Projekto lyginamasis variantas
priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimas Pakeisti 15 skyriaus pirmąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Seimas rūpinasi, kad būtų laiku priimti nacionaliniam saugumui užtikrinti būtini įstatymai, kiti teisės aktai, galiojančių įstatymų papildymai ir pakeitimai. Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Seimas įgyvendina nacionalinio saugumo pagrindų nuostatas sukurdamas teisinę nacionalinio saugumo ir gynybos bazę – įstatymais reglamentuoja nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą.“
priedėlio 18 skyriaus pakeitimas Pakeisti 18 skyrių ir jį išdėstyti taip:
Krašto apsaugos sistemą sudaro Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė (ginkluotosios pajėgos), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos, žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos, krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos, kiti infrastruktūros objektai, įmonės bei įstaigos. Krašto apsaugos ministerija yra vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija.
Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos struktūrą bei veiklą išsamiau reglamentuoja kiti įstatymai ir teisės aktai. Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai vadovauja krašto apsaugos ministras. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemos plėtrą ir jos parengimą ginti valstybę. Ministro teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, pagrindinė krašto apsaugos sistemos dalis. Kariuomenė yra ištikima Lietuvos Respublikai, jos Konstitucijai, tarnauja valstybei ir visuomenei, paklūsta Lietuvos piliečių demokratiškai išrinktai valstybės valdžiai. Aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei, yra kariuomenės vadas. Svarbiausias jo uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Kariuomenės vadas taikos metu yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vado skyrimo ir atleidimo tvarką, teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.
Taikos metu kariuomenė:
valstybių ginkluotosiomis pajėgomis saugo valstybės teritoriją ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis stebi ir kontroliuoja išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;
valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoja, koordinuoja, vadovauja ir vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus. Kariuomenė turi būti rengiama ugdant kario asmenybę, pilietiškumą ir patriotizmą, profesionalius įgūdžius ir kario etiką. Vadai turi puoselėti karių ir civilių gyventojų tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Karo tarnybos rūšis ir atlikimo tvarką bei karių teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius. Kariuomenę sudaro šios pajėgų rūšys: sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos. Į sausumos pajėgas įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos, sudarančios kariuomenės aktyvųjį rezervą. Kariuomenės pajėgų rūšių sudėtį, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, jam gavus Valstybės gynimo tarybos pritarimą ir Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas. Teisėsaugą kariuomenėje ir visoje krašto apsaugos sistemoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos teisėsaugos institucijų specializuoti padaliniai ir karo policija. Karinės teisėsaugos specializuoti padaliniai ir pareigybės steigiami prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijose. Karių ir karininkų bylas dėl tarnybos arba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų nagrinėja specializuotas teismas. Karo policijos statusą, jurisdikciją, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Artūras Paulauskas
Projekto Nr. XIIP-4332(2) lyginamasis variantas
15
2016 m. d. Nr. Vilnius
skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius.“
priedėlio III dalies 18 skyriaus pakeitimas
aštuntąja pastraipa:
„Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ir nuolatinės
privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.“
aštuntąją, devintąją ir dešimtąją pastraipas laikyti atitinkamai devintąja, dešimtąja ir vienuoliktąja pastraipomis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-22 Nr. S-2016-2793 DĖL Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 priedėlio15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-4332 ir Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41¹ straipsnių pakeitimo ir 8, 9,10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP‑4334 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 priedėlio15 ir
Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41¹straipsnių pakeitimo ir 8, 9,10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑4334. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-04-26 Nr. XIIP-4332 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo priedėlio 15 skyriaus 1 skirsnio antroje pastraipoje siūloma nustatyti, kad Seimas, įstatymu reglamentuodamas krašto apsaugos sistemą, atsižvelgia į Valstybės gynimo tarybos nutarimus. Svarstytina, ar ši nuostata nėra perteklinio pobūdžio, nes Valstybės gynimo tarybos nutarimų reikšmė reglamentuota Valstybės gynimo tarybos įstatymo 7 straipsnyje, kuriame numatyta: „1. Valstybės gynimo tarybos nutarimai privalomai svarstomi pagal kompetenciją atitinkamose valstybės valdymo institucijose. Valstybės gynimo taryba informuojama apie svarstymo rezultatus ir priimtus sprendimus. <...> 3. Valstybės gynimo tarybos nutarimai klausimais, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklauso Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, yra rekomendaciniai.“
įstatymo priedėlio 18 skyrius papildomas nauja pastraipa, kurios pirmajame sakinyje numatoma kad
„kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ar nuolatinės privalomosios pradinės
karo tarnybos kariais“. Svarstytina, ar ši nuostata tiksliai atitinka Karo prievolės įstatymą ir projekto rengėjų tikslus, išdėstytus projekto aiškinamajame rašte, kuriame akcentuojami tik profesinės ar nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, bet neminimi kariai savanoriai (nurodyta
„Atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją bei grėsmių valstybės saugumui
analizę, Lietuvos Respublikai yra būtina ne vien profesinės ir savanoriškos, tačiau ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindu komplektuojama kariuomenė.“). 3. Teikiami įstatymų projektai Nr.
XIIP-4332, XIIP-4333 ir XIIP-4334 yra susiję tarpusavyje. Pažymėtina, kad projektu Reg. Nr. XIIP-4333 siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, papildytinas nuostatomis, numatančiomis įgyvendinimo tvarką bei konkretų (atidėtą) įsigaliojimo terminą. Todėl, siekiant, kad susiję projektai XIIP-4332, XIIP-4333 ir XIIP-4334 įsigaliotų kartu, šis projektas XIIP-4332 papildytinas nuostata, numatančia jo įsigaliojimo terminą, suderintą su projektų XIIP-4333 ir XIIP-4334 įsigaliojimo terminu. 4. Teikiamo projekto pavadinime ir 1 bei 2 straipsnių pavadinimuose turėtų būti nurodyti ne tik keičiami priedėlio skyriai, bet ir dalis (past. – „<...> priedėlio III dalies <...>“). Be to, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turi būti sukonkretinta, nurodant ne tik keičiamą skyrių bei skirsnį, bet ir skirsnio pastraipą (past. – šiuo atveju keičiama 15 skyriaus pirmojo skirsnio antroji pastraipa); 2 straipsnio pakeitimo esmėje detalizuotina, kad 18 skyrius papildomas nauja aštuntąja pastraipa. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
2016-06-15 Nr. XIIP-4332(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-261 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priedėlio 15 skyriaus 1 skirsnio antroje pastraipoje siūloma nustatyti, kad Seimas, įstatymu reglamentuodamas krašto apsaugos sistemą, atsižvelgia į Valstybės gynimo tarybos nutarimus. Svarstytina, ar ši nuostata nėra perteklinio pobūdžio, nes Valstybės gynimo tarybos nutarimų reikšmė reglamentuota Valstybės gynimo tarybos įstatymo 7 straipsnyje, kuriame numatyta: „1.
Valstybės gynimo tarybos nutarimai privalomai svarstomi pagal kompetenciją atitinkamose valstybės valdymo institucijose. Valstybės gynimo taryba informuojama apie svarstymo rezultatus ir priimtus sprendimus. <...> 3. Valstybės gynimo tarybos nutarimai klausimais, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklauso Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, yra rekomendaciniai.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Valstybės gynimo tarybos įstatyme numatytą Valstybės gynimo tarybos reikšmingumą ir kompetenciją, siūloma jos nutarimus pasitelkti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 15 skyriaus pirmajame skirsnyje nustatant, kad Seimas įstatymų leidyboje nacionalinio saugumo klausimais, be kita ko, atsižvelgia į Valstybės gynimo tarybos nutarimus ir, šalia kitų įstatymu reglamentuojamų karių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, nustato ir parengtojo rezervo karių skaičių. Tokiu būdu Valstybės gynimo tarybos nutarimai pasitarnautų kaip tiesioginis šaltinis, padedantis efektyviai įgyvendinti parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičiaus optimalaus koreliavimo su valstybės gynybiniais poreikiais sąlygą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nauja pastraipa, kurios pirmajame sakinyje numatoma kad „kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ar nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais“.
Svarstytina, ar ši nuostata tiksliai atitinka Karo prievolės įstatymą ir projekto rengėjų tikslus, išdėstytus projekto aiškinamajame rašte, kuriame akcentuojami tik profesinės ar nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, bet neminimi kariai savanoriai (nurodyta
„Atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją bei grėsmių valstybės saugumui
analizę, Lietuvos Respublikai yra būtina ne vien profesinės ir savanoriškos, tačiau ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindu komplektuojama kariuomenė.“). Nepritarti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos, tad kariai savanoriai minimi kaip pajėgų dalis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymų projektai Nr. XIIP-4332, XIIP-4333 ir XIIP-4334 yra susiję tarpusavyje. Pažymėtina, kad projektu Reg. Nr. XIIP-4333 siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, papildytinas nuostatomis, numatančiomis įgyvendinimo tvarką bei konkretų (atidėtą) įsigaliojimo terminą. Todėl, siekiant, kad susiję projektai XIIP-4332, XIIP-4333 ir XIIP-4334 įsigaliotų kartu, šis projektas XIIP-4332 papildytinas nuostata, numatančia jo įsigaliojimo terminą, suderintą su projektų XIIP-4333 ir XIIP-4334 įsigaliojimo terminu. Pritarti
2
pavadinimuose turėtų būti nurodyti ne tik keičiami priedėlio skyriai, bet ir dalis (past. – „<...> priedėlio III dalies <...>“).
Be to, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turi būti sukonkretinta, nurodant ne tik keičiamą skyrių bei skirsnį, bet ir skirsnio pastraipą (past. – šiuo atveju keičiama 15 skyriaus pirmojo skirsnio antroji pastraipa); 2 straipsnio pakeitimo esmėje detalizuotina, kad 18 skyrius papildomas nauja aštuntąja pastraipa. Pritarti
2014-11-28 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 priedėlio15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4332 ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41¹straipsnių pakeitimo ir 8, 9,10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑4334. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam projektui. Komiteto siūlymai:
papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 metų rugsėjo 1 d. “
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas