Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „260 straipsnis. Techninių priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
fiksuoti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. 2. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. 3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Teisėjų taryba nustato prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais draudžiama teisiamojo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 5. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.
Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 260 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. 2. Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. 3. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. 4. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„260 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašymo Techninių priemonių naudojimo teisiamajame
posėdyje tvarka
metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. 2. Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. 1. Teisiamajam posėdžiui fiksuoti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. 3. 2. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie daromą garso įrašą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką. 3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 4. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis.
Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 5. Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį ir naudoti kitas technines priemones. 4-. 6. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma įstatymuose nustatyta atsakomybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 308 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. Teismas paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų ir kitų asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-04-25 Nr. XIIP-4311 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480
direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-19 Nr. S-2016-2677 DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4311 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4311. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2017-07-03 Nr. XIIP-4311(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 260 straipsnio 4 dalis suponuoja tai, kad Teisėjų taryba bus įgaliota nustatyti ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus turinį ir išdavimo tvarką, keičiamo 260 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „naudojimo tvarką ir sąlygas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką“. 2. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 260 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra išskiriama „prašymą pateikusių asmenų“ kategorija. Manytume, kad ir prašymą pateikę asmenys, ir kiti prašyme nurodyti asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, turi būti įrašyti į teismo leidimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 260 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostata suponuoja, kad prašymą pateikę asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, į teismo leidimą neįrašomi. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 260 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „prašymą pateikę arba“. Tuo tarpu, jeigu turimi omenyje kažkokį kitokį prašymą, nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu, teikiantys asmenys, formuluotė turėtų būti patikslinta aiškiai apibrėžiant minimų asmenų kategoriją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2016 m. birželio 1, rugsėjo 21 d. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė ir Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėja Dalia Mikelėnienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tadas Varapnickas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius ir Administracinės justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Peciukonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-251 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos.
Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria Teisės departamento pastaboms dėl sąvokų „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“, „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ar
„mokymo“ tikslinimo ar keitimo. 4. Europos teisės departamentas
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4311. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-111 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti
teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 4.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teikiamų įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4311 keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio 2 dalyje siūlytina įtvirtinti nagrinėjimo teisme dalyvių pareigą apie garso įrašymo priemonių naudojimą pranešti teismui (teisiamojo posėdžio pirmininkui). Pritarti
pasiūlymai:
pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2016-09-211 Argumentai: Atsižveldamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kurioms Komitetas pritarė, siūlytina pagrindiniam komitetui pakeisti Projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnis, formuluotę. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „260 straipsnis. Techninių priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
posėdžiui fiksuoti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. 2. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui.
Garso įrašą darantys nagrinėjimo teisme dalyviai garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti. 3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami tokiu būdu, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, panaudojimui taikomi kituose įstatymuose numatyti duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimai. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais draudžiama teisiamojo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 5. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 260 straipsnis.
ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. 2. Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. 3. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. 4. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.“
teisių komitetas 2016-09-21 Arugmentai: Komitetas, atsižveldamas į tai, kad teismo sprendimo paskelbimo metu gali būti paviešinimama informacija, galinti turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėmis ar įstatymo saugomiems interesams, mano tikslinga įtvirtinti imperatyvą teismui neskelbti informacijos, galinčios daryti įtaką asmens teisėms ar sudaryti sąlygas jų pažeidimui. Atitinkamai siūlytina keisti Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalį. 2 straipsnis. 308 straipsnio pakeitimas Pakeisti 308 straipsnio 1 dalį: „1. Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis.
Tais atvejais, kai šio Kodekso 260 straipsnio nustatyta tvarka teismas leidžia nuosprendžio paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, teismas neskelbia informacijos, kuri gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.“
teisių komitetas 2016-09-21 Arugmentai: Komitetas, atsižveldamas ir pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl Projekto Nr. XIIP-4309 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pastabai, siūlo tobulinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, pakeičiant straipsnio numeraciją ir papildant įstatymo įgyvendinamąja nuostata. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti ir teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką. Pritarti
pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasilionokienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Dainius Dzimanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-25 * * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos.
Atsižvelgti Pastabos vertintinos kartu su projekto XIIP-4309 pastabomis. ŽTK – (papildomas komitetas) pritaria pastabai iš dalies. ŽTK motyvai – ŽTK nepritaria Teisės departamento pastaboms dėl sąvokų „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“, „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ar „mokymo“ tikslinimo ar keitimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, surengęs 2017-05-10 ir 2017-05-24 klausymus, teikia patobulintą įstatymo projektą XIIP-4311(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
projektas) 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatoma techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarka, kiek tai susiję su nurodytų rezultatų naudojimu visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, t.y. ne teisme, ir už kurios pažeidimą būtų taikoma administracinė atsakomybė. Be to, svarstytinas pats techninių priemonių rezultatų panaudojimo tvarkos nustatymo poįstatyminiu teisės aktu pagrįstumas. Mūsų nuomone, reglamentuojant techninių priemonių naudojimą teisme ir šių techninių priemonių rezultatų panaudojimą, reiktų atskirti teismo sprendimų paskelbimo filmavimą, transliavimą, fotografavimą, garso ir vaizdo įrašo darymą teismo posėdžių salėje, nuo šių techninių priemonių rezultatų vėlesnio panaudojimo ir viešinimo už teismo ribų. Pirmuoju atveju, Teisėjų taryba turi turėti įgaliojimus nustatyti techninių priemonių naudojimo ir jų rezultatų viešinimo (tiesioginio transliavimo) teisme (posėdžio metu) tvarką, t.y.
Teisėjų taryba turėtų nustatyti tvarką, reglamentuojančią teismų, davusių leidimą naudoti technines priemones posėdžio metu, veiksmus bei privalomus nurodymus, ir asmenų, naudojančių technines priemones, pareigas, užtikrinančias, kad techninių priemonių naudojimas ne tik netrikdys teismo darbo ar nerodys nepagarbos jam, tačiau ir tai, kad teismo sprendimų paskelbimo tiesioginis transliavimas bus vykdomas nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Tuo tarpu vertinant projekte įtvirtintą nuostatą poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarką, svarstytina, ar teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi bendrieji įstatymuose įtvirtinti viešosios informacijos skelbimo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Kitaip sakant, subjektai, disponuojantys teismo posėdžio metu įrašyta vaizdo ir garso medžiaga, naudojant, redaguojant, perduodant ar viešinant ją, privalo vadovautis bendraisiais Civiliniame kodekse, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, kurie yra būtini siekiant apsaugoti asmenų teises ir kitus įstatymų saugomus interesus.
Jeigu, vis dėlto, siekiama nufilmuotai, nufotografuotai ar kitaip įrašytai teismo sprendimų paskelbimo medžiagai suteikti kitokį statusą, o šios medžiagos viešinimui – kitokius reikalavimus, mūsų nuomone, turėtų būti ne priimamas poįstatyminis teisės aktas, o keičiamos bendrosios aukščiau nurodytuose įstatymuose įtvirtintos asmens duomenų apsaugos bei visuomenės informavimo nuostatos, nustatant specialias teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisykles. Be to, vertinant galimybę poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti teismo sprendimų paskelbimo medžiagos panaudojimą už teismo ribų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti teismo posėdžio garso įrašą, tačiau speciali šio įrašo naudojimo tvarka nėra nustatyta. Šiuo įrašu disponuojantys asmenys tiesiog privalo laikytis bendrųjų įstatyminių reikalavimų, užtikrinančių asmens teisių ir interesų apsaugą.
Pritarti iš dalies Dėl Teisėjų tarybos kompetencijos tvirtinti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką Pritartina pastabai, tačiau kartu akcentuotina, kad Teisėjų taryba yra būtent tas organas, kuris turėtų tvirtinti teismo sprendimo skelbimo metu taikytinas filmavimo ar kitų techninių priemonių naudojimo taisykles ir prašymų tai daryti pateikimo tvarką, pvz., ar filmuojamas tik teisėjo veido profilis, kur statomos kameros, siekiant netrukdyti vesti teismo posėdžio, ar galima filmuoti teisėjų asmenines detales (pvz., vestuvinius žiedus), kaip, kokiomis sąlygomis galima filmuoti proceso dalyvius, ar filmuojant galima naudoti papildomą apšvietimą, ar leidžiama naudoti technines priemones skleidžiančias garsą ir pan. Taip pat akcentuotina, kad vaizdo medžiagos ex post panaudojimą jau saugo kiti LR įstatymai bei numatytos tam tikros apsauginės normos pačiame projekte, tačiau taisyklės, kaip turėtų būti fiksuojamas teismo posėdis – turėtų būti Teisėjų tarybos prerogatyva. Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo pagal bendruosius teisės aktus Pritartina pastabai, kad Teisėjų taryba turėtų nustatyti tik techninių priemonių panaudojimo prašymų teikimo, jų nagrinėjimo, taip pat naudojimo teismo posėdžiuose tvarką, o ne techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje panaudojimo ex post tvarką. Nors užfiksuoto teismo sprendimo panaudojimui „už teismo“ ribų ir yra taikomi bendrieji teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, tačiau manome, kad bendrųjų reikalavimų nepakanka.
Pavyzdžiui, teisės aktuose nėra nustatyta:
subjektai) galėtų panaudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus,
ir jei galima, kada galima tokią teisę perleisti;
keisti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tikslą (pvz., iš mokslo tikslų į visuomenės informavimo);
vaidmuo dėl aukščiau nurodytų 2) ir 3) punktų;
montuoti, karpyti ir kitaip apdoroti medžiagą;
montuoti, tai kokios to ribos (ar galima sumontuoti taip, kad būtų išjuoktas teisėjas arba pakeistas sprendimo turinys);
santykis tarp Teismų įstatymo ir bendrųjų teisės reikalavimų (pvz., Asmens duomenų apsaugos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo, Švietimo įstatymo ir kt.). Siūlytina tobulinti Projekto formuluotes, atskiriant į dvi skirtingas dalis:
susijusį su techninių priemonių panaudojimu teismo ribose:
2) reglamentavimą, susijusį su techninių priemonių pagalba užfiksuotų rezultatų panaudojimu už teismo ribų. Pasiūlymas: Papildyti 260 straipsnį naujomis 3, 4 dalimis: „3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį.
Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 4. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai.“ Dėl garso įrašų panaudojimo tvarkos nebuvimo Akcentuotina, kad:
šalys gali tik daryti garso įrašą, o filmuoti – joms draudžiama. Filmavimui reikia specialių taisyklių, detalizuojančių filmavimo procesą, kad filmuojantys asmenys netrukdytų teismo procesui (skirtingai nei darant garso įrašą);
daryti garso įrašą taikomas siauresniam ratui asmenų - tik proceso šalims. Garso įrašo naudojimas galimas tik procesinėms funkcijoms vykdyti. Bandymas reglamentuoti garo įrašo darymą ir naudojimą specialia tvarka iš esmės dubliuotų procesines proceso šalių teises, jau įtvirtintas kodekse, tačiau BK 260 straipsnio 2 dalis yra patikslinta: „2.
Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių funkcijų vykdymo tikslais. Apie daromą garso įrašą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką.“
3) 3) Tačiau to negalima pasakyti apie filmavimą, kuris yra skirtingo pobūdžio veiksmas, kurį galės atlikti platesnis asmenų ratas; nors garso įrašų darymo tvarkos nėra, bet tai nereiškia, kad reiktų sekti tokia praktika viešo teismo sprendimo fiksavimo atžvilgiu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priemonių panaudojimo rezultatai“ nereikėtų tiesiog konkrečiai nurodyti, kokiai techninėmis priemonėmis įrašytai informacijai, t.y. teismo sprendimo paskelbimo vaizdo ir garso įrašams bei kitai vaizdinei medžiagai, taikomi įstatyme numatyti reikalavimai. Nepritarti Pritartina Seimo Žmogaus teisių komiteto išsakytiems argumentams:
Pirma, sąvoka „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“ yra plačiausiai techninėmis priemonės įrašytą informaciją apibūdinanti apibrėžtis, siekiant užtikrinti kuo platesnes visuomenės galimybes susipažinti su teismuose priimamais sprendimais. Apibendrintos formuluotės naudojimas neapkrautų įstatymų. Antra, Techninėms priemonėms sparčiai vystantis apsiribojimas vien vaizdo ar garso įrašais ar kita vaizdine medžiaga gali greitai tapti neefektyvus ir nebeužtikrinti įstatymo projektu siekiamų tikslų.
Pvz., šiais laikais labai populiarėja garso pavertimo teksu (ir atvirkščiai) programinė įranga, vis daugiau techninių priemonių valdomos balsu ir pan., sparčiai populiarėja galimybė naudojant savo mobiliojo ryšio telefoną socialiniuose portaluose daryti tiesiogines transliacijas, kuomet vaizdo įrašas arba neįrašomas, arba po kiek laiko ištrinamas. Trečia, priimtame ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse (594 str. 5 d.) naudojama beveik analogiška formuluotė – „techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai“. Tokia pati formuluotė naudojama ir BPK 179 str. 5 d. – „techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai“, o BPK 181 str. 6 d. 4 p. naudojama identiška projektui formuluotė – „techninių priemonių panaudojimo rezultatus“. Siekiant išlaikyti procesinių normų vientisumą ir sąvokų vienodą vartojimą siūlytume naudoti sąvoką „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatyti, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui ir (ar) transliavimui. Siūloma formuluotė suponuoja, kad tokį prašymą, motyvuodamas jį visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo poreikiu, gali pateikti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, t.y. projekte kaip sąlyga, būtina teismo sprendimo filmavimui (transliavimui), įtvirtintas visuomenės informavimo bei mokslo ar mokymo tikslas.
Pažymėtina, kad formuluotės „visuomenės informavimas“ bei „mokslas ar mokymas“ yra gana plataus turinio, kas, savo ruožtu, gali sąlygoti nevienodą ne tik nuostatos dėl techninių priemonių naudojimo tikslų, tačiau ir nuostatos dėl subjektų, galinčių naudoti šias technines priemones, aiškinimą ir taikymą. Vertinant projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kad Teisėjų taryba poįstatyminiame teisės akte nustatys kokius kriterijus turi atitikti pareiškėjas, norime atkreipti dėmesį į konstitucinį imperatyvą, nustatantį, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimu susijęs reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat siekiant teisinio aiškumo bei išvengti piktnaudžiavimų teise, galimai apsunkinsiančių teismus, atvejų, svarstytina, ar projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas. Nepritarti Subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas, dėl šių priežasčių:
1) subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus. Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą.
2) aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu, o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą. 3) sąvokų „mokymas“ ir „mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą), galiausiai praktikoje galėtų būti skirtingai interpretuojama. Projekte formuluojamais „visuomenės informavimo“,
„mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti teisės fiksuoti teismo
sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja Dalia Latvelienė 2017-06-072 Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso nemažai straipsnių: 179 str.2.d., 181 str. 1 d., 183 str. 3 d., 186(1) 3 d., 200str. 4 d., 201 str. 2 d., 218 str. 3 d., 220 str. 3d., 237 str. 3 d. nurodyta, kad „asmenų duomenys (išskyrus asmens vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat, kad proceso dalyviai, kiti nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl Žmogaus teisių komiteto siūlymas įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnis atitinka galiojančių išvardytų kodekso straipsnių nuostatas, todėl siūlytina jam pritarti. Pritarti 6.
Teisingumo ministerijos 2016-05-03 * DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4311 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4311. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija
3 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. S-2016-6029 minimais teisės aktų projektais ir pritaria juose akcentuotai pagrindinei idėjai visuomenės informavimo, mokslo ir mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti, tuo plėtojant teismų veiklos viešumą, atvirumą ir skaidrumą. Galimybė bylą nagrinėjančiam teismui ar teisėjui leisti filmuoti, fotografuoti, naudoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu galėtų prisidėti prie teismų darbo kokybės gerinimo, kartu pašalintų būtinybę teisėjui po teismo sprendimo viešo paskelbimo papildomai komentuoti priimtą teisingumo aktą. Abejojame, ar Teisėjų Taryba, atsižvelgiant į jos kompetenciją, numatytą Teismų įstatymo 120 straipsnyje, galėtų priimti techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų.
Šis klausimas būtų glaudžiai susijęs su konstitucinės asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ribojimu, todėl turėtų būti arba tiesiogiai aptartas šiuose įstatymų projektuose, arba jį sprendžiant turėtų būti laikomasi tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose šią sritį reguliuojančiuose įstatymo galios teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teisėjų taryba, o konkrečiuose teismuose - ir teismo pirmininkas, turėtų nustatyti tik teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką, kurioje turėtų būti numatyta, kaip pateikiami suinteresuotų asmenų prašymai, kokios yra tokius prašymus pateikusių asmenų teisės ir pareigos, kas ir kokia forma duoda leidimą naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui, kokia yra konkreti techninių priemonių naudojimo vieta teismo posėdžių salėje, kokie asmenys atsakingi už techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos laikymąsi ir pan. Asociacijos valdyba taip pat mano, kad įstatymų projektuose numatytas draudimas techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatus naudotis tikslais, nesuderinamais su pagarba teismui, turėtų būti taikomas ir Teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t.y. politinės ir kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir pan. tikslais turėtų būti draudžiami naudoti ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu padaryti garso įrašai. Pritarti iš dalies Pritartina pastaboms dėl techninių priemonių panaudojimo teismo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarkos ir subjekto, galinčio tokią tvarką tvirtinti. Tačiau siūlytume, kad tiek Baudžiamojo proceso kodekso 260 str.
projektų analogiškos nuostatos dėl proceso dalyvių teisės daryti garso įrašus būtų keičiamos ne įvedant draudimą garso įrašą naudoti minėtais nesuderinamais su pagarbos teismui principu tikslais, bet įtvirtinant konkrečią pareigą proceso dalyviams naudoti garso įrašą tik procesinėms funkcijoms vykdyti. Kartu akcentuotina, kad pagal galiojantį reguliavimą naudojama konstrukcija
„procesinėms funkcijoms vykdyti“ ne visuomet gali būti
vienprasmiškai suprantama, kad įrašas negali būti naudojamas kitais negu procesinių funkcijų vykdymo tikslais. Todėl siūlytina šią nuostatą proceso įstatymuose formuluoti taip, kad nebūtų suprantama dviprasmiškai (pvz., garso įrašas gali būti naudojamas „tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais“). Pažymėtina, kad tokia formuluotė eliminuoja bet kokius kitus garso įrašų panaudojimo tikslus, įskaitant pramogų, statyros tikslus. 2. Lietuvos advokatūra
3 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4309); Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4310); Baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4311); Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4312); Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-4313) (toliau - Projektai), informuoja, kad iš esmės Projektams pritaria, tačiau siūlo Lietuvos Respublikos Seimui Projektus tobulinti pagal žemiau pateikiamas pastabas ir pasiūlymus. Siūlomuose Projektuose numatyta, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones.
Projektuose šis teisinis reguliavimas nėra detalizuotas, įskaitant, tačiau neapsiribojant nėra numatyta, kas konkrečiai (bet kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, tik byloje dalyvaujantys asmenys ir pan.) gali pateikti minėtą prašymą. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatyme nėra tikslinga ir teisinės technikos požiūriu būtų neadekvatu sureguliuoti visų su siūlomu teisiniu reguliavimu susijusių techninių (pvz., kur ir kiek vaizdo kamerų gali stovėti; kokiomis sąlygomis galima filmuoti teismo sprendimo paskelbime dalyvaujančius asmenis; kokį vaizdą negalima filmuoti; ir kt.) ir procedūrinių aspektų (pvz., kas prižiūrės techninių priemonių naudojimo tvarką; kokius duomenis turi pateikti ir kriterijus atitikti pareiškėjas; prieš kiek laiko turi būti pateiktas prašymas ir kada jis turi būti išnagrinėtas; ar pateiktas prašymas teikiamas susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims; įrašus darančių asmenų pareigos (draudimas vaikščioti po salę ir t.t.); ar teismas gali pareikalauti neskelbti tam tikrų (pvz., asmens) duomenų, suderinti reportažo turinį; ir kt.). Pagal siūlomus Projektus Teisėjų tarybai pavedama parengti įstatymų įgyvendinimo aktą, nustatantį prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo:
„Teisės leisti įstatymus delegavimas Vyriausybei turi būti legitiminis, tai
yra pagrįstas valstybės konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų ir poįstatyminių valdymo aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių
visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt.“. Pažymėtina, kad Projektais siūloma pavesti Teisėjų tarybai parengti poįstatyminį teisės aktą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta ne tik techninių priemonių panaudojimo teisme tvarka, tame tarpe asmenų, galinčių pasinaudoti aptariama teise, ratas, bet ir techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus konstitucinius imperatyvus, pagal kuriuos „viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais“, svarstytina, ar techninių priemonių panaudojimo teisme rezultatų (teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos) viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir kiti reikalavimai arba atitinkamai teikiami šiuos santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimų projektai. Remiantis tais pačiais argumentais, atitinkamai svarstytina ir tai, ar Projektuose (o ne poįstatyminiame teisės akte) neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas. Antra, Projektuose numatyta, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga šį draudimą išplėsti ir taikyti taip pat tiems atvejams, kai dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje daro garso įrašus teismo posėdžiui užfiksuoti.
Pritarti iš dalies Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų tvarkos Pritariame pastabai dėl techninių priemonių rezultatų naudojimo tvarkos ir galiojančio reguliavimo nuostatų taikymo, todėl siūlytume visuose svarstomuose projektuose įtvirtinti nuostatą, kad techninės priemonės gali būti panaudojamos laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad bendrieji teisės aktai neapima visų galimų techninių priemonių panaudojimo būdų ar atsakomybės formų, todėl atsisakant idėjos tvirtinti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, būtina detalizuoti projekto nuostatas įstatymo lygiu. Žr. Eil. Nr. 2, pasiūlymą 1 Teisės departamento pastabai (analogiškai formuluojant, kaip minėta, ir kituose procesiniuose įstatymuose). Dėl prašymų teikėjų rato apibrėžimo Subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas, dėl šių priežasčių:
1) subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus. Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą. 2) aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu, o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą.
3) sąvokų „mokymas“ ir „mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Projekte formuluojamais „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti teisės fiksuoti teismo sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. Jei pastaba turėta mintyje tai, kuris subjektas turi teisę pateikti prašymą, pvz., ar operatorius, ar juridinis asmuo, kuriam atstovauja operatorius, mūsų manymu, įstatymų lygmeniu to detalizuoti nėra būtina, pakanka užtikrinti asmens, ketinančio naudoti technines priemones sprendimui filmuoti, teises įstatymo lygmeniu, o ar jos bus įgyvendinamos per atstovą ar tiesiogiai, prieš kiek dienų, per kiek laiko turi būti suteiktas (atsisakyta suteikti) leidimas, nustatyti įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad projektuose sąmoningai nenurodoma, ar prašymą pateikti gali fizinis, ar juridinis asmuo, paliekant bendrą kategoriją „asmuo“. Dėl techninių priemonių panaudojimo tikslų garso įrašams Galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai. 3. Teisėjų taryba 2016-10-031 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), iš esmės pritaria Projektais siekiamiems tikslams ir siūlomoms nustatyti priemonėms. 2. Teisėjų taryba pritaria Projektuose siekiamai įtvirtinti nuostatai, jog Teisėjų taryba nustato teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, ir, siekdama pašalinti Projektų derinimo metu kilusius neaiškumus, akcentuoja argumentus, pagrindžiančius būtinybę keičiamuose įstatymuose įtvirtinti įgalinimus Teisėjų tarybai nustatyti teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, siekiant užtikrinti teisingą konkuruojančių vertybių pusiausvyrą, asmens ir kitų įstatymų saugomų interesų apsaugą. Taip pat pateikiama nuomonė dėl Projektais teikiamo įtvirtinti reguliavimo, kuriuo nėra siūloma keisti proceso įstatymų normų, susijusių su proceso dalyvių teisėmis ir pareigomis, darant garso įrašą teismo proceso metu, pagrįstumo. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnyje, kuriame įtvirtintų Teisėjų tarybos funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Vadovaujantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu įstatymų leidėjas suteikia Teisėjų tarybai įgalinimus, be 120 straipsnio 1–26 punktuose numatytų konkrečių funkcijų vykdymo, spręsti ir kitus su teismų veiklos administravimu susijusius Teismų įstatyme ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.
Nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina Teisėjų tarybos teisę ir pareigą įstatymų numatytais atvejais apibrėžti tam tikros teismo veiklos srities organizavimo tvarką, užtikrinant šioje veikloje dalyvaujančių subjektų bei su tokia veikla susijusių trečiųjų asmenų teises ir interesus. Šiuo tikslu būtina ne tik nustatyti reglamentuojamos teismo veiklos administracines procedūras, jas vykdančius subjektus ir jų teises, pareigas bei atsakomybę, bet ir įtvirtinti tokios veiklos rezultatų galimo tolesnio panaudojimo kriterijus (sąlygas), detalizuojančius Projektais keičiamų įstatymų esmines nuostatas (tuo pačiu nesukuriant naujų teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis), kad šiuos rezultatus teikiantiems (teismams) ir juos gaunantiems subjektams būtų aišku, kokiu tikslu, apimtimi ir būdu, kokiomis sąlygomis rezultatai gali būti panaudoti už teismo ribų (pvz., viešinant rezultatus tiesioginio transliavimo metu ar pasibaigus teismo posėdžiui), taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, jeigu nustatytos tvarkos nebus laikomasi . Antra, įvertintina ir tai, kad į bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais – politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais – tikslais.
Pastaruosius reikalavimus atskleidžiančių principinių nuostatų įtvirtinimas specialiuosiuose teismų veiklą ir teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose (kaip kad yra realizuota Projektuose) ir šių nuostatų įgyvendinimo detalizavimas poįstatyminiame teisės akte, priimtame Teisėjų tarybos, kaip vykdomosios teismų savivaldos institucijos, užtikrinančios teismų sistemos nepriklausomumą (Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalis), manytume, labiausiai atitiktų teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir sistemiškumo principus (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5–7 punktai), taip pat konstitucinį valdžių pasidalijimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmoji pastraipa). Tuo tarpu specialių teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisyklių įtvirtinimas bendruosius reikalavimus duomenų apsaugai ir viešosios informacijos skelbimui nustatančiuose įstatymuose, būtų netikslingas, lemtų nepagrįstą specifinių teisės normų
„išbarstymą“ valstybės priimtų teisės aktų sistemoje ir prieštarautų teisėkūros principų
taikymo tikslams – sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dar didesnę painiavą įneštų teisinis reguliavimas, pagal kurį informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudotojams būtų nustatytas abstraktus imperatyvas laikytis bendrųjų įstatymuose nustatytų duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimų.
Nesant aiškios ir vientisos teisės normų, numatančių atsakomybę už netinkamą teismo sprendimo paskelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimą, būtų sudarytos prielaidos teisinio apibrėžtumo (tikrumo) ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimui. Trečia, pastebėtina, kad viešo teismo posėdžio garso įrašas gali būti daromas proceso šalių tik savo procesinėms teisėms įgyvendinti, kas reiškia, kad įrašas neturi būti naudojamas jokiais kitais tikslais, t. y. ir visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo, taip pat politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Proceso dalyviai patenka į Projektuose minimą plačią teismo leidimo galinčio prašyti „asmens“ sąvoką, todėl, norėdami naudoti technines priemones ir jų panaudojimo rezultatus visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, pagal siūlomus įstatymų projektus jie teismo leidimo galės prašyti bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, pritariame Projektų nuostatų formuluotėms, kuriose nėra įtvirtinamas papildomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Papildomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu, manytina, nėra tikslingas ir būtų perteklinis, nes atitinkami apribojimai jau yra nustatyti įstatymuose ir Projektais jų nėra siūloma keisti, o teisę naudoti sprendimo skelbimo metu užfiksuotą medžiagą Projektuose nurodytais tikslais proceso dalyviai galėtų realizuoti Projektuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalių savo procesinėms teisėms įgyvendinti daromų garso įrašų naudojimo tvarką implikuoja procesinių įstatymų nuostatos, apibrėžiančios proceso šalių teises ir pareigas, iš kurių turinio įrašą naudojančioms proceso šalims aišku, kaip jos gali ir (ar) turi elgtis su teismo posėdžio metu užfiksuota medžiaga. Tuo tarpu techninėmis priemonėmis užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo medžiagos naudojimo Projektuose nurodytais tikslais, kurių apimtis, be kita ko, yra daug platesnė (nei proceso dalyvių daromų garso įrašų atveju), procesas nėra apibrėžtas ir tai lemia būtinumą nustatyti specialią tvarką, iš kurios tiek nurodymus dėl teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimo ribų duodančiam subjektui (bylą nagrinėjančiam teisėjui), tiek šią medžiagą panaudoti siekiantiems asmenims būtų aišku, kokiomis sąlygoms esant jų veikimas (neveikimas) laikytinas tinkamu ir teisėtu, taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, nesilaikant nustatytos tvarkos. Ketvirta, teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotų rezultatų naudojimo tvarkos ir atsakomybės už jos nesilaikymą įtvirtinimo svarbą pagrindžia ir šių rezultatų galimas sklaidos mastas, įvertinus šiuolaikinių komunikacijos ir informacinių technologijų galimybes.
Nesant konkretizuotų taisyklių, kuriomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant Projektais siūlomas įstatymų nuostatas, ir tokiu būdu paliekant plačią erdvę skirtingoms interpretacijoms, išliktų nemaža rizika kilti situacijoms, kai neskelbtini duomenys taptų prieinami neapibrėžtam subjektų ratui, informacija būtų panaudota neleistina forma (neužtikrinant informacijos vientisumo, pvz. „sukarpoma“ ir sudėliojama taip, kad iškraipomas tikrasis turinys) ir būdais (pvz. teismui nustačius, kad tik dalis informacijos gali būti paviešinta, tiesioginio transliavimo metu išviešinama visa informacija), galinčiais sukelti didelę žalą dėl asmenų teisių ir interesų pažeidimo ar iš esmės pakenkti teisminės valdžios autoritetui. Pažymėtina, kad šiuo metu teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai (CPK 9 straipsnio 1 dalis, BPK 9 straipsnio 9 dalis, ABTĮ 8 straipsnio 1 dalis, ATPK 254 straipsnio 1 dalis). Taigi jau dabar žurnalistas ar kitas asmuo gali atvykti į teismą ir, betarpiškai stebėdamas teismo procesą, užfiksuoti atitinkamus duomenis kuriuos viešai skelbia teismas (pvz., užsirašydamas, įsimindamas). Todėl Projektais siūlomas reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtinama nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus, manytume, yra tinkamas.
Teismo sprendimų paskelbimo tvarkos keitimas iš esmės reikštų proceso viešumo principo siaurinimą, kuriam, atsižvelgiantį tai, kad teismo proceso viešumas yra saugomas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (117 straipsnio pirmoji pastraipa), tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (6 straipsnio 1 dalis), nepritartina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančius įstatymus egzistuoja mechanizmas, leidžiantis teismui, kurio sprendimo skelbimas būtų filmuojamas, neskelbti tam tikrų duomenų, galinčių pažeisti asmens teisę į privatumą ar kitas įstatymų saugomas vertybes (teismas turi teisę skelbti ne visą sprendimą, o trumpai išdėstyti sprendimo motyvus, pvz. CPK 325 straipsnio 4 dalis, BPK 308 straipsnio 1 dalis). Be to, ir pats teisėjas, davęs leidimą sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones, įvertins teismo sprendime dėstytinų duomenų pobūdį, apimtį, siekdamas užtikrinti teismo proceso viešumo ir duomenų ar kitų įstatymų saugomų teisių ir interesų apsaugos pusiausvyrą. Kita vertus, esant poreikiui (pvz. perskaitant sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis, kuriose yra viešai neskelbtinų duomenų), mūsų manymu, teismas, leisdamas filmuoti ar naudoti kitas technines priemones teismo sprendimo paskelbimo metu, galėtų iš anksto pareikalauti, kad tam tikri duomenys (pvz. asmens kodas, asmens gyvenamoji vieta ir pan., jei juos būtina įrašyti įžanginėje ir (ar) rezoliucinėje dalyse) nebūtų parodomi ar padaromi prieinamais, paskelbiami viešai, o asmeniui, nesilaikančiam šio reikalavimo, būtų taikoma teisinė atsakomybė.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pastabas dėl Teisėjų tarybos teisės reguliuoti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų, manome, kad Teisėjų tarybai tokia teisė neturėtų būti suteikta. Projektas tikslintinas pagal pasiūlymą, išdėstytą prie 1 Seimo Teisės departamento pastabos (žr. Eil. Nr.2). Nors, kaip teigia pastabose Teisėjų taryba, „politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais“ projektų kriterijus nepatenka į jau esamo viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reguliavimo rėmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, pirmiausia, į tai, kad Projektais ir siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris, viena vertus, tenkintų visuomenės teisę žinoti ir užtikrintų teismų viešumą, ir kita vertus, garantuotų nepertraukiamą ir netrukdomą teisėjų darbą. Projektu ir atsirastų reikalavimas techninių priemonių rezultatų nenaudoti minėtais tikslais, o atsakomybė už jo pažeidimą būtų įgyvendinama jau esamomis priemonėmis, o tai, kas nesureguliuota – ANK. Tačiau iš dalies pritartina Teisėjų tarybai, kad nėra poreikio papildomam teisiniam reguliavimui, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti.
Plačiau šis klausimas aptartas prie Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pastabos ir 1 Seimo teisės departamento pastabos (Eil.Nr. 2, skyrius „Dėl garso įrašų panaudojimo tvarkos nebuvimo“). Taip pat iš dalies pritartina Teisėjų tarybai, kad į bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais – politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais – tikslais. Todėl reikalingas papildomas, detalizuojantis įstatymo reguliavimas. Plačiau šis aspektas aprašytas prie 1 Seimo teisės departamento pastabos (Eil.Nr. 2, temoje „Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo pagal bendruosius teisės aktus“). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos teisės institutas 2016-09-271 Įstatymų projektais teikiamos nuostatos vertintinos teigiamai, kaip padėsiančios užtikrinti didesnį teismų sistemos skaidrumą bei atvirumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą nėra absoliuti, teikiamuose projektuose yra numatyti atitinkami saugikliai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Projektu XIIP-4309 keičiamo Teismų įstatymo Nr.
I-480 38 straipsnyje (BPK projekte XIIP-4311 260 straipsnyje-pastaba mūsų) siūloma numatyti tai, jog leidimas techninėmis priemonėmis fiksuoti posėdžio eigą galimas tik esant asmens prašymui, tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais ir tik esant teismo leidimui. Be to, techninėmis priemonėmis fiksuoti būtų galima tik sprendimo paskelbimą. Teismas gali neleisti naudoti techninių priemonių,
„<...>kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti
nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus<...>“. Manytina, kad siūloma formuluotė yra pakankamai plati ir suteikia gana plačią diskreciją teismui vertinti, ar konkrečiu atveju techninės priemonės gali būti taikomos. Numatyta ir techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo principai, įtvirtinant, kad jie negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Reziumuojant, konstatuotina, kad siūlomais įstatymų projektais nustatomas proporcingas teisinis reguliavimas, siekiant subalansuoti asmenų teisių apsaugą su viešumo poreikiu. Atsižvelgiant į tai, nepaisant pateiktų pastabų, siūlomiems projektams iš esmės pritariame. Pritarti
2016-09-29 * Atsakydami į 2016-09-16 Jūsų raštą Nr. S-2016-6029 (Generalinės prokuratūros reg. Nr. 17.12-74), informuojame, kad pagal kompetenciją
neturi. Atsižvelgti
2016-10-311 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480
civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Projektą Nr. XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 266¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodyta, kad „Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą, manytina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Teisėjų tarybos patvirtintoje tvarkoje) turėtų būti nustatyti konkretūs ribojimai techninių priemonių rezultatų panaudojimui. Siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projektus nurodant, kad informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudojimas turi nepažeisti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Pritarti Projektas patobulintas detalizuojant su žmogaus teisių apsauga susijusias nuostatas, tačiau paliekant techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimus, prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką sureglamentuoti įstatymų lydimuoju teisės aktu.
Atsižvelgiant į LRV pastabas ir pasiūlymus siūlytina projekte nustatyti:
naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus;
rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo prašyme nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. 3) Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis nei nurodyta prašyme, privalo gauti teismo leidimą. 4) Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. 5) Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose įtvirtinti visuomenės informavimo, duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. Atsakomybė už techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimų nesilaikymą būtų taikoma pagal galiojančias proceso nuostatas – kaip už teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą; o atsakomybė už rezultatų netinkamą naudojimą (už teismo ribų) – ANK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. 4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016-10-31 * 2.
Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės, t. y. visos Lietuvos visuomenės, vardu, kokie yra sprendimų priėmimo motyvai
visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Jo kompetenciją nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektus suderinti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Atsižvelgti Klausymuose dalyvavo šios institucijos atstovai. 5. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
3 Įvertinusi įstatymų projektus Nr. XIIP-4309-4313, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
projektuose Nr. XIIP-4309-4313 siūloma nuostata, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama (EŽTT 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją; pareiškimo Nr. 11662/85).
11662/85). Įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (satyra, humoreska, feljetonas, groteskas, karikatūra, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio. Pažymėtina, kad naudodamasis satyros laisve žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neretai įgyvendina teisę kritikuoti, atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Žinoma, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp satyros laisvės ir pagarbos žmogui bei kitoms teisės ginamoms vertybėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti neproporcingo Konvencijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės, visuomenės teisės į informaciją suvaržymo bei nepagrįsto žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos ribojimo, siūlytume svarstyti satyros, kaip vieno iš ribojimo pagrindų, įtraukimo į aptariamos teisės normos projektą pagrįstumą. Nepritarti Šiuo metu filmuoti teismo posėdį ir naudoti įrašą apskritai draudžiama. Toks draudimas nėra kvestionuojamas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismo sprendimo fiksavimo rezultato panaudojimas satyros tikslais prieštarautų projekto keliamiems tikslams – leisti visuomenei prieinamiau ir objektyviau susipažinti su teismo sprendimais (pirminis tikslas – informavimas, o ne pramoginis linksminimas, šaipymasis). Apribojimas dėl satyros yra pateisinamas teismo, kaip valstybės institucijos, autoriteto apsaugos poreikiu. Projektu nesiekiama užkirsti kelio satyros būdu pašiepti apskritai teismo veiklos arba kritikuoti teismų veiklą – apribojimas dėl satyros grindžiamas poreikiu objektyviai, neiškraipytai pateikti sprendimą visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Be to, satyros, nukreiptos į teismus, Projektas nedraustų, o tik neleistų satyrai naudoti teismo posėdžio vaizdo ar garso įrašo. 6. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti pateikta įstatymų projektuose Nr. XIIP-4309-4313 vartojama „pramogų“ sąvoka.
Nepritarti Manytina, kad „pramogos“ yra pakankamai aiški sąvoka, bandymas kurią apibrėžti nesukurtų pridėtinės vertės. Žodis „pramogos“ nėra apibrėžiamas ir kituose įstatymuose (įskaitant ir Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame šis žodis taip pat vartojamas). 7. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
2
projektuose Nr. XIIP-4309-4313 siūloma nuostata, jog Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, kelia pagrįstų abejonių. Mūsų nuomone, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas apima ir teisme techninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos skelbimo ir platinimo (panaudojimo), kiek tai susiję su visuomenės informavimu, tvarką. Nusprendus, jog visgi yra poreikis išsamiau reguliuoti tolimesnį teisme užfiksuotos informacijos viešą paskelbimą, manome, kad turėtų būti tobulinamos aukščiau paminėtų įstatymų nuostatos, o ne rengiamas naujas poįstatyminis teisės aktas. Pritarti Atsižvelgiant į argumentus aukščiau teiktoms Teisės departamento, LRV ir kitų institucijų pastaboms, nuostatos detalizuotos proceso įstatymų projektuose. 8. Vilniaus apygardos teismas * Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-09-16 raštu Nr. S-2016-6029 prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
* Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-09-16 raštu Nr. S-2016-6029 prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2016-08-171 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Teisėjų taryba tvirtintų techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo
asmenų teisių ir pareigų, tiesiogiai nesusijusių su teismų veiklos organizavimu ar teismo procesu, reguliavimas būtų Teisėjų tarybai nebūdinga funkcija.
Be to, pastebėtina, kad, panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT22-N11/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, įskaitant tai, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais. Pritarti iš dalies Pritartina pastabai ta apimtimi, kad Teisėjų taryba neturėtų nustatyti techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje rezultatų panaudojimo tvarkos. Tačiau kartu norėtume pažymėti, kad pastabai „panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose“ nepritartina tam tikra apimtimi. Manytina, jog bendrieji teisės reikalavimai neapima visų įmanomų fiksavimo rezultatų panaudojimo būdų ir neapsaugo visa apimtimi teismo nuo galimų pažeidimų.
Techninių priemonių rezultatų panaudojimas pasišaipymo, satyros, su pagarba teismui nesuderinamais ar politinės reklamos tikslais
panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau siūlytina įtvirtinti ne draudimą, o įpareigojimą garso įrašą naudoti tik procesinėms teisėms įgyvendinti, kuris kartu apimtų ir siūlomą įtvirtinti draudimą. Šiuo metu Teismų įstatyme ir proceso kodeksuose yra įtvirtintos panašios nuostatos šiai:
„4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų
nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.“ Nėra visiškai aišku, ar proceso šalims yra tik suteikiama teisė įgyvendinant savo proceso teises daryti garso įrašą, ar kartu yra nustatoma pareiga naudoti įrašą tik savo procesinių funkcijų vykdymo tikslais.
Manytina, kad pastaroji formuluotė turėtų būti aiškiai atspindėta įstatyme, todėl siūlytina pakoreguoti teikiamų proceso įstatymų ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir išdėstyti taip (analogišku principu visuose proceso įstatymuose ir Teismų įstatyme):
„2. Nagrinėjimo teisme dalyviai gali naudoti
garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių funkcijų vykdymo tikslais. Apie daromą garso įrašą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką .“
atvejais, kai teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Nepritarti Manytina, kad tokia formuluotė iš esmės keistų paties sprendimo paskelbimo tvarką, o tai nebuvo vienas iš Projekto tikslų.
Įtvirtinus pareigą teisėjui neskelbti informacijos, kuri galėtų turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams iš esmės būtų suvaržytas teismo posėdžio viešumo principas ir faktiškai sprendime būtų skelbiama mažiau informacijos nei jame yra. Manome, kad teisėjas turėtų skelbti sprendimą taip, kaip darė iki šiol, nes tokiu būdu yra įgyvendinamas esminis teisminio proceso viešumo principas, garantuotas tiek Konstitucijoje, tiek EŽTK. Teisėjas neturėtų vietoje įprasto paskelbimo, kuris užtikrina teismo proceso viešumo principą, rengti spaudos pranešimą ar spaudos konferenciją, nuasmenindamas ar pašalindamas iš savo sprendimo paskelbimo tam tikrą informaciją. Be to, svarstytina, ar nepakanka jau formuluojamų nuostatų projekte bei esamo bendrojo reglamentavimo, atsakomybės už tai, siekiant išvengti situacijų, kuomet neteisėtai paskelbiami asmens duomenys, nesilaikoma visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų (pvz., 3 str. įtvirtinta: 4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini <...> teisminės valdžios nešališkumui garantuoti). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nuoseklumo ir teikiamų įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4311 keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio 2 dalyje siūlytina įtvirtinti nagrinėjimo teisme dalyvių pareigą apie garso įrašymo priemonių naudojimą pranešti teismui (teisiamojo posėdžio pirmininkui). Pritarti Siūlytina tobulinti formuluotę. Pasiūlymas: „2.
Pasiūlymas:
„2. Nagrinėjimo teisme dalyviai gali naudoti
garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių funkcijų vykdymo tikslais. Apie daromą garso įrašą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką.“
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2016-09-23 *
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas. Pritarti iš dalies Įvertinęs visas pastabas, komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIP-4311(2). 2. Žmogaus teisių komitetas 2016-09-231 Argumentai:
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kurioms Komitetas pritarė, siūlytina pagrindiniam komitetui pakeisti Projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnis, formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „260 straipsnis. Techninių priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
posėdžiui fiksuoti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. 2. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui.
Garso įrašą darantys nagrinėjimo teisme dalyviai garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti. 3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami tokiu būdu, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, panaudojimui taikomi kituose įstatymuose numatyti duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimai. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais draudžiama teisiamojo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. 5. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 260 straipsnis.
260 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
posėdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. 2. Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. 3. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. 4. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, siūlytina tobulinti 260 straipsnio formuluotę ir išdėstyti taip:
Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „260 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašymo Techninių priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka
posėdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. 2. Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. 1. Teisiamajam posėdžiui fiksuoti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. 3. 2. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių funkcijų vykdymo tikslais. Apie daromą garso įrašą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką. 3.
prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 4. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 5.
5. Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį ir naudoti kitas technines priemones. 4-. 6. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma įstatymuose nustatyta atsakomybė.“
2016-09-232 N Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo paskelbimo metu gali būti paviešinama informacija, galinti turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėmis ar įstatymo saugomiems interesams, mano tikslinga įtvirtinti imperatyvą teismui neskelbti informacijos, galinčios daryti įtaką asmens teisėms ar sudaryti sąlygas jų pažeidimui. Atitinkamai siūlytina keisti Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalį. 2 straipsnis. 308 straipsnio pakeitimas Pakeisti 308 straipsnio 1 dalį:
„1. Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios
kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis.
Tais atvejais, kai šio Kodekso
transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, teismas neskelbia informacijos, kuri gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritariame Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, kuriuo teismui leidžiama tam tikrais atvejais neskelbti sprendime kai kurių duomenų, tačiau siūlytina konkretinti pasiūlymą nurodant, kokių konkrečiai duomenų teismas neturėtų skelbti. Siūlytina formuluoti naują 2 straipsnį taip:
Pakeisti 308 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios
kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis.
Teismas paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų ir kitų asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
2016-09-233 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas ir pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl Projekto Nr. XIIP-4309 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pastabai, siūlo tobulinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, pakeičiant straipsnio numeraciją ir papildant įstatymo įgyvendinamąja nuostata. Pasiūlymas:
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti ir teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką. Pritarti iš dalies Siūlytina įtvirtinti vėlesnę įsigaliojimo datą, kadangi projekte pasiūlyta jau praėjusi, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės priimti/keisti įstatymų lydimuosius teisės aktus, siūloma bendresnė 2 dalies formuluotė. Atitinkamai pernumeruojami įstatymo projekto straipsniai, buvęs 2 tampa 3 straipsniu:
Pasiūlymas:
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4311(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4311(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė