Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d., Nr. Vilnius1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos (išskyrus šalpos išmokas dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);”
netekusiu galios 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. „10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);.“
17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) įskaitomos į jas
mokančio asmens pajamas neįskaitomos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
1) Algimantas Dumbrava
2) Remigijus Žemaitaitis
3) Ona Valiukevičiūtė
4) Kęstutis Bartkevičius
5) Petras Gražulis
6) Vytautas Kamblevičius
7) Kęstas Komskis
8) Rimas Antanas Ručys
9) Valdas Vasiliauskas
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Šis projektas parengtas, atsižvelgiant į LR Konstituciją, LR Civilinio kodekso nuostatas, kitus teisės aktus bei tarptautinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą, neįgalių žmonių (ypač vaikų) ir jų šeimos narių lygias galimybes bei galimybes pasinaudoti pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis tiek neįgaliesiems, tiek jų šeimų nariams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo nariai O. Valiukevičiūtė ir A. Dumbrava, atsižvelgę į registruotos lobistės Dalios Mikalauskaitės pasiūlymus, taip pat Lygių galimybių kontrolierės A. Lobačevskytės 2015-07-15 pažymoje Nr. (15)SN-119)SP-117 pateiktas išvadas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 (toliau- Įstatymas)
įskaičiuojamos piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), tačiau pagal to paties įstatymo 17 str. 5 d., piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. Tokiu būdu vienas iš tėvų - dėl priteistos konstitucinės pareigos minimaliai prisidėti prie neįgalaus (ir įgalaus) nepilnamečio ir pilnamečio (įgalaus-iki 24 metų amžiaus) vaiko išlaikymo – turi finansines išlaidas, nuo kurių dydžio jam priklauso visos valstybinės socialinės garantijos (liga/nedarbingumas, kasmetinės atostogos, senatvės pensija, socialinė/piniginė parama), o tam iš tėvų, su kuriuo gyvena neįgalus (ir įgalus) vaikas – tik pajamos, be jokių socialinių garantijų ir išlaidų to paties vaiko išlaikymui.
Toks teisinis reguliavimas yra diskriminacinis, nes dėl tokios abiejų tėvų pareigų ir teisių disproporcijos daugelis šeimų, kuriose neįgalūs (ir įgalūs) vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų (dažniausiai - mama) yra arti skurdo ribos arba skurde. Tokia socialiai pažeidžiama šeimos padėtis tampa ne dėl motinos (tėvo) amoralaus ar nesąžiningo elgesio, o dėl esamo socialiai neteisingo teisinio reguliavimo, kuris pažeidžia jų teises. Toks nelogiškai skirtingas (išlaidos-pajamos) to paties dalyko (vaiko išlaikymo) teisinis reguliavimas vienodą tėvų statusą turintiems asmenims, suformavo iškreiptą sampratą ne tik visuomenėje, bet tai vyrauja ir teismų praktikoje. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą akivaizdžiai diskriminuojamas tas iš tėvų, kuriam tenka kasdienis materialinis ir nematerialinis rūpestis, auginant neįgalų (ar įgalų) nepilnametį ir pilnametį (įgalų iki 24 m) asmenį (-is). Reikia pažymėti, kad, auginant vaikus (įvaikius) tėvams gyvenant kartu – nebūtų jokio „pajamų-išlaidų“ vaikų išlaikymui reguliavimo (tėvų pajamos besąlygiškai būtų visų kartu gyvenančiųjų pajamomis). Įstatymo 17 str. 1 d.
1 d. 3 p. nustatyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tame tarpe ir pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą). Tai reiškia, kad nepilnamečio ir pilnamečio asmens negaliai skirta šalpos pensija įtraukiama į bendrąsias šeimos pajamas ir, nesant darbinių pajamų (arba pajamos mažos), nepilnametis ir pilnametis neįgalus asmuo iš savo neįgalumui skirtos finansinės paramos privalo garantuoti mamai (tėvui, šeimai) valstybės remiamą pragyvenimui skirtų pajamų (VRP) dydį 102 Eur, o tai reiškia, kad nepilnamečio ir pilnamečio neįgalaus asmens šalpos pensija, skiriama kaip valstybės parama dėl neįgalumo/netekto darbingumo/invalidumo, tikslinės paskirties nebetenka – tampa visų šeimos narių pajamomis ir garantuoja už valstybę kiekvienam jos nariui būtinąjį pragyvenimo lygį VRP (102 Eur). Asmens negalios poreikiams būtinos lėšos faktiškai sumažėja tiek kartų, kiek yra šeimos narių, kurie neturi pajamų arba jų pajamos mažesnės už valstybės garantuojamą VRP (102 Eur). Tačiau, jei šeimoje nebūtų neįgalaus asmens ir jam mokamos šalpos pensijos (bei alimentų) – kiekvienam tokios šeimos nariui, nesant pakankamai darbinių pajamų, būtų skiriama valstybės parama VRP dydžio (arba trūkstamų lėšų iki VRP dydžio parama asmeniui). 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas taip pat nebūtų įskaitomos šalpos išmokos dėl neįgalumo, netekto darbingumo ir invalidumo. Taip pat siūloma nustatyti, kad piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) būtų įskaitomos į jas mokančio asmens pajamas, nuo kurių dydžio tik mokančiajam priklauso socialinės garantijos (liga/nedarbingumas, kasmetinės atostogos, senatvės pensija, socialinė/piniginė parama), o piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) – neįskaitomos į gaunančiojo pajamas, nes jis jomis taip pat nedisponuoja asmeniškai sau – skiria būtent vaiko poreikiams. Šiomis pataisomis siekiama panaikinti veikiančias diskriminacines teisinio reguliavimo normas ir įgyvendinti socialiai orientuotos valstybės konstitucinius principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymo projektą, bus panaikintos diskriminacinės nuostatos ir labiau užtikrinta visų asmenų lygybė dėl socialinės padėties. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Šiuo metu nėra tikslių duomenų apie tai, kiek papildomų lėšų reikės įstatymui įgyvendinti. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, yra remiamas atskirai gyvenantis vienas iš tėvų, t.y. tas, kuriam alimentai traktuojami išlaidomis su visomis soc. garantijomis, tai įgyvendinus teikiamą įstatymo projektą - tokios pat paramos prireiks tam iš tėvų, su kuriuo kasdien gyvena vaikas (-ai). Dėl šeimos pajamų skirtumo, kai neįgalaus asmens šalpos pensija nebus įtraukiama į bendrąsias šeimos pajamas – tai valstybei gali tekti įgyvendinti prievolę piliečiams teikti piniginę paramą toms šeimoms, kurios neturi arba turi nepakankamai darbinių pajamų iki VRP dydžio kiekvienam šeimos nariui. Kitaip tariant, valstybė privalėtų vykdyti konstitucinę pareigą paremti skurdžiai gyvenančius piliečius ta biudžeto lėšų suma, kurią iki šiol negaliai skirtomis šalpos pensijomis padengdavo neįgalūs piliečiai. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai „socialinė parama“, „pajamos“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
1) Algimantas Dumbrava
2) Remigijus Žemaitaitis
3) Ona Valiukevičiūtė
4) Kęstutis Bartkevičius
5) Petras Gražulis
6) Vytautas Kamblevičius
7) Kęstas Komskis
8) Rimas Antanas Ručys
9) Valdas Vasiliauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-05- Nr. Į 2016-05-03 Nr. S-2016-3016
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. S-2016-3016 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4353, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-05-05 Nr. XIIP-4353 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
punkte siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, be jau nustatytų įstatyme, neįskaitomos šalpos išmokos dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo. Šią nuostatą siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 3 straipsnyje nurodytas šalpos išmokų rūšis ir įstatyme nustatytas išmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių šalpos išmokų įskaitymo ar neįskaitymo į gaunamas pajamas taisyklės jau nustatytos, todėl tikslinant formuluotę reikėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. 2. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant piniginę socialinę paramą įskaitomos pajamos nurodytos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų dėstyti 17 straipsnio 1 dalyje ir atitinkamai 17 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios. 4.
reguliavimas yra diskriminacinis, nes dėl tokios abiejų tėvų pareigų ir teisių disproporcijos daugelis šeimų, kuriose neįgalūs (ir įgalūs) vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų (dažniausiai - mama) yra arti skurdo ribos arba skurde. <...> Toks nelogiškai skirtingas (išlaidos-pajamos) to paties dalyko (vaiko išlaikymo) teisinis reguliavimas vienodą tėvų statusą turintiems asmenims, suformavo iškreiptą sampratą ne tik visuomenėje, bet tai vyrauja ir teismų praktikoje. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą akivaizdžiai diskriminuojamas tas iš tėvų, kuriam tenka kasdienis materialinis ir nematerialinis rūpestis, auginant neįgalų (ar įgalų) nepilnametį ir pilnametį (įgalų iki 24 m) asmenį (-is). Reikia pažymėti, kad, auginant vaikus (įvaikius) tėvams gyvenant kartu – nebūtų jokio „pajamų-išlaidų“ vaikų išlaikymui reguliavimo (tėvų pajamos besąlygiškai būtų visų kartu gyvenančiųjų pajamomis).“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Svarstytina, ar siūlymas pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą realiai panaikintų skirtingą to paties dalyko reguliavimą, nes tėvų pareigų ir teisių disproporcijos galimai išliktų – lėšos, skirtos vaikų išlaikymui (alimentams), į jas mokančio asmens pajamas būtų įskaitomos, o į jas gaunančio ne. Toks teisinis reguliavimas skirtingai reguliuotų bendrai gyvenančių asmenų pajamų bei piniginės socialinės paramos dydžio nustatymą kai:
Pastebėtina, kad tas iš tėvų, kuris turi mokėti išlaikymą vaikui ir kurio pajamos, skirtos mokėti šį išlaikymą (alimentus) būtų įskaitomos į jo pajamas, gali turėti ir vaikų, kurie auga kartu su juo, todėl jo pajamų įskaitymo pakeitimas įtakotų bendrai gyvenančių asmenų turtinę padėtį ir piniginės socialinės paramos dydį mažintų, o jo sumokėti alimentai ne su juo augančio vaiko išlaikymui neįtakotų bendrai gyvenančių asmenų turtinės padėties ir piniginės socialinės paramos dydį didintų. 5. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Kartu su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-08-25 Nr. XIIP-43531 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
punkte siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, be jau nustatytų įstatyme, neįskaitomos šalpos išmokos dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo. Šią nuostatą siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 3 straipsnyje nurodytas šalpos išmokų rūšis ir įstatyme nustatytas išmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių šalpos išmokų įskaitymo ar neįskaitymo į gaunamas pajamas taisyklės jau nustatytos, todėl tikslinant formuluotę reikėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-08-25 Nr. XIIP-43531 2.
pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
piniginę socialinę paramą įskaitomos pajamos nurodytos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų dėstyti 17 straipsnio 1 dalyje ir atitinkamai 17 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra diskriminacinis, nes dėl tokios abiejų tėvų pareigų ir teisių disproporcijos daugelis šeimų, kuriose neįgalūs (ir įgalūs) vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų (dažniausiai - mama) yra arti skurdo ribos arba skurde. <...> Toks nelogiškai skirtingas (išlaidos-pajamos) to paties dalyko (vaiko išlaikymo) teisinis reguliavimas vienodą tėvų statusą turintiems asmenims, suformavo iškreiptą sampratą ne tik visuomenėje, bet tai vyrauja ir teismų praktikoje. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą akivaizdžiai diskriminuojamas tas iš tėvų, kuriam tenka kasdienis materialinis ir nematerialinis rūpestis, auginant neįgalų (ar įgalų) nepilnametį ir pilnametį (įgalų iki 24 m) asmenį (-is). Reikia pažymėti, kad, auginant vaikus (įvaikius) tėvams gyvenant kartu – nebūtų jokio
„pajamų-išlaidų“ vaikų išlaikymui reguliavimo (tėvų pajamos besąlygiškai būtų
visų kartu gyvenančiųjų pajamomis).“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Svarstytina, ar siūlymas pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą realiai panaikintų skirtingą to paties dalyko reguliavimą, nes tėvų pareigų ir teisių disproporcijos galimai išliktų – lėšos, skirtos vaikų išlaikymui (alimentams), į jas mokančio asmens pajamas būtų įskaitomos, o į jas gaunančio ne. Toks teisinis reguliavimas skirtingai reguliuotų bendrai gyvenančių asmenų pajamų bei piniginės socialinės paramos dydžio nustatymą kai:
kad tas iš tėvų, kuris turi mokėti išlaikymą vaikui ir kurio pajamos, skirtos mokėti šį išlaikymą (alimentus) būtų įskaitomos į jo pajamas, gali turėti ir vaikų, kurie auga kartu su juo, todėl jo pajamų įskaitymo pakeitimas įtakotų bendrai gyvenančių asmenų turtinę padėtį ir piniginės socialinės paramos dydį mažintų, o jo sumokėti alimentai ne su juo augančio vaiko išlaikymui neįtakotų bendrai gyvenančių asmenų turtinės padėties ir piniginės socialinės paramos dydį didintų. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-08-25 Nr. XIIP-4353 6.
su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Kartu su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti7 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-05-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. S-2016-3016 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4353, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-25 nutarimas Nr. 868 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1584 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4353 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekte siūloma šalpos išmokų, mokamų dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo, skiriant piniginę socialinę paramą, neįskaityti į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas. Šalpos išmokų, kaip ir piniginės socialinės paramos, paskirtis – užtikrinti minimalų pragyvenimo šaltinį. Todėl, skiriant piniginę socialinę paramą, šalpos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, kurios skirtos su negalia susijusioms išlaidoms kompensuoti ir nesusietos su minimalių poreikių tenkinimu, įskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmenims, gaunantiems šalpos išmokas dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo, tai yra šalpos pensijas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, būtų nustatytos palankesnės sąlygos nei kitiems neįgaliems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuri, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, nors valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos paskirtis ta pati – kompensuoti asmeniui dėl jo netekto darbingumo prarastas pajamas ir taip užtikrinti asmeniui minimalių poreikių patenkinimą. Todėl pateiktas siūlymas iškreipia piniginės socialinės paramos sistemos nepasiturintiems gyventojams sampratą, nes piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neišskiriant tam tikrų asmenų socialinių grupių ir neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių jie gauna pajamas. 2.
piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) neįskaityti į jas gaunančio asmens pajamas ir nustatyti, kad šios lėšos būtų įskaitomos į jas mokančio asmens pajamas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų gaunamos pajamos. Kadangi pinigines lėšas vaikui išlaikyti (alimentus) mokantis asmuo šiomis lėšomis nedisponuoja, priešingai nei jas gaunantis, piniginių lėšų vaikui išlaikyti (alimentų) įskaitymas į jas mokančio asmens pajamas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Be to, gali pasitaikyti atvejų, kai pinigines lėšas vaikui išlaikyti (alimentus) mokantis asmuo turi vaikų, kurie auga kartu su juo. Todėl mokamų piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) įskaitymas į jo pajamas turėtų įtakos kartu su juo bendrai gyvenančių asmenų gaunamos piniginės socialinės paramos dydžiui, kai kuriais atvejais, net ir nedisponuodami pajamomis, bendrai gyvenantys asmenys neturėtų teisės gauti piniginę socialinę paramą arba ją prarastų. Į tokią padėtį patektų ir vieni gyvenantys asmenys. O piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) neįskaitymas į jas gaunančio asmens pajamas didintų bendrai gyvenančių asmenų piniginės socialinės paramos dydį. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų galiojančio Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą, o socialiniam aprūpinimui, tai yra visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38
straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių nuo jų nepriklausančių priežasčių – ribotas. Pritarti
pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Irena Degutienė Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos PINIGINĖS
2017-05-31
pirmininkas, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I.Kuodienė, padėjėja; kviestieji asmenys: I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja, K.Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-0511 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
punkte siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, be jau nustatytų įstatyme, neįskaitomos šalpos išmokos dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo. Šią nuostatą siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 3 straipsnyje nurodytas šalpos išmokų rūšis ir įstatyme nustatytas išmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių šalpos išmokų įskaitymo ar neįskaitymo į gaunamas pajamas taisyklės jau nustatytos, todėl tikslinant formuluotę reikėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Pritarti iš esmės. Žr. komiteto sprendimą. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-0512
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas. Pritarti iš esmės. Žr. komiteto sprendimą. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-051113
įskaitomos pajamos nurodytos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų dėstyti 17 straipsnio 1 dalyje ir atitinkamai 17 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios. Pritarti iš esmės. Žr. komiteto sprendimą. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-0512
reguliavimas yra diskriminacinis, nes dėl tokios abiejų tėvų pareigų ir teisių disproporcijos daugelis šeimų, kuriose neįgalūs (ir įgalūs) vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų (dažniausiai - mama) yra arti skurdo ribos arba skurde. <...> Toks nelogiškai skirtingas (išlaidos-pajamos) to paties dalyko (vaiko išlaikymo) teisinis reguliavimas vienodą tėvų statusą turintiems asmenims, suformavo iškreiptą sampratą ne tik visuomenėje, bet tai vyrauja ir teismų praktikoje. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą akivaizdžiai diskriminuojamas tas iš tėvų, kuriam tenka kasdienis materialinis ir nematerialinis rūpestis, auginant neįgalų (ar įgalų) nepilnametį ir pilnametį (įgalų iki 24 m) asmenį (-is). Reikia pažymėti, kad, auginant vaikus (įvaikius) tėvams gyvenant kartu – nebūtų jokio „pajamų-išlaidų“ vaikų išlaikymui reguliavimo (tėvų pajamos besąlygiškai būtų visų kartu gyvenančiųjų pajamomis).“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Svarstytina, ar siūlymas pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą realiai panaikintų skirtingą to paties dalyko reguliavimą, nes tėvų pareigų ir teisių disproporcijos galimai išliktų – lėšos, skirtos vaikų išlaikymui (alimentams), į jas mokančio asmens pajamas būtų įskaitomos, o į jas gaunančio ne. Toks teisinis reguliavimas skirtingai reguliuotų bendrai gyvenančių asmenų pajamų bei piniginės socialinės paramos dydžio nustatymą kai:
projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš esmės. Žr. komiteto sprendimą. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-05
straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Kartu su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 7. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-05-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. S-2016-3016 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4353, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2016-08-25 nutarimas
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1584 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4353 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekte siūloma šalpos išmokų, mokamų dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo, skiriant piniginę socialinę paramą, neįskaityti į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas. Šalpos išmokų, kaip ir piniginės socialinės paramos, paskirtis – užtikrinti minimalų pragyvenimo šaltinį. Todėl, skiriant piniginę socialinę paramą, šalpos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, kurios skirtos su negalia susijusioms išlaidoms kompensuoti ir nesusietos su minimalių poreikių tenkinimu, įskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmenims, gaunantiems šalpos išmokas dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo, tai yra šalpos pensijas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, būtų nustatytos palankesnės sąlygos nei kitiems neįgaliems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuri, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitoma į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, nors valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos paskirtis ta pati
123 2.
8681123
pat siūloma piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) neįskaityti į jas gaunančio asmens pajamas ir nustatyti, kad šios lėšos būtų įskaitomos į jas mokančio asmens pajamas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų gaunamos pajamos. Kadangi pinigines lėšas vaikui išlaikyti (alimentus) mokantis asmuo šiomis lėšomis nedisponuoja, priešingai nei jas gaunantis, piniginių lėšų vaikui išlaikyti (alimentų) įskaitymas į jas mokančio asmens pajamas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Be to, gali pasitaikyti atvejų, kai pinigines lėšas vaikui išlaikyti (alimentus) mokantis asmuo turi vaikų, kurie auga kartu su juo. Todėl mokamų piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) įskaitymas į jo pajamas turėtų įtakos kartu su juo bendrai gyvenančių asmenų gaunamos piniginės socialinės paramos dydžiui, kai kuriais atvejais, net ir nedisponuodami pajamomis, bendrai gyvenantys asmenys neturėtų teisės gauti piniginę socialinę paramą arba ją prarastų. Į tokią padėtį patektų ir vieni gyvenantys asmenys. O piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) neįskaitymas į jas gaunančio asmens pajamas didintų bendrai gyvenančių asmenų piniginės socialinės paramos dydį. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų galiojančio Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą, o socialiniam aprūpinimui, tai yra visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38
straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių nuo jų nepriklausančių priežasčių – ribotas. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ir finansų komitetas, 2016-09-14 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių:
šalpos išmokas dėl neįgalumo, netekto darbingumo, invalidumo (t.y. šalpos neįgalumo pensijas, šalpos našlaičių pensijas nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims ir šalpos kompensacijas pagal Šalpos pensijų įstatymą (iki 2016-12-31
(alimentus) mokantis asmuo šiomis lėšomis nedisponuoja, priešingai nei jas gaunantis, piniginių lėšų vaikui išlaikyti (alimentų) įskaitymas į jas mokančio asmens pajamas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Alimentų įskaitymas į juos mokančio asmens pajamas ir neįskaitymas į jas gaunančio asmens pajamas įtakotų šių asmenų teisę gauti piniginę socialinę paramą arba jos dydį;
tikėtinai įgytų apie 3000 asmenų, o teisę į kompensacijas – apie 4700 asmenų, ir tam iš savivaldybių biudžetų reikėtų papildomai apie 3 mln. eurų per metus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 4, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė