Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio papildymas Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementus (paslaugas) ar tokių įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus.“ Buvusius 9 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus laikyti atitinkamai 4-6 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Domas Petrulis Vidas Mikalauskas Viktorija Čmilytė-Nielsen Arvydas Mockus Valdas Skarbalius Vytautas Kamblevičius Vydas Gedvilas Juras Požela Valerijus Simulik
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis realizuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 patvirtintą 2011-2020 m. valstybinės sporto plėtros strategiją, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius, kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. Įstatymo projekto rengimą paskatino ir Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. Nr. XII-51 nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatos, kurias įgyvendinus gyventojams būtų sudarytos palankios teisinės, socialinės ir ekonominės sąlygos sportuoti, kurti ir plėtoti ilgalaikę kūno kultūros ir sporto politiką, naudingą kiekvienam žmogui. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dėl informacinių technologijų, transporto priemonių ir urbanizacijos yra dirbtinai suvaržomas fiziologiškai būtinas fizinis krūvis, reguliarūs fiziniai pratimai ir judėjimas, sveikos gyvensenos įgūdžiai yra būtini. Tuo tarpu neseniai atliktų visuomenės tyrimų duomenimis sportuojančių žmonių Lietuvoje vis mažiau, o fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, kurios blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybei ir yra didelė naštai sveikatos apsaugos sistemos biudžetui bei ekonomikai.
Siekiant išspręsti sveikatingumo trūkumo problemas bei paskatinti žmones Lietuvoje sportuoti, jau minėtoje Valstybinėje sporto plėtros strategijoje keliamas uždavinys sukurti ir tobulinti tiesioginio viešųjų ir privačių investicijų skatinimo sistemą sporto srityje, sudaryti jai palankias sąlygas taikant mokesčių lengvatas darbdaviams už darbuotojams perkamas sporto paslaugas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15 d. ir 9 str. bei Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-162 „Dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 2 p.), darbuotojų naudai įsigyjamos sporto paslaugos yra pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Tokia darbuotojų apmokestinimo tvarka neskatina darbdavių rūpintis savo darbuotojų sveikata ir kaip motyvacinę priemonę taikyti sporto abonementų ar kitų su sporto veikla susijusių paslaugų suteikimą. Tai yra viena iš priežasčių, sąlygojančių vieną mažiausių aktyviai sportuojančių ir lankančių sporto klubus gyventojų procentą Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos darbdaviams už darbuotojams perkamas sporto paslaugas taikymas padėtų grąžinti žmones į aktyvią kasdieninę sporto veiklą ir didintų sportuojančių skaičių Lietuvoje, be to, tai būtų veiksmingas įrankis ne tik įtraukiant gyventojus į sporto veiklą, sprendžiant gyvenimo kokybės, didesnio darbingumo, darbo ir laisvalaikio užimtumo problemas, bet ir skatintų valstybės ekonomiką.
Įstatymo projekto tikslas – papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio
asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais) sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementus (paslaugas) ar tokių įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus, nebūtų laikoma šio gyventojo pajamomis, gautomis natūra, ir dėl to nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Tokia lengvata neabejotinai skatintų darbdavius labiau rūpintis savo darbuotojų sveikata, didintų sportuojančių žmonių skaičių Lietuvoje ir padėtų grąžinti žmones į aktyvią kasdieninę sporto veiklą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Domas Petrulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu gyventojo nauda, kurią jis gauna, kai darbdavys sumoka už įgyjamus sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementus (paslaugas) ar tokių įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus, yra laikoma šio gyventojo pajamomis natūra, priskiriamomis prie gyventojo darbo užmokesčio ir yra apmokestinamomis darbo užmokesčiui taikomais mokesčiais, įskaitant gyventojo pajamų mokestį. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Įstatymą papildyti nuostata, kad gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementus (paslaugas) ar tokių įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus, nebūtų laikoma gyventojo pajamomis natūra ir apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Įtvirtinta galimybė neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu darbdavių išlaidų, susijusių su darbuotojų naudai įsigyjamomis sporto paslaugomis (t.y. plačiąja prasme teisė naudotis kūno kultūrai ir sportui pritaikytomis patalpomis, teritorijomis ir
(arba) inventoriumi, treniravimo ir kitos panašios paslaugos), paskatintų didesnę dalį asmenų užsiimti kūno kultūra ir (ar) sportu. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad galimą tiesioginį biudžeto pajamų praradimą sumažintų teigiamas netiesioginis poveikis biudžetui, nes dalis biudžeto netekimų grįžtų į jį kitų mokesčių forma ir sutaupytais asignavimais sveikatos apsaugai dėl sumažėjusio žmonių sergamumo, įtakoto padidėjusio fizinio aktyvumo. Išaugus sportuojančių žmonių kiekiui, padidėtų poreikis plėsti sporto objektų infrastruktūrą, atitinkamai būtų kuriamos naujos darbo vietos, o tai sąlygotų papildomas biudžeto pajamas iš sumokamų su darbo santykiais susijusių mokesčių. Dėl siūlomos priemonės įgyvendinimo išaugus sporto paslaugų paklausai, padidėtų sporto klubų pajamos, o biudžetas galėtų surinkti papildomas pajamas iš sporto klubų pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Pažymėtina ir tai, kad didžiąją dalį dirbančiųjų sporto sektoriuje sudaro jaunimas (iki 30 m.), todėl naujų darbo vietų kūrimas turėtų ne tik tiesiogini teigiamą poveikį biudžetui, bet ir teigiamą poveikį jaunimo nedarbo problemai, kuri pastaraisiais metais yra ypač aktuali. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus numatytus pakeitimus naudą patirs ir verslas, ir mokesčių mokėtojai. Išaugus sportuojančių žmonių kiekiui, padidėtų poreikis plėsti sporto objektų infrastruktūrą, atitinkamai būtų kuriamos naujos darbo vietos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Sveikatingumo įstaigų“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Domas Petrulis Vidas Mikalauskas Viktorija Čmilytė-Nielsen Arvydas Mockus Valdas Skarbalius Vytautas Kamblevičius Vydas Gedvilas Juras Požela Valerijus Simulik
2016-04-28 Nr. XIIP-4331 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį papildant 3 punktu siūloma nustatyti, kad pajamomis, gautomis natūra, būtų nepripažįstama gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementus (paslaugas) ar tokių įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, projekte vartojama sąvoka „sporto ir sveikatingumo įstaigos“ nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos suprantamos kaip institucijos ar organizacijos, atliekančios kurios nors srities darbus, pagal teisinę formą dažniausiai skirstomos į viešąsias ir biudžetines įstaigas. Pažymėtina, kad sporto arba sveikatingumo paslaugas gali teikti ir privatieji juridiniai asmenys, pvz., uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos ir pan., taip pat asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad pajamomis, gautomis natūra, būtų nepripažįstama gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) tik už sporto ir sveikatingumo įstaigų teikiamas paslaugas. Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų taikyti visiems asmenims, teikiantiems sporto ir sveikatingumo paslaugas, nepriklausomai nuo jų teisinės formos.
Antra, projekte vartojamoje sąvokoje „sporto ir sveikatingumo įstaigos“ naudojamas jungtukas
„ir“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomas teisinis reguliavimas būtų
taikomas tik įstaigoms, teikiančioms tiek sporto, tiek ir sveikatingumo paslaugas, ar būtų taikomas ir toms įstaigoms, kurios teikia tik sporto arba tik sveikatingumo paslaugas. Trečia, projektu siūloma taikyti lengvatą įsigytiems sporto ir sveikatingumo įstaigų abonementams (paslaugoms). Pažymėtina, kad abonemento sąvoka apibrėžiama kaip teisė naudotis kuo nors tam tikrą laiką. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir sumokant (visiškai ar iš dalies) už sporto ir sveikatingumo įstaigų teikiamas vienkartines paslaugas. Ketvirta, projektu siūloma taikyti lengvatą ir už sumokėtus sporto ir sveikatingumo įstaigų organizuojamus individualius užsiėmimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šios nuostatos būtų taikomos ir sumokant (visiškai ar iš dalies) už sporto ir sveikatingumo įstaigų organizuojamus grupinius ar kitokio pobūdžio užsiėmimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projektu teikiamas teisinis reguliavimas tobulintinas. 2. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodoma nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. 4.
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime vietoje žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;
straipsnyje vietoje žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
straipsnio 1 ir 2 struktūrinės dalys sunumeruotinos;
straipsnyje po skaičiaus „2017“ įrašytina „m.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-22 Nr. S-2016-2793 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto nr. xiip-4331 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4331 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad siūlomoje nuostatoje neturėtų būti įtvirtinama diskriminacinių pagrindų viešųjų ir privačiųjų asmenų atžvilgiu. Todėl sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, kad įstatymo projektas tobulintinas (įtvirtinamos visos naudojamos sąvokos) ir turėtų būti taikomas visiems asmenims, teikiantiems sporto ir sveikatingumo paslaugas, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]