Projekto Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, išskyrus atvejus kai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi užsienio kalba.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Šarūnas Gustainis
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Taigi, Civilinio kodekso nuostatos reikalauja juridinių asmenų pavadinimus sudarinėti griežtai laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Tokie reikalavimai kelia problemas praktikoje, nes juridinių asmenų verslo interesai retai kada apsiriboja tik Lietuvos Respublikos ribomis. Verslas, prekybiniai santykiai yra įgavę globalų pobūdį ir dažna ekonominė veikla peržengia Lietuvos Respublikos ribas. Vykdant tarptautinę ekonominę veiklą (investuotojų paieška, prekybiniai ryšiai) Lietuvos juridiniai asmenys bendradarbiauja su užsienio partneriais, o tame procese reikalingas įmonės pavadinimo atpažinimas.
Lietuvių kalba sudaryti įmonių pavadinimai menkiau atpažįstami, juos sudėtingiau naudoti (ypač užsienio subjektams), todėl dažnai mažina Lietuvos juridinio asmens kaip partnerio patrauklumą, leidžia manyti apie jo veikimą tik nacionalinės valstybės ribose. Siekdami šią problemą išspręsti, Lietuvos juridiniai asmenys dažnai patys verčia pavadinimą į anglų kalbą, tačiau tokiu atveju užsienio partneriai, tikrindami Lietuvos juridinio asmens duomenis Lietuvos registruose jo pavadinimo anglų kalba neranda iš viso. Antras būdas, kuriuo Lietuvos juridiniai asmenys bando šią problemą spręsti, tai pasinaudodami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, dirbtinai sukuria ryšius su užsienyje veikiančiais juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, siekiant įgyti teisę naudoti tapatų ar panašų į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą. Taigi, dalis Lietuvoje registruojamų juridinių asmenų, nepaisant Civilinio kodekso pagrindinės taisyklės dėl Lietuvių kalbos vartojimo, vis tiek registruojami užsienio kalba. Problema yra dar gilesnė, nes vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatomis „Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų”, taigi, šiame įstatyme nenumatyta netgi galimybė veikti pagal išimtį, kuri nustatyta Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje. Esamas reguliavimas yra ydingas, apsunkina juridinių asmenų registravimo procesą ir trukdo Lietuvos verslo plėtrai.
Vien tik 2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija telefonu ir elektroniniu paštu suteikė 3072 konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų (Komisijos
banke 2015 metais peržiūrėta daugiau kaip 4 mln. rodinių. Viena populiariausių temų – juridinių asmenų pavadinimai. Pažymėtina, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statistikoje ir veiklos ataskaitose juridinių asmenų pavadinimų užsienio kalba problematika pilnai neatsispindi, nes užsienio kalba teikiamų registruoti juridinių asmenų pavadinimų Komisija nevertina. Juos vertina notarai ir Valstybės įmonės Registrų centro specialistai. Valstybinės lietuvių kalbos Konsultacijų banke tik nurodoma, kad “Anglų kalbos žodžiai ar ženklai įmonės pavadinime negalimi” (plačiau žr. Konsultacijų banką (http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/2403). Kaip jau minėta, tokios taisyklės parengtos ir taikomos vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymu, tačiau neatititnka ir susiformavusios praktikos ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalies nuostatų. Taigi, galiojantys reikalavimai sukuria papildomą administracinę naštą Lietuvoje besisteigiantiems juridiniams asmenims, mažina verslo konkurencingumą ir yra sunkiai įgyvendinami smulkiems verslininkams iš užsienio valstybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant palengvinti juridinių asmenų registravimo procesą bei sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos verslo steigimui ir plėtrai, teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), jame numatant galimybes registruoti juridinių asmenų pavadinimus labiausiai verslui reikalinga ir verslo pasaulyje labiausiai paplitusia anglų kalba.
Tokia galimybė Įstatymo projekte suteikiama kaip išimtis, o kartu analogiška taisyklė įtvirtinama Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatose. Pažymėtina ir tai, kad pagal Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2013 m. pateiktą informaciją daugelio Europos Sąjungos valstybių įstatymai nekelia specialių kalbos reikalavimų juridinio asmens pavadinimui (Belgija, Danija, Portugalija, Slovakija, Suomija, Švedija) ir tai neigiamų pasekmių šalies kalbai nesukelia. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Šarūnas Gustainis (tel. (8 5)
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Jau minėta, kad Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys leidžia juridinio asmens pavadinimą registruoti užsienio kalba, tačiau galiojančios išimtys neatspindi Lietuvos verslo poreikių ir sudaro galimybes tik su užsienio juridiniais asmenimis susijusių subjektų pavadinimų registravimui užsienio kalba Lietuvoje. Taigi, labiau atsižvelgiama į pastarųjų, o ne Lietuvos verslo interesus. Be to, šiai dienai nusistovėjusi praktika ir Civilinio kodekso 2.40 str. numatytos išimtys neatitinka ir formaliai pažeidžia Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
Siekiant išspręsti šias problemas ir kolizijas ir teikiamas tiek Įstatymo projektas, tiek Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Leidžiant anglų kalba registruoti juridinių asmenų pavadinimus bus sudarytos geresnės verslo sąlygos ir sumažinta administracinė našta Lietuvoje besisteigiantiems juridiniams asmenims, kurių ekonominių interesų (turto dalies, verslo santykių, prekybos partnerių ar kitų ekonominių interesų) vieta susijusi su užsienio valstybe. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus pakeitimus sumažės administracinė našta, pagerės verslo sąlygos tarptautiniu lygiu veikiantiems juridiniams asmenims. Teigiamas numatomo reguliavimo poveikis pasireikš dar ir tuo, kad šios srities teisės aktai nustatys aiškią sistemą dėl juridinių asmenų registravimo užsienio kalba leistinumo, nes pagal galiojantį reglamentavimą ir nusistovėjusią praktiką Valstybės įmonėje Registrų centre yra leidžiami ir registruojami juridinių asmenų pavadinimai užsienio kalbomis, nors Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatos to neleidžia. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos turės teigiamos įtakos korupcijos mažėjimui ir kriminogeninės situacijos gerėjimui, nes bus sudarytos skaidrios ir aiškios sąlygos juridinių asmenų pavadinimų registravimui užsienio kalba. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtas Įstatymo projektas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir verslo plėtrai, nes pakeitimai leis registruoti tarptautiniu lygmeniu atpažįstamus juridinių asmenų pavadinimus, didins verslo partnerių pasitikėjimą ir mažins administracinę naštą juridiniams asmenims. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. rugsėjo 1 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Reikės pakeisti Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus. Taip pat turės būti peržiūrėtos Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinamos Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais tvirtinami žinybiniai teisės aktai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „juridinio asmens pavadinimas”, “anglų kalba”. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo narys Šarūnas Gustainis
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2016-2603 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS valstybinės kalbos įstatymo nr. i-779 16 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-4295 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4295 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO NR. I-779 16 STRAIPSNIO PAKEITIMOĮ STATYMO PROJEKTO 2016-04-18 Nr. XIIP-4295 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lietuvių kalbos komisijos 3 straipsnio 2 punkto nuostatą, nustatančią, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija „teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais“, dėl teikiamo įstatymo projekto būtina gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą. 2. Projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 3. Projekto
institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebėtina, jog nei iš įstatymo turinio, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų ar būtų galima priimti. Todėl aptariamoje nuostatoje nurodytini konkretūs teisės aktai, kuriuos reikia priimti arba nuostatos atsisakytina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]