neaiškumus. 16. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo3426 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų“, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 3428 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytume išbraukti žodį „neatitinka“, nes nėra aišku, kaip licencijos turėtojas turi atitikti minėtas sąlygas. 17.
straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai
“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 342
straipsnio 2 dalyje yra nustatytas iš esmės analogiškas reikalavimas ir siekiant gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, t. y., keičiamo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų “. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijos turėtojas nebūtų įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jei jis neatitiktų šio įstatyme nustatyto reikalavimo licencijai gauti. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų atitiktis asmenų lygiateisiškumo principui. 18. Projekto 17 straipsnyje vietoj formuluotės „3431 ir 3432 straipsniais“ įrašytina formuluotė „3430 ir 3431 straipsniais“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2016-09-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto l.e.p. vyr. patarėja Aušra Išarienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Gintas Kerbelis, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Neringa Paškauskaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. patarėja Jurgita Savickaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 51 dalyje reikėtų įrašyti sutrumpintą nurodyto įstatymo pavadinimą.
Teisės departamentas, 2016-05-121 3,4
straipsnio 3 ir 4 dalys turėtų būti sukeistos vietomis. Pritarti
Teisės departamentas,
3
įstatymo 2 straipsnio 501 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokos „ apmokestinamųjų pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacija“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek keičiamo įstatymo, tiek Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „gamintojų ir importuotojų organizacija“. Be to, šių projekto nuostatų formuluotę „pakuočių surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartį“ reikėtų tikslinti po žodžio „pakuočių“ įrašant žodį „atliekų“. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-12 2,3
straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad
direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 23 straipsnio 1 dalies f punktas įtvirtina, jog valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, gautų leidimą iš kompetentingos institucijos. Leidimuose nurodomos tokios nuostatos dėl uždarymo ir vėlesnės priežiūros, kokių gali prireikti.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neabejotinai laikytina perkeliančia ir įgyvendinančia minėtą Direktyvos 2008/98/EB nuostatą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų užtikrinamas Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas reikalavimas. Taip pat ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniui, kuriuo siūloma naikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1-4 punktus, kurie taip pat laikytini
perkeliančiomis ir įgyvendinančiomis nuostatomis. Pritarti
Teisės departamentas,
5Nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku,
kodėl projekto 3 straipsniu siūlomos naikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio
veiklos nutraukimo planams keliamus reikalavimus, t. y., nustato įmonių vykdomas priemones nutraukiant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytume, kad esminės priemonės, kurių turėtų imtis įmonės, nutraukiančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-123 6.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija . Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl kelių aspektų. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laidavimo draudimo sutartis sudaroma ar banko garantija suteikiama siekiant užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą, taigi, jų suma turi būti ne mažesnė, negu reikia priemonėms, numatytoms minėtame plane, įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį šiame plane numatomos ne tik atliekų sutvarkymo priemonės, bet ir įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės. Todėl, lieka neaišku, ar Aplinkos ministerijos nustatomi „atliekų tvarkymo įkainiai“ apimtų įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, įrenginių priežiūros po uždarymo priemonių „įkainius“ ir jie būtų įskaičiuojami į laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumą. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas reglamentuoja tik komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą. Todėl, lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Aplinkos ministerija nustatytų kitų (pavyzdžiui, pavojingų) „atliekų tvarkymo įkainius“ ir, ar toks nustatymas neapribotų rinkos kainų ir konkurencijos atliekų tvarkymo srityje. Trečia, laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojami atliekų tvarkymo įkainiai galimai laikytini ūkinės veiklos laisvės varžymo priemone.
Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, manytume, kad atliekų tvarkymo įkainių nustatymo kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyme. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2016-05-12 2,4
siūloma nustatyti, kad pavojingas atliekas tvarkančios įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, jeigu neturi šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius turi gauti leidimus. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio
atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, o pagal šio straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas suprantamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla . Taigi, iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, kada pavojingas atliekas tvarkančios (šias atliekas apdorojančios (atliekas šalinančios ar naudojančios)) įmonės privalėtų gauti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą leidimą, o kada keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nustatytą licenciją. Be to, iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie leidimai turimi omenyje, kokias sąlygas atitinkančioms įmonėms ir kaip jie būtų išduodami ir pan.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Be to, pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
Teisės departamentas,
122 straipsnyje vartojamos įvairios sąvokos, kurios nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo, nei su kitomis projekto nuostatomis:
„fiziniai ir juridiniai asmenys“ (1 dalis), „pavojingąsias atliekas turinčiai
teisę tvarkyti įmonei“ (2 dalis), „juridiniai asmenys“ (3 dalis),
„pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti asmeniui“ (3 dalis),
„pavojingų atliekų tvarkytojai“ (4, 5 dalys), „fiziniai asmenys“
su keičiamame įstatyme apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotės „fiziniai ir juridiniai asmenys“ nėra aiškus šių nuostatų adresatas, t. y., nėra aišku, kam - atliekų darytojui, atliekų turėtojui ar atliekų tvarkytojui – taikomos šios projekto nuostatos. Pritarti 10. 1.
Teisės departamentas,
122 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka
„juridiniai asmenys“ neapima kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės
erdvės valstybėse įsteigtų įmonių, kurios neturi juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių užsienyje registruotų įmonių padalinių, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą tokie subjektai nėra laikomi juridiniais asmenimis. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatoma, kad įmonė šiame įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, todėl 122 straipsnio 1 ir 3 dalyse vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ siūlytume vartoti įmonės sąvoką. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes šio straipsnio 2 dalies nuostatos savo turiniu apima ir 3 dalyje siūlomas nustatyti nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo
atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą , todėl nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, kad pavojingos atliekos gali būti perduodamos „pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo“ (2 dalis) ar „pagal sutartis dėl jų tinkamo sutvarkymo“ (3 dalis). Be to, kelia neaiškumų ir šiose nuostatose skirtingai vartojamos sąvokos: „pavojingąsias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei “ (2 dalis) ir „pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti asmeniui “ (3 dalis); „pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo“ (2 dalis) ir „pagal sutartis dėl jų tinkamo sutvarkymo“ (3 dalis) bei „gali būti perduodamos“ (2 dalis) ir „gali perduoti/perleisti“ (3 dalis). Pritarti 12. 1.
Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalies formuluotė „iš asmens, pas kurį jos susidarė“, nes nėra aišku, ar pavojingos atliekos paimamos tik iš atliekų darytojo, ar ir iš atliekų turėtojo. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio
sistemoje veikiantiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams“ bei „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginiuose“ turinys. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinat šiuos neaiškumus arba atskleisti projekte šių sąvokų turinį. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio
atliekų rūšiavimą“ turinys, t. y., nėra aišku, kokie asmenys – atliekų darytojai, atliekų turėtojai ar kokie nors specialūs atliekų tvarkytojai – turimi omenyje. Pritarti
Teisės departamentas,
siūloma pildyti keičiamą įstatymą 122 straipsniu, kurio 7 dalyje nustatoma, kad a plinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, nustatę, kad pavojingosios atliekos tvarkomos/netvarkomos aplinkai pavojingu/kenksmingu būdu ir (arba) kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, o jų turėtojas nevykdo nurodymo užtikrinti tinkamo atliekų tvarkymo arba pavojingųjų atliekų savininkas nežinomas, gali nedelsiant paimti/sulaikyti tokias atliekas ir organizuoti jų saugų tvarkymą Aplinkos ministerijos ir Ūkio ministerijos nustatyta tvarka . Pažymėtina, kad pavojingų atliekų turėtojas nebūtinai turės teisę tokias atliekas tvarkyti. Taip pat siūlytina vietoj formuluotės „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai“ įrašyti formuluotę „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“.
Teisės departamentas,
straipsnio
asmenys, kurių teritorijoje, patalpose, transporto priemonėse yra pavojingosios atliekos <...> privalo sudaryti sąlygas tokiems veiksmams atlikti
aišku, kokių sąlygų sudarymą projekto iniciatoriai turėjo omenyje. Pritarti
Teisės departamentas,
siūloma išbraukti nuostatą, numatančią, kad Ūkio ministerija inicijuoja pramonės įmonių gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnis nustato, kad ir Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus . Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo ir ekonomiškumo principais, siūlytina įvertinti galimybę teikiamu projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4023), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 22 straipsnio pakeitimas. Pritarti
Teisės departamentas,
paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Taip pat vartojamas sąvokas „maisto tvarkymo subjektas“ ir „Maisto atliekos“ siūlytina apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3371), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 24 straipsnio pakeitimas. Pritarti
Teisės departamentas,
3
dalies nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, siekiant nustatyti naują teisinį reguliavimą, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje yra numatyta, kad „savivaldybės <...> privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342 ir 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių tvarkymo ir pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartis“. Tokiu būdu savivaldybės funkcijos būtų susiaurintos, vietoj komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo funkcijos paliekant šių atliekų surinkimą . Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, 28 straipsnyje – kad rengia atliekų tvarkymo planus, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos, o Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte – kad savarankiška savivaldybės funkcija
Kadangi komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimas yra tik dalis pakuočių atliekų tvarkymo proceso (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas), projekto nuostata nedera tiek su keičiamo įstatymo 25 bei 28 straipsniais, tiek ir su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto nuostata. Antra, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės
„organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos tvarkymą
“ turinys, nes, manytina, kad komunalinių
atliekų sraute susidaro elektros ir elektroninės įrangos atliekos , o ne minėta įranga. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad šiose projekto nuostatose minimos
„gaminių tvarkymo sutartys“ nei minimuose keičiamo įstatymo straipsniuose,
nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nėra nurodytos, todėl minėtas nuostatas reiktų atitinkamai patikslinti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų parenkami komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, kurie šias atliekas paruošia naudoti, naudoja ar šalina. Penkta, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje taip pat nurodoma, kad „gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti < ...>“.
Pažymėtina, kad iš pateiktos formuluotės nėra aišku: 1) kokie konkursai turimi mintyje (vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar kokie kiti); 2) šioje formuluotėje vartojama „pakuočių atliekų paruošėjų naudoti“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme. Šešta, svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalyje apibrėžtą sąvoką „pakuočių atliekų surinkėjas ( vežėjas )“, nereikėtų tikslinti šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „pakuočių atliekų surinkėjus“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 30, 3421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3790), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo
Teisės departamentas,
1
į keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodį „bendruoju“ arba projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Pritarti
Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „ palankesnes sąlygas turintys komunalinių atliekų turėtojai
“ turinys. Neaišku, į kokius kriterijus turėtų būti
atsižvelgiama vertinant komunalinių atliekų turėtojų turimas palankesnes sąlygas.
Taip pat siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti formuluotę „ ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą “, nes šio punkto ir kitose projekto nuostatose yra vartojama formuluotė „ ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą “. Pritarti
Teisės departamentas,
1
įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrojo sakinio formuluotėje „ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „iš“. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies 5 punktu siūloma nustatyti, kad Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos būtų naudojamos finansuoti gamintojų ir importuotojų sutartimis su savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir atliekų tvarkytojais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidoms dengti, jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios sutartys turimos omenyje: ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio 33 dalyje apibrėžta trišalė gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis, ar keičiamame įstatyme numatytos dvišalės sutartys tarp gamintojų ir importuotojų (gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) bei savivaldybės (pvz., keičiamo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 343 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir kt.), ar dvišalės sutartys tarp gamintojų ir importuotojų (gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) bei atliekų tvarkytojų.
Be to, nėra aišku, ar turimos omenyje tik keičiamame įstatyme nustatytos privalomos sudaryti sutartys, ar ir kokios kitos pagal keičiamą įstatymą neprivalomos sudaryti sutartys. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiame įstatyme reglamentuojant kai kurias sutartis nurodoma, kad šiose sutartyse privalomai turi būti nustatytos šalių atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis, 342 straipsnio 4 dalies
straipsnio 1 dalies 1 punktas ir kt.), tačiau pačios sutarties šalys sprendžia kokio turinio ir kokia apimtimi šios atsakomybės nustatomos sutartyje. Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia apimti (pvz., ar įskaitomi delspinigiai, baudos ir pan.) turėtų būti dengiamos gamintojų ir importuotojų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidos. Be to, nėra aišku, ar būtų dengiamos ir netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo išlaidos. Trečia, nėra aiškus formuluotės „jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais“ turinys. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-1215 24.
Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 4 punktu padangų platintojams nustatoma pareiga prekybos vietoje turėti ir paprašius vartotojui ar atsakingų institucijų pareigūnams, pateikti dokumentus, nurodančius pirminį importuotoją, pateikusį į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamuosius gaminius (padangas) su tikslu nustatyti ar jis vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl minėta informacija turėtų būti teikiama ir vartotojui, nes iš projekto nuostatų darytina išvada, kad minėta informacija būtų reikalinga nustatyti, ar importuotojai vykdo Vyriausybės nustatytas užduotis, tačiau vartotojai pagal keičiamą įstatymą jokios kontrolės ar priežiūros importuotojų atžvilgiu nevykdo. Be to, manytina, kad tokia pareiga sukurtų nepagrįstą administracinę naštą padangų platintojams. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „atsakingų institucijų pareigūnai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 111 straipsnį priežiūrą atliekų tvarkymo srityje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai. Trečia, projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos
„pirminis importuotojas“ turinys. Taip pat nėra aiški formuluotė „ar jis
(manytume, kad importuotojas) vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas“, t. y., nėra aišku, kokias funkcijas Vyriausybė paveda importuotojams vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas apmokestinamųjų gaminių (tame tarpe ir padangų) gamintojai ir importuotojai vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotis. Ketvirta, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „apmokestinamuosius gaminius (padangas)“ siūlytume įrašyti žodį „padangas“.
Teisės departamentas,
1
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalyje apibrėžtą sąvoką „pakuočių atliekų surinkėjas ( vežėjas )“, nereikėtų tikslinti projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3421 straipsnio 1 dalies formuluotės „pakuočių atliekų surinkėjai“. Pritarti
Teisės departamentas,
2
įstatymo 3421 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokų
„pakuočių atliekų paruošėjai“ bei „naudotojai (perdirbėjai)“ turinys, nes nei
keičiamas įstatymas, nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas šių sąvokų neapibrėžia. Pritarti
Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 4 dalies nuostatose vietoj nuorodos „3426 straipsnyje“ reikėtų įrašyti nuorodą „3424 straipsnyje“, nes projekto 18 straipsniu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 3424 straipsnyje. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „panaikina licencijos sustabdymą“ siūlytume įrašyti formuluotę „panaikina licencijos galiojimo sustabdymą“. Pritarti
Teisės departamentas,
įstatymo 3423 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad valstybės rinkliava imama ir už licencijų keitimą. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-1218 30.
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3424 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios organizacijos nariai ar pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių“, nedera su Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis:
„pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai
organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai“. Siūlytume suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms. Pritarti
Teisės departamentas,
įstatymo 3425 straipsnyje po žodžių „Nustatomos šios“ įrašytini žodžiai „gaminių ir pakuočių“. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-1218 32.
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nėra aiškios dėl šių priežasčių: Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų antrojo sakinio formuluotės „Įrodančiais dokumentais laikoma: pasirašytos sutartys su pavedimo davėjais dėl Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų pakuočių ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių
“ turinys, t. y., nėra aišku, kiek procentų
pakuočių turi būti tiekiama Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Projekto nuostatos tikslintinos loginiu ir kalbiniu aspektais. Antra, nėra aiški šių projekto nuostatų antrojo sakinio formuluotė „atitinkamam laikotarpiui pavedimo davėjai negali būti pasirašę pakuočių tvarkymo organizavimo sutartį su kita licencijuota Organizacija kaip tai numato Pakuočių tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis“. Nėra aišku, koks „atitinkamas laikotarpis“ turimas omenyje. Taip pat tikslintinas šiose straipsnio nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-1218 33.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 342 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad banko garantijas ar laidavimo draudimo sutartis turi turėti tik gamintojų ir importuotojų organizacijos (t. y., kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo atveju), nėra aiškios projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos tuo aspektu, kad iš šių nuostatų formuluotės „licenciją siekiantis gauti asmuo“ turinio nėra pakankamai aišku, ar gamintojai ir importuotojai, individualiai organizuojantys elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, taip pat privalės turėti banko garantijas ar laidavimo sutartis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų formuluotei „licenciją siekiantis gauti asmuo“. Pritarti
Teisės departamentas,
34Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku,
kokiais kriterijais remiantis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 6 punkte asmenims, siekiantiems gauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, numatyta pareiga pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį pirmiems veiklos metams, įrodančią pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visam kiekiui, kuris gali susidaryti per 1 veiklos metų terminą.
Pažymėtina, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose, susijusiose su atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygomis (elektros ir elektroninės įrangos atliekų organizavimo licencija, netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija, alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licencija) , numatyta pareiga turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią atliekų tvarkymo finansavimą visam kiekiui, kuris gali susidaryti per 3 veiklos mėnesių terminą (342 straipsnio 3 dalis, 345 straipsnio 2 dalis, 3412 straipsnio 2 dalis, 3416 straipsnio 2 dalis). Pritarti
Teisės departamentas,
įstatymo 3426 straipsnio 2 dalies nuorodą „3 ir 4 punktuose“ - vietoje žodžio „punktuose‘ įrašant žodį „dalyse“. 36. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 5 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kad asmuo, siekiantis gauti licenciją, licenciją išduodančiai institucijai pateikia ne tik nustatytos formos prašymą, bet ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2016-05-1218 37.
Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekto
straipsnio 11 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad licenciją išduodanti institucija nurodo terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir
(arba) informaciją“. Pritarti
Teisės departamentas,
38Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas,
projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „licenciją turinčio asmens“ įrašytina formuluotė „licencijos turėtojo“. Pritarti
Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 10 dalyje nustatyti duomenys, kurie turi būti nurodomi licencijoje, todėl atitinkamai siūlytume tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio
Teisės departamentas,
straipsnio 13 dalies 6 punkte po žodžio „straipsnyje“ įrašytinas žodis „nustatytų“. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad licencija gali būti keičiama kai planuojama keisti veiklą. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla – licencijuojama ar kuri kita – turima omenyje, todėl siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „įspėjamas apie galimą licencijos sustabdymą“ įrašytina formuluotė „įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-1218 43.
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3428 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išduodančiai institucijai pateikė neteisingus arba melagingus duomenis. Tuo tarpu, pagal projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 1 dalies 4 punktą licencijos galiojimas panaikinimas paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais paaiškėjus melagingiems duomenims, licencijos galiojimas būtų panaikinamas, o kokiais atvejais tik įspėjama apie licencijos galiojimo sustabdymą. Pritarti
Teisės departamentas,
sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4354), kuriuo siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punktą, kuris savo turiniu atitinka projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atsižvelgti
Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje bei keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tiek sustabdžius licencijos galiojimą, tiek panaikinus licencijos galiojimą, nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl šių priežasčių.
Pirma, pagal keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 1 dalį gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti nurodytų atliekų tvarkymą netapdami organizacijos dalyviais (pavedimo davėjai). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis bei Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiek asociacija, tiek viešoji įtaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo . Ribota juridinio asmens atsakomybė reiškia, kad už juridinio asmens prievoles jos dalyviai (akcininkai, dalininkai, nariai) savo turtu neatsako. Civilinio kodekso
juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Taigi, šios projekto nuostatos nedera su minėtų įstatymų nuostatomis. Antra, nėra aišku, kokius nuostolius ir kodėl tik dėl licencijos turėtojo neveikimo turėtų atlyginti licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai. Trečia, projekto nuostatų formuluotę „gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė“ reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 3422 straipsnio nuostatomis, pagal kurias minėti gamintojai ir importuotojai yra vadinami įsteigtos organizacijos nariais ir pavedimo davėjais. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-05-1218 46.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja Seimo 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231 , 232 , 233 ,234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas Nr. XII-2296, kuris nustato juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įskaitant ir pažeidimus atliekų tvarkymo srityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto
straipsnio nuostatų atitikimas teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principams. Siūlytume šių projekto nuostatų atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, tai projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3430 straipsnio 1 dalies nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra suprantamas atsakomybės objektas, t. y., nėra aišku, už kokius pažeidimus – Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus ar tik už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus – būtų skiriama bauda. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, už kokius konkrečiai keičiamo įstatymo ir teisės aktų reikalavimų pažeidimus būtų taikoma atsakomybė. Siūlytume įvardinti pažeidimų sudėtis ir pagal pažeidimų pavojingumą diferencijuoti sankcijose numatytų baudų dydžius. Trečia, nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinktas ir projekte siūlomas nustatyti baudos viršutinės ribos dydis, kaip jis būtų apskaičiuojamas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista, kokį konkretų baudos dydį sudarytų 5 procentai licencijos turėtojo pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar tokia bauda atitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijus, ar būtų pakeliama licencijos turėtojui.
Ketvirta, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms“ turinys, t. y., nėra suprantama kokio objekto/subjekto atitiktį siekiama užtikrinti. Manytume, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės. Penkta, šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti baudas ir jų skyrimo tvarką. Manytume, kad šio straipsnio nuostatos nėra pakankamos sprendžiant atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus klausimus. Manytume, kad projektu keičiamas įstatymas turėtų būti pildomas atskiru skirsniu, kuriame atskiruose straipsniuose būtų detaliai reglamentuota juridinių asmenų atsakomybė (diferencijuoti pažeidimai ir pagal jų pavojingumą diferencijuotos sankcijos), ekonominės sankcijos – baudos skyrimo taisyklės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimo, protokolo surašymo ir pateikimo juridiniam asmeniui, bylos nagrinėjimo, nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui priėmimo tvarka, senaties terminai, apskundimo tvarka, proceso dalyviai, procesinės juridinio asmens teisės ir pareigos ir pan. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas,
atliekų tvarkymo programos lėšas ir nustato jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus, uždavinius ir kt., o projektu siūloma nustatyti naują iš šios programos lėšų finansuojamą priemonę, bei į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį už visų atliekų tvarkymo reglamentavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Spręsti pagrindiniame komitete 48. 1.
Teisės departamentas,
antikorupcinis vertinimas. Pritarti
ministerijos, 2016-06-10 2,3 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4355 ir pažymi, kad:
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 23 straipsnio
įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, gautų leidimą iš kompetentingos institucijos, kuriame būtų nurodyta bent: · atliekų, kurios gali būti apdorojamos, rūšis ir kiekis; · su atitinkama vieta susiję techniniai ir bet kokie kiti reikalavimai kiekvienai leidžiamų operacijų rūšiai; · saugos ir atsargumo priemonės, kurių turi būti imamasi; · kiekvienos rūšies operacijoms naudotinas metodas; · stebėsenos ir kontrolės operacijos, kokių gali prireikti; · tokios nuostatos dėl uždarymo ir vėlesnės priežiūros, kokių gali prireikti.
Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo
straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai atitinkamai nustato, kad tokiame plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema. Projekto 2 ir 3 straipsniu siūloma minėtas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas panaikinti, tačiau tuomet nėra aišku, kaip būtų užtikrintas Direktyvos 23 straipsnio 1 dalies a – f punktų perkėlimas ir įgyvendinimas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis [1] . Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos
[2] . Atsižvelgdami į tai manome, kad aptariamas reikalavimas dėl atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planų kaip ūkinės veiklos varžymo priemonė turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai yra padaryta galiojančioje
501. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
2016-06-103 2.
Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo
garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija. Pastebime, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas apima [3] :
1) didžiausią leidžiamą įmonėje laikyti atliekų kiekio nurodymą, jų sutvarkymo priemones ir išlaidas;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemones ir išlaidas;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidas;
4) aukščiau nurodytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant ne tik į atliekų tvarkymo įkainius, bet ir į kitus elementus, kuriuos apima atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, pavyzdžiui, akivaizdu, kad tokios garantijos sumai apskaičiuoti būtina įvertinti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidą. Todėl, manome, kad Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama. Be to, pagal aukščiau minėtą Konstitucinio teismo praktiką, atitinkamų įkainių kaip ūkinės veiklos varžymo priemonių pagrindiniai apskaičiavimo principai turėtų būti nustatyti įstatyme. Pritarti
ministerijos, 2016-06-105 3.
Europos teisės departamentas nuolat pabrėžia, kad vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ reikėtų vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Atsižvelgdami į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įmonė apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, manytume, kad Projekto 5 straipsniu pildomame Atliekų tvarkymo įstatymo 122 straipsnyje turėtų būti naudojama įmonės, o ne juridinio asmens sąvoka. Pritarti
ministerijos,
dalyje nuoroda į reglamentą turėtų būti pateikiama taip: „(...) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, (OL 2011 L 54, p. 1).“
ministerijos, 2016-06-108 1,3 5.
Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma pildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį 10 punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi organizuoti konkursus Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto numatytų bendradarbiavimo su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sutarčių nustatyta tvarka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjams ir vežėjams parinkti. Atkreipiame dėmesį, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte konkreti bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarka nėra nustatyta, todėl nėra aišku, ar komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjų ir vežėjų parinkimas būtų vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ar pagal kokią kitokią procedūrą. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 punktui, pagal kurį gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu, vykdytinu aplinkos ministro nustatyta tvarka, turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, tačiau nėra aišku, ar tokiai procedūrai turėtų būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Pritarti
ministerijos,
siūloma minėto įstatymo 3426 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo 3425 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytas išimtis.
Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Atliekų tvarkymo įstatymo galiojančios redakcijos 3423 straipsnio 7 dalyje. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai apibrėžia, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti proporcingumo principą, t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Atsižvelgdami į tai, norime pastebėti, kad abejotina, ar ribojimas, pagal kurį tam pačiam licencijos turėtojui galima išduoti tik vienos rūšies licenciją, nepaisant to, kad subjektas gali atitikti skirtingoms licencijų rūšims gauti taikomus reikalavimus, atitinka minėtas Paslaugų įstatymo nuostatas. Pritarti
ministerijos,
siūloma minėto įstatymo 3426 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad jeigu licenciją išduodanti institucija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota.
Manytume, kad tokia nuostata vertinant sistemiškai nėra suderinama su to paties straipsnio
dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją“ (paryškinta mūsų). Be to, pritarus siūlomam reguliavimui būtų formuojama ydinga praktika, kuomet kompetentingoms institucijoms apskritai nepateikiant jokio atsakymo dėl licencijos išdavimo tampa neaišku, kokį terminą subjektas, pateikęs reikalingus dokumentus, turėtų tokio atsakymo laukti (ar apskritai turėtų jo laukti), kokie terminai būtų taikomi siekiant kreiptis į teismą dėl institucijų veiksmų (neveikimo) apskundimo ir kokiu pagrindu tai turėtų būti daroma, atsižvelgiant į tai, kad reikalingus dokumentus pateikęs subjektas neturėtų jokios informacijos, kodėl prašoma licencija per įstatymo numatytą terminą nėra išduota. Pritarti
ministerijos,
Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų 22 straipsnis nustato pareigą valstybėms narėms nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos bei pranešti apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. vasario 14 d. ir nedelsiant pranešti apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. Iš esmės analogiškas nuostatas nustato ir 2006 m. rugsėjo 6 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo 25 straipsnis, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 28 straipsnis bei 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 50 straipsnis. Atitinkamai, Projekto 3430 straipsniu papildžius Atliekų tvarkymo įstatymą baudas ir jų skyrimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis apie tai turėtų būti informuojama Europos Komisija. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: gautus pasiūlymus tikslinga svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-06-08 Atsakydami į Jūsų 2016 m. birželio 1 d. raštą Nr. S-2016-3911 informuojame, kad Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente nustatyta tvarka, parengė LR Vyriausybės išvados projektą dėl LR Seime svarstomo Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau - Įstatymo projektas) ir pateikė Teisingumo ministerijai ir kitiems išvadas teikiantiems subjektams derinti. Atsižvelgiant į tai, kad LR Seime svarstomiems teisės aktų projektams išvadas teikia LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija nuomonės dėl Įstatymo projekto atskirai neteiks. Atsižvelgti 2.
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2016-06-2118 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2016 m. gegužės 12 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau – Išvada) 48 punktą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis atliko Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto siūlymai dėl reikalavimų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms yra kitokie nei nustatyti galiojančiame Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Projektu siūloma dalis nuostatų naudinga tik veikiančioms ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kadangi apriboja naujų organizacijų įsisteigimo galimybes. Be to, dalis Projekto nuostatų tobulintinos teisinio aiškumo aspektu. Iš esmės pritardama Teisės departamento Išvadai, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į šiuos (Išvadoje nenurodytus) ypatumus, susijusius su Projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu:
8 skirsnio 3224 straipsnį ir jo 4 dalyje nustatyti, kad „Licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių “.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai . Taigi, Projektu siūlomos nuostatos yra kitokios nei galiojančio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, t. y. Projektu didinamas organizacijos narių ar pavedimo davėjų vidaus rinkai tiekiamų pakuočių kiekio kriterijus (nuo 10 iki
vykdyti licencijuojamą veiklą, tačiau Projektą lydintieji dokumentai (aiškinamasis raštas) tokio didinimo nepagrindžia [4] .
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad yra ne kartą pateikusi nuomonę, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje [5] ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje [6] nustatyti reikalavimai galimai yra nepagrįsti ir pertekliniai, kadangi riboja gamintojų ir importuotojų teises priimtiniausiomis sąlygomis kolektyviai organizuoti Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pastebėtina, kad šiai Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonei pritarė ir Konkurencijos taryba pateikdama nuomonę (rašto kopija pridedama), kad Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalies ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
konkurencinėms sąlygoms (gali sudaryti prielaidas konkurencijos tarp organizacijų mažėjimui arba visiškam eliminavimui), kadangi riboja naujų organizacijų įsisteigimo bei įžengimo į rinką galimybes. Dėl šios priežasties Konkurencijos taryba pasisakė už pakuočių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo sąlygų gerinimą nustatant kokybinius veiklos kriterijus ir užtikrinant jų laikymosi kontrolę, o ne ūkio subjektų, galinčių teikti atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas, skaičiaus ir galimybių siūlyti šias paslaugas ribojimą.
Kadangi Projektu didinamas organizacijos narių ar pavedimo davėjų vidaus rinkai tiekiamų pakuočių kiekio kriterijus, Specialiųjų tyrimų tarnyba palaiko ankstesnę nuomonę ir siūlo apsvarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyto kriterijaus panaikinimo arba sumažinimo tikslingumą: mūsų nuomone, minėto kriterijaus (10 procentų) reikšmės panaikinimas arba sumažinimas leistų padidinti konkurenciją tarp šalyje veikiančių organizacijų, gamintojams ir importuotojams sudarytų sąlygas steigti arba dalyvauti naujose organizacijose arba joms pavesti savo pareigų (susijusių su elektronikos, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymu) įgyvendinimą palankesnėmis (negu sudaro šiuo metu veikiančios organizacijos) sąlygomis. Taip būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai atliekų tvarkymo srityje. Be to, manytume, kad kriterijaus mažinimo tikslingumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad šiuo metu rinkoje veikia tik kelios organizacijos, atstovaujančios itin didelę gamintojų ir importuotojų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiančių elektros ir elektroninę įrangą ir pakuotes dalį. Projektas neatskleidžia kaip turėtų būti elgiamasi situacijoje, jeigu dėl netinkamo šių organizacijų veikimo būtų priimamas sprendimas sustabdyti ar nutraukti jų veiklą (sustabdant arba panaikinant licencijos galiojimą), tačiau tikėtina, kad esant tokiai situacijai Atliekų tvarkymo įstatymų saugomų vertybių apsaugos užtikrinimas itin pasunkėtų. 1.2.
informaciją apie pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas rinkos dalis 2016 metams [7] galima daryti išvadą, kad aukščiau minimos Projekto nuostatos išimtinai naudingos tik esantiems rinkos dalyviams (t.y. veikiančioms organizacijoms, bendrai šiuo metu užimančioms per 95 procentų rinkos), kadangi naujos organizacijos, ketinančios gauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdyti šią veiklą, praktiškai negalėtų įvykdyti Projekto reikalavimų (t. y. surinkti organizacijos narius arba pareigų pavedėjus, kurie Lietuvos
visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių). Pritarti
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
minėtu reikalavimu siejamos Projekto 18 straipsniu siūlomos įstatymo 3426 straipsnio 13 dalies 6 punkto nuostatos, numatančios, kad licencija neišduodama, jeigu licenciją gauti pageidaujantis asmuo neatitinka šio Įstatymo 3424 straipsnyje licencijuojamos veiklos reikalavimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 2.1. manytume, kad logiškumo aspektu gali būti svarstomas šių nuostatų tikslingumas, kadangi sunkiai tikėtina situacija, kad gamintojai ir importuotojai įstatyme nustatytas savo pareigas pavestų licencijos neturinčiai organizacijai;
vertus, minėta nuostata svarstytina tuo aspektu, kad įtvirtina reikalavimą, kurio (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 2.1 pastabą) licencijuojama veikla norinti užsiimti organizacija faktiškai (dėl rinkos užimtumo) negali įgyvendinti. Šiuo atveju minėtos Projekto nuostatos vertintinos kaip naudingos tik siauriai interesų grupei (veikiantiems rinkos dalyviams) ir užkertančios kelią naujų dalyvių atsiradimui. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2016-06-2118 3.
Aukščiau minėta 2 pastaba aktuali ir Projekto 18 straipsnio pasiūlymams dėl įstatymo 3427 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad licenciją išduodanti institucija gali atsisakyti pakeisti licenciją, jeigu licencijos turėtojas neatitinka licencijuojamos veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 3424 straipsnyje. Pritarti
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
straipsnio
straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir
(arba) pažeidimus. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieneri kalendoriniai metai , išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių aplinkybėms ir (arba) pažeidimams pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. 4.1. Projekto 18 straipsniu siūlomo įstatymo 3428 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės (dėl kurių licencijos turėtojas įspėjamas apie galima licencijos galiojimo sustabdymą) siejamos su licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymu, neteisingų arba melagingų duomenų licencijas išduodančiai institucijai pateikimu, mokestinių nepriemokų turėjimo faktu ir pan. Esant šioms aplinkybėms licencijas išduodanti institucija turi teisę nustatyti terminą iki vienerių metų šių aplinkybių pašalinimui. Projektas neatskleidžia konkretaus termino (aplinkybių ir ar pažeidimų pašalinimui) dydžio nustatymo kriterijų ir /ar principų, todėl minėtomis Projekto nuostatomis licencijas išduodančiai institucijai nustatant konkretų termino dydį suteikiama per plati diskrecinė teisė. 4.2.
įvertinus Projekto 18 straipsniu siūlomas 3428 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas bei 3429 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą ir jo terminas susiję ir su licencijuojamos veiklos sustabdymu arba nutraukimu, galima daryti išvadą, kad minėtomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama (pvz., nustatant nepagrįstai ilgą terminą). Pritarti
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
straipsnio 7 dalyje ir 3429 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą, visus nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
licencijos turėtojo neveikimo“ prasmė ir turinys, todėl siekiant užtikrinti gamintojų ir importuotojų (organizacijų narių ar pareigas pavedusių davėjų) teisėtus interesus, siūlytume minėtas nuostatas tikslinti atskleidžiant jų esmę, pavyzdžiui: manytume, kad Projektu siūlomo įstatymo 3428 straipsnio 7 dalyje ir 3429 straipsnio 3 dalyje minimi nuostoliai gali būti siejami tik su išlaidomis, kurios buvo patirtos įgaliotiems subjektams įgyvendinant organizacijos iš gamintojų ir /ar importuotojų prisiimtus, tačiau dėl licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo neįgyvendintus įsipareigojimus. 5.2.
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją siekiantis gauti asmuo pateikia banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas . To paties straipsnio dalies 6 punktas nustato, kad licenciją siekiantis gauti asmuo pateikia banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį pirmiems veiklos metams , įrodančią, kad visų pakuočių atliekų, kurios gali susidaryti per 1 veiklos metus naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą , tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, tvarkymas bus finansuojamas . Banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis teikiama licenciją išduodančiai institucijai ir jos dydis turi būti proporcingas atliekų tvarkymo finansavimo schemai, nurodytai šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 2 punkte [8] . Šios nuostatos suponuoja, kad elektros ir elektroninės įrangos bei pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčioms organizacijoms negalint vykdyti veiklos, taip pat licencijos galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo atveju, naudojant garanto ar laiduotojo lėšas tam tikrą laikotarpį būtų finansuojamas organizacijų prisiimtų įsipareigojimų (prieš gamintojus ir importuotojus) įvykdymas.
Taigi, manytume, kad siekiant aiškumo turėtų būti atskleidžiamas šių ir Projekto 18 straipsniu siūlomo 3428 straipsnio 7 dalies nuostatų santykis (pavyzdžiui: Projektu paaiškinama, kad sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą, gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas, atlygina išlaidas, turėtas ir likusias dėl jų pavestų pareigų įgyvendinimo išnaudojus banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartimi garantuotas lėšas.)
7Specialiųjų tyrimų tarnyba,
straipsnio
paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir
(ar) suklastotus dokumentus. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad su melagingų duomenų pateikimo aplinkybėmis yra susijęs ir kitų sankcijų (įspėjimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ir sustabdymas) taikymas, todėl lieka neaišku, kokiu konkrečiu atveju dėl melagingų duomenų pateikimo gali būti taikoma sankcija panaikinti licencijos galiojimą, pavyzdžiui: pagal 3428 straipsnio
licencijos turėtojas gali būti įspėjamas apie galimą licencijos sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išduodančiai institucijai pateikė neteisingus arba melagingus duomenis.
Manytina, kad tuo atveju, jeigu paskyrus įspėjimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas per nustatytą terminą nepašalina aplinkybių ir /arba priežasčių, vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies 1 punktu licencijos galiojimas turėtų būti sustabdomas . Licencijos turėtojui nepašalinus licencijos galiojimo sustabdymo priežasčių, vėliau būtų taikoma 3429 straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas dėl aplinkybių, kad sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinti nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs . Taigi, šiuo atveju lieka neaišku, kuriais atvejais už melagingų duomenų pateikimą iš karto turėtų būti taikoma licencijos galiojimo panaikinimo sankcija, o kuriais atvejais – įspėjimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Pritarti
8Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2016-06-2118 7.
Projekto 18 straipsniu siūlomo įstatymo 3430 straipsniu siūloma reglamentuoti baudas ir jų skyrimo tvarką: pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims už padarytus pažeidimus galės būti skiriama bauda nuo trijų šimtų eurų iki 5 procentų licencijos turėtojo pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio, o pagal minėto straipsnio 4 dalies nuostatas baudos būtų diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes ir asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 7 dalis numato, kad „skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą
“. Manytume, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
dvejopai – kad nustatant baudos dydį atsižvelgiama į visas reikšmingas, straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose nustatytas aplinkybes (t. y. įvertinant ir atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes); arba, kad tais atvejais, kada yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatant baudos dydį įvertinamos tik šios aplinkybės, o į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes neatsižvelgiama. Mūsų nuomone, tuo atveju, jeigu nustatant baudos dydį būtų galima atsižvelgti tik į dalį aplinkybių (tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos dėl jų pagrįstumo, kadangi jų priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos neobjektyvių sprendimų dėl baudų dydžių nustatymo priėmimui. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą siūlytume tikslinti nuostatas numatant, kad nustatant baudos dydį būtų įvertinamos visos reikšmingos, taip pat ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios, aplinkybės. 7.2.
nustatymo principas, kuris, mūsų manymu, atsižvelgiant į galimai plačias minimalios ir maksimalios baudos dydžių skirtumo ribas, gali būti svarbus užtikrinant objektyvaus sprendimo dėl konkretaus baudos dydžio nustatymo priėmimo. Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgdami į šalyje nusistovėjusią baudų dydžių nustatymo praktiką, siūlytume apsvarstyti Projekto nuostatų papildymą principu, kad baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsti pagrindiniame komitete
9Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,
2016-09-147 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT), pakartotinai išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4355 (toliau — Įstatymo projektas), kurį numatoma svarstyti 2016 m. rugsėjo 14 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, informuoja, kad nepritaria Įstatymo projektui dėl pagrindų, išdėstytų pridedamame VMVT 2016-08-08 rašte Nr. B6- (1.19)-2070 „Dėl teisės akto projekto derinimo“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, ir siūlo, atsižvelgiant į rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus, atitinkamai pakeisti Įstatymo projektą arba palikti galioti seną Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio redakciją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT), išnagrinėjusi Jūsų 2016-07-28 raštu Nr.(19.1)-D8-5912 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo įstatymo Nr. VII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIPP-4355“ projektą Nr. 16-7604(2), pagal kompetencija jam pastabų neturi ir iš esmės pritaria, tačiau VMVT teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4355 (toliau Įstatymo projektas) 7 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau Įstatymas) 24 straipsnis. VMVT atkreipia dėmesį, kad naujoje Įstatymo 24 straipsnio
d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarvbos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL
d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/9 (OL. 2015 1,3. p. 10) (toliau - reglamentas (ES) Nr. 142/2011), vartojamą sąvoką, VMVT pažymi, kad reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 22 dalyje yra vartojama sąvoka „Viešojo maitinimo atliekos“, todėl VMVT nuomone, tokia sąvoka turėtų būti vartojama ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, jeigu tokios sąvokos apibrėžiamos vienodai. Bendrąja prasme maisto atliekos yra daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik maisto atliekas, susidarančias restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves. Pažymėtina ir tai, kad nurodytame Įstatymo projekto 24 straipsnyje vartojama sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, t. y. daug plačiau nei apibrėžiama reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 22 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kyla klausimas, ar Įstatymo projekto rengėjas siekia reglamentuoti tik viešojo maitinimo atlieku tvarkymą, ar visų maisto atliekų (pvz. susidarančių parduotuvėse, negyvūninį maistą tvarkančiuose maisto tvarkymo subjektuose ir pan.) tvarkymą. VMVT atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. I774/2002 (OL
straipsnio 2 dalies g punktu, šis teises aktas taikomas tik viešojo maitinimo atliekoms, kurios susidaro tarptautinių maršrutų transporto priemonėse, kurios skirtos gyvūnams šerti ar skirtos perdirbti taikant sterilizaciją slėgiu, perdirbti taikant reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio pirmos pastraipos b punkte nurodytus metodus arba transformuoti į biologines dujas, arba kompostui gaminti. VMVT informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir kitais teisės aktais VMVT prižiūri šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, tačiau nėra atsakinga už biologiškai skaidžių atliekų, į kurių reglamentavimo sritį patenka ir maisto atliekos, kurioms netaikomos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančių teises aklu nuostatos, tvarkymo priežiūrą, todėl VMVT pavedus visų maisto atliekų tvarkymo priežiūrą visuose maisto tvarkymo subjektuose VMVT būtų pavedamos papildomos iki šiol nenumatytos funkcijos. Be to, Įstatymo projekte nustatoma, kad VMVT tokią funkciją turėtų vykdyti nuo 2016 m. lapkričio 1 d., tačiau jokių specialiųjų Įgyvendinamųjų teisės aklu nėra priimta. VMVT, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlo nepritarti įstatymo projekto 7 straipsniui ir jį atitinkamai patobulinti arba atsisakyti šio keitimo, paliekant galioti buvusią Įstatymo 24 straipsnio redakciją. Spręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta . 6. Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4335 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Valentinas Bukauskas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė [1] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 3.7.15 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. [2] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [3] Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai. [4] Nors galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies
galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių , o pagal minėto straipsnio 16 ir 19 licencijos galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone , atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 3421 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme , pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms turėjo ir turi būti taikomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi nustatytas 10 procentų kriterijus; [5] Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų; [6] Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. [7] Pagal Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimus 2016 m.
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 3.7.15 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. [2] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [3] Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai. [4] Nors galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies
galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių , o pagal minėto straipsnio 16 ir 19 licencijos galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone , atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 3421 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme , pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms turėjo ir turi būti taikomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi nustatytas 10 procentų kriterijus; [5] Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų; [6] Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. [7] Pagal Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimus 2016 m. VšĮ "Žaliasis taškas" užėmė virš 58 procentų, o VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija“ virš 37 procentų rinkos dalies.
Prieiga per interną: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=cd1334bd-e9bf-4d8f-9432-cdf6fd35f29c ; [8] Reikalavimai turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartis numatyti ir galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 342 , 345 , 3412 ,3416 straipsniuose, reglamentuojančiuose papildomus kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo, alyvos atliekų tvarkymo, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus.
Aplinkos apsaugos komitetas
2017-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė; komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Mindaugas Gudas, Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė, Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė; Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė Gabriela Kuštan, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ atstovas Giedrius Abromavičius, Advokatų profesinės bendrijos Baltic Legal Solutions Lietuva atstovas Gytis Kaminskas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovas Egidijus Kiaulakys, Lietuvos darbdavių konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Aloyzas Gaudutis, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė., Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacijos direktorius Evaldas Sauliūnas, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacijos valdybos narys Modestas Vaitiekūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, projekto 1 straipsnio
dalyje reikėtų įrašyti sutrumpintą nurodyto įstatymo pavadinimą. Pritarti
2016-05-121 3,4 Atsižvelgiant į eiliškumą, projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalys turėtų būti sukeistos vietomis. Pritarti
3 Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokos „ apmokestinamųjų pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacija“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek keičiamo įstatymo, tiek Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „gamintojų ir importuotojų organizacija“. Be to, šių projekto nuostatų formuluotę „pakuočių surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartį“ reikėtų tikslinti po žodžio „pakuočių“ įrašant žodį „atliekų“. Pritarti. Sąvokos „pakuočių atliekų surinkėjas (vežėjas)“ apibrėžtis netikslinga, nes šios sąvokos turinys atsispindi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 14 ir 20 d., Įstatymo
pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 4 d. 2 p. nuostatose. Pakuočių atliekų surinkėju laikomas tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą. 4.
2016-05-122 Projekto 2 straipsniu siūloma naikinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 23 straipsnio 1 dalies f punktas įtvirtina, jog valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, gautų leidimą iš kompetentingos institucijos. Leidimuose nurodomos tokios nuostatos dėl uždarymo ir vėlesnės priežiūros, kokių gali prireikti. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neabejotinai laikytina perkeliančia ir įgyvendinančia minėtą Direktyvos 2008/98/EB nuostatą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų užtikrinamas Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas reikalavimas. Taip pat ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniui, kuriuo siūloma naikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1-4 punktus, kurie taip pat laikytini Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnio 1 dalies f punktą perkeliančiomis ir įgyvendinančiomis nuostatomis. Pritarti Įstatyme turi būti numatyti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planams keliami reikalavimai. LRV išvadoje (pasiūlymas Nr. 56) taip pat siūlo įstatymu įtvirtinti kas turi būti numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane: „3.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos.“ Atsižvelgus į LRV išvadą Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos būtų numatytos 11 str. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-123 Nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu siūlomos naikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planams keliamus reikalavimus, t. y., nustato įmonių vykdomas priemones nutraukiant atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytume, kad esminės priemonės, kurių turėtų imtis įmonės, nutraukiančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti Įstatyme turi būti numatyti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planams keliami reikalavimai. LRV išvadoje (pasiūlymas Nr. 56) taip pat siūlo įstatymu įtvirtinti kas turi būti numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane. 6.
2016-05-123 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija . Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl kelių aspektų. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laidavimo draudimo sutartis sudaroma ar banko garantija suteikiama siekiant užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą, taigi, jų suma turi būti ne mažesnė, negu reikia priemonėms, numatytoms minėtame plane, įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį šiame plane numatomos ne tik atliekų sutvarkymo priemonės, bet ir įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės. Todėl, lieka neaišku, ar Aplinkos ministerijos nustatomi „atliekų tvarkymo įkainiai“ apimtų įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, įrenginių priežiūros po uždarymo priemonių „įkainius“ ir jie būtų įskaičiuojami į laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumą. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas reglamentuoja tik komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą. Todėl, lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Aplinkos ministerija nustatytų kitų (pavyzdžiui, pavojingų) „atliekų tvarkymo įkainius“ ir, ar toks nustatymas neapribotų rinkos kainų ir konkurencijos atliekų tvarkymo srityje. Trečia, laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojami atliekų tvarkymo įkainiai galimai laikytini ūkinės veiklos laisvės varžymo priemone.
Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo
atliekų tvarkymo įkainių nustatymo kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyme. Pritarti Įstatymo pakeitimai neturėtų būti laikytini ūkinės veiklos laisvės varžymo priemone, tačiau svarbu reglamentuoti garantijos dydžio nustatymo tvarką, nes šiuo metu yra galimybė atliekų tvarkymo veiklą vykdantiems ūkio subjektams piktnaudžiauti pateikiant labai mažos ar net nulinės vertės garantiją, argumentuojant, kad atliekos turi rinkos vertę, o aplinkos apsaugos institucijos neturi svertų pripažinti tokio garanto netinkamu. Tačiau įmonių bankroto atveju dažniausiai paaiškėja, kad turima garanto suma ir nepakankama sutvarkyti po įmonės veiklos likusias atliekas. LRV išvadoje (pasiūlymas Nr. 56) siūlo reglamentuoti, kad būtų patvirtinami ne konkretūs įkainiai, o nustatoma garantijos sumos apskaičiavimo tvarka:„ Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“
2016-05-124 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pavojingas atliekas tvarkančios įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, jeigu neturi šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius turi gauti leidimus. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį atliekų tvarkymas suprantamas, kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, o pagal šio straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas suprantamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla . Taigi, iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, kada pavojingas atliekas tvarkančios (šias atliekas apdorojančios (atliekas šalinančios ar naudojančios)) įmonės privalėtų gauti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą leidimą, o kada keičiamo įstatymo
įstatymo 6 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie leidimai turimi omenyje, kokias sąlygas atitinkančioms įmonėms ir kaip jie būtų išduodami ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais.
Be to, pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti Būtina pašalinti įstatymo projekto formuluotės neaiškumus. LRV išvadoje pasiūlė aiškią 12 straipsnio 1 dalies formuluote „1. Pavojingąsias atliekas ketinančios tvarkyti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją.“. Atsisakius pavojingų atliekų tvarkymo licencijų mažės administracinė našta verslui, nebus dubliuojami duomenys, reikalingi gauti leidimus ir licencijas, nereikės mokėti du kartus mokesčio už leidimų ir licencijų išdavimą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-125 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnyje vartojamos įvairios sąvokos, kurios nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo, nei su kitomis projekto nuostatomis: „fiziniai ir juridiniai asmenys“ (1 dalis), „pavojingąsias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei“ (2 dalis), „juridiniai asmenys“ (3 dalis), „pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti asmeniui“ (3 dalis), „pavojingų atliekų tvarkytojai“ (4, 5 dalys), „fiziniai asmenys“ (5 dalis), „asmenys“ (6, 8 dalys). Siūlytume šias projekto sąvokas suderinti su keičiamame įstatyme apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Pritarti Teisės technikos klausimas 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-125 Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotės „fiziniai ir juridiniai asmenys“ nėra aiškus šių nuostatų adresatas, t. y., nėra aišku, kam – atliekų darytojui, atliekų turėtojui ar atliekų tvarkytojui – taikomos šios projekto nuostatos. Pritarti Siūloma nepritarti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalies nuostatoms pagal LRV išvados pasiūlymą (Nr. 50), nes projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalies formuluotė savo turiniu prieštarauja Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktui ir 17 dalies 5 punktui, nustatantiems, kad savivaldybė privalo užtikrinti buityje susidarančių pavojingų atliekų atskirą surinkimą, ir neatitinka galiojančių Įstatymo nuostatų, nes siūlo priešingą negu šiuo metu nustatyta veikiančioje atliekų tvarkymo sistemoje pareigų ir atsakomybių pasidalijimą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-125 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio
Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių, kurios neturi juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių užsienyje registruotų įmonių padalinių, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą tokie subjektai nėra laikomi juridiniais asmenimis. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatoma, kad įmonė šiame įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, todėl 122 straipsnio
įmonės sąvoką. Pritarti Nepritarti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms pagal LRV išvados pasiūlymą (Nr. 50). 11.
2016-05-125 Nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes šio straipsnio 2 dalies nuostatos savo turiniu apima ir 3 dalyje siūlomas nustatyti nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą , todėl nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, kad pavojingos atliekos gali būti perduodamos „pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo“ (2 dalis) ar „pagal sutartis dėl jų tinkamo sutvarkymo“ (3 dalis). Be to, kelia neaiškumų ir šiose nuostatose skirtingai vartojamos sąvokos: „pavojingąsias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei “ (2 dalis) ir „pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti asmeniui “ (3 dalis); „pagal sutartis dėl šių atliekų tvarkymo“ (2 dalis) ir „pagal sutartis dėl jų tinkamo sutvarkymo“ (3 dalis) bei „gali būti perduodamos“ (2 dalis) ir „gali perduoti/perleisti“ (3 dalis). Pritarti Nepritarti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms pagal LRV išvados pasiūlymą (Nr. 50), nes Lietuvos Respublikos Seimui 2016 m. balandžio 14 d. priėmus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 3415 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2301, siūlomo Įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalys jau neaktualios, nes jose siūlomos nuostatos reglamentuotos. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-125 Tikslintina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 4 dalies formuluotė „iš asmens, pas kurį jos susidarė“, nes nėra aišku, ar pavojingos atliekos paimamos tik iš atliekų darytojo, ar ir iš atliekų turėtojo.
Pritarti Siekiant įgyvendinti Įstatymo 122 straipsnio 4 dalyje siūlomą teisinio reguliavimo priemonę, būtina keisti
pateiktas pasiūlymas Nr. 58
2016-05-125 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluočių „savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje veikiantiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams“ bei „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginiuose“ turinys. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas pašalinat šiuos neaiškumus arba atskleisti projekte šių sąvokų turinį. Pritarti Nepritarti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 5 dalies nuostatoms pagal LRV išvados pasiūlymą (Nr. 50), nes siūlomos nuostatos dėl privalomo atliekų rūšiavimo įvirtintos Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 13 dalyje. Atliekų rūšiavimo tvarka nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217
„Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, siūlomos
nuostatomos būtų perteklinės. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-125 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės „asmenys, vykdantys mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą“ turinys, t. y., nėra aišku, kokie asmenys – atliekų darytojai, atliekų turėtojai ar kokie nors specialūs atliekų tvarkytojai – turimi omenyje. Pritarti Siūloma nepritarti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalies nuostatoms pagal LRV išvados pasiūlymą (Nr.
50), nes nuostatos, kad asmenys, vykdantys mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, privalo iš mišrių komunalinių atliekų srauto išimti ir perduoti pavojingąsias atliekas pavojingųjų atliekų tvarkytojams, jau įtvirtintos Įstatymo 30 straipsnio 18 dalyje, taip pat Įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje. Todėl siūlomos nuostatos būtų perteklinės. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-125 Projekto 5 straipsniu siūloma pildyti keičiamą įstatymą 122 straipsniu, kurio
pareigūnai, nustatę, kad pavojingosios atliekos tvarkomos/netvarkomos aplinkai pavojingu/kenksmingu būdu ir (arba) kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, o jų turėtojas nevykdo nurodymo užtikrinti tinkamo atliekų tvarkymo arba pavojingųjų atliekų savininkas nežinomas, gali nedelsiant paimti/sulaikyti tokias atliekas ir organizuoti jų saugų tvarkymą Aplinkos ministerijos ir Ūkio ministerijos nustatyta tvarka . Pažymėtina, kad pavojingų atliekų turėtojas nebūtinai turės teisę tokias atliekas tvarkyti. Taip pat siūlytina vietoj formuluotės „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai“ įrašyti formuluotę „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėmis ir pareigomis turi būti reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 7 dalies formuluotę dėstyti siūlytina ne Atliekų tvarkymo įstatyme, bet Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme. 16.
2016-05-125 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad asmenys, kurių teritorijoje, patalpose, transporto priemonėse yra pavojingosios atliekos <...> privalo sudaryti sąlygas tokiems veiksmams atlikti . Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių sąlygų sudarymą projekto iniciatoriai turėjo omenyje. Pritarti Įstatymo formuluotės privalo būti aiškios ir nedviprasmiškos, be to teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėmis ir pareigomis turi būti reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-126 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, numatančią, kad Ūkio ministerija inicijuoja pramonės įmonių gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnis nustato, kad ir Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus . Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo ir ekonomiškumo principais, siūlytina įvertinti galimybę teikiamu projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4023), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 22 straipsnio pakeitimas. Pritarti
2016-05-127 Atkreipiame dėmesį, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas Reglamento (ES) Nr. 142/2011 paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Taip pat vartojamas sąvokas „maisto tvarkymo subjektas“ ir „Maisto atliekos“ siūlytina apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3371), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 24 straipsnio pakeitimas. Pritart iš dalies Būtina pašalinti įstatymo projekto formuluotės neaiškumus. LRV išvadoje pasiūlyta aiški formuluotė. Žr. Nr. 59 (LRV išvada). Įstatymo 2 straipsnį tikslinga papildyti 241 ir 64 dalimis: „241 . Biologinės atliekos
3 Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalies nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, siekiant nustatyti naują teisinį reguliavimą, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje yra numatyta, kad „savivaldybės <...> privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342 ir 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių tvarkymo ir pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartis“. Tokiu būdu savivaldybės funkcijos būtų susiaurintos, vietoj komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo funkcijos paliekant šių atliekų surinkimą .
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, 28 straipsnyje – kad rengia atliekų tvarkymo planus, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos, o Vietos savivaldos įstatymo
komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Kadangi komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimas yra tik dalis pakuočių atliekų tvarkymo proceso (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas), projekto nuostata nedera tiek su keičiamo įstatymo 25 bei 28 straipsniais, tiek ir su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto nuostata. Antra, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos tvarkymą
“ turinys, nes, manytina, kad komunalinių atliekų sraute susidaro
elektros ir elektroninės įrangos atliekos , o ne minėta įranga. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad šiose projekto nuostatose minimos „gaminių tvarkymo sutartys“ nei minimuose keičiamo įstatymo straipsniuose, nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nėra nurodytos, todėl minėtas nuostatas reiktų atitinkamai patikslinti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų parenkami komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, kurie šias atliekas paruošia naudoti, naudoja ar šalina.
Penkta, projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje taip pat nurodoma, kad „gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti < ...>“. Pažymėtina, kad iš pateiktos formuluotės nėra aišku: 1) kokie konkursai turimi mintyje (vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar kokie kiti); 2) šioje formuluotėje vartojama „pakuočių atliekų paruošėjų naudoti“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme. Šešta, svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 501 dalyje apibrėžtą sąvoką „pakuočių atliekų surinkėjas ( vežėjas )“, nereikėtų tikslinti šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „pakuočių atliekų surinkėjus“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 30, 3421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3790), kuriame siūlomas analogiško turinio keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalies pakeitimas. Pritarti Žr. Nr. 51 (LRV išvada). Siūlomi Įstatymo pakeitimai nepagrįstai ir neproporcingai ribotų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją ir susiaurintų savivaldybių funkcijas, o tai galėtų neigiamai paveikti komunalinių atliekų, taip pat ir pakuočių atliekų, tvarkymo paslaugos kainą ir kokybę. Šiuo metu kiekviena savivaldybė (ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius) sudaro su pakuočių atliekų tvarkytoju sutartis dėl paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje.
Kiekvienas pakuočių atliekų tvarkytojas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, turi galimybę savarankiškai spręsti, kaip organizuoti pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą perdirbti /naudoti ir perdirbimą /naudojimą, – visas šias paslaugas teikti pačiam ar sudaryti su kitais atliekų tvarkytojais sutartis dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Taigi pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti /naudoti ir perdirbimo /naudojimo segmentuose iš esmės veikia laisva konkurencija. Įstatymo projekte siūloma esamą modelį, kurį taikant galima konkurencija rinkoje, pakeisti kitu modeliu, kurį įdiegus vyktų konkurencija dėl rinkos, ypač tuo atveju, jeigu organizacijos, pavyzdžiui, skelbtų vieną konkursą parinkti atliekų tvarkytojui, kuris paruoš perdirbti / naudoti visas pakuočių atliekas, surinktas visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tai smarkiai kliudytų ūkio subjektams įeiti į rinką, dirbtinai sumažintų rinkoje (rinkose) jau veikiančių ūkio subjektų.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnį licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos turi visas galimybes dalyvauti parenkant atliekų tvarkytojus, teiksiančius komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugą (komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus) savivaldybės teritorijoje: savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis, numato komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką; pagal šioje tvarkoje sulygtas sąlygas savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamos konkursus, parenka atliekų surinkėjus, su kuriais sudarys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo); su tokiais atrinktais pakuočių atliekų surinkėjais savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos pasirašo trišales pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų reglamentavimas – Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, o ne Įstatymo objektas. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodį „bendruoju“ arba projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Pritarti Teisės technikos klausimas. 21.
1 Nėra aiškus projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „ palankesnes sąlygas turintys komunalinių atliekų turėtojai “ turinys. Neaišku, į kokius kriterijus turėtų būti atsižvelgiama vertinant komunalinių atliekų turėtojų turimas palankesnes sąlygas. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti formuluotę „ ar kita įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą
“, nes šio punkto ir kitose projekto nuostatose yra vartojama
formuluotė „ ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą “. Pritarti Dėl formuluotės „ palankesnes sąlygas turintys komunalinių atliekų turėtojai
“ teisės technikos klausimas. Dėl kitų formuluočių vadovautis LRV išvada
(Nr. 61) vartojant formuluotę „už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrojo sakinio formuluotėje „ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „iš“. Pritarti Teisės technikos klausimas. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1210 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 5 punktu siūloma nustatyti, kad Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos būtų naudojamos finansuoti gamintojų ir importuotojų sutartimis su savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir atliekų tvarkytojais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidoms dengti, jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios sutartys turimos omenyje: ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio 33 dalyje apibrėžta trišalė gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis, ar keičiamame įstatyme numatytos dvišalės sutartys tarp gamintojų ir importuotojų (gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) bei savivaldybės (pvz., keičiamo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 343 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir kt.), ar dvišalės sutartys tarp gamintojų ir importuotojų (gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) bei atliekų tvarkytojų. Be to, nėra aišku, ar turimos omenyje tik keičiamame įstatyme nustatytos privalomos sudaryti sutartys, ar ir kokios kitos pagal keičiamą įstatymą neprivalomos sudaryti sutartys. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiame įstatyme reglamentuojant kai kurias sutartis nurodoma, kad šiose sutartyse privalomai turi būti nustatytos šalių atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis, 342 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 343 straipsnio
turinio ir kokia apimtimi šios atsakomybės nustatomos sutartyje. Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia apimti (pvz., ar įskaitomi delspinigiai, baudos ir pan.) turėtų būti dengiamos gamintojų ir importuotojų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išlaidos. Be to, nėra aišku, ar būtų dengiamos ir netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo išlaidos. Trečia, nėra aiškus formuluotės „jeigu šių išlaidų negalima padengti kitais būdais“ turinys. Pritarti Nepritarti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatoms, nes tai labai susilpnintų gamintojo atsakomybės pricipo įgyvendinimą Lietuvoje bei atsirastų tikimybė piktnaudžiauti. 24.
2016-05-1215 Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 4 punktu padangų platintojams nustatoma pareiga prekybos vietoje turėti ir paprašius vartotojui ar atsakingų institucijų pareigūnams, pateikti dokumentus, nurodančius pirminį importuotoją, pateikusį į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamuosius gaminius (padangas) su tikslu nustatyti ar jis vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl minėta informacija turėtų būti teikiama ir vartotojui, nes iš projekto nuostatų darytina išvada, kad minėta informacija būtų reikalinga nustatyti, ar importuotojai vykdo Vyriausybės nustatytas užduotis, tačiau vartotojai pagal keičiamą įstatymą jokios kontrolės ar priežiūros importuotojų atžvilgiu nevykdo. Be to, manytina, kad tokia pareiga sukurtų nepagrįstą administracinę naštą padangų platintojams. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „atsakingų institucijų pareigūnai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 111 straipsnį priežiūrą atliekų tvarkymo srityje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai. Trečia, projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „pirminis importuotojas“ turinys. Taip pat nėra aiški formuluotė „ar jis (manytume, kad importuotojas) vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti funkcijas“, t. y., nėra aišku, kokias funkcijas Vyriausybė paveda importuotojams vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas apmokestinamųjų gaminių (tame tarpe ir padangų) gamintojai ir importuotojai vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotis. Ketvirta, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „apmokestinamuosius gaminius (padangas)“ siūlytume įrašyti žodį „padangas“.
Pritarti Siūloma tikslinti Įstatymo formuluotes pagal LRV išvados pasiūlymą (Nr. 62), t. y.
Įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 4 punktą siūloma išdėstyti taip:
„4) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie padangų
importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė prekybos vietoje parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;“,
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė platintojo parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;“. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
dalyje apibrėžtą sąvoką „pakuočių atliekų surinkėjas ( vežėjas )“, nereikėtų tikslinti projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3421 straipsnio 1 dalies formuluotės
„pakuočių atliekų surinkėjai“. Nepritarti
Sąvokos „pakuočių atliekų surinkėjas (vežėjas)“ apibrėžtis netikslinga, nes šios sąvokos turinys atsispindi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 14 ir 20 d., Įstatymo
pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 4 d. 2 p. nuostatose. 26.
2 Projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3421 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokų „pakuočių atliekų paruošėjai“ bei „naudotojai (perdirbėjai)“ turinys, nes nei keičiamas įstatymas, nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas šių sąvokų neapibrėžia. Nepritarti Įstatymo 3421 straipsnis taikomas visiems pakuočių atliekų tvarkytojams – tiek surenkantiems pakuočių atliekas, tiek paruošiantiems jas naudoti, tiek jas naudojantiems (perdirbantiems), taigi Įstatymo projekto 16 straipsnyje siūlomi pakeitimai ir papildymai netikslingi ir pertekliniai. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Siekiant aiškumo, projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 4 dalies nuostatose vietoj nuorodos „3426 straipsnyje“ reikėtų įrašyti nuorodą „3424 straipsnyje“, nes projekto 18 straipsniu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 3424 straipsnyje. Pritarti Siekiant pateikti tikslias atitinkamų Įstatymo nuostatų nuorodas, Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 3422 straipsnio 4 dalį reikėtų išdėstyti taip:
„4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi
šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3426 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas.“ Kad Įstatymo nuostatos nesidubliuotų, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 3422 straipsnio 5 dalies ir Įstatymo 3422 straipsnio 6–14 dalis laikyti 5–13 dalimis. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3423 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „panaikina licencijos sustabdymą“ siūlytume įrašyti formuluotę „panaikina licencijos galiojimo sustabdymą“.
Pritarti iš dalies
aštuntojo8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Manytina, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3423 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad valstybės rinkliava imama ir už licencijų keitimą. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3424 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios organizacijos nariai ar pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių“, nedera su Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai“. Siūlytume suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio
straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms.
Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3425 straipsnyje po žodžių „Nustatomos šios“ įrašytini žodžiai „gaminių ir pakuočių“. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nėra aiškios dėl šių priežasčių: Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų antrojo sakinio formuluotės „Įrodančiais dokumentais laikoma: pasirašytos sutartys su pavedimo davėjais dėl Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų pakuočių ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių “ turinys, t. y., nėra aišku, kiek procentų pakuočių turi būti tiekiama Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Projekto nuostatos tikslintinos loginiu ir kalbiniu aspektais.
Antra, nėra aiški šių projekto nuostatų antrojo sakinio formuluotė „atitinkamam laikotarpiui pavedimo davėjai negali būti pasirašę pakuočių tvarkymo organizavimo sutartį su kita licencijuota Organizacija kaip tai numato Pakuočių tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis“. Nėra aišku, koks
„atitinkamas laikotarpis“ turimas omenyje. Taip pat tikslintinas šiose
straipsnio nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 342 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad banko garantijas ar laidavimo draudimo sutartis turi turėti tik gamintojų ir importuotojų organizacijos (t. y., kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo atveju), nėra aiškios projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos tuo aspektu, kad iš šių nuostatų formuluotės „licenciją siekiantis gauti asmuo“ turinio nėra pakankamai aišku, ar gamintojai ir importuotojai, individualiai organizuojantys elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, taip pat privalės turėti banko garantijas ar laidavimo sutartis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio
iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 34.
2016-05-1218 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto
straipsnio 1 dalies 6 punkte asmenims, siekiantiems gauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, numatyta pareiga pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį pirmiems veiklos metams, įrodančią pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visam kiekiui, kuris gali susidaryti per 1 veiklos metų terminą. Pažymėtina, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose, susijusiose su atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygomis (elektros ir elektroninės įrangos atliekų organizavimo licencija, netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija, alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licencija), numatyta pareiga turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią atliekų tvarkymo finansavimą visam kiekiui, kuris gali susidaryti per 3 veiklos mėnesių terminą (342 straipsnio 3 dalis,345 straipsnio 2 dalis, 3412 straipsnio 2 dalis,3416 straipsnio 2 dalis). Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Reikėtų tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio
„dalyse“. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 36.
2016-05-1218 Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 5 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kad asmuo, siekiantis gauti licenciją, licenciją išduodančiai institucijai pateikia ne tik nustatytos formos prašymą, bet ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio
išduodanti institucija nurodo terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir (arba) informaciją“. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „licenciją turinčio asmens“ įrašytina formuluotė „licencijos turėtojo“. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 10 dalyje nustatyti duomenys, kurie turi būti nurodomi licencijoje, todėl atitinkamai siūlytume tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 1 dalį, kurioje nėra aiškus vartojamos formuluotės „asmens duomenys“ turinys. Pritarti iš dalies Siūlymas atsižvelgti į LRV išvadoje (Nr.
65) pateiktą aštuntojo8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3426 straipsnio 13 dalies 6 punkte po žodžio „straipsnyje“ įrašytinas žodis „nustatytų“. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3427 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad licencija gali būti keičiama kai planuojama keisti veiklą. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla – licencijuojama ar kuri kita
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3428 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „įspėjamas apie galimą licencijos sustabdymą“ įrašytina formuluotė „įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3428 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išduodančiai institucijai pateikė neteisingus arba melagingus duomenis.
Tuo tarpu, pagal projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3429 straipsnio
licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais paaiškėjus melagingiems duomenims, licencijos galiojimas būtų panaikinamas, o kokiais atvejais tik įspėjama apie licencijos galiojimo sustabdymą. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4354), kuriuo siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punktą, kuris savo turiniu atitinka projekto
straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 45.
2016-05-1218 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3428 straipsnio 7 dalyje bei keičiamo įstatymo 3429 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tiek sustabdžius licencijos galiojimą, tiek panaikinus licencijos galiojimą, nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl šių priežasčių. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 3422 straipsnio 1 dalį gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti nurodytų atliekų tvarkymą netapdami organizacijos dalyviais (pavedimo davėjai). Šio straipsnio
asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis bei Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiek asociacija, tiek viešoji įtaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Ribota juridinio asmens atsakomybė reiškia, kad už juridinio asmens prievoles jos dalyviai (akcininkai, dalininkai, nariai) savo turtu neatsako. Civilinio kodekso
nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Taigi, šios projekto nuostatos nedera su minėtų įstatymų nuostatomis.
Antra, nėra aišku, kokius nuostolius ir kodėl tik dėl licencijos turėtojo neveikimo turėtų atlyginti licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai. Trečia, projekto nuostatų formuluotę „gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė“ reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 3422 straipsnio nuostatomis, pagal kurias minėti gamintojai ir importuotojai yra vadinami įsteigtos organizacijos nariais ir pavedimo davėjais. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-1218 Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja Seimo 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231 , 232 , 233 , 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas Nr. XII-2296, kuris nustato juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įskaitant ir pažeidimus atliekų tvarkymo srityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3430 straipsnio nuostatų atitikimas teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principams. Siūlytume šių projekto nuostatų atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, tai projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 3430 straipsnio
projekto nuostatų nėra suprantamas atsakomybės objektas, t. y., nėra aišku, už kokius pažeidimus – Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus ar tik už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus – būtų skiriama bauda.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, už kokius konkrečiai keičiamo įstatymo ir teisės aktų reikalavimų pažeidimus būtų taikoma atsakomybė. Siūlytume įvardinti pažeidimų sudėtis ir pagal pažeidimų pavojingumą diferencijuoti sankcijose numatytų baudų dydžius. Trečia, nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinktas ir projekte siūlomas nustatyti baudos viršutinės ribos dydis, kaip jis būtų apskaičiuojamas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista, kokį konkretų baudos dydį sudarytų 5 procentai licencijos turėtojo pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar tokia bauda atitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijus, ar būtų pakeliama licencijos turėtojui. Ketvirta, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms“ turinys, t. y., nėra suprantama kokio objekto/subjekto atitiktį siekiama užtikrinti. Manytume, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės. Penkta, šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti baudas ir jų skyrimo tvarką. Manytume, kad šio straipsnio nuostatos nėra pakankamos sprendžiant atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus klausimus.
Manytume, kad projektu keičiamas įstatymas turėtų būti pildomas atskiru skirsniu, kuriame atskiruose straipsniuose būtų detaliai reglamentuota juridinių asmenų atsakomybė (diferencijuoti pažeidimai ir pagal jų pavojingumą diferencijuotos sankcijos), ekonominės sankcijos – baudos skyrimo taisyklės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimo, protokolo surašymo ir pateikimo juridiniam asmeniui, bylos nagrinėjimo, nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui priėmimo tvarka, senaties terminai, apskundimo tvarka, proceso dalyviai, procesinės juridinio asmens teisės ir pareigos ir pan. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-12 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalį Aplinkos ministerija administruoja Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšas ir nustato jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus, uždavinius ir kt., o projektu siūloma nustatyti naują iš šios programos lėšų finansuojamą priemonę, bei į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį už visų atliekų tvarkymo reglamentavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LRV išvadą pateikė 2017-03-21 (LRV 2017-03-15 nutarimas Nr. 195). 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-12 Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko antikorupcinį vertinimą. Pateiktą išvada žr. Nr. 66. 49.
2017-03-151 1,3 Nepritarti šioms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms: Įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, 1 ir 3 dalims dėl šių priežasčių:
Sąvoka
„apmokestinamoji pakuotė“ apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos
teršimą įstatyme, todėl analogiškos sąvokos vartojimas Įstatymo 2 straipsnyje
Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 16 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatose. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pakuočių atliekų surinkėju laikomas tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą. Pritarti
2017-03-155 Įstatymo projekto 5 straipsniui, kuriame siūloma papildyti Įstatymą 122 straipsniu, dėl šių priežasčių: Siūloma Įstatymo 122 straipsnio 1 dalies formuluotė savo turiniu prieštarauja Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktui ir 17 dalies 5 punktui, nustatantiems, kad savivaldybė privalo užtikrinti buityje susidarančių pavojingų atliekų atskirą surinkimą, ir neatitinka galiojančių Įstatymo nuostatų, nes siūlo priešingą negu šiuo metu nustatyta veikiančioje atliekų tvarkymo sistemoje pareigų ir atsakomybių pasidalijimą. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, kaip savarankiška savivaldybių funkcija, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Būtina pažymėti, kad Įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Gyventojai neatsakingi už buityje susidarančių pavojingų atliekų sutvarkymą (jie atsakingi tik už atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje). Gyventojai negali daryti įtakos atliekų sutvarkymo procesui ir prisiimti už tai atsakomybės, nes neturi jokių teisinių santykių su galutiniais atliekų tvarkytojais. Juridinių asmenų (atliekų darytojų) pareigos aiškiai nustatytos Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje − atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis Įstatymo 301 straipsniu. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. balandžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 3415 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2301, siūlomo Įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalys jau neaktualios, nes jose siūlomos nuostatos reglamentuotos. Siūlomos Įstatymo 122 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl privalomo atliekų rūšiavimo įvirtintos Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 13 dalyje. Atliekų rūšiavimo tvarka nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
Siūlomos Įstatymo 122 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad asmenys, vykdantys mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, privalo iš mišrių komunalinių atliekų srauto išimti ir perduoti pavojingąsias atliekas pavojingųjų atliekų tvarkytojams, jau įtvirtintos Įstatymo 30 straipsnio 18 dalyje, kurioje nurodyta, kad savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos. Vadinasi, savivaldybės privalo užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys atliekų tvarkytojai vykdytų mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą. Taip pat Įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne gali būti šalinamos tik nepavojingosios atliekos. Teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis siūloma papildyti Įstatymo 122 straipsnio
apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme. Pritarti
1 Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 daliai, kurioje siūloma Įstatymo 30 straipsnio
pakeisti Įstatymo 30 straipsnio 16 dalį, nes siūlomi pakeitimai nepagrįstai ir neproporcingai ribotų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją ir susiaurintų savivaldybių funkcijas, o tai galėtų neigiamai paveikti komunalinių atliekų, taip pat ir pakuočių atliekų, tvarkymo paslaugos kainą ir kokybę. Šiuo metu kiekviena savivaldybė (ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius) sudaro su pakuočių atliekų tvarkytoju sutartis dėl paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje.
Kiekvienas pakuočių atliekų tvarkytojas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, turi galimybę savarankiškai spręsti, kaip organizuoti pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą perdirbti /naudoti ir perdirbimą /naudojimą, – visas šias paslaugas teikti pačiam ar sudaryti su kitais atliekų tvarkytojais sutartis dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Taigi pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti /naudoti ir perdirbimo /naudojimo segmentuose iš esmės veikia laisva konkurencija. Įstatymo projekte siūloma esamą modelį, kurį taikant galima konkurencija rinkoje, pakeisti kitu modeliu, kurį įdiegus vyktų konkurencija dėl rinkos, ypač tuo atveju, jeigu organizacijos, pavyzdžiui, skelbtų vieną konkursą parinkti atliekų tvarkytojui, kuris paruoš perdirbti /naudoti visas pakuočių atliekas, surinktas visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tai smarkiai kliudytų ūkio subjektams įeiti į rinką, dirbtinai sumažintų rinkoje (rinkose) jau veikiančių ūkio subjektų.
Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnį licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos turi visas galimybes dalyvauti parenkant atliekų tvarkytojus, teiksiančius komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugą (komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus) savivaldybės teritorijoje: savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis, numato komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką; pagal šioje tvarkoje sulygtas sąlygas savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamos konkursus, parenka atliekų surinkėjus, su kuriais sudarys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo); su tokiais atrinktais pakuočių atliekų surinkėjais savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos pasirašo trišales pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų reglamentavimas – Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, o ne Įstatymo objektas. Pritarti 52.
2017-03-1510 Įstatymo projekto 10 straipsniui, kuriame siūloma papildyti Įstatymo 34 straipsnio
Programa) lėšų naudojimo galimybes, dėl šių priežasčių: Sukūrus tokį mechanizmą, kai Programos lėšos skiriamos nuostoliams dėl gamintojų ir importuotojų prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų padengti, Lietuvoje būtų sudėtingiau taikyti gamintojo atsakomybės principą. Dalį Programos lėšų numačius skirti nuostoliams dėl gamintojų ir importuotojų prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų padengti, tam tikra lėšų suma kasmet būtų įšaldyta, jų negalima būtų panaudoti kitiems atliekų tvarkymo tikslams, nes metų pradžioje skirstant Programos lėšas būtų neįmanoma prognozuoti, kiek per metus gamintojų ir importuotojų neįvykdys savo įsipareigojimų. Gamintojai ir importuotojai galėtų piktnaudžiauti galimybe nevykdyti įsipareigojimų. Pritarti
2017-03-1516 Įstatymo projekto 16 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti Įstatymo 3421 straipsnio
straipsnis taikomas visiems pakuočių atliekų tvarkytojams – tiek surenkantiems pakuočių atliekas, tiek paruošiantiems jas naudoti, tiek jas naudojantiems (perdirbantiems), taigi
ir pertekliniai. Pritarti
2017-03-1520 Įstatymo projekto 20 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti Įstatymo 3432 straipsnio
straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes siūlomi pakeitimai sudarytų išskirtines sąlygas nedidelei atliekų tvarkytojų grupei (metalinių pakuočių atliekų tvarkytojams), taigi pažeistų lygiateisiškumo principą. Pritarti 55.
842 Iš dalies pritarti šioms Įstatymo projekto nuostatoms ir pasiūlyti jas tobulinti pagal šias pastabas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 daliai, kurioje siūloma papildyti Įstatymą
dalimi, ir 8 straipsnio 2 daliai, kurioje siūloma pakeisti Įstatymo 30 straipsnio 15 dalį. Pagal Įstatymo 341 straipsnio 6 dalį, 3415 straipsnio 3 dalį, 3418 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas gali ne tik elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių gamintojai ir importuotojai, bet ir baterijų ir akumuliatorių (tiek tiekiamų rinkai kaip atskiri gaminiai, tiek įmontuotų į kitus gaminius – tokios baterijos ir akumuliatoriai nelaikomi apmokestinamaisiais gaminiais) ir kitų apmokestinamųjų gaminių (tokių kaip vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, padangos) gamintojai ir importuotojai. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomą Įstatymo 2 straipsnio 441 dalį ir 8 straipsnio 2 dalyje dėstomą Įstatymo 30 straipsnio 15 dalį reikėtų išdėstyti taip: „441 .
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.“ „15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, sudarydami sutartis su savivaldybėmis, gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pritarti 56.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-03-153 Siekiant Įstatymu reglamentuoti esmines atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano dalis ir išvengti galimo atliekų tvarkymo paslaugų kainų reguliavimo nustatant atliekų tvarkymo įkainius, Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 11 straipsnį reikėtų išdėstyti taip: „11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. 2. Įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. 3. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos. 4. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas nederinamas, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktų nuostatų ir (ar) parengtas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos tvarkos ir (ar) nepateikti visi aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje nurodyti dokumentai. 5.
draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“
2017-03-154 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje elgesio taisyklė turėtų būti dėstoma iš pradžių nurodžius atvejus, kuriais licencijos reikia, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ licencijos turėtų būti išduodamos per Licencijų informacinę sistemą ar kitą valstybės informacinę sistemą, registrą (atsisakant licencijų dublikatų išdavimo), taip pat atsisakant nuostatų, kurios yra Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reguliavimo dalykas, reikėtų išbraukti Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Įstatymo
straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Pavojingąsias atliekas ketinančios tvarkyti įmonės, neturinčios šio Įstatymo
licenciją.“ „3. Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles, nustatančias reikalavimų, susijusių su pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijų išdavimu, atsisakymu jas išduoti, licencijų duomenų tikslinimu, licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarką, tvirtina aplinkos ministras.
Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.“
10 Siekiant įgyvendinti Įstatymo 122 straipsnio 4 dalyje siūlomą teisinio reguliavimo priemonę, būtina keisti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktos sąvokos „atliekų laikymas“ apibrėžtį ir ją išdėstyti taip: „ Atliekų laikymas
2017-03-151 Siekiant maisto atliekų priežiūros jų susidarymo vietoje funkcijas perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pagerinti maisto atliekų tvarkymo jų susidarymo vietoje priežiūrą, sumažinti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių maisto atliekų kiekį, didinti šių atliekų perdirbimą gaminant biodujas ir (ar) jas kompostuojant, taip pat mažinti priežiūrą vykdančių institucijų keliamą administracinę naštą maisto tvarkymo subjektams, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnį tikslinga papildyti 241 ir 64 dalimis: „241 .
Biologinės atliekos
2017-03-157 Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose.“
1 Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 302 straipsnio 1 dalį ir Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 302 straipsnio 5 dalį reikėtų patikslinti – įrašyti Įstatymo 302 straipsnio 3 dalyje vartojamą formuluotę „už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“. Pritarti 62.
2017-03-1515 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 111 straipsnį priežiūrą atliekų tvarkymo srityje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai, o ne vartotojai, ir siekiant didinti padangų importuotojų atsakomybę ir tobulinti padangų atliekų tvarkymą, Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies
informaciją vartotojams apie padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė prekybos vietoje parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;“, taip pat papildyti šią dalį 5 punktu: „5) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams ir kitiems pareigūnams pareikalavus, pateikti Įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, nurodančius padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė platintojo parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;“. Pritarti
2017-03-1517 Siekiant pateikti tikslias atitinkamų Įstatymo nuostatų nuorodas, Įstatymo projekto
straipsnio 4 dalį reikėtų išdėstyti taip:
„4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi šio Įstatymo 3424
straipsnyje nurodytą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3426 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas.“
2017-03-1517 Kad Įstatymo nuostatos nesidubliuotų, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto
straipsnio 5 dalies ir Įstatymo 3422 straipsnio 6–14 dalis laikyti 5–13 dalimis. Pritarti 65.
2017-03-1518 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas, į tai, kad procentinis dydis, nustatytas siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas asmenims (tai yra reikalavimas vienyti ne mažiau kaip 10 procentų rinkos dalyvių – gamintojų ir importuotojų, tiekiančių Lietuvos rinkai elektros ir elektroninę įrangą, gaminių pripildytas pakuotes) ribotų veiklos pradžią ir rinkoje galinčių veikti subjektų skaičių, o šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas objektyviai nepagrįsti, taip pat į tai, kad juridinių asmenų atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nustatyta Lietuvos
keičiamą Įstatymo aštuntąjį8 skirsnį reikėtų patikslinti ir išdėstyti taip: „
8
gaminių ir
3423 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, nustatančias reikalavimų, susijusių su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimu, atsisakymu išduoti tokias licencijas, jų keitimu, įspėjimu apie galimą tokių licencijų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. 2. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, keičia, atsisako ją išduoti, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijas išduodanti institucija). Licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdanti institucija).
pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija išduodama neterminuotam laikui. 3424 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys Nustatomos šios gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
išduodama visų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymui organizuoti);
organizavimo licencija;
4) apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui organizuoti);
6) elektros ir elektroninės įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
7) elektros ir elektroninės įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
8) elektros ir elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
9) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
10) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija. 3425 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygos 1.
Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šio Įstatymo 342 straipsnyje, 345 straipsnyje, 3412 straipsnyje, 3416 straipsnyje, 3419 straipsnyje,3422 straipsnyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
tvarkymo organizavimo reikalavimus, ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus:
1) prašymą išduoti licenciją; 1.
Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šio Įstatymo 342 straipsnyje, 345 straipsnyje, 3412 straipsnyje, 3416 straipsnyje, 3419 straipsnyje,3422 straipsnyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
tvarkymo organizavimo reikalavimus, ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus:
1) prašymą išduoti licenciją;
2) pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus dokumentus:
a) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, ir kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, užtikrinta gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros plėtra;
b) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
c) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą;
3) dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma asmenims, siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją);
4) dokumentus, įrodančius, kad licenciją siekiantis gauti asmuo nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, vykdo įsipareigojimus muitinei ir neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (įskaitant atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šio Įstatymo 342 straipsnyje, 345 straipsnyje, 3412 straipsnyje, 3416 straipsnyje, 3419 straipsnyje,3422 straipsnyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
tvarkymo organizavimo reikalavimus, ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus:
1) prašymą išduoti licenciją;
2) pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus dokumentus:
a) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, ir kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, užtikrinta gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros plėtra;
b) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
c) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą;
3) dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma asmenims, siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją);
4) dokumentus, įrodančius, kad licenciją siekiantis gauti asmuo nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, vykdo įsipareigojimus muitinei ir neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (įskaitant atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas). 2.
licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis. 3. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir
(ar) alyvas, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 9 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio Įstatymo 3424 straipsnio
turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas ir akumuliatorius, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 5 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio Įstatymo 3424 straipsnio
išduodanti institucija išduoda licenciją ar motyvuotai atsisako išduoti licenciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas ir kiti licencijai gauti reikalingi dokumentai gauti, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas atmestas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. 6. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, gavimo, nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio termino pabaigos priima sprendimą motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie šį sprendimą informuoja prašymą išduoti licenciją pateikusį asmenį. 7.
gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti, terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais gali būti pratęstas. 8. Asmeniui išduotoje licencijoje nurodoma licencijos išdavimo data, licencijos numeris, licencijos turėtojo rekvizitai (licencijos turėtojo pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas), licencijuojamos veiklos rūšis, licenciją išdavusi institucija. 9. Licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai;
2) pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas;
4) pateikti neteisingi duomenys licencijai gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
6) licenciją gauti pageidaujantis asmuo neatitinka kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 3422 straipsnio 2, 3, 7 dalyse. 3426 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos 1.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ar pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti pagal aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
8) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kasmet pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams).
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ar pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti pagal aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
8) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kasmet pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams). 2.
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą ataskaitą licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti šią ataskaitą paskelbdamas savo interneto svetainėje. 3. Licencijos turėtojas kartu su šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta ataskaita ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais dokumentais privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius, kad licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: pasirašytų sutarčių kopijas, išskyrus sutartyse pateiktą konfidencialią informaciją, gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kopijas, sąskaitas faktūras ir (ar) kitus dokumentus ir medžiagą, įrodančius, kad organizuotos ir vykdytos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, dokumentus, įrodančius, kad apmokėtos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir visuomenės švietimo ir informavimo (gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais) priemonių organizavimo ir vykdymo išlaidos, kaip numatyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. 3427 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos
turi būti keičiama pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo duomenims (licencijos turėtojo rekvizitams). 2. Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo rekvizitams, licencijos turėtojas apie tai privalo raštu pranešti licencijas išduodančiai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo. 3. Licencijas išduodanti institucija per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio Įstatymo 3425 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją.
Licencija nekeičiama, jeigu licencijos turėtojas pateikia neteisingus duomenis licencijai keisti. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip
pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas pratęsiamas, ir terminą, per kurį asmens prašymas bus išnagrinėtas. Terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas, jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti. 5. Licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją, jeigu:
1) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir duomenys, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
2) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti. 3428 straipsnis. Įspėjimas apie galimą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimo sustabdymas 1.
Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu (netaikoma šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju):
1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko, neatitinka licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikė klaidingus duomenis ir (ar) informaciją. Šiuo atveju duomenys laikomi klaidingais, jeigu licencijos turėtojas per klaidą pateikė licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją;
3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka bent vieno iš kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 342 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 3 dalyje, 3416 straipsnio 3 dalyje, 3419 straipsnio 2 dalyje, 3422 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14 dalyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9 dalyse. 2. Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ar gavusi apie juos informacijos, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai. 3.
straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turi būti:
1) ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, bet ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (toliau – įspėjimas) gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir (ar) 5 punkte, ir (ar) 6 punkte, ir (ar) 7 punkte, ir (ar) 8 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą;
2) ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, bet ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 2 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą;
3) ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos. 4. Jeigu licencijos turėtojas per įspėjime nurodytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įspėjime nurodyto termino pabaigos priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą.
Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją, nurodydama šio sprendimo priežastis ir ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo terminą, per kurį, norint panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jos turi būti pašalintos ir pateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko sprendime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai. 5. Kai licencijos turėtojas per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo panaikina licencijos galiojimo sustabdymą. 6. Reikalavimas įspėti licencijos turėtoją apie ketinamas taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones (įspėjimą ir licencijos galiojimo sustabdymą) nustatant terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų visuomenės interesą, ir dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas nedelsiant. 3429 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas 1.
Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) likvidavus ar reorganizavus licencijos turėtoją;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą neišnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (arba) nepanaikinti tokiame sprendime nurodyti pažeidimai ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko šios aplinkybės ir
(arba) panaikinti šie pažeidimai, ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė suklastotus dokumentus;
5) jeigu po licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas toliau verčiasi licencijuojama veikla. 2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių pagrindų atsiradimo priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją.“
pažymėta, procentinis dydis, nustatytas siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas asmenims (tai yra reikalavimas vienyti ne mažiau kaip 10 procentų rinkos dalyvių – gamintojų ir importuotojų, tiekiančių Lietuvos rinkai elektros ir elektroninę įrangą, gaminių pripildytas pakuotes), ribotų veiklos pradžią ir rinkoje galinčių veikti subjektų skaičių, o šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas objektyviai nepagrįsti, todėl reikėtų atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą – pripažinti netekusiomis galios Įstatymo 342 straipsnio 2 dalies nuostatas ir keisti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą – pripažinti netekusiomis galios šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas. 3.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 2 straipsnio
keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2, 5–9 dalių, 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio, 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 302 straipsnio
straipsnio 3 dalies, 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 345 straipsnio 2 dalies,
straipsnio 2 dalies,
straipsnio 2 dalies, 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 3424 straipsnio ir 3425 straipsnio pakeitimams. 4. Kadangi Įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai, tikslinga nustatyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad būtų užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga ir atitiktis teisinio reguliavimo stabilumo principams, taigi ir vėlesnius Įstatymo projekto 21 straipsnyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo terminą ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą.“
tarnyba 2016-06-2118 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2016 m. gegužės 12 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau – Išvada) 48 punktą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis atliko Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto siūlymai dėl reikalavimų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms yra kitokie nei nustatyti galiojančiame Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.
Projektu siūloma dalis nuostatų naudinga tik veikiančioms ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kadangi apriboja naujų organizacijų įsisteigimo galimybes. Be to, dalis Projekto nuostatų tobulintinos teisinio aiškumo aspektu. Iš esmės pritardama Teisės departamento Išvadai, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į šiuos (Išvadoje nenurodytus) ypatumus, susijusius su Projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo aštuntojo8 skirsnio 3224 straipsnį ir jo 4 dalyje nustatyti, kad „Licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių “. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai .
Taigi, Projektu siūlomos nuostatos yra kitokios nei galiojančio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, t. y. Projektu didinamas organizacijos narių ar pavedimo davėjų vidaus rinkai tiekiamų pakuočių kiekio kriterijus (nuo 10 iki 25 procentų), kurį atitinkančios organizacijos gali gauti licenciją ir vykdyti licencijuojamą veiklą, tačiau Projektą lydintieji dokumentai (aiškinamasis raštas) tokio didinimo nepagrindžia [1] . Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad yra ne kartą pateikusi nuomonę, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje [2] ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje [3] nustatyti reikalavimai galimai yra nepagrįsti ir pertekliniai, kadangi riboja gamintojų ir importuotojų teises priimtiniausiomis sąlygomis kolektyviai organizuoti Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Pastebėtina, kad šiai Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonei pritarė ir Konkurencijos taryba pateikdama nuomonę (rašto kopija pridedama), kad Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalies ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
konkurencinėms sąlygoms (gali sudaryti prielaidas konkurencijos tarp organizacijų mažėjimui arba visiškam eliminavimui), kadangi riboja naujų organizacijų įsisteigimo bei įžengimo į rinką galimybes. Dėl šios priežasties Konkurencijos taryba pasisakė už pakuočių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo sąlygų gerinimą nustatant kokybinius veiklos kriterijus ir užtikrinant jų laikymosi kontrolę, o ne ūkio subjektų, galinčių teikti atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas, skaičiaus ir galimybių siūlyti šias paslaugas ribojimą.
Kadangi Projektu didinamas organizacijos narių ar pavedimo davėjų vidaus rinkai tiekiamų pakuočių kiekio kriterijus, Specialiųjų tyrimų tarnyba palaiko ankstesnę nuomonę ir siūlo apsvarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyto kriterijaus panaikinimo arba sumažinimo tikslingumą: mūsų nuomone, minėto kriterijaus (10 procentų) reikšmės panaikinimas arba sumažinimas leistų padidinti konkurenciją tarp šalyje veikiančių organizacijų, gamintojams ir importuotojams sudarytų sąlygas steigti arba dalyvauti naujose organizacijose arba joms pavesti savo pareigų (susijusių su elektronikos, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymu) įgyvendinimą palankesnėmis (negu sudaro šiuo metu veikiančios organizacijos) sąlygomis. Taip būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai atliekų tvarkymo srityje. Be to, manytume, kad kriterijaus mažinimo tikslingumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad šiuo metu rinkoje veikia tik kelios organizacijos, atstovaujančios itin didelę gamintojų ir importuotojų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiančių elektros ir elektroninę įrangą ir pakuotes dalį. Projektas neatskleidžia kaip turėtų būti elgiamasi situacijoje, jeigu dėl netinkamo šių organizacijų veikimo būtų priimamas sprendimas sustabdyti ar nutraukti jų veiklą (sustabdant arba panaikinant licencijos galiojimą), tačiau tikėtina, kad esant tokiai situacijai Atliekų tvarkymo įstatymų saugomų vertybių apsaugos užtikrinimas itin pasunkėtų. 1.2.
informaciją apie pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas rinkos dalis 2016 metams [4] galima daryti išvadą, kad aukščiau minimos Projekto nuostatos išimtinai naudingos tik esantiems rinkos dalyviams (t.y. veikiančioms organizacijoms, bendrai šiuo metu užimančioms per 95 procentų rinkos), kadangi naujos organizacijos, ketinančios gauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdyti šią veiklą, praktiškai negalėtų įvykdyti Projekto reikalavimų (t. y. surinkti organizacijos narius arba pareigų pavedėjus, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių). Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 67. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Projekto 18 straipsniu siūlomos įstatymo 3426 straipsnio 13 dalies
gauti pageidaujantis asmuo neatitinka šio Įstatymo 3424 straipsnyje licencijuojamos veiklos reikalavimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
būti svarstomas šių nuostatų tikslingumas, kadangi sunkiai tikėtina situacija, kad gamintojai ir importuotojai įstatyme nustatytas savo pareigas pavestų licencijos neturinčiai organizacijai;
vertus, minėta nuostata svarstytina tuo aspektu, kad įtvirtina reikalavimą, kurio (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 2.1 pastabą) licencijuojama veikla norinti užsiimti organizacija faktiškai (dėl rinkos užimtumo) negali įgyvendinti.
Šiuo atveju minėtos Projekto nuostatos vertintinos kaip naudingos tik siauriai interesų grupei (veikiantiems rinkos dalyviams) ir užkertančios kelią naujų dalyvių atsiradimui. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 68. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Projekto 18 straipsnio pasiūlymams dėl įstatymo 3427 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad licenciją išduodanti institucija gali atsisakyti pakeisti licenciją, jeigu licencijos turėtojas neatitinka licencijuojamos veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 3424 straipsnyje. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 69. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
3428 straipsnio 1 dalis nustato, kad licenciją išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieneri kalendoriniai metai , išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių aplinkybėms ir (arba) pažeidimams pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. 4.1.
įstatymo 3428 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės (dėl kurių licencijos turėtojas įspėjamas apie galima licencijos galiojimo sustabdymą) siejamos su licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymu, neteisingų arba melagingų duomenų licencijas išduodančiai institucijai pateikimu, mokestinių nepriemokų turėjimo faktu ir pan. Esant šioms aplinkybėms licencijas išduodanti institucija turi teisę nustatyti terminą iki vienerių metų šių aplinkybių pašalinimui. Projektas neatskleidžia konkretaus termino (aplinkybių ir ar pažeidimų pašalinimui) dydžio nustatymo kriterijų ir /ar principų, todėl minėtomis Projekto nuostatomis licencijas išduodančiai institucijai nustatant konkretų termino dydį suteikiama per plati diskrecinė teisė. 4.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 4.1 pastabą, taip pat įvertinus Projekto 18 straipsniu siūlomas 3428 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas bei 3429 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą ir jo terminas susiję ir su licencijuojamos veiklos sustabdymu arba nutraukimu, galima daryti išvadą, kad minėtomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama (pvz., nustatant nepagrįstai ilgą terminą). Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 70. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
straipsnio 7 dalyje ir 3429 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą, visus nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo atlygina gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 5.1.
Manytume, nepakankamai aiški formuluotės „visus nuostolius dėl licencijos turėtojo neveikimo“ prasmė ir turinys, todėl siekiant užtikrinti gamintojų ir importuotojų (organizacijų narių ar pareigas pavedusių davėjų) teisėtus interesus, siūlytume minėtas nuostatas tikslinti atskleidžiant jų esmę, pavyzdžiui: manytume, kad Projektu siūlomo įstatymo3428 straipsnio 7 dalyje ir 3429 straipsnio 3 dalyje minimi nuostoliai gali būti siejami tik su išlaidomis, kurios buvo patirtos įgaliotiems subjektams įgyvendinant organizacijos iš gamintojų ir /ar importuotojų prisiimtus, tačiau dėl licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo neįgyvendintus įsipareigojimus. 5.2. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Projekto 3426 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją siekiantis gauti asmuo pateikia banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per
organizuoti elektros ir elektroninės įrangos, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas . To paties straipsnio dalies 6 punktas nustato, kad licenciją siekiantis gauti asmuo pateikia banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį pirmiems veiklos metams , įrodančią, kad visų pakuočių atliekų, kurios gali susidaryti per 1 veiklos metus naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą , tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, tvarkymas bus finansuojamas .
Banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis teikiama licenciją išduodančiai institucijai ir jos dydis turi būti proporcingas atliekų tvarkymo finansavimo schemai, nurodytai šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 2 punkte [5] . Šios nuostatos suponuoja, kad elektros ir elektroninės įrangos bei pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčioms organizacijoms negalint vykdyti veiklos, taip pat licencijos galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo atveju, naudojant garanto ar laiduotojo lėšas tam tikrą laikotarpį būtų finansuojamas organizacijų prisiimtų įsipareigojimų (prieš gamintojus ir importuotojus) įvykdymas. Taigi, manytume, kad siekiant aiškumo turėtų būti atskleidžiamas šių ir Projekto 18 straipsniu siūlomo 3428 straipsnio 7 dalies nuostatų santykis (pavyzdžiui: Projektu paaiškinama, kad sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą, gamintojai ir importuotojai, kurių vardu licencijuojamą veiklą vykdė licencijos turėtojas ir kuriam licencijos galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas, atlygina išlaidas, turėtas ir likusias dėl jų pavestų pareigų įgyvendinimo išnaudojus banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartimi garantuotas lėšas.) Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 71. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-06-2118 6.
3429 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas panaikinamas paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad su melagingų duomenų pateikimo aplinkybėmis yra susijęs ir kitų sankcijų (įspėjimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ir sustabdymas) taikymas, todėl lieka neaišku, kokiu konkrečiu atveju dėl melagingų duomenų pateikimo gali būti taikoma sankcija panaikinti licencijos galiojimą, pavyzdžiui: pagal 3428 straipsnio 2 dalies 2 punktą licencijos turėtojas gali būti įspėjamas apie galimą licencijos sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išduodančiai institucijai pateikė neteisingus arba melagingus duomenis. Manytina, kad tuo atveju, jeigu paskyrus įspėjimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas per nustatytą terminą nepašalina aplinkybių ir /arba priežasčių, vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies 1 punktu licencijos galiojimas turėtų būti sustabdomas . Licencijos turėtojui nepašalinus licencijos galiojimo sustabdymo priežasčių, vėliau būtų taikoma 3429 straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas dėl aplinkybių, kad sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinti nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs . Taigi, šiuo atveju lieka neaišku, kuriais atvejais už melagingų duomenų pateikimą iš karto turėtų būti taikoma licencijos galiojimo panaikinimo sankcija, o kuriais atvejais – įspėjimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 72.
tarnyba
3430 straipsniu siūloma reglamentuoti baudas ir jų skyrimo tvarką: pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims už padarytus pažeidimus galės būti skiriama bauda nuo trijų šimtų eurų iki 5 procentų licencijos turėtojo pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio, o pagal minėto straipsnio 4 dalies nuostatas baudos būtų diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes ir asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio
straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą
“. Manytume, minėtos nuostatos svarstytinos
keliais aspektais:
gali būti suvokiamos dvejopai – kad nustatant baudos dydį atsižvelgiama į visas reikšmingas, straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose nustatytas aplinkybes (t. y. įvertinant ir atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes); arba, kad tais atvejais, kada yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatant baudos dydį įvertinamos tik šios aplinkybės, o į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes neatsižvelgiama. Mūsų nuomone, tuo atveju, jeigu nustatant baudos dydį būtų galima atsižvelgti tik į dalį aplinkybių (tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos dėl jų pagrįstumo, kadangi jų priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos neobjektyvių sprendimų dėl baudų dydžių nustatymo priėmimui. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą siūlytume tikslinti nuostatas numatant, kad nustatant baudos dydį būtų įvertinamos visos reikšmingos, taip pat ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios, aplinkybės. 7.2.
konkretaus baudos dydžio nustatymo principas, kuris, mūsų manymu, atsižvelgiant į galimai plačias minimalios ir maksimalios baudos dydžių skirtumo ribas, gali būti svarbus užtikrinant objektyvaus sprendimo dėl konkretaus baudos dydžio nustatymo priėmimo. Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgdami į šalyje nusistovėjusią baudų dydžių nustatymo praktiką, siūlytume apsvarstyti Projekto nuostatų papildymą principu, kad baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 73. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-10 2,3 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP 4355 ir pažymi, kad: 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 23 straipsnio 1 dalies a - f punktai įpareigoja valstybes nares reikalauti, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, gautų leidimą iš kompetentingos institucijos, kuriame būtų nurodyta bent:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema. Projekto 2 ir 3 straipsniu siūloma minėtas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas panaikinti, tačiau tuomet nėra aišku, kaip būtų užtikrintas Direktyvos 23 straipsnio 1 dalies a – f punktų perkėlimas ir įgyvendinimas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis [6] . Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos
[7] . Atsižvelgdami į tai manome, kad aptariamas reikalavimas dėl atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planų kaip ūkinės veiklos varžymo priemonė turėtų būti įtvirtinta įstatyme, kaip tai yra padaryta galiojančioje Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje. Pritarti Įstatyme turi būti numatyti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planams keliami reikalavimai. LRV išvadoje (pasiūlymas Nr. 56) taip pat siūlo įstatymu įtvirtinti kas turi būti numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane. 74.
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-103 Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumai apskaičiuoti naudojamus atliekų tvarkymo įkainius nustato Aplinkos ministerija. Pastebime, kad atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas apima :
1) didžiausią leidžiamą įmonėje laikyti atliekų kiekio nurodymą, jų sutvarkymo priemones ir išlaidas;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemones ir išlaidas;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidas;
4) aukščiau nurodytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant ne tik į atliekų tvarkymo įkainius, bet ir į kitus elementus, kuriuos apima atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, pavyzdžiui, akivaizdu, kad tokios garantijos sumai apskaičiuoti būtina įvertinti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemones, trukmę ir išlaidą. Todėl, manome, kad Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama. Be to, pagal aukščiau minėtą Konstitucinio teismo praktiką, atitinkamų įkainių kaip ūkinės veiklos varžymo priemonių pagrindiniai apskaičiavimo principai turėtų būti nustatyti įstatyme. Pritarti Įstatymo pakeitimai neturėtų būti laikytini ūkinės veiklos laisvės varžymo priemone, tačiau svarbu reglamentuoti garantijos dydžio nustatymo tvarką, nes šiuo metu yra galimybė atliekų tvarkymo veiklą vykdantiems ūkio subjektams piktnaudžiauti pateikiant labai mažos ar net nulinės vertės garantiją, argumentuojant, kad atliekos turi rinkos vertę, o aplinkos apsaugos institucijos neturi svertų pripažinti tokio garanto netinkamu.
Tačiau įmonių bankroto atveju dažniausiai paaiškėja, kad turima garanto suma ir nepakankama sutvarkyti po įmonės veiklos likusias atliekas. LRV išvadoje (pasiūlymas Nr. 56) siūlo reglamentuoti, kad būtų patvirtinami ne konkretūs įkainiai, o nustatoma garantijos sumos apskaičiavimo tvarka: „ Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-105 Europos teisės departamentas nuolat pabrėžia, kad vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ reikėtų vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Atsižvelgdami į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įmonė apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, manytume, kad Projekto 5 straipsniu pildomame Atliekų tvarkymo įstatymo 122 straipsnyje turėtų būti naudojama įmonės, o ne juridinio asmens sąvoka. Pritarti Analogišką pastabą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (žr. pasiūlymas Nr. 10). 76.
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-107 Projekto 7 straipsniu pildomoje Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nuoroda į reglamentą turėtų būti pateikiama taip: „(...) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, (OL 2011 L 54, p. 1).“ Pritarti iš dalies Būtina pašalinti įstatymo projekto formuluotės neaiškumus. LRV išvadoje pasiūlyta aiški formuluotė. Žr. Nr. 59 (LRV išvada). Įstatymo 2 straipsnį tikslinga papildyti 241 ir 64 dalimis: „241 . Biologinės atliekos
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-108 1,3 Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma pildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį 10 punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi organizuoti konkursus Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto numatytų bendradarbiavimo su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sutarčių nustatyta tvarka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjams ir vežėjams parinkti. Atkreipiame dėmesį, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte konkreti bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarka nėra nustatyta, todėl nėra aišku, ar komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkėjų ir vežėjų parinkimas būtų vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ar pagal kokią kitokią procedūrą. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 punktui, pagal kurį gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu, vykdytinu aplinkos ministro nustatyta tvarka, turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, tačiau nėra aišku, ar tokiai procedūrai turėtų būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Pritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51).
51). Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 daliai, kurioje siūloma Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį papildyti 10 punktu, ir 8 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma pakeisti Įstatymo 30 straipsnio 16 dalį, nes siūlomi pakeitimai nepagrįstai ir neproporcingai ribotų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją ir susiaurintų savivaldybių funkcijas, o tai galėtų neigiamai paveikti komunalinių atliekų, taip pat ir pakuočių atliekų, tvarkymo paslaugos kainą ir kokybę. Šiuo metu kiekviena savivaldybė (ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius) sudaro su pakuočių atliekų tvarkytoju sutartis dėl paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas pakuočių atliekų tvarkytojas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, turi galimybę savarankiškai spręsti, kaip organizuoti pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą perdirbti /naudoti ir perdirbimą /naudojimą, – visas šias paslaugas teikti pačiam ar sudaryti su kitais atliekų tvarkytojais sutartis dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Taigi pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti /naudoti ir perdirbimo /naudojimo segmentuose iš esmės veikia laisva konkurencija. Įstatymo projekte siūloma esamą modelį, kurį taikant galima konkurencija rinkoje, pakeisti kitu modeliu, kurį įdiegus vyktų konkurencija dėl rinkos, ypač tuo atveju, jeigu organizacijos, pavyzdžiui, skelbtų vieną konkursą parinkti atliekų tvarkytojui, kuris paruoš perdirbti /naudoti visas pakuočių atliekas, surinktas visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tai smarkiai kliudytų ūkio subjektams įeiti į rinką, dirbtinai sumažintų rinkoje (rinkose) jau veikiančių ūkio subjektų.
Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnį licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos turi visas galimybes dalyvauti parenkant atliekų tvarkytojus, teiksiančius komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugą (komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus) savivaldybės teritorijoje: savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis, numato komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką; pagal šioje tvarkoje sulygtas sąlygas savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamos konkursus, parenka atliekų surinkėjus, su kuriais sudarys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo); su tokiais atrinktais pakuočių atliekų surinkėjais savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos pasirašo trišales pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų reglamentavimas – Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, o ne Įstatymo objektas. 78. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-1017 Projekto 17 straipsniu keičiant Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį skirsnį siūloma minėto įstatymo 3426 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo 3425 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytas išimtis.
Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Atliekų tvarkymo įstatymo galiojančios redakcijos 3423 straipsnio 7 dalyje. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai apibrėžia, kad siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti proporcingumo principą, t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Atsižvelgdami į tai, norime pastebėti, kad abejotina, ar ribojimas, pagal kurį tam pačiam licencijos turėtojui galima išduoti tik vienos rūšies licenciją, nepaisant to, kad subjektas gali atitikti skirtingoms licencijų rūšims gauti taikomus reikalavimus, atitinka minėtas Paslaugų įstatymo nuostatas. Pritarti iš dalies
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 79.
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-1017 Projekto 17 straipsniu keičiant Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį skirsnį siūloma minėto įstatymo 3426 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad jeigu licenciją išduodanti institucija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota. Manytume, kad tokia nuostata vertinant sistemiškai nėra suderinama su to paties straipsnio 7 dalimi, pagal kurią licenciją išduodanti institucija „per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją“ (paryškinta mūsų). Be to, pritarus siūlomam reguliavimui būtų formuojama ydinga praktika, kuomet kompetentingoms institucijoms apskritai nepateikiant jokio atsakymo dėl licencijos išdavimo tampa neaišku, kokį terminą subjektas, pateikęs reikalingus dokumentus, turėtų tokio atsakymo laukti (ar apskritai turėtų jo laukti), kokie terminai būtų taikomi siekiant kreiptis į teismą dėl institucijų veiksmų (neveikimo) apskundimo ir kokiu pagrindu tai turėtų būti daroma, atsižvelgiant į tai, kad reikalingus dokumentus pateikęs subjektas neturėtų jokios informacijos, kodėl prašoma licencija per įstatymo numatytą terminą nėra išduota. Iš dalies pritarti
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 80. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-10 Kartu atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. liepos 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų 22 straipsnis nustato pareigą valstybėms narėms nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos bei pranešti apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. vasario 14 d. ir nedelsiant pranešti apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. Iš esmės analogiškas nuostatas nustato ir
baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo 25 straipsnis, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 28 straipsnis bei 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 50 straipsnis. Atitinkamai, Projekto 3430 straipsniu papildžius Atliekų tvarkymo įstatymą baudas ir jų skyrimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis apie tai turėtų būti informuojama Europos Komisija. Nepritarti
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija, atsisakant baudų skyrimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Manome, kad priėmus šį pakeitimą ir suteikus teisę gamintojų ir importuotojų organizacijoms konkurso būdu išrinkti pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė:
neskaidraus konkurso organizavimą;
kontrolės procedūra ir atsakinga institucija;
naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, nukentėtų vartotojų interesai, nes padidėjus atliekų tvarkymo kaštams, prekių kainos galimai išaugtų; Siūlome nustatyti, kad „komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus viešo konkurso būdu renka savivaldybės ar kelių savivaldybių įgaliotas juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“. Pritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 2. VšĮ „Gamtos ateitis“ 2016-05-1218 Manome, kad siūlomas pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms:
gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai “;
yra specialusis teisės aktas, nustatantis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimo sąlygas;
įstatymo 10 str. 3 d.
neapibrėžtumą ir neaiškumą, nes du skirtingi įstatymai reglamentuotų tuos pačius teisinius santykius, susijusius su licencijos išdavimu.; Manome, kad siūlomas pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos veiklos laisvės principui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatą, nes nepagrįstai riboja gamintojų ir importuotojų teisę kolektyviai tvarkyti pakuočių atliekas steigiant pakuočių atliekų tvardymo organizaciją. Gamintojai ir importuotojai vieną iš
siūlomas pakeitimas sudaro didelę korupcijos pasireiškimo tikimybę:
organizacijai, kuri pateikia „įrodančius dokumentus, kad licenciją siekiančio gauti asmens nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių “;
licencija, gamintojai ir importuotojai (pavedimo davėjai) gali pavesti tvarkyti pakuočių atliekas. Toks reikalavimas yra nelogiškas ir sukuria teisinį neapibrėžtumą;
2015-08-08 antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl atliekų tvarkymo įstatymo 34(2) straipsnio 2 dalimi ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
organizacijoms“ Nr. 4-01-5743 (priedas Nr. 1).
1). Išvadoje yra konstatavusi, kad „Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai yra nepagrįsti ir pertekliniai, kadangi riboja gamintojų ir importuotojų teises priimtiniausiomis sąlygomis kolektyviai organizuoti Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“. Siūlome šio įstatymo pakėtimo nepriimti. Nepritarti
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 3. VšĮ „Gamtos ateitis“ 2016-05-2618 Manome, kad siūlomas pakeitimas yra neaiškus ir nepagrįstai riboja gamintojų ir importuotojų teisę kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą:
1) Pakeitimas yra neaiškus, nes, viena vertus, siekiant gauti licenciją nustatomas reikalavimas sudaryti sutartis su gamintojais ir importuotojais, tačiau tuo pačiu draudžiama sudaryti sutartis su tais gamintojais ir importuotojais, kurie yra sudarę sutartį su kita licencijuota organizacija. Taigi, sutartys galėtų būti sudaromos tik su gamintojais ir importuotojais, kurie dar nepradėjo tiekti prekių į rinką, todėl pasiekti rinkos dalį būtų neįmanoma;
2) Atliekų tvarkymo įstatymas suteikė teisę gamintojams ir importuotojams įsteigti licencijuotą organizaciją arba pasirinkti kitą organizaciją ir įgyvendinti teisę kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą. Įstatymas negali šios teisės apriboti taip, kad gamintojams ir importuotojams šia teise pasinaudoti būtų labai sudėtinga arba neįmanoma. Nepritarti
8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 4.
partneriai, atstovaujanti Pakuotės atliekų perdirbėjų asociaciją 2016-05-20
Seimas priėmė svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus (toliau – Įstatymo projektas ). Įstatymo projekto svarstymas yra priskirtas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitetui (toliau – AAK ). Advokatų kontora Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE, atstovaudama Pakuotės atliekų perdirbėjų asociaciją (toliau – Asociacija ), išanalizavusi Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, yra įsitikinusi, kad Įstatymo projekto priėmimas padidins pakuočių atliekų tvarkymo kaštus, susijusią administracinę naštą bei apribos konkurenciją pakuočių atliekų tvarkymo rinkose. Konkrečiai, Asociacija pasisako dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti Įstatymo 30 straipsnio 16 dalį ir nustatyti, kad „Gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus. Konkursai turi būti vykdomi pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.“ Asociacija taip pat pasisako dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio, kuriuo, be kita ko siūloma, įtvirtinti Įstatymo 3424 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „ Licencija išduodama ir vykdoma licencijuojama veikla, kai siekiančio gauti licenciją asmens ar licenciją turinčios Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių. “, bei dėl su 3424 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta rinkos riba susijusias Įstatymo nuostatas, o būtent Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3429 straipsnio 1 dalies 8 punkto.
Toliau išdėstyti argumentai detaliai pagrindžia, kad minėtos Įstatymo projekto nuostatos neigiamai paveiks visą pakuočių atliekų tvarkymą. 1. ĮSTATYMO
Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, pakuočių atliekų tvarkymo sistema, ypač pakuočių atliekų paruošimo naudoti bei perdirbimo etapuose, veikia konkurencingos rinkos sąlygomis. Už pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto yra atsakingas viešo konkurso būdu atrinktas pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjas. Toks surinkėjas surinktas pakuočių atliekas toliau teikia atliekas paruošimui naudoti (rūšiuoti), o išrūšiuotas atliekas parduoda naudotojui (perdirbėjui). Tiek paruošimo naudoti rinkoje, tiek naudojimo rinkoje vyksta aktyvi konkurencija dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kaip ištekliaus, panaudojimo tolesnėje ūkinėje veikloje. Pavyzdžiui, paruošimo naudoti rinkoje 2015 m. Lietuvoje veikė daugiau nei 40 savarankiškų subjektų1. Daugelyje savivaldybių veikia daugiau nei vienas subjektas.
Atitinkamai, pakuočių naudotojų rinkoje veikia daugiau nei 60 savarankiškų subjektų, kurie savo veikloje perdirba pakuočių atliekas. Tokia atliekų tvarkymo schema leidžia pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojams pasirinkti geriausią kainą siūlantį perdirbėją, o perdirbėjui atitinkamai – brangiausiai pakuotes kaip žaliavą įsigyjantį pakuotės naudotoją. Pagal Įstatymo projekte numatytą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo schemą, pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbėjus (paruošėjus naudoti) konkurso būdu atrinktų pakuočių gamintojų (importuotojų) organizacijos (Įstatymo projekto 8 str. 3 d.). Perdirbėjų ir naudotojų atrinkimas viešo konkurso būdu iki minimumo sumažintų konkurenciją atitinkamose rinkose. Nors pagal teikiamą Įstatymo projektą nėra aišku, kokia tvarka būtų organizuojami vieši konkursai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šiuo metu veikia dvi pakuočių gamintojų ir importuotojų asociacijos (VšĮ „Žalias taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“)3, tikėtina, kad taip pat būtų atrinkti du perdirbėjai bei du naudotojai, kurie tarpusavyje nekonkuruotų. Įstatymo projektu siūlomas konkurencijos apribojimas yra nepagrįstas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konkurencijos teisės klausimus būtent atliekų tvarkymo sektoriuje yra pažymėjęs, kad „ suteikti išimtines teises bendros ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms [atliekų tvarkymo] įmonėms galima tik tuo atveju, kai suteikus tokias teises apriboti konkurenciją ar net visiškai ją pašalinti yra būtina dėl to, kad būtų įmanoma šias paslaugas teikti ekonomiškai priimtinomis sąlygomis “.
Kartu Konstitucinis Teismas pasisakė, kad: „ įstatymų leidėjas, reguliuodamas su atliekų tvarkymu susijusius santykius ir perdavęs tam tikras atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas savivaldybėms, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį privalo šią veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, – inter alia turi paisyti iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, inter alia jame įtvirtintų asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų , taip pat 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, 53 ir 54 straipsniuose įtvirtintų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos imperatyvų; paisydamas šių konstitucinių imperatyvų, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas ), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė)“ (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimas). Pažymėtina, kad konkurencijos pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbimo bei naudojimo rinkose ribojimams nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Konkursai atitinkamoms paslaugoms teikti ar funkcijoms atlikti yra būtini tuo atveju, kai dėl objektyvių aplinkybių, visų pirma ribotų išteklių, yra būtina atrinkti ribotą skaičių subjektų, kurie teiks atitinkamas paslaugas arba tuo atveju, kai rinka negali veikti laisvos konkurencijos sąlygomis. Pakuotės ir pakuočių atliekos negali būti pripažintos ribotu ištekliumi dėl kurio padalijimo būtų būtina skelbti konkursus. Priešingai, valstybė ir visuomenė, o taip pat ir patys pakuočių gamintojai bei importuotojai ir jų organizacijos yra suinteresuoti, kad būtų sutvarkyta (perdirbta ir panaudota) kaip galima daugiau pakuočių ir pakuočių atliekų. Kaip jau buvo minėta aukščiau abejose aptariamose rinkose jau šiuo metu veikia didelis skaičius subjektų, o pakuočių ir pakuočių atliekų kiekio pakanka visų rinkos subjektų veiklai. Tai akivaizdžiai pagrindžia, kad nėra poreikio riboti konkurenciją šiose rinkose. Konkurencijos ribojimai pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbimo rinkose taip pat negali būti pateisinti poreikiu užtikrinti atitinkamos kokybės standartus arba saugos reikalavimų laikymąsi. Nurodytų reikalavimų laikymosi kontrolė yra atliekama per leidimų sistemą, įtvirtintą Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje. Kontrolė taip pat vykdoma per Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsniu įtvirtintą privalomą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojų registravimą atliekų tvarkytojų sąraše ir jų veiklos priežiūrą. Pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbimo ir naudojimo rinkose nesant išskirtinių objektyvių aplinkybių, galinčių pateisinti Įstatymo projekte numatytus rinkos ribojimus, siūlomi Įstatymo pakeitimai laikytini prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui monopolizuoti gamybą ir rinką bei pareigai saugoti sąžiningą konkurencijos laisvę. 2.
Siūlomas reguliavimas sukuria dirbtinius įėjimo į pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo rinkas barjerus. Įstatymo projektu yra numatyti skelbti konkursai, kurių pasekoje būtų atrenkamas tik vienas arba keli subjektai, vykdantys veiklą atitinkamai pakuočių atliekų paruošimo naudoti bei pakuočių atliekų naudojimo rinkose (kaip minėta iš Įstatymo projekto nėra aiškus pakuočių atliekų tvarkytojų atrankos mechanizmas). Ženkliai sumažinus pakuočių atliekų tvarkytojų skaičių, bet kuriam subjektui, kuris ketina dalyvauti atitinkamame konkurse būtų būtina turėti atitinkamą turto bazę, taip pat ženklius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, siekiant įgyvendinti didelio masto pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Pavyzdžiui, 2014 m. pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamus statistinius duomenis, Lietuvoje iš viso buvo patiekta beveik 345 tūkst. t gaminiais pripildytų pakuočių4. Kiekvienoje iš pakuočių grupių susidarė tokie kiekiai pakuočių atliekų:
Pateikta vidaus rinkai (gaminiais pripildytų pakuočių), t Stiklinė ‑ 69130,3 Plastikinė ‑ 67069,7 (iš jos PET ‑ 15138,5) Popierinė/kartoninė ‑ 95931,0 (iš jos kombinuota (popierinė) ‑ 3470,6 Metalinė ‑ 15767,7 Medinė ‑ 95406,6 Kita ‑ 1419,5 Iš viso ‑ 344724,9 Kaip jau buvo minėta aukščiau, šiuo metu nurodytus pakuočių kiekius paruošia naudoti per 40 subjektų, o perdirba daugiau nei 60 subjektų. Tuo tarpu, ženkliai sumažinus subjektų atitinkamose rinkose skaičių, analogiškus kiekius pakuočių atliekų galėtų sutvarkyti tik didelio masto išteklius turintis subjektas. Tokiu būdu, Įstatymo projekte siūloma pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo schema diskriminuoja smulkiojo verslo atstovus, kurie neturi pakankamų materialinių, finansinių ar žmogiškųjų pajėgumų, sutvarkyti visą susidarantį pakuočių atliekų kiekį.
Taigi, tuo atveju, jei būtų nustatyta Įstatymo projektu siūloma pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo schema, iš rinkos būtų visiškai išstumti smulkesni atliekų perdirbėjai (paruošėjai naudoti) ir naudotojai. Dar kartą pabrėžtina, kad pakuočių atliekos nėra ribotas išteklius ir kaip jau buvo minėta, valstybė, visuomenė ir patys pakuočių gamintojai (importuotojai) yra suinteresuoti sutvarkyti kuo daugiau pakuočių atliekų. Pažymėtina, kad ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, tiesiogiai išplaukiantis iš Konstitucijos 29 straipsnio, yra esminė sąžiningos konkurencijos principo dalis. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad „Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu; antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Todėl siūlomas Įstatymo projektas nepagrįstai diskriminuodamas smulkų verslą, prieštarauja Konstitucijai. Be to, Įstatymo projekte numatyta pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo schema taip pat išstums šiuo metu pakuočių paruošimo naudoti ir naudojimo rinkose veikiančius ūkio subjektus, kurie pirmais metais nelaimės viešo konkurso atitinkamose rinkose. O būtent, siekiant ūkinėje veikloje paruošti naudoti bei naudoti pakuočių atliekas yra būtinos atitinkamos investicijos į specialią įrangą, gamybos procesus, darbuotojų apmokymą ir kt.
Tuo tarpu kitų žaliavų naudojimas tai pačiai produkcijai gaminti, reikalauja kitokios gamybinės įrangos, procesų bei darbuotojų. Taigi, tuo atveju, jei atitinkamas subjektas nelaimėtų pakuočių gamintojų (importuotojų) organizacijos skelbiamo konkurso, jis būtų privestas iš esmės perorientuoti savo gamybą, ūkinėje veikloje naudojant kitus nei pakuočių atliekos, išteklius arba visiškai nutraukti veiklą. Kaip jau buvo nurodyta šiuo metu pakuočių paruošimo naudoti bei naudojimo rinkose veikia atitinkamai virš 40 ir virš 60 subjektų, todėl atrinkus tik keletą subjektų pakuočių atliekų tvarkymui, likę subjektai būtų išstumti iš atitinkamų rinkų. Atsižvelgiant į reikalingas investicijas vėl sugrįžti prie pakuočių kaip žaliavos naudojimo ūkinėje veikloje, mažai tikėtina, kad skelbiant naują konkursą, tokie išstumti subjektai būtų pajėgūs vėl konkuruoti. Tokiu būdu per nurodytus konkursus iš esmės būtų visiškai sugriautos pilnai konkurencingos rinkos, jas pakeičiant į įstatyminiu reguliavimu skurtą monopolį. Toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui monopolizuoti rinką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad Įstatymo projektas, kuriuo siekiama be objektyvaus pagrindo nustatyti ribojimus smulkiems verslininkams toliau veikti rinkoje, neatitinka visuomenės intereso bei kartu prieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams. Dėl šios priežasties Įstatymo projektas negali būti priimtas. 3. ĮSTATYMO
Įstatymo projektu yra siūloma sukurti sudėtingą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo mechanizmą, kuris pareikalaus didesnių kaštų lyginant su egzistuojančiu mechanizmu bei sukurs papildomą administracinę naštą.
Visų pirma, Įstatymo projekto 8 straipsnyje (Įstatymo 30 straipsnio pakeitimas) numatoma, kad Gamintojų ir importuotojų organizacijos turėtų organizuoti viešus konkursus, kad būtų atrinktas pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbėjas ir naudotojas. Nors iš siūlomo Įstatymo projekto nėra aišku, kokiu būdu būtų vykdomi pakuočių paruošėjų naudoti ir pakuočių naudotojų konkursai, papildomi administraciniai veiksmai dėl konkursų organizavimo neišvengiamai suponuoja papildomus kaštus. Atitinkamai, perdirbėjai bei naudotojai turėtų rengti bei teikti pasiūlymus tokiems konkursams, kas savo ruožtu didintų pakuočių atliekų sutvarkymo kaštus. Antra, Įstatymo projekte numatyta pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo schema įpareigoja visas pakuočių atliekas tvarkyti perduodant jas visų pirma perdirbėjui ir tik po to naudotojui. Visgi pažymėtina, kad ne visais atvejais pakuočių ir pakuočių atliekos turi būti perdirbamos. Tam tikrais atvejais atliekos gali būti naudojamos iš karto po jų surinkimo. Pavyzdžiui, be papildomo perdirbimo gali būti naudojamos stiklo pakuočių atliekos. Tokiu būdu, Įstatymo projekte numatyta schema įtvirtina papildomus, tačiau pakuočių atliekų sutvarkymui visiškai nereikalingus veiksmus. Dėl numatytų papildomų veiksmų yra didinami pakuočių tvarkymo kaštai, kuriuos turi padengti patys gamintojai bei importuotojai. Pažymėtina, kad pagal viešai prieinamą statistiką 2009-2012 metais visos Vyriausybės nustatytos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys (neskaitant kombinuotų pakuočių atliekų tvarkymo užduoties 2010 metais) buvo pilnai įvykdytos5.
Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pateikiami deklaratyvus teiginiai, neva pakeitimais siūloma sudaryti palankias sąlygas gamintojams ir importuotojams įgyvendinti pakuotės atliekų tvarkymo užduotis, nėra pateikta jokio pagrindimo, kad šiuo metu Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nėra įvykdomos. Todėl laikytina, papildomų administracinių funkcijų sukūrimas bei pakuočių atliekų tvarkymo kaštų didinimas prieštarauja tiek visuomenės, tiek pačių pakuočių gamintojų (importuotojų) interesams ir nėra pagrįstas objektyviu poreikiu. 4. ĮSTATYMO
Įstatymo projekto 18 straipsniu yra siūloma įtvirtinti Įstatymo 3424 straipsnio 4 dalies formuluotę, kuri nepagrįstai riboja konkurenciją atliekų tvarkymo organizavimo rinkoje. Atitinkamas reikalavimas yra atkartojamas ir Įstatymo
būtent, Įstatymas numato galimybę pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijoms gauti licenciją pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai vykdyti tuo atveju, jei atitinkamos organizacijos nariai tiekia ne mažiau kaip 25 % visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių. Kitaip tariant, Įstatymu yra įtvirtintas reguliavimas, kuris užkerta kelią Lietuvoje vienu metu veikti daugiau kaip 4 pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Toks siūlomas reguliavimas sugriežtina šiuo metu galiojantį Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 10 straipsnyje numatytą reguliavimą, kuriuo licencija buvo išduodama jeigu atitinkamos organizacijos nariai tiekia ne mažiau kaip 10 % visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių.
Tuo tarpu, vadovaujantis Įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies 2 punktu, licencija yra sustabdoma jei pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, organizacijos nariai Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 % visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių. Toks reguliavimas yra ydingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su identiškomis nuostatomis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, kurio 10 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata sudaranti prielaidas licenciją gauti organizacijai, kurios nariai Lietuvos Respublikos rinkai tiekia ne mažiau kaip 10 % visų pakuočių. Tokie reguliavimo prieštaravimai neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisės aktų leidėjui, o būtent reikalavimo, kad nustatyti reikalavimai būtų grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis, kurias įmanoma taikyti, bei reikalavimo, kad teisės aktų formuluotės būtų tikslios ir užtikrinančios teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Antra, Įstatyme įtvirtintam griežtesniam, lyginant su Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo reguliavimu, rinkos dalies ribojimui nėra objektyvaus pagrindo. Priešingai, tokiu siūlomu reguliavimu yra ribojamos smulkesnių asociacijų teisės organizuotis pakuočių atliekų tvarkymą. Pažymėtina, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, gamintojai ir importuotojai turi teisę pakuočių atliekų tvarkymą organizuoti tiek individualiai, tiek ir kolektyviai. Tvarkydami pakuočių atliekas kolektyviai, gamintojai ir importuotojai įgyvendina savo konstitucinę asociacijos laisvę.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. Taigi Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. <...> Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia.“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Dirbtinės, objektyviu poreikiu nepagrįstos kliūtys pakuočių gamintojams ir importuotojams vienytis į pakuočių tvarkymą organizuojančias organizacijas yra laikytinos konstitucinės asociacijos laisvės ribojimu. Kartu, Įstatymo projekte numatytas licencijų organizacijoms išdavimas apriboja konkurenciją pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo rinkose. Kaip teisingai buvo paminėta Seimo narių pasiūlymuose svarstant Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektą:
„Nustatytas 25 procentų dydis yra aiškiai per didelis, kadangi tokiu būdu iš
rinkos yra eliminuojamos mažos įmonės, kurios neturi galimybių sudaryti sutartis, kurių pagrindu joms būtų pavesta organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, sudarantį ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių.
Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos atliekų tvarkymo licencijas gauti tik labai didelėms įmonėms, t.y. monopolinėmis įmonėmis. Mažosios įmonės nebeturi galimybės varžytis su didelėmis įmonėmis. Dėl to yra iškraipoma rinka, ko pasėkoje sudaromos sąlygos plėtotis korupcijai. Dėl šių priežasčių yra būtina keisti nustatyta 25 procentų dydį ir nustatyti mažesnį – 10 procentų.“ Kaip jau buvo minėta, pagal siūlomą Įstatymo projektą, būtent pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos atrinks pakuočių paruošėjus naudoti bei naudotojos, todėl kuo daugiau organizacijų galėtų veikti atliekų tvarkymo organizavimo rinkoje, tuo didesnė konkurencija būtų galima ir paruošimo naudoti bei naudojimo rinkose. Tuo atveju, jei pagal siūlomą Įstatymo 3424 straipsnio 4 dalies formuluotę, maksimalus pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų skaičius būtų apribotas iki 4, atitinkamai iki 4 subjektų būtų sumažintas ir pakuočių paruošėjų naudoti bei naudotojų skaičius. Toks konkurencijos ribojimas, nesant objektyvaus poreikio, griauna pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti bei naudojimo rinkas ir prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti minimalios pakuočių tiekimo į Lietuvos rinką dalies pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų licencijavimui arba nustatyti ne aukštesnę nei 10 % ribą, pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Asociacijos įsitikinimu, siūlomas Įstatymo projektas, tiek, kiek juo nustatomi papildomi pakuočių gamintojų (importuotojų) organizacijų vykdomi pakuočių parengimo naudoti ir naudojimo subjektų atrankos konkursai, bei pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų steigimo ribojimai, turi būti atmestas atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinio prieštaravimą Konstitucijai, taip pat visos visuomenės interesams dėl atliekų tvarkymo, o Įstatymo projekto tolesnis svarstymas nutrauktas. Pritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 5. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija 2016-05-26 Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4355 (toliau - Projektas), nepritaria Projektu siūlomam įtvirtinti trijų konkursų modeliui, pagal kurį savivaldybė skelbtų konkursą atrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėją, o paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais atrinktų gamintojų (importuotojų) organizacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinė problema yra ta, kad gamintojų (importuotojų) organizacijos negali garantuoti lėšų savivaldybėms, kurios, vadovaudamosios Viešųjų pirkimų įstatymu ir būdamos perkančiosios organizacijos, turėtų organizuoti pakuočių atliekų tvarkymo konkursus.
Pažymėtina, kad Projektu siūlomi pakeitimai nėra pakankamai argumentuoti, todėl kyla šie klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta: nėra aiškios suformuotos gamintojų (importuotojų) organizacijų strategijos, kas vykdys konkursus, nežinomos konkursų sąlygos; koks savivaldybių, kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizatorių, vaidmuo organizuojant Projektuose minimus konkursus; koks planuojamų konkursų eiliškumas; kokia planuojama atsiskaitymo tvarka; kas bus su šiuo metu pasirašytomis ir galiojančiomis sutartimis; kokiu principu vadovaujantis bus parenkami pakuočių atliekų surinkėjai ir įmonės, paruošiančios pakuočių atliekas naudojimui; ar nebus ribojamos atliekų tvarkytojų teisės dalyvauti tiek surinkimo, tiek paruošimo naudoti konkursuose; koks bus poveikis rinkai; kokie teisės aktai privalės būti pakeisti, kad planuojamas modelis galėtų būti įgyvendinamas; kas užtikrins vyksiančių konkursų skaidrumą, kad atliekų surinkimo, paruošimo naudoti ir perdirbti paslaugos nebūtų perkamos iš su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis susijusių įmonių. Atsakymų į aukščiau pateiktus klausimus kol kas nėra, todėl neaišku, kaip veiks planuojama sistema, organizuojant atskirus konkursus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis nuo 2013 m. įsigaliojusio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybė bendradarbiavimo su gamintojų (importuotojų) organizacijomis sutartyse nustatyta tvarka turi nupirkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugas.
Tačiau dėl neaiškių priežasčių ir iš esmės nesant jokių kliūčių, iki šiol nei vienas konkursas taip ir nebuvo suorganizuotas, nors norint nupirkti tokias paslaugas nereikia keisti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos modelio. Manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai yra neargumentuoti, skuboti ir neišdiskutuoti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekdami teisinio stabilumo, siūlome nekeisti šiuo metu galiojančios pakuočių atliekų tvarkymo sistemos. Manome, kad Projekto 1 ir 8 straipsniai, susiję su pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pakeitimais, Lietuvos Respublikos Seime turėtų būti svarstomi tik tuomet, kai bus išgrynintas ir išdiskutuotas pakuočių atliekų tvarkymo sistemos keitimo poreikis, jo modelis, suformuluota koncepcija netrumpesniam nei 5 metų laikotarpiui ir kai, vadovaujantis 2013 m. įsigaliojusio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, bus nupirktos komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugos ir bus pagrįstų motyvų keisti sistemos reglamentavimą. Pritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 6.
bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva 2016-05-278 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog “Projektu taip pat siūloma įtvirtinti trijų konkursų modelį, pagal kurį savivaldybė skelbtų konkursą atrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėją, o paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais atrinktų gamintojų (importuotojų) organizacijos tokia pačia tvarka, kuria šiuo metu atrenka ne komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkytojus - skelbdama pirkimus Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokiu pakeitimu siekiama užtikrinti gamintojų (importuotojų) galimybę per juos atstovaujančią organizaciją kontroliuoti pakuočių ir pakuočių atliekų, už kurių sutvarkymą šie yra atsakingi, tolimesnius tvarkymo etapus iki pat galutinio sutvarkymo. Siūlomi pakeitimai turėtu būti nesunkiai įgyvendinami ir taikomi, nes jau ir šiuo metu Organizacijos skelbia konkursus komercinio srauto tvarkymui.” Dar daugiau, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog priėmus projektą būtų nustatytas tikslesnis atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas ir kad priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Taip pat Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog “Manytina, kad siūlomų normų taikymas užtikrins vienodas veiklos sąlygas verslo subjektams, skatins sąžiningą konkurenciją, ženkliai pagerins pakuočių gamintojų (importuotojų) padėtį, nes suteiks geresnes sąlygas prižiūrėti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo procesą. Taip pat įstatymo pakeitimai turėtų paskatinti konkurenciją tarp skirtingų pakuočių atliekų paruošėjų naudoti ir naudotojų, nes vieną pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojų konkursą pakeis trys konkursai, kuriais atskirai bus parinkti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjai, paruošėjai naudoti ir naudotojai. Bus užtikrinta efektyvesnė gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūra“.
Pastebėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, jog buvo atliktas Įstatymo projektu keičiamo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (tuo labiau, nepriklausomas poveikio vertinimas), o atliktas vertinimas yra daugiau formalus ir paviršutiniškas. Nors aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Manoma, jog bus mažinama korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, kadangi konkursai iškeliami iš savivaldybės veiklos. Be to, sumažės neteisėtų pakuočių atliekų tvarkymo atvejų (kuomet tvarko nelegalūs subjektai, neperduodama tvarkytojams ir pan.), nes bus didinamas skaidrumas ir labiausiai suinteresuoto realiu sutvarkymu subjekto - Organizacijos, kontrolė“, tačiau antikorupcinis vertinimas nebuvo atliktas. Dar daugiau, Įstatymo projektas akivaizdžiai turės įtakos konkurencijos sąlygoms. Nepaisant to, dėl Įstatymo projekto net nėra gauta Konkurencijos Tarybos nuomonė. Norime atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Sis įstatymas nustato ir tam tikrus šio vertinimo principus (šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms; atliekant vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims). Akivaizdu, kad Įstatymo projektu keičiamas reguliavimas yra reikšmingas verslo sąlygoms ir turės įtakos konkurencijai, todėl nepriklausomas išsamus Įstatymo projekto vertinimas turėtų būti atliktas privalomai. Nepritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 7. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2016-06-16 VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kuri turi pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, tikslas yra tinkamai atstovauti gamintojus ir importuotojus bei užtikrinti pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo (ar kitokio panaudojimo) skaidrumą, kontrolę bei efektyvumą. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius manome, kad yra reikalinga gamintojus ir importuotojus atstovaujančioms organizacijoms suteikti visų pakuočių atliekų tvarkymo etapų kontrolę.
Šiuo metu Pakuočių atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas nustato, kad Pakuočių atliekų surinkėjai ir vežėjai valdo visą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymo grandinę, įskaitant šių atliekų paruošimą naudoti ir perdirbimą (ar kitokį panaudojimą). Kai tvarkymo grandinė sutelkta vieno subjekto, labai sunku išvengti kryžminio subsidijavimo (t.y. skirtingų pakuočių atliekų rūšių, už kurias moka skirtingi gamintojai ir importuotojai, tvarkymo kaštų netolygaus paskirstymo), atskirti tikruosius atliekų tvarkymo etapų (surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo) kaštus. Tik įvertinus realias pakuočių tvarkymo etapų sąnaudas, galima nustatyti pagrįstus paslaugų įkainius gamintojams ir importuotojams. Esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos savybės
Organizacijos finansuoja Pakuočių Atliekų surinkėjus/vežėjus už visos sistemos etapus, įskaitant paruošimą naudoti ir/ar naudojimą;
Organizacijos sutartiniais pagrindais kontroliuoja Pakuočių atliekų surinkėjus ir vežėjus, bet ne visos sistemos dalyvius (paruošėjus naudoti ir/ar naudotojus).
Esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos problematika
Rinkos konkurencija pakuočių atliekų tvarkyme
Esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos problematika
Rinkos konkurencija pakuočių atliekų tvarkyme
Manome, kad pateiktas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas (projekto Nr. XIIP-4355) yra tikslingas, siekiant užtikrinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos kontrolę, įdiegti efektyvesnę ir kokybiškesnę paslaugą pakuočių atliekų turėtojams bei užtikrinti Gamintojus importuotojus atstovaujančioms Organizacijoms kiekvieno pakuočių atliekų tvarkymo etapo (surinkimas/ vežimas, paruošimas naudoti ir/ar naudojimas) kontrolę, kad gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklai vykdyti būtų suteikiamos visos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus nustatytus Pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais bei bendradarbiauti su Savivaldybių administracijomis ir/ar Administratoriais, kuriems Savivaldybės pavedė organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, siekiant skaidrios ir efektyvios ir realiais kaštais pagrįstos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos, nesudarant galimybių atsirasti rinkos monopolizavimui ir išlaikant rinkos konkurenciją.
Pažymėtina, jog pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (PPATĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja Gamintojus organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Pakuočių atliekų paruošėjų naudoti ir naudotojų parinkimo konkursai būtų viena iš priemonių gamintojams ir importuotojams įgyvendinti PPATĮ numatytas pareigas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. PPATĮ 10 str. 4 d. 1 p. numatyta, jog savivaldybė bendradarbiauja su licencijuotomis pakuočių gamintojų organizacijomis. Vadovaujantis PPATĮ 10 str.
Vadovaujantis PPATĮ 10 str. 5 d. organizacijos finansuoja rūšiuojamąjį komunalinį atliekų srauto tvarkymą, o pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojantį Seimo 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 1-2223 projektą organizacijos turės mokėti baudas, jeigu bus pripažįstama, jog neteisėtai išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (taip pat mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį). Nors Organizacijos neturi sutartinių santykių su paruošėjais naudoti, neįtakoja jų parinkimo, tačiau jai kyla sankcijų ir kitų neigiamų ekonominių pasekmių grėsmė. Nepritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 8. Advokatų profesinė bendrija „iLAW" 2016-07-13 Gerb. LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Seimo narys Algimantas Salamakinas parengė Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4355 (toliau - Projektas). Projekte be kitų pakeitimų taip pat siūloma įtvirtinti trijų konkursų modelį, pagal kurį savivaldybė skelbtų konkursą atrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėją, o paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais (vienas konkursas būtų vykdomas stiklo pakuočių atliekoms, kitas konkursas - kitų pakuočių atliekoms) atrinktų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčios gamintojų ir importuotojų organizacijos (toliau - GIO). Advokatų profesinė bendrija
„iLAW" Vš[ „Pakuočių tvarkymo organizacija" ir VšĮ „Žaliasis
taškas" užsakymu atliko tyrimą ir parengė koncepciją dėl išplėstinės gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo bei pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemų įgyvendinimo kitose Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybėse narėse, ES institucijų pozicijos šiuo klausimu. Atsižvelgdami į tai, pateikiame esminius argumentus, susijusius su Projekto priėmimu. 1.ESAMO TEISINIO REGULIAVIMO VERTINIMAS 1994 m. gruodžio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau - Direktyva 9 4 /6 2 /E B ) įtvirtina išplėstinės gamintojo atsakomybės principą, tačiau nacionaliniame lygmenyje pačios valstybės narės paskirsto funkcijas ir atsakomybę tarp gamintojų (importuotojų), gamintojų (importuotojų) organizacijų, vietinės valdžios institucijų bei atliekų tvarkytojų. Minėtos Direktyvos nuostatas įgyvendinantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau - PPATĮ) nustato pareigą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams vykdyti Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Rengdami koncepciją bendradarbiavome su Švedijos mokslininku Dr. Thomas Lindhqvist, kuris yra laikomas gamintojų (importuotojų) atsakomybės principo pradininku, jis savo darbuose išskiria tris išplėstinės gamintojų (importuotojų) atsakomybės modelius: dualistinį, pramonės ir savivaldybių bei prekybos pažymomis modelius. Pagal dualistinį modelį, GIO pakuočių atliekas surenka ir vėliau tvarko atskirai nuo komunalinių atliekų surinkimo (Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kt.). Pagal pramonės ir savivaldybių modelį, pakuočių atliekų surinkimas ir vėlesnis sutvarkymas detaliai aptariamas tarpusavio sutartimis. [Ispanijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Belgijoje ir kt.). Pagal prekybos pažymomis modelį, užduotys įvykdomos nusiperkant pažymą (Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt., anksčiau veikė Lietuvoje). Šiuo metu Lietuvoje taikoma dualistinė sistema, todėl būtina užtikrinti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinta suteikiant GIO realią galimybę kontroliuoti visus pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo etapus.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, savivaldybės viešo konkurso būdu parenka pakuočių ir pakuočių atliekų, susidarančių komunaliniame sraute, surinkėją, kuris savarankiškai sprendžia visų tolesnių pakuočių atliekų tvarkymo etapų, t.y. dabartinėje sistemoje pakuočių atliekų surinkėjas yra pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutartį pasirašęs atliekų tvarkytojas, kuris teikia Savivaldybės komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti (perdirbti ar panaudoti energijai gauti) bei naudojimą Įrodančių dokumentų išrašymo paslaugas. Tarp išrinkto pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjo, savivaldybės ir GIO privalomai sudaroma pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutartis organizuojant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą vežimą ir paruošimą naudoti sutartis. Tokiu būdu yra vykdomas tik vienas viešasis pirkimas, o išrinkto pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojo tolimesnių veiksmų (pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo) GIO nebeturi galimybės kontroliuoti. Net ir šio vienintelio pirkimo atveju nėra užtikrinamas pakankamas GIO vaidmuo. Kaip pavyzdys paminėtinas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija" ir VšĮ
„Žaliasis taškas" ginčas su Mažeikių savivaldybės administracija, kilęs
dėl to, kad savivaldybės administracija komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo konkursą paskelbė neinformavusi minėtų GIO, nesuderinusi su jomis pirkimo dokumentų.
Tokie atvejai parodo, kad GIO tam tikrais atvejais apskritai praranda bet kokią įtaką viešųjų pirkimų organizavimui, nors jų nariai pagal išplėstinį gamintojų (importuotojų) atsakomybės principą yra atsakingi už galutinį pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą bei finansavimą, neturėdamos informacijos bei negalėdamos patikrinti teikiamos, jeigu būtų teikiama, informacijos objektyvumo apie kaštus, patiriamus kiekviename pakuočių atliekų tvarkymo etape (surinkimo; paruošimo naudojimui; naudojimo) ir kokia apimtimi pajamos už parduotas antrines žaliavas (pakuočių atliekas) nepadengia patiriamų kaštų. Taip pat GIO neturi galimybės įvertinti, ar paslauga efektyvi ir ar ji teikiama rinkos sąlygomis (kaip pvz.: 2016 m. birželio mėn. GIO, siekdamos išsiaiškinti kiek kainuoja vienas iš atliekų tvarkymo etapų, elektroniniu paštu paprašė atliekų tvarkytojų pateikti informaciją. Informacijos nepateikė nei vienas atliekų tvarkytojas). Išanalizavus esamą teisinį reguliavimą ir poreikį matyti, kad būtina pateikti pakuočių atliekų surinkimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugų teikėjo parinkimo modelį, kuris labiausiai atitiktų išplėstinį gamintojų (importuotojų) atsakomybės principą ir kuriuo būtų suteiktos platesnės galimybės GIO išlaikyti realią įtaką pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymui tada, kai šios yra perduodamos paruošėjui naudoti ir naudotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str.
rūšiuojamąjį komunalinį atliekų srautą, o pagal 2016-08-01 įsigaliosiančias įstatymo pataisas organizacijos turės mokėti baudas, jeigu išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai bus pripažinti neteisėtais (tokiu būdu mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį). Nors Organizacijos neturi sutartinių santykių su paruošė jais naudoti, neįtakoja jų parinkimo, tačiau joms kyla sankcijų ir kitų neigiamų ekonominių pasekmių grėsmė. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia pakankamai teisių GIO kontroliuoti sistemą, tačiau įpareigoja prisiimti atsakomybę už netinkamą paslaugos atlikimą. Reikia paminėti, kad šiuo metu 40 iš 60 savivaldybių pakuočių atliekų kiekius (63% nuo bendrų savivaldybių organizuojamose sistemose rūšiuojamuoju būdu surenkamų ir sutvarkomų kiekių) rūšiuoja trys atliekų tvarkytojai. Daugiau kaip pusė paslaugas teikiančių atliekų surinkėjų iš 44 dirbančių 60-tyje savivaldybių, surinktų pakuočių atliekų paruošimo naudojimui paslaugas komercinėmis sutartimis, neinformuodami GIO, perleidę savarankiškai jų pasirinktam paruošėjui naudoti, kuris dažnu atveju ir priima sprendimą kaip turi būti pakuočių atliekos paruoštos, kas šias pakuočių atliekas panaudos ir kokia šios paruošimo naudojimui paslaugos kaina. II. DĖL KONKURSŲ IŠSKAIDYMO Naujuoju reguliavimu išskaidžius konkursus j tris dalis (vienas konkursas - surinkėjui parinkti, kiti-stiklo pakuočių paruošėjui ir naudotojui ir kitų pakuočių paruošėjui ir naudotojui atrinkti) būtų skatinama konkurencija. Šiuo metu savivaldybė turi skelbti vieną konkursą surinkėjui parinkti dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (PPATĮ 10 str. 4 d. 2 p.).
įmonę atliekų paruošimui, net neturi skelbti konkurso. Taip sudaromos sąlygos vidiniams komerciniams sandoriams, kuriuos atliekų surinkėjas sudaro su pakuočių atliekų paruošėju naudoti ir naudotoju. Šiais sandoriais nustatoma pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymo kaštų struktūra, kuriai GIO visiškai neturi galimybės daryti įtakos, nors savo narių lėšomis finansuoja pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą. Tuo tarpu 2015 m. Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą nustatė, kad net 20 savivaldybių, pasirinkdamos atliekų surinkėją, yra pažeidusios LR konkurencijos įstatymo 4 str. Tai, kad pakuočių atliekų paruošėją naudoti ir naudotoją atrinktų GIO, ne apribotų, o akivaizdžiai padidintų konkurenciją. Tokia sistema geriau nei dabartinis modelis atitiktų Europos Komisijos poziciją dėl pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją pakuočių atliekų tvarkyme. 2001 m. rugsėjo 17 d. Europos Komisija priėmė sprendimą byloje Der Grūne Punkt Duales System Deutschland AG (toliau - DSD) (Nr. 2001/837/EC, Austrijos GIO atžvilgiu išnagrinėta labai panaši bylą Nr. 2004/208/EC). Iki Sprendimo priėmimo DSD buvo vienintelė kompanija, kuri vykdė pakuočių atliekų surinkimą ir organizavo šių atliekų perdirbimą Vokietijoje. Pati DSD pakuočių atliekų nerinkdavo, tačiau pavesdavo tai atlikti vietinėms atliekų surinkimo bendrovėms. Tokiems pavedimams įforminti DSD su bendrovėmis sudarydavo vadinamuosius „Paslaugų susitarimus“. Tokių susitarimų sudarymas sukėlė ypatingų diskusijų ir problemų dėl pakuočių atliekų surinkėjų konkurencijos pažeidimų ir vadinamojo
„nulinio įsikišimo“ principo egzistavimo.
Europos Komisija, išnagrinėjusi bylą, pateikė tokias išvadas: turi būti užtikrinama sąžininga konkurencija pakuočių atliekų tvarkyme; sudarius trumpalaikius susitarimus visos bendrovių, vykdančių pakuočių atliekų surinkimą, investicijos galėtų atsipirkti per ženkliai trumpesnį laiką; susitarimai tarp DSD ir pakuočių atliekų surinkėjų turi būti sudaromi tik skelbiamo konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kad esamas Lietuvoje taikomas reguliavimas, kada pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjai be konkurso pasirenka tolesnį tvarkymą atliekančius subjektus, iš esmės neatitinka Europos Komisijos išreikštos pozicijos, būtina keisti šią tvarką, taip išvengiant galimų sankcijų. Atskirais konkursais atrinkus pakuočių atliekų surinkėją, paruošėją naudoti ir naudotoją, pakuočių atliekų surinkėjas nebegalės rinktis konkurso nelaimėjusio tolesnį atliekų tvarkymą atliekančio subjekto. Savo ruožtu didėjanti konkurencija skatintų inovacijas ir aukštesnį technologijų lyg|, kuris šiai dienai yra nepakankamai aukštas. III. DĖL GAMINTOJŲ (IMPORTUOTOJŲ)
Tai, kad šiuo projektu siūloma keisti nusistovėjusį gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo būdą, negali būti pagrindu nesiimti pakeitimų. Dabartinė sistema yra ydinga kaip akivaizdžiai neatitinkanti gamintojo atsakomybės principo esmės, todėl ją būtina pakeisti tam, kad pakuočių gamintojai (importuotojai) turėtų galimybę kontroliuoti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą. Pakuočių atliekų tvarkymas yra pilnai finansuojamas gamintojų ir importuotojų, todėl turi būti aiškūs ir atliekų tvarkytojų/paslaugų teikėjų patiriami kaštai kiekvienam atliekų tvarkymo etapui atskirai.
Priėmus įstatymo pataisas bus užtikrinamas principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas, konkursai vyks pagal suderintas sąlygas su savivaldybėmis ar regioniniais atliekų centrais pagal savivaldybes arba regionus, sumažinant savivaldybių finansinę bei administracinę naštą atliekų tvarkymo sistemoje, atsiras realios galimybės piginti atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams, taip pat rinkoje padaugės Paslaugų tiekėjų , kaina bus pagrįsta ne komercinėmis sutartimis ar susitarimais, bet ir išaiškės tikroji atliekų sutvarkymo kaina Atskyrus surinkimo ir rūšiavimo kartu su naudojimu ({skaitant perdirbimu) procesus, vykdant kiekvienai daliai konkursus, paaiškės tikroji paslaugų kaina kiekvienai daliai, nes Šiuo metu Gamintojų ir importuotojų organizacijos sumoka atliekų surinkėjams už išduotas pažymas, nežinant tikrųjų atliekų tvarkymo kaštų. Naujo teisinio reguliavimo pagrindu gamintojų (importuotojų) organizacijų rengiami konkursai būtų vykdomi ta pačia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. Dl-762 patvirtinta Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarka, kuria šiuo metu atliekami pirkimai dėl pakuočių atliekų, susidarančių ne komunalinių atliekų sraute. Atsižvelgiant į tai, siūlomi pakeitimai turėtų būti nesunkiai prisiimti ir taikomi; o GIO organizuojamuose konkursuose užtikrinamas skaidrumas. Manytina, kad priėmus Projektą sumažėtų neteisėtų pakuočių atliekų tvarkymo atvejų, nes pakeitimais būtų didinamas skaidrumas ir GIO kaip labiausiai suinteresuoto realiu sutvarkymu subjekto kontrolė.
Taip pat suteikus galimybę GIO organizuoti konkursus, būtų didinamas efektyvumas bei mažinami administraciniai kaštai ir našta, dėl kurių šiai dienai neretai savivaldybėms kyla problemos tvarkant atliekų turėtojų registrus, įvedant komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo sistemas ir kt. Nemažai Europos Sąjungos valstybių (pvz., Vokietija, Austrija, Bulgarija ir kt.) organizuoja atskirus konkursus kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui, kurių dalį ar visus dažniausiai organizuoja pakuočių gamintojų (importuotojų) organizacijos. Kaip tokios praktikos pasirinkimo priežastis ES valstybės narės nurodo konkurencijos skatinimą, gamintojų (importuotojų) principo faktinio veikimo užtikrinimą, veiksmingesnį pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įgyvendinimą (pvz., Austrijos organizacijos ARGE Osterreichischer Abfallwirtschaftsverbande pateiktais duomenimis būtent sistemos išskyrimas lėmė, jog komunaliniame sraute perdirbama 75% popieriaus ir kartono pakuočių, 92% stiklo pakuočių, 50% metalo pakuočių ir 40% plastiko ir mišrių pakuočių). Tik kai kuriose valstybėse, kuriose egzistuoja stipri savivalda ir didelis pasitikėjimas savivaldos institucijomis, atliekų tvarkytojus parenka savivaldybės, tačiau ir šiuo atveju visa tai yra aktyviai derinama su GIO. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, norėčiau pabrėžti, kad Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4355 siūlomi pakeitimai turėtų esminę reikšmę sprendžiant esamos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos trūkumus. Esant poreikiui, galėtume detaliau pateikti nurodytus argumentus projekto svarstymo stadijoje. Nepritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 9.
2016-08-04 Susipažinę su siūlomu projektu (DĖL Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4355) ir nuosekliai į jį įsigilinę, įvertinę esamą faktinę situaciją ir naujų (planuojančių ateiti į verslą) dalyvių galimybes įsitvirtinti rinkoje, kainų formavimo dirbtinumo vadinamo komercinėmis sutartimis apimtis ir esamą praktiką, norime atkreipti dėmesį, kad tokio įstatymo pakeitimo reikėjo jau seniai, o Lietuvos rinkoje dirbtinai suformuoti rinkos ribojimai bei formuojama kainų politika bei procesų sąlygos, o taip pat dirbtinis naujų rinkos dalyvių negalėjimas patekti į šią verslo sritį yra pasiekęs kritinę ribą. Lietuvoje tvarkantys ir perdirbantys pakuotes bei jų atliekas verslo subjektai formaliai yra skaičiuojami dešimtimis, deja fakiškai, įvertinę sutvarkomas apimtis ir įtaką rinkoje bei stebėdami kitus procesus, identifikuotume vos kelias įmones, kurios galimai tarpusavio susitarimais (jei šiandien parduosi kitam, rytoj iš tavęs nepirksiu nei aš, nei mano partneriai; jei šiandien nupirksi iš kito, rytoj tau neparduosiu, o tai darys ir kiti, kuriems nurodys taip veikti), komercinių sutarčių pagrindais, „reguliuoja“ rinką ir diktuoja kainas, manytina ne laisvosios rinkos principais ir pagrindu. Suponuotina, kad Įstatymo projektas buvo parengtas bei teikiamas Seimui atsižvelgiant ne tik į rinkos situaciją, bet ir į ES praktiką, kurios pavyzdžiu mūsų rinka privalo mokytis dirbti. Įstatymo projektas, manytina, pagrįstas objektyviais duomenimis, ES šalių praktika bei faktiniais darbo rezultatais. Manytina, kad Įstatymo projektas tinkamai paveiktų sutvarkomus pakuočių atliekų kiekius ir jų tvarkymo kaštus, atvertų platesnes galimybes naujiems verslo subjektams, įneštų skaidrumo tarp dabar jau veikiančiųjų.
Įstatymo projekte yra numatomi reikšmingi konkurencinės galimybės aspektai platesniam ratui juridinių vienetų dalyvaujant pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo rinkoje. PAKTA nuomone, Įstatymo projektu yra numatoma tvarkymo ir gamybos schema, kuria yra plečiamos dalyvavimo šioje rinkoje galimybės ir didinama konkurencija. Pastebėtina, kad šiai dienai joks naujas subjektas nepajėgtų įsilieti į šią rinką, neturėdamas palaikymo tarp jau veikiančių vienetų, arba neturėdamas paramos iš ES juridinių vienetų, arba tai padaryti jam būtų labai sunku. Net ir atėjęs į rinką su pinigais, pvz. pasistatęs perdirbimo gamyklą ir turintis pakankamą apyvartinių lėšų kiekį, naujas verslo subjektas iš šios rinkos galėtų būti nesunkiai išstumtas
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, PAKTA nuomone, konkurencija išaugtų ženkliai, kadangi viešo konkurso būdu būtų atrinkti subjektai, kurie atskirose veiklose ir tarpusavyje nesusijusiuose juridiniuose vienetuose, etapų principu paruoš pakuočių atliekas naudoti bei jas perdirbs. Pažymėtina, kad šiuo metu veikiantys ir tarpusavyje konkuruojantys subjektai, siekdami išsilaikyti rinkoje, privalo taikstytis su diktuojamomis kainomis ir sąlygomis (pvz. nepagrįstu atsiskaitymo atidėjimu iki 3 mėn.) ir neturi galimybių siūlyti konkurencingą kainą, nes gali būti boikotuojami ir tokiu būdu išstumiami iš rinkos. Manytina, kad šiuo metu veikiant tokiu būdu, diktuojant kainas ir be objektyvaus pagrindo ribojant konkurenciją galimai net yra pažeidžiamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei saugoti sąžiningą konkurencijos laisvę. Tokios nuomonės laikosi ir Konstitucinės teisės specialistai (MRU), su kuriais buvo konsultuojamasi rengiant šią atskirąją nuomonę. PAKTA nuomone, siūlomas reguliavimas panaikintų dirbtinius įėjimo į pakuočių rinkas barjerus, nes numatyti konkursai atrenkant subjektus, neriboja jų kiekio atskiriems etapams įgyvendinti, kaip ir neapriboja galimybės kiekvieno etapo įgyvendinimą atlikti keliems mažiausiems tvarkytojams, ko dabar jie atlikti negali, nes jų dalyvavimas rinkoje yra stipriai ribojamas komercinių sutarčių vadomis ir susitarimais nurodant kur jie gali veikti ir kur ne.
Bet kuriam subjektui, kuris atitinka konkurso reikalavimus būtų sudaryta schema, kurios pagrindu veikdami jie galėtų dalyvauti visuose pakuočių tvarkymo etapuose, ko negali dabar, veikdami esamo teisinio reglamentavimo vadomis. Įstatymo projekte, mūsų nuomone, numatyto modelio įgyvendinimas praplėstų ne tik šiuo metu veikiančių atliekų paruošimo naudoti bei naudojimo rinkos dalyvių galimybes, bet ir sudarytu jas naujiems rinkos dalyviams veikti. Manytina, kad Įstatymo projekto priėmimas mažins ir pakuočių atliekų tvarkymo kaštus, didins konkurenciją pakuočių atliekų tvarkymo rinkose ir įneš taip trūkstamo skaidrumo. Pastebėtina, kad viešųjų pirkimų vykdymas ir viešų konkursų taikymas yra vienintelis skaidrios veiklos garantas, o procedūros vykdymas organizacijų pagalba sumažina korupcinių susitarimų galimybes, nes Organizacija nėra perkančioji institucija, todėl neturi ir asmeninio siekio sudaryti komercinio susitarimo su verslo subjektu ir tokiu būdu gauti naudos. Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, pakuočių atliekų tvarkymo sistema, ypač pakuočių atliekų paruošimo naudoti bei perdirbimo etapuose, veikia nekonkurencingos rinkos sąlygomis, o komercinių susitarimų ir sutarčių vadomis. Pagal Įstatymo projekte numatytą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo schemą, perdirbėjų ir naudotojų atrinkimas viešo konkurso būdu maksimaliai padidintų konkurenciją atitinkamose rinkose.
Konstatuotina, kad siekiant skaidrių rezultatų, viešojo intereso užtikrinimo ir naudos kūrimo valstybės naudai konkursai atitinkamoms paslaugoms teikti ar funkcijoms atlikti yra būtini visais atvejais, nes iki šiol skaidresnio proceso ne tik Lietuvoje, bet ir ES nėra sukurta. Siūlomas reguliavimas, mūsų nuomone, panaikintų dirbtinius įėjimo į rinką barjerus. Įstatymo projektu yra numatyti skelbti konkursai, kurių pasekoje būtų atrenkamas keli subjektai, o didesniuose projektuose jų galėtų būti ir keliolika, vykdantys veiklą atitinkamai pakuočių atliekų paruošimo naudoti bei pakuočių atliekų naudojimo rinkose ir tam jiems reikėtų ne susitarimų ir komercinių įsipareigojimų su tariamais partneriais, o tik atitikti LR teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, ko pasėkoje komerciniu pagrindu atsiradę „partneriai“ iš karto pataptų lygiaverčiais konkurentais ir prarastų galimybę diktuoti sąlygas bei kainas. Statistikos duomenimis pakuočių kiekius, formaliai skaičiuotina (pagal įregistruotas veiklas), paruošia naudoti per 40 subjektų, o perdirba daugiau nei 60 subjektų, tačiau faktiškai rinkoje iš esmės dominuoja vos du trys juridiniai vienetai. Mažesni tvarkytojai ir gamintojai turintys teisinio reglamentavimo suteiktą teisę verstis šia veikla ne retai ieško kitų verslo nišų, kad jų verslas nežlugtų nes išsilaikyti ne laisvosios rinkos ir skaidrios konkurencijos sąlygomis rinkoje yra per daug sudėtinga. Įstatymo projekto 18 straipsniu yra siūloma įtvirtinti Įstatymo 34-24 straipsnio 4 dalies formuluotę, kuri numato galimybę pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijoms gauti licenciją pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai vykdyti tuo atveju, jei atitinkamos organizacijos nariai tiekia ne mažiau kaip 25 % visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių.
Įstatymu yra įtvirtintas reguliavimas, kuris užkerta kelią Lietuvoje verslo subjektui, turinčiam interesą vienam valdyti rinką, pristeigti ofšorinių organizacijų, jų pagalba tariamai organizuoti pirkimus ir visur pačiam laimėti, o tokiu būdu monopolizuoti rinką. Pilnai palaikome ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus aspektus, jog priėmus projektą būtų nustatytas tikslesnis atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas, savo ruožtu neigiamų pasekmių neįžvelgiame. Taip pat palaikome Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus aspektus, kad [...]“siūlomų normų taikymas užtikrins vienodas veiklos sąlygas verslo subjektams, skatins sąžiningą konkurenciją, ženkliai pagerins pakuočių gamintojų (importuotojų) padėtį, nes suteiks geresnes sąlygas prižiūrėti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo procesą. Taip pat įstatymo pakeitimai turėtų paskatinti konkurenciją tarp skirtingų pakuočių atliekų paruošėjų naudoti ir naudotojų, nes vieną pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojų konkursą pakeis trys konkursai, kuriais atskirai bus parinkti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjai, paruošėjai naudoti ir naudotojai. Bus užtikrinta efektyvesnė gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūra“.[..] Pastebėtina, kad Vyriausybės vertinimo išvados projektas, pilnai neatspindi situacijos, o išsakytos pastabos yra labiau formalios, aspektai pateikti vertinant tik teorinius duomenis, o bendra rinkos analizė ir praktinės aktualijos neanalizuotos.
Maloniai prašome svarstyti šio projekto esminius pakeitimus iš esmės, vertinti juos iš praktinio įgyvendinimo perspektyvų ir numatomos faktinės naudos valstybei požiūrio, o ne iš formalių duomenų , neatspindinčių verslo realijų. Prašome šį projektą priimti ir patvirtinti. Nepritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016-09-147 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), pakartotinai išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4355 (toliau – Įstatymo projektas), kurį numatoma svarstyti 2016 m. rugsėjo 14 d. posėdyje, informuojame, kad nepritaria Įstatymo projektui dėl pagrindų, išdėstytų pridedamame VMVT 2016-08-08 rašte Nr. B6-(1.19)-2070 „Dėl teisės akto projekto derinimo“. Adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, ir siūlo, atsižvelgiant į rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus, atitinkamai pakeisti Įstatymo projektą arba palikti galioti seną Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio redakciją. VMI atkreipia dėmesį, kad naujoje Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sąvoka „maisto atliekos“ atitinka 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54. p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 6 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/9 (OL,2015 L 3. p. 10) (toliau – reglamentas (ES) Nr. 142/2011), vartojamą sąvoką. VMVT pažymi, kad reglamento (ES) Nr. 142/2011 1 priedo 22 dalyje yra vartojama sąvoka „Viešojo maitinimo atliekos“, todėl, VMVT nuomone, tokia sąvoka turėtų būti vartojama ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, jeigu tokios sąvokos apibrėžiamos vienodai. Bendrąja prasme maisto atliekos yra daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik maisto atliekas, susidarančias restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įsikaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves. Pažymėtina ir tai, kad nurodytame Įstatymo projekto 24 straipsnyje vartojama sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, t. y. daug plačiau nei apibrėžiama reglamento (ES) Nr. 142/2011 1 priedo 22 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kyla klausimas, ar Įstatymo projekto rengėjas siekia reglamentuoti tik viešojo maitinimo atliekų tvarkymą, ar visų maisto atliekų (pvz., susidarančių parduotuvėse, negyvūninį maistą tvarkančiuose maisto tvarkymo subjektuose ir pan.) tvarkymą. VMVT atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300. p.) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354. p.
1385/2013 (OL 2013 L 354. p. 86) 2 straipsnio 2 dalies g punktu, šis teisės aktas taikomas tik viešojo maitinimo atliekoms, kurios susidaro tarptautinių maršrutų transporto priemonėse, kurios skirtos gyvūnams šerti ar skirtos perdirbti taikant sterilizaciją slėgiu., perdirbti taikant reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio pirmos pastraipos b punkte nurodytus metodus arba transformuoti į biologines dujas, arba kompostui gaminti. VMVT informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir kitais teisės aktais VMVT prižiūri šalutinių gyvūnų produktų tvarkymą, tačiau nėra atsakinga už biologiškai skaidžių atliekų, į kurių reglamentavimo sritį patenka ir maisto atliekos, kurioms netaikomos šalutinių gyvūnų produktų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tvarkymo priežiūrą, todėl VMVT pavedus visų maisto atliekų tvarkymo priežiūrą visuose maisto tvarkymo subjektuose VMVT būtų pavedamos papildomos iki šiol nenumatytos funkcijos. Be to, Įstatymo projekte nustatoma, kad VMVT tokią funkciją turėtų vykdyti nuo
nėra priimta. VMVT, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlo nepritarti Įstatymo projekto 7 straipsniui ir jį atitinkamai patobulinti arba atsisakyti šio ketinimo, paliekant galioti buvusią Įstatymo 24 straipsnio redakciją. Pritarti iš dalies Siūloma vadovautis LRV išvadoje pateiktu pasiūlymu žr. Nr. 59. Įstatymo 2 straipsnį tikslinga papildyti 241 ir 64 dalimis: „241 . Biologinės atliekos
Sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.“ O įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose.“
3 Įstatymo projekto
straipsnio 16 dalį, ir be kita ko, siūloma nustatyti, kad „ gamintojų ir importuotojų organizacijos konkurso būdu turi išrinkti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošėjus naudoti ir naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus. Konkursai turi būti vykdomi pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. “ Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys įtvirtina, jog „ Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. “ Atsižvelgdama į Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, Konkurencijos taryba pažymi, kad veiksminga konkurencija yra esminis rinkos ekonomikos mechanizmas, kuris skatina ūkio subjektus varžytis siūlant prekes ar paslaugas palankiausiomis sąlygomis. Būtent veiksminga konkurencija lemia rinkos savireguliaciją. Šiuo metu kiekviena savivaldybė (ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius) sudaro sutartis su pakuočių atliekų tvarkytoju dėl paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje.
Kiekvienas pakuočių atliekų tvarkytojas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, turi galimybę savarankiškai spręsti dėl to, kaip organizuoti atliekų surinkimą, paruošimą naudoti ir naudojimą – teikti šias paslaugas pačiam ar sudaryti sutartis su kitais ūkio subjektais dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Taigi, pakuočių surinkimo, paruošimo ir naudojimo segmentuose iš esmės veikia laisva konkurencija. Įstatymo projektu siūloma tokį modelį, kuriame galima konkurencija rinkoje, pakeisti modeliu, kuriame vyktų konkurencija tik dėl rinkos. Toks pokytis taptų reikšminga kliūtimi ūkio subjektams siekiantiems įeiti į rinką, dirbtinai sumažintų rinkoje (rinkose) jau veikiančių ūkio subjektų skaičių. Taigi, projekto nuostatomis siūloma riboti ūkinės veiklos laisvę bei konkurenciją, o tai galėtų neigiamai paveikti paslaugos kainą bei kokybę. Pažymime, kad kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Įstatymo projekto rengėjai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pakeitimų būtinybę aiškina didesnės kontrolės poreikiu: „ dabartinė pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema ir jos pagrindu atliekamas tinkamų perdirbti pakuočių atliekų atskyrimas iš mišrių komunalinių atliekų srauto, nesuteikia pakuočių gamintojus (importuotojus) atstovaujančioms organizacijoms galimybės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo veiksmų. “ Konkurencijos tarybos nuomone, tariama nepakankamos kontrolės problema turėtų būti sprendžiama numatant didesnes kontrolės teises kompetentingoms institucijoms ir niekaip nepagrindžia siūlymo problemą spręsti iš esmės keičiant rinkos funkcionavimo būdą. Iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl kontrolę siekiama stiprinti būtent tokiu būdu, kodėl tai laikytina būtina ir proporcinga priemone ir kodėl problemos negalima išspręsti kitais, ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją mažiau ribojančiais būdais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome atsisakyti nepagrįsto ir neproporcingo ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos ribojimo, numatyto Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 3. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-09-2818 Papildomai Konkurencijos taryba teikia pastabas dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio.
Įstatymo projekto 18 straipsniu yra siūloma Atliekų tvarkymo įstatymo 3424 straipsnio 4 dalyje, 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 3429 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyti reikalavimą, jog gamintojų ir importuotojų organizacijos, norinčios gauti licenciją gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai vykdyti, licenciją gauti gali, jei atitinkamos organizacijos nariai tiekia ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių, o elektros ir elektroninės įrangos atveju – ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos. Konkurencijos taryba yra ne kartą išsakiusi abejones dėl Atliekų tvarkymo įstatymo ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektų nuostatų, kuriomis buvo siekiama įtvirtinti vienokį ar kitokį procentinį dydį licencijai gauti. Mūsų nuomone, procentinio dydžio reikalavimai gamintojų ir importuotojų organizacijos veikos licencijai gauti yra susiję su veiklos apribojimais atliekų tvarkymo organizavimo rinkoje. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, jog procentinio dydžio nustatymas licencijos gavimui reiškia apribojimus veiklos pradžiai ir rinkoje galinčių veikti subjektų skaičiui, ir šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas nėra objektyviai pagrįstas. Dėl šios priežasties Konkurencijos taryba pasisako už gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo sąlygų gerinimą, nustatant kokybinius veiklos kriterijus ir užtikrinant jų laikymosi kontrolę, o ne ūkio subjektų, galinčių teikti atliekų organizavimo paslaugas, skaičiaus ir galimybių siūlyti šias paslaugas ribojimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesudaryti ribojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamos įrangos ir pakuočių procentiniu dydžiu . Pritarti Siūlymas atsižvelgti į LRV išvadoje (Nr.
65) pateiktą aštuntojo8 skirsnio „ Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas“ išdėstymą nauja redakcija. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija
3 Savivaldybės nepritaria 501 punktui, kuriame apibrėžiama sąvoka „ Pakuočių atliekų surinkėjas (vežėjas)“. Atkreiptinas dėmesys, kad visos pakuotės yra antrinės žaliavos, tačiau ne visos antrinės žaliavos yra pakuotės.. Savivaldybių nuomone, pakuočių atliekų surinkimą išskyrus kaip atskirą atliekų tvarkymo sistemos procesą, bus dar daugiau painiavos, kuri tarsi užprogramuota Projekto 501 punkto siūlyme. Savivaldybės turi parinktus komunalinių ir antrinių žaliavų surinkėjus, todėl atskirti pakuočių atliekų surinkėjus būtų sudėtinga. Juolab, kad tais pačiais konteineriais surenkamos antrinės žaliavos ir pakuočių atliekų atliekos. Pritarti Sąvokos „pakuočių atliekų surinkėjas (vežėjas)“ apibrėžtis netikslinga, nes šios sąvokos turinys atsispindi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 14 ir 20 d., Įstatymo
pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 4 d. 2 p. nuostatose. Pakuočių atliekų surinkėju laikomas tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija
4 Savivaldybės nepritaria projekto 441 punktui, kuriame apibrėžiama sąvoka „ komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema“. Savivaldybės susiduria su problemomis, kai gamintojai importuotojai tinkamai neatlieka savo pareigų, vykdydami gamintojų importuotojų atsakomybės principus ir pilnai savivaldybėse neįdiegia pakuotės atliekoms surinkti būtinos infrastruktūros.
Papildančios atliekų surinkimo sistemos negali būti diegiamos, nes jos gamintojams importuotojams sudaro galimybę pilna apimtimi nevykdyti pakuočių tvarkymo užduočių, ypač tvarkant nekomercinį pakuočių srautą. Nepritarti Siūlymas atsižvelgti į LRV išvadą (Nr. 55) ir įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomą Įstatymo 2 straipsnio441 dalį išdėstyti taip: „441 . Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.“
2016-10-127 Savivaldybės siūlo tobulinti Projekto 7 straipsnį, kuriame reglamentuojama maisto atliekų tvarkymo priežiūra, kadangi nėra įvardintas maisto tvarkymo subjektas bei maisto atliekų susidarymo vieta. Taip pat nėra apibrėžta kaip bus sprendžiamas maisto atliekų tvarkymo procesas gyventojų segmente. Pritarti Siūlymas atsižvelgti į LRV išvadą (Nr. 59 ir 60). Siūlymas Įstatymo
ir 64 dalimis. „241 .
„241 . Biologinės atliekos
Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto
tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose.“
2016-10-128 Savivaldybės, turinčios įsteigtas atliekų tvarkymo įmones, nepritaria Projekto 8 straipsniui, kuriame siūloma atskirai vykdyti tvarkymo ir surinkimo organizavimo konkursus ir pasirašyti atskiras sutartis. Savivaldybės nepritaria šiems pakeitimams, kadangi neturi garantijų dėl šių paslaugų apmokėjimo tvarkos. Savivaldybės, vykdydamos pirkimus, įsipareigos pakuočių vežėjams mokėti už šias paslaugas, kai šiandieninė situacija yra tokia, kad gamintojai importuotojai stengiasi kaip įmanoma pigiau atlikti savo prievoles. Be to, pirkimai nebus vykdomi kas metus, o gamintojų importuotojų rinkos dalys peržiūrimos kasmet, todėl keičiasi ir jų finansavimo dalys. Tokiomis sąlygomis Savivaldybės jau dabar turi problemų dėl buvusios trečiosios organizacijos (VšĮ „Gamtos ateitis“) dingimo, kurios įsipareigojimų nedengia nei viena kita likusi organizacija, Savivaldybėms kyla klausimas, ar atskyrus surinkimo ir tvarkymo procesus, nebus prarasta apskaita kai vienas paslaugos tiekėjas laimės konkursus keliose savivaldybėse ar net regionuose, ar bus tiksli apskaita ir atskaitomybė konkrečioje pavienėje savivaldybėje.
Pritarti iš dalies Siūlymas vadovautis LRV išvadoje pateiktais argumentais (žr. Nr. 51). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-09-21 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4335 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarn. Pritarti iš dalies Įstatymo projektą patikslinti pagal LRV išvadą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti pagal gautas pastabas komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIIII-787 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4355 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Nors galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies
galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių , o pagal minėto straipsnio 16 ir 19 licencijos galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone , atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 3421 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme , pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms turėjo ir turi būti taikomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi nustatytas 10 procentų kriterijus; [2] Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų; [3] Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. [4] Pagal Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimus 2016 m.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Nors galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies
galiojimo sustabdymą, jeigu paaiškėja, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių , o pagal minėto straipsnio 16 ir 19 licencijos galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone , atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 3421 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme , pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms turėjo ir turi būti taikomas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi nustatytas 10 procentų kriterijus; [2] Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų; [3] Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. [4] Pagal Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimus 2016 m. VšĮ "Žaliasis taškas" užėmė virš 58 procentų, o VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija“ virš 37 procentų rinkos dalies.
Prieiga per interną: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=cd1334bd-e9bf-4d8f-9432-cdf6fd35f29c ; [5] Reikalavimai turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartis numatyti ir galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 342 , 345 , 3412 ,3416 straipsniuose, reglamentuojančiuose papildomus kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo, alyvos atliekų tvarkymo, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus. [6] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 3.7.15 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. [7] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.