Projekto lyginamasis variantas
226¹straipsniu Papildyti įstatymą 226¹ straipsniu:
„226¹straipsnis. Techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimas
Techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio eurų.“
pakeitimas Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose,
1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 226¹, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose,
straipsniuose, 426 straipsnio 4, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 5, 6 dalyse, 481, 482, 483, 484, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541, 542, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
pakeitimas Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose,
1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 226¹, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose,
straipsniuose, 426 straipsnio 4, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 5, 6 dalyse, 481, 482, 483, 484, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541, 542, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
pakeitimas Pakeisti 614 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 226¹, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą;“
633 straipsnio pakeitimas Pakeisti 633 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„633 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių
naudojimas teismo posėdyje
bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. 2. Teismo posėdžių eigai fiksuoti naudojamoms informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms taikomus reikalavimus nustato teisingumo ministras. 3. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui. 4. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Teisėjų taryba nustato prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką.
Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 3 dalį. 4. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 5. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4313(2) lyginamasis variantas
226¹straipsniu Papildyti Kodeksą 226¹ straipsniu:
„226¹straipsnis. Techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimui taikomų reikalavimų
nesilaikymas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir kituose procesą teismuose reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų, taikomų techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, nesilaikymas, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų.“2 straipsnis. 570 straipsnio pakeitimas Pakeisti 570 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama neviešai, kai byloje yra
duomenų ar informacijos, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali nuspręsti nagrinėti bylą neviešai, siekdami apsaugoti asmenų privatų gyvenimą, profesinę, komercinę, pramoninę, banko, kredito unijos ar Ccentrinės kredito unijos paslaptį, taip pat kai nagrinėjamos bylos dėl administracinių nusižengimų, kuriuos padarė arba per kuriuos nukentėjo nepilnamečiai. Šiais atvejais dėl bylos nagrinėjimo neviešai teismas priima nutartį. Uždarame bylos nagrinėjimo posėdyje gali dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys, o reikiamais atvejais atitinkamoje posėdžio dalyje – vertėjai, liudytojai, specialistai ir ekspertai. Priimtas nutarimas paskelbiamas viešai, be duomenų, kuriuos skelbti viešai draudžiama įstatymuose ar teismo nutartyje.
Be to, teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse,
straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2 dalyse, 226¹, 505,
nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 80, 226¹, 505, 507, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. 633 straipsnio pakeitimas Pakeisti 633 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„633 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių
naudojimas teismo posėdyje
bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. 2.
fiksuoti naudojamoms informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms taikomus reikalavimus nustato teisingumo ministras. 3. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui. Naudoti garso įrašą galima tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui. 4. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 3 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 5. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą.
Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ir esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 6. Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 7. Asmenys, teismo posėdžio metu pažeidę techninių priemonių naudojimo reikalavimus, atsako šio kodekso 634 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta atsakomybė.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Taigi, visi teismų sprendimai turi būti skelbiami viešai, išskyrus pavienius išimtinius atvejus (pvz., Civilinio proceso kodekso 9 str. 3 d. nustato išimtį įvaikinimo bylose). Tačiau Teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalis draudžia teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Išimtis numatyta tik proceso šalims, kurios, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą (Teismų įstatymo 38 str. 4 d). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos kituose proceso įstatymuose – Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ). Nuo 2017 m. sausio
naudoti technines priemones administracinio nusižengimo bylos teisminiame nagrinėjime apskritai nėra konkrečiai sureguliuota.
Teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas yra vienas iš svarbiausių atviros demokratinės teisinės valstybės bruožų. Tai viena iš pagrindinių priemonių užtikrinti, kad teismas vykdytų teisingumą pagal įstatymą, o visuomenė pasitikėtų teismais, teise, valstybe. Visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės, t. y. visos Lietuvos visuomenės, vardu, kokie yra priimtų sprendimų motyvai – pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valdžios įstaigos, taip pat ir teismai, tarnauja žmonėms. Lietuvos teismai, Respublikos Prezidentė ir kitos valdžios institucijos nuolat siekia, kad teisingumo vykdymas būtų kuo atviresnis visuomenei, nepažeidžiant žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, taip pat nurodomas tikslas gerinti visuomenės ir teismų tarpusavio supratimą, teikiant visuomenei išsamią informaciją apie teismų veiklą (465 p.), užtikrinti, kad informacija apie baigiamuosius teismų sprendimus būtų skelbiama viešojoje elektroninėje erdvėje ir prieinama kiekvienam (467 p.). Įsipareigojimas siekti viešumo reikalauja ne tik viešų teismo posėdžių ir viešo teismo sprendimo paskelbimo. Tiek, kiek tai nepažeidžia pagrindinio teisinės sistemos tikslo – užtikrinti, kad būtų vykdomas teisingumas, reikalinga siekti ne tik subalansuoto atvirumo, bet ir prieinamumo. Svarbu, jog atvirumas, viešumas ir skaidrumas būtų realūs, kad visuomenė iš tiesų galėtų pamatyti, kas vyksta teismuose, kai tai netrikdo teismo proceso eigos ir tikslų. Teisingumas ne tik turi būti vykdomas, bet ir turi būti matoma, kaip jis yra vykdomas.
Teisėjas, Lietuvos Respublikos vardu skelbdamas sprendimą, veikia kaip oficialus pareigūnas, atliekantis viešąją Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam pavestą valdžios vykdymo funkciją. Jo paskelbtas sprendimas gali būti cituojamas, apie jį gali būti pranešta dienos įvykių apžvalgoje, televizijos, radijo laidoje ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje. Priimtas spendimas gali būti aptarinėjamas socialiniuose tinkluose. Taigi, visuomenė jau šiuo metu faktiškai gali ir turi teisę gauti informaciją apie priimtus teismo sprendimus. Tačiau yra ribojami būdai, kaip ši informacija gali būti surenkama ir pateikiama, padaroma prieinama viešai auditorijai. Pasikeitusioje šiuolaikinėje visuomenėje, grindžiamoje žiniomis ir informacinėmis technologijomis, toks ribojimas neatrodo pakankamai pateisinamas ir proporcingas. Komunikacijos ir informacinių technologijų augimas objektyviai suponuoja didėjantį visuomenės lūkestį turėti galimybę ne tik fiziškai dalyvauti atitinkamuose visuomenės gyvenimo įvykiuose, bet ir turėti galimybę pamatyti ir išgirsti apie šiuos įvykius naudojant įvairias, taip pat interaktyvias, netiesioginio dalyvavimo ir komunikacijos priemones. Pastebėtina, kad jau šiuo metu kai kurie teismai ir teisėjai leidžia filmuoti teismo sprendimo paskelbimą. Konstitucinio Teismo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad „fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam Teismui leidus“. Taigi, šis įstatymas nenustato absoliutaus draudimo. Daugelyje Europos valstybių techninių priemonių naudojimas teismo posėdyje taip pat nėra absoliučiai draudžiamas. Įstatymų projektų iniciatorių ir rengėjų nuomone, daugiau objektyvios ir nešališkos informacijos apie teisingumo vykdymo sistemą, didesnis jos atvirumas ir prieinamumas gali turėti teigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui teismais ir valstybe.
Subalansuota galimybė filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą, transliuoti teismo sprendimo paskelbimą gali prisidėti prie teismų skaidrumo didinimo, darbo kokybės gerinimo, geresnio teismo proceso, teismo sprendimo motyvų supratimo, sprendimų aiškumo. Teisėjas, skelbdamas teismo sprendimą, paaiškina priimto sprendimo motyvus, todėl galimybė naudoti technines priemones sudarytų prielaidas tiksliau informuoti visuomenę, palengvinti teismų ir teisėjų darbą. Atsižvelgiant į visai tai, kas paminėta pirmiau, šiuo metu įstatymuose galiojantis kategoriškas draudimas teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas. Turėtų būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais leisti naudoti technines priemones teismo posėdžio metu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymų projektams buvo gautas Teisėjų tarybos pritarimas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalis draudžia teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Išimtis numatyta tik proceso šalims, kurios, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą (Teismų įstatymo 38 str. 4 d.).
nuostatos įtvirtintos kituose proceso įstatymuose – Civilinio proceso kodekse (9 str.), Baudžiamojo proceso kodekse (260 str.), Administracinių bylų teisenos įstatyme (11 str.). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse galimybė naudoti technines priemones administracinio nusižengimo bylos teisminiame nagrinėjime apskritai nėra konkrečiai sureguliuota, nors šio Kodekso 644 straipsnis suteikia teismui teisę skirti baudas už filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos pažeidimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pirma, siūloma Teismų įstatyme ir proceso įstatymuose (CPK, BPK, ABTĮ, ANK) įtvirtinti bendro pobūdžio taisyklę, pagal kurią asmens prašymu teismas turėtų leisti visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašą, transliuoti teismo sprendimo paskelbimą ar jo metu naudoti kitas technines priemones. Taigi, naudoti technines priemones būtų galima tik teismo leidimu ir tik asmeniui pateikus prašymą. Teismas turėtų duoti leidimą naudoti technines priemones, jei būtų tenkinamos nustatytos sąlygos. Siūloma nustatyti, kad technines priemones būtų galima naudoti tik teismo sprendimo paskelbimo metu. Ši nuostata grindžiama aplinkybe, kad būtent teismo sprendimo paskelbimas yra ta teismo posėdžio dalis, kuriai yra taikomas plačiausias viešumo imperatyvas (žr. Teismų įstatymo 7 str. 2 d.). Net uždarame teismo posėdyje priimto teismo sprendimo rezoliucinė dalis paprastai yra skelbiama viešai (CPK 9 str. 3 d.). Teismo sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu, todėl būtent šioje dalyje teismas intensyviausiai įgyvendina viešąją valstybės valdžios funkciją – vykdyti teisingumą. Teismo sprendimo paskelbimo metu teisėjas paprastai pateikia priimto teismo sprendimo motyvus, todėl būtent ši dalis yra aktualiausia.
Juolab kad techninių priemonių naudojimas teismo sprendimo paskelbimo metu turi mažiausią potencialą sutrikdyti normalią teismo proceso eigą ir sklandų teisingumo vykdymą, palyginti su kitomis teismo posėdžio dalimis. Techninių priemonių naudojimas (pvz., filmavimas, fotografavimas, tiesioginė transliacija) per kitas teismo posėdžio dalis (pvz., kai byloje dalyvaujantys asmenys duoda paaiškinimus, apklausiami liudytojai ar tiriami kiti įrodymai) gali sukelti byloje dalyvaujančių asmenų stresą, diskomfortą, įtampą ar pan. Todėl techninių priemonių naudojimas per kitas teismo posėdžio dalis iš principo pakeistų pačią teismo posėdžio viešumo sampratą, galėtų neigiamai paveikti proceso dalyvių, teismo procesinį elgesį ir tokiu būdu sutrikdyti teismo procesą ir teisingumo vykdymą (žr., pvz., Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos nuomonės Nr. 7(2005) „Teisingumas ir visuomenė“ 46 p.). Teismo proceso viešumas negali būti iškeliamas aukščiau teisingumo vykdymo interesų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūloma palikti draudimą naudoti technines priemones per kitas teismo posėdžio dalis.
Antra, Teismų įstatyme ir proceso įstatymuose (CPK, BPK, ABTĮ, ANK) siūloma nustatyti, kad teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą (pvz., naudojama įranga skleidžia garsą ar šviesą, kuri trukdo paskelbti sprendimą, galimybių naudoti atitinkamas technines priemones sudarymas būtų neproporcinga našta teismo resursams, teismo sprendimo paskelbimo dieną teisme nėra laisvų salių, kuriose be byloje dalyvaujančių asmenų galėtų būti sudarytos sąlygos ir techninių priemonių naudojimui), parodyti nepagarbą teismui (pvz., technines priemones norima panaudoti siekiant pažeminti bylą nagrinėjantį teisėją) arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises (pvz., teisę į privatumą) ar kitus įstatymų saugomus interesus (pvz., valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį). Ši nuostata yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp teismų atvirumo, teismo proceso viešumo ir byloje dalyvaujančių, kitų asmenų teisių (pvz., teisės į privatumą, atvaizdą ar pan.) bei kitų įstatymų saugomų interesų (pagarbos teismui, teismo kaip valdžios įstaigos autoriteto ir pan.). Trečia, vien tik pagrindų atitinkamais atvejais neleisti naudoti techninių priemonių nepakanka, kad būtų užtikrinta teisinga konkuruojančių vertybių pusiausvyra, asmens ir kitų įstatymų saugomų interesų apsauga. Teismas, spręsdamas dėl leidimo naudoti technines priemones, gali neturėti informacijos, kurios pagrindu jis galėtų neleisti naudoti techninių priemonių. Todėl tais atvejais, kai teismas leidžia naudoti technines priemones, tampa ypač svarbu reglamentuoti techninių priemonių panaudojimo rezultatų (pvz., vaizdo ar garso įrašų) tolesnį naudojimą. Teikiamose svarstyti nuostatose šiuo aspektu visų pirma siūloma bendrai apibrėžti, kokiais tikslais galėtų būti naudojamos techninės priemonės – tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo.
Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės informavimo sąvoka[1] gali būti įvairiai suprantama, įstatymų projektuose taip pat siūloma detalizuoti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai (pvz., vaizdo, garso įrašai) negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Pirmiau paminėti saugikliai yra būtini, siekiant užtikrinti, kad techninės priemonės nebūtų naudojamos su teismo procesu ir teisingumo vykdymu nesuderinamais tikslais, pvz., siekiant išimtinai komercinės naudos, patenkinti perdėtą visuomenės smalsumą („sensacijų vaikymasis“) ar diskredituoti byloje dalyvaujančius asmenis, teismą. Panašios pozicijos laikomasi, pvz., Anglijoje ir Velse (žr. Lordo Kanclerio 2013 m. spalio 29 d. įsakas Nr. 2786 dėl Apeliacinio Teismo įrašų ir transliavimo (angl. – The Court of Appeal (Recording and Broadcasting) Order 2013). Ketvirta, siūloma Teismų įstatyme ir proceso įstatymuose (CPK, BPK, ABTĮ, ANK) numatyti, kad Teisėjų taryba nustato prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką.
Pavedimą parengti įstatymų įgyvendinimo aktą siūloma nustatyti, nes įstatyme nėra tikslinga ir teisinės technikos požiūriu būtų neadekvatu sureguliuoti visų su siūlomu teisiniu reguliavimu susijusių techninių (pvz., kur ir kiek vaizdo kamerų gali stovėti; kokiomis sąlygomis galima filmuoti teismo sprendimo paskelbime dalyvaujančius asmenis; kokį vaizdą negalima filmuoti[2]; ir kt.) ir procedūrinių aspektų (pvz., kas prižiūrės techninių priemonių naudojimo tvarką; kokius duomenis turi pateikti ir kriterijus atitikti pareiškėjas; prieš kiek laiko turi būti pateiktas prašymas ir kada jis turi būti išnagrinėtas; ar pateiktas prašymas teikiamas susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims; įrašus darančių asmenų pareigos (draudimas vaikščioti po salę ir t.t.); ar teismas gali pareikalauti neskelbti tam tikrų (pvz., asmens) duomenų, suderinti reportažo turinį; ir kt.). Penkta, kadangi tiek Teismų įstatymas, tiek atitinkami proceso įstatymai (CPK, BPK, ABTĮ) šiuo metu leidžia atitinkamų procesų dalyviams, savo procesinėms teisėms įgyvendinti, daryti garso įrašą be teismo leidimo (tik informuojant apie tai teismą), šią nuostatą siūloma palikti nepakeistą. Atitinkamą nuostatą siūloma įtvirtinti ir Administracinių nusižengimų kodekse. Šešta, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodeksas nenustato galimybės skirti baudą už draudimo teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidimą, siūloma papildyti šį kodeksą atitinkama nuostata. Kituose proceso įstatymuose tokia galimybė šiuo metu egzistuoja (BPK 260 str. 4 d., ABTĮ 84 str. 1 d. 4 p., ANK 634 str. 1 str. 1 p.), todėl ji nėra keičiama.
Septinta, proceso įstatymai šiuo metu nustato teismo teisę skirti baudas tik už techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos pažeidimą (BPK 260 str. 4 d., ABTĮ 84 str. 1 d. 4 p., ANK 634 str. 1 str. 1 p.). Įstatymų projektais siūlomos nuostatos, nors iš principo įteisina, bet taip pat riboja galimybę naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus (vaizdo, garso įrašus, nuotraukas ar kt.) vėliau, t. y., pvz., parodant ar pagarsinant teismo sprendimo paskelbimą po teismo posėdžio. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad techninės priemonės gali būti naudojamos tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu proceso įstatymuose galiojančios nuostatos, leidžiančios skirti baudą už techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos pažeidimus, negalėtų būti taikomos tais atvejais, kai teismo sprendimo paskelbimo metu būtų elgiamasi tinkamai, bet gautas vaizdo, garso įrašas ar kitas techninių priemonių panaudojimo rezultatas jau vėliau (po posėdžio) būtų panaudotas pažeidžiant nustatytas taisykles. Šie veiksmai vyktų ne teismo posėdžio metu, bet jam pasibaigus, todėl galiojančios nuostatos neleistų skirti už tai jokių poveikio priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimu gali būti pažeisti reikšmingi teisingumo vykdymo ar kiti įstatymų saugomi interesai, taip pat kitų asmenų teisės, yra siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą nauja nusižengimo, susijusio su teisingumu, sudėtimi, kuri numatytų atsakomybę už techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą.
Manytina, kad protokolus dėl šių pažeidimų turėtų surašyti policija, o bylas spręsti teismai, todėl taip pat teikiami su tuo susiję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Aštunta, siūloma nustatyti, kad įstatymų projektai, jei jie būtų priimti, įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., kad Teisėjų taryba turėtų pakankamai laiko parengti pirmiau paminėtą įstatymų projektų įgyvendinimo aktą, o teismai – pasiruošti naujovėms. Tikimasi, kad, priėmus siūlomas nuostatas, būtų sudarytos prielaidos teismų viešumui, atvirumui, skaidrumui plėtoti, pasitikėjimui teismais didinti, sumažėtų poreikis komentuoti teismo sprendimus po jų paskelbimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymų projektus didės teismų atvirumas visuomenei, visuomenė bus geriau ir išsamiau supažindinama su priimtais teismų sprendimais, o tai didins pasitikėjimą teismais ir teisingumo vykdymo sistema. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, naujų galimybių viešinti teismo sprendimus sudarymas gali turėti netiesioginį teigiamą poveikį tiek kriminogeninei situacijai, tiek korupcijos atgrasymui dėl prevencinio viešumo poveikio. 7.
Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. Teismų veiklos kokybė, pasitikėjimas teismais ir jų atvirumas yra svarbios aplinkybės, kuriant palankias sąlygas verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymų projektams įgyvendinti iki įstatymų įsigaliojimo Teisėjų taryba turės priimti prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo apsvarstyti 2016 m. vasario 26 d.
Teisėjų tarybos posėdyje ir priimtas protokolinis sprendimas pritarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko iniciatyvai įteisinti galimybę naudoti technines priemones teismo sprendimų viešo skelbimo metu su Teisėjų tarybos Komunikacijos komiteto 2016 m. vasario 17 d. raštu pateiktais pastebėjimais. Rengiant pateikiamus įstatymų projektus buvo atsižvelgta į anksčiau paminėtas nuomones ir pareiškimus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „teismo procesas“, „teismo sprendimas“, „teisė gauti ir skleisti informaciją“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė [1] Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 dalį, visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. [2] Pvz., Naujojoje Zelandijoje draudžiama filmuoti byloje dalyvaujančių asmenų turimus dokumentus, filmuojamas vaizdas turi apimti žmogaus galvą ir pečius, negalima fokusuoti vaizdo į atskiras kūno dalis (pirštus, rankas, burną, akis) ir t. t. Žr. In-Court Media Coverage Guidlines 2015. <https://www.courtsofnz.govt.nz/In-Court-Media-Review/In-Court-Media-Review/In-Court-Media-Coverage-Guidelines-2015-180315.pdf>.
2016-04-25 Nr. XIIP-4313 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą. Vertinant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad šia norma siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už teismo posėdžio metu padarytų garso ir vaizdo įrašų ar kitos vaizdinės medžiagos neteisėto vėlesnio už teismo ribų panaudojimo. Svarstytina, ar siūlomo nusižengimo, t.y. tam tikros teismo posėdžio metu įrašytos vaizdinės ir garsinės medžiagos (informacijos) paskelbimo, perdavimo ar kitokio panaudojimo, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, neapimtų kitos Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų nusižengimų sudėtys, pvz. 79 straipsnyje numatytas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas, 82 straipsnyje numatytas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas, 196 straipsnyje numatytas neteisėtas banko paslapties, Centrinės kredito unijos ar kredito unijos paslapties atskleidimas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio meto įrašyta vaizdine ir garsine medžiaga dažnai disponuos ne fiziniai, o juridiniai asmenys (viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai), svarstytina, ar už šios medžiagos panaudojimo tvarkos pažeidimą atsakomybė neturėtų būti numatyta ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams. 3. Projekto
įrašyti, kad teismas nagrinėja ir 226¹ straipsnyje numatytas administracinių nusižengimų bylas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teismas nagrinėja šiame punkte nurodytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, kad 226¹ straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas neatitinka nurodytos sąlygos, siūlytina tobulinant projektą pakeisti 614 straipsnio 1 dalį, papildant ją nauju 5 punktu. 4. Projekto
tobulintinos, įrašant jame vietoj nuostatos „taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė“ nuorodas į konkrečius Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius: 226¹ straipsnį, kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą ir į 634 straipsnį, kuriame nustatyta teismo teisė skirti baudą, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, ir šios baudos dydis (bauda už teisėjo reikalavimų nevykdymą skiriama teismo nutartimi fiziniams asmenims iki trijų šimtų eurų, institucijų atstovams
teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos ir Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-19 Nr. S-2016-2677 DĖL Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑4313 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4313. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2017-07-03 Nr. XIIP-4313(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įrašytini žodžiai „ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 633 straipsnio 5 dalis suponuoja tai, kad Teisėjų taryba bus įgaliota nustatyti ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus turinį ir išdavimo tvarką, keičiamo 633 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „naudojimo tvarką ir sąlygas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką“. 3. Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 633 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje yra išskiriama „prašymą pateikusių asmenų“ kategorija. Manytume, kad ir prašymą pateikę asmenys, ir kiti prašyme nurodyti asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, turi būti įrašyti į teismo leidimą. Tuo tarpu keičiamo kodekso 633 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostata suponuoja, kad prašymą pateikę asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, į teismo leidimą neįrašomi. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo keičiamo kodekso 633 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „prašymą pateikę arba“.
Tuo tarpu, jeigu turimi omenyje kažkokį kitokį prašymą, nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytas prašymas leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu, teikiantys asmenys, formuluotė turėtų būti patikslinta aiškiai apibrėžiant minimų asmenų kategoriją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
,
žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso NR. I-480 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4313 2016 m. birželio 1, rugsėjo 21 d. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė ir Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėja Dalia Mikelėnienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tadas Varapnickas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius ir Administracinės justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Peciukonytė Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą. Vertinant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad šia norma siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už teismo posėdžio metu padarytų garso ir vaizdo įrašų ar kitos vaizdinės medžiagos neteisėto vėlesnio už teismo ribų panaudojimo.
Svarstytina, ar siūlomo nusižengimo, t.y. tam tikros teismo posėdžio metu įrašytos vaizdinės ir garsinės medžiagos (informacijos) paskelbimo, perdavimo ar kitokio panaudojimo, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, neapimtų kitos Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų nusižengimų sudėtys, pvz. 79 straipsnyje numatytas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas, 82 straipsnyje numatytas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas, 196 straipsnyje numatytas neteisėtas banko paslapties, Centrinės kredito unijos ar kredito unijos paslapties atskleidimas. Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria Teisės departamento pastaboms dėl sąvokų „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“, „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ar
„mokymo“ tikslinimo ar keitimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teismo posėdžio meto įrašyta vaizdine ir garsine medžiaga dažnai disponuos ne fiziniai, o juridiniai asmenys (viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai), svarstytina, ar už šios medžiagos panaudojimo tvarkos pažeidimą atsakomybė neturėtų būti numatyta ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams. Spręsti pagrindiniam komitetui
siūloma pakeisti kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jame įrašyti, kad teismas nagrinėja ir 226¹ straipsnyje numatytas administracinių nusižengimų bylas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teismas nagrinėja šiame punkte nurodytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, kad 226¹ straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas neatitinka nurodytos sąlygos, siūlytina tobulinant projektą pakeisti 614 straipsnio 1 dalį, papildant ją nauju 5 punktu. Spręsti pagrindiniam komitetui
siūlomos keičiamo kodekso 633 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, įrašant jame vietoj nuostatos „taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė“ nuorodas į konkrečius Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius: 226¹ straipsnį, kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą ir į 634 straipsnį, kuriame nustatyta teismo teisė skirti baudą, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, ir šios baudos dydis (bauda už teisėjo reikalavimų nevykdymą skiriama teismo nutartimi fiziniams asmenims iki trijų šimtų eurų, institucijų atstovams – iki šešių šimtų eurų). Spręsti pagrindiniam komitetui
Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos ir Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos. Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria Teisės departamento pastaboms dėl sąvokų „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“, „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ar
„mokymo“ tikslinimo ar keitimo. 6. Europos teisės departamentas
2016-05-03 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4313. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-08-11 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 3.
Siūlytina įstatymų projektus papildyti nuostatomis, kad tais atvejais, kai teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 4.Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teikiamų įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4311 keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio 2 dalyje siūlytina įtvirtinti nagrinėjimo teisme dalyvių pareigą apie garso įrašymo priemonių naudojimą pranešti teismui (teisiamojo posėdžio pirmininkui). 5.<...> Pritarti Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, manytina, kad tikslinga suvienodinti ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. 4. Lietuvos
(toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustato skirtingas, nei nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, administracinių bylų priskirtinumo taisykles, t. y. bylų priskirtinumas teismui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio
kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose ir 556 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte negali būti teikiama nuoroda į Administracinių nusižengimų kodekso 226¹ straipsnį, kadangi jame nurodytas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų. Spręsti pagrindiniam komitetui
atsakomybės už techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į siūlomas Įstatymo projekto Nr. XIIP-4310 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4311 nuostatas, taip pat į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teismo teisė skirti baudas, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, tikslintina Įstatymo projektu Nr.
XIIP-4313 keičiama Administracinių nusižengimų kodekso 633 straipsnio 5 dalis – joje reikėtų nurodyti, kad asmenys, pažeidę techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 226¹ straipsnį, o asmenims, teismo posėdžio metu pažeidusiems techninių priemonių naudojimo tvarką, gali būti skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso
projektu Nr. XIIP-4312 keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4312 1 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reikėtų pateikti nuorodą į naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo
baudą, taip pat nurodyti, kad už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 8.<..>. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisių komitetas 2016-09-211 Argumentai: Atsižveldamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kurioms Komitetas pritarė, siūlytina pagrindiniam komitetui pakeisti Projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 633 straipsnis, formuluotę. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 633 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„633 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių
naudojimas teismo posėdyje
nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. 2. Teismo posėdžių eigai fiksuoti naudojamoms informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms taikomus reikalavimus nustato teisingumo ministras. 3. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui. Garso įrašą darantys administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti. 4. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami tokiu būdu, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais.
Informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, panaudojimui taikomi kituose įstatymuose numatyti duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimai. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 3 dalį. 4. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 5. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
teisių komitetas 2016-09-21 Arugmentai: Komitetas, atsižveldamas į tai, kad teismo sprendimo paskelbimo metu gali būti paviešinimama informacija, galinti turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėmis ar įstatymo saugomiems interesams, mano tikslinga įtvirtinti imperatyvą teismui neskelbti informacijos, galinčios daryti įtaką asmens teisėms ar sudaryti sąlygas jų pažeidimui. Atitinkamai siūlytina keisti Administracinių nusižengimų kodekso 637 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 637 straipsnio 2 dalį: „2. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, nutarimo (nutarties) rezoliucinė dalis paskelbiama žodžiu, taip pat trumpai išdėstomi sprendimo motyvai;.
Tais atvejais, kai šio Kodekso 633 straipsnio nustatyta tvarka teismas leidžia nutarimo (nutarties) paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, teismas neskelbia informacijos, kuri gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. iInstitucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) jiems išsiunčiamos registruotu paštu per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo. Šio kodekso 573 straipsnio
byloje siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis.“
teisių komitetas 2016-09-21 Arugmentai: Komitetas, atsižveldamas ir pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl Projekto Nr. XIIP-4309 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pastabai, siūlo tobulinti Projekto 5 straipsnio formuluotę, pakeičiant straipsnio numeraciją ir papildant įstatymo įgyvendinamąja nuostata. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti ir teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8.
pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-06-28
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasilionokienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Dainius Dzimanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-251 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą.
Vertinant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad šia norma siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už teismo posėdžio metu padarytų garso ir vaizdo įrašų ar kitos vaizdinės medžiagos neteisėto vėlesnio už teismo ribų panaudojimo. Svarstytina, ar siūlomo nusižengimo, t.y. tam tikros teismo posėdžio metu įrašytos vaizdinės ir garsinės medžiagos (informacijos) paskelbimo, perdavimo ar kitokio panaudojimo, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, neapimtų kitos Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų nusižengimų sudėtys, pvz. 79 straipsnyje numatytas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir
(ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas, 82 straipsnyje numatytas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas,
unijos ar kredito unijos paslapties atskleidimas. Nepritarti Manytina, kad išvardintuose straipsniuose nustatyta atsakomybė neapimtų galimai visų techninių priemonių panaudojimo rezultatų panaudojimo pažeidimų atvejų, atitinkamai dalis reikalavimų pažeidimų sukeltų atsakomybę, dalis nesukeltų. Pavyzdžiui, jei 226¹ straipsnyje nebūtų reglamentuota atsakomybė, tuomet asmenys, sumontavę sprendimo paskelbimo vaizdo įrašą taip kad būtų akivaizdžiai šaipomasi iš teismo, neatsakytų, nors įstatymas satyros tikslais naudoti vaizdo įrašą draustų.
Manome, kad atsakomybės nustatymas už minėtų reikalavimų nesilaikymą yra būtinas, o tais atvejais, kai iškiltų normų konkurencijos klausimas, atsakomybės taikymo problemos galėtų būti sprendžiamos įprastinėmis konkurencijos taisyklėmis (pvz., lex specialis derogat legi generali), t.y. už teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis reikalavimų nesilaikymą turėtų būti taikoma speciali ANK 226¹ straipsnyje įtvirtinta norma, o bendro pobūdžio normos, kaip antai, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimai, kiek jie nėra susiję su teismo sprendimo fiksavimu – būtų taikomos visais kitais atvejais
kanceliarijos Teisės departamentas
įrašyta vaizdine ir garsine medžiaga dažnai disponuos ne fiziniai, o juridiniai asmenys (viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai), svarstytina, ar už šios medžiagos panaudojimo tvarkos pažeidimą atsakomybė neturėtų būti numatyta ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-254
dalies 2 punktą ir jame įrašyti, kad teismas nagrinėja ir 226¹ straipsnyje numatytas administracinių nusižengimų bylas. Atkreiptinas dėmesys, kad kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teismas nagrinėja šiame punkte nurodytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Atsižvelgiant į tai, kad 226¹ straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas neatitinka nurodytos sąlygos, siūlytina tobulinant projektą pakeisti 614 straipsnio 1 dalį, papildant ją nauju 5 punktu. Pritarti iš dalies Projekte atsisakoma šio straipsnio, nes 226¹ straipsnyje nustatytus pažeidimus nagrinėti pavedama ne teismams ir policijai, o Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, žurnalistų etikos inspektoriaus ir LR švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos pareigūnams. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies nuostatos tobulintinos, įrašant jame vietoj nuostatos „taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė“ nuorodas į konkrečius Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius: 226¹ straipsnį, kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą ir į 634 straipsnį, kuriame nustatyta teismo teisė skirti baudą, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, ir šios baudos dydis (bauda už teisėjo reikalavimų nevykdymą skiriama teismo nutartimi fiziniams asmenims iki trijų šimtų eurų, institucijų atstovams – iki šešių šimtų eurų).
Pritarti iš dalies Siekiant sistemiško teisės aktų projektų pakeitimo, siūlytume nedėti nuorodų į jau dabar numatytas atsakomybės formas skirtinguose kodeksuose dėl teismo posėdžių tvarkos, ar fiksavimo tvarkos nesilaikymo, o įtvirtinti bendro pobūdžio nuostatą dėl techninių priemonių rezultatų panaudojimo atsakomybės. Atitinkamai siūlytina formuluoti taip: 7. Asmenys, teismo posėdžio metu pažeidę techninių priemonių naudojimo reikalavimus, atsako šio kodekso 634 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių reikalavimus , taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta atsakomybė.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5Projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės
aktui, taikytinos ir Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos. Atsižvelgti 6.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-04-25 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4313. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų asociacija 2016-09-27 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. S-2016-6029 minimais teisės aktų projektais ir pritaria juose akcentuotai pagrindinei idėjai visuomenės informavimo, mokslo ir mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti, tuo plėtojant teismų veiklos viešumą, atvirumą ir skaidrumą. Galimybė bylą nagrinėjančiam teismui ar teisėjui leisti filmuoti, fotografuoti, naudoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu galėtų prisidėti prie teismų darbo kokybės gerinimo, kartu pašalintų būtinybę teisėjui po teismo sprendimo viešo paskelbimo papildomai komentuoti priimtą teisingumo aktą. Abejojame, ar Teisėjų Taryba, atsižvelgiant į jos kompetenciją, numatytą Teismų įstatymo 120 straipsnyje, galėtų priimti techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų.
Šis klausimas būtų glaudžiai susijęs su konstitucinės asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ribojimu, todėl turėtų būti arba tiesiogiai aptartas šiuose įstatymų projektuose, arba jį sprendžiant turėtų būti laikomasi tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose šią sritį reguliuojančiuose įstatymo galios teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teisėjų taryba, o konkrečiuose teismuose - ir teismo pirmininkas, turėtų nustatyti tik teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką, kurioje turėtų būti numatyta, kaip pateikiami suinteresuotų asmenų prašymai, kokios yra tokius prašymus pateikusių asmenų teisės ir pareigos, kas ir kokia forma duoda leidimą naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui, kokia yra konkreti techninių priemonių naudojimo vieta teismo posėdžių salėje, kokie asmenys atsakingi už techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos laikymąsi ir pan. Asociacijos valdyba taip pat mano, kad įstatymų projektuose numatytas draudimas techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatus naudotis tikslais, nesuderinamais su pagarba teismui, turėtų būti taikomas ir Teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t.y. politinės ir kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir pan. tikslais turėtų būti draudžiami naudoti ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu padaryti garso įrašai. Pritarti iš dalies Pritarta pastaboms dėl techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarkos ir subjekto, galinčio tokią tvarką tvirtinti. Tiek Teismų įstatymo 38 str.
Tiek Teismų įstatymo 38 str. 4 d., tiek kitų projektų analogiškos nuostatos dėl proceso dalyvių teisės daryti garso įrašus keičiamos ne įvedant draudimą garso įrašą naudoti minėtais nesuderinamais su pagarbos teismui principu tikslais, bet įtvirtinant konkrečią pareigą proceso dalyviams naudoti garso įrašą tik procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. 2. Lietuvos advokatūra 2016-09-28 iš esmės Projektams pritaria, tačiau siūlo Lietuvos Respublikos Seimui Projektus tobulinti pagal žemiau pateikiamas pastabas ir pasiūlymus. Siūlomuose Projektuose numatyta, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Projektuose šis teisinis reguliavimas nėra detalizuotas, įskaitant, tačiau neapsiribojant nėra numatyta, kas konkrečiai (bet kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, tik byloje dalyvaujantys asmenys ir pan.) gali pateikti minėtą prašymą. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatyme nėra tikslinga ir teisinės technikos požiūriu būtų neadekvatu sureguliuoti visų su siūlomu teisiniu reguliavimu susijusių techninių (pvz., kur ir kiek vaizdo kamerų gali stovėti; kokiomis sąlygomis galima filmuoti teismo sprendimo paskelbime dalyvaujančius asmenis; kokį vaizdą negalima filmuoti; ir kt.) ir procedūrinių aspektų (pvz., kas prižiūrės techninių priemonių naudojimo tvarką; kokius duomenis turi pateikti ir kriterijus atitikti pareiškėjas; prieš kiek laiko turi būti pateiktas prašymas ir kada jis turi būti išnagrinėtas; ar pateiktas prašymas teikiamas susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims; įrašus darančių asmenų pareigos (draudimas vaikščioti po salę ir t.t.); ar teismas gali pareikalauti neskelbti tam tikrų (pvz., asmens) duomenų, suderinti reportažo turinį; ir kt.).
Pagal siūlomus Projektus Teisėjų tarybai pavedama parengti įstatymų įgyvendinimo aktą, nustatantį prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo: „Teisės leisti įstatymus delegavimas Vyriausybei turi būti legitiminis, tai yra pagrįstas valstybės konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų ir poįstatyminių valdymo aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių
Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt.“. Pažymėtina, kad Projektais siūloma pavesti Teisėjų tarybai parengti poįstatyminį teisės aktą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta ne tik techninių priemonių panaudojimo teisme tvarka, tame tarpe asmenų, galinčių pasinaudoti aptariama teise, ratas, bet ir techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus konstitucinius imperatyvus, pagal kuriuos „viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais“, svarstytina, ar techninių priemonių panaudojimo teisme rezultatų (teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos) viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir kiti reikalavimai arba atitinkamai teikiami šiuos santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimų projektai. Remiantis tais pačiais argumentais, atitinkamai svarstytina ir tai, ar Projektuose (o ne poįstatyminiame teisės akte) neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas.
Pritarti iš dalies Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų tvarkos Pritarta pastabai dėl techninių priemonių rezultatų naudojimo tvarkos ir galiojančio reguliavimo nuostatų taikymo, todėl projektuose įtvirtinama nuostata, kad techninės priemonės gali būti panaudojamos laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad bendrieji teisės aktai neapima visų galimų techninių priemonių panaudojimo būtų ar atsakomybės formų, todėl atsisakant priimti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos, būtina detalizuoti projekto nuostatas. Žr. Pasiūlymą 1 Teisės departamento pastabai (analogiškai formuluojant kituose procesiniuose įstatymuose). Dėl prašymų teikėjų rato apibrėžimo Subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas, dėl šių priežasčių:
1) subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus. Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą. 2) aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu, o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą.
3) sąvokų „mokymas“ ir „mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Projekte formuluojamais „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti teisės fiksuoti teismo sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. Jei pastaba turėta omenyje tai, kuris subjektas turi teisę pateikti prašymą, pvz., ar operatorius, ar juridinis asmuo, kuriam atstovauja operatorius, įstatymų lygmeniu to detalizuoti nėra būtina, pakanka užtikrinti asmens, ketinančio naudoti technines priemones sprendimui filmuoti, teises įstatymo lygmeniu, o ar jos bus įgyvendinamos per atstovą ar tiesiogiai, prieš kiek dienų, per kiek laiko turi būti suteiktas (atsisakyta suteikti) leidimas, nustatyti įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad projektuose tyčia nenurodoma, ar prašymą pateikti gali fizinis, ar juridinis asmuo, paliekant bendrą kategoriją „asmuo“. 3. Lietuvos advokatūra 2016-09-28 Antra, Projektuose numatyta, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga šį draudimą išplėsti ir taikyti taip pat tiems atvejams, kai dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje daro garso įrašus teismo posėdžiui užfiksuoti.
Nepritarti Dėl techninių priemonių panaudojimo tikslų garso įrašams Galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai. 4. Teisėjų taryba 2016-10-03 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), iš esmės pritaria Projektais siekiamiems tikslams ir siūlomoms nustatyti priemonėms. 1. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina svarstyti dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
straipsnį tobulinimo tikslingumo. Įvertinus tai, kad ANK 226¹ straipsnyje numatytas nusižengimas – techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimas, ne visiškai tiksliai atitinka ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, ANK 614 straipsnio 1 dalies
šiuo metu galiojančioje nuostatoje įtvirtintų nusižengimų, arba perkeliant šią nuorodą į atskirą 614 straipsnio 1 dalies punktą, t. y. papildant 614 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu. 2.
2Teisėjų taryba pritaria Projektuose siekiamai įtvirtinti nuostatai,
jog Teisėjų taryba nustato teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, ir, siekdama pašalinti Projektų derinimo metu kilusius neaiškumus, akcentuoja argumentus, pagrindžiančius būtinybę keičiamuose įstatymuose įtvirtinti įgalinimus Teisėjų tarybai nustatyti teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, siekiant užtikrinti teisingą konkuruojančių vertybių pusiausvyrą, asmens ir kitų įstatymų saugomų interesų apsaugą. Taip pat pateikiama nuomonė dėl Projektais teikiamo įtvirtinti reguliavimo, kuriuo nėra siūloma keisti proceso įstatymų normų, susijusių su proceso dalyvių teisėmis ir pareigomis, darant garso įrašą teismo proceso metu, pagrįstumo. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnyje, kuriame įtvirtintų Teisėjų tarybos funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Vadovaujantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu įstatymų leidėjas suteikia Teisėjų tarybai įgalinimus, be 120 straipsnio 1–26 punktuose numatytų konkrečių funkcijų vykdymo, spręsti ir kitus su teismų veiklos administravimu susijusius Teismų įstatyme ir kituose įstatymuose numatytus klausimus. Nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina Teisėjų tarybos teisę ir pareigą įstatymų numatytais atvejais apibrėžti tam tikros teismo veiklos srities organizavimo tvarką, užtikrinant šioje veikloje dalyvaujančių subjektų bei su tokia veikla susijusių trečiųjų asmenų teises ir interesus.
Šiuo tikslu būtina ne tik nustatyti reglamentuojamos teismo veiklos administracines procedūras, jas vykdančius subjektus ir jų teises, pareigas bei atsakomybę, bet ir įtvirtinti tokios veiklos rezultatų galimo tolesnio panaudojimo kriterijus (sąlygas), detalizuojančius Projektais keičiamų įstatymų esmines nuostatas (tuo pačiu nesukuriant naujų teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis), kad šiuos rezultatus teikiantiems (teismams) ir juos gaunantiems subjektams būtų aišku, kokiu tikslu, apimtimi ir būdu, kokiomis sąlygomis rezultatai gali būti panaudoti už teismo ribų (pvz., viešinant rezultatus tiesioginio transliavimo metu ar pasibaigus teismo posėdžiui), taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, jeigu nustatytos tvarkos nebus laikomasi. Nepritarti Nors Teismų įstatymo 120 straipsnis nepateikia baigtinės Teisėjų tarybos kompetencijos, tačiau, vertinant 119 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad „Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą“, manytina, kad teisėjų taryba turi teisę išskirtinai įtvirtinti su teismų veikla susijusius, teismų administracinio pobūdžio klausimus. Teismo sprendimų fiksavimo techninėmis priemonėmis rezultatų panaudojimo klausimai nėra skirti vien tik teismų veiklai reguliuoti, tačiau apima kur kas platesnę, visuomenės informavimo, teisės žinoti apie valstybės valdymą, teisės į privatų gyvenimą, švietimo ir kitus konstitucinius ir ne tik visuomenei (o ne tik teismams) svarbius klausimus.
Todėl manytina, kad Teisėjų tarybos kompetencija būtų peržengta, jei ji stengtųsi sureguliuoti santykius, kuriuos reguliuoti galima arba vien tik įstatymais, arba Vyriausybės priimtais teisės aktais, arba ministerijos priimtais teisės aktais. Nors, kaip teigia pastabose Teisėjų taryba, „politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais“ projektų kriterijus nepatenka į jau esamo viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reguliavimo rėmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, pirmiausia, į tai, kad Projektais ir siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris, viena vertus, tenkintų visuomenės teisę žinoti ir užtikrintų teismų viešumą, ir kita vertus, garantuotų nepertraukiamą ir netrukdomą teisėjų darbą. Projektu atsirastų reikalavimas techninių priemonių rezultatų nenaudoti minėtais tikslais, o atsakomybė už jo pažeidimą būtų įgyvendinama jau esamomis priemonėmis, o tai kas nesureguliuota – ANK. 5. Teisėjų taryba 2016-10-03 Antra, įvertintina ir tai, kad į bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais – politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais – tikslais.
Pastaruosius reikalavimus atskleidžiančių principinių nuostatų įtvirtinimas specialiuosiuose teismų veiklą ir teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose (kaip kad yra realizuota Projektuose) ir šių nuostatų įgyvendinimo detalizavimas poįstatyminiame teisės akte, priimtame Teisėjų tarybos, kaip vykdomosios teismų savivaldos institucijos, užtikrinančios teismų sistemos nepriklausomumą (Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalis), manytume, labiausiai atitiktų teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir sistemiškumo principus (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5–7 punktai), taip pat konstitucinį valdžių pasidalijimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmoji pastraipa). Tuo tarpu specialių teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisyklių įtvirtinimas bendruosius reikalavimus duomenų apsaugai ir viešosios informacijos skelbimui nustatančiuose įstatymuose, būtų netikslingas, lemtų nepagrįstą specifinių teisės normų „išbarstymą“ valstybės priimtų teisės aktų sistemoje ir prieštarautų teisėkūros principų taikymo tikslams – sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dar didesnę painiavą įneštų teisinis reguliavimas, pagal kurį informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudotojams būtų nustatytas abstraktus imperatyvas laikytis bendrųjų įstatymuose nustatytų duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimų.
Nesant aiškios ir vientisos teisės normų, numatančių atsakomybę už netinkamą teismo sprendimo paskelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimą, būtų sudarytos prielaidos teisinio apibrėžtumo (tikrumo) ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimui. Nepritarti Žr. argumentus pirmai Teisėjų tarybos pastabai. 6. Teisėjų taryba 2016-10-03 Trečia, pastebėtina, kad viešo teismo posėdžio garso įrašas gali būti daromas proceso šalių tik savo procesinėms teisėms įgyvendinti, kas reiškia, kad įrašas neturi būti naudojamas jokiais kitais tikslais, t. y. ir visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo, taip pat politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Proceso dalyviai patenka į Projektuose minimą plačią teismo leidimo galinčio prašyti „asmens“ sąvoką, todėl, norėdami naudoti technines priemones ir jų panaudojimo rezultatus visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, pagal siūlomus įstatymų projektus jie teismo leidimo galės prašyti bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, pritariame Projektų nuostatų formuluotėms, kuriose nėra įtvirtinamas papildomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti.
Papildomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu, manytina, nėra tikslingas ir būtų perteklinis, nes atitinkami apribojimai jau yra nustatyti įstatymuose ir Projektais jų nėra siūloma keisti, o teisę naudoti sprendimo skelbimo metu užfiksuotą medžiagą Projektuose nurodytais tikslais proceso dalyviai galėtų realizuoti Projektuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalių savo procesinėms teisėms įgyvendinti daromų garso įrašų naudojimo tvarką implikuoja procesinių įstatymų nuostatos, apibrėžiančios proceso šalių teises ir pareigas, iš kurių turinio įrašą naudojančioms proceso šalims aišku, kaip jos gali ir (ar) turi elgtis su teismo posėdžio metu užfiksuota medžiaga. Tuo tarpu techninėmis priemonėmis užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo medžiagos naudojimo Projektuose nurodytais tikslais, kurių apimtis, be kita ko, yra daug platesnė (nei proceso dalyvių daromų garso įrašų atveju), procesas nėra apibrėžtas ir tai lemia būtinumą nustatyti specialią tvarką, iš kurios tiek nurodymus dėl teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimo ribų duodančiam subjektui (bylą nagrinėjančiam teisėjui), tiek šią medžiagą panaudoti siekiantiems asmenims būtų aišku, kokiomis sąlygoms esant jų veikimas (neveikimas) laikytinas tinkamu ir teisėtu, taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, nesilaikant nustatytos tvarkos. Pritarti Žr. argumentus pirmai Teisėjų tarybos pastabai. 7.
taryba 2016-10-03 Ketvirta, teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotų rezultatų naudojimo tvarkos ir atsakomybės už jos nesilaikymą įtvirtinimo svarbą pagrindžia ir šių rezultatų galimas sklaidos mastas, įvertinus šiuolaikinių komunikacijos ir informacinių technologijų galimybes. Nesant konkretizuotų taisyklių, kuriomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant Projektais siūlomas įstatymų nuostatas, ir tokiu būdu paliekant plačią erdvę skirtingoms interpretacijoms, išliktų nemaža rizika kilti situacijoms, kai neskelbtini duomenys taptų prieinami neapibrėžtam subjektų ratui, informacija būtų panaudota neleistina forma (neužtikrinant informacijos vientisumo, pvz. „sukarpoma“ ir sudėliojama taip, kad iškraipomas tikrasis turinys) ir būdais (pvz. teismui nustačius, kad tik dalis informacijos gali būti paviešinta, tiesioginio transliavimo metu išviešinama visa informacija), galinčiais sukelti didelę žalą dėl asmenų teisių ir interesų pažeidimo ar iš esmės pakenkti teisminės valdžios autoritetui. Pažymėtina, kad šiuo metu teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai (CPK 9 straipsnio 1 dalis, BPK 9 straipsnio 9 dalis, ABTĮ 8 straipsnio 1 dalis, ATPK 254 straipsnio 1 dalis). Taigi jau dabar žurnalistas ar kitas asmuo gali atvykti į teismą ir, betarpiškai stebėdamas teismo procesą, užfiksuoti atitinkamus duomenis kuriuos viešai skelbia teismas (pvz., užsirašydamas, įsimindamas). Todėl Projektais siūlomas reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtinama nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus, manytume, yra tinkamas.
Teismo sprendimų paskelbimo tvarkos keitimas iš esmės reikštų proceso viešumo principo siaurinimą, kuriam, atsižvelgiantį tai, kad teismo proceso viešumas yra saugomas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (117 straipsnio pirmoji pastraipa), tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (6 straipsnio 1 dalis), nepritartina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančius įstatymus egzistuoja mechanizmas, leidžiantis teismui, kurio sprendimo skelbimas būtų filmuojamas, neskelbti tam tikrų duomenų, galinčių pažeisti asmens teisę į privatumą ar kitas įstatymų saugomas vertybes (teismas turi teisę skelbti ne visą sprendimą, o trumpai išdėstyti sprendimo motyvus, pvz. CPK 325 straipsnio 4 dalis, BPK 308 straipsnio 1 dalis). Be to, ir pats teisėjas, davęs leidimą sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones, įvertins teismo sprendime dėstytinų duomenų pobūdį, apimtį, siekdamas užtikrinti teismo proceso viešumo ir duomenų ar kitų įstatymų saugomų teisių ir interesų apsaugos pusiausvyrą. Kita vertus, esant poreikiui (pvz. perskaitant sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis, kuriose yra viešai neskelbtinų duomenų), mūsų manymu, teismas, leisdamas filmuoti ar naudoti kitas technines priemones teismo sprendimo paskelbimo metu, galėtų iš anksto pareikalauti, kad tam tikri duomenys (pvz. asmens kodas, asmens gyvenamoji vieta ir pan., jei juos būtina įrašyti įžanginėje ir (ar) rezoliucinėje dalyse) nebūtų parodomi ar padaromi prieinamais, paskelbiami viešai, o asmeniui, nesilaikančiam šio reikalavimo, būtų taikoma teisinė atsakomybė.
Pritarti iš dalies Žr. argumentus pirmai Teisėjų tarybos pastabai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės institutas 2016-09-27 Įstatymų projektais teikiamos nuostatos vertintinos teigiamai, kaip padėsiančios užtikrinti didesnį teismų sistemos skaidrumą bei atvirumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą nėra absoliuti, teikiamuose projektuose yra numatyti atitinkami saugikliai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Projektu XIIP-4309 keičiamo Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnyje siūloma numatyti tai, jog leidimas techninėmis priemonėmis fiksuoti posėdžio eigą galimas tik esant asmens prašymui, tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais ir tik esant teismo leidimui. Be to, techninėmis priemonėmis fiksuoti būtų galima tik sprendimo paskelbimą. Teismas gali neleisti naudoti techninių priemonių,
„<...>kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba
yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus<...>“. Manytina, kad siūloma formuluotė yra pakankamai plati ir suteikia gana plačią diskreciją teismui vertinti, ar konkrečiu atveju techninės priemonės gali būti taikomos.
Numatyta ir techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo principai, įtvirtinant, kad jie negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Atitinkamai, įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) nauju 226¹straipsniu, numatant atsakomybę (baudą nuo 100 iki 1000 eurų) už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą). Tiesa, kyla klausimas dėl siūlomo baudos dydžio, kadangi aiškinamajame rašte nenurodoma, kokiais kriterijais buvo remiamasi, o ANK 634 str. 2 d. numatyta, jog pažeidus techninių priemonių naudojimo posėdyje tvarką, teismas gali skirti baudą fiziniams asmenims iki 300 eurų, o institucijų atstovams – iki 600 eurų. Pastebėtina, jog projektu Nr. XIIP-4313 siūloma sankcija už rezultatų panaudojimo tvarkos pažeidimą yra kiek didesnė nei už tvarkos posėdyje pažeidimą. Kyla klausimas, kokiais kriterijais remiantis yra siūlomos būtent tokios sankcijos žemutinė ir aukštutinė ribos. Be to, tikėtina, jog techninių priemonių panaudojimo rezultatai gali būti įvairiais tikslais plačiai naudojami visuomenės informavimo priemonių veikloje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga kelti klausimą, ar nevertėtų papildomai nustatyti administracinės atsakomybės ir juridinio asmens vadovui. Reziumuojant, konstatuotina, kad siūlomais įstatymų projektais nustatomas proporcingas teisinis reguliavimas, siekiant subalansuoti asmenų teisių apsaugą su viešumo poreikiu. Atsižvelgiant į tai, nepaisant pateiktų pastabų, siūlomiems projektams iš esmės pritariame. Pritarti
2016-09-29 Atsakydami į 2016-09-16 Jūsų raštą Nr. S-2016-6029 (Generalinės prokuratūros reg. Nr.
2016-10-31 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Projektą Nr. XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 266¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą, manytina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Teisėjų tarybos patvirtintoje tvarkoje) turėtų būti nustatyti konkretūs ribojimai techninių priemonių rezultatų panaudojimui. Siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projektus nurodant, kad informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudojimas turi nepažeisti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis bei teisės į asmens duomenų apsaugą.
visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės, t. y. visos Lietuvos visuomenės, vardu, kokie yra sprendimų priėmimo motyvai – pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valdžios įstaigos, taip pat ir teismai, tarnauja žmonėms. Lietuvos teismai, Respublikos Prezidentė ir kitos valdžios institucijos nuolat siekia, kad teisingumo vykdymas būtų kuo atviresnis visuomenei, nepažeidžiant žmogaus teisių. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsniu, asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Jo kompetenciją nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektus suderinti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Pritarti Projektas tobulintas detalizuojant su žmogaus teisių apsauga susijusias nuostatas, tačiau paliekant techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimus, prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką sureglamentuojant įstatymų lydimuoju teisės aktu. Atsižvelgiant į LRV pastabas ir pasiūlymus projekte nustatyta:
naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus;
panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis.
arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. 4) Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, iškraipytas sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. 5) Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose įtvirtinti visuomenės informavimo, duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. Atsakomybė už techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimų nesilaikymą būtų taikoma pagal galiojančias proceso nuostatas – kaip už teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą; o atsakomybė už rezultatų netinkamą naudojimą (už teismo ribų) – ANK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. 4. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2016-11-14 Įvertinusi įstatymų projektus Nr. XIIP-4309-4313, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais.
Atkreiptinas dėmesys, kad satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama (EŽTT 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją; pareiškimo Nr. 11662/85). Įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (satyra, humoreska, feljetonas, groteskas, karikatūra, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio. Pažymėtina, kad naudodamasis satyros laisve žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neretai įgyvendina teisę kritikuoti, atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Žinoma, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp satyros laisvės ir pagarbos žmogui bei kitoms teisės ginamoms vertybėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti neproporcingo Konvencijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės, visuomenės teisės į informaciją suvaržymo bei nepagrįsto žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos ribojimo, siūlytume svarstyti satyros, kaip vieno iš ribojimo pagrindų, įtraukimo į aptariamos teisės normos projektą pagrįstumą. Nepritarti Šiuo metu filmuoti teismo posėdį ir naudoti įrašą apskritai draudžiama. Toks draudimas nėra kvestionuojamas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismo sprendimo fiksavimo rezultato panaudojimas satyros tikslais prieštarautų projekto keliamiems tikslams – leisti visuomenei prieinamiau ir objektyviau susipažinti su teismo sprendimais (pirminis tikslas – informavimas, o ne pramoginis linksminimas, šaipymasis).
Apribojimas dėl satyros yra pateisinamas teismo, kaip valstybės institucijos, autoriteto apsaugos poreikiu. Projektu nesiekiama užkirsti kelio satyros būdu pašiepti apskritai teismo veiklos arba kritikuoti teismų veiklą – apribojimas dėl satyros grindžiamas paties sprendimo objektyviam, neiškraipytam pateikimui visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. 5. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
projektuose Nr. XIIP-4309-4313 vartojama „pramogų“ sąvoka. Nepritarti Manytina, kad
„pramogos“ yra pernelyg plati sąvoka, bandymas apibrėžti nesukurtų pridėtinės
vertės. Žodos „pramogos“ nėra apibrėžiamos ir kituose įstatymuose (įskaitant ir Visuomenės informavimo įstatymą).. 6. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, kelia pagrįstų abejonių. Mūsų nuomone, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas apima ir teisme techninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos skelbimo ir platinimo (panaudojimo), kiek tai susiję su visuomenės informavimu, tvarką. Nusprendus, jog visgi yra poreikis išsamiau reguliuoti tolimesnį teisme užfiksuotos informacijos viešą paskelbimą, manome, kad turėtų būti tobulinamos aukščiau paminėtų įstatymų nuostatos, o ne rengiamas naujas poįstatyminis teisės aktas.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į argumentus aukščiau teiktoms Teisės departamento, LRV ir kitų institucijų pastaboms, detalizuoti proceso įstatymai. 7. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų nuomone, techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos (kaip atskiro teisės akto) sukūrimo būtinumas yra diskutuotinas, tai atitinkamai diskutuotinu laikytume ir tokios tvarkos pažeidimo įtvirtinimo atskira nusižengimo sudėtimi Kodekse tikslingumą. Pritarti iš dalies ANK formuluota
„techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimui taikomų reikalavimų nesilaikymas“. 8. Vilniaus
apygardos teismas Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-09-16 raštu Nr. S-2016-6029 prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
apeliacinis teismas Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-09-16 raštu Nr. S-2016-6029 prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
radijo ir televizijos komisija3 Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) susipažino su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 226¹ straipsniu ir 589,633 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4313(2) (toliau
Pažymėtina, kad Komisija nesutinka su Projekto 2 straipsnio 1 dalimi, kuria papildomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 589 straipsnio 8 punktas ir numatoma, kad Komisija taikytų ANK numatytas nuobaudas už Projekto 1 straipsnyje numatytą nusižengimą. Projekto 1 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir kituose procesą teismuose reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų, taikomų techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, nesilaikymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas ūkio subjektų ratas, kurių veiklos priežiūrą vykdo Komisija, t. y. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdantys retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas. Įstatymo
Komisija prižiūri kaip aukščiau minėti ūkio subjektai laikosi Įstatymo ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų inter alia Komisijos priimtų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas ir jos funkcijos, konkretūs atvejai, kada ir kokias poveikio priemones, kokiems ūkio subjektams Komisija gali taikyti, taip pat sprendimų dėl konkrečių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarka yra nustatyta Įstatyme.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija pagal savo kompetenciją negali vykdyti Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir kituose procesą teismuose reglamentuojančiuose įstatymuose inter alia Teisėjų tarybos nustatytų reikalavimų, taikomų techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, laikymosi priežiūros, nes galiojančiame Įstatyme tokia funkcija Komisijai nėra nustatyta. Pažymime, kad Komisija kaip viešojo administravimo subjektas priežiūrą gali vykdyti tik pagal savo kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (teisė į atvaizdą, asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo ir jo slapumo ir kt. apsauga) numatytų vertybių apsauga vykdoma nepriklausomai nuo to, kur (teismo, patalpose, gatvėje ir pan.) ir kokiomis priemonėmis ta informacija surinkta ir užfiksuota. Komisija nepriklausomai nuo informacijos surinkimo vietos ir jos rinkimui panaudotų techninių priemonių pagal Įstatyme apibrėžtą kompetenciją vykdo informacijos radijo ir (ar) televizijos programose skleidimo reikalavimų laikymosi priežiūrą. Atsižvelgiant j tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
1-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
techninių priemonių panaudojimo rezultatų (teismo sprendimo paskelbimo transliavimo, filmavimo, garso ir vaizdo įrašo) naudojimo tikslas: visuomenės informavimo, mokslo ir mokymo tikslais, darytina išvada, kad kitiems tikslams ši informacija negali būti naudojama, todėl atitinkamos informacijos skleidimas radijo, televizijos programose ir (ar) atskirose programose (pvz., žinių programose) bus laikytinas skleidimu visuomenės informavimo tikslu ir šios informacijos skleidimui bus taikomi bendrieji tiek Įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatyti reikalavimai. Todėl Komisija pagal savo kompetenciją nustačiusi informacijos skleidimo reikalavimų, taikomų radijo ir (ar) televizijos programoms, pažeidimus ūkio subjektams taikytų poveikio priemones nustatytas Įstatyme ir administracinę atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK). Taigi, jeigu techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatai būtų naudojami visuomenės informavimui ir jie pažeistų Įstatymo nuostatas, Komisija pagal kompetenciją taikytų Įstatyme bei ANK nustatytas poveikio priemones atitinkamiems ūkio subjektams, todėl Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas yra netikslingas ir perteklinis. Nepritarti Įstatymo projekte nustatytas reglamentavimas nėra perteklinis. Jis tiesiogiai siejasi su Komisijos vykdomomis funkcijomis ir veikla. Čia nėra turima omenyje teismo posėdžio garso įrašų darymo reikalavimai, o padaryto įrašo skelbiant sprendimą panaudojimas, t.y. rezultatų naudojimas viešinimo, visuomenės informavimo, mokslo ir mokymo tikslais.
Taigi, transliavimo, viešinimo stebėseną Komisija gali užtikrinti ir kontroliuoti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 (nutarimas Nr. 792) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
atsisakyti įstatymų projektų nuostatos, pagal kurią Teisėjų taryba tvirtintų techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnyje nurodytas Teisėjų tarybos funkcijas, laikytina, kad asmenų teisių ir pareigų, tiesiogiai nesusijusių su teismų veiklos organizavimu ar teismo procesu, reguliavimas būtų Teisėjų tarybai nebūdinga funkcija. Be to, pastebėtina, kad, panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT22-N11/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, įskaitant tai, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais. Pritarti iš dalies Pritarta pastabai ta apimtimi, kad Teisėjų taryba neturėtų nustatyti techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje rezultatų panaudojimo tvarkos.
Tačiau pažymėtina, kad pastabai „panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose“ nepritarta ta apimtimi, jog bendrieji teisės reikalavimai apimtų visus įmanomus fiksavimo rezultatų panaudojimo būdus ir apsaugotų teismą nuo galimų pažeidimų. Techninių priemonių rezultatų panaudojimas pasišaipymo, satyros, su pagarba teismui nesuderinamais ar politinės reklamos tikslais
teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti iš dalies Pritarta pastabai, tačiau įtvirtinamas ne draudimas, o įpareigojimas garso įrašą naudoti tik procesinių teisių įgyvendinimo tikslais, kuris kartu apimtų ir siūlomą įtvirtinti draudimą.
Šiuo metu Teismų įstatyme ir proceso kodeksuose yra įtvirtintos panašios nuostatos šiai: „4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.“
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)
nuostatomis, kad tais atvejais, kai teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Nepritarti Manytina, kad tokia formuluotė iš esmės keistų paties sprendimo paskelbimo tvarką, o tai nebuvo vienas iš Projekto tikslų. Įtvirtinus pareigą teisėjui neskelbti informacijos, kuri galėtų turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams iš esmės būtų suvaržytas teismo posėdžio viešumo principas ir faktiškai sprendime būtų skelbiama mažiau informacijos nei jame yra. Manytina, kad teisėjas turėtų skelbti sprendimą taip, kaip darė iki šiol, nes tokiu būdu yra įgyvendinamas esminis teisminio proceso viešumo principas, garantuotas tiek Konstitucijoje, tiek EŽTK. Teisėjas neturėtų vietoje įprasto paskelbimo, kuris užtikrina teismo proceso viešumo principą, rengti spaudos pranešimą ar spaudos konferenciją, nuasmenindamas ar pašalindamas iš savo sprendimo paskelbimo tam tikrą informaciją.
Be to, manytina, kad pakanka jau formuluojamų nuostatų projekte bei esamo bendrojo reglamentavimo, atsakomybės už tai, siekiant išvengti situacijų, kuomet neteisėtai paskelbiami asmens duomenys, nesilaikoma visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų (pvz., 3 str. įtvirtinta: 4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini <...> teisminės valdžios nešališkumui garantuoti). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)
teikiamų įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4311 keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio 2 dalyje siūlytina įtvirtinti nagrinėjimo teisme dalyvių pareigą apie garso įrašymo priemonių naudojimą pranešti teismui (teisiamojo posėdžio pirmininkui). Pritarti
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)
atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. birželio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, kuriuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) išdėstomas nauja redakcija. Pritarti
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)3 N 6.
kodeksas (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustato skirtingas, nei nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, administracinių bylų priskirtinumo taisykles, t. y. bylų priskirtinumas teismui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas nagrinėja Administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507,
nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte negali būti teikiama nuoroda į Administracinių nusižengimų kodekso 226¹ straipsnį, kadangi jame nurodytas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų. Pritarti
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)
suvienodinti įstatymų projektų nuostatas dėl atsakomybės už techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į siūlomas Įstatymo projekto Nr. XIIP-4310 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4311 nuostatas, taip pat į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teismo teisė skirti baudas, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, tikslintina Įstatymo projektu Nr.
keičiama Administracinių nusižengimų kodekso 633 straipsnio 5 dalis – joje reikėtų nurodyti, kad asmenys, pažeidę techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 226¹ straipsnį, o asmenims, teismo posėdžio metu pažeidusiems techninių priemonių naudojimo tvarką, gali būti skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Analogiškai tikslintina ir Įstatymo projektu Nr. XIIP-4312 keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4312 1 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reikėtų pateikti nuorodą į naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnį, pagal kurį teismas už tvarkos pažeidimus turi teisę skirti baudą, taip pat nurodyti, kad už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pritarti
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)
teisinio reguliavimo sistemiškumo, Įstatymo projekte Nr. XIIP-4310 siūlytina atsisakyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 8 dalies pirmojo sakinio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta atsakomybė asmenims, piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu. Atsižvelgti Pastaba skirta ne šiam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2016-09-21 *
pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614,
komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė. Pritarti iš dalies
2016-09-214 Argumentai: Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kurioms Komitetas pritarė, siūlytina pagrindiniam komitetui pakeisti Projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 633 straipsnis, formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti 633 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „633 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių naudojimas teismo posėdyje
elektroninių ryšių technologijas. 2. Teismo posėdžių eigai fiksuoti naudojamoms informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms taikomus reikalavimus nustato teisingumo ministras. 3. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui. Garso įrašą darantys administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti. 4.
mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami tokiu būdu, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, panaudojimui taikomi kituose įstatymuose numatyti duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimai. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 3 dalį. 4. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 5. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, siūlytina 633 straipsnį formuluoti taip: „633 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių naudojimas teismo posėdyje
fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. 2. Teismo posėdžių eigai fiksuoti naudojamoms informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms taikomus reikalavimus nustato teisingumo ministras. 3. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui.
Naudoti garso įrašą galima tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui. 4. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 3 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 5. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ir esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais.
Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 6. Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 7. Asmenys, teismo posėdžio metu pažeidę techninių priemonių naudojimo reikalavimus, atsako šio kodekso 634 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta atsakomybė.“
2016-09-212 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo paskelbimo metu gali būti paviešinama informacija, galinti turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėmis ar įstatymo saugomiems interesams, mano tikslinga įtvirtinti imperatyvą teismui neskelbti informacijos, galinčios daryti įtaką asmens teisėms ar sudaryti sąlygas jų pažeidimui. Atitinkamai siūlytina keisti Administracinių nusižengimų kodekso 637 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 637 straipsnio 2 dalį:
„2. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka,
nutarimo (nutarties) rezoliucinė dalis paskelbiama žodžiu, taip pat trumpai išdėstomi sprendimo motyvai;.
Tais atvejais, kai šio Kodekso 633 straipsnio nustatyta tvarka teismas leidžia nutarimo (nutarties) paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, teismas neskelbia informacijos, kuri gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. iInstitucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) jiems išsiunčiamos registruotu paštu per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo. Šio kodekso 573 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, kuriuo teismui leidžiama tam tikrais atvejais neskelbti sprendime kai kurių duomenų. Tačiau siūlytina konkretinti pasiūlymą nurodant, kokių konkrečiai duomenų teismas neturėtų skelbti, taip pat nuostatas dėstyti ne 637 straipsnyje, kuriame reglamentuojama nutarimų pirmos instancijos teisme paskelbimas, o 570 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinių nusižengimų bylų viešumą, pakeičiant jo 2 dalį. Siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip (atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją): „2 straipsnis. 570 straipsnio pakeitimas Pakeisti 570 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama neviešai, kai byloje
yra duomenų ar informacijos, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį.
Teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali nuspręsti nagrinėti bylą neviešai, siekdami apsaugoti asmenų privatų gyvenimą, profesinę, komercinę, pramoninę, banko, kredito unijos ar Centrinės kredito unijos paslaptį, taip pat kai nagrinėjamos bylos dėl administracinių nusižengimų, kuriuos padarė arba per kuriuos nukentėjo nepilnamečiai. Šiais atvejais dėl bylos nagrinėjimo neviešai teismas priima nutartį. Uždarame bylos nagrinėjimo posėdyje gali dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys, o reikiamais atvejais atitinkamoje posėdžio dalyje – vertėjai, liudytojai, specialistai ir ekspertai. Priimtas nutarimas paskelbiamas viešai, be duomenų, kuriuos skelbti viešai draudžiama įstatymuose ar teismo nutartyje. Be to, teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų.“
2016-09-215 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas ir pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl Projekto Nr. XIIP-4309 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pastabai, siūlo tobulinti Projekto 5 straipsnio formuluotę, pakeičiant straipsnio numeraciją ir papildant įstatymo įgyvendinamąja nuostata.
Pasiūlymas:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo
patvirtina asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti ir teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką. Pritarti iš dalies Siūlytina nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą ir šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė