Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMO Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pAkeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniU
20 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, kuri yra vykdoma viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.“
dalimi. „23. 24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka
direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka viešosios procedūros tvarka, išskyrus kai:
1) uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius.
Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;
21) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis;
2) uosto žemė išnuomojama uosto žemėje esančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. 2. Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto Uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant didinamas). 3.
gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:
1) nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, mokėjimo, keitimo sąlygos ir tvarka;
3) nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;
4) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;
5) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie pas viešosios procedūros laimėtoją perkeliamus darbuotojus.“
dalimi:
„7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po
to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Esamam nuomininkui ir viešosios procedūros laimėtojui susitarus, uosto žemės nuomos sutartis gali įsigalioti ir iki visiško šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo.
Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“
3Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8. Viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo
esamo nuomininko darbuotojams darbo vietą ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo pas viešosios procedūros laimėtoją. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“
Papildyti įstatymą 25¹ straipsniu: „25¹ straipsnis. Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sąlygos
įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą. 2. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą.
Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaryta sandorių, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti. 3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kuri apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Nuomininkas iki uosto žemės nuomos termino pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamojo turto perleidimą viešosios procedūros laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pat sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas uosto žemės nuomos sutartims, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
Susisiekimo ministro sudaryta komisija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu kviečia visus nuomininkus į derybas dėl uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, atnaujinimo (toliau – derybos). Derybų tikslas – parengti ir suderinti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos sutarties sąlygas (toliau – atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis), projektą. Derybos dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo vykdomos individualiai su kiekvienu nuomininku, laikantis lygiateisiškumo principo. Atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis sudaroma tarp Uosto direkcijos ir nuomininko kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMO Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pAkeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniU
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - uostas) veiklą bei valdymą. 2. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo -
tikslas, paskirtis ir taikymas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą. 2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas. 3. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.“
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji
procedūra) – viešas uosto žemės nuomos teisės suteikimo būdas, vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.“
23 dalį laikyti 24 dalimi. „23. 24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka
kai:
žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;
2) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis;
žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant didinamas). 3. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti. „1.
„1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje veiklą vykdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, nuosavybės teise valdančioms statinius uosto žemėje ar patikėjimo teise valdančioms valstybės ar savivaldybės joms perduotus statinius uosto žemėje, tokių statinių tiesioginei paskirčiai, ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, tokių įrenginių tiesioginei paskirčiai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. 2. Uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas). 3. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti:
1) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, keitimo sąlygos bei tvarka. 2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:
1) nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, keitimo sąlygos ir tvarka;
3) nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;
4) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;
5) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie pas viešosios procedūros laimėtoją perkeliamus darbuotojus.“
dalimi:
„7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja
po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“
3Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų teisių apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo nuomininko darbuotojams darbo vietą ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo pas viešosios procedūros laimėtoją. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“
Papildyti įstatymą 25¹ straipsniu:
„25¹ straipsnis. Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo
sąlygos
įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdyti su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą. 2. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaryta sandorių, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti. 3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka. 4.
pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamojo turto perleidimą viešosios procedūros laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pat sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMO Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pAkeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniU
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - uostas) veiklą bei valdymą. 2. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo -
tikslas, paskirtis ir taikymas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą. 2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas. 3. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.“
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra)
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.“
23 dalį laikyti 24 dalimi. „23. 24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.“ 3.
Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka
kai:
žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;
2) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis;
žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant didinamas). 3.
institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti. „1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje veiklą vykdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, nuosavybės teise valdančioms statinius uosto žemėje ar patikėjimo teise valdančioms valstybės ar savivaldybės joms perduotus statinius uosto žemėje, tokių statinių tiesioginei paskirčiai, ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, tokių įrenginių tiesioginei paskirčiai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. 2. Uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas). 3.
žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti:
1) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, keitimo sąlygos bei tvarka. 2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:
1) nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, keitimo sąlygos ir tvarka;
3) nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;
4) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;
5) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie pas viešosios procedūros laimėtoją perkeliamus darbuotojus.“
dalimi:
„7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja
po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos.
Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“
3Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8. Teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų
teisių apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo nuomininko darbuotojams darbo vietas ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo į viešosios procedūros laimėtojo darbo vietas. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“
Papildyti įstatymą 25¹ straipsniu:
„25¹ straipsnis. Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo
sąlygos
įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą su uostu susijusiai veiklai vykdyti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, jis perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą. 2.
suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaromi sandoriai, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti. 3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Nuomininkas iki uosto žemės nuomos termino pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamojo turto perleidimą viešosios procedūros laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pat sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 3.
Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pAkeitimo ir
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Europos Komisija 2011 m. rugsėjo 30 d. pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2007/4595 dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių uosto žemės nuomą, nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės principais. Europos Komisija 2012 m. birželio 22 d. išsiuntė Lietuvos Respublikai pagrįstą nuomonę dėl tuo metu Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – Klaipėdos uosto įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos uosto žemės nuomininko, tvarkingai vykdžiusio uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pirmenybės teisės, pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, atnaujinti sutartį. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-2288 buvo įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį buvusiam uosto žemės nuomininkui buvo numatyta pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį tuo atveju, kai pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, vykdant konkursą dėl uosto žemės nuomos ir vertinant pateiktus konkurso pasiūlymus, vienodą geriausiu pripažintą pasiūlymą pateikia daugiau nei vienas konkurso dalyvis ir vienas iš jų yra buvęs šios uosto žemės nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Europos Komisija 2013 m. balandžio 26 d. išsiuntė Lietuvos Respublikai papildomą pagrįstą nuomonę, kuria Europos Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad priimtais Klaipėdos uosto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pakeitimais Europos Sąjungos teisės pažeidimas nebuvo nutrauktas. 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XII-1509 visiškai panaikinta pirmumo teisė sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį buvusiam nuomininkui. Nepaisydama to, Europos Komisija 2014 m. liepos 10 d. papildomu oficialiu pranešimu ir 2014 m. lapkričio 26 d. papildoma pagrįsta nuomone išplėtė pažeidimo procedūrą ir laikosi pozicijos, kad Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės principų neatitinka ir Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
juridiniams asmenims, įsigijusiems uosto žemėje statinius, jų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei statinių paskirčiai. Europos Komisijos nuomone, taikant šią nuostatą sudaromos palankios sąlygos esamam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos uostas) žemės nuomininkui ar bet kokiai kitai įmonei, kuriai esamas nuomininkas nusprendžia parduoti arba perduoti toje žemėje esantį pastatą arba statinį, ir taip apribojama uosto paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvė. Europos Komisijos nuomone, tokia įstatymo nuostata sudaroma kliūtis kitų valstybių narių krovinių tvarkymo veiklos vykdytojams, kurie galėtų svarstyti galimybę įsisteigti Klaipėdos uoste, kadangi tokių veiklos vykdytojų galimybės pasinaudoti uosto žeme yra ribotos, nes didžioji šios žemės dalis jau užimta dabartinių nuomininkų ir bus atlaisvinta tik šiems taip nusprendus. Pripažinus netekusiu galios tik Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nebūtų išspręsta Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste susiklosčiusi situacija, susijusi su uosto žemės nuomininkų privačia nuosavybe į nekilnojamąjį turtą, kadangi teisės nuomoti uosto žemę ne konkurso tvarka panaikinimas, savaime neturėtų įtakos privačios nuosavybės į uosto žemėje esančius statinius, pasibaigus uosto žemės nuomos terminui, pabaigai.
Be to, pakeitus Klaipėdos uosto įstatymo 24 straipsnio nuostatas, buvo panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnyje nustatyta uosto nuomininkų pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį. Tokia teisinė aplinka kelia realią grėsmę, kad sulėtės Klaipėdos uosto vystymasis, modernizavimas ir konkurencingumas Baltijos jūros regione. Dėl to Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau –įstatymo projektas) siekiama ne tik sukurti sąlygas uosto žemės nuomininkų rotacijai, tokiu būdu pasiekiant Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra keliamą tikslą, tačiau taip pat suteikti realias priemones uosto žemės nuomos sutarties šalims skatinti didesnes investicijas į infrastruktūrą ir suprastruktūrą ir daryti įtaką uosto vystymosi plėtrai, apsaugoti uosto įmonių darbuotojų teises ir teisėtus interesus, užtikrinti uosto žemės nuomininkų teisėtus interesus ir lūkesčius, nepažeidžiant konstitucinės turto savininko teisės į nuosavybę. Pažymėtina, kad Europos Komisija 2013 m. gegužės 23 d. komunikate „Uostai – augimo variklis“ yra pažymėjusi, jog laisvės teikti paslaugas uostose apribojimai priimtini tik jei jie grindžiami objektyviais motyvais, kaip antai, vietos stygiumi uostuose arba viešosios paslaugos teikimu, ir jei tokiais apribojimais nepiktnaudžiaujama bei laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų.
Tačiau tokiais atvejais uosto paslaugų teikėjai turėtų būti paskiriami laikantis skaidrios tvarkos, kuria užtikrinamos vienodos galimybės ir efektyvus viešųjų išteklių naudojimas. Europos Komisija tame pačiame komunikate yra akcentavusi, jog dėl įvairių pokyčių (pavyzdžiui, didėja ir sudėtingėja laivynas, griežtėja reikalavimai dėl aplinkosauginio veiksmingumo ir alternatyvių degalų ir kt.) didėja reikalavimai infrastruktūrai, todėl uostams reikia vis daugiau investicijų, pavyzdžiui, reikia didinti švartavimosi vietų skaičių, plėsti krantines, šliuzus, gilinti baseinus ir kanalus, taip pat pritaikyti juos didesniems laivams. Uostuose reikia naujos įrangos, kaip antai, kranų, naujų keleivių aptarnavimo terminalų, naujos darbo tvarkos, be to, pristatant krovinius „nuo durų iki durų“ reikia gerai sukoordinuoti vienu metu arba vieną po kitos uosto subjektų atliekamas paslaugas tiek pačiame uoste, tiek už jo ribų. Kitaip tariant, uostai (įskaitant juose veikiančius subjektus – uostų žemės naudotojus) turės investuoti, kad įveiktų visus šiuos technologinius, pramonės, saugos, saugumo, aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita iššūkius bei su tuo susijusias grėsmes, tačiau liktų konkurencingi savo regione.
Žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimo modeliui, kuris, atsižvelgiant į Klaipėdos uosto specifiką, maksimaliai užtikrintų minėtų priemonių įgyvendinimą ir kartu atitiktų Sutarties dėl Europos veikimo kriterijus, nustatyti, analizei atlikti ir įvertinti, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo atlikta studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos teisės kontekste“ (toliau – Studija). Studijos rengimo metu buvo atlikta Europos Sąjungos uostų iš skirtingų jūrų regionų (Šiaurės jūros, Baltijos jūros, Viduržemio jūros) ir Klaipėdos uosto žemės nuomos teisinio reglamentavimo lyginamoji analizė, nustatytos galimos Klaipėdos uosto žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimo alternatyvos, atlikta jų analizę ir vertinimas, parinktas, Studijos priežiūros komiteto nuomone, galimas racionaliausias Klaipėdos uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimo modelis, atitinkantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimus ir kartu suteikiantis realias priemones nuomos sutarties šalims skatinti didesnes investicijas į Klaipėdos uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą ir daryti įtaką uosto plėtrai ir Klaipėdos uosto konkurencingumo Baltijos jūros regione stiprinimui. Šis Klaipėdos uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimo modelis siūlomas įstatymo projekte.
Be įstatymo projekto siūlomo Klaipėdos uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimo modelio, taip pat buvo analizuota ir vertinta alternatyva Klaipėdos uosto įstatymu ir kitais teisės aktais įtvirtinti tokį reguliavimą, kad tuo atveju, jeigu, pasibaigus Klaipėdos uosto žemės nuomos terminui, uosto žemės nuomos konkursą laimi ne jame esančio turto savininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos įgaliotos institucijos sprendimu nuomininko turtas būtų paimtas visuomenės poreikiams. Atlikus išsamią ir nuodugnią šios teisinio reguliavimo alternatyvos analizę, paremtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, buvo nustatyta, kad:
nuosavybės konstitucinę apsaugą, nuosavybės neliečiamumo principas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus, o „Būtinybė riboti subjektines savininko nuosavybės teises gali išplaukti iš paties asmens veiksmų, iš sutarčių, valstybės tarptautinių įsipareigojimų.
Tokį apribojimą gali sąlygoti ir turto pobūdis ar visuomenei svarbus interesas.“ Tačiau visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai, kurie visais atvejais turi būti realūs; tokie visuomenės poreikiai negalėtų būti kitaip objektyviai patenkinti, jei nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas;
ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: (a) nuosavybės teisės gali būti ribojamos tik remiantis įstatymu; (b) apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; (c) turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus;
kartą buvo išsamiai analizuojamas ir akcentuojamas EŽTT praktikoje.
Kaip buvo nustatyta James v United Kingdom byloje, valstybių pasirinkta priemonė turi būti „tinkama tikslui pasiekti ir būti proporcinga“.[1] Kaip teigia EŽTT daugumoje bylų, visas Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo Protokolo 1 straipsnis yra sukonstruotas taip, kad nuosavybės teisės apribojimai ir atėmimai turi būti pagrįsti proporcingumo principu, t. y. priemonės būtų būtinos bendrajam tikslui pasiekti ir nustatytas protingas santykis tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo;
(iv) remiantis EŽTT praktikos, nagrinėjant nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ar nuosavybės ribojimo kitokia forma klausimus, analize, galima teigti, kad svarbiausias kriterijus, kurį tiria EŽTT taikydamas proporcingumo testą, yra priemonės proporcingumas tikslui pasiekti, t. y. ar asmuo, kurio teisės ribojamos, nepatiria neproporcingos ir pernelyg didelės (įpareigojimų) naštos, palyginti su kitais visuomenės nariais (angl. excessive burden);
(v) atliekant nuosavybės ribojimo proporcingumo vertinimą, ypatingą reikšmę turi, ar konkrečiu reguliavimu (veiksmu), taip pat konkrečių aplinkybių visumoje nebūtų pažeidžiami asmens teisėti lūkesčiai.
Remiantis EŽTT praktika, pateisinamu pripažįstamas tik toks nuosavybės ribojimas, kuris atspindi teisingą viešojo intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyrą. Vertinant, ar, neapsaugojus asmens teisėtų lūkesčių, jis patirs pernelyg didelių apribojimų, kurių EŽTK netoleruoja, EŽTT akcentuoja šiuos aspektus: (a) asmens gerą valią ir jam tenkančius padarinius; (b) valstybės institucijų elgesį.
Visų šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuo 1993 m. gruodžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, kuris įsigaliojo 1994 m. sausio 12 d., valstybinė žemė (įskaitant Klaipėdos uosto žemę) buvo išnuomojama ne aukciono (ne konkurso) tvarka toje žemėje esančių statinių savininkui (pažymėtina, kad patys statiniai ir kitas turtas buvo privatizuojami aukciono tvarka, jame turint teisę dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims). Nors nuo to laiko buvo pakeista daug teisės aktų, taip pat 1996 m. gegužės 16 d. buvo priimtas Klaipėdos uosto įstatymas, tačiau visą šį laikotarpį galioja teisinis reguliavimas, kurio pagrindu Klaipėdos uoste esančių statinių savininkai turi teisę ne konkurso tvarka nuomotis uosto žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą.
Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus.“ Atsižvelgiant į tai, kad tokia statinių savininko nuosavybės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje galioja jau ilgai, taip pat šios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje, tikėtina, kad dėl to susiformavo esamų uosto žemės nuomininkų pagrįsti teisėti lūkesčiai jiems toliau nuomotis uosto žemę ne konkurso tvarka. Egzistuoja reali rizika, kad tik įstatymo lygmeniu (nesant rašytinės sutarties su Klaipėdos uosto žemės nuomininkais) apribojus esamų Klaipėdos uosto žemės nuomininkų nuosavybės teises į suprastruktūrą ir (ar) kitą turtą, t. y. paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, galėtų būti pažeidžiami suprastruktūros savininkų teisėti lūkesčiai ir kartu proporcingumo principas. Absoliutus turto paėmimo visuomenės poreikiams įtvirtinimas įstatymo lygmeniu, jei esamas uosto žemės nuomininkas nelaimi viešosios procedūros, manytina, galėtų pažeisti proporcingumo principą ir tuo aspektu, kad daugeliu atvejų visuomenės poreikiams iš esamų nuomininkų paimtas turtas (uosto suprastruktūra) būtų perduodamas kitam privačiam subjektui (viešosios procedūros laimėtojui) tam, kad šis galėtų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą uoste.
Primintina ir tai, kad Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales ir daugiašales sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, kuriose numatyta, kad „susitariančiosios šalies investitorių investicijos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje negali būti nacionalizuotos, eksproprijuotos ir joms negalima taikyti nacionalizavimui ar ekspropriacijai analogiškų priemonių (toliau vadinamų „ekspropriacija“) kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, išskyrus atvejus, kai tai atliekama visuomenės interesais. Ekspropriacija turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka, nediskriminaciniu pagrindu ir greitai išmokant adekvačią ir veiksmingą kompensaciją. Tokios kompensacijos dydis turi atitikti eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš viešai paskelbiant apie ją, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau; į ją įskaitomos palūkanos nuo pirmos dienos po ekspropriacijos, apskaičiuotos pagal LIBOR kursą, ji yra išmokama nedelsiant, veiksmingai realizuojama ir netrukdomai pervedama laisvai konvertuojama valiuta“. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, tikėtina, kad absoliutus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams įtvirtinimas tuo atveju, jeigu uosto žemės nuomos viešąją procedūrą laimi ne esamas uosto žemės nuomininkas, turėtų įtakos galimiems teisminiams ir investiciniams arbitražiniams ginčams dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo.
Esami žemės nuomininkai, tikėtina, gali ginti savo konstitucinę nuosavybės teisę kvestionuodami visuomenės poreikio buvimą bei paėmimo visuomenės poreikiams proporcingumą. Kaip minėta, 1993 m. gruodžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, kuris įsigaliojo 1994 m. sausio 12 d., pagrindu valstybinė žemė (įskaitant Klaipėdos uosto žemę) buvo išnuomojama ne aukciono (ne konkurso) tvarka toje žemėje esančių statinių savininkui. Nors nuo to laiko pasikeitė daug teisės aktų, taip pat 1996 m. gegužės 16 d. buvo priimtas Klaipėdos uosto įstatymas, tačiau visą šį laikotarpį galioja teisinis reguliavimas, kurio pagrindu Klaipėdos uoste esančių statinių savininkai turi teisę ne konkurso tvarka nuomotis uosto žemę. Todėl Klaipėdos uosto teritorijoje esančių privačios nuosavybės nekilnojamųjų daiktų savininkai, tikėtina, remtųsi tuo, kad jie negalėjo pagrįstai tikėtis, jog nuosavybės teisių apsauga jiems nebebus taikoma. Tai reikštų, kad yra pažeidžiamas vienas iš proporcingumo principo elementų, t. y. teisėti lūkesčiai. Galiausiai, dėl tokio reguliavimo sumažėtų investicijos į Klaipėdos uostą, būtų prarastas Klaipėdos uosto konkurencingumas Baltijos jūros regione, būtų padaryta didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Vertinant kitas galimas Klaipėdos uosto žemės nuomininko, kuris nelaimėjo viešosios procedūros, suteikimo naudotis viešosios procedūros laimėtojui buvusio nuomininko suprastruktūra ir kitu turtu, alternatyvas, buvo diskutuota ir analizuota galimybė suprastruktūrą ir kitą turtą viešosios procedūros laimėtojui suteikti nuomos pagrindu.
Tačiau Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas asmens ūkinės veiklos laisvės principas, kurio turinį ne kartą nagrinėjo Konstitucinis Teismas. Remiantis Konstitucijos 46 straipsniu ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, manytina, kad buvusio uosto žemės nuomininko įpareigojimas įstatymo lygmeniu nuomoti suprastruktūrą ir kitą turtą viešosios procedūros laimėtojui galimai pažeistų ūkinės veiklos laisvės principą, nes buvęs uosto žemės nuomininkas tam tikrais atvejais prieš savo valią būtų priverstas užsiimti kita ūkine veikla (nekilnojamojo turto nuoma, taip pat vykdyti su tuo susijusius įsipareigojimus (atlikti kapitalinį remontą, užtikrinti galimybę viso nuomos termino metu naudoti turtą pagal paskirtį ir pan.)). Be to, toks veiklos modelis galėtų paralyžuoti uosto veiklą, kai, pavyzdžiui, naujajam uosto žemės nuomininkui pageidaujant atlikti investicijas į uostą (rekonstruoti, griauti esamus statinius ir statyti naujus statinius), buvęs uosto žemės nuomininkas, kaip statinių savininkas, neduotų reikalingų sutikimų ir įgaliojimų.
Apibendrinant, siekiant išvengti minėtų teisminių ir arbitražinių ginčų, taip pat investicinių ginčų bei investicijų Klaipėdos uoste mažėjimo ir Klaipėdos uosto konkurencingumo Baltijos jūros regione praradimo, tačiau turint tikslą nutraukti prieš Lietuvos valstybę pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, siūlomu teisiniu reguliavimu numatyta, kad su iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo momentu esančiais nuomininkais, kuriems nuosavybės teise nuomojamoje uosto žemėje priklauso statiniai, bus susitariama dėl jiems priklausančios suprastruktūros ir kito turto perleidimo viešosios procedūros laimėtojui, jei, pasibaigus uosto žemės nuomos terminui, viešąją procedūrą laimi ne esamas uosto žemės nuomininkas. Tokiu atveju suprastruktūra ir kitas turtas būtų perleidžiami sutarties tarp buvusio nuomininko ir naujo nuomininko pagrindu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Siekiant užtikrinti, kad naujas Klaipėdos valstybino jūrų uosto žemės nuomos reguliavimas atitiks geriausią Europos Sąjungos uostuose egzistuojančią praktiką, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo atlikta studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos teisės kontekste“ (toliau – Studija). Rengiant Studiją, buvo atlikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir penkių pasirinktų Europos Sąjungos valstybių narių jūrų uostų lyginamoji analizė, parengtos reguliavimo alternatyvos, o pasirinktos reguliavimo alternatyvos pagrindu parengtas įstatymo projektas.
Teikiamą įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamentas (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti ne konkurso tvarka, kai uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, su statinių savininku gali būti sudaroma nauja uosto žemės nuomos sutartis ne konkurso tvarka, išskyrus kai, pasibaigus uosto žemės nuomos terminui, statinio savininkas neketina toliau naudoti statinio ar ketina naudoti jį ne pagal paskirtį, arba yra pasibaigęs ekonomiškai pagrįstas statinio naudojimo terminas ir statinys yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, arba yra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai). Šiuo metu galiojantis Klaipėdos uosto įstatymas nenumato jokios kitos galimybės, pasibaigus uosto žemės nuomos terminui, paimti privačios nuosavybės teise priklausančius statinius ir perduoti juos naujam uosto žemės nuomos konkurso nugalėtojui, kaip tik paimant turtą visuomenės poreikiams.
Klausimai dėl privačios nuosavybės turto paėmimo iš esamų uosto nuomininkų, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, ir paimto turto perdavimo kitiems privatiems subjektams, kad šie galėtų vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kelia pagrįstų abejonių dėl tokių priemonių teisėtumo ir jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įgyvendinant įstatymo projekto tikslus, įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos:
1) siekiant užtikrinti uosto žemės nuomininkų kaitos galimybes pasibaigus uosto žemės nuomos terminui ir pasiekti Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra siekiamų tikslų, siūloma panaikinti Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurio nuostatas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai suteikiama teisė ne konkurso tvarka išnuomoti juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius, statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus uosto žemės plotus;
2) siekiant užtikrinti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos procedūros būtų organizuojamos viešai, laikantis nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, siūloma numatyti, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė nuomojama viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarka, laikantis nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų (toliau – uosto žemės nuomos viešoji procedūra), išskyrus Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atvejį, taip pat kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje esančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Pastaroji išimtis taikoma tik ribotam subjektų skaičiui ir yra skirta nacionalinio saugumo interesams užtikrinti.
Siūloma numatyti išimtis suteiks galimybę uoste veikiančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir įmonėms, valdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, išimties tvarka pratęsti žemės nuomos sutartį, užtikrins tokių įmonių ir įrenginių, susijusių su nacionalinio ir ekonominio saugumo grėsmėmis, nepertraukiamą veiklą uoste ir valstybei svarbių funkcijų užtikrinimą. Atsižvelgus į tai, kad žemės nuomos teisės Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto turėjimas yra būtinoji prielaida norint vykdyti veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, įtvirtinus minėtą išimtį, siekiama išvengti situacijos, kai valstybei strateginę reikšmę turinčios įmonės, kaip kad AB „Klaipėdos nafta“ ar Suskystintųjų gamtinių dujų terminas, turėtų nutraukti veiklą, jeigu nelaimėtų viešosios procedūros ir netektų teisės į uosto žemės nuomą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešosios procedūros vykdymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sprendimas suteikti uosto žemės nuomos teisę viešosios procedūros tvarka priimtas įvertinus Studijos atlikimo metu išanalizuotą geriausią Europos Sąjungos jūrų uostuose egzistuojančią praktiką. Numatoma, kad pagrindine viešosios procedūros forma bus uosto žemės nuomos konkursas. Paminėtina, kad išnuomojant uosto žemę Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais būtų taikomos Klaipėdos uosto įstatymo nuostatos dėl uosto žemės nuomos tvarkos (t. y. uosto žemė išnuomojama sudarant uosto žemės nuomos sutartį, sutartis sudaroma tarp uosto žemės nuomininko ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, sutartis sudaroma ne ilgesniam nei 50 metų terminui ir t. t.).
Viešajai procedūrai ir uosto žemės nuomos santykiams ir toliau bus taikomos kitos Klaipėdos uosto įstatymo nuostatos, t. y. maksimalus žemės nuomos terminas nustatomas iki 50 metų ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos valstybinio uosto žemė išnuomojama viešosios procedūros tvarka, tikslinama Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, išbraukiant nuostatą, kad uosto žemės nuomos konkurso sąlygas tvirtina susisiekimo ministras;
nuomininkui, siūloma numatyti, kad uosto žemės nuomininkas, sudarydamas žemės nuomos sutartį, įsipareigoja, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtojui nuosavybės teisę į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį jo nuomojamoje uosto žemėje;
4) siekiant užtikrinti turto savininkų nuosavybės teisių apsaugą, siūloma įtvirtinti, kad turtas perleidžiamas uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtojui rinkos verte, kuri apskaičiuojama teisės aktų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr.
1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais ir kt.) nustatyta tvarka; skelbiant viešąją procedūrą dėl uosto žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamojo turto, informaciniame skelbime be kitos informacijos bus nurodyta informacija apie perleidžiamą turtą, turto kainą, kuri bus nustatyta atliekant turto vertinimą, atsiskaitymo sąlygos ir kitos esminės sąlygos;
5) siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių pas uosto žemės nuomininką, kuris nelaimėjo uosto žemės nuomos viešosios procedūros, teisių apsaugą, siūloma numatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo uosto žemės nuomininko darbuotojams, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su veikla, vykdoma nuomojamoje uosto žemėje, darbo vietą ir uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtojas bei esamas uosto žemės nuomininkas sudaro susitarimą dėl esamo uosto žemės nuomininko darbuotojų perkėlimo pas uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtoją; perkeltiems darbuotojams yra taikomos teisės aktuose įtvirtintos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos;
6) siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimą ir išvengti priverstinio privačios nuosavybės turto paėmimo iš esamų uosto nuomininkų, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, ir paimto turto perdavimo kitiems privatiems subjektams, kad šie galėtų vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, siūloma numatyti, kad iki Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo sudarytos uosto žemės nuomos sutartys atnaujinamos Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio, numatančio įgyvendinimo nuostatas, tvarka; tokiu būdu galiojančios žemės nuomos sutartys bus pakeistos savanoriškais pagrindais derybų būdu;
7) siekiant užtikrinti, kad šiuo metu galiojančios uosto žemės nuomos sutartys būtų atnaujinamos sklandžiai ir teisėtai, siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sudaryta komisija per 6 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais ir kt.) nustatyta tvarka; skelbiant viešąją procedūrą dėl uosto žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamojo turto, informaciniame skelbime be kitos informacijos bus nurodyta informacija apie perleidžiamą turtą, turto kainą, kuri bus nustatyta atliekant turto vertinimą, atsiskaitymo sąlygos ir kitos esminės sąlygos;
5) siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių pas uosto žemės nuomininką, kuris nelaimėjo uosto žemės nuomos viešosios procedūros, teisių apsaugą, siūloma numatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo uosto žemės nuomininko darbuotojams, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su veikla, vykdoma nuomojamoje uosto žemėje, darbo vietą ir uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtojas bei esamas uosto žemės nuomininkas sudaro susitarimą dėl esamo uosto žemės nuomininko darbuotojų perkėlimo pas uosto žemės nuomos viešosios procedūros laimėtoją; perkeltiems darbuotojams yra taikomos teisės aktuose įtvirtintos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos;
6) siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimą ir išvengti priverstinio privačios nuosavybės turto paėmimo iš esamų uosto nuomininkų, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, ir paimto turto perdavimo kitiems privatiems subjektams, kad šie galėtų vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, siūloma numatyti, kad iki Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo sudarytos uosto žemės nuomos sutartys atnaujinamos Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio, numatančio įgyvendinimo nuostatas, tvarka; tokiu būdu galiojančios žemės nuomos sutartys bus pakeistos savanoriškais pagrindais derybų būdu;
7) siekiant užtikrinti, kad šiuo metu galiojančios uosto žemės nuomos sutartys būtų atnaujinamos sklandžiai ir teisėtai, siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sudaryta komisija per 6 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo įsigaliojimo raštu kviečia visus uosto žemės nuomininkus į derybas dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo; derybų tikslas – parengti ir suderinti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos sutarties sąlygas (toliau – atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis), projektą; derybų metu bus siekiama, kad šalys inter alia susitartų dėl nuomininkui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo viešosios procedūros laimėtojui, jei viešąją procedūrą laimi ne esamas uosto žemės nuomininkas; šiuo reguliavimu siekiama, kad nuosavybės teisės apribojimas atsirastų sutartiniais pagrindais ir būtų sumažintas atvejų, kada galėtų reikėti svarstyti nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos uoste, paėmimą visuomenės poreikiams būtinybę, skaičius; derybos dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo bus vykdomos individualiai su kiekvienu nuomininku, laikantis lygiateisiškumo principo; atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis bus sudaroma tarp Uosto direkcijos ir nuomininko kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo minėtojo įstatymo įsigaliojimo; per 3 metus nuo Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo įsigaliojimo raštu kviečia visus uosto žemės nuomininkus į derybas dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo; derybų tikslas – parengti ir suderinti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos sutarties sąlygas (toliau – atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis), projektą; derybų metu bus siekiama, kad šalys inter alia susitartų dėl nuomininkui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo viešosios procedūros laimėtojui, jei viešąją procedūrą laimi ne esamas uosto žemės nuomininkas; šiuo reguliavimu siekiama, kad nuosavybės teisės apribojimas atsirastų sutartiniais pagrindais ir būtų sumažintas atvejų, kada galėtų reikėti svarstyti nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos uoste, paėmimą visuomenės poreikiams būtinybę, skaičius; derybos dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo bus vykdomos individualiai su kiekvienu nuomininku, laikantis lygiateisiškumo principo; atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis bus sudaroma tarp Uosto direkcijos ir nuomininko kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo minėtojo įstatymo įsigaliojimo; per 3 metus nuo Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos; šiuo atveju, pasibaigus uosto žemės nuomos terminui, būtų taikomas bendrasis reguliavimas, skelbiama viešoji procedūra, o esamam uosto žemės nuomininkui jos nelaimėjus, ad hoc teisės aktų nustatyta tvarka gali būti svarstomas nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, paėmimo visuomenės poreikiams klausimas;
8) numatoma, kad viešoji procedūra bus įgy
vendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; pažymėtina, kad remiantis esamu reguliavimu uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras; kadangi uosto žemės nuomos sutarties forma, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai nėra tiesiogiai susiję su uosto žemės (valstybinės žemės) suteikimo procedūrų (viešosios procedūros) reguliavimu, todėl įstatymo projekto rengėjai įstatymo projektu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei diskrecijos teisę spręsti, ar sprendimai dėl šių klausimų bus priimami Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręstų perduoti šias funkcijas kitai kompetentingai institucijai (Susiekimo ministerijai);
9) numatoma, kad Klaipėdos uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka perleidžiamo turto kainą nuomininkui, tačiau esamam nuomininkui ir viešosios procedūros laimėtojui susitarus, uosto žemės nuomos sutartis gali įsigalioti ir iki visiško perleidžiamo turto kainos sumokėjimo; iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties; paminėtina, kad uosto žemės nuomos suteikimo viešoji procedūra bus organizuojama likus keliolikai mėnesių iki uosto žemės nuomos termino su esamu nuomininku pabaigos, o viešosios procedūros sąlygose numatomas atsiskaitymo už perleidžiamą turtą terminas negalės būti ilgesnis nei nuomos sutarties su esamu uosto žemės nuomininku pabaigos terminas;
todėl iki šio termino pabaigos esamas uosto žemės nuomininkas naudosis uosto žemės sklypu galiojančios nuomos sutarties pagrindu, t. y. nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties; šie klausimai bus detaliau reguliuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo tvarkoje; paminėtina, kad atitinkamas reguliavimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiklos nepertraukiamumą uoste, sudaryti sąlygas nesumažinti Klaipėdos uosto konkurencingumo; atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarbu, kad buvęs nuomininkas nenutrauktų veiklos iki naujos sutarties įsigaliojimo ir taip būtų užtikrinamas sklandus pereinamasis laikotarpis;
10) įstatymo projekte siūloma išbraukti Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 3 dalies paskutinius 2 sakinius: „Sprendimą perduoti laikinai neatlygintinai naudotis uosto žeme priima Uosto direkcija.
I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos; šiuo atveju, pasibaigus uosto žemės nuomos terminui, būtų taikomas bendrasis reguliavimas, skelbiama viešoji procedūra, o esamam uosto žemės nuomininkui jos nelaimėjus, ad hoc teisės aktų nustatyta tvarka gali būti svarstomas nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, paėmimo visuomenės poreikiams klausimas;
8) numatoma, kad viešoji procedūra bus įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; pažymėtina, kad remiantis esamu reguliavimu uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras; kadangi uosto žemės nuomos sutarties forma, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai nėra tiesiogiai susiję su uosto žemės (valstybinės žemės) suteikimo procedūrų (viešosios procedūros) reguliavimu, todėl įstatymo projekto rengėjai įstatymo projektu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei diskrecijos teisę spręsti, ar sprendimai dėl šių klausimų bus priimami Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręstų perduoti šias funkcijas kitai kompetentingai institucijai (Susiekimo ministerijai);
9) numatoma, kad Klaipėdos uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka perleidžiamo turto kainą nuomininkui, tačiau esamam nuomininkui ir viešosios procedūros laimėtojui susitarus, uosto žemės n
uomos sutartis gali įsigalioti ir iki visiško perleidžiamo turto kainos sumokėjimo; iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties; paminėtina, kad uosto žemės nuomos suteikimo viešoji procedūra bus organizuojama likus keliolikai mėnesių iki uosto žemės nuomos termino su esamu nuomininku pabaigos, o viešosios procedūros sąlygose numatomas atsiskaitymo už perleidžiamą turtą terminas negalės būti ilgesnis nei nuomos sutarties su esamu uosto žemės nuomininku pabaigos terminas; todėl iki šio termino pabaigos esamas uosto žemės nuomininkas naudosis uosto žemės sklypu galiojančios nuomos sutarties pagrindu, t. y. nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties; šie klausimai bus detaliau reguliuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo tvarkoje; paminėtina, kad atitinkamas reguliavimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiklos nepertraukiamumą uoste, sudaryti sąlygas nesumažinti Klaipėdos uosto konkurencingumo; atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarbu, kad buvęs nuomininkas nenutrauktų veiklos iki naujos sutarties įsigaliojimo ir taip būtų užtikrinamas sklandus pereinamasis laikotarpis;
10) įstatymo projekte siūloma išbraukti Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnio 3 dalies paskutinius 2 sakinius: „Sprendimą perduoti laikinai neatlygintinai naudotis uosto žeme priima Uosto direkcija. Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“; šios nuostatos atkartoja Klaipėdos uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, taip pat 11 straipsnio 5 punktą, todėl yra perteklinės ir teisinės technikos prasme nereikalingos; kadangi įstatymo projektu Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnis išdėstomas nauja redakcija, todėl šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma koreguo
ti teisės technikos prasme nekorektiškas nuostatas, susijusias su keičiamais Klaipėdos uosto įstatymo straipsniais.
Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“; šios nuostatos atkartoja Klaipėdos uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, taip pat 11 straipsnio 5 punktą, todėl yra perteklinės ir teisinės technikos prasme nereikalingos; kadangi įstatymo projektu Klaipėdos uosto įstatymo 23 straipsnis išdėstomas nauja redakcija, todėl šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma koreguoti teisės technikos prasme nekorektiškas nuostatas, susijusias su keičiamais Klaipėdos uosto įstatymo straipsniais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės esminės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką uosto modernizavimui ir plėtrai, jo konkurencingumo užtikrinimui, uosto darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimui. Siūlomo reglamentavimo tikslas – sukurti palankias sąlygas vykdyti nuoseklias investicijas uoste, tokiu būdu didinant uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, užtikrinti stabilias uosto plėtros ir veiklos sąlygas. Įstatymo projektu siūlomas naujas teisinis reglamentavimas turėtų turėti teigiamą ekonominę ir socialinę įtaką vystant verslą uoste. Planuojama, kad priėmus įstatymo projektą bus sudarytos būtinos sąlygos nutraukti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą, tokiu būdu bus sukurtas didesnis teisinis tikrumas uoste veikiančioms įmonėms dėl jų tolimesnės veiklos vykdymo perspektyvų.
Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos derybų būdu pakeisti šiuo metu galiojančias uosto žemės nuomos sutartis, tokiu būdu bus eliminuota arba stipriai sumažinta teisminių ginčų su uosto naudotojais apimtis ir skaičius bei nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos uoste, paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo skaičius. Sutarčių pakeitimas per 3 metus po įstatymo projekto priėmimo, o ne po to, kai pasibaigs kiekviena iš uosto žemės nuomos sutarčių, suteiks teisinio aiškumo uosto naudotojams ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl tolimesnio uosto naudotojų veiklos uoste vykdymo, tokiu būdu bus sukurtos palankesnės sąlygos uosto plėtrai, investicijų ir uosto konkurencingumo didinimui. Paminėtina, kad derybos su esamais uosto žemės nuomininkais bus vykdomos savanoriškais pagrindais, t. y. kiekvienas uosto žemės nuomininkas turės teisę apsispręsti, ar dalyvauti derybose ir sudaryti atnaujintą uosto žemės nuomos sutartį. Uosto žemės nuomininkui priėmus sprendimą nedalyvauti derybose ir (ar) nesudaryti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, liks galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Siekiant inkorporuoti teikiamą įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų, Terminų banko įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateikta sąvoka „viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra“ yra įvertinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, iki numatyto įstatymų įsigaliojimo turės būti parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarka, pripažintos netekusiomis galios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-49 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų patvirtinimo“, ir pakeista arba pripažinta netekusia galios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nenumatoma. 13.
specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados. Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „uostas“, „nuoma“, „uosto žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James v United Kingdom, Nr. 8 EHRR 123.
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 1, 2, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹ STRAIPSNIU STATYMO PROJEKTO (XIIP-4308)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Artūras Skardžius, pavaduojantis Vytautą Saulį, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministras Arijandras Šliūpas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politiko departamento Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vedėja Irma Kirklytė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyr. specialistė Simona Vaitkūnienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žostautienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistas Ignas Kišvinas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška, Advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene partneris Vilius Bernatonis, Advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene advokatė Ieva Dosinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-04-271 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog teikiamas straipsnio dalies papildymas savo esme yra savarankiška teisės norma, todėl teikiamą nuostatą derėtų dėstyti atskira straipsnio dalimi. Antra, tuo atveju, jei nuostata bus dėstoma įstatymo 1 straipsnyje, derėtų keisti šio straipsnio pavadinimą, kadangi teikiama nuostata reguliuoja ne įstatymo paskirtį, o jo santykį su kitais įstatymais. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, straipsnio pavadinimas neatitiktų straipsnio reguliavimo objekto. Kitu atveju, įstatymo projektu derėtų ne pildyti įstatymo 1 straipsnį, o nuostatą dėstyti atskirame įstatymo straipsnyje su atitinkamu pavadinimu. Trečia, teikiamoje nuostatoje atsisakytina perteklinių ir klaidinančių žodžių „ir kiti teisės aktai“. Pastebėtina, jog tarp kitų teisės aktų patektų ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tačiau šiame kontekste konstatuotina, jog įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, o ne atvirkščiai. Pritarti
1
įstatyme apibrėžti Viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūrą, nustatant jog tai „uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, kuri vykdoma viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi“. Aptariama viešoji procedūra pakeistų iki šiol galiojusią uosto žemės nuomos tvarką, pagal kurią uosto žemė buvo nuomojama konkurso tvarka. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog aptariama viešoji procedūra galėtų reikšti bet kokius veiksmus, pavyzdžiui, rengiant viešą tik pasirinktų asmenų apklausą, t.y. ribojant tam tikrų asmenų teises į uosto žemės nuomą. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo principą. Viešosios procedūros esmė apibrėžiama tik tiek, kiek nustatoma, jog jos vykdymo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė, be to, nustatomi principai, kurių turėtų būti laikomasi. Pastebėtina, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o poįstatyminiai teisės aktai gali jį detalizuoti. Tuo tarpu, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, aiškus tik procedūros pavadinimas, tačiau jos esmę nustatytų poįstatyminiai teisės aktai. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiama nuostata galimai neatitinka ir Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, susijusios su valstybės turto valdymu naudojimu ir disponavimu. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, pavyzdžiui, 2005-08-23 nutarime, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Manytina, kad valstybės turto nuomos organizavimo būdas yra viena iš esminių valstybės turto nuomos sąlygų. Be to, Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 22 d. pažymėjo, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybės turtu <...> būdus ir sąlygas“. Atsižvelgiant į tai, jog viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros turinys nėra aiškus ir būtų išaiškintas tik poįstatyminiu teisės aktu, manytina, jog teikiamas teisinis reguliavimas turėtų būti pildomas, deramai apibrėžiant viešosios procedūros esmę.
Trečia, aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra suprantama kodėl teikiamo įstatymo projekto atveju siekiama nukrypti nuo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. Pažymėtina, jog šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso“. Pastebėtina, jog būtinybė uosto žemę išnuomoti kitu būdu nei visą kitą valstybės turtą, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra argumentuojama, todėl deramai įvertinti teikiamo reguliavimo turinį nėra galimybės. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Be to, šiame kontekste keltinas klausimas dėl teikiamo reguliavimo atitikties proporcingumo principui. Ketvirta, Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad formuluotė ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Taigi projekto nuostata ,,uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, kuri vykdoma viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ reikštų, kad Vyriausybė turėtų nustatyti uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros procedūras. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti loginiu požiūriu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2016-04-273 3.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ,,uosto žemėje esančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar uosto žemėje esančiomis įmonėmis būtų laikomos uosto žemėje veiklą vykdančios įmonės, ar įmonės, turinčios uosto teritorijoje savo buveinę, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, ją nereikėtų patikslinti. Pritarti Žr. 2
dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad uosto žemės nuomos konkurso sąlygas uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą keičiamame įstatyme ar uosto žemės nuomos teisės suteikimo tvarkoje, kurią pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostatas, tvirtintų Vyriausybė, būtų nustatyta, kad uosto žemė nuomojama konkurso būdu, nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų uosto žemės nuomos konkurso sąlygas. Pažymėtina, kad valstybės institucijų įgaliojimai disponuoti valstybės turtu turi būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
12 5.
Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatytas nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas uosto žemės nuomos sutarties. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtojas nesumoka esamam nuomininkui už jo perleidžiamą turtą, pastarasis uosto žemę galėtų naudoti neribotą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti maksimalų terminą, per kurį turėtų būti sumokėta nuomininkui už jo perleidžiamą turtą. Kitu atveju, galimos situacijos, kai viešąją uosto žemės nuomos procedūrą galėtų laimėti subjektai, neturintys realių ketinimų nuomotis uosto žemę, tokiu būdu suteikdami esamiems žemės nuomininkams teisę neribotą laiką naudotis uosto žeme. Todėl, manytina, kad įstatyme įtvirtinus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų pasiekti projekto tikslai.
Be to, iš projektų nuostatų nėra aišku, kokiomis konkrečiai sąlygomis, pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, uosto žeme galėtų naudotis esamas nuomininkas iki naujos uosto žemės nuomos sutarties įsigaliojimo su viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtoju. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
1
sutartyje turi būti nustatytas nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog informacijos pateikimo momentas siejamas su galimu viešosios procedūros nelaimėjimu, taigi informaciją apie privalomą pirkti turtą taptų vieša tik tuo atveju, jei nuomininkas nelaimėtų viešosios procedūros. Atsižvelgiant į šią aplinkybę manytina, kad informacijos pateikimo momentas galimai parinktas netinkamai, kadangi viešosios procedūros dalyviai iš anksto nežinos kiek, kokio turto ir už kokią kainą jiems reikės nupirkti laimėjus viešąją procedūrą. Taigi viešosios procedūros laimėtojas iš esmės nežinos tikrosios kainos, kurią jam reikės sumokėti laimėjus viešąją procedūrą. Pastebėtina, jog turto, kurį viešosios procedūros laimėtojas privalės nupirkti, kaina, galimai net viršys kainą, kurią šis asmuo mokės už valstybinės žemės nuomą. Taigi susiklostys situacija, kai asmuo prieš dalyvaudamas viešojoje procedūroje iš anksto nežinos už ką ir kiek jis įsipareigos sumokėti.
Antra, pastebėtina, jog Uosto direkcijos teisė reikalauti informacijos apie tam tikrą turtą nesiejama su konkrečiomis aplinkybėmis ir neribojama jokiu laikotarpiu. Manytina, jog Uosto direkcijos teisė reikalauti pateikti informaciją turėtų būti apribota konkrečiais terminais ir aplinkybėmis, pavyzdžiui, informacijos reikalavimą susiejant su tam tikru laikotarpiu, likusiu iki viešosios procedūros paskelbimo, kad Uosto direkcija nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir negalėtų reikalauti pateikti tokią informaciją nesant tam objektyvaus poreikio bei kad būtų užtikrinta viešosios procedūros dalyvių teisė žinoti objektyvius duomenis apie turtą, kurį, laimėjus viešąją procedūrą, tektų įsigyti. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas manytina, jog reguliavimas turėtų būti tobulinamas ir detalizuojamas. Nepritarti Manytina, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma formuluotė „nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui“ nustato įpareigojimą subjektui pateikti informaciją apie turtą, kuris turėtų būti perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Nėra pagrindo manyti , kad informacija apie turtą pateikiama tik tokiu atveju, jeigu esamas uosto žemės nuomininkas nelaimi viešosios procedūros. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas 25¹ straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtinama, kad „Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.“ Todėl teigtina, kad viešosios procedūros dalyviams bus pateikiama informacija ne tik apie uosto žemės nuomos sąlygas, bet ir apie joje esantį turtą.
Iš įstatymo projekto aišku, kad minėta informacija bus pateikiama prieš vykdant viešąją procedūrą. Minėta formuluotė numato bendrąją pareigą pateikti informaciją, tuo tarpu informacijos teikimo tvarka ir terminai bus reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kaip procedūrinės normos, užtikrinančios sklandų viešosios procedūros vykdymą
3
papildyti įstatymo 25 straipsnį 8 dalimi ir imperatyviai nustatyti, jog „Viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo nuomininko darbuotojams darbo vietą ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo pas viešosios procedūros laimėtoją. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“ Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokia nuostata teikiama siekiant užtikrinti darbuotojų teises. Tačiau teikiama argumentacija kelia abejonių. Pastebėtina, jog viešosios procedūros laimėtojas nebūtinai turėtų vykdyti identišką veiklą kaip ir buvęs nuomininkas, be to, jis gali turėti savo darbuotojų.
Priėmus teikiamą reguliavimą susiklostytų situacija, kai viešosios procedūros laimėtojui būtų perkelta pareiga atleisti jam nereikalingus darbuotojus ir išmokėti jiems išeitines kompensacijas proporcingas jų išdirbtam laikui pas buvusį darbdavį, nes perkėlimo atveju būtų taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos, t.y. nepertraukiamo darbo stažo skaičiavimas. Teikiamu reguliavimu vieno privataus verslo subjekto verslo rizika susijusi su išeitinių kompensacijų mokėjimu, nelaimėjus viešosios procedūros, būtų perkelta kitam verslo subjektui, nesant tam jokių objektyvių kriterijų, ypač tais atvejais, kai viešosios procedūros laimėtojui darbuotojai nereikalingi. Nuostata kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Be to, manytina, jog tokiu būdu būtų dirbtinai ribojamas viešosios procedūros dalyvių skaičius. Kartu svarbu paminėti, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtojas nepasiūlytų esamo nuomininko darbuotojams darbo vietų ir (ar) nesudarytų su juo sutarties dėl darbuotojų perkėlimo. Atkreipiame, kad pagal projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies nuostatas, uosto žemės nuomos sutartis su viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtoju neįsigaliotų tik tuo atveju, jeigu laimėtojas nesumokėtų už jam uosto žemės nuomininko perleidžiamą turtą. Todėl projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, dėl aptariamo reguliavimo išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl turto, kurį privalomai turėtų įsigyti asmuo laimėjęs viešąją procedūrą.
Pastebėtina, jog informacija apie perkeltinų darbuotojų kiekius turėtų būti žinoma iš anksto, dar prieš viešąją procedūrą, kad būtų užtikrinta viešosios procedūros dalyvių teisė žinoti kokios apimties įsipareigojimus jie privalės prisiimti laimėjus viešąją procedūrą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
papildyti 25¹ straipsniu ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog: „Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatoje aptarus, kad perleidžiamas nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas, keltinas klausimas koks dar „kitas turtas“ galėtų būti perleidžiamas. Manytina, jog žodžiai „kitas turtas“ yra pertekliniai, todėl siūlytina jų atsisakyti. Antra, pagal nuostatos esmę, pralaimėjęs nuomininkas turėtų teisę nuspręsti kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant su uostu susijusią veiklą, perleisti kartu su nekilnojamuoju turtu.
Tokia buvusio nuomininko teisė yra imperatyvi, o viešosios procedūros laimėtojas privalėtų tokį kilnojamąjį ir kitą turtą įsigyti. Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, jog viešosios procedūros laimėtojui toks turtas gali būti visiškai nereikalingas, be to, jis gali būti pasenęs ir susidėvėjęs. Teikiamu reguliavimu vieno privataus verslo subjekto verslo rizika, susijusi su nereikalingo kilnojamojo turto administravimu, pavyzdžiui, utilizavimu, būtų perkelta kitam verslo subjektui, nesant tam jokių objektyvių kriterijų, ypač tais atvejais, kai viešosios procedūros laimėtojui toks kilnojamasis turtas yra nereikalingas. Todėl pasiūlymo turinys diskutuotinas atitikties proporcingumo principui kontekste, be to, manytina, jog tokiu būdu būtų dirbtinai ribojamas viešosios procedūros dalyvių skaičius. Trečia, iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio paskutiniojo sakinio nuostatų nėra aišku, kuriuose konkrečiai šaltiniuose turėtų būti skelbiamas informacinis skelbimas apie uosto žemės nuomos viešąją procedūrą. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą. Siūlytina nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabos 3 daliai, nes siūloma nuostata numato tik pareigą informaciją skelbti viešai (užtikrina viešumo principo įgyvendinimą), o tikslesni informacijos skelbimo šaltiniai turėtų būti apibrėžti Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame viešosios procedūros tvarką. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-275 9.
Projekto 5 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 25¹ straipsniu ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, jog: „<...> Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaryta sandorių, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti“. Nuostatos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, kai viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas vis dėlto būtų įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai ar turtui būtų nustatyti kitokie apribojimai. Siūlytina aiškiai nurodyti kokios teisinės pasekmės turėtų kilti, kai perleidžiamam turtui būtų nustatyti tam tikri apribojimai. Priešingu atveju, visos viešosios procedūros būtų paralyžuotos, nes viešosios procedūros laimėtojui tektų kreiptis į teismą bendrąja tvarka, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus perimti nesuvaržytą turtą. Teismo procesų trukmė nėra prognozuojama ir dažnai trunka kelerius metus, todėl manytina, jog viešųjų procedūrų vykdymas taptų kompiliuotas, o galimai ir neįmanomas. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. Nepritarti Įkeičiant nekilnojamąjį turtą, įkeitimo sandorio turinio atitikimą įstatymams patvirtina notaras. Todėl nekilnojamasis turtas negalės būti įkeičiamas ilgesniam negu uosto žemės nuomos terminas laikotarpiui. Įstatymo projekto 4 straipsnio
nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Direkcija, kaip valstybinės žemės valdytojai, turės teisę įvertinti ar nurodytas kilnojamasi turtas gali būti perduodamas viešosios procedūros laimėtojui.
Nustačius, kad perduodamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, ar kitaip suvaržytas, minėtas turtas nebus pripažįstamas kaip tinkamas perduoti viešosios procedūros laimėtojui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25¹ straipsniu ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyti, jog:
„Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte,
kuri apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka“. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu nuostata turėtų būti detalizuota aptariant esminius turto vertinimo elementus. Svarstytina galimybė nustatyti bent tai, jog turto vertinimą atlieka nepriklausomas turto vertintojas. Priešingu atveju, galėtų kilti nereikalingų teisinių ginčų dėl turto vertės nustatymo. Pritarti
3
nustatyti, jog dėl galiojančių sutarčių peržiūrėjimo turėtų būti organizuojamos derybos. Be to, siūloma nustatyti, jog „Per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos.“ Taigi asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi valstybinę uostų žemę, teisės ir pareigos pagal sutartis ir teikiamą įstatymo projektą nepasikeistų. Tokie asmenys nebūtų įpareigoti perleisti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio išsinuomotoje valstybinėje žemėje, ar kaip nors kitaip bendradarbiauti su viešosios procedūros laimėtojais. Tokiu būdu nekilnojamojo turto, priklausančio privatiems asmenims ir esančio išsinuomotoje valstybinėje žemėje, klausimas nebūtų išspręstas.
Liktų neaišku kaip turėtų būti sprendžiami šio turto klausimai, kai asmenys, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ir nelaimėjus viešosios procedūros, atsisakytų perleisti ar išnuomoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, viešąją procedūrą laimėjusiems asmenims. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti išsprendžiant šią problemą, nes priešingu atveju viešųjų procedūrų vykdymas taptų kompiliuotas, o galimai ir neįmanomas. Pritarti
įstatymo pakeitimai. Projekto lyginamasis variantas tobulintinas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2016-05-14, Nr.
13 Siekdami sudaryti galimybę tolesnei Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veiklai ir išspręsti klausimą dėl Bendrovės subnuomojamos uosto žemės nuomos įforminimo, siūlome papildyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) uosto žemė išnuomojama valstybės valdomoms bendrovėms, kurių valstybei priklausančių akcijų dalis sudaro daugiau kaip 2/3 įstatinio kapitalo ir kurios uosto žemėje nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą.“ Nepritarti Pažymėtina, kad 2019-12-31 pasibaigus UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Senoji Baltija“ subnuomos sutarčiai, subnuomos santykiai negalėtų būti pratęsiami ar atnaujinami dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 26 straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos, įtvirtinančios draudimą uosto žemę subnuomoti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas nutraukti Lietuvai pradėtą Europos Sąjungos pažeidimo procedūrą, t. y. atsisakyti uosto žemės nuomos suteikimo išimčių, trukdančių kitų valstybių narių subjektams dalyvauti uosto žemės nuomos suteikimo procedūroje. Teigtina, kad siūloma išimtis vienareikšmiškai bus vertinama kaip įsisteigimo laisvės principo ribojimas, sudarantis sąlygas tolimesnei pažeidimo procedūros tąsai ir ekonominėms sankcijoms valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto derinimo su suinteresuotomis šalimis metu, Žemės ūkio ministerijai pateiktas pasiūlymas esamą situaciją spręsti nutraukiant subnuomos sutartį ir uosto žemės nuomos sutartį sudarant tiesiogiai su uosto direkcija. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIIP-4308 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2016-06-011 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnį. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas
Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.“
2016-06-013 Argumentai:
pradėtą Europos Sąjungos pažeidimo procedūrą dėl nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių uosto žemės nuomą nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės principais. Europos Komisijos teigimu esamas teisinis reguliavimas, pagal kurį uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, apriboja uosto paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą uosto žemė ne konkurso tvarka gali būti išnuomojama dviem atvejais: 1) juridiniams asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso uosto žemėje esantys statiniai; 2) uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau išnuomotą uosto žemę. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos žemės nuomos be konkurso išimties, tačiau nesiūloma atsisakyti žemės nuomos ne konkurso tvarka išimties, kuomet uosto žemė ne konkurso tvarka išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau išnuomotą uosto žemę. Atsižvelgiant į Lietuvos valstybei pradėtos Europos Sąjungos pažeidimo procedūros esmę, siekiant pašalinti pagrindą minėtos procedūros pratęsimui, teigtina, kad uosto žemės nuomos tvarka, išskyrus nacionalinio saugumo atvejus, turi būti vykdoma laikantis įsisteigimo laisvės principo, t. y. sudarant galimybes kitoms valstybėms narėms pareikšti susidomėjimą uosto žemės nuoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti įstatymo projektu 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 2. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai, siekiant užtikrinti sklandų nacionaliniam saugumui turinčių įmonių veiklos uosto žemėje vykdymą, siūlytina papildyti įstatymo projektu 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik
viešosios procedūros tvarka, išskyrus kai:
už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.
2) uosto žemė išnuomojama uosto žemėje esančioms veiklą vykdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.“
2 Argumentai:
procedūros laimėtojo nuomos sutarties įsigaliojimo sąlyga. Siūloma nustatyti, kad sudaryta uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka perleidžiamo turto kainą nuomininkui, o taip pat suteikiama teisė asmenims susitarti dėl ankstesnio sutarties įsigaliojimo momento. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, manytina, kad siūlomas reguliavimas sudarys prielaidas galimam uosto žemės nuoma piktnaudžiavimui. Siekiant užtikrinti sąlygas uosto veiklos nepertraukiamumui, viešoji procedūra turėtų būti organizuojama ir baigiama iki esamų uosto žemės nuomos sutarčių pabaigos, o tokioms sutartims pasibaigus (pvz. viešosios procedūra laimima jau pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui) – per viešosios procedūros dokumentuose numatytą protingą terminą, kurį nustatys viešąją procedūrą organizuojantis subjektas.
Taip pat, siekiant apsaugoti esamo nuomininko interesus ir užtikrinti teisinį veiklos apibrėžtumą uoste, naujos sutarties įsigaliojimo momentas turėtų būti aiškiai siejamas su kainos sumokėjimu ir nepaliekamas šalių apsisprendimo laisvei bei galimam piktnaudžiavimui. Dėl šių priežasčių siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nustatant terminą, iki kurio viešosios procedūros laimėtojas turi atsiskaityti su buvusiu nuomininku už perleidžiamą turtą, ir imperatyviai numatyti, kad naujos uosto žemės nuomos sutarties įsigaliojimo momentas yra kainos sumokėjimo momentas
sutartys įsigalios viešosios procedūros laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visiškai sumokėjus esamam nuomininkui perleidžiamo turto kainą. Galimi atvejai, kuomet viešosios procedūros laimėtojas tinkamai neįvykdys įsipareigojimo sumokėti perleidžiamo turto kainą iki uosto žemės nuomos sutartyje su esamu nuomininku numatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos (pavyzdžiui, vėluos sumokėti perleidžiamo turto kainą, sumokės tik dalį perleidžiamo turto kainos ir pan.). Tokiu atveju uosto žemės nuomos termino viešosios procedūros laimėtojui pradžia nesutaps su buvusio uosto žemės nuomininko sutarties pabaigos terminu. Siekiant užtikrinti uosto veiklos nepertraukiamumą, numatomos galimybės uosto žemės nuomininkui toliau vykdyti veiklą iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo.
Siekiant užtikrinti uosto žemės nuomininko teisėtus lūkesčius, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina nustatyti, kad iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: „7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Esamam nuomininkui ir viešosios procedūros laimėtojui susitarus, uosto žemės nuomos sutartis gali įsigalioti ir iki visiško šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo. Šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“
2016-06-015 Argumentai:
1Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai,
siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 25¹ straipsnio
turto gali būti perduodamas ir kitas turtas. 2.
nuomininko teisę viešosios procedūros laimėtojui perleisti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, susijusį su uosto veikla. Manytina, kad apribojus galimybę perleisti didelės vertės turtą (tiesiogiai su uostu susijusiai veiklai vykdyti) būtų pažeidžiami esamo nuomininko teisėti interesai, nes jis būtų priverstas neatlygintinai perleisti turtą kitam subjektui (pvz. uosto kranus). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte numatoma nuomininko pareiga pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Direkcija, kaip valstybinės žemės valdytoja, turės teisę įvertinti, ar sąraše nurodytas kitas nei nekilnojamasis turtas yra reikalingas uosto veiklai vykdyti. Manytina, kad pasenęs ir nebenaudotinas turtas, kaip nebetinkamas uosto veiklai vykdyti, turėtų būti nepripažįstamas perleidimo objektu. Taip pat jei tai bus turtas, nereikalingas vykdyti su uostu susijusią veiklą, toks turtas nebus perleidimo objektas. Tokiu atveju jo perleidimo klausimai bus sprendžiami šalių susitarimu. Siekiant apsaugoti uosto žemės nuomininkų interesus, taip pat užtikrinti nepertraukiamą uosto veiklą, uosto konkurencingumą dėl į uostą vykdomų investicijų, siūlytina nustatyti reguliavimą, pagal kurį nuomininkui kartu su nekilnojamuoju turtu, kurį jis privalo perleisti nelaimėjęs viešosios procedūros, nusprendus perleisti kitą turtą, reikalingą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdyti su uostu susijusią veiklą, viešosios procedūros laimėtojas kartu su nekilnojamuoju turtu turi perimti ir kitą turtą, reikalingą minėtai veiklai vykdyti. 3.
išdėstytam pasiūlymui, siūlytina papildyti įstatymo projektu 5 straipsniu papildomo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalį, konkretizuojant, kad viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamo turto vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas nustato Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą reikalingą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdantyti su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.“
įstatymo projektu 5 straipsniu papildomo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kuri apskaičiuojama kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka.“
2016-06-016 Argumentai: Seimo Audito komiteto posėdžio metu Susisiekimo ministerijos viceministras A. Šliūpas pateikė pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Susisiekimo viceministras argumentavo, kad pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ES teisės pažeidimo procedūra vykdoma dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Uosto įstatymas) 23 str. 1 d. 1 p., kuris, Europos Komisijos nuomone, neatitinka Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės principų.
Siekiant, kad ES teisės pažeidimo procedūra prieš LR būtų nutraukta kuo greičiau, siūlomu pakeitimu siekiama, kad Uosto įstatymo pakeitimai, susiję su esamo Uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. nuostato panaikinimu, įsigaliotų kuo greičiau (nuo 2016 m. liepos 1 d.). Dėl to, siūlytina, kad Uosto įstatymo nuostatos, panaikinančios 23 str. 1 d. 1 p. ir numatančios, kad uosto žemė gali būti išnuomojama tik viešosios procedūros tvarka, įsigaliotų nuo 2016 m. liepos 1 d. Tuo tarpu likusiems siūlomiems Uosto įstatymo pakeitimams, kurie nėra tiesiogiai susiję su pažeidimo procedūra, tačiau reikalingi sklandžiai uosto veiklai ir veiklos tęstinumui pagal naują reguliavimo modelį užtikrinti, bus reikalinga priimti didelės apimties įgyvendinamuosius teisės aktus. Dėl to, siūloma nustatyti, kad įstatymo įsigaliojimo terminas, išskyrus įstatymo 2 str., įstatymu keičiamo 23 str. 1 d. ir įstatymo 6 str. 3 d., būtų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Audito komiteto posėdžio metu išsakytą Susisiekimo ministerijos viceministro argumentaciją, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai, taip pat siekiant užtikrinti, kad esamos uosto žemės nuomos sutartys būtų atnaujinamos viešosios procedūros tvarka, taip pašalinant pagrindą tęsti Lietuvai pradėtą Europos Sąjungos procedūrą, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas uosto žemės nuomos sutartims, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
Susisiekimo ministro sudaryta komisija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu kviečia visus nuomininkus į derybas dėl uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, atnaujinimo (toliau – derybos). Derybų tikslas – parengti ir suderinti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos sutarties sąlygas (toliau – atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis), projektą. Derybos dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo vykdomos individualiai su kiekvienu nuomininku, laikantis lygiateisiškumo principo. Atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis sudaroma tarp Uosto direkcijos ir nuomininko kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjas: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius
EKONOMIKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 1, 2, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹ STRAIPSNIU STATYMO PROJEKTO XIIP-4308
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Sinkevičius, B.Vėsaitė. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministras R.Sinkevičius, Susisiekimo ministerijos atstovai: I.Kirklytė, S.Vaitkūnienė;
Žemės ūkio ministerijos atstovai: viceministrė L.Kujalytė, R.Mickuvienė, V.Dumčiūtė, I.Kišvinas, V.Žostautienė, A.Adomaitis; Ūkio ministerijos atatovė L.Mickutė; valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atstovai: direktorius A.Vaitkus, L.Rudys, M.Armonaitis; Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos atstovai: prezidentas V.Šileika, R.Juodka, V.Bernatotis, I.Dosinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
1Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog teikiamas straipsnio dalies papildymas savo
esme yra savarankiška teisės norma, todėl teikiamą nuostatą derėtų dėstyti atskira straipsnio dalimi. Antra, tuo atveju, jei nuostata bus dėstoma įstatymo 1 straipsnyje, derėtų keisti šio straipsnio pavadinimą, kadangi teikiama nuostata reguliuoja ne įstatymo paskirtį, o jo santykį su kitais įstatymais.
Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, straipsnio pavadinimas neatitiktų straipsnio reguliavimo objekto. Kitu atveju, įstatymo projektu derėtų ne pildyti įstatymo 1 straipsnį, o nuostatą dėstyti atskirame įstatymo straipsnyje su atitinkamu pavadinimu. Trečia, teikiamoje nuostatoje atsisakytina perteklinių ir klaidinančių žodžių „ir kiti teisės aktai“. Pastebėtina, jog tarp kitų teisės aktų patektų ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tačiau šiame kontekste konstatuotina, jog įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, o ne atvirkščiai. Pritarti. Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas
Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas. 3. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.“21 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma įstatyme apibrėžti Viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūrą, nustatant jog tai „uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, kuri vykdoma viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi“. Aptariama viešoji procedūra pakeistų iki šiol galiojusią uosto žemės nuomos tvarką, pagal kurią uosto žemė buvo nuomojama konkurso tvarka. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog aptariama viešoji procedūra galėtų reikšti bet kokius veiksmus, pavyzdžiui, rengiant viešą tik pasirinktų asmenų apklausą, t.y. ribojant tam tikrų asmenų teises į uosto žemės nuomą. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo principą. Viešosios procedūros esmė apibrėžiama tik tiek, kiek nustatoma, jog jos vykdymo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė, be to, nustatomi principai, kurių turėtų būti laikomasi. Pastebėtina, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o poįstatyminiai teisės aktai gali jį detalizuoti. Tuo tarpu, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, aiškus tik procedūros pavadinimas, tačiau jos esmę nustatytų poįstatyminiai teisės aktai. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiama nuostata galimai neatitinka ir Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, susijusios su valstybės turto valdymu naudojimu ir disponavimu.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, pavyzdžiui, 2005-08-23 nutarime, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Manytina, kad valstybės turto nuomos organizavimo būdas yra viena iš esminių valstybės turto nuomos sąlygų. Be to, Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 22 d. pažymėjo, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybės turtu <...> būdus ir sąlygas“. Atsižvelgiant į tai, jog viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros turinys nėra aiškus ir būtų išaiškintas tik poįstatyminiu teisės aktu, manytina, jog teikiamas teisinis reguliavimas turėtų būti pildomas, deramai apibrėžiant viešosios procedūros esmę. Trečia, aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra suprantama kodėl teikiamo įstatymo projekto atveju siekiama nukrypti nuo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. Pažymėtina, jog šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso“. Pastebėtina, jog būtinybė uosto žemę išnuomoti kitu būdu nei visą kitą valstybės turtą, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra argumentuojama, todėl deramai įvertinti teikiamo reguliavimo turinį nėra galimybės.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Be to, šiame kontekste keltinas klausimas dėl teikiamo reguliavimo atitikties proporcingumo principui. Ketvirta, Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad formuluotė ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Taigi projekto nuostata ,,uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, kuri vykdoma viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ reikštų, kad Vyriausybė turėtų nustatyti uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros procedūras. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti loginiu požiūriu. Pritarti iš dalies 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – viešas uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra būdas, kuri vykdoma vykdomas viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.“
straipsnio 23 dalį laikyti 24 dalimi. 2.1. Pažymėtina, kad toks ir yra pažeidimo procedūros kontekste parengto įstatymo projekto tikslas. Tokiu būdu įstatymo projektas yra tinkamas nutraukti pradėtai pažeidimo procedūrai, o Lietuvai paliekama galimybė nacionaliniu lygiu reglamentuoti viešosios procedūros esmę taip, kad tinkamiausiai būtų užtikrintas uosto vystymasis ir konkurencingumas.
Pabrėžtina, kad toks modelis pasirinktas atsižvelgiant į atliktos studijos rezultatus, kuriais įvertinta, kad didžiuosiuose Europos uostuose vyrauja būtent tokia reglamentavimo praktika. Papildomai akcentuotina, kad įstatymo projektas numato esminius viešosios procedūros reikalavimus, t.y. viešoji procedūra vykdoma užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi. Tokie įstatyminiai reikalavimai užtikrina viešosios procedūros atitikimą Lietuvos Respublikos ir kartu Europos Sąjungos teisės aktams, o kartu, kaip ir minėta pirmiau, sudarys prielaidas racionaliau ir efektyviau valdyti ir naudoti uosto žemę. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad šią įstatymine nuostata galėtų būti nepagrįstai ribojamos tam tikrų asmenų teises į uosto žemės nuomą, kadangi įstatymo projektu įtvirtinamas aiškus reikalavimas viešąją procedūrą vykdyti, be kita ko, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo laikymąsi. Pažymėtina, kad laikantis analogiško principo yra įtvirtintas valstybinės žemės nuomos ir pardavimo reguliavimas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, kurio 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad
„Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato
Vyriausybė“, 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog „Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“. 2.2. Uosto įstatymo projekte kaip tik įtvirtinamas valstybinio turto disponavimo būdas – viešoji procedūra. Įstatymo projekte taip pat nustatomos šios procedūros esminės sąlygos, t.y. kad procedūra turi atitikti viešumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principus.
Analogišku principu buvo įtvirtintas uosto žemės konkurso reglamentavimas Uosto įstatyme, t.y. uosto žemės išnuomojama konkurso būdu, vadovaujantis susisiekimo nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad cituojamo Konstitucinio Teismo nutarimai buvo priimti esant kitoms faktinėms aplinkybėms. Buvo ginčijami Vyriausybės nutarimai, kuriuose buvo suteikiamos Vyriausybei teisės, peržengiančios įstatyme įtvirtintą diskreciją. Šiuo atveju Vyriausybė bus saistoma aiškių sąlygų – priimti nutarimą, detalizuojantį viešą procedūrą, kurios vykdymas turi visais atvejais neprieštarauti nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principams. Įstatymo tikslas negali būti kazuistiškai reglamentuoti tam tikrus santykius/institutą, o nustatyti tik esminius principus. Tuo tarpu poįstatyminiai teisės aktai tik detalizuotų šią nuostatą ir reglamentuotų konkrečios procedūros rūšies taisykles. Siūloma papildyti aiškinamąjį raštą. 2.3. Civilinio kodekso 6.545 str. 2 d. yra numatyta, kad atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų, esančių jūrų uosto teritorijoje, nuomos ypatumus. Atsižvelgiant į tai, kad jūrų uosto vystymasis ir sklandus funkcionavimas priklauso nuo veiklos, vykdomos jūrų uosto žemės sklypuose (ypatingai tuose, kurie turi prieigą prie krantinių), Uosto įstatyme gali būti nustatyti tam tikri nuomos ypatumai, kuriais siekiama užtikrinti sklandžią uosto veiklą ir vystymąsi. Atsižvelgiant į tai, nuomos suteikimas viešos procedūros, vykdomos nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principais, o ne aukciono būdu, labiau atitinka uosto specifiką. Aukcionas kaip viešos procedūros rūšis ne visais atvejais yra tinkamiausias būdas suteikti nuomos teisę. 3 3.
3
,,uosto žemėje esančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar uosto žemėje esančiomis įmonėmis būtų laikomos uosto žemėje veiklą vykdančios įmonės, ar įmonės, turinčios uosto teritorijoje savo buveinę, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, ją nereikėtų patikslinti. Pritarti. Projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje esančioms veiklą vykdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.“ Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamo pobūdžio formuluotės tikslas įstatymo projekte – užtikrinti uosto žemėje veiklą vykdančių strateginę reikšmę turinčių įmonių veiklos tęstinumą, o ne sukurti teisinį pagrindą uosto teritoriją tokioms įmonėms ateityje bet kokiu atveju nuomoti be konkurso. Esant poreikiui ir būtinybei bei pakankamam teisiniam pagrindui atitinkamos situacijos ateityje turėtų būti sprendžiamos vadovaujantis bendrosiomis teisės normomis, t. y. turto paėmimu visuomenės poreikiams. 3
nuostatą, kad uosto žemės nuomos konkurso sąlygas uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą keičiamame įstatyme ar uosto žemės nuomos teisės suteikimo tvarkoje, kurią pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostatas, tvirtintų Vyriausybė, būtų nustatyta, kad uosto žemė nuomojama konkurso būdu, nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų uosto žemės nuomos konkurso sąlygas. Pažymėtina, kad valstybės institucijų įgaliojimai disponuoti valstybės turtu turi būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Nepritarti. Pažymėtina, kad uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, kurios nuo šiol de facto reikš viešosios procedūros formos – konkurso – sąlygas, pagal projekte numatytą viešosios procedūros sąvoką tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projektą uosto žemės nuomos konkursas galės būti viena iš viešosios procedūros formų, kuria privalės būti užtikrintas nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi ir kurios tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 41
siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatytas nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui.
Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas uosto žemės nuomos sutarties. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtojas nesumoka esamam nuomininkui už jo perleidžiamą turtą, pastarasis uosto žemę galėtų naudoti neribotą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti maksimalų terminą, per kurį turėtų būti sumokėta nuomininkui už jo perleidžiamą turtą. Kitu atveju, galimos situacijos, kai viešąją uosto žemės nuomos procedūrą galėtų laimėti subjektai, neturintys realių ketinimų nuomotis uosto žemę, tokiu būdu suteikdami esamiems žemės nuomininkams teisę neribotą laiką naudotis uosto žeme. Todėl, manytina, kad įstatyme įtvirtinus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų pasiekti projekto tikslai. Be to, iš projektų nuostatų nėra aišku, kokiomis konkrečiai sąlygomis, pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, uosto žeme galėtų naudotis esamas nuomininkas iki naujos uosto žemės nuomos sutarties įsigaliojimo su viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtoju.
Projektą reikėtų papildyti nuostatomis pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Patikslinti projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį:
„7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to,
kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“ Šiuo atveju pagal pastabą patikslintu siūlomu reguliavimu naujos nuomos sutarties įsigaliojimas siejamas su turto kainos sumokėjimu esamam nuomininkui, o turto kaina turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Tokiu būdu Uosto direkcija, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą, organizuodama viešąją procedūrą iš karto nustatys terminą, neviršijantį esamo nuomininko galiojančios sutarties nuomos termino ir nekils abejonių dėl to, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis sąlygomis senasis uosto žemės nuomininkas toliau naudosis uosto žeme iki naujosios uosto žemės nuomos sutarties įsigaliojimo su viešosios procedūros laimėtoju. Galimybė senajam uosto žemės naudotojui naudotis uosto žemės sklypu egzistuosa tik iki jo žemės nuomos sutarties termino pabaigos. 41 6.
41
siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatytas nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog informacijos pateikimo momentas siejamas su galimu viešosios procedūros nelaimėjimu, taigi informaciją apie privalomą pirkti turtą taptų vieša tik tuo atveju, jei nuomininkas nelaimėtų viešosios procedūros. Atsižvelgiant į šią aplinkybę manytina, kad informacijos pateikimo momentas galimai parinktas netinkamai, kadangi viešosios procedūros dalyviai iš anksto nežinos kiek, kokio turto ir už kokią kainą jiems reikės nupirkti laimėjus viešąją procedūrą. Taigi viešosios procedūros laimėtojas iš esmės nežinos tikrosios kainos, kurią jam reikės sumokėti laimėjus viešąją procedūrą. Pastebėtina, jog turto, kurį viešosios procedūros laimėtojas privalės nupirkti, kaina, galimai net viršys kainą, kurią šis asmuo mokės už valstybinės žemės nuomą. Taigi susiklostys situacija, kai asmuo prieš dalyvaudamas viešojoje procedūroje iš anksto nežinos už ką ir kiek jis įsipareigos sumokėti. Antra, pastebėtina, jog Uosto direkcijos teisė reikalauti informacijos apie tam tikrą turtą nesiejama su konkrečiomis aplinkybėmis ir neribojama jokiu laikotarpiu.
Manytina, jog Uosto direkcijos teisė reikalauti pateikti informaciją turėtų būti apribota konkrečiais terminais ir aplinkybėmis, pavyzdžiui, informacijos reikalavimą susiejant su tam tikru laikotarpiu, likusiu iki viešosios procedūros paskelbimo, kad Uosto direkcija nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir negalėtų reikalauti pateikti tokią informaciją nesant tam objektyvaus poreikio bei kad būtų užtikrinta viešosios procedūros dalyvių teisė žinoti objektyvius duomenis apie turtą, kurį, laimėjus viešąją procedūrą, tektų įsigyti. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas manytina, jog reguliavimas turėtų būti tobulinamas ir detalizuojamas. Nepritarti. Formuluotė „4) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui“ neturėtų būti aiškinama kaip įpareigojanti nuomininką pateikti informaciją tik tuo atveju ir tuo metu, kai jis nelaimi viešosios procedūros. Joje referuojama į turtą, kuris esamam uosto žemės nuomininkui nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Manome, kad sakinys gramatiškai ir logiškai yra suformuluotas tinkamai. Minėta formuluotė numato bendrąją pareigą pateikti informaciją, tuo tarpu informacijos teikimo tvarka ir terminai bus reglamentuojami įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kaip procedūrinės normos, užtikrinančios sklandų viešosios procedūros vykdymą. Esant būtinybei minėtais teiginiais galėtų būti papildomas aiškinamasis raštas. 43 7.
43
straipsnį 8 dalimi ir imperatyviai nustatyti, jog „Viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo nuomininko darbuotojams darbo vietą ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo pas viešosios procedūros laimėtoją. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“ Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokia nuostata teikiama siekiant užtikrinti darbuotojų teises. Tačiau teikiama argumentacija kelia abejonių. Pastebėtina, jog viešosios procedūros laimėtojas nebūtinai turėtų vykdyti identišką veiklą kaip ir buvęs nuomininkas, be to, jis gali turėti savo darbuotojų. Priėmus teikiamą reguliavimą susiklostytų situacija, kai viešosios procedūros laimėtojui būtų perkelta pareiga atleisti jam nereikalingus darbuotojus ir išmokėti jiems išeitines kompensacijas proporcingas jų išdirbtam laikui pas buvusį darbdavį, nes perkėlimo atveju būtų taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos, t.y. nepertraukiamo darbo stažo skaičiavimas. Teikiamu reguliavimu vieno privataus verslo subjekto verslo rizika susijusi su išeitinių kompensacijų mokėjimu, nelaimėjus viešosios procedūros, būtų perkelta kitam verslo subjektui, nesant tam jokių objektyvių kriterijų, ypač tais atvejais, kai viešosios procedūros laimėtojui darbuotojai nereikalingi. Nuostata kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Be to, manytina, jog tokiu būdu būtų dirbtinai ribojamas viešosios procedūros dalyvių skaičius. Kartu svarbu paminėti, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtojas nepasiūlytų esamo nuomininko darbuotojams darbo vietų ir (ar) nesudarytų su juo sutarties dėl darbuotojų perkėlimo.
Atkreipiame, kad pagal projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies nuostatas, uosto žemės nuomos sutartis su viešosios uosto žemės nuomos procedūros laimėtoju neįsigaliotų tik tuo atveju, jeigu laimėtojas nesumokėtų už jam uosto žemės nuomininko perleidžiamą turtą. Todėl projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, dėl aptariamo reguliavimo išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl turto, kurį privalomai turėtų įsigyti asmuo laimėjęs viešąją procedūrą. Pastebėtina, jog informacija apie perkeltinų darbuotojų kiekius turėtų būti žinoma iš anksto, dar prieš viešąją procedūrą, kad būtų užtikrinta viešosios procedūros dalyvių teisė žinoti kokios apimties įsipareigojimus jie privalės prisiimti laimėjus viešąją procedūrą. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į pastabą siūlytina įterpti formuluotę „teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų teisių apsaugą, nustatyta tvarka“. Kadangi darbuotojų interesai turi būti saugomi verslo ar jo dalies perleidimo atveju, o tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, konkurso laimėtojas neplanuoja vykdyti tokios pat veiklos kaip esamas nuomininkas, laimėjęs konkursą ir perėmęs turtą nugriauna visus pastatus, įrengia naują įrangą ir vykdo kitą veiklą, tikėtina, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip verslo ar jo dalies perleidimas. Tuomet neturėtų būti taikomos darbuotojų garantijos. Patikslintą projekto 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi: „8.
Viešosios Teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų teisių apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo nuomininko darbuotojams darbo vietą ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo pas viešosios procedūros laimėtoją. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“ Atsižvelgdami į pastabą pažymime, kad teisinės pasekmės turėtų būti sprendžiamos bendrųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o būtent pagal Civilinį kodeksą yra galimi du atvejai: sandorio negaliojimas nuo jo sudarymo momento arba sandorio nuginčijimas. Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra negaliojantis nuo jo sudarymo. Šiuo atveju, trišalė sutartis dėl darbuotojų perkėlimo turėtų būti privaloma nuomos sutarties dalis (priedas), kaip įrodymas, kad įvykdyta pareiga pasiūlyti darbo vietą esamo nuomininko darbuotojams. Taigi minėtos pareigos neįvykdymas reiškia įstatymo imperatyvios nuostatos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, uosto žemės nuomos sutartis būtų laikoma negaliojanti, vadovaujantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Vertinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad poreikio keisti projektą nėra. 5
straipsniu ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog:
„Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, nuomininkas,
nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu.
Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatoje aptarus, kad perleidžiamas nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas, keltinas klausimas koks dar
„kitas turtas“ galėtų būti perleidžiamas. Manytina, jog žodžiai „kitas
turtas“ yra pertekliniai, todėl siūlytina jų atsisakyti. Antra, pagal nuostatos esmę, pralaimėjęs nuomininkas turėtų teisę nuspręsti kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant su uostu susijusią veiklą, perleisti kartu su nekilnojamuoju turtu. Tokia buvusio nuomininko teisė yra imperatyvi, o viešosios procedūros laimėtojas privalėtų tokį kilnojamąjį ir kitą turtą įsigyti. Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, jog viešosios procedūros laimėtojui toks turtas gali būti visiškai nereikalingas, be to, jis gali būti pasenęs ir susidėvėjęs. Teikiamu reguliavimu vieno privataus verslo subjekto verslo rizika, susijusi su nereikalingo kilnojamojo turto administravimu, pavyzdžiui, utilizavimu, būtų perkelta kitam verslo subjektui, nesant tam jokių objektyvių kriterijų, ypač tais atvejais, kai viešosios procedūros laimėtojui toks kilnojamasis turtas yra nereikalingas. Todėl pasiūlymo turinys diskutuotinas atitikties proporcingumo principui kontekste, be to, manytina, jog tokiu būdu būtų dirbtinai ribojamas viešosios procedūros dalyvių skaičius. Trečia, iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio paskutiniojo sakinio nuostatų nėra aišku, kuriuose konkrečiai šaltiniuose turėtų būti skelbiamas informacinis skelbimas apie uosto žemės nuomos viešąją procedūrą.
Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į pastabą siūloma patikslinti 25¹ straipsnio 1 dalies formuluotę: „Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą reikalingą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant vykdyti su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą“. 8.2. Visas perleidžiamas turtas bus nepriklausomo turto vertintojo įvertintas. Taigi jei turtas bus pasenęs, jo vertės bus arti
valstybinės žemės valdytoja, turės teisę įvertinti, ar sąraše esantis turtas yra reikalingas uosto veiklai vykdyti. Jei tai bus turtas, nereikalingas vykdyti su uostu susijusią veiklą, toks turtas nebus perleidimo objektas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vykdant su uostu susijusią veiklą didesnę vertę turi kilnojamieji daiktai (pvz., kranai), kurių vertės būna didelės ir jų išmontavimas yra praktiškai neįmanomas (dėl didelių kaštų ir (ar) technologinių priežasčių). Dėl to apribojus galimybę perleisti didelės vertės turtą (tiesiogiai su uostu susijusiai veiklai vykdyti) būtų pažeidžiami esamo nuomininko teisėti interesai, nes jis būtų priverstas neatlygintinai perleisti turtą kitam subjektui. Tokio reglamentavimo viena iš pasekmių būtų tai, kad nuomininkai nustos investuoti likus 10-5 metams iki nuomos termino pabaigos. Sulėtėjusios investicijos turės neigiamos įtakos bendram Klaipėdos uosto konkurencingumui regione. 8.3.
procedūrinė, todėl įstatyminė nuostata numato tik pareigą informaciją skelbti viešai (užtikrina viešumo principo įgyvendinimą), o tikslesni informacijos skelbimo šaltiniai turėtų būti apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame viešosios procedūros tvarką. 5
straipsniu siūloma įstatymą papildyti 25¹ straipsniu ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, jog: „<...> Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaryta sandorių, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti“. Nuostatos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, kai viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas vis dėlto būtų įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai ar turtui būtų nustatyti kitokie apribojimai. Siūlytina aiškiai nurodyti kokios teisinės pasekmės turėtų kilti, kai perleidžiamam turtui būtų nustatyti tam tikri apribojimai. Priešingu atveju, visos viešosios procedūros būtų paralyžuotos, nes viešosios procedūros laimėtojui tektų kreiptis į teismą bendrąja tvarka, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus perimti nesuvaržytą turtą. Teismo procesų trukmė nėra prognozuojama ir dažnai trunka kelerius metus, todėl manytina, jog viešųjų procedūrų vykdymas taptų kompiliuotas, o galimai ir neįmanomas. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. Nepritarti. Įkeičiant turtą, įkeitimo sandorio turinio atitikimą įstatymams patvirtina notaras. Taigi notaras netvirtins įkeitimo sandorio, kuriuo bus siekiama įkeisti turtą ilgesniam terminui nei uosto žemės nuomos sutartis. Dėl kitų turtą apsunkinančių sandorių rizika dėl jų negaliojimo prisiimtų sandorio šalys. Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra negaliojantis. Taigi jei suvaržymai būtų nustatyti ilgesniam nei uosto žemės nuomos sutartis terminui, jie negaliotų.
procedūrą. 5
straipsniu siūloma įstatymą papildyti 25¹ straipsniu ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyti, jog: „Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kuri apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka“. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu nuostata turėtų būti detalizuota aptariant esminius turto vertinimo elementus. Svarstytina galimybė nustatyti bent tai, jog turto vertinimą atlieka nepriklausomas turto vertintojas. Priešingu atveju, galėtų kilti nereikalingų teisinių ginčų dėl turto vertės nustatymo. Pritarti. Projekto 5 straipsniu siūlomo 25¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas
perleidžiamas turto rinkos verte, kuri apskaičiuojama kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka.“63
galiojančių sutarčių peržiūrėjimo turėtų būti organizuojamos derybos. Be to, siūloma nustatyti, jog „Per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos.“ Taigi asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi valstybinę uostų žemę, teisės ir pareigos pagal sutartis ir teikiamą įstatymo projektą nepasikeistų. Tokie asmenys nebūtų įpareigoti perleisti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio išsinuomotoje valstybinėje žemėje, ar kaip nors kitaip bendradarbiauti su viešosios procedūros laimėtojais. Tokiu būdu nekilnojamojo turto, priklausančio privatiems asmenims ir esančio išsinuomotoje valstybinėje žemėje, klausimas nebūtų išspręstas.
Liktų neaišku kaip turėtų būti sprendžiami šio turto klausimai, kai asmenys, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ir nelaimėjus viešosios procedūros, atsisakytų perleisti ar išnuomoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, viešąją procedūrą laimėjusiems asmenims. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti išsprendžiant šią problemą, nes priešingu atveju viešųjų procedūrų vykdymas taptų kompiliuotas, o galimai ir neįmanomas. Pritarti. Siūlytina atsižvelgti į pastabą ir projekto 6 straipsnio 3 dalį panaikinti. Šiuo metu galiojančios uosto žemės nuomos sutartys neįtvirtina nuomininkų pareigos perleisti jų nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Taigi kol galiojančios uosto žemės nuomos sutartys nebūtų pakeistos, tol nauja tvarka šiems uosto žemės naudotojams nebūtų taikoma. Siekiant užtikrinti, kad pakeista uosto žemės nuomojimo tvarka būtų taikoma visų uosto žemės sklypų atžvilgiu, yra reikalinga atnaujinti esamas nuomos sutartis, nuomininkui prisiimant naujus įsipareigojimus pagal pakeistą reglamentavimą. Siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių įstatyme, siūlytina projekto 6 straipsnio 3 dalį, numatančią derybas su esamais uosto žemės naudotojais, panaikinti. Esamos uosto žemės nuomos sutartys būtų atnaujinamos bendrąją tvarka, t. y. viešos procedūros būdu. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų diskreciją patvirtinti specialią viešą procedūrą, kuria vadovaujantis būtų atnaujinamos šiuo metu galiojančios uosto žemės nuomos sutartys. 12. Projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi įstatymo pakeitimai. Projekto lyginamasis variantas tobulintinas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Pagal paskutinę informaciją LR žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento darbuotojai, siekdami naujos redakcijos KVJU įstatymu pasiekti išskirtinių sąlygų UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, LR Vyriausybėje bei LR Seime skleidžia gandus, kad AB „Senoji Baltija“ iš KVJUD išnuomotoje teritorijoje nevykdo veiklos ir minėta teritorija jai nereikalinga. Paneigdami šiuos gandus, informuojame, kad AB „Senoji Baltija“ vykdo savo įstatuose numatytą veiklą. 7 laivais žvejoja žuvis atviroje Baltijos jūroje, kurias iškrauna minėtoje teritorijoje, šiuos laivus švartuoja prie krantinių, kurios randasi prie minėtos teritorijos, laivus remontuoja, aptarnauja, tvarko gana sudėtingą žūklės įrangą, gamina ledą bei atsakingai ir be įsiskolinimų vykdo sutartį, sudarytą tarp AB „Senoji Baltija“ ir KVJUD, kuri galioja iki 2019-12-31. Praradus galimybę naudotis išsinuomota teritorija, AB
„Senoji Baltija“ bus priversta nutraukti savo gamybinę veiklą. Nagrinėjant klausimus, kuriuose gali būti paliesti AB
„Senoji Baltija“ interesai teritorijos nuomos iš KVJUD klausimais, nuolankiai
prašome kviesti AB „Senoji Baltija“ atstovus ir atsižvelgti į aukščiau išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgti. Konkrečių pasiūlymų nėra pateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Išrašas iš atskirai pridedamo Žemės ūkio ministerijos 2016-05-17 rašto: „Siekiant sudaryti galimybę tolesnei Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veiklai ir išspręsti klausimą dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ subnuomojamos uosto žemės nuomos įforminimo, siūlome papildyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) uosto žemė išnuomojama valstybės valdomoms bendrovėms, kurių valstybei priklausančių akcijų dalis sudaro daugiau kaip 2/3 įstatinio kapitalo ir kuriuos uosto žemėje nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą.“ Nepritarti. Pritarti Vyriausybės teiktam įstatymo projektui. Be to:
Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei šiuo metu nebūtų svarstomas parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas), 2019-12-31 pasibaigus UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Senoji Baltija“ subnuomos sutarčiai, subnuomos santykiai pagal galiojantį reguliavimą negalėtų būti pratęsiami ar atnaujinami dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 26 straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos, įtvirtinančios draudimą uosto žemę subnuomoti. Atkreiptinas dėmesys, kad parengto ir svarstomo įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas nutraukti 2011 metais Lietuvai pradėtą Europos Sąjungos pažeidimo procedūrą, t. y. atsisakyti uosto žemės nuomos suteikimo išimčių, trukdančių kitiems, nei jau veikiantys uoste, subjektams dalyvauti uosto žemės nuomos suteikimo procedūroje. Pabrėžtina, kad Žemės ūkio ministerijos siūloma išimtis Europos Komisijoje bus vertinama kaip įsisteigimo laisvės principo ribojimas, o tai, atsižvelgiant į esamą pažeidimo procedūros trukmę ir pasiektą stadiją, sudarys sąlygas ne tik tolimesnei pažeidimo procedūros tąsai, tačiau ir ekonominėms sankcijoms valstybei.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad Žemės ūkio ministerijos siekis išspręsti beveik visą subnuomos laikotarpį egzistavusią situaciją (nuo 2004-10-12 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme numatyta, kad subnuoma yra draudžiama) dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ subnuomos šio įstatymo projekto, parengto pažeidimo procedūros kontekste, nuostatų korekcijomis yra netikslingas, gresia bylos ESTT prieš Lietuvą pradėjimu ir pritaikysimomis ekonominėmis sankcijomis, taigi pažeidžia nacionalinį interesą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto derinimo su suinteresuotomis šalimis ir Vyriausybėje metu, Žemės ūkio ministerijos siūlymas klausimą spręsti įstatymo lygmeniu pritarimo taip pat nesulaukė. Pažymėtina, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, siekdamas toliau vykdyti veiklą ir būdamas tam pajėgus, būdamas statinių savininku, turės galimybę visiems subjektams bendra tvarka, t. y. įstatymo projektu siūlomos viešosios procedūros būdu, kurios tvarką patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pretenduoti į atitinkamo žemės sklypo nuomą, taigi išimties suteikimas įstatymo lygmeniu nėra pagrįstas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, siūlytina Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui, kaip pažeidžiančiam pagrindinius įstatymo projekto tikslus ir suteikiančiam nepagrįstą bei ES teisę pažeidžiančią įstatyminę išimtį, nepritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti bendrą įstatymo projektą (sujungtus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė. Jei būtų nepritarta Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė, pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui imtis priemonių tam, kad būtų užtikrinta tolimesnė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veikla (pvz., įvertinant galimybę peržiūrėti galiojančią žemės nuomos sutartį, išskiriant ir suformuojant uosto žemėje nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, ir pan.). Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui tobulinti įstatymo projektą. Nepritarti Žemės ūkio ministerijos siūlymui dėl aukščiau išdėstytų argumentų, taip pat siūlymui Ekonomikos komitetui „imtis priemonių...“. Nepritarti siūlymui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070, dėl šių priežasčių: 1.Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIIP-4070), susijęs su laisvojo uosto reglamentavimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4308 yra parengtas siekiant nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą, todėl turės būti verčiamas į anglų kalbą ir teikiamas Europos Komisijai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 apimtis yra didelė, taigi tai sukeltų papildomų problemų ne tik dėl viso projekto vertimo, bet ir dėl galimybių Europos Komisijai palankiai vertinti parengto sujungto įstatymo projekto tinkamumą pradėtai pažeidimo procedūrai nutraukti, kadangi sujungtas projektas taptų kompleksinis, sudėtingas, priimtos nuostatos nebūtų akivaizdžiai skirtos pažeidimo procedūros sprendimui, taip pat, galimai keltų grėsmę siektinam (pagal Europos Komisiją nusistatytam) įstatymo projekto Nr. XIIP-4308 priėmimo terminui (2016 m. liepos 1 d.). 2.
2Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisija,
2016-05-31
Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25(1) straipsniu įstatymo projekto (XIIP-4308) tas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. 6.2. siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, iki šio Įstatymo projekto svarstymo Seimo Ekonomikos komitete, tarpusavyje suderinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 d. punktus ir pateikti Seimo Ekonomikos komitetui. 7. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25(1) straipsniu įstatymo projektui (XIIP-4308). Pritarti. Pritarti toms LRS TD pastaboms, kaip pateikta komiteto išvadoje. 3. Audito komitetas, 2016-06-02 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4308 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti. 1 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnį. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas
Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.
Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.“
projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. Pritarti. 3 Argumentai:
pradėtą Europos Sąjungos pažeidimo procedūrą dėl nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių uosto žemės nuomą nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės principais. Europos Komisijos teigimu esamas teisinis reguliavimas, pagal kurį uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, apriboja uosto paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą uosto žemė ne konkurso tvarka gali būti išnuomojama dviem atvejais: 1) juridiniams asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso uosto žemėje esantys statiniai; 2) uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau išnuomotą uosto žemę. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos žemės nuomos be konkurso išimties, tačiau nesiūloma atsisakyti žemės nuomos ne konkurso tvarka išimties, kuomet uosto žemė ne konkurso tvarka išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau išnuomotą uosto žemę.
Atsižvelgiant į Lietuvos valstybei pradėtos Europos Sąjungos pažeidimo procedūros esmę, siekiant pašalinti pagrindą minėtos procedūros pratęsimui, teigtina, kad uosto žemės nuomos tvarka, išskyrus nacionalinio saugumo atvejus, turi būti vykdoma laikantis įsisteigimo laisvės principo, t. y. sudarant galimybes kitoms valstybėms narėms pareikšti susidomėjimą uosto žemės nuoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti įstatymo projektu 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 2. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai, siekiant užtikrinti sklandų nacionaliniam saugumui turinčių įmonių veiklos uosto žemėje vykdymą, siūlytina papildyti įstatymo projektu 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik
viešosios procedūros tvarka, išskyrus kai:
1) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis. 2) uosto žemė išnuomojama uosto žemėje esančioms veiklą vykdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.“ Pritarti. 42 Argumentai: 1.
42 Argumentai:
projekto 4 straipsnio 2 dalimi nustatoma viešosios procedūros laimėtojo nuomos sutarties įsigaliojimo sąlyga. Siūloma nustatyti, kad sudaryta uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka perleidžiamo turto kainą nuomininkui, o taip pat suteikiama teisė asmenims susitarti dėl ankstesnio sutarties įsigaliojimo momento. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, manytina, kad siūlomas reguliavimas sudarys prielaidas galimam uosto žemės nuoma piktnaudžiavimui. Siekiant užtikrinti sąlygas uosto veiklos nepertraukiamumui, viešoji procedūra turėtų būti organizuojama ir baigiama iki esamų uosto žemės nuomos sutarčių pabaigos, o tokioms sutartims pasibaigus (pvz. viešosios procedūra laimima jau pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui) – per viešosios procedūros dokumentuose numatytą protingą terminą, kurį nustatys viešąją procedūrą organizuojantis subjektas. Taip pat, siekiant apsaugoti esamo nuomininko interesus ir užtikrinti teisinį veiklos apibrėžtumą uoste, naujos sutarties įsigaliojimo momentas turėtų būti aiškiai siejamas su kainos sumokėjimu ir nepaliekamas šalių apsisprendimo laisvei bei galimam piktnaudžiavimui. Dėl šių priežasčių siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nustatant terminą, iki kurio viešosios procedūros laimėtojas turi atsiskaityti su buvusiu nuomininku už perleidžiamą turtą, ir imperatyviai numatyti, kad naujos uosto žemės nuomos sutarties įsigaliojimo momentas yra kainos sumokėjimo momentas
projektu numatoma, kad naujos uostų žemės nuomos sutartys įsigalios viešosios procedūros laimėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visiškai sumokėjus esamam nuomininkui perleidžiamo turto kainą.
Galimi atvejai, kuomet viešosios procedūros laimėtojas tinkamai neįvykdys įsipareigojimo sumokėti perleidžiamo turto kainą iki uosto žemės nuomos sutartyje su esamu nuomininku numatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos (pavyzdžiui, vėluos sumokėti perleidžiamo turto kainą, sumokės tik dalį perleidžiamo turto kainos ir pan.). Tokiu atveju uosto žemės nuomos termino viešosios procedūros laimėtojui pradžia nesutaps su buvusio uosto žemės nuomininko sutarties pabaigos terminu. Siekiant užtikrinti uosto veiklos nepertraukiamumą, numatomos galimybės uosto žemės nuomininkui toliau vykdyti veiklą iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo. Siekiant užtikrinti uosto žemės nuomininko teisėtus lūkesčius, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina nustatyti, kad iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: „7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Esamam nuomininkui ir viešosios procedūros laimėtojui susitarus, uosto žemės nuomos sutartis gali įsigalioti ir iki visiško šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo.
Šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“ Pritarti. 5 Argumentai:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti įstatymo projekto
viešosios procedūros laimėtojui be nekilnojamojo turto gali būti perduodamas ir kitas turtas. 2. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti esamo nuomininko teisę viešosios procedūros laimėtojui perleisti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, susijusį su uosto veikla. Manytina, kad apribojus galimybę perleisti didelės vertės turtą (tiesiogiai su uostu susijusiai veiklai vykdyti) būtų pažeidžiami esamo nuomininko teisėti interesai, nes jis būtų priverstas neatlygintinai perleisti turtą kitam subjektui (pvz. uosto kranus). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte numatoma nuomininko pareiga pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui. Direkcija, kaip valstybinės žemės valdytoja, turės teisę įvertinti, ar sąraše nurodytas kitas nei nekilnojamasis turtas yra reikalingas uosto veiklai vykdyti. Manytina, kad pasenęs ir nebenaudotinas turtas, kaip nebetinkamas uosto veiklai vykdyti, turėtų būti nepripažįstamas perleidimo objektu.
Taip pat jei tai bus turtas, nereikalingas vykdyti su uostu susijusią veiklą, toks turtas nebus perleidimo objektas. Tokiu atveju jo perleidimo klausimai bus sprendžiami šalių susitarimu. Siekiant apsaugoti uosto žemės nuomininkų interesus, taip pat užtikrinti nepertraukiamą uosto veiklą, uosto konkurencingumą dėl į uostą vykdomų investicijų, siūlytina nustatyti reguliavimą, pagal kurį nuomininkui kartu su nekilnojamuoju turtu, kurį jis privalo perleisti nelaimėjęs viešosios procedūros, nusprendus perleisti kitą turtą, reikalingą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdyti su uostu susijusią veiklą, viešosios procedūros laimėtojas kartu su nekilnojamuoju turtu turi perimti ir kitą turtą, reikalingą minėtai veiklai vykdyti. 3. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabai ir joje išdėstytam pasiūlymui, siūlytina papildyti įstatymo projektu 5 straipsniu papildomo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalį, konkretizuojant, kad viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamo turto vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas. Pasiūlymas:
projektu 5 straipsniu papildomo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą reikalingą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdantyti su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu.
Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.“
projektu 5 straipsniu papildomo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kuri apskaičiuojama kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti. 6 Argumentai: Seimo Audito komiteto posėdžio metu Susisiekimo ministerijos viceministras A. Šliūpas pateikė pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Susisiekimo viceministras argumentavo, kad pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ES teisės pažeidimo procedūra vykdoma dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Uosto įstatymas) 23 str. 1 d. 1 p., kuris, Europos Komisijos nuomone, neatitinka Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės principų. Siekiant, kad ES teisės pažeidimo procedūra prieš LR būtų nutraukta kuo greičiau, siūlomu pakeitimu siekiama, kad Uosto įstatymo pakeitimai, susiję su esamo Uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. nuostato panaikinimu, įsigaliotų kuo greičiau (nuo 2016 m. liepos 1 d.). Dėl to, siūlytina, kad Uosto įstatymo nuostatos, panaikinančios 23 str. 1 d. 1 p. ir numatančios, kad uosto žemė gali būti išnuomojama tik viešosios procedūros tvarka, įsigaliotų nuo 2016 m. liepos 1 d. Tuo tarpu likusiems siūlomiems Uosto įstatymo pakeitimams, kurie nėra tiesiogiai susiję su pažeidimo procedūra, tačiau reikalingi sklandžiai uosto veiklai ir veiklos tęstinumui pagal naują reguliavimo modelį užtikrinti, bus reikalinga priimti didelės apimties įgyvendinamuosius teisės aktus.
Dėl to, siūloma nustatyti, kad įstatymo įsigaliojimo terminas, išskyrus įstatymo 2 str., įstatymu keičiamo 23 str. 1 d. ir įstatymo 6 str. 3 d., būtų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Audito komiteto posėdžio metu išsakytą Susisiekimo ministerijos viceministro argumentaciją, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai, taip pat siekiant užtikrinti, kad esamos uosto žemės nuomos sutartys būtų atnaujinamos viešosios procedūros tvarka, taip pašalinant pagrindą tęsti Lietuvai pradėtą Europos Sąjungos procedūrą, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas uosto žemės nuomos sutartims, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Susisiekimo ministro sudaryta komisija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu kviečia visus nuomininkus į derybas dėl uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, atnaujinimo (toliau – derybos). Derybų tikslas – parengti ir suderinti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos sutarties sąlygas (toliau – atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis), projektą. Derybos dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo vykdomos individualiai su kiekvienu nuomininku, laikantis lygiateisiškumo principo.
Atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis sudaroma tarp Uosto direkcijos ir nuomininko kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
XIIP-4070 dėl šių priežasčių: 1.Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIIP-4070), susijęs su laisvojo uosto reglamentavimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4308 yra parengtas siekiant nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą, todėl turės būti verčiamas į anglų kalbą ir teikiamas Europos Komisijai. 2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 apimtis yra didelė, taigi tai sukeltų papildomų problemų ne tik dėl viso projekto vertimo, bet ir dėl galimybių Europos Komisijai palankiai vertinti parengto sujungto įstatymo projekto tinkamumą pradėtai pažeidimo procedūrai nutraukti, kadangi sujungtas projektas taptų kompleksinis, sudėtingas, priimtos nuostatos nebūtų akivaizdžiai skirtos pažeidimo procedūros sprendimui;
galimai keltų grėsmę siektinam (pagal Europos Komisiją nusistatytam) įstatymo projekto Nr. XIIP-4308 priėmimo terminui (2016 m. liepos 1 d.). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis